- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-09
- Bylos Nr.
- e2-227-1167/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13529-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- E. G.
- Advokatai
- Rita Pechovska, Eva Jankovska
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danai Sederevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei E. G. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas D. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, kurį patikslinęs 2023 m. balandžio 6 d. (DOK-58088) ir 2024 m. liepos 24 d. (DOK- 111867) prašo:
1.1. Nustatyti nepilnamečių vaikų E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu.
1.2. Priteisti iš atsakovės E. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. S. ir G. S. iki jų pilnametystės, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui po 250 Eur, indeksuojant kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
1.3. Nustatyti atsakovės E. G. ir ieškovo D. S. bendravimo su vaikais tvarką:
1.3.1. E. G. bendrauja su nepilnamečiais E. S. ir G. S. nelyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio, pasiimdama sūnus iš ugdymo įstaigų, pasibaigus užsiėmimams ir grąžindama sūnus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.;
1.3.2. nepriklausomai nuo 1 punkte nustatytos tvarkos, E. G. su sūnumis bendrauja nelyginiais metais (pvz., 2023 m., 2025 m. ir t. t.) per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, paimdama vaikus Šv. Kūčių dieną 12.00 val. ir grąžindama antrą Kalėdų dieną 18.00 val., o lyginiais metais (pvz., 2024 m., 2026 m.) Šv. Velykas (paimdama vaikus Šv. Velykų išvakarėse šeštadienį 18.00 val. ir grąžindama Velykų pirmadienį 18.00 val. ir Naujuosius metus, paimdama vaikus gruodžio 31 d. 12.00 val. ir grąžindama sausio 1 d. 18.00 val. Atitinkamai D. S. su sūnumis bendrauja nelyginiais metais per Šv. Velykas ir Naujuosius metus, o lyginiais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas.
1.3.3. E. G. turi teisę praleisti su sūnumis du kartus po 7 dienas vasaros atostogas, kurių datą šalys suderina ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki planuojamų atostogų pradžios. Jei atostogų datos dubliuojasi ir šalims nepavyksta susitarti, lyginiais metais pirmenybė pasirinkti atostogų su sūnumi laiką tenka tėvui, nelyginiais – motinai. Jeigu vaikai pageidauja, 7 dienų atostogų terminas pratęsiamas iki 14 dienų, t. y. esant vaikų pageidavimui vaikai gali praleisti pas motiną vasaros atostogų metu du kartus po 14 dienų.
1.4. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Pradiniame ieškinyje (DOK-13503) ieškovas nurodė, kad su atsakove kartu gyveno nuo 2011 m. pradžios iki 2020 m. pabaigos, santuoka sudaryta nebuvo. Šalims gyvenant kartu gimė du vaikai: E. S. ir G. S. Šalys gyveno ieškovei ir jos giminaičiams priklausančiame bute, esančiame: (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, atsakovė serga alkoholizmu, vartojo alkoholinius gėrimus iki vaikų gimimo, nėštumo metu ir gimus vaikams. Ieškovas tikėjosi, kad gimus antram vaikui atsakovė susiims, pradės gydytis ir situacija pagerės. Ieškovas ėmėsi visų įmanomų priemonių priversti atsakovę gydytis, tačiau nepavyko – atsakovė nepripažįsta savo priklausomybės ir nesuvokia, kad jai reikalinga pagalba. Gimus antram vaikui situacija pablogėjo – atsakovė negrįždavo namo, nakvojo pas sugėrovus, galiausiai nuo vieno iš jų pastojo ir pagimdė trečią vaiką. Gimus trečiam vaikui, kurio biologinis tėvas yra D. G. (D. G.), ieškovas su vaikais išsikraustė į nuomojamą butą. Anot ieškovo, jis per visą bendrą šalių gyvenimo laikotarpį rūpinosi vaikais nuo jų gimimo, juos prižiūrėjo, vežiojo į darželius, pas gydytojus, pirko maistą ir drabužius. Ieškovas dirba pagal verslo liudijimą, yra profesionalus statybininkas, todėl darbo grafiką sudarydavo pagal savo poreikius. Ieškovui ir vaikams apsigyvenus bute, esančiame: (duomenys neskelbtini), juos lankė atsakovė. Kartais vaikai vykdavo pas atsakovę ir buvo pas ją porą dienų, kartais važiavo tik vienas G. S. Tačiau po to, kai su atsakove apsigyveno jos sugyventinis, vaikai važiuoti su motina atsisakydavo. Ieškovas pažymėjo, kad vaikams būnant pas atsakovę, vaikais atsakovė nesirūpindavo – vyresnysis sūnus dažniausiai nebuvo pasiruošęs mokyklai, neruošė pamokų, mokytis jam sekėsi sunkiau, skundėsi, kad neturi mokyklai reikalingų priemonių. Vaikai buvo grąžinami nešvariais drabužiais. Jaunesnysis sūnus grįžęs iš atsakovės nuolat skundėsi, kad jam ten nepatinka. Ieškovas nurodė, kad aplinkybę, jog vaikai liko gyventi kartu su ieškovu, pripažino pati atsakovė baudžiamojoje byloje Nr. 1-2687-1072/2021, kurioje buvo apklausta liudytoja. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu atsakovės sugyventinis D. G. buvo pripažintas kaltu už tai, kad sumušė ieškovą ir sugadino transporto priemonę. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad atsakovei persikrausčius su sugyventiniu į (duomenys neskelbtini), atsakovė jaunesniojo sūnaus ieškovui negrąžino. Vyresnysis sūnus, ieškovo teigimu, kategoriškai atsisakė vykti su atsakove į kaimą. Tuomet atsakovė pareiškė, kad ji pasiima jaunesnį sūnų ir ieškovas galės jį matyti tik kas antrą savaitgalį. 2022 m. balandžio mėnesį iš atsakovės paimtas jaunesnis sūnus ieškovui pasiskundė, kad jį mušė. Be to, ieškovas pastebėjo mėlynę ant vaiko kūno, vaikas net parodė, kaip jį mušė. Ieškovas įspėjo atsakovę, kad jeigu dar kartą pasikartos smurtas prieš vaiką, jis apie tai praneš policijai. Atsakovė sureagavo į pastabą labai agresyviai, pareiškė, kad vaiko apskritai ieškovui neduos. Ieškovo teigimu, bendraujant su atsakove galima buvo suprasti, kad ji būna išgėrusi, konfliktiškai nusiteikusi, rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais. 2022 m. gegužės mėnesio pabaigoje ieškovui pavyko prisiskambinti jaunesniajam sūnui, kuris prašėsi pas tėvą, verkė, skundėsi, kad blogai jaučiasi, iš balso buvo galima suprasti, kad sūnus serga, stipriai kosėjo. (duomenys neskelbtini), per jaunesniojo sūnaus gimtadienį, ieškovas nuvyko į lopšelį-darželį, kurį lanko jaunesnysis sūnus, ten vaiką rado visiškai sergantį, stipriai kosėjantį ir nusilpusį, kuris pamatęs ieškovą apsiverkė ir prašėsi pas ieškovą ir brolį namo. Ieškovas paėmė vaiką iš darželio, tą pačią dieną atsakovas vėl pastebėjo ant vaiko kūno mėlynę, iš kurios buvo matyti, kad vaikas buvo mušamas diržu. Vaikas buvo paimtas iš darželio nešvariais drabužiais, nesiprausęs, po vaiko nagais matėsi purvas, vaikas buvo netinkamai aprengtas, perkaitęs, visas šlapias. Atsakovė ne vieną kartą skambino ieškovui ir reikalavo grąžinti jaunesnį sūnų, tačiau ieškovas atsakovei aiškino, kad ji gali bendrauti su vaikais jų (ieškovo) gyvenamojoje vietoje. Taip pat ieškovas faktiškai prašė vaikų, kad jie pabendrautų su atsakove, tačiau vaikai kalbėti nenorėjo arba bendravo labai nenoriai. Ieškovo teigimu, šiuo metu vaikai kategoriškai atsisako sugrįžti pas atsakovę. Pasak ieškovo, didelė tikimybė, kad arba prieš vaiką (jaunesnį sūnų) buvo smurtaujama, dėl to vaikas taip kategoriškai atsisako vykti pas motiną, arba vaikas dažnai matė išgėrusią motiną, kas jam sukėlė stiprų nesaugumo jausmą. Ieškovo teigimu, atsakovės aplinka yra vaikams nesaugi. Ieškovo bute ir dalyvaujant ieškovui vaikai su atsakove bendravo ir jautėsi saugiai, bet vykti kartu su ja kategoriškai atsisako. Ieškovo nuomone, jo aplinkoje vaikai jaučiasi saugiai, turi gerus santykius su ieškovo sugyventine ir jos dukra. Ieškovas pažymėjo, kad nuo vaikų gimimo rūpinosi vaikais, auklėjo ir tenkino vaikų poreikius. Be to, ieškovas privalėjo rūpintis ne tik vaikais, bet ir atsakove, kuri dėl savo ligos, alkoholizmo, dažnai prarasdavo darbą, ją reikėjo išlaikyti, rūpintis už ją buitiniais reikalais, tik vienas ieškovas dirbo ir turėjo pajamų. Buitiniais klausimais šiuo metu ieškovui padeda rūpintis sugyventinė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė E. G. pateikė atsiliepimą (DOK-124506) į pradinį ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais, kadangi jie nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių aplinkybių. Atsakovė nurodė, kad neturi polinkio vartoti alkoholio, neturi jokios priklausomybės. Be to, jokių vaiko teisių pažeidimų ar alkoholizmo nei vaiko teisių apsaugos skyriuje, nei gydymo įstaigoje, kur atsakovė lankosi su kūdikiu, nėra užfiksuota. Atsakovės nuomone, ieškovo šmeižtas yra kerštas jai už tai, kad ji nenorėjo toliau su juo gyventi, kadangi gyvenimas su tokio būdo žmogumi tapo nepakenčiamas. Ieškovo teiginiai, kad atsakovė neturėjo pajamų, yra klaidinantys teismą. Teismui yra pateikta medžiaga, kad atsakovė visada dirbo, išlaikė savo vaikus. Be to, iš savo sąskaitos ir pinigų dengė ieškovo įsiskolinimus už išlaikymą kitiems jo vaikams, mokėjo jo skolas. Atsakovė taip pat nurodė, kad vaikų ugdymo įstaigų administracija niekada nesikreipė į jokias institucijas, kad vaikai neprižiūrėti, neparuošti mokslo metams. Anot atsakovės, ieškovo paaiškinimai, kad vaikai bijo atsakovės sutuoktinio, yra jo fantazijos, kadangi kai vaikų motinos gyvenime atsirado naujas vyras, jie galimai jautė nepatogumus, tačiau atsakovės sutuoktinis kuo toliau, tuo labiau užmegzdavo ryšį su berniukais. Atsakovės teigimu, jos sutuoktinio atžvilgiu priimtas nuosprendis dėl smurto prieš ieškovą buvo, tačiau tas konfliktas įvyko dėl ieškovo provokacijų, todėl atsakovės sutuoktinis nesusilaikė ir pasielgė netinkamai, dėl ko buvo nubaustas ir paskirtą bausmę atliko. Po minėto įvykio daugiau niekada nebuvo nusižengęs, tai buvo pavienis atvejis. Atsakovė nurodo, kad mėlynė ant vaiko kūno tėra vaiko galimo atsitrenkimo ar pargriuvimo pasekmė, kadangi berniukai žaidžia, kartais neatsargiai, todėl užsigauna. Atsiliepime taip pat paaiškino, kad tą dieną, kai ieškovas pagrobė jaunesnį sūnų iš darželio ir išvežė jį šaltu oru be drabužių, vaikas apsirgo. Anot atsakovės, vaikas į darželį buvo išleistas praktiškai sveikas, jei būtų kitaip, darželio administracija nebūtų priėmusi jo į užsiėmimus, ypač kai vaikų su peršalimo simptomais priėmimo tvarka yra sugriežtinta dėl pandemijos. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovo pateikti videoįrašai, kuriuose atsakovė buvo nufilmuota išgėrusi, nepatvirtina fakto, jog ji yra gerianti asmenybė, kadangi atvejis buvo pavienis. Ieškovas pasielgė labai neetiškai ir klastingai, kai ruošdamasis atimti iš motinos vaikus filmavo ją, kad tą medžiagą vėliau galėtų panaudoti savo tikslams. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad kai atsakovė bendrauja su vaikais viena, bendravimas vyksta puikiai, berniukai išsiilgę mamos ir jaunesniojo broliuko, tačiau kai bendravimas vyksta dalyvaujant ieškovui, jie tarsi kiti vaikai, tėvo nuteikti prieš motiną, bijantys pasakyti žodį, nuolat stebintys ieškovo veido išraišką. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad jos gaunami vaikų pinigai nėra išleidžiami, o kaupiami, todėl kai vaikai grįš pas atsakovę, pinigai bus panaudoti vaikų poreikiams.
