- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-975-460/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- D. T.
- Ieškovas
- D. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. T. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei D. T. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. B. kreipėsi į Plungės apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalį dėl nepilnametės dukros D. B. gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, nustatyti ieškovo nurodomą atsakovės bendravimo su vaiku tvarką bei priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui po 250 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Ieškinyje ir teismo posėdžių metu ieškovas paaiškino, kad prašo vaiko gyvenamąją vietą pakeisti dėl atsakovės, t. y. vaiko mamos girtuokliavimo, vaiko nepriežiūros. Nurodė, jog kai išsiskyrė su atsakove, jų vaikas liko gyventi su atsakove, jis dirbo, teikė vaikui išlaikymą. Vieną dieną sulaukė skambučio iš vaiko teisių apsaugos tarnybos, kuriuo buvo informuotas, jog vaikas yra pas močiutę ir buvo prašoma atvažiuoti pasiimti vaiko. Jam ir anksčiau buvo kilę abejonių dėl atsakovės gebėjimo tinkamai pasirūpinti vaiku, planavo tvarkytis dokumentus, kad vaikas gyventų su juo. Nurodė, kad, kai gyveno kartu su atsakove, ji nuolat vartojo alkoholį, alkoholį vartodavo net naktimis viena pati. Parodė, kad jis seniau taip pat turėjo priklausomybę alkoholiui, tačiau jie kartu su atsakove užsikodavo, jis alkoholio nebevartoja visiškai, o atsakovė yra „nulaužusi“ visus kodus, toliau vartoja alkoholį, kai vartoja alkoholį, atsakovės elgesys tampa agresyvus. Teigė, kad jų dukra nuo 2024 m. sausio mėnesio gyvena jo šeimoje, jaučiasi gerai, yra prisirišusi prie jo, jam padeda vaiką prižiūrėti abi močiutės, kartais padeda kaimynė, jis leidžia atsakovei bendrauti su vaiku. Informavo, kad jis šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnybos registre, gauna išmokas, šiuo metu nelabai pavyksta dirbti, nes dukra dažnai serga, reikia prižiūrėti ją, turi ūkį, 5 ha žemės, miško, augina žolę, iš to gauna pajamas, turi santaupų. Nurodė, kad daug metų dirbo prie lauko kanalizacijų, turi darbo pasiūlymų ir tikisi ateityje dirbti. Nurodė, kad vaiko išmokos (vaiko pinigų) jis negauna, pinigus gauna atsakovė. Paaiškino, kad įdrėskimas ant nugaros vaikui atsirado iš po darželio, yra namuose uždėjęs apsaugas ant visų baldų kampų, kad vaikas parvirtęs neužsigautų. Norėtų, kad atsakovė pati, jam nedalyvaujant, pasiimtų vaiką bendravimui.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, o teismui nusprendus priešingai ir tenkinus ieškinio reikalavimą nustatyti nepilnametės dukros D. B. gyvenamąją vietą su jos tėvu, nustatyti atsakovės atsiliepime nurodomą jos bendravimo su dukra tvarką. Papildomai atsakovė nurodė, jog kai gyveno kartu su ieškovu, jis vaiko pats neprižiūrėdavo, viską ji darydavo viena pati. Ji yra dirbanti, dirba UAB „S.“ operatore, jos dieninė darbo pamaina prasideda 8.30 val., naktinė prasideda 19.30 val., gauna 1000 Eur „į rankas“ darbo užmokestį, tačiau pusę sumos jai atskaito išlaikymui dukroms, lieka pragyvenimui apie 500 Eur. Nurodė, kad ieškovas jai leidžia bendrauti su dukra, ryšys su dukra nėra nutrūkęs. Mano, kad ieškovas negali tinkamai prižiūrėti vaiko, vaikas būna nuolat iššutęs, neprižiūrėtas, nagai nenukirpti, tėvas nėra buvęs susirinkimuose darželyje, su auklėtojomis nebendrauja, ieškovas nieko nėra vaikui iš rūbų buvęs nupirkęs. Gruodį vaikui buvo stiprus bronchitas, vaiką pasiėmė vos prakvėpuojantį, ieškovas nevežė dukros pas gydytojus. Kai gyveno kartu su ieškovu, jie nuolat pykdavosi, ieškovas ją su dukra išvarydavo iš namų, kviesdavo policiją, vėliau vėl leisdavo grįžti. Nurodė, kad ji buvo užsikodavusi, bet vėliau, kai skyrėsi su ieškovu, palūžo, šiuo metu alkoholio nevartoja, nėra įrašyta į įskaitą priklausomybių ligų, paskutinį kartą vartojo alkoholį 2024 m. sausio 11 d., sidro buvo išgėrusi. Nurodė, kad darbe jai kiekvieną kartą atvykus į darbą reikia tikrintis blaivumą. Ji turi dar vaikų, tačiau juos augina mama, su vaikais ji bendrauja. Atsakovė nurodė, kad mano, jog ji gali sudaryti vaikui saugias gyvenimo sąlygas. Parodė, kad 2024 m. balandžio 24 d. buvo vartojusi alkoholio. Ji neprivalo tikrintis blaivumo, tada kai ieškovas užsimano, todėl atsisakė pasitikrinti blaivumą. 2024 m. sausio 10 d. dukra buvo jau pasveikusi, ji tuo metu turėjo nedarbingumą. Nurodė, kad šiuo metu turi vairuotojo pažymėjimą, 2024 m. balandžio 18 d. išlaikė teises.
3. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą byloje, kuria nurodė, kad šalių šeima žinoma Vaiko teisių apsaugos skyriui, buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, iš viso nuo 2022 m. buvo gauta 19 pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, iš jų 6 atvejai nepasitvirtino, pažeidimai nebuvo nustatyti, 13 atvejų buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Atstovė nurodė, kad skyrių specialistai lankėsi abiejose šeimose, abiejų tėvų sąlygos vaikui augti ir gyventi yra tinkamos. Vaiko mama turi priklausomybę alkoholiui, vaikas yra 3 metų, vaiko gyvenamoji viena nuo 2024 m. sausio mėn. yra nustatyta su vaiko tėvu, per tą laikotarpį nebuvo gauta duomenų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neprieštarautų vaiko interesams. Nurodė, kad šalims yra reikalinga konkreti ir aiški bendravimo su vaiku tvarka. Mano, kad šiuo metu esama teismo nutartimi nustatyta bendravimo tvarka neprieštarautų vaiko interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. birželio 5 d. sprendimu ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1563-884/2022 dalį dėl nepilnametės D. B. gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnametės D. B. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu D. B.; pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1563-884/2022 dalį dėl nepilnametei D. B. priteisto materialinio išlaikymo ir priteisti kas mėnesį mokamą 230,00 Eur (du šimtai trisdešimt eurų) periodinį išlaikymą D. B. iš atsakovės D. T. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant pinigines lėšas Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą D. B.; pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1563-884/2022 dalį dėl bendravimo tvarkos su D. B. nustatymo ir nustatyti tokią D. T. ir nepilnametės D. B. bendravimo tvarką: 1) atsakovė D. T. bendrauja su dukra D. B. tokia tvarka: nuo pirmadienio iki ketvirtadienio atsakovė pasiima dukrą iš darželio nuo 16:00 val. ir parveža ieškovui 18:00 val. Penktadieniais su dukra bendrauja vaiko tėvas. Šeštadieniais laikotarpiu nuo 10:00 iki 11:00 val. atsakovė pasiima dukrą iš ieškovo gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į ieškovo gyvenamąją vietą 19:00 val. Sekmadieniais dukra būna pas ieškovą. Ši bendravimo tvarka taikoma po teismo procesinio dokumento, kuriuo bus išnagrinėta civilinė byla, įsiteisėjimo dienos; 2) per Tėvo dieną dukra D. B. bendrauja su tėvu D. B. nepriklausomai nuo to, jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką šią dieną dukrai priklausytų bendrauti su D. T.; 3) per Motinos dieną dukra D. B. bendrauja su motina D. T., kuri paima dukrą 10.00 val. iš jos buvimo vietos ir grąžina ją tą pačią dieną 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą, nepriklausomai nuo to, jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką šią dieną dukrai priklausytų bendrauti su D. B.; 4) išimtiniais atvejais atsakovei pageidaujant su vaiku bendrauti jai nepriklausantį laiką (siekiant su vaiku dalyvauti kokioje nors šventėje, išvykoje ar pan.), atsakovė D. T. privalo apie tai informuoti ieškovą D. B. ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Pasinaudoti teise bendrauti su vaiku jai nepriklausantį laiką atsakovė gali ne daugiau nei 4 kartus per metus; 5) atsakovė D. T. organizuoja ir rengia vaiko gimtadienio šventes poriniais metais. Atsakovei neprieštaraujant, ieškovas D. B. dalyvauja vaiko gimtadienio šventėje, atsakovei prieš 2 dienas jam pranešant šventės vietą ir laiką; 6) ieškovas D. B. organizuoja ir rengia vaiko gimtadienio šventes neporiniais metais. Ieškovui neprieštaraujant, atsakovė D. T. dalyvauja vaiko gimtadienio šventėje, ieškovui prieš 2 dienas jai pranešant šventės vietą ir laiką; 7) dukros Danielės gimtadienio dieną tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas, negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, perduoti dovanas; 8) atsakovė D. T. su vaiku bendrauja vaiko vasaros atostogų metu 14 iš eilės einančių kalendorinių dienų, arba 2 kartus po 7 iš eilės einančias kalendorines dienas, nuo pirmos bendravimo dienos 10.00 val. iki paskutinės bendravimo dienos 18.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją arba į kitą šalių sutartą vietą. Atsakovės D. T. ir vaiko bendravimas per vaiko vasaros atostogas turi būti suderinamas su ieškovu D. B. ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatyto bendravimo laiko. Pirmasis bendravimo vaiko vasaros atostogų laikotarpis laikomas kitų metų vasaros laikotarpis po teismo procesinio dokumento, kuriuo bus išnagrinėta civilinė byla, įsiteisėjimo dienos; 9) atsakovė D. T. su vaiku bendrauja neporinių metų rudens atostogų metu nuo paskutinės mokslų dienos prieš prasidedant atostogoms 17.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Poriniais metais nurodytas atostogų dienas vaikas praleidžia su tėvu D. B.. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų; 10) atsakovė D. T. su vaiku bendrauja porinių metų žiemos atostogų metu nuo gruodžio 26-os dienos 10.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Neporiniais metais nurodytas atostogų dienas vaikas praleidžia su tėvu D. B.. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų; 11) atsakovė D. T. su vaiku bendrauja neporinių metų pavasario atostogų metu nuo paskutinės mokslų dienos prieš prasidedant atostogoms 17.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Poriniais metais nurodytas atostogų dienas vaikas praleidžia su tėvu D. B.. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų; 12) atsakovė D. T. su vaiku bendrauja neporinių metų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną, nuo gruodžio 24-os dienos 10.00 val. iki gruodžio 25-os dienos 19.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Poriniais metais nurodytas švenčių dienas vaikas praleidžia su tėvu D. B.. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų; 13) atsakovė D. T. su vaiku bendrauja porinių metų gruodžio 31-ą dieną ir sekančių neporinių metų sausio 1-ą dieną, nuo gruodžio 31-os dienos 10.00 val. iki paskutinės vaiko žiemos atostogų dienos 18.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Neporinių metų gruodžio 31-ą dieną ir sekančių porinių metų sausio 1-ą dieną šiame punkte nustatyta tvarka vaikas praleidžia su tėvu D. B.. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų; 14) atsakovė D. T. su vaiku bendrauja porinių metų Šv. Velykų abi dienas nuo pirmos Šv. Velykų dienos 10.00 val. iki antros Šv. Velykų dienos 19.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Neporiniais metais nurodytas švenčių dienas vaikas praleidžia su tėvu D. B.. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų; 15) atsakovė D. T. su vaiku bendrauja porinių metų Šv. Velykų atostogų metu nuo jų pradžios 10.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val. arba iki antros Šv. Velykų dienos 19.00 val., jeigu atostogos baigiasi šia diena, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją arba į kitą šalių sutartą vietą. Neporiniais metais nurodytas Šv. Velykų atostogų dienas vaikas praleidžia su tėvu D. B.. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų; 16) atsakovė D. T. turi teisę bendrauti su vaiku mobiliojo / internetinio ryšio priemonėmis, kiek tai netrukdo vaiko poilsio režimo, mokymosi ir užklasinės veiklos bei atsižvelgiant į vaiko norą. Bendravimas mobiliojo / internetinio ryšio priemonėmis turi baigtis iki 20.00 val.; 17) atsakovės D. T. bendravimas su vaiku visais atvejais vyksta abiem tėvams objektyviai įvertinus vaiko norus, sveikatos būklę, bei pageidavimus; 18) vaikui susirgus (vaiką hospitalizavus arba vaikui dėl sveikatos būklės negalint lankyti mokyklos, kt.), ieškovas D. B. privalo nedelsdamas pranešti apie vaiko ligą atsakovei D. T.. Jei tai pasitaiko motinos bendravimo su vaiku savaitgalį, vaikas praleidžia savaitgalį gydomas su ieškovu D. B.. Sekantis savaitgalis dėl to atsakovei D. T. nėra perleidžiamas; 19) ieškovas D. B. ir atsakovė D. T. gali bendru susitarimu, esant galimybėms, atsižvelgiant į vaiko norą, susitarti bei koreguoti nustatytos bendravimo tvarkos laiką, trukmę ir kitas sąlygas; 20) atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, susijusioms su vaiku, abu tėvai per protingą terminą privalo apie tai informuoti kitą iš tėvų; 21) ieškovas D. B. įsipareigoja prieš dieną iki atsakovės D. T. bendravimo su vaiku pradžios informuoti atsakovę sms žinute arba telefonu, jei yra aplinkybės, dėl kurių vaikas negalėtų praleisti jam skirto laiko su motina; 22) atsakovė D. T. įsipareigoja prieš dieną iki jos bendravimo su vaiku pradžios informuoti ieškovą sms žinute arba telefonu, ar ji atvyks pasiimti vaiko praleisti jam skirto laiko su mama. Teismas nutarė išaiškinti šalims, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Teismas priteisė iš atsakovės D. T. ieškovui D. B. 52,55 Eur (penkiasdešimt du eurai ir penkiasdešimt penki euro centai) jo turėtoms išlaidoms žyminiam mokesčiui; priteisė iš atsakovės D. T. valstybei 766,46 Eur (septyni šimtai šešiasdešimt šeši eurai ir keturiasdešimt šeši euro centai) dydžio išlaidas dėl ieškovui teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630; priteisė iš ieškovo D. B. valstybei 22,92 Eur (dvidešimt du eurai ir devyniasdešimt du euro centai) dydžio išlaidas dėl atsakovei teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nutarė vykdyti skubiai. Teismas nutarė sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai teismo argumentai:
4.1. Teismas pažymėjo, jog atsakovė deda pastangas įveikti priklausomybę nuo alkoholio, lankėsi pas priklausomybių konsultantus, tačiau šių pastangų nepakanka tam, kad priklausomybės alkoholiui problemą atsakovė išspręstų iš esmės. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu potraukio vartoti alkoholį atsakovė vis dar nekontroliuoja.
