Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei S. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

13.5. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 136 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog šalių ginčas kilęs iš vartojimo teisinių santykių. Apeliacinės instancijos teisme nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės kaip vartotojos statuso, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog šalių sudaryta sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, todėl teismas turi teisę tokio pobūdžio bylose peržengti skundo ribas, jeigu to reikia vartotojo interesams apginti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civ. Byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

21. Kaip jau minėta, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 22,82 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos ir 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (47,82 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 23 d.). Pirmosios instancijos teismas tiek stabilia suma, tiek procentine išraiška prašomas priteisti ieškovės pajamas (nuostolius) iki sutarties termino pabaigos paskaičiavo remdamasis kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytame įmokų mokėjimo grafike kiekvieną konkretų mėnesį nurodyta negrąžinta kredito dalimi. Apeliantė su tokiu skaičiavimu nesutinka, remdamasi argumentu, jog teisėtas lūkestis skaičiuoti pelno palūkanas pagal grafiką buvo paremtas tik sutarties sąlygų vykdymu, tačiau nagrinėjamu atveju, kai sutartis nutraukta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nutrauktos sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, neatsižvelgdamas į sutarties nutraukimo pasekmes.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas dėl šio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, išaiškinimu, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

24. Taigi, pagal šiuos išaiškinimus, nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą kreditorius (šiuo atveju ieškovė) įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Tačiau pažymėtina, kad sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pozicija dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pagal sutarties sąlygas tinkamo jos vykdymo atveju paremta būtent paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais. Akcentuodama, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma, apeliantė argumentus dėl negautų pajamų skaičiavimo nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos vis tiek grindžia atsakovės sutarties nevykdymo aplinkybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nutraukus sutartį, joje numatytas grafikas negalioja, nepaneigia galimybės pagal jį nustatyti sumas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai.

26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovei tinkamai vykdant sutartį, palūkanos atsakovei nebūtų skaičiuojamos nuo visos kredito sumos, o būtų skaičiuojamos tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike. Teisėjų kolegija pastebi, jog aptarta pozicija, sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atsižvelgiant į kredito gavėjui nustatytą (nurodytą) paskolos mokėjimo grafiką, nustatymo (skaičiavimo) būtent ir yra vyraujanti Vilniaus apygardos teismo praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-685-934/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-669-577/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-364-340/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-378-467/2021; ir kt.). Vertintina, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo horizantaliosios apygardos teismo praktikos panašaus pobūdžio nagrinėjamose bylose ir skaičiuoti negautas pajamas (nuostolius) neatsižvelgiant į atsakovei nustatytą paskolos mokėjimo grafiką, kadangi būtent tokiu būdu skaičiuojamas mokėjimo (pelno) palūkanas ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tuo atveju, jeigu kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

27. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ieškovės reiškiamo reikalavimo būdu - nuo visos negrąžintos kredito dalies skaičiuojama negautų pajamų (nuostolių) suma, neatsižvelgiant į tai, kad pagal kredito sutarties specialiojoje dalyje pateiktą mokėjimo grafiką vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos pelno palūkanos, kas mėnesį mažėja, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.

28. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, vertintina, jog apylinkės teismas pagrįstai ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės negautas pajamas (nuostolius) stabilia suma - 22,82 Eur už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos ir procentine išraiška (65 proc.), skaičiuojamas už negrąžintą 47,82 Eur vartojimo kredito sumą iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 23 d.), tenkino iš dalies, atsižvelgdamas į atsakovei nustatytą paskolos mokėjimo grafiką.

29. Ieškovė ieškinyje prašė iš atsakovės priteisti 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 47,82 Eur vartojimo kredito sumą nuo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pirmosios instancijos teismas tokio reikalavimo netenkino, remdamasis tuo, jog pagrįstas lūkestis pagal teismų praktiką apima tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, o faktinis paskolos grąžinimas, ilgesnis nei sutartyje numatytas terminas, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas.

30. Kaip jau byloje nustatyta, kad kredito sutartis su atsakove nutraukta 2020 m. vasario 22 d. Remiantis kasacinio teismo praktika, suformuota 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 (nutarties 39 ir 52 punktai), nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovei nebeskaičiuojamos. Sutartį nutraukus, sutarties šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, todėl sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221–6.222 straipsniai). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

31. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 65 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 47,82 Eur vartojimo kredito sumą nuo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo, tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas kredito sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu sutarties įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita ta apimtimi, kuria pastaroji yra įpareigojama ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Taigi vertintina, jog ir netenkindamas ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 47,82 Eur vartojimo kredito sumą nuo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bei priėmė pagrįstą sprendimą.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais nesudarytų pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, tačiau, kaip jau buvo pažymėta, šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, todėl teismas turi teisę peržengti skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai.

33. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas šiose dalyse peržengė nagrinėjamo ieškinio ribas, t. y. ieškovė prašė ieškiniu priteisti 22,82 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 22 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.), o pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė 19,51 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 22 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. vasario 1 d.), nors turėjo skaičiuoti šias palūkanas pagal ieškinio ribas (t. y. iki ieškinio parengimo dienos – 2020 m. lapkričio 16 d.). Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo peržengė ieškinio ribas ir priteisė ieškovei kitokias sumas, nei buvo prašoma ieškiniu, dėl to yra teisinis pagrindas pakeisti sprendimą šioje dalyje, t. y. priteisti ieškovei negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), apskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 22 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.), kurių suma – 16,47 Eur (0,08 + 2,23 + 2,15 + 2,06 + 1,97 + 1,87 + 1,77 + 1,66 + 1,54+1,14).

34. Pažymėtina, jog įstatymas (CPK 313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis) leidžia priimti blogesnį sprendimą dėl viešojo intereso (nagrinėjamu atveju – vartotojų teisių) gynimo, todėl šiuo atveju nėra pažeidžiamas draudimo priimti blogesnį sprendimą apeliacinės instancijos teisme principas.

35. Taip pat ieškovė ieškiniu prašė priteisti 65 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (47,82 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 23 d.), o teismas priteisė šias 65 proc. palūkanas nuo kitos dienos po teismo sprendimo (t. y. nuo 2021 m. vasario 2 d.), dėl to šioje dalyje dėl tų pačių motyvų (dėl peržengtų ieškinio ribų) keičiama ši sprendimo dalis – priteisiamos ieškovei iš atsakovės 65 proc. dydžio negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 16 d. (nuo ieškinio parengimo dienos) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 23 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šioje dalyje nurodė ne pagal sutartį tą mėnesį turėjusius būti vartojimo kredito likučius, o mokėtinus pagal sutarties grafiką palūkanų dydžio likučius, dėl to tikslinama ir ši dalis, t. y. priteisiamos ieškovės naudai iš atsakovės minėtos 65 proc. dydžio negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2021 m. liepos 23 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2020 m. lapkričio 23 – 26,33 Eur; 2020 m. gruodžio 23 d. – 23,98 Eur, 2021 m. sausio 23 d. – 21,51 Eur; 2021 m. vasario 23 d. –18,90 Eur; 2021 m. kovo 23 d. – 16,15 Eur; 2021 m. balandžio 23 d. – 13,25 Eur, 2021 m. gegužės 23 d. – 10,20 Eur; 2021 m. birželio 23 d. – 6,98 Eur; 2021 m. liepos 23 d. – 3,59 Eur).

37. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl 5 proc. palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pirmosios instancijos teismo priteistą bendrą sumą (81,41 Eur) sumažinant iki 78,37 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

39. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 136 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tenkino 71,57 proc. ieškinio reikalavimų ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovei 97,34 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, perskaičiavęs pirmosios instancijos teismo patenkintų reikalavimų dalį procentine išraiška pažymi, jog padarytas skaičiavimo apsirikimas, ir iš tiesų patenkinta reikalavimų dalis pirmosios instancijos teisme sudarė 89,28 proc. Nagrinėjamu atveju nustatyta ieškinio suma – 91,18 Eur, patenkintų reikalavimų suma pakeitus dalį sprendimo yra 78,37 Eur (netenkinta 12,81 Eur reikalavimų), t. y. 85,95 proc. reikalavimų patenkina, dėl to proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei priteisiamos 116,89 Eur bylinėjimosi išlaidos.

40. Apeliacinį skundą atmetus (sprendimo dalis pakeista ne apeliacinio skundo argumentų pagrindu, o konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas buvo be pagrindo peržengęs ieškinio nagrinėjimo ribas), apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas savo nuomonės nepareiškia, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).

42. Nors pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė materialinės teisės normas, pagrįstai vadovaudamasis teismų praktika dalies ieškinio reikalavimų netenkino, tačiau, kaip jau buvo konstatuota, be pagrindo peržengė ieškinio nagrinėjimo ribas, kas sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 3 dalis). Taigi siekiant teisinio aiškumo, teisėjų kolegija galutinio teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėsto nauja redakcija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. vasario 1 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės S. P. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ naudai 47,82 Eur negražinto kredito, 12,19 Eur palūkanų, 1,89 Eur administravimo mokesčio, 16,47 Eur negautų pajamų, 65 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, be ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 23 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2020 m. lapkričio 23 – 26,33 Eur; 2020 m. gruodžio 23 d. – 23,98 Eur, 2021 m. sausio 23 d. – 21,51 Eur; 2021 m. vasario 23 d. –18,90 Eur; 2021 m. kovo 23 d. – 16,15 Eur; 2021 m. balandžio 23 d. – 13,25 Eur, 2021 m. gegužės 23 d. – 10,20 Eur; 2021 m. birželio 23 d. – 6,98 Eur; 2021 m. liepos 23 d. – 3,59 Eur), 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (78,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 116,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.