4. 2023 m. balandžio 6 d. ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus (DOK-58088) dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Ieškovo teigimu, kadangi ieškovo iniciatyva šalys sutarė dėl laikinosios atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos, kuri yra vykdoma, nors sunkumų dar yra, ieškovas patikslino ieškinio reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos švenčių ir atostogų laikotarpiais.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą (DOK-68846) į patikslinto ieškinio reikalavimus, kuriame nurodė, kad su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka, palaiko priešieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad turi pagrįstų įtarimų, jog vaikams tėvo šeimoje yra skiriama per mažai dėmesio, neužsiimama jų auklėjimu, viskas leidžiama, geranoriškai neskatinamas bendravimas su atsakove. Anot atsakovės, tokia situacija yra dėl to, kad ieškovas yra perleidęs rūpinimosi vaikais funkciją savo naujai žmonai, kuri taip pat yra priešiškai nusiteikusi prieš atsakovę. Atsakovė pastebi, kad kai vaikai yra pas ją, jų elgesys ir bendravimas yra labai šiltas ir geras, jie puikiai sutaria. Tačiau kai atsakovė atvažiuoja vaikų pasiimti pas ieškovą, iš pradžių vaikai reaguoja ramiai, tačiau po maždaug 10 min., kol yra ruošiami pas ją vykti už uždarų buto durų, pradeda maištauti. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad neneigia, jog vyresnysis sūnus yra visiškai priklausomas nuo tėvo, todėl nėra lengva to pakeisti, tačiau jaunesnysis sūnus kuo greičiau turi grįžti nuolat gyventi pas atsakovę, kuri jį augino ir prižiūrėjo, be to, atsakovė suteiks jam visą savo dėmesį ir tikrai skatins bendravimą su abiem broliais, suteiks ieškovui maksimalias galimybes bendrauti su sūnumis.
Šalies argumentai
6. 2024 m. liepos 24 d. pareiškime dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo (DOK-111867) ieškovas nurodė, kad nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 16 d., padidėjo nepilnamečių vaikų poreikiai, labai pabrango maistas ir drabužiai. Ieškovo teigimu, vaikų išlaikymui tenka daug didesnė suma – virš 500 Eur kiekvienam vaikui. Dėl savo turtinės padėties ieškovas paaiškino, kad 2022 m. gavo 9 111 Eur pajamų, o 2023 m. – 5 431 Eur. 2022–2023 metais ieškovo draudžiamąsias pajamas per mėnesį sudarė 642 Eur. Be to, ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bei 773/1347 dalys 0.2694 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovui taip pat priklauso automobilis Volkswagen Passat (2011 m.) ir automobilis BMW 316, kuris yra parduotas, tačiau pirkėjas iki šiol automobilio neišregistravo. Pasisakydamas dėl vaikų poreikių ieškovas nurodė, kad E. S. poreikiams reikalinga 584 Eur / mėn.: 1) viršutinė apranga į mokyklą, sportui, laisvalaikiui – 50 Eur; 2) avalynė į mokyklą, sportui, laisvalaikiui pagal sezonus (2024 metais sunešiojo 7 poras batų) – 30 Eur; 3) apatinė apranga – 10 Eur; 4) higienos priemonės – 20 Eur; 5) patalynė – 10 Eur; 6) sveikatos priežiūros priemonės, vitaminai, akinių priežiūra ir keitimas (vieną kartą per metus 300 Eur) – 40 Eur; 7) maistas – 200 Eur; 8) buto išlaidos (nuomos mokestis, komunalinės paslaugos 1 asmeniui) – 94 Eur; 9) kuras vaiko nuvežimui paėmimui – 10 Eur; 10) mokyklos išlaidos (pratybų sąsiuviniai, klasės fondas (15 Eur / mėn.) dienpinigiai), gimtadieniai – 50 Eur; 11) telefono išlaidos – 30 Eur; 12) stovyklos išlaidos – 40 Eur. Sūnui G. S. iš viso reikalinga 619 Eur / mėn.: 1) viršutinė apranga į mokyklą, sportui, laisvalaikiui – 50 Eur; 2) avalynė, sportui, laisvalaikiui pagal sezonus – 30 Eur; 3) apatinė apranga – 10 Eur; 4) higienos priemonės – 20 Eur; 5) patalynė – 10 Eur; 6) sveikatos priežiūros priemonės, vitaminai – 20 Eur; 7) maistas – 200 Eur; 8) buto išlaidos (nuomos mokestis, komunalinės paslaugos 1 asmeniui) – 94 Eur; 9) kuras vaiko nuvežimui paėmimui – 10 Eur; 10) darželio išlaidos (70 Eur / mėn., šokių būrelis – 30 Eur, grupės fondas – 15 Eur), – 115 Eur; 11) telefono išlaidos – 30 Eur; 12) stovyklos išlaidos – 40 Eur. Ieškovas, atsižvelgdamas į vaikų poreikius, savo bei atsakovės turtinę padėtį, prašo priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 250 Eur.
Atsiliepimas
7. Atsakovė pateikė atsiliepimą (DOK-121577) į 2024 m. liepos 24 d. ieškovo pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimų pakeitimais nesutinka ir prašo jį atmesti visa apimtimi. Papildomai nurodė, kad ieškovas neturi nei fizinių, nei finansinių galimybių tam, kad vaikai gyventų su juo, ieškovas nesugeba suprasti savo, kaip tėvo, atsakomybių bei stokoja tėvystės įgūdžių. Iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų jo nuomojamame bute matyti, kad lovų dydis yra akivaizdžiai per mažas ir neatitinka vaikų poreikių tenkinant jų teisę į kokybišką miegą, poilsį bei privatumą – skirtingų lyčių bei skirtingų šeimų vaikai miega toje pačioje erdvėje. Vyresniajam sūnui, kuris turi didelių specialiųjų poreikių, miegui ir gyvenimui yra skirta spinta. Taip pat kyla pagristų abejonių, ar spinta / lova apskritai yra nuomojamame bute, kadangi iš kitų ieškovo pateiktų nuotraukų įėjimo bei užuolaidos į sūnaus spintą / lovą nematyti. Be to, atsakovei pasiimant vaikus iš ieškovo buto retkarčiais iš laiptinės pavyksta pamatyti (kontaktas su ieškovu bei vaiko perdavimas vyksta laiptinėje, atsakovė į vidų nėra įleidžiama) realią daiktų (jų yra kur kas daugiau) ir gyvūnų (jų yra ne vienas) situaciją. Anot atsakovės, teismui pateiktos nuotraukos neatspindi tikrosios situacijos vieno kambario bute gyvenant 5 asmenims, tarp jų 3 nepilnamečiams skirtingų lyčių vaikams. Be to, iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų nėra aišku, kur yra saugomi vaikų drabužiai, avalynė ir kiti būtini daiktai. Bute nėra sudarytos sąlygos nei vaikų pamokų ruošai, nei privatumui, nei miegui, nei asmeninei erdvei. Skirtingų lyčių ir amžiaus vaikai miega vienoje erdvėje su suaugusiųjų žmonių pora. Iš teismui pateiktų ieškovo finansinių dokumentų darytina išvada apie visišką ieškovo finansinį neraštingumą ir nepajėgumą. Iš paties ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad visus 2021 metus ieškovas buvo bedarbis ir negavo jokių pajamų. 2022 metais yra deklaruota 9 111 Eur pajamų, atėmus sumokėtus mokesčius, patirtas sąnaudas gaunant pajamas bei mokamą išlaikymą buvusiai sutuoktinei (po 150 Eur / mėn.) – ieškovui liko 3 140 Eur (262 Eur /mėn.) disponuojamų pajamų už 2022 metus. 2023 metais ieškovas gavo 5 431 Eur pajamų, atėmus sumokėtus mokesčius, patirtas sąnaudas gaunant pajamas bei mokamą išlaikymą – ieškovui liko 1 145 Eur (95 Eur / mėn.) disponuojamų pajamų. Be to, ieškovo pateiktame banko išraše už 2023 metus yra fiksuota 19 050 Eur išlaidų bei 19 563 Eur įplaukų, tačiau pateiktame banko išraše matyti, kad ieškovo dabartinė sutuoktinė perveda lėšas ieškovui, o po to jis pervedinėja pinigus atgal. Atsakovės teigimu, jos mokamas išlaikymas vaikams (460 Eur / mėn. arba 5 520 Eur per metus) ir valstybės skiriamos vaikų išmokos sudaro esminę ieškovo pajamų dalį. Ieškovas neturi finansinių lėšų prisidėti tokia pačia suma arba proporcingai pagal pajamas prie vaikų išlaikymo. Atsakovės nuomone, pateikti dokumentai parodo tikruosius ieškovo tikslus, bandant nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, t. y. gauti indeksuotą išlaikymą iš vaikų motinos. Jau 2022 metais ieškovas vargiai galėjo pasirūpinti pats savimi, o 2023 metais jo finansinės galimybės apskritai kėlė grėsmę jo paties fiziniam apsirūpinimui ir išlikimui. Ieškovo turimos pajamos vargiai leidžia jam pačiam fiziškai egzistuoti ir pažeidžia tėvo pareigą materialiai rūpintis savo vaikais. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad pagal turimus duomenis kyla pagristų įtarimų, jog atsakovės mokamas išlaikymas vaikams yra naudojamas ne tik vaikų išlaikymui, bet ir paties ieškovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad atsakovė turi nuolatines pajamas, turi realaus nekilnojamo turto, gyvena nuosavame name su dideliu žemės sklypu, skirtu sodui ir daržams, o svarbiausia – palaikančią šeimą, į kurią gali atsiremti nelaimės atveju, todėl akivaizdu, jog vaikų gerovė būtų užtikrinta visa apimtimi. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas siekdamas dar padidinti teiktiną išlaikymą iki 250 Eur / mėn. iš atsakovės vienam vaikui dėl neva tai padidėjusių vaikų išlaikymo sąnaudų, tuo pat metu moka tik 150 Eur jo ir buvusios sutuoktinės bendram vaikui. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovo vaikų poreikių argumentacija stokoja logikos, vaikų poreikių sąrašas yra akivaizdžiai dirbtinai išdidintas, siekiant finansinės naudos ieškovui. Atsakovės teigimu, apranga ir avalynė perkama vieną kartą per sezoną, higienos prekės (dantų pasta, šepetėlis) per mėnesį nėra sunaudojami, pratybų sąsiuviniai perkami ne dažniau nei du kartus per mokslo metus, tikrai ne kas mėnesį. Anot atsakovės, vaikams užtektų 10 Eur išlaidoms telefonui. Be to, atsakovas nepagrindė išlaidų stovyklai. Iš banko išrašų matyti, kad šokių būreliui išleidžiama 15 Eur / mėn., o ne 30 Eur, o į grupės fondą mokama vieną kartą per metus. Vyresnysis sūnus pats nueina ir grįžta iš mokyklos, todėl neaiškios ieškovo nurodomos išlaidos kurui. Be to, galima gauti nemokamus akinių rėmus vaikams su 3 metų garantija, akinių lęšiai – apie 160 Eur. Patalynės komplektai tarnauja kelerius metus. Kadangi ieškovas negeba užtikrinti vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų, negali būti skaičiuojamos buto išlaidos. Atsakovės nuomone, gyvendami su ieškovu vaikai yra pasmerkti baziniam ir menkaverčiam gyvenimui. Ieškovas ir toliau tyčia, sąmoningai sudaro kliūtis atsakovės ir vaikų bendravimui, neleisdamas pabendrauti su vaikais jos kasmetinių vasaros atostogų metu ilgesnį laiką, neteikdamas informacijos apie vaikus, jiems galimai esant stovykloje, nesuteikdamas motinai galimybės bendrauti su sūnumis nuotoliniu būdu (telefonu). 