Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Current auto“ ieškinį, pareikštą atsakovui K. V. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimo dalis, kuriuo buvo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 657,67 Eur transporto priemonės remonto išlaidos. Todėl, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, apeliacine tvarka tikrinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 657,67 Eur transporto priemones remonto išlaidas (CPK 320 straipsnis)

Dėl priteistų nuostolių (ne)pagrįstumo

15. Nagrinėjamu atveju atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino ne visus įrodymus, nevertino jų viseto; netyrė ir nevertino visų turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybių ir dėl to padarė neteisingas ir formalias išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei materialiosios teisės normų taikymo.

16. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

17. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

18. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

19. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).

20. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2022 m. kovo 4 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, kuria ieškovė iki 2027 m. vasario 4 d. už užmokestį išnuomojo atsakovui 2004 metų gamybos transporto priemonę „Mercedes Benz E270“, kurios vertė – 3 770 Eur, o atsakovas įsipareigojo mokėti mėnesinį 162,62 Eur nuomos mokestį. Nuomos objektą ieškovė perdavė atsakovui 2022 m. kovo 4 d., perdavimo faktą užfiksavusi priėmimo–perdavimo akte. Atsakovui laiku nemokant ieškovei nuomos įmokų, nuomos sutartis 2023 m. birželio 6 d. buvo nutraukta.

21. CK XXVIII skyrius reglamentuoja nuomos teisinius santykius. Pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalį nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK normos reikalauja, kad nuomotojas nuomininkui turi perduoti sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. Nuomotojas neatsako už tuos daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sudarydamas sutartį (CK 6.483 straipsnio 1, 2 dalys). Analogišką nuostatą, kad nuomotojas įsipareigoja užtikrinti, jog automobilis nuomos pradžioje yra techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti pagal paskirtį, šalys įtvirtino ir Nuomos sutarties 4.2 punkte.

22. CK XXVIII skyriaus šeštasis skirsnis skirtas transporto priemonių nuomai neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų reguliuoti. CK 6.522 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Vadovaujantis CK 6.524 straipsniu, nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Nuomos sutarties 3.8 ir 3.9 punktais šalys taip pat sulygo, kad, sugedus automobiliui, nuomininkas turi jį remontuoti nuomotojo rekomenduotame autoservise, taip pat privalo imtis visų galimų priemonių, kad automobilis būtų sutaisytas per kuo trumpiausią laiką.

23. Kasacinis teismas, sistemiškai aiškindamas CK 6.524 straipsnį bei CK6.483 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, yra konstatavęs, kad šiame straipsnyje nustatyta nuomininko pareiga užtikrinti tinkamą transporto priemonės būklę, atlikti jos einamąjį ir kapitalinį remontą gali būti taikoma tik nuomininkui perdavus techniškai tvarkingą, neturinčią techninių trūkumų transporto priemonę ir negali būti interpretuojama kaip apimanti nuomininko pareigą visais atvejais remontuoti techninių reikalavimų neatitinkantį jam perduotą automobilį, nebent sutartyje būtų susitarta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-969/2023).

24. Byloje ieškovė žalos dydį grindė 2023 m. birželio 15 d. preliminaraus remonto sąmata, iš kurios nustatyta, kad ginčo automobiliui po jo perdavimo ieškovei reikalingas plovimas/valymas, galinio buferio remontas/dažymas, variklio pagalvių keitimas/centrinio užrakto modulis+programavimas, pakabos remontas. Bendra šių darbų/ automobilio trūkumų šalinimo kaina (su reikalingomis detalėmis) sudaro 1 042,72 Eur. Šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buferis buvo pažeistas dar iki perduodant automobilį atsakovui, dėl ko sumos dėl atitinkamo remonto ieškovei nepriteisė. Teismas taip pat konstatavo, kad automobiliui esant beveik 20 m. senumo, keistinų automobilio detalių vertę sumažinama iki 30 proc. naujų detalių vertės. Atsižvelgiant į tai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 657,67 Eur automobilio remonto išlaidų. Kaip minėta, apeliantas nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos teisinės ir faktinės aplinkybės suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo motyvams.

25. Kaip nustatyta iš tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos transporto priemones nuomos sutarties sąlygų, atsakovas apžiūrėjo ir išbandė transporto priemonę iki šios sutarties sudarymo, patikrino jos fizinę ir teisinę būklę bei statusą, komplektiškumą, funkcionalumą, trūkumų buvimą ar nebuvimą, ridą, dokumentų tinkamumą, atitikimą atsakovo poreikiams ir kitus atsakovui svarbius dalykus, susijusius su transporto priemone. Išskyrus transporto priemonės trūkumus, nurodytus specialiosiose sutarties sąlygose (jei tokių yra), atsakovas patvirtino, kad transporto priemonė yra perduota tvarkinga, geros techninės būklės, su visais privalomais ar sutartyje nurodytais jos priedais, įskaitant ir transporto priemonės dokumentus, ir prisiima visą riziką, susijusią su transporto priemonės kokybe (sutarties 1.3.3 punktas). Sutarties 2.1 punktu atsakovas patvirtino, kad gavo sutarties sąlygas atitinkančią transporto priemonę ir neturi jokių pretenzijų ieškovei dėl automobilio techninės būklės. Aptartos transporto priemonės nuomos sutarties sąlygos patvirtina, kad atsakovas pats išsirinko nuomojamą automobilį, jo techninės būklės trūkumų nenustatė ir automobilis perduotas atsakovui tvarkingas.

