Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-185-855/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-28
Bylos Nr.: e2A-185-855/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-13529-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė, Renata Volodko
Ieškovas: D. S.
Atsakovas: E. G.

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinė byla Nr. e2A-185-855/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13529-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 3.3.1.19.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei E. G. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. S. kreipėsi į teismą prašydamas:

1) Nustatyti nepilnamečių vaikų E. S., gimusio (duomenys neskelbtini) , ir G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu.

2) Priteisti iš atsakovės E. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. S. ir G. S. iki jų pilnametystės, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui po 250 Eur, indeksuojant kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

3) Nustatyti atsakovės E. G. ir ieškovo D. S. bendravimo su vaikais tvarką:

1. E. G. bendrauja su nepilnamečiais E. S. ir G. S. nelyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio, pasiimdama sūnus iš ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams, ir grąžindama sūnus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.;

2. Nepriklausomai nuo 1 punkte nustatytos tvarkos, E. G. su sūnumis bendrauja nelyginiais metais (pvz., 2023 m., 2025 m. ir t. t.) per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, paimdama vaikus Šv. Kūčių dieną 12.00 val. ir grąžindama antrą Kalėdų dieną 18.00 val., o lyginiais metais (pvz., 2024 m., 2026 m.) Šv. Velykas (paimdama vaikus Šv. Velykų išvakarėse šeštadienį 18.00 val. ir grąžindama Velykų pirmadienį 18.00 val. ir Naujuosius metus, paimdama vaikus gruodžio 31 d. 12.00 val. ir grąžindama sausio 1 d. 18.00 val. Atitinkamai D. S. su sūnumis bendrauja nelyginiais metais per Šv. Velykas ir Naujuosius metus, o lyginiais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas.

3. E. G. turi teisę praleisti su sūnumis du kartus po 7 dienas vasaros atostogas, kurių datą šalys suderina ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki planuojamų atostogų pradžios. Jei atostogų datos dubliuojasi ir šalims nepavyksta susitarti, lyginiais metais pirmenybė pasirinkti atostogų su sūnumi laiką tenka tėvui, nelyginiais – motinai. Jeigu vaikai pageidauja, 7 dienų atostogų terminas pratęsiamas iki 14 dienų, t. y. esant vaikų pageidavimui vaikai gali praleisti pas motiną vasaros atostogų metu du kartus po 14 dienų.

4) Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo reikalavimus procesiniuose dokumentuose (pradiniame bei patikslintuose ieškiniuose) grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Ieškovas su atsakove kartu gyveno nuo 2011 m. pradžios iki 2020 m. pabaigos, santuoka sudaryta nebuvo. Šalims gyvenant kartu gimė du vaikai: E. S. ir G. S.. Šalys gyveno ieškovei ir jos giminaičiams priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė serga alkoholizmu, vartojo alkoholinius gėrimus iki vaikų gimimo, nėštumo metu ir gimus vaikams. Ieškovas tikėjosi, kad gimus antram vaikui atsakovė susiims, pradės gydytis ir situacija pagerės; ieškovas ėmėsi visų įmanomų priemonių priversti atsakovę gydytis, tačiau nepavyko – atsakovė nepripažįsta savo priklausomybės ir nesuvokia, kad jai reikalinga pagalba. Gimus antram vaikui situacija pablogėjo – atsakovė negrįždavo namo, nakvojo pas sugėrovus, galiausiai nuo vieno iš jų pastojo ir pagimdė trečią vaiką. Gimus trečiam vaikui, ieškovas su vaikais išsikraustė į nuomojamą butą. Ieškovas per visą bendrą šalių gyvenimo laikotarpį rūpinosi vaikais nuo jų gimimo, juos prižiūrėjo, vežiojo į darželius, pas gydytojus, pirko maistą ir drabužius. Ieškovas dirba pagal verslo liudijimą, yra profesionalus statybininkas, todėl darbo grafiką sudarydavo pagal savo poreikius.

2.2. Ieškovui ir vaikams apsigyvenus bute, esančiame Vilniuje, Naugarduko g., juos lankė atsakovė. Kartais vaikai vykdavo pas atsakovę ir buvo pas ją porą dienų, kartais važiavo tik vienas G. S.. Tačiau po to, kai su atsakove apsigyveno jos sugyventinis, vaikai važiuoti pas motiną atsisakydavo. Vaikams būnant pas atsakovę, vaikais atsakovė nesirūpindavo – vyresnysis sūnus dažniausiai nebuvo pasiruošęs mokyklai, neruošė pamokų, mokytis jam sekėsi sunkiau, skundėsi, kad neturi mokyklai reikalingų priemonių. Vaikai buvo grąžinami nešvariais drabužiais. Jaunesnysis sūnus grįžęs iš atsakovės nuolat skundėsi, kad jam ten nepatinka. Atsakovei persikrausčius su sugyventiniu į (duomenys neskelbtini), atsakovė jaunesniojo sūnaus ieškovui negrąžino. Vyresnysis sūnus kategoriškai atsisakė vykti su atsakove į kaimą. 2022 m. balandžio mėnesį iš atsakovės paimtas jaunesnis sūnus ieškovui pasiskundė, kad jį mušė. Be to, ieškovas pastebėjo mėlynę ant vaiko kūno, vaikas net parodė, kaip jį mušė. Ieškovas įspėjo atsakovę, kad jeigu dar kartą pasikartos smurtas prieš vaiką, jis apie tai praneš policijai. Bendraujant su atsakove galima buvo suprasti, kad ji būna išgėrusi, konfliktiškai nusiteikusi, rėkia, keikiasi necenzūriniais žodžiais. 2022 m. gegužės 31 d. ieškovas, paėmęs vaiką iš darželio, vėl pastebėjo ant vaiko kūno mėlynę, iš kurios buvo matyti, kad vaikas buvo mušamas diržu. Vaikas buvo paimtas iš darželio nešvariais drabužiais, nesiprausęs, po vaiko nagais matėsi purvas, vaikas buvo netinkamai aprengtas, perkaitęs, visas šlapias. Atsakovė ne vieną kartą skambino ieškovui ir reikalavo grąžinti jaunesnį sūnų, tačiau ieškovas atsakovei aiškino, kad ji gali bendrauti su vaikais jų (ieškovo) gyvenamojoje vietoje. Taip pat ieškovas prašė vaikų, kad jie pabendrautų su atsakove, tačiau vaikai kalbėti nenorėjo arba bendravo labai nenoriai. Ieškovo teigimu, šiuo metu vaikai kategoriškai atsisako sugrįžti pas atsakovę. Pasak ieškovo, didelė tikimybė, kad arba prieš vaiką (jaunesnį sūnų) buvo smurtaujama, dėl to vaikas taip kategoriškai atsisako vykti pas motiną, arba vaikas dažnai matė išgėrusią motiną, kas jam sukėlė stiprų nesaugumo jausmą. Ieškovo teigimu, atsakovės aplinka yra vaikams nesaugi. Ieškovo nuomone, jo aplinkoje vaikai jaučiasi saugiai, turi gerus santykius su ieškovo sugyventine ir jos dukra.

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu atsakovės sugyventinis D. G. buvo pripažintas kaltu už tai, kad sumušė ieškovą ir sugadino transporto priemonę.

Atsiliepimas

3. Atsakovė E. G. atsiliepimuose nesutiko su ieškovo reikalavimais, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimus grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Atsakovė neturi polinkio vartoti alkoholio, neturi jokios priklausomybės. Be to, jokių vaiko teisių pažeidimų ar alkoholizmo nei vaiko teisių apsaugos skyriuje, nei gydymo įstaigoje, kur atsakovė lankosi su kūdikiu, nėra užfiksuota. Atsakovės nuomone, ieškovo šmeižtas yra kerštas jai už tai, kad ji nenorėjo toliau su juo gyventi, kadangi gyvenimas su tokio būdo žmogumi tapo nepakenčiamas. Ieškovo pateikti videoįrašai, kuriuose atsakovė buvo nufilmuota išgėrusi, nepatvirtina fakto, jog ji yra gerianti asmenybė, kadangi atvejis buvo pavienis. Ieškovas pasielgė labai neetiškai ir klastingai, kai ruošdamasis atimti iš motinos vaikus filmavo ją, kad tą medžiagą vėliau galėtų panaudoti savo tikslams.

3.2. Kai vaikų motinos gyvenime atsirado naujas vyras, vaikai galimai jautė nepatogumus, tačiau atsakovės sutuoktinis kuo toliau, tuo labiau užmegzdavo ryšį su berniukais. Vaikų ugdymo įstaigų administracija niekada nesikreipė į jokias institucijas, kad vaikai neprižiūrėti, neparuošti mokslo metams. Tą dieną, kai ieškovas pagrobė jaunesnį sūnų iš darželio ir išvežė jį šaltu oru be drabužių, vaikas susirgo. Tuo tarpu vaikas į darželį buvo išleistas praktiškai sveikas, jei būtų kitaip, darželio administracija nebūtų priėmusi. Mėlynė ant vaiko kūno tėra vaiko galimo atsitrenkimo ar pargriuvimo pasekmė, kadangi berniukai žaidžia, kartais neatsargiai, todėl užsigauna.