2024 m. liepos mėnesį atsakovė atsitiktinai sužinojo, kad vaikai galimai buvo vaikų stovykloje, prašė ieškovo, jog jis atsiųstų vaikų buvimo vietos adresą ir pasisiūlė pati juos paimti penktadienį iš stovyklos, juolab kad tai buvo jos bendravimo savaitgalis. Tačiau ieškovas į prašymą nesureagavo. Dėl šio įvykio atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto Vaiko teisių tarnybą, buvo informuota policija. Tik tada, kai policijos pareigūnai paskambino ieškovui ir perspėjo, kad žada skelbti vaikų paiešką, ieškovas padiktavo stovyklos adresą: Kaunas, Rugiagėlių g. 4B, tačiau paaiškėjo, jog šiuo adresu yra individualus namas, jokios vaikų stovyklos tuo adresu ar jo apylinkėse internetinės paieškos sistemoje nenurodyta. Atsakovės teigimu, ieškovas iki šiol nesupranta, kas yra geriausieji vaikų interesai ir kaip jie turi būti užtikrinami. Vaikai labai nori vykti pas atsakovę, myli ją, tačiau dėl nuolatinių ieškovo nuteikinėjimų vyresnysis sūnus iki šiol pas atsakovę nevyksta. Atsakovė pažymėjo, kad su sutuoktiniu nuolat gerina ir tobulina savo gyvenimo sąlygas, jog namo grįžę vaikai jaustųsi dar patogiau, erdviau ir geriau.
Šalies argumentai
8. Atsakovė E. G. priešieškiniu (DOK-114935) prašo:
8.1. Nustatyti nepilnamečių vaikų E. S. ir G. S. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina E. G..
8.2. Priteisti iš vaikų tėvo D. S. išlaikymą sūnums E. S. ir G. S. po 200 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.
8.3. Paskirti atsakovę vaikų E. S. ir G. S. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
8.4. Nustatyti D. S. bendravimo su sūnumis E. S. ir G. S. tvarką:
8.4.1. D. S. bendrauja su sūnumis E. S. ir G. S. kas antrą porinį mėnesio savaitgalį paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val. grąžindamas vaikus motinai. Apie negalėjimą jo savaitgalį bendrauti su vaikais nustatytu laiku D. S. informuoja E. G. iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 dienas.
8.4.2. Atsižvelgiant į tėvo užimtumą, darbo grafiką, galimybes jis gali papildomai antradieniais arba trečiadieniais: laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 18.00 val., paimti vaikus E. S. ir G. S. iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžinti juos 20.00 val. į jų nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į vaikų dienos maitinimosi, ugdymo užsiėmimus, miego režimą bei kitus poreikius. D. S. apie planuojamą paimti vaikus darbo dienomis laiką turi informuoti motiną E. G. prieš 1 dieną.
8.4.3. Tėvo bendravimas su vaikais E. S. ir G. S. telefonu, internetu, kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis neribojamas, tačiau turi vykti atsižvelgiant į vaiko interesus, ugdymo užsiėmimus (pamokų ruošą), miego režimą bei kitus poreikius.
8.5. Priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Priešieškinyje nurodoma, kad atsakovė kartu su ieškovu kartu negyvena, (duomenys neskelbtini). atsakovė sudarė santuoką su kitu vyru, su kuriuo turi bendrą vaiką. Atsakovė gyvena sutuoktinio tėvui priklausančiame name, į šiuos namus atvyko gyventi su jaunesniuoju sūnumi G. S. Atsakovės teigimu, ji susitarė su ieškovu, kad kol ji sutvarkys reikalus ir perves vyresnį sūnų į (duomenys neskelbtini) gimnaziją, sūnus laikinai pagyvens su ieškovu. Atsakovės teigimu, per tą laikotarpį ieškovas nuteikinėjo vyresnį sūnų prieš ją, nesudarydamas sąlygų atsakovei palaikyti ryšio su sūnumi, dėl ko pastarasis iki šiol nėra pas ją grįžęs. Be to, ieškovas neleido atsakovei aplankyti sūnaus, sakydamas, kad sūnus nenori bendrauti su motina. Anot atsakovės, ieškovas be jokių pateisinamų priežasčių slėpė savo gyvenamąją vietą, todėl atsakovė nežinojo, kokiomis sąlygomis gyvena vyresnysis sūnus. Tuo tarpu ieškovui visada buvo žinoma atsakovės gyvenamoji vieta, todėl jis bet kada, susitaręs iš anksto, galėjo atvykti ir bendrauti su jaunesniuoju sūnumi, paimti jį pas save. Atsakovė netrukdė ieškovui bendrauti su jaunesniuoju sūnumi, geranoriškai tarėsi dėl vaiko paėmimo laiko ir vietos. Nepaisant to, ieškovas ne kartą elgėsi labai nekorektiškai ir įžūliai atsakovės atžvilgiu, kadangi paėmęs sūnų pas save savaitgaliui, negrąžindavo jo motinai sutartu laiku. Priešieškinyje taip pat nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), jaunesniojo sūnaus gimtadienio dieną, po jo ligos atsakovė leido sūnų į darželį, tačiau 09.08 val. sulaukė ieškovo skambučio, kuris pasakė, jog pasiims vaiką iš darželio pas save gyventi, o atsakovė pamatys sūnų tik po teismo sprendimo. Atsakovės teigimu, ieškovas su ja dėl sūnaus paėmimo iš anksto nesitarė, šiuo klausimu nebendravo. Atsakovė nedelsiant susisiekė su gimnazijos administracija, kur jai buvo atsakyta, kad atvykęs tėvas paprašė pasiimti sūnų porai valandų iki 11.00 val., tačiau vaiko negrąžino. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas esant vėsiam orui išvedė vaiką iš darželio be jokių viršutinių drabužių ir lauko avalynės: striukę, kepurę, lauko batus paliko vaiko spintelėje, išsivežė sergantį vaiką visiškai neaprengtą. Atsakovė skambino ieškovui, kad grąžintų jai sūnų, tačiau ieškovas pakvietęs vaiką liepė pasakyti mamai, jog jis nori važiuoti pas tėtuką, vaikas atkartojo jo žodžius. Tokiu būdu ieškovas savo nuožiūra, nesuderinęs su atsakove, paėmė vaiką iš darželio jo gimimo dieną, grasino, kad neatiduos vaiko motinai, kol nenuspręs teismas, iki šiol vaiko nėra grąžinęs į jo nuolatinę gyvenamąją vietą pas atsakovę. Atsakovė pažymėjo, kad jaunesnysis sūnus nuo gimimo didesnę laiko dalį gyveno su atsakove, todėl prisirišimo laipsnis prie jos yra didesnis nei prie ieškovo. Su ieškovu sūnus bendravo retai, kadangi ieškovas retai atvažiuodavo, retai prašydavo vaiko pasisvečiuoti, kartais skambindavo. Be to, kai ieškovas paprašydavo pabendrauti su sūnumi, atsakovė visada vaiką duodavo, sudarydavo sąlygas vaiko ir tėvo bendravimui, tačiau ieškovas nebuvo ypač iniciatyvus šiuo klausimu. Priešieškinyje atsakovė nurodo, kad ieškovas daro įtaką savo vaikams, taip pat žino, kaip sūnus palepinti, nieko neuždrausti, kas tokio amžiaus vaikams patinka. Ieškovas, pasiėmęs sūnų, nupirko jam dovanų, saldumynų ir gėrimų, norėdamas palenkti į savo pusę. Atsakovė ribojo sūnui žaidimus telefone, tuo tarpu pas ieškovą tokio apribojimo nėra. Anot atsakovės, į jos elektroninio pašto dėžutę kasdien ateina po 15 pranešimų, kad į vyresnio sūnaus telefoną yra atsisiunčiami vis nauji žaidimai, kadangi atsakovės ir vaiko telefonas yra susietas. Atsakovė nurodo, kad ieškovas gyvena nuomojamame vieno kambario bute su visais patogumais, kuriame gyvena atsakovas, abu šalių sūnūs, atsakovo sugyventinė bei sugyventinės dukra. Tuo tarpu atsakovė kartu su sutuoktiniu ir jų bendru vaiku gyvena sutuoktinio tėvui priklausančiame name, kuris yra renovuotas, su visais patogumais, visiškai įrengti du kambariai, virtuvė ir vonios kambarys, taip pat įrenginėjamas antras aukštas. Be to, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso dalis buto, esančio: (duomenys neskelbtini), bei dalis buto, esančio: (duomenys neskelbtini), kuriuose šiuo metu gyvena nuomininkai, tačiau atsakovė bet kuriame iš jų galėtų su vaikais apsigyventi. Atsakovės teigimu, sūnaus ir jos sutuoktinio tarpusavio santykiai draugiški, šilti, sutuoktinis daug dėmesio skiria G. S., rūpinasi juo, kartu leidžia laisvalaikį. Atsakovės nuomone, būtent ieškovo veiksmai nulėmė tokią situaciją, kad sūnus yra išskirtas su jaunesniuoju broliuku (trečiuoju atsakovės sūnumi), su kuriuo gyveno nuo pat jo gimimo. Brolių išskyrimas gali vaikus traumuoti, turėti neigiamos įtakos jų vystymuisi. Gyvendami atskirai vaikai gali atprasti vienas nuo kito ir susvetimėti, todėl vaikų išskyrimas pažeidžia jų interesus. Priešieškinyje taip pat nurodoma, kad, viena vertus, ieškovas nuolat šmeižia atsakovę, neva ji neprižiūrėjo vaikų, vartojo alkoholį, tačiau, kita vertus, ieškovas neskundė atsakovės vaikų teisių apsaugos tarnyboms dėl galimos vaiko nepriežiūros, o nusprendė pasiimti pas save vaiką parinkdamas akiplėšišką būdą pavogti vaiką iš auklėtojos darželyje be rūbų, žaislų, vaiko daiktų ir dar nebaigusį pasveikti. Atsakovė daro prielaidą, kad ieškovas keršija atsakovei už tai, kad prieš dvejus metus atsakovė paliko jį ir surado kitą, jauną, tvarkingą vyrą, su kuriuo sukūrė šeimą, pagimdė bendrą vaiką. Ieškovas žino, kad atsakovei labai skauda dėl to, jog ieškovas pasiėmė sau vaikus, tačiau šiuo atveju dėl to kenčia ir niekuo nekalti mažamečiai vaikai, kurie nėra ir negali būti keršto įrankis. Atsakovė nurodo, kad ieškovo paskata elgtis būtent