Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-178-557/2017

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2017 m. liepos 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistojo T. V., nukentėjusiosios R. N., nukentėjusiojo E. N. įgaliotojo atstovo advokato Vytauto Kelpšo apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-02-24 nuosprendžio, kuriuo:

T. V. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu,

K. K. išteisintas pagal BK 284 str. 1 d., nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo įvykio ir sudėties.

Nuosprendžiu priteista iš nuteistojo T. V. nukentėjusiajam E. N. 200 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 3045,27 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai R. N. 100 Eur neturtinei žalai atlyginti; Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 42,93 Eur turtinei žalai atlyginti. Nuosprendžiu taip pat nuspręsta priteisti iš T. V. išlaidas teisinei advokato pagalbai apmokėti: nukentėjusiajam E. N. 100 Eur ir nukentėjusiajai R. N. 100 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. V. nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 1 d. apie 4.20 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) kultūros centro hole, tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis į galvą bei kitas kūno vietas E. N., padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairėje pilnai uždarant akies spindį, kairės akies junginėje, kraujo išsiliejimą ir odos nubrozdinimus kaktoje, apatinės lūpos gleivinėje, pakaušio dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairės akies ragenos nubrozdinimą, kairės akies obuolio sumušimą, viršutiniame žandikaulyje iki kaklelio nulaužė 1/3 dešinio pirmojo kandžio ir iki kaklelio nuskėlė kairės pusės pirmąjį kandį, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta E. N. sveikata, be to, T. V. sudavė smūgį kumščiu į krūtinę R. N., bandžiusiai nutraukti muštynes, ir padarė jai poodinę kraujosruvą krūtinkaulio kūno projekcijoje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta R. N. sveikata.

K. K. ir T. V. buvo kaltinami tuo, kad 2014-01-01 apie 4.20 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) kultūros centro hole K. K. ir T. V., veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, matant liudytojams, tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis į galvą bei kitas kūno vietas E. N., padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairėje visiškai uždarant akies spindį, kraujosruvą kairės akies junginėje, kraujo išsiliejimą ir odos nubrozdinimus kaktoje, apatinės lūpos gleivinėje, pakaušio dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairės akies ragenos nubrozdinimą, kairės akies obuolio sumušimą, viršutiniame žandikaulyje iki kaklelio nulaužė 1/3 dešinio pirmojo kandžio ir iki kaklelio nuskėlė kairės pusės pirmąjį kandį, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta E. N. sveikata, o T. V. dar sudavė smūgį kumščiu į krūtinę R. N., bandžiusiai nutraukti muštynes, ir padarė jai poodinę kraujosruvą krūtinkaulio kūno projekcijoje, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta R. N. sveikata, ir tokiu būdu K. K. su T. V. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamajame akte nurodyta, kad šiais savo veiksmais K. K. ir T. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo T. V. apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiosios R. N. ir nukentėjusiojo E. N. atstovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl K. K. ir T. V. veikų vertinimo ir jų kvalifikavimo

Nors pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus padarė išvadą, kad nukentėjusiųjų E. N. ir R. N. parodymai yra nenuoseklūs, o R. S. R. ir E. N. parodymais, įvertinęs tai, kad liudytojai yra artimi nukentėjusiesiems, taip pat nesivadovavo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu vertinimu, nes iš anksčiau aptartų T. V. ir K. K. ir juos teisinančią versiją palaikančių asmenų parodymų matyti, kad būtent šių asmenų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Pažymėtina, jog iš nuteistąjį ir išteisintąjį teisinančią versiją palaikančių asmenų dvi liudytojos – G. J. ir J. M. (kuri vienintelė iš liudytojų nurodė mačiusi E. smūgį T. V.) - yra T. V. ir K. K. gyvenimo draugės. Todėl skirtingai nei nurodė apylinkės teismas, apeliacinės instancijos teismas netikėti anksčiau aptartais nukentėjusiųjų E. N., R. N. bei liudytojų R. S. R. ir E. N. parodymais, kurie yra iš esmės nuoseklūs ir tarpusavyje sutampa, neturi pagrindo. Aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nukentėjusieji ir minėti liudytojai K. K. ir T. V. apkalba, byloje taip pat nenustatyta. Nė vienas iš minėtų asmenų nenurodė, kad vienas su kitu būtų turėję konfliktų, nė vieno iš jų nesiejo jokie asmeninio pobūdžio santykiai, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusieji ar liudytojai yra suinteresuoti pakenkti T. V. arba K. K.. Vien ta aplinkybė, kad liudytojai R. S. R. ir E. N. ir yra artimi nukentėjusiesiems, neduoda pagrindo teigti, jog dėl to šie liudytojai duoda nukentėjusiesiems palankius parodymus. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog anksčiau aptarti nukentėjusiosios R. N. bei liudytojų E. N. ir R. parodymai patvirtina nukentėjusiojo E. N. parodymus apie tai, jog fizinį smurtą viešoje vietoje prieš E. N. pirmasis pavartojo išteisintasis K. K., o po to smūgius sudavė T. V.. Skirtingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog smūgius E. N. sudavė K. K.. Nors iš apklaustų liudytojų, išskyrus nukentėjusiuosius ir liudytojus E. N. bei R. S. R., iš esmės niekas negalėjo nurodyti, kas, kam sudavė pirmus smūgius, nes muštynių apskritai nematė, tačiau tai, kad K. K. dalyvavo muštynėse, patvirtina ir liudytojų nurodytos įvykio aplinkybės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad išsami nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų analizė leidžia daryti neginčytiną išvadą, kad būtent T. V. ir K. K. parodymų byloje nepatvirtina jokie kiti duomenys, o priešingai, šių asmenų parodymai prieštarauja liudytojų E. N. ir S. R. R. parodymams apie jų smurtinius veiksmus prieš E. N., bei R. N. parodymams apie jos sužalojimo aplinkybes. Byloje esančių duomenų visuma ir sistemiškas jų įvertinimas įrodo, kad K. K. ir T. V. sudavė smūgius E. N., o šiam pargriuvus, pastarąjį spardė. Nors K. K. teisme nurodė tik atstūmęs nuo savęs E. N., o T. V. gindamasis sudavęs jam rankomis apie 4 smūgius ir neigė nukentėjusįjį spardę, tačiau E. N. teismo medicininio tyrimo metu nustatyti jam padaryti sužalojimai, t. y.: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruva kairėje visiškai uždarė akies spindį, kairės akies junginėje, kraujo išsiliejimas ir odos nubrozdinimai kaktoje, apatinės lūpos gleivinėje, pakaušio dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairės akies ragenos nubrozdinimas, kairės akies obuolio sumušimas, viršutiniame žandikaulyje iki kaklelio nulaužta 1/3 dešinio pirmojo kandžio ir iki kaklelio nuskeltas kairės pusės pirmasis kandis patvirtina, kad nukentėjusysis E. N. buvo ir spardomas. Šie objektyvūs duomenys taip pat atitinka liudytojų S. R. R. ir E. N. ir parodymus.