3.3. Vaikams tėvo šeimoje yra skiriama per mažai dėmesio, neužsiimama jų auklėjimu, viskas leidžiama, geranoriškai neskatinamas bendravimas su atsakove. Anot atsakovės, tokia situacija yra dėl to, kad ieškovas yra perleidęs rūpinimosi vaikais funkciją savo naujai žmonai, kuri taip pat yra priešiškai nusiteikusi prieš atsakovę. Atsakovė pastebi, kad kai vaikai yra pas atsakovę, jų elgesys ir bendravimas yra labai šiltas ir geras, jie puikiai sutaria. Tačiau kai atsakovė atvažiuoja vaikų pasiimti pas ieškovą, iš pradžių vaikai reaguoja ramiai, tačiau vėliau, kol yra ruošiami pas ją vykti už uždarų buto durų, pradeda maištauti. Kai atsakovė bendrauja su vaikais viena, bendravimas vyksta puikiai, berniukai išsiilgę mamos ir jaunesniojo broliuko, tačiau kai bendravimas vyksta dalyvaujant ieškovui, jie tarsi kiti vaikai, tėvo nuteikti prieš motiną, bijantys pasakyti žodį, nuolat stebintys ieškovo veido išraišką. Atsakovė neneigia, jog vyresnysis sūnus yra visiškai priklausomas nuo tėvo, todėl nėra lengva to pakeisti, tačiau jaunesnysis sūnus kuo greičiau turi grįžti nuolat gyventi pas atsakovę, kuri jį augino ir prižiūrėjo, be to, atsakovė suteiks jam visą savo dėmesį ir tikrai skatins bendravimą su abiem broliais, suteiks ieškovui maksimalias galimybes bendrauti su sūnumis. Atsakovės teigimu, ieškovas iki šiol nesupranta, kas yra geriausieji vaikų interesai ir kaip jie turi būti užtikrinami. Vaikai labai nori vykti pas atsakovę, myli ją, tačiau dėl nuolatinių ieškovo nuteikinėjimų vyresnysis sūnus iki šiol pas atsakovę nevyksta.

3.4. Ieškovas neturi nei fizinių, nei finansinių galimybių tam, kad vaikai gyventų su juo, ieškovas nesugeba suprasti savo, kaip tėvo, atsakomybių bei stokoja tėvystės įgūdžių. Iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų jo nuomojamame bute matyti, kad lovų dydis yra akivaizdžiai per mažas ir neatitinka vaikų poreikių tenkinant jų teisę į kokybišką miegą, poilsį bei privatumą – skirtingų lyčių bei skirtingų šeimų vaikai miega toje pačioje erdvėje. Vyresniajam sūnui, kuris turi didelių specialiųjų poreikių, miegui ir gyvenimui yra skirta lova-spinta. Bute nėra sudarytos sąlygos nei vaikų pamokų ruošai, nei privatumui, nei miegui, nei asmeninei erdvei. Skirtingų lyčių ir amžiaus vaikai miega vienoje erdvėje su suaugusiųjų žmonių pora.

3.5. Iš teismui pateiktų ieškovo finansinių dokumentų darytina išvada apie visišką ieškovo finansinį nepajėgumą: iš paties ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad visus 2021 metus ieškovas buvo bedarbis ir negavo jokių pajamų. 2022 metais yra deklaruota 9 111 Eur pajamų, atėmus sumokėtus mokesčius, patirtas sąnaudas gaunant pajamas bei mokamą išlaikymą buvusiai sutuoktinei (po 150 Eur / mėn.) – ieškovui liko tik 262 Eur /mėn. disponuojamų pajamų. 2023 metais ieškovas gavo 5 431 Eur pajamų, atėmus sumokėtus mokesčius, patirtas sąnaudas gaunant pajamas bei mokamą išlaikymą – ieškovui liko vos 95 Eur / mėn. disponuojamų pajamų. Atsakovės teigimu, jos mokamas išlaikymas vaikams (460 Eur / mėn.) ir valstybės skiriamos vaikų išmokos sudaro esminę ieškovo pajamų dalį. Ieškovas neturi finansinių lėšų prisidėti tokia pačia suma arba proporcingai pagal pajamas prie vaikų išlaikymo. Atsakovės nuomone, pateikti dokumentai parodo tikruosius ieškovo tikslus, bandant nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, t. y. gauti indeksuotą išlaikymą iš vaikų motinos. Tuo tarpu atsakovė turi nuolatines pajamas, turi realaus nekilnojamo turto, gyvena nuosavame name su dideliu žemės sklypu, skirtu sodui ir daržams, o svarbiausia – palaikančią šeimą, į kurią gali atsiremti nelaimės atveju, todėl akivaizdu, jog vaikų gerovė būtų užtikrinta visa apimtimi. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad jos gaunami vaikų pinigai nėra išleidžiami, o kaupiami, todėl kai vaikai grįš pas atsakovę, pinigai bus panaudoti vaikų poreikiams.

3.6. Atsakovės sutuoktinio atžvilgiu priimtas nuosprendis dėl smurto prieš ieškovą, tačiau tas konfliktas įvyko dėl ieškovo provokacijų, todėl atsakovės sutuoktinis nesusilaikė ir pasielgė netinkamai, dėl ko buvo nubaustas ir paskirtą bausmę atliko. Po minėto įvykio daugiau niekada nebuvo nusižengęs, tai buvo pavienis atvejis.

Šalies argumentai

4. Atsakovė E. G. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė:

1) Nustatyti nepilnamečių vaikų E. S. ir G. S. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina E. G.;

2) Priteisti iš vaikų tėvo D. S. išlaikymą sūnums E. S. ir G. S. po 200 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės;

3) Paskirti atsakovę vaikų E. S. ir G. S. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

4) Nustatyti D. S. bendravimo su sūnumis E. S. ir G. S. tvarką:

1. D. S. bendrauja su sūnumis E. S. ir G. S. kas antrą porinį mėnesio savaitgalį, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val. grąžindamas vaikus motinai. Apie negalėjimą jo savaitgalį bendrauti su vaikais nustatytu laiku D. S. informuoja E. G. iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 dienas.

2. Atsižvelgiant į tėvo užimtumą, darbo grafiką, galimybes jis gali papildomai antradieniais arba trečiadieniais: laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 18.00 val., paimti vaikus E. S. ir G. S. iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžinti juos 20.00 val. į jų nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į vaikų dienos maitinimosi, ugdymo užsiėmimus, miego režimą bei kitus poreikius. D. S. apie planuojamą paimti vaikus darbo dienomis laiką turi informuoti motiną E. G. prieš 1 dieną.

3. Tėvo bendravimas su vaikais E. S. ir G. S. telefonu, internetu, kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis neribojamas, tačiau turi vykti atsižvelgiant į vaiko interesus, ugdymo užsiėmimus (pamokų ruošą), miego režimą bei kitus poreikius.

5) Priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Priešieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Atsakovė kartu su ieškovu negyvena, 2021 m. liepos 24 d. atsakovė sudarė santuoką su kitu vyru, su kuriuo turi bendrą vaiką. Atsakovė gyvena sutuoktinio tėvui priklausančiame name, į šiuos namus atvyko gyventi su jaunesniuoju sūnumi G. S.. Atsakovė buvo susitarusi su ieškovu, kad kol ji sutvarkys reikalus ir perves vyresnį sūnų į Dieveniškių gimnaziją, sūnus laikinai pagyvens su ieškovu. Tačiau per tą laikotarpį ieškovas nuteikinėjo vyresnį sūnų prieš ją, nesudarydamas sąlygų atsakovei palaikyti ryšio su sūnumi, dėl ko pastarasis iki šiol nėra pas ją grįžęs. Be to, ieškovas neleido atsakovei aplankyti sūnaus, sakydamas, kad sūnus nenori bendrauti su motina. Tuo tarpu ieškovui visada buvo žinoma atsakovės gyvenamoji vieta, todėl jis bet kada, susitaręs iš anksto, galėjo atvykti ir bendrauti su jaunesniuoju sūnumi, paimti jį pas save. Atsakovė netrukdė ieškovui bendrauti su jaunesniuoju sūnumi, geranoriškai tarėsi dėl vaiko paėmimo laiko ir vietos. Nepaisant to, ieškovas ne kartą elgėsi labai nekorektiškai ir įžūliai atsakovės atžvilgiu, kadangi paėmęs sūnų pas save savaitgaliui, negrąžindavo jo motinai sutartu laiku.