tokiu būdu yra noras pasipelnyti, kadangi ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikams. Atsakovės teigimu, ieškovui yra svarbu tik pinigai, o pačią vaikų priežiūrą jis, tikėtina, tikisi perleisti savo sugyventinei. Ieškovas turi akivaizdų tikslą padaryti taip, kad abu vaikai susvetimėtų su savo motina, jaunesniuoju broliuku, jų tarpusavio ryšiai visiškai nutrūktų. Byloje nėra nė vieno pagrindo riboti motinos bendravimą su vaikais, kuriuos ji užaugino, taip pat nėra duomenų, dėl kurių būtų galima konstatuoti, jog atsakovės doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai šiuo metu yra abejotini, todėl jaunesniojo sūnaus palikimas motinos priežiūroje jo interesų nepažeistų. Be to, atsakovė turi galimybę rūpintis sūnumi visą laiką, nepaliekant jo kitiems asmenims. Ieškovo galimybės betarpiškai pačiam prižiūrėti vaiką, dalyvauti vaiko auklėjime yra mažesnės nei atsakovės. Priešieškinyje taip pat nurodoma, kad atsakovės paskaičiavimais, abiem vaikams išlaikyti, būtiniems ir papildomiems poreikiams patenkinti yra reikalingas ne mažesnis kaip 400 Eur kasmėnesinis išlaikymo krepšelis, kurį sudaro: 1) viršutinė apranga į mokyklą, sportui, laisvalaikiui – 40 Eur; 2) avalynė į mokyklą, sportui, laisvalaikiui pagal sezonus – 30 Eur; 3) apatinė apranga – 10 Eur; 4) higienos priemonės – 10 Eur; 5) patalynė – 10 Eur; 6) sveikatos priežiūros priemonės, vitaminai – 20 Eur; 7) pramogos, draugų gimtadieniai, mokyklos renginiai – 20 Eur; 8) maistas – 160 Eur; 9) komunalinės išlaidos, internetas, telefono ryšio paslaugos – 30 Eur; 10) kuras vaiko nuvežimui, paėmimui – 20 Eur; 11) knygos (žurnalai) – 10 Eur; 12) kanceliarinės prekės – 20 Eur; 13) nenumatytos išlaidos – 20 Eur. Atsakovės teigimu, ji yra registruota Užimtumo tarnyboje, augina vaiką iki trejų metų, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gauna 352,19 Eur nedarbo draudimo išmoką. Jai materialiai išlaikyti jaunesnį sūnų padeda sutuoktinis, kuris gauna 643 Eur vaiko priežiūros išmoką, taip pat uždarbiauja padėdamas žmonėms laukuose. Sutuoktinis yra ūkininkas, todėl už ūkininkavimą taip pat gauna pajamų. Atsakovė savo vardu įregistruotų automobilių neturi, tačiau turi nekilnojamojo turto: 3/16 dalį buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir 3/16 dalis buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Gauna lėšas už butų nuomą. Atsakovei išlaikyti jaunesnį sūnų materialiai padeda jos giminaičiai: motina ir brolis, kurie kas mėnesį skiria jai apie 200 Eur sumą grynaisiais pinigais. Atsakovės turimais duomenimis, ieškovas dirba neoficialiai statybose, todėl jo oficialių pajamų sužinoti nėra įmanoma. Ieškovui pradėjus mokėti savo vaikams išlaikymą, vaikų poreikiai bus daug efektyviau tenkinami, bus daug lengviau vystyti sūnų asmenybę, jų talentus, atitinkamai tenkinti ne tik būtiniausius jų poreikius.
Atsiliepimas
10. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį (DOK-124506), kuriame prašo jį atmesti. Atsiliepime atkartojo pradiniame ieškinyje nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad atsakovės teiginiai, jog ieškovas nuteikinėjo vyresnį sūnų prieš atsakovę, todėl sūnus atsisakė pas ją važiuoti, neatitinka tikrovės. Vaikų teisių apsaugos skyriui sūnus paaiškino, kad buvo mušamas atsakovės sugyventinio, taip pat nurodė, jog atsakovė jį taip pat mušė, sulaužė jam akinius, todėl su atsakove gyventi nenori. Kai atsakovė, keršydama už vyresniojo sūnaus tvirtą poziciją dėl atsisakymo vykti pas atsakovę, apribojo ieškovo ir jaunesniojo sūnaus bendravimą, jaunesnysis sūnus labai sunkiai šį išsiskyrimą išgyveno. Ieškovo teigimu, atsiradus galimybei kalbėti su ieškovu telefonu, vaikas aiškino tėvui apie savo išgyvenimus ir norą gyventi su juo. Tai supratusi atsakovė tiesiog uždraudė ieškovui lankytis jos gyvenamojoje vietoje, todėl ieškovas nuvyko vaiko gimtadienio dieną į darželį. Atsakovė visiškai nepripažįsta savo netinkamo elgesio, nebando aiškinti teismui, kodėl sergantis vaikas buvo paliktas darželyje, nors ji pati buvo namuose su mažamečiu vaiku, kodėl vaikas nebuvo tinkamai aprengtas, kodėl ieškovui buvo uždrausta matytis su vaiku. Priešingai, atsakovė kaltiną ieškovą, kad vaikas per valandą, kelionės automobiliu metu susirgo, todėl ieškovas greitai užrašė vaiką pas gydytojus. Anot ieškovo, atsakovė neadekvačiai vertina aplinkybes, negeba analizuoti savo elgesio ir jo pasekmių, visiškai neatsižvelgia ir netoleruoja vaikų nuomonės. Be to, atsakovė akcentuoja, kad vaikai gyvena netinkamomis sąlygomis, nes butas yra tik vieno kambario, tačiau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad apsilankymo metu bute buvo švaru ir tvarkinga. Vaikams skirta atskira žaidimų erdvė, būstas apstatytas reikiamais baldais bei daiktais, berniukams sudarytos sąlygos augti, vystytis, ugdytis. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad atsakovė nuo 2022 m. gegužės 28 d. nepaklausė ieškovo, ar vaikams ko nors reikia, ar drabužių, ar stovyklos, ar tiesios pasiūlytų padengti kokias nors laisvalaikio išlaidas. Atsakovė gauna vaikų pinigus, ir nė vieno karto nebuvo perdavusi vaikų pinigų dalies ieškovui. Be to, atsakovė iki šiol neapmokėjo vyresniojo sūnaus jai tenkančios mokėti išlaidų dalies už mokyklą. Ieškovo teigimu, jis ne kartą dengė susidariusį įsiskolinimą už darželį, kurį lankė jaunesnysis sūnus. Iš teismui pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos matyti, kad ieškovė nedirba. Jos sutuoktinis taip pat gyvena iš vaiko priežiūros išmokos. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas teigia, kad atsakovė pažeidžia įstatymą ir prie vaikų išlaikymo neprisideda, nors visuose procesiniuose dokumentuose aiškina apie tai, jog vaikai jai labai svarbūs. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių, kad vaikų aiškiai ir konkrečiai išreikštas noras gyventi su tėvu pažeidžia vaikų teises ir prieštarauja vaikų interesams. Tuo pačiu ieškovė nepaneigė aplinkybių, susijusių su jos netinkamu elgesiu vaikų atžvilgiu, taikomu fiziniu ir psichologiniu smurtu. Ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad pradėjo gydytis, kad alkoholinių gėrimų nevartoja.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
11. Ieškovas D. S. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus.
12. Ieškovo atstovė advokatė Eva Jankovska baigiamosiose kalbose apibendrino, kad duomenų, jog abiejų sūnų prisirišimas prie tėvo būtų susiformavęs nenatūraliai, negauta. Laikinosios bendravimo tvarkos vykdymo metu paaiškėjo, kad vaikai kartais, o po to vis dažniau, nenorėjo vykti pas atsakovę. Apkaltintas poveikiu ieškovas neturėjo kitos išeities ir pradėjo vaikų perdavimus motinai filmuoti. Ieškovo elgesys viso šio proceso metu įrodė, kad tėvas visais įmanomais būdais stengėsi, kad vaikai bendrautų su motina, kad sutiktų vykti į (duomenys neskelbtini), kad teismo nutartis būtų vykdoma. Ieškovas inicijavo susitarimo dėl laikinosios tvarkos pasirašymą, pasiūlė sąlygas, sutiko vaikus nuvežti į (duomenys neskelbtini), valandų valandas prieš motinai atvykstant aiškino vaikams, kad teismo patvirtina tvarka užtikrina, jog vaikas pas motiną bus nustatytą laiką, tačiau vėliau sugrįš namo. Videoįrašuose užfiksuotas atsakovės bendravimas su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis („Viber“), iš kurių matyti, kad atsakovei visiškai nesisiekė su vaikais užmegzti ryšį ir kontaktą. Taip pat paaiškino, kad vaikams motinos aplinka nepatinka, yra nesaugi, nors atsakovės draugija jiems patinka ir jie siekia jos dėmesio. Atkurti santykius su vyresniuoju sūnumi atsakovei nepavyko. Vaikai yra labai prisirišę prie tėvo ir bijo būti išskirti su juo. Ieškovas rūpinosi vaikais nuo gimimo, liko gyventi su juo, kai atsakovė apsigyveno su nauju partneriu. Vaikai suprato aplinkybę, kad su ieškovu ir jo sutuoktine yra saugu. Dėl gyvenimo sąlygų ieškovo gyvenamojoje vietoje atstovė apibendrino, kad nors vaikai neturi savo atskirų kambarių, tačiau matyti, kad jie puikiai prisitaikė prie tokių gyvenimo sąlygų ir yra laimingi. Namuose švaru, vaikams šiuo metu įsigyti rašomieji stalai, vaikai miega atskirose lovose. Atsakovei nepavyko sukurti aplinkos, kurioje vaikai jaustųsi tiek saugiai, kad nenorėtų išvykti iš motinos namų ir norėtų likti motinos žinioje. Ieškovas palaiko savo pasiūlymą dėl bendravimo tvarkos ir dėl mokyklos atostogų trukmės padidinimo neprieštarauja. Ieškovo atstovė taip pat paaiškino, kad atsakovė siekė įrodyti, jog ieškovas suinteresuotas gauti vaikų išlaikymą, tačiau iš atsakovės sutuoktinio šiuo metu vykdomas 24 656,08 Eur išieškojimas, atsakovė su sutuoktiniu turi išlaikyti 3 nepilnamečius vaikus, todėl akivaizdu, jog atsakovė sprendžia ir pagal savo prizmę. Kaip paaiškėjo, atsakovės sutuoktinis turi dar du vaikus iš pirmos santuokos, kuriems teikiamas išlaikymas. Ieškovo atstovė taip pat paaiškino, kad ieškovas dirba, turi statybininko specialybę, uždirbtų pinigų jam užteko, kad išlaikytų du nepilnamečius vaikus, nes atsakovė iš pradžių išlaikymo visiškai nemokėjo arba nemokėjo reguliariai. Kadangi atsakovė įrodinėja, kad kartu su sutuoktiniu remontuoja namą, kuriame gyvena, pastatė pirtį, sutvarkė kiemą, todėl matyti, jog turtinė padėtis leidžia jai teikti vaikams reikalaujamo dydžio išlaikymą.