Atlikta bylos duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad suduodami smūgius kumščiais E. N., o nuo smūgių jam parkritus ant grindų ir jį spardydami, būtent T. V. kartu su K. K. smurtavo prieš E. N. bei padarė šiam nežymaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimus. Apygardos teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog K. K. ir T. V. vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. N., be to, T. V. dar ir sudavė kumščiu į krūtinę R. N., bandžiusiai nutraukti muštynes, ir padarė jai poodinę kraujosruvą krūtinkaulio kūno projekcijoje, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta R. N. sveikata.

Apylinkės teismas, išteisinęs K. K., taip pat visiškai nepagrįstai konstatavo, jog smurtavęs T. V. neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, nutraukti šventinį vakarą, o jo veiksmai buvo išprovokuoti nukentėjusiojo E. N. ir liudytojo E. N. veiksmų, todėl nebuvo padaryta BK 284 str. 1 d. numatyta veika, nes šventinis vakaras buvo uždaras, o E. N. su savo draugais į vakarą nebuvo kviesti ir atėjo savavališkai. Teismas konstatavo, kad konfliktą išprovokavo E. N. ir jo brolis E. N.. Su tokiomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

BK 284 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015). Fizinio smurto pavartojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-136/2010, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 str. nulemia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys 2K-407/2013, 2K–130/2013). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aptarti liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai neleidžia daryti išvados, kad šventinis vakaras tuo metu, kai į jį atvyko nukentėję asmenys (po 24 valandos vakaro) buvo uždaras, į jį negalėjo patekti kiti asmenys, ir kad E. N., R. N., E. N. bei kiti į šventinį vakarą įsibrovė nekviesti. Nors kai kurie iš šventinį vakarą Kultūros namuose organizavusių asmenų nurodė, kad vakaras buvo uždaras, ir tokios tvarkos buvo laikomasi iki 24 valandos, tačiau kaip matyti iš liudytojų parodymų, po vidurnakčio laukinės durys nebuvo rakinamos, į kultūros namus buvo pakviesti atsitiktinai lauke sutikti tik pasisveikinti atvažiavę šeši asmenys, be to, kultūros namuose buvo ir visai pašalinis, nei vienai iš kompanijų nepriklausantis asmuo – R. V.. Dauguma asmenų patvirtino, jog durys nebuvo rakinamos, nebuvo jokios iškabos, kad vakaras yra uždaras ir skirtas tik už jį susimokėjusiems asmenims, į patalpas laisvai galėjo patekti visi kaimo žmonės (R. V. tai ir padarė), todėl akivaizdu, jog smurtas buvo naudojamas viešoje vietoje, kaip ji apibrėžta BK 284 str. 1 d. dispozicijoje.