5.2. 2022 m. gegužės 31 d., jaunesniojo sūnaus gimtadienio dieną, po jo ligos atsakovė leido sūnų į darželį. Tačiau tą dieną atsakovas atvyko į darželį ir pasiėmė vaiką (ieškovas, esant vėsiam orui, išvedė vaiką iš darželio be jokių viršutinių drabužių ir lauko avalynės) pas save gyventi, pasakydamas atsakovei, kad ji sūnų pamatys tik po teismo sprendimo. Atsakovė skambino ieškovui, kad grąžintų jai sūnų, tačiau ieškovas, pakvietęs vaiką, liepė pasakyti mamai, jog jis nori važiuoti pas tėtuką, vaikas atkartojo jo žodžius. Tokiu būdu ieškovas savo nuožiūra, nesuderinęs su atsakove, paėmė vaiką iš darželio jo gimimo dieną, grasino, kad neatiduos vaiko motinai, kol nenuspręs teismas, iki šiol vaiko nėra grąžinęs į jo nuolatinę gyvenamąją vietą pas atsakovę.

5.3. Ieškovas gyvena nuomojamame vieno kambario bute, kuriame be atsakovo dar gyvena abu šalių sūnūs, atsakovo sugyventinė bei sugyventinės dukra. Tuo tarpu atsakovė kartu su sutuoktiniu ir jų bendru vaiku gyvena sutuoktinio tėvui priklausančiame name, kuris yra renovuotas, su visais patogumais, visiškai įrengti du kambariai, virtuvė ir vonios kambarys, taip pat įrenginėjamas antras aukštas. Be to, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuose šiuo metu gyvena nuomininkai, tačiau atsakovė bet kuriame iš jų galėtų su vaikais apsigyventi.

5.4. Jaunesnysis sūnus nuo gimimo didesnę laiko dalį gyveno su atsakove, todėl prisirišimo laipsnis prie jos yra didesnis nei prie ieškovo. Su ieškovu sūnus bendravo retai, kadangi ieškovas retai atvažiuodavo, retai prašydavo vaiko pasisvečiuoti, kartais skambindavo. Be to, kai ieškovas paprašydavo pabendrauti su sūnumi, atsakovė visada vaiką duodavo, sudarydavo sąlygas vaiko ir tėvo bendravimui, tačiau ieškovas nebuvo ypač iniciatyvus šiuo klausimu. Atsakovės teigimu, sūnaus ir jos sutuoktinio tarpusavio santykiai draugiški, šilti, sutuoktinis daug dėmesio skiria G. S., rūpinasi juo, kartu leidžia laisvalaikį. Būtent ieškovo veiksmai nulėmė tokią situaciją, kad sūnus yra išskirtas su jaunesniuoju broliuku (trečiuoju atsakovės sūnumi), su kuriuo gyveno nuo pat jo gimimo. Brolių išskyrimas gali vaikus traumuoti, turėti neigiamos įtakos jų vystymuisi. Byloje nėra nė vieno pagrindo riboti motinos bendravimą su vaikais, kuriuos ji užaugino, taip pat nėra duomenų, dėl kurių būtų galima konstatuoti, jog atsakovės doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai šiuo metu yra abejotini, todėl jaunesniojo sūnaus palikimas motinos priežiūroje jo interesų nepažeistų. Be to, atsakovė turi galimybę rūpintis sūnumi visą laiką, nepaliekant jo kitiems asmenims.

Atsiliepimas

6. Ieškovas D. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė priešieškinį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Atsakovės teiginiai, jog ieškovas nuteikinėjo vyresnį sūnų prieš atsakovę, todėl sūnus atsisakė pas ją važiuoti, neatitinka tikrovės. Vaikų teisių apsaugos skyriui sūnus paaiškino, kad buvo mušamas atsakovės sugyventinio, taip pat nurodė, jog atsakovė jį taip pat mušė, sulaužė jam akinius, todėl su atsakove gyventi nenori. Kai atsakovė, keršydama už vyresniojo sūnaus tvirtą poziciją dėl atsisakymo vykti pas atsakovę, apribojo ieškovo ir jaunesniojo sūnaus bendravimą, jaunesnysis sūnus labai sunkiai šį išsiskyrimą išgyveno. Atsiradus galimybei kalbėti su ieškovu telefonu, jaunesnysis sūnus aiškino tėvui apie savo išgyvenimus ir norą gyventi su tėvu. Tai supratusi, atsakovė tiesiog uždraudė ieškovui lankytis jos gyvenamojoje vietoje, todėl ieškovas nuvyko vaiko gimtadienio dieną į darželį.

6.2. Nors atsakovė akcentuoja, kad vaikai gyvena netinkamomis sąlygomis, nes butas yra tik vieno kambario, tačiau Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad apsilankymo metu bute buvo švaru ir tvarkinga; vaikams skirta atskira žaidimų erdvė, būstas apstatytas reikiamais baldais bei daiktais, berniukams sudarytos sąlygos augti, vystytis, ugdytis.

6.3. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių, kad vaikų aiškiai ir konkrečiai išreikštas noras gyventi su tėvu pažeidžia vaikų teises ir prieštarauja vaikų interesams. Tuo pačiu ieškovė nepaneigė aplinkybių, susijusių su jos netinkamu elgesiu vaikų atžvilgiu, taikomu fiziniu ir psichologiniu smurtu. Ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad pradėjo gydytis, kad alkoholinių gėrimų nevartoja.

6.4. Atsakovė gauna vaikų pinigus, ir nė vieno karto nebuvo perdavusi vaikų pinigų dalies ieškovui. Be to, atsakovė iki šiol neapmokėjo vyresniojo sūnaus jai tenkančios mokėti išlaidų dalies už mokyklą. Ieškovo teigimu, jis ne kartą dengė susidariusį įsiskolinimą už darželį, kurį lankė jaunesnysis sūnus. Iš teismui pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos matyti, kad ieškovė nedirba. Jos sutuoktinis taip pat gyvena iš vaiko priežiūros išmokos. Atsakovė prie vaikų išlaikymo neprisideda, nors visuose procesiniuose dokumentuose aiškina apie tai, jog vaikai jai labai svarbūs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: (i) nustatė nepilnamečio vaiko E. S. gyvenamąją vietą su ieškovu D. S.; (ii) nustatė atsakovės E. G. bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu sūnumi E. S.; (iii) nustatė nepilnamečio vaiko G. S. gyvenamąją vietą su atsakove E. G.; (iv) nustatė ieškovo D. S. bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu sūnumi G. S.; (v) priteisė iš ieškovo D. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. S., mokamą po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė atsakovę E. G. nepilnamečiam vaikui G. S. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; (vi) priteisė iš atsakovės E. G. išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. S., mokamą po 230 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškovo D. S. kreipimosi į teismą iki patikslinto ieškinio padavimo dienos ir po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė ieškovą D. S. nepilnamečiam vaikui E. S. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; (vii) priteisė atsakovei E. G. iš ieškovo D. S. 180,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Dėl šalių nepilnamečio sūnaus E. S. gyvenamosios vietos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą - kad šalių nepilnamečiam vaikui E. S. yra beveik trylika metų; kad vaikas yra stipriai įtrauktas į tėvų konfliktą; vaikas trejus metus gyvena su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, o atsakovės gyvenamojoje vietoje nėra lankęsis jau metus; atsakovė iš esmės pripažino, kad turi sunkumų užmegzti artimesnį ryšį su vaiku, bando jį atkurti palaipsniui, rašydama jam sms žinutes; pagal Tarnybos išvadą, ieškovo gyvenamoji vieta yra tinkama gyventi vaikui, - darė išvadą, jog nusistovėjusios ir įprastos aplinkos keitimas bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, sukeltų jam didelių emocinių kančių ir dėl to šiuo metu neatitiktų geriausių vaiko interesų, todėl teismas tenkino ieškovo ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu.

9. Dėl šalių nepilnamečio sūnaus G. S. gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis - kad nepilnametį vaiką G. S.su atsakove sieja emociškai artimas, glaudus prieraišumo ryšys, būdamas su atsakove jis jaučiasi saugus, mylimas, pats nurodo mylintis mamą, tačiau G. S. taip pat patiria artimos aplinkos (brolio, tėvo) poveikį, kuris formuoja jo nuostatas į atsakovę; dėl patiriamojo poveikio šiuo metu ima formuotis nenatūrali motiną atstumianti vaiko pozicija, kuri, psichologiniu požiūriu, ateityje gali lemti itin kategoriškas, negatyvias vaiko nuostatas į motiną; G. S. negali išreikšti savarankiškos nuomonės bylai svarbiais klausimais, nes yra per mažas ir konfliktiškoje šalių tarpusavio santykių situacijoje išgyvena lojalumo konfliktą bei patiria artimųjų poveikį, t. y. ieškovas tinkamai nevykdo pareigos nekliudyti atsakovei bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; G. S. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, šiais metais tik pradeda lankyti mokyklą, atsakovės gyvenamoji vieta vaikui yra žinoma, vaikas iki 2022 m. gegužės 31 d. yra joje gyvenęs, lankęs ugdymo įstaigą, atsakovė patvirtino turinti galimybę užtikrinti vaikui tolesnį mokymosi procesą; pagal liudytojų parodymus, vaikas turi draugų kaime; vaikas, lankydamasis pas atsakovę, palaiko ryšį su atsakovės sutuoktiniu; atsakovė gali užtikrinti vaikui geresnes būsto sąlygas nei ieškovas; Tarnyba neturi duomenų, kad atsakovė negalėtų rūpintis vaiku; vaiko tėvai galės užtikrinti abiejų brolių ryšio palaikymą, - tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl G. S. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove.