13. Atsakovė E. G. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus.
14. Atsakovės atstovė advokatė Rita Pechovska baigiamosiose kalbose apibendrino, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi situacija, kuomet daugiau nei dvejus metus šalių vaikai faktiškai gyvena su ieškovu, kuris daro nepataisomą psichologinę traumą savo vaikams. Ieškovas visais įmanomais būdais nutraukė ryšį su svarbiausiu žmogumi jų gyvenime – mama, nuteikinėdamas vaikus prieš atsakovę, manipuliuodamas jais ir suvesdamas sąskaitas su atsakove per savo vaikų žalojimą. Atsakovė nuo pat vaikų gimimo niekur nebuvo dingusi ir palikusi vaikų ieškovui, visuomet rūpinosi savo vaikais. Be to, atsakovė nė karto nebuvo pažeidusi vaikų teisių, ir šiuo metu atsakovei auginant mažametį vaiką nėra ir nebuvo gauta jokių skundų dėl vaiko nepriežiūros. Atstovė paaiškino, kad ieškovas buvo linkęs vartoti alkoholinius gėrimus, buvo impulsyvus, gobšus, egoistiškas ir ne šeimos žmogus, elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai. Be to, ieškovas provokuodavo konfliktus su kitais asmenimis viešose vietose (pavyzdžiui, parduotuvėse), tam, kad vėliau galėtų prašyti iš jų neturtinės žalos. Konfliktą su atsakovės sutuoktiniu, dėl kurio buvo užvesta baudžiamoji byla, ieškovas taip pat išprovokavo. Atsakovė aktyviai dalyvavo atvejo vadyboje, lankė psichologo konsultacijas, sutiko dalyvauti pozityvios tėvystės kursuose, atsakovės sutuoktinis palaiko ją dėl vaikų susigrąžinimo. Be to, atsakovė taip pat deda ir finansines pastangas tam, kad vaikai grįžtų į šeimą, adekvačią ir saugią jiems aplinką – mokėjo už teismo paskirtą vaikų psichologinę ekspertizę, už susitikimus su psichologu vykdant laikinąją bendravimo su vaikais tvarką. Tuo tarpu ieškovas stengiasi izoliuoti vaikus nuo atsakovės, lyg jie būtų ieškovo nuosavybė, vaikai tapo ieškovo įkaitais. Atsakovei bendraujant nuotolinio ryšio priemonėmis su jaunesniuoju sūnumi, pastarasis nuolat žiūrėjo į ieškovą, atsakovei buvo sunku sukoncentruoti vaiko dėmesį, kadangi ieškovas būdavo šalia. Iš ieškovo pateiktų videoįrašų matyti, kad ieškovas ne skatina vaikus vykti pas atsakovę, o elgiasi atvirkščiai. Be to, kadangi yra duomenų, kad vyresniajam sūnui sunku dabartinėje mokykloje susirasti draugų, jis patiria patyčias, atsakovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) gimnaziją dėl abiejų vaikų pervedimo į šią gimnaziją. Atsakovės atstovė teigė, kad šiuo atveju ugdymo įstaigos pakeitimas vyresniajam sūnui neturės žalos, atvirkščiai – duos naudos ir teigiamai paveiks jo psichologinę būklę, pagerės mokymosi rezultatai, kadangi provincijoje žmonės labiau palaikantys vienas kitą. Be to, tą pačią gimnaziją lankys ir šalių jaunesnysis sūnus. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, atsakovė neribos ieškovo ir sūnų bendravimo. Neprieštarauja dėl maksimalesnės ir ilgesnės ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos. Gyvendami su ieškovu vaikai miega ankštose lovose, namuose yra ir gyvūnų (triušis, katė, akvariumas), suaugusieji ir vaikai miega tame pačiame kambaryje, nėra jokio privatumo. Nors ieškovas teigia, kad žada nuomotis didesnį būstą, tačiau pagal ieškovo pateiktus duomenis apie jo finansinę padėtį, ieškovas neturi pakankamai pajamų nuomotis didesnio būsto. Prašė nesivadovauti išvada ir priimti sprendimą pagal vidinį teismo įsitikinimą, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnyba) atstovė Dana Sederevičienė pateikė išvad ą dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų. Tarnybos atstovė dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad šalių nepilnamečiai vaikai galėtų gyventi tiek pas ieškovą, tiek pas atsakovę, kadangi pas abu tėvus yra sudarytos sąlygos augti vaikams. Paaiškino, kad pas atsakovę būstas yra didesnis nei pas ieškovą, tačiau ieškovo gyvenamojoje vietoje sąlygos taip pat yra geros – namuose tvarkinga, švaru, erdvu, viskas kompaktiška. Be to, ieškovas žada nuomotis didesnį būstą bei galės sudaryti geresnes sąlygas vaikams. Tarnybos atstovės teigimu, ieškovas galbūt kažkiek darė poveikį, kuris lėmė vyresniojo sūnaus nuoskaudas atsakovės atžvilgiu, tačiau nuoskaudų atsiradimą galėjo lemti ir pati konfliktinė situacija tarp tėvų. Šalys nesugeba bendradarbiauti, vaikai išgyvena lojalumo konfliktą, jiems yra sunku pasirinkti vieną iš tėvų. Tarnybos atstovė taip pat paaiškino, kad Tarnyba neturi duomenų, jog kuris nors iš tėvų netinkamai rūpintųsi vaikais. Be to, atsakovė nevartoja alkoholio, Tarnybos atstovai iš trečiųjų asmenų nėra sulaukę nusiskundimų dėl atsakovės elgesio. Kadangi šiuo metu vaikai gyvena su ieškovu, jam tenka didesnė našta tinkamai nuteikti vaikus, kad yra būtina bendrauti su atsakove. Tarnybos atstovės vertinimu, neužtenka vien paklausti vaikų, ar jie nori ar nenori vykti pas atsakovę, kadangi patys vaikai tokio sprendimo priimti negali. Tarnybos atstovė paaiškino, kad ieškovui nepavyksta tinkamai vykdyti savo pareigos – skatinti vaikų bendravimo su atsakove, kadangi atsakovė su skundais kreipiasi į Tarnybą, taip pat pripažino, jog ieškovas turėjo įdėti daugiau pastangų tam, kad vaikai bendrautų su atsakove. Tarnybos atstovė nurodė, kad įvertinus aplinkybes, jog vaikai ilgą laiką (daugiau kaip dvejus metus) gyvena su ieškovu, vaikams ieškovo aplinka yra įprasta bei saugi, vaikai lanko mokyklą Vilniuje, vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas arba brolių išskyrimas neatitiktų geriausių vaikų interesų, o geriausius vaikų interesus atitiktų abiejų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu. Tarnybos atstovė pažymėjo, kad tėvai turi bendradarbiauti, nekonfliktuoti ir surasti bendrą sprendimą dėl vaikų, siekti abipusio ryšio su vaikais. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo Tarnybos atstovė nurodė, kad atsakovė privalo bendrauti su vaikais maksimaliai. Tarnybos atstovės vertinimu, ieškovo siūlomas atsakovės bendravimas su vaikais atostogų metu turėtų būti ilgesnis – abiem tėvams turi būti skiriama po pusę vasaros atostogų su vaikais laiko. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo Tarnybos atstovė paaiškino, kad vaikai auga ir jų poreikiai didėja, prašomas priteisti išlaikymo dydis neviršija orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovė turi dar vieną mažametį vaiką, o ieškovas dirba, Tarnybos atstovė palaikė ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
16. Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos sudariusios nebuvo.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
17. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).
18. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).
19. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą teismai orientuojami vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-320/2006, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005 ir kt.).
Dėl šalių nepilnamečio vaiko E. S. gyvenamosios vietos nustatymo
20. Iš bylos įrodymų nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas E. S. kartu su ieškovu gyvena mažiausiai nuo 2021 metų, t. y. faktiškai trejus metus (el. b. 2 t., b. l. 18–23). Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi nustačius platesnę laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiai vaikais tvarką įvyko keli atsakovės bendravimo su sūnumi E. S. jos gyvenamojoje vietoje atvejai, tačiau, kaip paaiškėjo teismui atnaujinus bylą po vaikų psichologinės ekspertizės atlikimo, atsakovės bendravimas su sūnumi nutrūko, ir pastarasis jau metus nevyksta (atsisako vykti) į atsakovės gyvenamąją vietą.
21. Ieškovas viso teismo proceso metu laikėsi pozicijos, kad vaikų, įskaitant E. S., nenorą bendrauti su atsakove lemia išskirtinai atsakovės ir (ar) jos naujojo sutuoktinio netinkamas elgesys su vaikais arba nepakankami atsakovės motinystės įgūdžiai, negebėjimas vaikų sudominti. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog atsakovė ar jos sutuoktinis būtų vartoję smurtą vaikų atžvilgiu. Iš byloje pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad tikslinant aplinkybes dėl galimo atsakovės sutuoktinio D. G. smurto prieš G. S. nebuvo gauta jokių objektyvių ir patvirtinančių duomenų, kad prieš mažametį vaiką G. S. naudojamas smurtas, taip pat nenustatyta, jog motina piktnaudžiavo motinos kaip vaiko atstovo teisėmis ar pareigomis, fiziškai ar psichiškai gniuždė vaiką, palikdama jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasi su vaiku. Be kita ko, nutarime kritiškai įvertinti paties ieškovo parodymai dėl galimai prieš sūnų naudojamo fizinio smurto: konstatuota, kad keistai atrodo, jog tėvas, kaip jis pats nurodo, (duomenys neskelbtini) ant sūnaus kūno matė sumušimo žymes, bet kreipėsi į polikliniką dėl vaiko susirgimo ir nieko apie sumušimus medikams nepasakė, niekur galimi sumušimai nebuvo užfiksuoti; taip pat nurodo, kad 2022 m. balandžio 22 d. matė sumušimus ant sūnaus kūno, bet irgi niekur nesikreipė, jog būtų galima užfiksuoti galimus smurto požymius bei nustatyti, kaip jie atsirado, jeigu jie tikrai buvo; taip pat vaiko auklėtoja darželyje (duomenys neskelbtini) nematė ant vaiko kūno jokių sumušimų, vaikas niekada nesiskundė, kad prieš jį smurtaujama (el. b. 3 t., b. l. 12–15). Nors ekspertizės metu šalių nepilnametis sūnus E. S. kartotinai nurodė galimai smurtines patirtis iš motinos bei jos gyvenimo draugo, tačiau pastebėta, kad jo pasakojimai apie tai stokoja jam būdingo konkretumo, aiškumo, jam sunku juos patikslinti, detalizuoti (el. b. 4 t., b. l. 123).