Bylos duomenys ir liudytojų parodymai neginčytinai pagrindžia egzistavus ir kitą privalomąjį BK 284 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymį – kilusius padarinius. Kaip jau minėta, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinė nutartis 2K-250-942/2016) Bylos duomenimis nustatyta, jog viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) kultūros centro hole, be aiškių priežasčių, vartojant įžūlius smurtinius veiksmus, t. y. suduodant smūgius rankomis ir spardant kojomis, nuo smurtinių veiksmų sužalojimus patyrė du nukentėjusieji – E. N. ir R. N.. Vakarėlyje dalyvavo virš 20 asmenų, dauguma jų matė, kad E. naujokas po smūgio neteko sąmonės, kad jis buvo gaivinamas ir ant jo buvo pilamas vanduo, jo visas veidas buvo kruvinas, iš burnos gausiai kraujavo, kultūros namuose buvo pritaškyta daug kraujo, kilo panika, sumaištis. Net T. V. draugė liudytoja J. M. duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad po panaudoto smurto ji išbėgo į lauką, išsigandusi lauke vaikščiojo, žmonės buvo išsigandę, strese, šaukė vienas per kitą (t. 3, b. l. 30). Po panaudoto smurto Naujųjų metų sutiktuvių šventė buvo sutrikdyta ir nutraukta, dalis asmenų valė pritaškytą kraują, dalis gaivino E. N. ir laukė greitosios pagalbos bei policijos. Kaip matyti iš policijos pareigūno liudytojo S. P. parodymų, atvykus policijai dauguma asmenų buvo išsiskirstę, o salė užrakinta (t. 3, b. l .88). Aptartos aplinkybės patvirtina, jog panaudojus fizinį smurtą prieš asmenį viešoje vietoje buvo sukelti BK 284 str. 1 d. įtvirtinti padariniai, o vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir buvo pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai bei aplinkiniams.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, jog byloje nenustatyta, kad prieš K. K. ar T. V. nukentėjusysis E. N. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus. Nors apylinkės teismas pažymėjo, jog E. N. pirmas sudavė smūgį į veidą T. V. ir tą aplinkybę patvirtina K. K., liudytoja J. M., o nemažai liudytojų patvirtino, kad matė sužalotą T. V. veidą, tačiau sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog ši apylinkės teismo išvada, kad liudytojų parodymai patvirtina, jog būtent nukentėjusysis E. N. pradėjo konfliktą ir pirmas sudavė T. V., yra nepagrįsta. Nors K. K., J. M. teigė, kad matė, kaip E. sudavė T. , tačiau šie parodymai turi būti vertinami itin kritiškai ir rezervuotai. Be K. K. ir T. V. draugės J. M. teigimo, jog jie matė, kaip E. pirmas trenkė T. , jokių kitų duomenų, patvirtinančių T. V. sužalojimą, byloje nėra. G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai pamatė T. V., ant jo veido buvo kraujas arba nubrozdinimas, tiksliai pasakyti negali (t. 1, b. l. 185), teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog matė T. V. sužalotą lūpą kairėje pusėje ir pažymėjo, jog neprisimena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, jei ten taip parašyta, vadinasi, taip ir buvo (t. 3, b. l. 31). Liudytoja J. R. teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu nurodė, kad kitą dieną matė V., matė, kad jo lūpa buvo praskelta (t. 3, b. l. 54). Liudytoja L. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kitą dieną matė T. V., jog jo veidas nubrozdintas, tačiau jis nepasakojo, kas nutiko (t. 1, b. l. 191, t. 3, b. l. 32). Tai, kad kiti liudytojai matė sužalotą T. V. veidą po įvykio, neįrodo paties fakto, kad E. N. pirmas sudavė T. V., nes byloje nustatyta, jog T. V. lauke prie kultūros centro konfliktavo su J. B., tai nurodė pats J. B. (t. 1, b. l. 155). Be to, T. V. tokio pobūdžio susižalojimą (prasikirsti lūpą) galėjo patirti ir pats, grumtynių metu krisdamas. Liudytoja A. U. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė E. gulintį, kruvinu veidu, daugiau kitų sužalotų asmenų nematė (t. 1, b. l. 189). Liudytoja L. T. teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme taip pat parodė, kad matė sumuštą E., nusviestą R. ir sumuštą R., daugiau sumuštų nematė (t. 3, b. l. 53). Liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme taip pat patvirtino, kad K. K., T. V. matė kitą dieną, jie nebuvo sužaloti, nė vienam nebuvo praskelta lūpa (t. 3, b. l. 55).

Anksčiau aptarta įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad K. K. ir T. V. vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. N., o T. V., dar ir prieš nukentėjusiąją R. N., kad fizinis smurtas prieš nukentėjusiuosius buvo pavartotas viešoje vietoje, stebint šventėje dalyvavusiems asmenims, toks šių asmenų elgesys laikytinas įžūliu, agresyviu, moralės požiūriu nepriimtinu, nebuvo paisoma elementariausių visuomenėje galiojančių moralės bei elgesio normų. Tokiu elgesiu buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kadangi prieš nukentėjusiuosius viešoje vietoje buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šokiruoti ir nejaukiai. Tiek išteisintojo K. K., tiek nuteistojo T. V. veiksmai, atsižvelgus į kilusias pasekmes, – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą bei nežymų nukentėjusiųjų E. N. ir R. N. sveikatos sutrikdymą – atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Remiantis išvardytu, išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, neginčytinai nustatyta, kad K. K. ir T. V. 2014-01-01 apie 4.20 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) kultūros centro hole, veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, matant liudytojams, tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis į galvą bei kitas kūno vietas E. N., padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairėje visiškai uždarant akies spindį, kraujosruvą kairės akies junginėje, kraujo išsiliejimą ir odos nubrozdinimus kaktoje, apatinės lūpos gleivinėje, pakaušio dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairės akies ragenos nubrozdinimą, kairės akies obuolio sumušimą, viršutiniame žandikaulyje iki kaklelio nulaužė 1/3 dešinio pirmojo kandžio ir iki kaklelio nuskėlė kairės pusės pirmąjį kandį, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta E. N. sveikata, o T. V. dar sudavė smūgį kumščiu į krūtinę R. N., bandžiusiai nutraukti muštynes, ir padarė jai poodinę kraujosruvą krūtinkaulio kūno projekcijoje, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta R. N. sveikata, ir tokiu būdu K. K. su T. V. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais K. K. ir T. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. (veikos padarymo metu galiojusi 2007 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, Žin., 2007, Nr. 81-3309).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis K. K. naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.), o nuosprendžio dalis, kuria T. V. veika buvo kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. keistina, T. V. veiką kvalifikuojant pagal BK 284 str. 1 d. (veikos padarymo metu galiojusi 2007 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Dėl bausmių

BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir nustačius, jog BK 284 str. 1 d. (veikos padarymo metu galiojusi 2007 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką T. V. ir K. K. padarė veikdami bendrininkų grupe, pasitvirtino ši kaltinamajame akte nurodyta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog T. V. ir K. K. veiką sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Byloje nenustačius, kad T. V. veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas nukentėjusiojo E. N. elgesys, ši pirmosios instancijos teismo nustatyta T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė šalinama, tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, jog T. V. ir K. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Nors nukentėjusysis E. N. apeliaciniu skundu prašo skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę, tačiau BPK 386 str. 3 d. nustatyta, kad kasacinės instancijos teismui panaikinus žemesnių instancijų teismų nuosprendžius, iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas ar apeliacinės instancijos teismas turi teisę sugriežtinti bausmę ar pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą tik tais atvejais, kai nuosprendis ar nutartis panaikinti dėl to, kad reikia pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, taip pat kai po nuosprendžio panaikinimo iš naujo nagrinėdamas bylą teismas nustato aplinkybes, rodančias, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius principo laikomasi visose proceso stadijose. Tiek nagrinėjant bylą apeliacine, tiek kasacine tvarka, tiek ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui nuteistojo padėtis negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundą, t. y. kai procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–733/2007, 2K-312/2008, 2K-274/2009, 2K-276/2012). Kadangi ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama antrą kartą, nes Lietuvos Aukščiausiame Teisme išnagrinėjus K. K. kasacinį skundą ir nustačius esminių BPK pažeidimų byla buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kasaciniam teismui nenustačius, kad reikia pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, taip pat nenustačius, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką, bylą pakartotinai apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas yra saistomas panaikintu ankstesniuoju apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtų bausmių, nes kitu atveju būtų pabloginta kasacinį skundą padavusio asmens padėtis, ir tokiu būdu pažeistas non reformatio in peius principas.

BK 284 str. 1 d. (veikos padarymo metu galiojusi 2007 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

K. K. padarė nesunkų tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Nusikaltimą padarė būdamas teistas, nepasibaigus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimui. Savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Iš byloje esančių duomenų apie teistumą ir 2011-02-14 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog praeityje K. K. teistas už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.) ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos vykdymo (BK 138 str. 2 d.). Šias nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas kartu su savo draugais, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Ir nors veikas, už kurias jis nuteistas 2011-02-14 nuosprendžiu, jis padarė dar būdamas nepilnametis, ši aplinkybė atskleidžia, jog nagrinėjamas įvykis sutinkant Naujuosius metus nebuvo atsitiktinis K. K. gyvenime, jis ir anksčiau viešų susibūrimų metu, pavartojęs alkoholio draugų kompanijoje buvo agresyvus, smurtavo net prieš savo pareigas atliekantį policijos pareigūną. Analizuojant K. K. asmenybę atsižvelgiama ir į tai, jog jis 2016-01-08 pradėjo dirbti, šiuo metu nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau kaip treji metai, daugiau nusikaltimų jis nepadarė, yra sumokėjęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudą. Iš administracinių teisės pažeidimų registro matyti, jog yra baustas už kelis nešiurkščius KET pažeidimus (saugos diržų nesegėjimą, per didelio keleivių skaičiaus vežimą), nuobaudos šiuo metu nebegalioja. Įvertinus K. K. asmenybę, jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, taip pat BPK 386 str. 3 d. numatytus ribojimus, teisėjų kolegija mano, kad teisinga ir pamatuota skirti K. K. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. Ši bausmė bus ne per griežta, proporcinga K. K. padarytai veikai ir optimali BK 41 str. 2 d. numatytiems bausmės tikslams pasiekti.

K. K. šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu – 2014-01-01. Tauragės rajono apylinkės teismas, be kita ko konstatavęs, jog K. K. naujos nusikalstamos veikos padarymu nėra įtariamas, 2014-01-13 nutartimi tenkino probacijos tarnybos teikimą ir nutraukė K. K. priežiūros vykdymą prieš terminą. Teisėjų kolegija pažymi, jog naujo nusikaltimo, kuris įvertintas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Probacijos įstatymo 31 str. 2 d. 4 p.). Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 31 str. nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (kasacinė nutartis Nr. 2K-215-303/2015). Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-15/2009, taip pat ir vėlesnėse šio teismo nutartyse (kasacinės nutartys 2K-338/2011, 2K-391/2013) nurodyta, jog tuo atveju, jei apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu jau yra teismo pagal BK 75 str. 4 d. 1 p. priimta nutartis (kuria asmuo pripažintas atlikusiu bausmę), naują apkaltinamąjį nuosprendį priimantis teismas turėtų konstatuoti, kad nutartis dėl atleidimo nuo bausmės naikinama (teismo baigiamuosiuose aktuose gali būti konstatuojama, kad kituose (nebaigiamuosiuose) teismo aktuose tam tikros aplinkybės buvo nustatytos neteisingai) ir, vadovaudamasis BK 64 str., bausmes subendrinti. Nors šiuo metu BK 75 str. nuostatos yra pasikeitusios, nuo 2012-07-01 galioja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas, kuris nustato probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, asmenų, kuriems paskirta probacija, teisinę padėtį, probacijos vykdymo teisėtumo priežiūrą. Šio įstatymo 31 str. įtvirtinti atvejai, kai probacijos vykdymas pasibaigia, tačiau nei minėtas įstatymas, nei BPK šiuo metu nereglamentuoja, kaip turėtų būti elgiamasi, kai priimant naują nuosprendį, ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra pasibaigęs, nors asmuo įstatymo saugomus teisinius gėrius pažeidė dar bausmės vykdymo atidėjimo metu. Dėl šios priežasties bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia, jog Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-01-13 nutartis naikintina paaiškėjus, jog joje nustatytos netinkamos aplinkybės, kad K. K. nepažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos, ir šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., BK 65 str. 1 d. 1 p. b pp., dalinio sudėjimo būdu bendrintina su neatlikta 2 metų 3 mėnesių subendrinta laisvės atėmimo bausme, paskirta Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-08-21 nuosprendžiu, paskiriant galutinę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, paskiriant įpareigojimą per šį terminą tęsti darbą ir neišvykdyti už gyvenamosios vietos ribų be probacijos tarnybos leidimo.

Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai T. V. veiką perkvalifikavo iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d., ir nepagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, neva nusikaltimą padarė išprovokuotas nukentėjusiojo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, net ir nustačius T. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), sutinka su T. V. asmenybės vertinimu paskiriant jam bausmę, ir paskirtos bausmės rūšimi bei dydžiu. Nors nukentėjusioji R. N. nurodo, kad apylinkės teismo T. V. paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė yra per švelni ir prašo T. V. sugriežtinti bausmę, nustatant ilgesnę laisvės apribojimo bausmės trukmę, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos bausmės griežtinimui nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda nei nusikalstamos veikos, nei ją padariusio asmens pavojingumas. Be to, kaip ir K. K. atveju, antrą kartą apeliacine tvarka baudžiamąją bylą nagrinėjantis apygardos teismas, spręsdamas T. V. bausmės klausimą yra saistomas pirmuoju apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ribų (BPK 386 str. 3 d.). Vertinant nuteistojo asmenybę atsižvelgiama ir į tai, kad T. V. praeityje neteistas, nors anksčiau baustas už administracinius teisės pažeidimus dėl KET pažeidimų, tačiau jo pažeidimai nešiurkštūs. Po veikos padarymo praėjo daugiau nei 3 metai, naujų nusikalstamų veikų jis nepadarė, visą laiką mokėsi ir dirbo, todėl laikytina, kad T. V. paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, būdama artimesnė šios bausmės rūšies vidurkiui (13,5 mėnesio), numatytam BK 48 str. 2 d., yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsniui ir paties nuteistojo asmenybei, bausmė nėra per griežta, atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. 2 d. nuostatas.

Dėl nukentėjusiojo E. N. ir nukentėjusiosios R. N. apeliacinio skundo (dėl neturtinės žalos, dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti)

Byloje nukentėjusysis E. N. ir nukentėjusioji R. N. pareiškė civilinius ieškinius. Nukentėjusysis E. N. prašė iš kaltinamųjų priteisti solidariai 3045,27 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusioji R. N. prašė priteisti iš T. V. 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas iš T. V. priteisė nukentėjusiajam E. N. 200 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 3045,27 eurų turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai R. N. priteisė 100 Eur neturtinei žalai atlyginti; Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 42,93 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuteistasis T. V. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su priteistu nukentėjusiesiems turtinės žalos, neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nesutinka ir su priteistomis išlaidomis už advokato pagalbą, o Valstybinės ligonių kasos ieškinys negalėjo būti patenkintas, nes ne jis užpuolė nukentėjusiuosius, bet nukentėjusieji jį užpuolė, todėl su civiliniais ieškiniais nesutinka ir prašo juos atmesti. K. K. atsikirtime nurodo, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo nėra jokio teisinio pagrindo. E. N. ir R. N., nesutikdami su priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, apeliaciniais skundais prašo jų civilinius ieškinius tenkinti visiškai. E. N. prašo solidariai iš T. V. ir K. K. priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteistą iš T. V. turtinės žalos atlyginimą (3045,27 Eur) priteisti solidariai iš K. K.. Nukentėjusioji R. N. prašo priteisti iš T. V. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusieji ginčija priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį motyvuodami tuo, kad toks neturtinės žalos atlyginimo dydis yra akivaizdžiai per mažas. Nukentėjusieji mano, kad teismas nepakankamai įvertino jų patirtus išgyvenimus, sukeltas pasekmes.

CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį, tuo tarpu tyčiniai, chuliganiškų paskatų sąlygoti smurtiniai veiksmai tokių prielaidų nesuponuoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką matyti, kad bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 500 iki 6000 Lt (145–1738 Eur). Tai iliustruoja kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: 2K–272–648/2015 (1500 Lt (434 Eur) – nukentėjusiajam suduota tiksliai nenustatytas kiekis smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine žaizda su kraujosruva dešinės akies srityje, nubrozdinimais viršugalvio kairėje pusėje, kraujosruva dešiniame žaste, kairės čiurnos sąnario raiščių patempimu); 2K-35/2014 (2000 Lt (579 Eur) – J. S. nenustatytu daiktu tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė A. D. į pakaušį, po to iš nugaros pastūmė A. D. šį pargriaudamas, taip padarydamas nukentėjusiajam muštines galvos pakaušinės srities bei dešinės plaštakos III piršto žaizdas – tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą); 2K-473/2013 (6000 Lt (1738 Eur) – N. Č., dėl menkavertės priežasties sudavė S. V. apie keturis smūgius ranka į veido sritį, taip padarė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, kraujosruvą kairės akies vokuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgta, jog sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti labiausiai matomoje vietoje – galvoje, dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis turėjo gydytis ligoninėje, jam buvo atlikta operacija, siekiant sugrąžinti normalią kvėpavimo funkciją, dėl savo išvaizdos po nusikalstamos veikos padarymo jis patyrė nepatogumų, tam tikrą laikotarpį negalėjo dirbti); 2K-522/2013 (2000 Lt (579 Eur) – E. T. be jokios priežasties užsipuolė nukentėjusiąją M. V. ir panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą – tampė ją už plaukų, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį); 2K-267/2013 (700 Lt (203 Eur) – G. S. įžūliai elgdamasis pažeidė viešąją tvarką, priėjęs prie R. Š., spyrė šiam du kartus į dešinę blauzdą bei ranka sudavė į dešinę pakaušio pusę, taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą); 2K-170/2013 (1000 Lt (289 Eur) – G. L., šaudamas V. U. į krūtinės sritį iš guminėmis grankulkėmis užtaisyto revolverio, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus); 2K–70/2013 (po 1000 Lt (289 Eur) – G. E. pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia kumščiu sudavė į veido sritį po vieną smūgį E. Š. ir V. Š., padarydamas nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus); 2K-12/2012 (5000 Lt (1461 Eur) – T. B. be priežasties du kartus kumščiu sudavė V. D. į veidą ir padarė jam poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, dešiniojo skruosto ir žando sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, muštinę viršutinės lūpos dešinės pusės raudonio ir gleivinės žaizdą, paviršinę muštinę žaizdą su kraujosruva apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, viršutinio 1-ojo dešiniojo ir 1-ojo kairiojo dantų vainikų lūžį su 2-ojo, 3-iojo kairės pusės dantų vainikų panirimu, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. D. sveikatą); 2K-605/2011 (2000 Lt (579 Eur) – A. P. tyčia sudavęs kumščiu į veidą, užpuolė jam nepažįstamą M. P., padarydamas sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis M. P. dabar negali normaliai vairuoti, bijo sunkvežimių, dantis gydosi iki dabar, jam buvo sumuštas veidas, lūpa, dantenos, lūpą susiuvo, po A. P. smūgio patyrė fizinį skausmą, atsirado nemalonių pojūčių, kol sužeidimai nesugijo, teko kreiptis į medikus; 2K-144/2010 (G. P. - 1000 Lt (289 Eur), T. Š. - 5000 Lt (1460 Eur) – O. B tampė G. P. už plaukų, ranka sudavė jai ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos plaukuotąją dalį, sukeldamas jai fizinį skausmą; ranka sudavė nukentėjusiajam T. Š. vieną smūgį į veidą, o šiam praradus sąmonę ir nukritus, ne mažiau kaip tris kartus spyrė į galvą, padarydamas jam sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G03/14(11) matyti, kad neteisėtais T. V. ir K. K. veiksmais nukentėjusiajam, E. N. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruva kairėje visiškai uždarė akies spindį, kairės akies junginėje, kraujo išsiliejimas ir odos nubrozdinimas kaktoje, apatinės lūpos gleivinėje, pakaušio dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairės akies ragenos nubrozdinimas, kairės akies obuolio sumušimas, viršutiniame žandikaulyje iki kaklelio nulaužtas 1/3 dešinio pirmojo kandžio ir iki kaklelio nuskeltas kairės pusės pirmasis kandis. Šiais sužalojimais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 19). Nukentėjusysis E. N., duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl akies sužalojimo ir dantų išmušimo gydėsi Kaune. Buvo išmuštas vienas dantis, du dantys nuskelti. Dėl to patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, dėl sužalojimų nėjo bendrauti. Tik trečią savaitę po sumušimų išėjo į lauką, mėlynė po akimi išnyko tik daugiau nei po 2 mėnesių, karūnėlės nešiojimas kėlė nepatogumus, negalėjo bendrauti su žmonėmis. Turėjo sausio 15 švęsti gimtadienį, buvo sukvietęs svečius, tačiau šventės dėl sužalojimų surengti negalėjo. Išmušus implantą reikėjo jį išimti, buvo labai skausminga operacija, dėl gydimosi apie 15 kartų važiavo į Kauną (t. 3, b. l. 93). Remiantis šiais nukentėjusiojo parodymais ir byloje surinkta medžiaga nustatyta, jog nukentėjusysis E. N. dėl įvykio metu patirtų sužalojimų buvo gydomas. Nėra abejonės, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog nukentėjusysis E. N. dėl K. K. ir T. V. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinį stresą, išgyveno pažeminimą, kadangi buvo sumuštas viešoje vietoje, teko atšaukti suplanuotą gimtadienį, apie metus laiko negalėjo normaliai bendrauti su žmonėmis, artimaisiais, šalinosi žmonių, nes dėl patirtų lūpos, dantų sužalojimo buvo sunku bendrauti, jam teko nepatogumai dėl gydymo, kuris tęsėsi apie metus laiko. Atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdoma asmenų sveikata, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kolegija mano, kad apylinkės teismas netinkamai taikė CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, nepakankamai atsižvelgė į nukentėjusiojo asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus – sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius, įvertino visumą aplinkybių, ir nepagrįstai E. N. patirtą neturtinę žalą sumažino iki 200 Eur. Kita vertus, bylos duomenimis nenustatyta, jog E. N. būtų likę kokie nors rimtesni liekamieji padariniai, jo dantys ir prieš tai buvo implantuoti (smūgio metu iškrito ankstesnis implantas), be to, kaltininkai turės atlyginti ir pakankamai didelę turtinę žalą, todėl nėra pagrindo visiškai tenkinti nukentėjusiojo E. N. prašymą dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nukentėjusiojo ir nuteistųjų interesų pusiausvyrą, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog teisingas, protingas ir sąžiningas būtų 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas E. N. solidariai iš K. K. ir T. V.. Teisėjų kolegijos nuomone, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistųjų kaltės laipsnį, atsiradusias pasekmes ir teismų praktikos tendencijas.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G02/14(11) matyti, kad neteisėtais T. V. veiksmais, nukentėjusiajai R. N. buvo padaryta poodinė kraujosruva krūtinkaulio kūno projekcijoje. Šiais sužalojimais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 22). Nukentėjusioji R. N., duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad patyrė šoką dėl jos akivaizdoje sumušto vyro, kuris gulėjo be sąmonės, dėl T. V. suduoto smūgio ji patyrė didelį fizinį skausmą, negalėjo normaliai apsirengti, nes jai skaudėjo krūtinė. Iš pradžių bandė kentėti, vėliau kreipėsi į medikus, negalėjo gyventi be nuskausminamųjų vaistų, negalėjo įkvėpti. Jai buvo išrašyta reabilitacija, masažai. Dėl T. V. veiksmų patyrė didelį stresą (t. 3, b. l. 93-95). Remiantis šiais nukentėjusiosios parodymais ir byloje surinkta medžiaga nustatyta, jog nukentėjusioji R. N. dėl įvykio metu patirtų sužalojimų ilgai jautė skausmą krūtinėje, nes krūtinė buvo sumušta stipriai suduodant kumščiu, skausmui malšinti pirko vaistus. Teisėjų kolegija neabejoja, jog dėl viešoje vietoje, matant R. N. pažįstamiems asmenims ir giminaičiams prieš ją panaudoto smurto nukentėjusioji ne tik patyrė fizinį skausmą dėl krūtinės sumušimo, tačiau ir pažeminimą bei dvasinį sukrėtimą. Ji buvo pažeminta viešai, nes nuo smūgio ji nugriuvo ant žemės. Nustatyta, kad švenčiant Naujuosius metus Kultūros namuose buvo sumušta ne tik ji, bet jos akivaizdoje buvo mušamas ir pastarosios vyras, o tai be jokios abejonės sukėlė dar didesnį stresą ir dvasinį sukrėtimą. Atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdoma asmenų sveikata, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kolegija mano, kad nustatydamas R. N. priteistiną neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas netinkamai taikė CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, nepakankamai atsižvelgė į nukentėjusiosios patirtą stresą, dvasinius išgyvenimus, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus – sužalojimo mastą, pobūdį, netinkamai įvertino aplinkybių visumą, ir nepagrįstai R. N. patirtą neturtinę žalą sumažino iki 100 Eur. Kita vertus, bylos duomenimis nenustatyta, jog R. N. dėl nusikalstamos veikos būtų likę kokie nors rimtesni liekamieji padariniai, jai suduotas tik vienas smūgis į krutinę, nors nukentėjusiosios teigimu skausmas buvo itin stiprus, ji iš karto į medikus nesikreipė. Todėl nėra pagrindo visiškai tenkinti nukentėjusiosios R. N. prašymą dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog teisingas, protingas ir sąžiningas būtų 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas R. N. iš T. V.. Teisėjų kolegijos nuomone, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistųjų kaltės laipsnį, atsiradusias pasekmes ir teismų praktikos tendencijas.