10. Dėl šalių bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiais vaikais nustatymo. Teismas, įvertinęs abiejų šalių prašomas nustatyti skyrium gyvenančio tėvo / motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkas, darė išvadą, kad tarp jų nėra esminių skirtumų, todėl nustatė tokią skyrium gyvenančio tėvo / motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri, teismo vertinimu, turi pagrindines abiejų šalių pasiūlytas bendravimo sąlygas, taip pat atsižvelgė į Tarnybos pasiūlymus dėl tėvų bendravimo su vaikais per vaikų atostogas. Teismas vertino, kad nustatoma bendravimo tvarka atitiks nepilnamečių vaikų interesus, nes sudarys prielaidas neprarasti ryšio su skyrium gyvenančiu tėvu / motina, užtikrins vaikų teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų, taip pat sudarys prielaidas abiem tėvams realizuoti savo teises ir pareigas rūpintis vaikais, palaikyti abiejų brolių ryšį.

11. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minimalios mėnesinės algos (kas pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką laikytina minimalius vaiko poreikius atitinkantis mėnesinis dydis, kurio poreikio šalys neturi pareigos įrodinėti ir detalizuoti) 2024 metais dydį; kad ieškovas patikslintame ieškinyje pripažino, kad nepilnamečio vaiko E. S. poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga 584 Eur suma, o G. S. poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga 619 Eur / mėn.; tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 96,25 Eur universali išmoka vaikui, sprendė, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis – po 250 Eur / mėn., labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus, nei nurodomas atsakovės – po 200 Eur / mėn. Įvertinęs šalių finansines padėtis (abi šalys yra dirbančios, atsakovė turi nekilnojamojo turto, ieškovas – automobilį), išlaikytinių skaičių, teismas sprendė, kad nustatytas vaikų išlaikymo dydis yra proporcingas abiejų šalių turtinei padėčiai. Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko E. S. išlaikymui po 230 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos iki patikslinto ieškinio padavimo dienos (t. y. iki 2024 m. liepos 23 d.) ir po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos (2024 m. liepos 24 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), ir priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko G. S. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo, kuriuo nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

12. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagrindinis ginčas tarp šalių buvo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, o klausimai dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo buvo išvestiniai, sprendė, jog dėl jų priimtas teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip priimtas kurios nors šalies (ne)naudai, nes abiem šalims nustatyta vienoda bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka ir priteistas vienodo dydžio išlaikymas, todėl abiejų šalių reikalavimus patenkino 50 proc., todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 1 905,35 Eur, o atsakovei iš ieškovo – 2 085,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikęs šių sumų įskaitymą, galutinai atsakovei iš ieškovo priteisė 180,05 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliantas (ieškovas) D. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria teismas nustatė šalių nepilnamečio sūnaus G. S. gyvenamąją vietą su motina E. G., ir ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi; priteisti iš atsakovės visas apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nepilnamečio šalių sūnaus G. S. nuomonę dėl gyvenamosios vietos: sūnus apklaustas tiek teisme, tiek ekspertės, dviejų susitikimų metu, uždavus klausimą kelis kartus, atsakė vienareikšmiškai, kad nori gyventi su tėvu, o su motina gyventi nenori.

13.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi 2024 m. vasario 20 d. Ekspertizės akto išvada, kurioje konstatuota, kad G. S. nori gyventi su motina, nors išvada teismas neprivalėjo vadovautis. Eksperto padaryta išvada, kad vaikas patiria artimųjų poveikį, kuris negatyviai formuoja jo nuostatas į motiną, yra neišsami, nekonkreti ir negalėjo būti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagrindu, nes (i) ekspertas buvo susitikęs su vaiku tik du kartus; (ii) ekspertas atsižvelgė į psichologo R. P. išvadas, dėl kurio tyrimo ieškovas turėjo labai daug pastabų, nes abiejų vaikų būklė po kiekvieno susitikimo su psichologu ne gerėjo, o blogėjo; (iii) psichologo parinkta santykių atstatymo metodika tinka suaugusiems, tačiau tiksliai netinka vaikams; (iv) ekspertas netyrė ir nepasisakė dėl jokių kitų byloje esančių įrodymų, kurie svarbūs atsakant į klausimą, ar vaikas saugiai jaučiasi (jaučia psichologinį komfortą, ramybę ir stabilumą) būdamas su motina, ekspertas visiškai nevertino motinos aplinkos (neatsižvelgė į tai, kad apeliantas buvo sumuštas atsakovės sugyventinio vaikų akivaizdoje ir vaikai patyrė didžiulį stresą ir išgyvenimus; neatsižvelgė į videoįrašą, kur matyti, jog ieškovui paskambino stipriai nuo alkoholio apsvaigusi atsakovė ir pareiškė, kad ją su vaikais skriaudžia jos pačios sugyventinis; neatsižvelgė į videoįrašą, kuriame paimtas iš motinos G. pasiskundė tėvui, kad jį mušė ir parodė net kaip; įraše aiškiai matosi didelė mėlynė ant vaiko kūno); (v) nėra aišku, dėl kokios priežasties ekspertas nustatė brolio E. ir apelianto poveikį, t. y. kokiu pagrindu teigiama, kad yra poveikis abiejų asmenų, o ne pavyzdžiui tik E.; (vi) ekspertas neįvertino priežasčių rimtumo ir pagrįstumo, dėl kurių E. neigiamai nusistatęs motinos atžvilgiu, t. y. kurios galėjo būti ir G. formuojamos nuomonės priežastimi. Taigi, G. transliuojamą valią gyventi su tėvu ekspertas aiškina kaip brolio ir tėvo poveikio, o ne motinos destruktyvaus elgesio ir nesaugios aplinkos rezultatą.

13.3. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui pirmos instancijos teismas privalėjo nustatyti, kad vaiko tėvas riboja vaiko bendravimą su vaiko motina. Konkrečiu atveju, apeliantas jokių veiksmų, ribojančių vaiko su motina bendravimą neatliko, priešingai, vaiko tėvas ėmėsi visų įmanomų veiksmų tikslu užtikrinti vaiko ir motinos bendravimą: (i) apelianto atstovė parengė šalių susitarimą dėl laikinosios motinos su vaikais bendravimo tvarkos; (ii) siekdamas palengvinti vaikų perdavimą motinai, vaikų tėvas įsipareigojo vaikus pristatyti motinai pats; (iii) vaikų tėvas atitinkamai paruošdavo vaikus, kad jie norėtų važiuoti pas motiną ir su ja bendrauti.

13.4. Duomenų, kad G. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu prieštarautų vaiko teisėms ir interesams, nėra. Duomenų, kad gyvenant su tėvu vaikui nebus užtikrinta teisė į saugią aplinką, nėra. Tėvo aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybės sveikai augti ir vystytis.

13.5. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė, kad vaikų motina su sutuoktiniu yra sukūrusi saugią gyvenamąją erdvę, D. G. dirba (duomenys neskelbtini), tų pačių liudytojų apibūdintas kaip darbštus, byloje nėra duomenų, kad atsakovė ar jos sutuoktinis piktnaudžiautų alkoholiu, šeimoje būtų smurtaujama, pažeidžiamos vaiko – G. S. teises, tačiau bylos medžiaga neigiamai charakterizuoja motinos aplinką, ir priešingai, negu nustatyta sprendime, motinos aplinka yra nesaugi: (i) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu D. G. yra nuteistas ir pripažintas kaltu už tai, kad vaikų akivaizdoje sumušė vaikų tėvą D. S.; (ii) iš D. G. antstoliai vykdo 24 656,08 Eur išieškojimą, t. y. D. S. priteista neturtinė žala iki šiol nepadengta; (iii) nors teismas nustatė, kad duomenų apie smurtą prie vaikų nėra, tačiau sūnaus E. žodžiai, jog jam D. visai nepatinka – mušė su pakrovėjo laidu į pilvą, kai buvo girtas su telefonu daužė per galvą, vertė sėdėti vienam kambaryje, tampė už ausų, šaipėsi, tyčiojosi, grasino tėčiui, jog sulaužys jam dantis, jeigu dar erzins mamą, nepaneigti; taip pat teismui buvo pridėtos nuotraukos, kuriose matosi mėlynės ant G. kūno; (iv) pedagogai pastebėjo, kad G. ypač sudirgęs, jautrus būna po savaitgalio su mama (šeimos situacija pedagogams žinoma), vaiko žodyne gausu keiksmažodžių, pastebimas nervinis tikas, savaitei įpusėjus berniukas būna ramesnis, pykčio priepuoliai retesni ir ne tokie aktyvūs.