22. Antra, bylą nagrinėjant teisme, gavus specialių psichologinių žinių turinčių įrodymų, nustatyta, kad vaikų negatyvias nuostatas motinos atžvilgiu formuoja paties ieškovo poveikis. Iš pradžių byloje buvo gauta 2022 m. rugpjūčio 26 d. psichologo R. P. „Vaikų E. S. ir G. S. susitikimų su mama E. G. aprašymas ir išvada“, pateikta vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartį dėl laikinos nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakove tvarkos, nustatančios bendravimą dalyvaujant psichologui. Joje padaryta išvada, kad E. S. yra giliai įtrauktas į tėvų konfliktą ir, kas būdinga tokiam amžiui, aktyviai gina vieno iš jų poziciją, toks įtraukimas daro žalą berniuko psichiniam vystymuisi; užfiksuoti keleriopi vaiko priekaištai motinai: dėl to, kad naujasis sugyventinis yra berniuką mušęs, skriaudęs; dėl pinigų, kai motina juos paėmė ir negrąžino; dėl teismo išlaidų, kurios neleidžia jam gauti kelionių ar pramogų (el. b. 3 t., b. l. 22–23). Vėliau, byloje atlikus teismo psichologijos ekspertizę, 2024 m. gegužės 23 d. pateikta išvada, kad E. S. negatyvias nuostatas į motiną formuoja tėvo poveikis; dėl mažo amžiaus, menkos gyvenimiškos patirties, emocinės būsenos bei patiriamo tėvo poveikio E. S. nėra pajėgus savarankiškai priimti sprendimų sudėtingesnių, jam mažiau suprantamų klausimų, tokių kaip gyvenamosios vietos nustatymas ar bendravimo su vienu iš tėvų tvarka, atžvilgiu; nepaisant išsakomų negatyvių nuostatų motinos atžvilgiu padaryta išvada, kad E. S. sieja kokybiškai tapatus emocinis ryšys tiek su tėvu, tiek su motina, t. y. su jais abiem vaiką sieja emociškai artimas, prieraišumo ryšys, tačiau E. S. išsako skeliančias („juoda–balta“) nuostatas į tėvus, t. y. apie tėvą kalba idealizuotai, apie motiną nuvertinančiai (el. b. 4 t., b. l. 104–124). Nors ieškovas proceso metu su ekspertizės išvada nesutiko, teigdamas, kad ekspertas neįvertino tam tikrų duomenų (vaizdo įrašų), tačiau iš ekspertizės išvados neišplaukia, jog ekspertams būtų trūkę kokių nors duomenų išvadai duoti. Be to, ieškovo procesinis elgesys byloje, duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu, priešingai nei ieškovas tvirtino, nepagrindžia, kad jis būtų nuoširdžiai siekęs užtikrinti vaikų bendravimą su motina. Kaip matyti iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) vienašališkai paėmęs šalių jauniausiąjį sūnų G. S. iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos atsakovės gyvenamojoje vietoje ir nutraukęs bet kokį vaikų bendravimą su jų motina, ieškovas kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydamas nustatyti tokią laikiną atsakovės bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią atsakovė su vaikais bendrautų vieną kartą per savaitę, iš anksto suderinusi dieną ir laiką po vieną valandą ieškovo gyvenamojoje vietoje, ieškovui dalyvaujant; taip pat turėtų teisę skambinti vaikams ir bendrauti su vaikais telefonu kas antrą dieną 20.00 val. (el. b. 1 t., b. l. 9–10). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi ieškovo prašymas atmestas, nustatytas atsakovės bendravimas su vaikais dalyvaujant psichologui, o ieškovas įpareigotas pristatyti vaikus bendravimui (el. b. 2 t., b. l. 149–156). 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė pateikė į bylą minėtą psichologo R. P. „Vaikų E. S. ir G. S. susitikimų su mama E. G. aprašymą ir išvadą“, ir tik po to šalys byloje sutarė dėl laikinos atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos, nedalyvaujant psichologui (el. b. 3 t., b. l. 103–104), kurios, kaip paaiškėjo vėliau, ieškovas ilgainiui nustojo laikytis, motyvuodamas vaikų nenoru bendrauti su motina. Tokios pozicijos, t. y. kad vaikų bendravimo su skyrium gyvenančia motina palaikymas nėra jo atsakomybės dalis, o priklauso nuo vaikų (ne)noro, ieškovas laikėsi byloje ir po to, kai buvo gauta nevienareikšmiška teismo eksperto išvada, kaip yra svarbu, kad vaikas gautų tikslią informaciją, jog sprendimus dėl jo bendravimo su abiem tėvais priima suaugusieji, taip nuimant atsakomybę nuo vaiko (el. b. 4 t., b. l. 123). Ieškovo 2024 m. rugpjūčio 27 d. į bylą pateikti garso ir vaizdo įrašai, kuriuose ieškovas, be kita ko, filmuoja motinos bandymus užmegzti ryšį su vaikais, priešingai nei teigia ieškovas, neįrodo rimtų bei nuoširdžių ieškovo pastangų užtikrinti vaikų bendravimo su atsakove, o veikiau, priešingai, pagrindžia tokio suinteresuotumo nebuvimą. Tokią išvadą teismas daro ne tik atsižvelgdamas į tai, kad pats ieškovas kontroliuoja filmavimo procesą, neatskleisdamas visko, kas vyksta filmavimo metu (pavyzdžiui, atsakovės skambučio metu filmuojamas tik telefono aparatas su atsakovės atvaizdu, tačiau nėra matoma, kuo tuo metu užsiima vaikai, pats ieškovas, kuris girdimas įrašo fone), tačiau ir tai, kad netgi pateiktame filmavimo turinyje, kai, pavyzdžiui, ieškovas filmuoja atsakovės bandymus ieškovo buto tarpduryje užmegzti ryšį su vaikais, ieškovas ne tik nededa jokių pastangų perduoti vaikus atsakovei, bet netgi nukreipia jauniausiojo sūnaus G. S. dėmesį į bute laikomus gyvūnus, o „raginti“ jauniausią sūnų vykti pas motiną pradeda tik tuomet, kai atsakovė išvyksta. Taigi pateikti garso ir vaizdo įrašai visiškai dera kartu su ekspertizės akte padarytomis išvadomis. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė, davusi byloje išvadą, taip pat pripažino, kad ieškovas nededa pakankamai pastangų, jog užtikrintų vaikų bendravimą su motina. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad kiti bylos duomenys nuosekliai patvirtina eksperto išvadą, jog vaikų, įskaitant E. S., negatyvias nuostatas į motiną formuoja tėvo poveikis (CPK 185 straipsnis).
23. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių nepilnamečiam vaikui E. S. yra beveik trylika metų, vaikas yra stipriai įtrauktas į tėvų konfliktą, apklaustas teismo posėdžio metu išsakė vien pozityvią nuomonę apie gyvenimą su tėvu ir negatyvią apie bendravimą su motina, nurodė nenorintis niekada su ja bendrauti, išsakė pykstantis ant motinos, be kita ko, iš vaiko pasakojimų tretiesiems asmenims išplaukia, kad vaikas turi tam tikrų nuoskaudų motinos atžvilgiu, neakceptuoja atsakovės sutuoktinio; bet kokio prielankumo motinai rodymas vaiko psichikoje, pagal ekspertizės išvadą, prilygsta tėvo išdavystei; vaikas trejus metus gyvena su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, o atsakovės gyvenamojoje vietoje nėra lankęsis jau metus; atsakovė iš esmės pripažino, kad turi sunkumų užmegzti artimesnį ryšį su vaiku, bando jį atkurti palaipsniui, rašydama jam sms žinutes; pagal Tarnybos išvadą, ieškovo gyvenamoji vieta yra tinkama gyventi vaikui, teismas daro išvadą, jog nusistovėjusios ir įprastos aplinkos keitimas bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, sukeltų jam didelių emocinių kančių ir dėl to šiuo metu neatitiktų geriausių vaiko interesų. Dėl išdėstytų priežasčių ieškovo ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu tenkinamas, o atsakovės atmetamas.
Dėl šalių nepilnamečio vaiko G. S. gyvenamosios vietos nustatymo
24. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, kitų bylos įrodymų nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas G. S. nuo 2021 m. rudens iki (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai gyveno su atsakove, paskutiniu metu dabartinėje atsakovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kur lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kol (duomenys neskelbtini) ieškovas, atvykęs į ugdymo įstaigą, vienašališkai pasiėmė vaiką ir negrąžino jo į atsakovės gyvenamąją vietą. Nuo to laiko tarp šalių prasidėjo šis teisminis procesas, ir vaikas faktiškai gyvena su ieškovu, su kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nustatyta laikinoji vaikų gyvenamoji vieta (el. b. 2 t., b. l. 149–156).