Pirmosios instancijos teismas civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 93 Eur civilinį ieškinį ir nukentėjusiojo E. N. 3045,27 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti pripažino įrodytu ir priteisė iš kaltinamojo T. V.. Nuteistasis T. V. nesutinka su tokiu apylinkės teismo sprendimu, nurodo, jog nukentėjusieji patys atsakingi už savo elgesį ir atsiradusią žalą, E. N. nurodytos turtinės žalos dydis yra per didelis, be to, negalėjo būti patenkintas Valstybinės ligonių kasos ieškinys, nes būtent nukentėjusieji jį užpuolė.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 str. apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 str. 2 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.279 str. 4 d. numato solidarią atsakomybę už skirtingais veiksmais kelių asmenų padarytą žalą.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad nukentėjusysis E. N. turtinę žalą patyrė dėl neteisėtų K. K. ir T. V. veiksmų, ir pats savo veiksmais prie žalos kilimo (konflikto išprovokavimo) neprisidėjo. Nors nuteistojo T. V. apeliaciniame skunde nurodoma, kad turtinės žalos dydis yra per didelis, tačiau iš byloje esančiame nukentėjusiojo E. N. civiliniame ieškinyje pateiktų paskaičiavimų (t. 1, b. l. 93-95) ir prie ieškinio pridėtų nukentėjusiojo išlaidas patvirtinančių dokumentų (t. 1, b. l. 96-117) matyti, jog nukentėjusysis dėl neteisėtų K. K. ir T. V. veiksmų turėjo vykti gydimui į Kauną (pateikti degalų įsigijimo ir mokamo stovėjimo kvitai), pagal receptus pirko vaistus ir prekes optikos parduotuvėje (pateikti receptai ir įsigijimo kvitai), mokėjo už odontologines paslaugas ir prekes (pateikti įsigijimo kvitai). Šie duomenys atskleidžia, jog civiliniame ieškinyje nurodomas E. N. patirtos žalos dydis yra realus, tarp šių išlaidų ir neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl ši suma pagrįstai priteista iš kaltų asmenų. Kaip jau minėta, byloje nėra nustatyta, jog E. N. žala kilo dėl jo paties neteisėtų veiksmų, todėl nepagrįstas ir tas T. V. apeliacinio skundo argumentas, jog neturėtų būti tenkinamas Valstybinės ligonių kasos ieškinys.

Remiantis išvardytu, šiuo nuosprendžiu nustačius, kad K. K. ir T. V. nukentėjusiajam savo veiksmais padarė turtinę žalą, kad padaryta žala pagrįsta rašytiniais įrodymais, nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam E. N. ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos keistina. Solidariai iš K. K. ir T. V. priteistina 3045,27 Eur turtinė žala nukentėjusiajam E. N. ir solidariai iš K. K. ir T. V. priteistina 42,93 Eur turtinė žala Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Byloje nukentėjusysis E. N. ir nukentėjusioji R. N. prašė iš K. K. bei T. V. priteisti patirtas išlaidas už advokato paslaugas – 834,43 eurų iš kiekvieno po lygiai. Pirmosios instancijos teismas iš T. V. priteisė išlaidas teisinei advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiajam E. N. ir nukentėjusiajai R. N. po 100 eurų. Sprendimą sumažinti nukentėjusiesiems priteisiamas atstovavimo išlaidas apylinkės teismas motyvavo tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo priimta daug nutarimų, kuriais ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes pareigūnų atlikusių tyrimą išvados buvo skirtingos, dėl ko negali būti atsakingas kaltinamasis T. V., taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis T. V. mokosi.