13.6. Teismo sprendimo įvykdymas sukels labai didelių išgyvenimų G. ir E.. Brolių ryšis labai stiprus. Brolių išskyrimas padarys didelę žalą jų vystymusi, tarpusavio santykiams, neigiamai paveiks abiejų berniukų emocinę būseną. Taigi, pirmos instancijos teismo sprendimas prieštarauja abiejų vaikų, E. ir G., teisėms ir interesams.

Atsiliepimas

2. Atsakovė E. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė apelianto D. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas yra vaiko nuomonė, kuri, atsakovės manymu, buvo paveikta neįprastų aplinkybių. Visų pirma, atsižvelgiant į vaiko amžių, akivaizdu, jog penkerių metų vaikas, turintis galimybę pasirinkti tarp reiklesnės ir laisvesnės aplinkos, natūraliai rinksis tą, kuri siūlo daugiau pramogų, o ne veiklą lauke ar kitas tradicines laisvalaikio formas. Antra, vaikai iki 2022 m. gegužės 31 d. įvykių turėjo artimą ir sveiką ryšį su mama. Tačiau po netikėto tėvo paėmimo iš darželio G. neva staiga „prarado“ šį ryšį. Ši situacija, t. y. kodėl G. buvo staigiai paimtas iš darželio, abiem vaikams buvo paaiškinta tik iš tėvo perspektyvos, ir niekas nevertino, kiek kvalifikuotai tai buvo padaryta. Šie įvykiai neabejotinai paveikė „staigų“ ryšio su mama praradimą. Nepaisant to, Vaiko teisių apsaugos skyrius, neturėdamas svarių įrodymų apie smurtą prieš vaikus, vis tiek pateikė rekomendaciją teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apribojant motinos bendravimą su vaikais iki minimumo „kol bus atkurtas ryšys“. Kyla klausimas – kaip ryšys gali būti atkurtas, jei bendrauti faktiškai draudžiama? Akivaizdu, kad šis sprendimas buvo paradoksalus ir trukdė natūraliam bendravimui. Tuo atveju tik psichologinė ekspertizė galėjo padėti objektyviai įvertinti situaciją, tačiau tai nebuvo atlikta iš karto, kas turėjo rimtų pasekmių sprendžiant atsiradusį konfliktą tarp tėvų. Po dviejų metų motinos bylinėjimosi teisme, nepriklausomi psichologai nustatė, kad vaikų ryšys su motina nebuvo prarastas ir kad tėvo įtaka turi poveikį vaikams.

14.2. Nors tėvas buvo įgalintas spręsti dėl motinos ir vaikų susitikimų, tačiau nebuvo vertinamas jo kompetentingumas sprendžiant, kas geriausia vaikams. Tuo tarpu vienintelė jo strategija buvo eliminuoti motiną iš vaikų gyvenimo. Nemažiau abejonių kelia ir tėvo finansinė padėtis dėl jo gebėjimo užtikrinti vaikų gerovę. Pateiktos Gyventojų pajamų deklaracijos rodo, kad tėvas neturi nuolatinių pajamų, o jo deklaruotos pajamos sudaro tik apie 80 Eur per mėnesį. Toks pajamų lygis kelia klausimų dėl jo galimybių užtikrinti pilnavertį gyvenimą ir tinkamą priežiūrą vaikui. Nuolatinės ir pakankamos pajamos yra vienas iš pagrindinių stabilios aplinkos vaikui užtikrinimo veiksnių. Motina, turėdama nuolatines pajamas bei įrodytą pasirūpinimą vaikų gerove, yra pajėgesnė užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas. Taigi, vertinant vaiko interesus, svarbu atsižvelgti ne tik į emocinę, bet ir į materialinę aplinką, kurioje vaikas augtų.

14.3. Atsakovė laikosi kategoriškos pozicijos, kad vaikų tėvas nuteikinėja vaikus prieš motiną. Tėvas buvo prigąsdinęs G., teigdamas, kad mama ketina jį pagrobti, ir kalbėjo apie jos išnykimą bei mirtį. Be to, tėvas įtraukė sūnų į suaugusiųjų konfliktą, kurio vaikas neturėtų būti dalimi. Tokie veiksmai ne tik stiprina emocinį atitolimą tarp vaiko ir motinos, bet ir daro vaikui rimtą psichologinę žalą. Psichologas R. P. savo rašte nurodė, kad susitikimų metu jaunesnysis berniukas G. rodė šiltą, atvirą ryšį su mama, apsidžiaugė ją pamatęs, pribėgo, apkabino, sėdėjo ant kelių, glaustėsi. Taigi, jau tuo metu situacija buvo nenormali ir reikalavo neatidėliotino sprendimo. Psichologas padarė išvadą, kad tėvo elgesys „daro žalą berniuko psichiniam vystymuisi“. Tai aiškiai rodė, jog būtina imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias tolesnei emocinei ir psichologinei vaiko traumai, sukeltai netinkamo tėvo elgesio. Nepaisant akivaizdžių psichologo išvadų apie tėvo elgesio žalą vaikų psichiniam vystymuisi, vaikai ir toliau liko gyventi su tėvu. Jų pareiškimai vaiko teisių apsaugos specialistams, kad jie nori gyventi su tėvu ir nenori bendrauti su mama, akivaizdžiai atspindėjo tėvo įtaką. Tačiau vaikų teisių apsaugos specialistams nekilo poreikis atlikti gilesnę situacijos analizę, nors aplinkybės aiškiai rodė, kad reikalingas išsamesnis problemos tyrimas ir tinkamos priemonės vaikų gerovei užtikrinti. Būtent teismui, kuomet abu vaikai kategoriškai pasisakė prieš buvimą su motina, tačiau negalėjo įvardinti priežasčių, sukėlė abejonių, kad situacija gali būti nenormali ir vaikų nuomonė galimai yra paveikta. Todėl teismas nusprendė patenkinti atsakovės prašymą paskirti vaikams psichologinę ekspertizę, siekiant išsiaiškinti tikrąją jų emocinę būklę ir santykių su tėvais dinamiką. Šiam sprendimui kita pusė griežtai priešinosi. Be jokios abejonės, ekspertizės aktai patvirtino aplinkybes apie tai, jog tėvas nuteikinėja vaikus prieš motiną, neigiamai juos veikia. Ekspertų teigimu, traumuojantis elgesys ateityje galės turėti vaikams labai rimtų neigiamų pasekmių. Ekspertai konstatavo, kad nei E., nei G. dėl brandos ir patiriamo tėvo poveikio nėra pajėgūs spręsti su jų gyvenamąja vieta ir bendravimo tvarka susijusių klausimų; taip pat ekspertai konstatavo, kad tiek G., tiek E. negalėjo ir negali išreikšti savarankiškos nuomonės bylai svarbiais klausimais, nes yra per maži ir konfliktiškoje šalių tarpusavio santykių situacijoje išgyvena lojalumo konfliktą (jaučia nerimą ir nesaugumą tėčio akivaizdoje nevaržomai demonstruoti meilę kartu negyvenančiai mamai) bei patiria artimųjų poveikį, kuris formuoja negatyvias, tikrųjų tiriamųjų jausmų neatitinkančias nuostatas į mamą.