25. Kaip minėta, ieškovas viso teismo proceso metu laikėsi pozicijos, kad vaikų nenorą bendrauti su atsakove lemia išskirtinai atsakovės ir (ar) jos naujojo sutuoktinio netinkamas elgesys su vaikais arba nepakankami atsakovės motinystės įgūdžiai, negebėjimas vaikų sudominti. Pirmiau šiame sprendime konstatuota, kad nebuvo nustatyta, jog atsakovė ar jos sutuoktinis būtų vartoję smurtą G. S. atžvilgiu, dėl to atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ gimnazija, kurios ikimokyklinio ugdymo skyrių lankė G. S. iki (duomenys neskelbtini) įvykių, pateikė informaciją, kad vaiko nepriežiūros, nesirūpinimo, piktnaudžiavimo alkoholiu, smurto atvejų vaiko atžvilgiu ugdymo įstaigoje nepastebėta (el. b. 4 t., b. l. 79). Nors viso proceso metu ieškovas akcentavo ankstesnius atsakovės alkoholio vartojimo atvejus, o pati atsakovė pripažino, kad prieš kelerius metus dėl alkoholio vartojimo vieną kartą buvo atsidūrusi blaivykloje, tačiau šie duomenys pirmiausia yra apie tą atsakovės gyvenimo laikotarpį, kai atsakovė gyveno su pačiu ieškovu ir to pasekmes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė pirmą vaiką nuo ieškovo pagimdė būdama 21 metų, kai ieškovui tuo metu buvo 33 metai ir jis jau turėjo vaiką iš ankstesnių santykių. Iš šalių paaiškinimų, liudytojos G. B. parodymų nustatyta, kad šalių bendras gyvenimas nebuvo itin sėkmingas bei harmoningas, atsakovė pradėjo vartoti alkoholį gyvendama būtent su ieškovu. Liudytojas G. G., ieškovo brolis, pripažino, kad paskutinį kartą bendravo su atsakove 2021 metais, o dabar apie atsakovę nieko nežino. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad po išsiskyrimo su ieškovu atsakovės gyvenimas pradėjo keistis teigiama linkme: atsakovė ištekėjo, sukūrė šeimą, gavo vairuotojo teises, įsidarbino. Liudytojų M. V. ir J. V., atsakovės kaimynų, charakterizuojama teigiamai, pabrėžiamas jos darbštumas, smurto, alkoholio atvejų teigia nepastebėję, pabrėžė, kad kaimas rėžinis, gyvena nuo atsakovės šeimos 60–80 metrų ir daug ką mato. Į bylą pateiktos atsakovės gyvenamosios vietos, daržo nuotraukos (el. b. 1 t., b. l. 100–105; 5 t., b. l. 189–199), minėtų liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovės šeima yra sukūrusi gražią gyvenamąją erdvę, kurią toliau tobulina, atsakovė, be to, kad dirba Vilniaus mieste, aktyviai veda namų ūkį. Pagal bylos duomenis, atsakovės sutuoktinis D. G. dirba ekskavatorininku, tų pačių liudytojų apibūdintas kaip darbštus, jo santykis su nepilnamečiu vaiku G. S. liudytojo J. V. apibūdinamas kaip visiškai adekvatus, „tėviškas“. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė ar jos sutuoktinis piktnaudžiautų alkoholiu, šeimoje būtų smurtaujama, pažeidžiamos vaikų – G. S. ar sutuoktinių bendro nepilnamečio vaiko D. G. – teisės. Tarnybos atstovė patvirtino, kad neturi duomenų, jog atsakovė negalėtų rūpintis vaiku.
26. Antra, kaip minėta, bylą nagrinėjant teisme, gavus specialių psichologinių žinių turinčių įrodymų, nustatyta, kad vaikų negatyvias nuostatas motinos atžvilgiu formuoja paties ieškovo poveikis, kuris G. S. atveju papildomai yra sustiprinamas vyresnio brolio E. S. įtakos. Minėtoje 2022 m. rugpjūčio 26 d. psichologo R. P. „Vaikų E. S. ir G. S. susitikimų su mama E. G. aprašyme ir išvadoje“ pastebima, kad vyresniajam sūnui, t. y. E. S., tėvas yra perleidęs tam tikras jaunesniojo sūnaus globos funkcijas, G. S. didelę įtaką daro brolis E. S., o per pastarojo nusiteikimą prieš motiną, netiesiogiai formuojama ir ambivalentiška jaunesniojo brolio nuomonė; esant tokiai situacijai, G. S. susitikimų su motina metu patiria nesaugumą jausmą, galimai psichologiškai traumuojamas, nes neturi galimybės visiškai išgyventi ir išreikšti prieraišumo motinai poreikio (el. b. 3 t., b. l. 22–23). Byloje atlikus teismo psichologijos ekspertizę, 2024 m. gegužės 23 d. pateikta išvada, kad G. S.su atsakove sieja emociškai artimas, glaudus prieraišumo ryšys, būdamas su atsakove jis jaučiasi saugus, mylimas, pats nurodo mylintis mamą, tačiau būdamas tokio amžiaus (ekspertizės atlikimo metu beveik 7 metų), kai jis natūraliai ima tapatintis su savo lyties artimaisiais, natūraliai lengviau perima jų nuostatas, vertinimus; taip pat nustatyta, kad G. S. patiria artimos aplinkos (brolio, tėčio) poveikį, kuris formuoja jo nuostatas į mamą, tačiau šis poveikis kol kas atsiskleidžia tik G. S. žodžiuose, jo elgesio bei emocinės būsenos jis dar neveikia. G. S. negalėjo ir negali išreikšti savarankiškos nuomonės bylai svarbiais klausimais, nes yra per mažas ir konfliktiškoje šalių tarpusavio santykių situacijoje išgyvena lojalumo konfliktą bei patiria artimųjų poveikį, kuris formuoja negatyvias nuostatas į mamą. Ekspertizės metu stebimos tik G. S. patiriamo poveikio pasekmės; tuo pačiu šis poveikis atsiskleidžia ir jo kalboje, kuomet jis nurodo žinantis, jog tėtis verkia, kai jis būna pas mamą, t. y. mamos lankymas vaiko psichikoje prilygsta tėvo liūdinimui (el. b. 4 t., b. l. 89–103). Šiame kontekste pažymėtina, kad nors atsakovės bendravimas su jaunesniuoju sūnumi, su nakvynėmis, periodiškai vyksta, tačiau laikinoji atsakovės bendravimo su vaiku tvarka nėra vykdoma visa apimtimi. Net gavus byloje minėtą teismo psichologijos ekspertizės išvadą, ieškovas ir toliau laikėsi savo pozicijos, kad tai pats vaikas ne visada nori bendrauti su motina, taip pateisindamas neįvykusius atsakovės bendravimo su vaiku atvejus ir tuo pačiu nuimdamas nuo savęs atsakomybę už vaiko ir motinos ryšio palaikymą. Siekdamas įrodyti, kokias jis deda pastangas, siekdamas užtikrinti vaiko ir motinos bendravimą (kaip minėta, Tarnybos atstovė šias pastangas pripažino nepakankamomis), ieškovas pateikė minėtus vaizdo ir garso įrašus, kurie, kartu su kitais įrodymais, labiau patvirtina tėvo trukdymą nei pastangas užtikrinti vaikų bendravimą su motina.
27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad, nustačius nuolatinę nepilnamečio vaiko G. S. gyvenamąją vietą su ieškovu, iškils reali grėsmė, jog G. S., kuris, pagal ekspertizės išvadą, jau šiuo metu išgyvena įtampą bei nerimą dėl susiklosčiusios šeimos situacijos, kas atsispindi ir minėtuose vaizdo bei garso įrašuose (kuriuose vaikas blaškosi tarp dviejų tėvų), siekdamas iš šios situacijos pasitraukti, pasirinks vyresniojo brolio elgesio modelį, atstumdamas motiną. Ekspertizės išvadoje pateikiamas vertinimas, kad dėl patiriamojo poveikio šiuo metu ima formuotis nenatūrali mamą atstumianti berniuko pozicija, kuri, psichologiniu požiūriu, ateityje gali lemti itin kategoriškas, negatyvias vaiko nuostatas į motiną (el. b. 4 t., b. l. 101). Įvertinęs tai, teismas neturi pagrindo sutikti su Tarnybos išvada, kad geriausius vaiko interesus šioje situacijoje užtikrintų nepilnamečio G. S. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, siekiant užtikrinti vaiko situacijos stabilumą, kadangi faktiškai tai reikštų stabiliai vaiko interesus pažeidžiančios situacijos įtvirtinimą. Teismo vertinimu, Tarnyba, teikdama išvadą, nepagrįstai nuvertino aplinkybę dėl ieškovo poveikio nuteikiant vaikus prieš motiną, kuris laikytinas rimtu ir dėl to, pagal vaiko geriausius interesus, šalintinu vaiko teisių pažeidimu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 1 dalis).
28. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi) pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Todėl ta aplinkybė, kad su ieškovu laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo nustatyta laikinoji G. S. gyvenamoji vieta, savaime nesuteikia jam šioje byloje teisinio pranašumo. Pažymėtina, kad ieškovo poveikis formuojant negatyvias vaikų nuostatas į motiną konstatuotas, kai su ieškovu buvo nustatyta tik laikinoji vaikų gyvenamoji vieta, ir nėra pagrindo manyti, jog, nustačius su ieškovu nuolatinę nepilnamečio vaiko G. S. gyvenamąją vietą, ieškovas turės motyvacijos iš esmės pakeisti savo elgesį ir tinkamai įgyvendinti pareigą nekliudyti atsakovei bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
29. Byloje nustatyta, kad atsakovė kartu su savo sutuoktiniu ir bendru nepilnamečiu vaiku, gimusiu 2021 metais, gyvena atskirame name, nuosavybės teise priklausančiame sutuoktinio tėvui. Bendras namo plotas – apie 150 kv. m, gyvenamasis plotas apie 80 kv. m. Namuose visiškai įrengti du kambariai, virtuvė ir vonios kambarys, įrenginėja antrą aukštą, kuriame yra galimybė įrengti papildomų kambarių (el. b. 2 t., b. l. 8–9), sutvarkyta namo aplinka.
30. Pagal bylos duomenis ieškovas gyvena nuomojamame apie 35 kv. m vieno kambario bute kartu su savo sutuoktine ir trimis nepilnamečiais vaikais: E. S., G. S. ir sutuoktinės nepilnamete dukra (el. b. 2 t., b. l. 4–5). Taigi vieno kambario bute, kurį pats ieškovas (jo atstovė) baigiamojoje kalboje įvertino kaip ankštą, iš viso nuolat gyvena penki asmenys: du suaugę ir trys skirtingo amžiaus bei lyčių nepilnamečiai vaikai. Per daugiau kaip dvejus teisminio proceso metu ieškovas nesugebėjo iš esmės pagerinti būsto sąlygų, o liudytojos A. S., ieškovo sutuoktinės, parodymai, kad kitų metų pavasarį šeima planuoja išnuomoti tokį būstą, kuriame kiekvienas vaikas turėtų po atskirą kambarį, stokoja realaus pagrindimo (CPK 185 straipsnis).
31. Taigi atsižvelgdamas į tai, kad pagal bylos duomenis: nepilnametį vaiką G. S. su atsakove sieja emociškai artimas, glaudus prieraišumo ryšys, būdamas su atsakove jis jaučiasi saugus, mylimas, pats nurodo mylintis mamą, tačiau G. S. taip pat patiria artimos aplinkos (brolio, tėvo) poveikį, kuris formuoja jo nuostatas į atsakovę; dėl patiriamojo poveikio šiuo metu ima formuotis nenatūrali motiną atstumianti vaiko pozicija, kuri, psichologiniu požiūriu, ateityje gali lemti itin kategoriškas, negatyvias vaiko nuostatas į motiną; G. S. negali išreikšti savarankiškos nuomonės bylai svarbiais klausimais, nes yra per mažas ir konfliktiškoje šalių tarpusavio santykių situacijoje išgyvena lojalumo konfliktą bei patiria artimųjų poveikį, t. y. ieškovas tinkamai nevykdo pareigos nekliudyti atsakovei bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; G. S. yra 7 metų amžiaus, šiais metais tik pradeda lankyti mokyklą, atsakovės gyvenamoji vieta vaikui yra žinoma, vaikas iki (duomenys neskelbtini) yra joje gyvenęs, lankęs ugdymo įstaigą, atsakovė patvirtino turinti galimybę užtikrinti vaikui tolesnį mokymosi procesą; pagal liudytojos M. V. parodymus, vaikas turi draugų kaime; vaikas, lankydamasis pas atsakovę, palaiko ryšį su atsakovės sutuoktiniu; atsakovė gali užtikrinti vaikui geresnes būsto sąlygas nei ieškovas; Tarnyba neturi duomenų, kad atsakovė negalėtų rūpintis vaiku; vaiko tėvai galės užtikrinti abiejų brolių ryšio palaikymą, teismas tenkina atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl G. S. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, o ieškovo ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu atmeta.