Apeliaciniais skundais nukentėjusiojo E. N. atstovas ir R. N. su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka, nes T. V. ir K. K. yra jauni, darbingi, nusikaltimą padarė tyčiniais veiksmais, o išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, todėl jos turi būti priteistos iš T. V. ir K. K. lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitai (t. 3, b. l. 109, 110, 111, 112), iš kurių matyti, jog tiek E. N. advokatui už atstovavimą ir dokumentų surašymą, tiek nukentėjusioji R. N. sumokėjo 834,43 euro. Nors nuteistasis T. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad baudžiamosiose bylose advokato išlaidos nėra priteisiamos, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia pozicija. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-418-222/2016).

Nukentėjusiųjų pateikiamos dėl advokato atstovavimo ikiteisminio tyrimo ir pirmos instancijos teisme metu patirtos išlaidos 834,43 Eur, jas vertinant atskirai, iš esmės yra proporcingos proceso trukmei bei bylos apimčiai, ir formaliai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintoje „Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ pateikiamus orientacinio pobūdžio advokato darbo įkainių dydžius. Vis dėl to, nukentėjusiųjų prašomas priteisti sumas vertinant kartu, atsižvelgiant į tai, jog tas pats atstovas pirmosios instancijos teisme atstovavo abu nukentėjusiuosius, jam reikėjo susipažinti su viena byla, vykti į tuos pačius teismo posėdžius, to paties abiejų nukentėjusiųjų atstovo paslaugų apmokėjimui prašoma priteisti bendra 1668,86 Eur suma laikytina per didele ir neproporcinga, todėl nukentėjusiųjų E. N. ir R. N. nurodomos turėtos išlaidos dėl advokato atstovavimo ikiteisminio tyrimo ir pirmos instancijos teisme metu mažintinos iki 700 Eur kiekvienam, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., priteistinos iš K. K. ir T. V. po lygiai (po 700 Eur).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nukentėjusiųjų atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikė dokumentus (t. 4, b. l. 6, 7), patvirtinančius nukentėjusiųjų patirtas išlaidas (po 500 Eur) dėl jų atstovavimo apeliacinėje instancijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nukentėjusiųjų atstovavimo ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisme metu tam pačiam nukentėjusiųjų atstovui advokatui iš nuteistųjų priteisiant 1400 Eur, papildomai prašoma priteisti 1000 eurų suma už to paties atstovo paslaugas apeliacinėje instancijoje yra per didelė. Kita vertus, atstovas dalyvavo dviejuose apeliaciniuose procesuose, jo atstovaujamųjų apeliaciniai skundai yra iš dalies tenkinami, K. K. bei T. V. šiuo nuosprendžiu yra pripažįstami kaltais padarę BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Todėl už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme iš abiejų nuteistųjų nukentėjusiesiems papildomai priteisiama po 300 Eur. Kolegijos vertinimu, galutinė atstovavimo išlaidų suma po 1000 eurų kiekvienam nukentėjusiajam už ilgalaikį procesą, kurio metu atstovas nukentėjusiesiems teikė efektyvią ir kvalifikuotą pagalbą, yra optimali ir proporcinga advokato patirtoms darbo sąnaudoms apmokėti.

Pagal BPK 106 str. 1 d., kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, suteiktos T. V., išlaidas sudaro 133,17 Eur (2016-05-17 pažyma, t. 4, b. l. 3) ir 75,27 Eur (2016-07-04 pažyma, t. 4, b. l. 31) dydžio advokato užmokestis, ir prašoma priteisti šias išlaidas iš nuteistojo. Prašymas netenkintinas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš T. V. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015). Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį, patvirtinantį, kad jis išgali susimokėti už gynybą. Tokie duomenys yra esminiai, sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (kasacinė nutartis Nr. 2K-167-693/2016), tuo tarpu nagrinėjamoje byloje šie duomenys apie T. V. finansinę padėtį nėra pateikti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, BPK 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, BPK 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-02-24 nuosprendžio dalį dėl K. K. išteisinimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. (2007 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su neatlikta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta 2012-08-21 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant per šį terminą tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BPK 339 str. 3 d., į bausmės vykdymo atidėjimo terminą įskaičiuoti laikotarpį nuo 2016-10-27 iki 2017-04-13. K. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Kitą Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-02-24 nuosprendžio dalį pakeisti.

T. V. veiką iš BK 140 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 284 str. 1 d. (2007 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir paskirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2016-10-27 iki 2017-04-13.

Nukentėjusiojo E. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti E. N. solidariai iš K. K. ir T. V. 3045,27 eurų turtinei žalai ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiojo E. N. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios R. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti R. N. solidariai iš K. K. ir T. V. 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiosios R. N. civilinį ieškinį atmesti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Jos naudai priteisti solidariai iš K. K. ir T. V. 42,93 eurus turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam E. N. priteisti iš nuteistųjų K. K. ir T. V. po 500 Eur išlaidoms advokato paslaugoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nukentėjusiajai R. N. priteisti iš nuteistųjų K. K. ir T. V. po 500 Eur išlaidoms advokato paslaugoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.