14.4. Nors apeliaciniame skunde yra nusakoma bendravimo su vaikais tvarka, inicijuota tėvo atstovės, bet nepasakojama kaip iš tikrųjų vykdavo šios tvarkos laikymasis. Atsakovė ne kartą kreipėsi į Vaikų teisių tarnybą fiksuodama faktus, kaip jai atvykus vaikai nebuvo perduoti. O priežastys įvairios pav.: „suplanuota išvyka į gimtadienį“; „vaikai nenori vykti“; „suplanuotos savaitgalinės pramogos“; „važiavimas pas močiutę šašlykų valgyti“ ir pan. Sutartu laiku telefonu vaikai irgi dažnai neatsiliepdavo. Buvo kelios situacijos, kai ir G., ir mama verkė, nes G. buvo sunku priimti sprendimą likti su tėčiu ar važiuoti su mama. Psichologinės ekspertizės metu G. yra teigęs, kad „tėtis verkia“ kai jis išvažiuoja. Tai ir vėl parodo jo vidinio konflikto dramą. Ir viso to būtų buvo galima išvengti, jeigu tėvas būtų ėmęsis iniciatyvos nepalikdamas vaikams pasirinkimo laisvės. Bet vėl gi, tam reikalingos gilios tėvystės ir psichologijos žinios. Praėjusių metų mamos atostogų metu atsakovė prašė ieškovo palikti G. visam atostogų laikotarpiui (ir vaikas to norėjo), bet ieškovas kategoriškai atsisakė teigdamas, kad reikia laikytis teismo sprendimo, nors teismo nutartyje nurodyta, jog šalys pačios laisva valia gali susitarti dėl kitokios bendravimo su vaikais tvarkos. Be to, iš paskutinių apelianto bylai pateiktų vaizdo įrašų, kur jis teigia skatinęs G. vykti pas mamą, matyti visiškai atvirkštinę situacija, kai tėvas savo elgesiu ir žodžiais daro viską, kad sūnus pas motiną nevyktų. Iš paties apelianto pateiktų vaizdo įrašų taip pat matyti, kad G. bendraujant „per ekraną“ su motina, tėvas deda pastangas užimti jį kita veikla ir reikalais, kad tik sutrukdytų vaiko koncentravimuisi į kokybišką pokalbį su mama. Todėl ši byloje esanti medžiaga patvirtina atsakovės teiginius, kad jai nuosekliai ir nuolat buvo trukdoma bendrauti su vaikais. Dėl šių priežasčių, motina, kol vyko šios bylos negarinėjimas, yra pateikusi Vaikų teisių tarnybai apie 20 skundų dėl tėvo ribojimų bendrauti jai su sūnumis, kurie patys spręsti šių klausimų nėra pajėgūs, o yra priklausomi nuo savo tėvo nuomonės. Specialistai konstatuodavo netinkamą, vaiko interesams prieštaraujantį tėvo elgesį, vedė su juo pokalbius, aiškino jo teises ir pareigas vaikų atžvilgiu, tačiau situacijos tai niekaip nekeitė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu vieno iš ginčo šalių nepilnamečio vaiko – E. S. – gyvenamąją vietą nustatė su tėvu (ieškovu) D. S.; kito nepilnamečio šalių vaiko – G. S. – gyvenamąją vietą nustatė su motina (atsakove) E. G.. Nei viena iš šalių neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nepilnamečio vaiko E. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu (ieškovu) D. S.. Tačiau ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir sprendimo dalimi, kuria nepilnamečio šalių sūnaus G. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jo motina – atsakove E. G., skundžia būtent šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas G. S. nuo 2021 m. rudens iki 2022 m. gegužės 31 d. nepertraukiamai gyveno su atsakove, paskutiniu metu - dabartinėje atsakovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kur lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kol 2022 m. gegužės 31 d. ieškovas, atvykęs į ugdymo įstaigą, vienašališkai paėmė vaiką ir negrąžino jo į atsakovės gyvenamąją vietą. Teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pritaikė ieškovo D. S. prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir šalių nepilnamečio sūnaus G. S. laikinąją gyvenamąją vietą nustatė su tėvu D. S..

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2024 m. spalio 9 d. sprendimu, įvertinęs byloje surinktus duomenis – faktines bylos aplinkybes, Vaiko teisių apsaugos specialistų pateiktus duomenis apie šeimos situaciją, psichologo išvadą, teismo psichologinės ekspertizės aktą, kuriuose nustatytos reikšmingos šios bylos aplinkybės, t. y. kad nepilnametį vaiką G. S.su atsakove sieja emociškai artimas, glaudus prieraišumo ryšys, būdamas su atsakove jis jaučiasi saugus, mylimas; pats vaikas nurodo, jog myli mamą, tačiau G. S. taip pat patiria artimos aplinkos (brolio, tėvo) poveikį, kuris formuoja jo nuostatas į atsakovę; dėl patiriamojo poveikio šiuo metu ima formuotis nenatūrali motiną atstumianti vaiko pozicija, kuri, psichologiniu požiūriu, ateityje gali lemti itin kategoriškas, negatyvias vaiko nuostatas į motiną; G. S. negali išreikšti savarankiškos nuomonės bylai svarbiais klausimais, nes yra per mažas ir konfliktiškoje šalių tarpusavio santykių situacijoje išgyvena lojalumo konfliktą bei patiria artimųjų poveikį; ieškovas tinkamai nevykdo pareigos nekliudyti atsakovei bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; atsakovės gyvenamoji vieta vaikui yra žinoma, vaikas iki 2022 m. gegužės 31 d. yra joje gyvenęs, lankęs ugdymo įstaigą; atsakovė gali užtikrinti vaikui geresnes būsto sąlygas nei ieškovas ir pan., - šalių nepilnamečio sūnaus G. S. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove – vaiko motina E. G..

19. Apeliantas (ieškovas) D. S. nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi ir mano, jog ši sprendimo dalis, kuria G. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina E. G., prieštarauja teisės aktų reikalavimams bei kasacinio teismo praktikai, t. y. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nepilnamečio šalių sūnaus G. S. nuomonę dėl jo išreikšto noro gyventi su tėvu, o ne su motina; teismas nepagrįstai vadovavosi 2024 m. vasario 24 d. Ekspertizės akto išvada, kuri, anot apelianto, neatitinka realios situacijos – joje neįvertintos daugelis sprendžiamam klausimui aktualių aplinkybių (motinos aplinka; priežastys, kodėl abu vaikai neigiamai nusiteikę motinos atžvilgiu ir pan.); teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas netinkamai užtikrina vaikų bendravimo su motina tvarką, kad nuteikinėja vaikus prieš motiną; apelianto vertinimu, toks teismo sprendimas, kuomet abiem sūnums nustatytos skirtingos gyvenamosios vietos (E. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, G. – su atsakove) padarys didelę žalą abiejų brolių tarpusavio ryšiui ir santykiams.

20. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas tenkino priešieškinio reikalavimą ir ginčo šalių nepilnamečio sūnaus G. S. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove E. G., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

22. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

23. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

24. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 ir jos 22–23 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

27. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Žemesnės instancijos teismas

28. Nagrinėjamoje situacijoje apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pastebi, kad abu vaikai – tiek E., tiek G. - tiek dėl jų tėvų išsiskyrimo fakto, tiek dėl jau keletą metų po tėvų išsiskyrimo besitęsiančių tėvų (ir jų dabartinių sutuoktinių) tarpusavio nesutarimų, nuolatinių konfliktų, lydimų įžeidinėjimų, pykčio, akivaizdaus neigiamo požiūrio vienas į kitą išreiškimo, smerkimo ir kritikavimo, kitokio psichologinio smurto vienas kito atžvilgiu ir netgi fizinio smurto (tarp ieškovo ir atsakovės dabartinio vyro D. G., kuris netgi buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu) vartojimo, vykstančių vaikų akivaizdoje, taip pat dėl jų sistemingų skundų įvairioms institucijoms, šiuo metu vykstančio teismo proceso ir viso tą sąlygotų nevienkartinių vaikų apklausų tiek iš įvairių vaiko teisių gynimo institucijų specialistų, tiek iš psichologų, tiek iš teismo pusės, t. y. iš esmės dėl pačių nagrinėjamos bylos šalių – ieškovo (apelianto) ir atsakovės – nesugebėjimo geranoriškai, kuo mažiau įtraukiant vaikus ir juos psichologiškai traumuojant, tarpusavyje susitarti dėl įvairių su vaikais susijusių klausimų (gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo formos bei dydžio ir pan.) taip, kad prioritetas būtų teikiamas ne pačių tėvų asmeninėms ambicijoms, nuoskaudoms, kerštui ir interesams įgyvendinti, o geriausiems jų vaikų interesams, fizinei ir psichologinei gerovei, ramybei ir laimei užtikrinti, neabejotinai patiria didelį stresą, stiprius neigiamus išgyvenimus, psichologinę žalą, lojalumo konfliktą, kas atsiliepia ir atsilieps jų elgesyje, pasaulėžiūroje, charakteryje bei nuomonėje.

29. Antra, tiek ieškovo pateiktame apeliaciniame skunde, tiek atsakovės atsiliepime į jį gausu subjektyvaus pobūdžio, nuoskaudomis vienas kito atžvilgiu grindžiamų asmeninių situacijos vertinimų ir argumentų, ieškovo apeliacinis skundas iš esmės yra sukoncentruotas į teismo psichologinės ekspertizės išvados kritiką, o taip pat paremtas subjektyviu ir emocijomis grindžiamu apelianto pateikiamu tiek nepilnamečio vaiko G. S., dėl kurio teikiamas apeliacinis skundas, išreikštos nuomonės, tiek įvairių konfliktinių incidentų tarp šalių, taip pat tarp šalių ir jų vaikų / vieno iš vaikų, tiek priešingos šalies (vaikų motinos) kritikos, motinystės įgūdžių, gebėjimo pasirūpinti vaikais vertinimu. Esant tokiai situacija apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl G. S. gyvenamosios vietos nustatymo, teisėtumą ir pagrįstumą, mano esant būtina susikoncentruoti į objektyvią byloje esančią įrodomąją medžiagą ir ją analizuoti sistemiškai su subjektyvaus pobūdžio šalių paaiškinimais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

30. Šiuo aspektu viename iš rašytinių įrodymų - nepriklausomo ir nešališko, specialių žinių psichologijos mokslo srityje turinčio psichologo R. P. išvadoje apie vaikų ir motinos susitikimus 2022 m. rugpjūčio mėn., konstatuojama, kad:

- susitikimų metu G. rodė šiltą, atvirą ryšį su mama, apsidžiaugė ją pamatęs, pribėgo, apkabino, sėdėjo ant kelių, mylavosi;

- kalbinant vaiką apie mamą, jis neatsako spontaniškai, dairosi brolio ir jo signalų, seka jo reakcijas, stengiasi sinchroniškai jas atkartoti; pastebima, kad G. didelę įtaką daro brolis.