26. Sutarties 3.9 punkte nustatyta, kad atsakovas nuomos laikotarpiu privalo savo jėgomis ir sąskaita techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą ir atlikti visus kitus veiksmus, kurių reikia norint užtikrinti, kad automobilis būtų tinkamas naudoti. Sutarties 7.1 punkte nurodyta, jog atsakovas yra visiškai atsakingas ieškovei už automobilio sugadinimą ar sugedimą, atsiradusį nuomos termino metu ar po jo, jeigu atsakovas laiku negrąžina automobilio, tuo atveju, jeigu pasibaigus nuomos terminui atsakovas neįsigyja automobilio sutartyje nustatyta tvarka. Minėtose automobilio nuomos sutarties sąlygose šalys aiškiai susitarė, kad atsakovas įsipareigoja nuomos laikotarpiu techniškai prižiūrėti transporto priemonę, reikalui esant automobilį remontuoti savo lėšomis ir jį grąžinti ieškovei tinkamos techninės būklės.

27. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas automobiliu naudojosi daugiau nei metus ir juo nuvažiavo beveik 16 000 km. Byloje nėra duomenų, jog per visą automobilio naudojimosi laiką atsakovas būtų kreipęsis į ieškovę dėl netinkamos automobilio techninės būklės, būtino remonto ar aptiktų defektų. Kaip minėta, ieškovė nustatytus automobilio gedimus grindė preliminaria remonto sąmata. Savo ruožtu atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog ieškovės nustatyti gedimai jau egzistavo automobilio perdavimo metu 2022 m. kovo 4 d. ar jų nebuvo automobilio grąžinimo metu. Šiuo aspektu pritartina ieškovės argumentams, kad nors atsakovas pirmą kartą nuomojosi automobilį ir neturi techninio išsilavinimo, kuris leistų savarankiškai įvertinti transporto priemonės būklę, tai savaime neatleidžia jo nuo pareigos būti rūpestingu ir apdairiu, sudarant ir vykdant sutartis dėl turto nuomos. Atitinkamai, nurodyti atsakovo paaiškinimai neatleidžia jo nuo sutartinės prievolės atlyginti žalą.

28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, susijusius su automobilio remonto išlaidomis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad šiuo atveju ieškovė pagrindė su automobilio remontu susijusius nuostolius. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo ir pakankamumo kriterijus, keliamus įrodymams. Nors remonto sąmata ir nurodyta kaip preliminari, tačiau joje detalizuotos keistinos detalės, atliktini remonto darbai, o remiantis ieškovės paaiškinimais, nustatyti defektai įvertinti pagal vidutinę rinkoje vyraujančią detalių kainą. Atsakovas nepateikė jokių papildomų įrodymų dėl kitokių keistinų detalių, remonto darbų kainų ir pan., t. y. nepateikė jokių objektyvių argumentų ir/ar įrodymų, paneigiančių ieškovės reikalautos sumos dydį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tai, jog šią remonto sąmatą pasirašė E. K., kuris veikė ir kaip ieškovės UAB ,,Current auto“ atstovas, pasirašydamas 2023 m. birželio 5 d. automobilio priėmimo perdavimo aktą, savaime nereiškia, kad minėtoje sąmatoje užfiksuoti duomenys yra neobjektyvūs ir šališki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į automobilio amžių, taip pat pagrįstai sumažino keistinų detalių vertę 30-imčia procentų. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su šia teismo sprendimo dalimi, apsiribojo iš esmės abstrakčiais teiginiais, konkrečiai nenurodydamas, kokiu kitu dydžiu turėtų būti mažinamos keistinos detalės.

29. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs buferio pažeidimą egzistavus dar iki automobilio perdavimo atsakovui, šio remonto išlaidas vis tiek priteisė iš atsakovo. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu taip pat nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė, jog nurodytos išlaidos už buferio remontą nėra priteistinos ieškovei. Tokios išlaidos nėra įtrauktos ir į teismo pateiktą priteistinos sumos apskaičiavimą skundžiamo sprendimo 18 punkte. Atsižvelgiant į tai, aptartas apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

30. Atsakovas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistas išlaidas už automobilio plovimą. Pasak atsakovo, iš jo pateiktos nuotraukos matyti, kad automobilis yra švarus, o poreikis plovimui galėjo atsirasti automobiliui stovint nenaudojamam, kai atsakovas jį grąžino. Šiuo atžvilgiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo pateikta nuotrauka (el. b. 1 t., b. l. 64), įvertinus ir kitas byloje esančias nuotraukas (el. b. 1 t., b. l. 103, 110–113, 116, 121–122 ir kt.), laikytina padaryta iki automobilio perdavimo atsakovui. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad nuotraukose matoma aplinka iš esmės tapati nuotraukai, kurioje fiksuota automobilio rida 256397 km (automobilio perdavimo atsakovui metu) bei tai, kad automobilis be valstybinių numerių. Pažymėtina, kad nuomos sutarties 7.7 punktu šalys sutarė, jog jeigu automobilis grąžinamas nešvarus, atsakovas įsipareigoja sumokėti 200 Eur baudą ir padengti automobilio valymo išlaidas. Tuo tarpu iš ieškovės pateiktos nuotraukos (el. b. 1 t., b. l. 100), padarytos atsakovui perdavus automobilį ieškovei, matyti purvo žymės, nešvarumai. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovei išlaidas dėl automobilio valymo/plovimo.

31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, bylos aplinkybės, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

32. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įrodymus, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

35. Ieškovė laikoma laimėjusia bylą ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nepateikė patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.