Dėl skyrium gyvenančios motinos (tėvo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
32. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).
33. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).
34. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
35. Teismas, įvertinęs abiejų šalių prašomas nustatyti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkas, daro išvadą, kad tarp jų nėra esminių skirtumų, todėl nustato tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri turi pagrindines abiejų šalių pasiūlytas bendravimo sąlygas, taip pat atsižvelgia į Tarnybos pasiūlymus dėl tėvų bendravimo su vaikais per vaikų atostogas.
36. Konkrečią bendravimo tvarką teismas detalizuoja sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teismas vertina, kad nustatoma bendravimo tvarka atitiks nepilnamečių vaikų interesus, nes sudarys prielaidas neprarasti ryšio su skyrium gyvenančiu tėvu, užtikrins jo teisę būti auklėjamam abiejų tėvų, taip pat sudarys prielaidas abiem tėvams realizuoti savo teises ir pareigas rūpintis vaiku, palaikyti abiejų brolių ryšį.
37. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su bendru prašymu ar bet kuris iš jų su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
38. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad pirmiausia užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
39. Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą kiekvienam vaikui po 230 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, o proceso metu patikslinęs ieškinio reikalavimus, motyvuodamas išaugusiais vaikų poreikiais, prašė priteisti iš atsakovės kiekvienam vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo kiekvienam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
40. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
41. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).
42. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
43. Nuo 2022 m. sausio 1 d. šalyje nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA) buvo 730 Eur arba 533 Eur atskaičius mokesčius, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – 924 Eur arba 708 Eur atskaičius mokesčius.
44. Nagrinėjamu atveju nei ieškovo, nei atsakovės prašomas priteisti išlaikymo dydis neviršija orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus aktualiu laikotarpiu (533 Eur / 2 = 267 Eur; 708 Eur / 2 = 354 Eur), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais nė viena iš šalių neturėjo įrodinėti vaiko poreikių teikdama detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turėjo pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas). Nors nagrinėjamu atveju atsakovė nesutiko su ieškovo prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, atsiliepime į patikslintą ieškinį sukritikavo ieškovo sudarytą poreikių lentelę, tačiau įrodymų, kad nuo ieškinio padavimo dienos nepilnamečio vaiko E. S. poreikių tenkinimui reikėjo mažiau nei 460 Eur, o nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos (2024 m. liepos 24 d.) – mažiau nei 500 Eur, nepateikė (CPK 178 straipsnis).
45. Ieškovas patikslintame ieškinyje pripažino, kad nepilnamečio vaiko E. S. poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga 584 Eur suma, o G. S. poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga 619 Eur / mėn. Atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 96,25 Eur universali išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, teismas sprendžia, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis – po 250 Eur / mėn., labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus, nei nurodomas atsakovės – po 200 Eur / mėn.
46. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
47. Byloje nustatyta, kad ieškovas verčiasi individualia veikla statybų srityje (el. b. 1 t., b. l. 20; 5 t., b. l. 20–21), atsakovė dirba pagal darbo sutartį, jos didžiausias mėnesio darbo užmokestis yra 747,67 Eur atskaičius mokesčius (el. b. 4 t., b. l. 190); byloje taip pat pateikti įrodymai apie šalių turimą nekilnojamąjį turtą, ieškovo transporto priemonę (el. b. 1 t., b. l. 129–130; 5 t., b. l. 22, 123–129). Teismas, įvertinęs įrodymus apie abiejų šalių turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, tai, kad abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie šalių sveikatos sutrikimus byloje nėra, sprendžia, kad nustatytas vaikų išlaikymo dydis yra proporcingas abiejų šalių turtinei padėčiai.
48. Remdamasis išdėstytais argumentais, šalių pripažintomis aplinkybėmis apie vaikų poreikius, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko E. S. išlaikymui po 230 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos iki patikslinto ieškinio padavimo dienos (t. y. iki 2024 m. liepos 23 d.) ir po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos (2024 m. liepos 24 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), ir priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko G. S. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo, kuriuo nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
49. Ieškovas / atsakovė skiriamas (-a) iš atsakovės / ieškovo vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju (-a) uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovas / atsakovė turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą / skirtą išlaikymą išimtinai vaiko interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).
50. Šalims išaiškinama, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, ir, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
51. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
52. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinis ginčas tarp šalių buvo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, o klausimai dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo buvo išvestiniai, dėl jų priimtas teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip priimtas kurios nors šalies (ne)naudai, nes abiem šalims nustatyta vienoda bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka ir priteistas vienodo dydžio išlaikymas, sprendžia, jog abiejų šalių reikalavimai patenkinti 50 proc.
53. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 188 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 3 622,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. 6 t., b. l. 118–130). Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio, 936,80 Eur už ekspertizės atlikimą ir patyrė 3 140 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. 6 t., b. l. 100–117). Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteisiama 1 905,35 Eur (3 810,70 Eur x 50 proc. / 100 proc. = 1 905,35 Eur), o atsakovei iš ieškovo – 2 085,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 170,80 Eur x 50 proc. / 100 proc. = 2 085,40 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Įskaičius šias sumas, atsakovei iš ieškovo priteisiama 180,05 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
54. Šalys buvo atleistos nuo žyminio mokesčio už ieškinio (priešieškinio) reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėjimo. Kadangi teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, dėl pirmiau nurodytų motyvų, negali būti vertinamas kaip priimtas kurios nors šalies (ne)naudai, dėl žyminio mokesčio už šiuos reikalavimus priteisimo valstybei nesprendžiama (CPK 96 straipsnis).
55. Byloje patirta 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi šalims tenkanti šių išlaidų suma neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, dėl šių išlaidų paskirstymo tarp šalių nesprendžiama (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
56. Sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pritaikytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnamečio vaiko G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti ieškovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:
1. D. S. bendrauja su nepilnamečiu vaiku G. S. nelyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, o jei vaikas yra ne ugdymo įstaigoje, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir grąžindamas sūnų į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Apie negalėjimą jo savaitgalį bendrauti su vaiku nustatytu laiku D. S. informuoja E. G. iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas.
2. Nepriklausomai nuo 1 punkte nustatytos tvarkos, D. S. su sūnumi G. S. bendrauja nelyginiais metais (pvz., 2025 m. ir t. t.) per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, paimdamas vaiką Šv. Kūčių dieną 12.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas antrą Šv. Kalėdų dieną 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą, o lyginiais metais (pvz., 2024 m., 2026 m. ir t. t.) Šv. Velykas, paimdamas vaiką Šv. Velykų išvakarėse šeštadienį 18.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas Šv. Velykų pirmadienį 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą, ir Naujuosius metus, paimdamas vaiką gruodžio 31 d. iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, o jei vaikas yra ne ugdymo įstaigoje, 12.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos, ir grąžindamas vaiką sausio 1 d. 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą.
3. D. S. praleidžia su sūnumi G. S. pusę vaiko vasaros atostogų, šį laiką skaidant dalimis ne ilgesnėmis kaip 14 dienų. Atostogų datą šalys suderina ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki planuojamų atostogų pradžios. Jei atostogų datos dubliuojasi ir šalims nepavyksta susitarti, lyginiais metais pirmenybė pasirinkti atostogų su sūnumi laiką tenka tėvui, nelyginiais – motinai.
4. Atsižvelgiant į D. S. užimtumą, darbo grafiką, galimybes jis gali papildomai antradieniais arba trečiadieniais paimti vaiką G. S. iš jo gyvenamosios vietos (nuo 16 val. iki 18 val.) arba ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, ir grąžinti vaiką 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą. D. S. apie planuojamą bendravimo su vaiku darbo dienomis laiką turi informuoti motiną E. G. prieš 1 (vieną) dieną.
5. Tėvo bendravimas su sūnumi G. S. telefonu, internetu, kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis neribojamas, tačiau turi vykti atsižvelgiant į vaiko interesus, ugdymo užsiėmimus (pamokų ruošą), miego režimą bei kitus poreikius.
6. Nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos galima abiejų tėvų susitarimu.
Nustatyti atsakovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:
1. E. G. bendrauja su nepilnamečiu vaiku E. S. lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio, pasiimdama sūnų iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, o jei vaikas yra ne ugdymo įstaigoje, pasiimdama vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir grąžindama sūnų į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Apie negalėjimą jos savaitgalį bendrauti su vaiku nustatytu laiku E. G. informuoja D. S. iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas.
2. Nepriklausomai nuo 1 punkte nustatytos tvarkos, E. G. su sūnumi E. S. bendrauja lyginiais metais (pvz., 2024 m. ir t. t.) per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, paimdama vaiką Šv. Kūčių dieną 12.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindama antrą Šv. Kalėdų dieną 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą, o nelyginiais metais (pvz., 2025 m. ir t. t.) Šv. Velykas, paimdama vaiką Šv. Velykų išvakarėse šeštadienį 18.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindama Šv. Velykų pirmadienį 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą, ir Naujuosius metus, paimdama vaiką gruodžio 31 d. iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, o jei vaikas yra ne ugdymo įstaigoje, 12.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos, ir grąžindama vaiką sausio 1 d. 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą.
3. E. G. praleidžia su sūnumi E. S. pusę vaiko vasaros atostogų, šį laiką skaidant dalimis ne ilgesnėmis kaip 14 dienų. Atostogų datą šalys suderina ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki planuojamų atostogų pradžios. Jei atostogų datos dubliuojasi ir šalims nepavyksta susitarti, lyginiais metais pirmenybė pasirinkti atostogų su sūnumi laiką tenka tėvui, nelyginiais – motinai.
4. Atsižvelgiant į E. G. užimtumą, darbo grafiką, galimybes ji gali papildomai antradieniais arba trečiadieniais paimti vaiką E. S. iš jo gyvenamosios vietos (nuo 16 val. iki 18 val.) arba ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, ir grąžinti vaiką 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą. E. G. apie planuojamą bendravimo su vaiku darbo dienomis laiką turi informuoti tėvą D. S. prieš 1 (vieną) dieną.
5. Motinos bendravimas su sūnumi E. S. telefonu, internetu, kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis neribojamas, tačiau turi vykti atsižvelgiant į vaiko interesus, ugdymo užsiėmimus (pamokų ruošą), miego režimą bei kitus poreikius.
6. Nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos galima abiejų tėvų susitarimu.
Priteisti iš ieškovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškovo D. S. kreipimosi į teismą 2022 m. birželio 16 d. iki patikslinto ieškinio padavimo dienos (t. y. iki 2024 m. liepos 23 d.) ir po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos (2024 m. liepos 24 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovą D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Paskirti atsakovę E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovei E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 180,05 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų, 05 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pritaikytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimui įsiteisėjus, vaikų medicininių dokumentų originalus grąžinti gydymo įstaigoms.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.