31. Nepriklausomo ir nešališko, specialių žinių psichologijos mokslo srityje turinčio Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichologijos eksperto parengtame 2024 m. vasario 20 d. - balandžio 19 d. teismo ekspertizės akte, kuris buvo parengtas sistemiškai įvertinus: (i) tiek medicininio pobūdžio dokumentaciją apie G. S. (asmens sveikatos istoriją ir kt.); (ii) tiek visą nagrinėjamos bylos medžiagą, kurioje be kita ko, yra ir ieškovo apeliaciniame skunde aprašomi ankstesni su vaiku susiję įvykiai, incidentai ir tyrimus fiksuojantys dokumentai ir duomenys; ankščiau su vaiku dirbusio taip pat nepriklausomo specialių nagrinėjamai bylai reikšmingų žinių turinčio psichologo R. P. parengta rašytinė susitikimų aprašymo ir psichologo išvadų medžiaga; ir teismo posėdžio, kuriame nepilnametis vaikas buvo teismo apklaustas, garso įrašas, kurio atskirus fragmentus apeliaciniame skunde pateikia ir juos vertina apeliantas; (iii) tiek ekspertui betarpiškai stebėjus ir bendravus su nepilnamečiu vaiku, pritaikius psichologinio įvertinimo metodikas, įvertinus vaiko psichologinę būseną, socialinius, emocinius ryšius su kiekvienu iš tėvų ir kitus reikšmingus klausimus, konstatuojama ir daroma išvada, kad:

- mamą vaikas priima šiltai (žiūri į ją, šypsosi, kalbasi), stebimas artimas, glaudus jų tarpusavio ryšis - jie tarpusavyje labai žaismingi, žiūrėdami vienas į kitą kikena, G. stebimas mamos daug šypsosi, krizena, mamai jį bučiuojant linksta link jos; bendroje veikloje visi yra emociškai artimi (palaiko akių kontaktą, epizodiškai ir fiziniais prisilietimais, bendrauja tarpusavyje), pozityvios, žaismingos, konkurencingos nuotaikos, tuo pačiu sąveikoje vyrauja ramybė; ryškėja abiejų vaikų tarpusavio konkurencija dėl individualaus mamos dėmesio ir G. pastangos imituoti brolį, sekti jo nurodymus, atkartoti jo elgesį; taigi, tiesioginių sąveikų metu stebimas kokybiškai tapatus, emociškai artimas, glaudus prieraišumo ryšys tarp G. ir abiejų jo tėvų (tiek su mama, tiek su tėčiu);

Žemesnės instancijos teismas

- pokalbių su ekspertu metu vaikas buvo nurodęs, kad jam „patinka“ važiuoti pas mamą, norėtų „daugiau“ laiko leisti su ja, gyventi norėtų „su tėčiu“;

- psichologinio įvertinimo metu kokybinio skirtumo tarp G. elgesio su mama ir elgesio su tėčiu nenustatyta; su jais abiem jį sieja natūraliai susiformavęs emociškai artimas, saugus, prieraišumo ryšys; vaikas aktyviai siekia ir pats demonstruoja fizinį artumą abiem tėvams, jų draugijoje jaučiasi saugus, mylimas, svarbus;

- individualių pokalbių metu tiriamasis bando išsakyti negatyvias nuostatas mamos atžvilgiu, kalba apie galimai patirtą fizinį jos smurtą, tačiau pasakojimas stokoja aiškumo, konkretumo, sunku suprasti, ar nupasakotos patirtys patirtos jo paties ar jam perpasakotos, nes yra nenuoseklios; būdamas šalia tėčio neįtraukia mamos į bendra veiklą; panašus tiriamojo elgesys stebėtas ir kituose kontekstuose, t. y. 2022 m. birželio 29 d. bendraudamas su Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais jis nurodo, kad nenori bendrauti su mama, negatyviai atsiliepia apie patirtis pas ją, tačiau jau 2022 m. rugpjūčio mėn. (praėjus kiek daugiau nei mėnesiui) susitikimų su mama metu dalyvaujant psichologui fiksuojamas emociškai artimas, glaudus jo su mama ryšys, sunkumas atsiskirti su senele, o konkrečių pokalbių apie mamą ir santykį su ja metu jis ima stokoti spontaniškumo, dairytis į brolį ir jo reakcijas, stengiasi jas atkartoti; visą tai vertinama kaip tiriamajam daromos artimos aplinkos (tėčio, vyresnio brolio) poveikio pasekmė, kadangi visa tai prieštarauja objektyviai stebimam (tiek Tarnybos bendrose patalpose, tiek tiesioginių sąveikų metu) tiriamojo elgesiui bei emocijoms, susijusioms su mama;

- konstatuojama, kad nors G. jau yra pajėgus išreikšti jam betarpiškai (čia ir dabar) kylančius norus ir poreikius, jis negalėjo ir negali išreikšti savarankiškos nuomonės bylai svarbiais klausimais, nes yra per mažas ir konfliktiškoje šalių tarpusavio santykių situacijoje išgyvena lojalumo konfliktą (jaučią nerimą ir nesaugumą tėčio akivaizdoje nevaržomai demonstruoti meilę kartu negyvenančiai mamai) bei patiria artimųjų poveikį, kuris formuoja negatyvias, tikrųjų tiriamojo jausmų neatitinkančias nuostatas į mamą; tuo pačiu vaiko patiriamas poveikis atsiskleidžia ir jo kalboje, kuomet jis nurodo žinantis, kad tėtis verkia, kai jis būna pas mamą (t. y. mamos lankymas vaiko psichikoje prilygsta tėčio liūdinimui); šiuo metu vaikas gyvena su broliu ir tėčiu, kurie yra jo lyties asmenys – tai svarbu, nes vaikas pradeda identifikuotis su jais, todėl daug lengviau perima jų nuomones, vertinimus; stebimas emociškai artimas ir kiek priklausomas G. ryšys su vyresniu broliu – vaikas natūraliai lygiuojasi į vyresnį brolį, yra linkęs juo žavėtis, imituoti jo elgesį;

- dėl patiriamojo poveikio šiuo metu ima formuotis nenatūrali mamą atstumianti berniuko pozicija, kuri, psichologiniu požiūriu, ateityje gali lemti itin kategoriškas, negatyvias vaiko nuostatas į mamą;

- psichologiniu požiūrių vaikų asmenybės formavimąsi labiausiai lemia ne jų gyvenamoji vieta ar pagrindinis rūpintojas, bet susiklosčiusi tarpasmeninių santykių kokybė bei vaikų poreikio turėti kokybiškus, tapačius santykius su abiem savo tėvais užtikrinimas.

31. Taigi, kompleksiškai įvertinus Teismo ekspertizės išvadą kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, t. y.:

- esant duomenims dėl prieš tai jau buvusio vaiko nepertraukiamo gyvenimo su motina tėvams išskyrus apie 2 metus;

- nesant objektyvių duomenų apie buvusius ir realiai tikėtinus vaiko teisių pažeidimus jam bendraujant / būnant su motina (įskaitant per visą taikant laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje nustatytą vaiko bendravimo su motina laikotarpį, trunkantį beveik 2 metus);

- esant teismo ekspertizės išvadai apie vaiko ir jo mamos emociškai artimą bei glaudų ryšį, tai, kad būdamas su mama vaikas jaučiasi saugus, mylimas, pats nurodo mylintis mamą;

- esant teismo ekspertizės išvadai dėl patiriamo poveikio formuojantis vaiko nuostatoms į mamą, siekiant apsaugoti vaiką nuo patiriamo artimųjų poveikio, kuris formuoja negatyvias nuostatas į mamą, esant galimybei suformuoti ir sustiprinti teigiamas ir tikruosius vaiko jausmus atitinkančias nuostatas į mamą;

- esant teismo ekspertizės išvadai dėl vaiko nesugebėjimo išreikšti savarankiškos nuomonės dėl savo gyvenamosios vietos, tiek dėl per mažo amžiaus, tiek dėl išgyvenamo lojalumo konflikto, tiek dėl patiriamo artimųjų poveikio, formuojančio negatyvias nuostatas į mamą;

- nesant byloje įrodymų, kurie paneigtų ir akivaizdžiai prieštarautų teismo ekspertizės išvadai, išskyrus subjektyvius paties apelianto paaiškinimus ir vertinimus, teismo eksperto išvadai nuosekliai papildant kitą byloje esančią įrodomąją medžiagą – Vaiko teisių apsaugos tarnybos raštus bei pateiktas Vaiko situacijos vertinimo anketas, psichologo R. P. 2022 m. rugpjūčio 26 d. išvadą, medicininę dokumentaciją, atsakovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, taip pat teismo Ekspertizės akte dėl kito šalių vaiko – E. S. esančias išvadas (apie nesugebėjimą savarankiškai priimti sprendimų sudėtingais klausimais, tokiais kaip gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., tiek dėl mažo amžiaus, tiek dėl menkos gyvenimiškos patirties, tiek dėl emocinės būsenos ir patiriamo tėvo poveikio; apie kokybiškai tapatų artimą emocinį, prieraišumo ryšį tiek su mama, tiek su tėčiu),

apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog nustačius nuolatinę nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, iškils reali grėsmė, jog G., kuris šiuo metu išgyvena įtampą, nerimą dėl situacijos, siekdamas iš šios situacijos pasitraukti, pasirinks vyresnio brolio elgesio modelį, atstumdamas motiną, nes jau šiuo metu ima formuotis nenatūrali mamą atstumianti berniuko pozicija, kuri gali lemti itin kategoriškas, negatyvias vaiko nuostatas į motiną, taigi, bus faktiškai įtvirtinta stabiliai vaiko interesus pažeidžianti situacija, yra visiškai pagrįsta ir teisinga. Dėl to teismo sprendimas nustatyti G. gyvenamąją vietą su motina, siekiant eliminuoti tokią vaiko interesus pažeidžiančią situaciją, užtikrinti geriausius vaiko interesus ir „išgelbėti“ dar įmanomus išgelbėti jo ir motinos santykius bei besiformuojančias nuostatas motinos atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertintinas kaip teisingas, juo labiau, kad ir faktinės gyvenimo sąlygos šiuo metu pas motiną yra ženkliai geresnės, nei pas tėvą (tėvo atveju viename 35 kv. m. ploto nuomojamame kambaryje šiuo metu gyvena penki skirtingų lyčių ir amžių asmenys, naminiai gyvūnai ir pan.; motinos atveju atskirajame erdviame gyvenamajame name su kiemu gyventų keturi asmenys (motina, jos sutuoktinis, jų bendras vaikas ir G.).

32. Svarbu pažymėti, kad nors ieškovas apeliaciniame skunde apeliuoja į būtinumą atsižvelgti į paties vaiko G. išsakytą norą gyventi būtent su tėvu, tačiau šiuo aspektu pastebėtina, kad ši vaiko išsakyta nuomonė negalėjo būti pirmosios instancijos teismo ir pagrįstai nebuvo suabsoliutina.

33. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Pagal CK 3.177 straipsnį teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsniu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (1 dalis). Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais (2 dalis).

34. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, bendravimo su tėvais ir už jį atsakyti paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius, todėl teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Be to, toks sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant ir nepaneigiant tėvo (motinos) teisės dalyvauti auklėjant bei ugdant vaiką.

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos / vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

36. Nagrinėjamu atveju teismas, viena vertus, vertina šalių nepilnamečio sūnaus G. išsakytą poziciją, kad jis nori gyventi su tėčiu, tačiau kita vertus, negalima ignoruoti 2024 m. vasario 20 d. - balandžio 19 d. Ekspertizės akto, kuriame nešališkas, specialių žinių šioje srityje turintis psichologijos ekspertas, įvertinęs bylos duomenis, tiesiogiai bendravęs (kalbėjęs, stebėjęs, tyręs ir analizavęs vaiko elgesį susitikimų metu) su šalių nepilnamečiu vaiku G. S., aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, jog G. dėl savo mažo amžiaus, dabartinės emocinės būklės, patiriamo tėvo ir vyresnio brolio poveikio ir išgyvenamo lojalumo konflikto nėra pajėgus suformuoti ir išreikšti savarankišką norą ir priimti tokius svarbius savo gyvenime sprendimus, kaip tai, su kuriuo iš tėvų nori gyventi. Tuo tarpu G. mamą priima šiltai, džiaugiasi jos buvimu, tarp jų yra artimas, glaudus ir natūraliai susiformavęs emociškai artimas tarpusavio ryšys, tačiau dėl patiriamojo artimiausios aplinkos poveikio šiuo metu ima formuotis nenatūrali mamą atstumianti berniuko pozicija, kuri, psichologiniu požiūriu, ateityje gali lemti itin kategoriškas, negatyvias vaiko nuostatas į mamą.

37. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, kompleksiškai įvertinęs tiek šalių nepilnamečio sūnaus G. S. išsakomą poziciją dėl noro gyventi su tėvu, tiek byloje esančius duomenis (aplinkybę, kad G. nuo pat gimimo iki 2022 m. gegužės 31 d. įvykio, kuomet iš darželio buvo paimtas tėvo ir negrąžintas motinai, nepertraukiamai gyveno su motina; tarp motinos ir G. yra glaudus bei artimas tarpusavio ryšys; byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie motinos netinkamą elgesį su kuriuo nors iš vaikų, tačiau yra duomenų, jog vaikams gyvenant su tėvu, yra ribojamas bendravimas su mama), tiek įvairių specialistų (Vaiko teisių apsaugos specialistų, psichologų, eksperto) pateiktas pozicijas / išvadas, jog nepilnamečio vaiko nuomonė galimai yra modeliuojama jo supančios aplinkos (tėvo, vyresniojo brolio), vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo aspektu suformuota teismų praktika ir joje esančiais išaiškinimais dėl teismo pareigos vertinti vaiko nuomonę kompleksiškai kartu su kitomis byloje esančiais duomenimis, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nepilnamečio G. išsakyta nuomonė apie norą likti gyventi su tėvu negali būti suabsoliutinta ir vertinama kaip atitinkanti geriausius jo interesus.

38. Teismo vertinimu, apeliantas apeliaciniame skunde pagrįstai išsako nuoskaudą ir susirūpinimą dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymas, kuomet G. gyvenamoji vieta nustatoma su motina, o kito sūnaus E. – su tėvu, t. y. brolių gyvenamoji vieta nustatoma su skirtingais tėvais, sukels jiems išgyvenimų ir neigiamai paveiks jų emocinę būklę, tačiau ir šiuo atveju nėra pagrindo šios susidariusios gyvenimo aplinkybės suabsoliutinti.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visų pirma, didžiąja dalimi neigiama vaikų emocinė būklė, išgyvenimai ir įtampa yra sukurti pačių tėvų – tiek jų išsiskyrimo fakto, tiek konfliktiškų santykių po išsiskyrimo ir nesugebėjimo geranoriškai spręsti su bendrais vaikais susijusius klausimus. Svarbu ir tai, jog, kaip buvo nustatyta byloje, vyresnysis brolis E., kaip ir tėvas, daro poveikį G. neigiamoms ir nenatūralioms, vaiką žalojančioms ir psichologinę žalą ateityje galinčioms sukelti nuostatoms motinos atžvilgiu.

40. Antra, abiejų brolių E. ir G. glaudus emocinis ryšys bei bendravimas bus užtikrintas pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią broliams suteikta galimybė praleisti laiką (su nakvynėmis) kartu ir bendrauti nepertraukiamai:

- kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro - nelyginėmis savaitėmis jie abu susitiks pas tėvą D. S., o lyginėmis savaitėmis abu susitiks pas motiną E. G.;

- papildomai antradieniais ir trečiadieniais;

- per didžiąsias metų šventes (Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus) - tik atitinkamais metais pas skirtingą iš tėvų;

- per vasaros atostogas – pusę laiko pas tėvą, pusę – pas motiną.

41. Nagrinėjamu atveju svarbu nepamiršti ir kito atsakovės sūnaus D. G., t. y. abiejų ginčo šalių sūnų – G. ir E. brolio, kuris gyvena su atsakove ir su kuriuo berniukus sieja šiltas emocinis ryšys. Esant duomenims, kad atsakovės bendravimas su sūnumis yra apsunkintas / apribotas, atitinkamai apribotas ir visų trijų vaikų tarpusavio bendravimas, kas taip pat yra žalinga brolių tarpusavio ryšiui ir santykiams ir kas neabejotinai turi būti atstatyta, t. y. užtikrintos visų trijų brolių tarpusavio bendravimo galimybės.

42. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino aplinkybes, jog nepilnametį šalių vaiką G. S.su atsakove sieja emociškai artimas ir glaudus tarpusavio ryšys; atsakovės gyvenamoji vieta vaikui yra žinoma, vaikas iki 2022 m. gegužės 31 d. yra joje gyvenęs; atsakovė gali užtikrinti vaikui geresnes būsto sąlygas nei ieškovas; byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie netinkamą tiek atsakovės, tiek jos dabartinio sutuoktinio elgesį nepilnamečio G. atžvilgiu; tuo tarpu G., gyvendamas su tėvu D. S., patiria artimos aplinkos (brolio, tėvo) poveikį, kuris formuoja jo nuostatas į atsakovę; dėl patiriamojo poveikio šiuo metu ima formuotis nenatūrali motiną atstumianti vaiko pozicija, kuri ateityje gali lemti itin kategoriškas, negatyvias vaiko nuostatas į motiną, todėl padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog nepilnamečio šalių sūnaus G. S. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove labiau atitinka jo geriausius interesus.

43. Apibendrindamas tai, kas anksčiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria šalių sūnaus G. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina.

44. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

46. Atmetus apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apelianto (ieškovo) patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

47. Atsakovė E. G. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į nurodytą, iš apelianto (ieškovo) D. S. atsakovės E. G. naudai priteistina 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Apelianto (ieškovo) D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Donata KravčenkienėKristina LysionokRenata Volodko