4.2. Teismas pažymėjo, kad vaikas šiuo metu lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą Skuodo rajone, yra užmezgęs tam tikrus jo amžiaus grupei būdingus socialinius ryšius, bylos duomenys patvirtina, kad ugdymo įstaigoje vaikas jaučiasi gerai. Dėl to teismas, vertindamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nusprendė, jog yra pagrindas keisti nepilnamečio vaiko D. B. gyvenamąją vietą nustatant ją su tėvu D. B..
4.3. Dėl išlaikymo dydžio teismas nusprendė, kad atsakovė yra pajėgi dukrai teikti po 230,00 Eur išlaikymą per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
4.4. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė atsakovės ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką pažymėdamas, kad bylos šalys dėl subjektyvių priežasčių negali priimti bendrų sprendimų, dėl bendravimo su vaiku tvarkos tarp šalių bylos nagrinėjimo eigoje jau ne kartą kilo konfliktai, kurie buvo sprendžiami kviečiamų policijos pareigūnų pagalba, todėl konstatavo, kad skyrium gyvenančios mamos bendravimo tvarka turi būti aiški ir konkreti, kad šalys ją galėtų tinkamai vykdyti, nekvestionuodami bendravimo tvarkos ir tokiu būdu nekeldami tarpusavio konfliktinių situacijų, kurias vaikas išgyvena labai jautriai. Siekdamas užtikrinti vaiko geriausius interesus, teismas nustatė detalią atsakovės bendravimo su dukra tvarką, pagrindu imdamas tarp šalių jau nusistovėjusią bendravimo tvarką ir papildydamas bendravimo tvarkos nuostatas dėl bendravimo atostogų, švenčių metu bei įvesdamas papildomas nuostatas dėl bendravimo tvarkos. Atsižvelgta ir į atsakovės byloje pateiktus paaiškinimus, jog šiuo metu ji jau turi vairuotojo pažymėjimą ir gali pati pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškinį atmesti, arba, apeliacines instancijos teismui nusprendus palikti nepakeistą Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Apeliantės nuomone, teismui pateiktose Vaiko situacijos vertinimo anketose nebuvo nustatytas vaiko teisių pažeidimas; tikrinant jos ir auklės blaivumą buvo nustatyta, kad jos yra blaivios.
5.2. Apeliantė sutinka, kad alkoholį vartojo, tačiau alkoholio vartojimas buvo tik epizodinis, byloje nėra duomenų, kad jai būtų diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo. Teigia, jog dėjo ypač dideles pastangas pasveikti nuo priklausomybės alkoholiui, yra akivaizdūs teigiami pokyčiai – dabar ji dirba, darbe yra tikrinamas blaivumas, 2024 m. balandžio 18 d. įgijo specialią teisę vairuoti transporto priemones, todėl, jos nuomone, nėra logiška teigti, kad ji turi priklausomybę nuo alkoholio, nėra tikslo ir vykti gydytis nuo šios priklausomybės.
5.3. Atsakovė nesutinka su skundžiama teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta jos ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka, todėl mano, kad bendravimo tvarka turėtų būti pakeista jos norima tvarka.
5.4. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad iš jos priteistas 230 Eur dydžio išlaikymas pažeidžia proporcingumo principą, nes jos pajamos per mėnesį sudaro 395,04 Eur, ji turi 3 išlaikytinius asmenis, gyvena mamai nuosavybės teise priklausančiame bute, nuosavybės teise turi 1/3 dalį žemės sklypo.
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pakeista nepilnametės dukros gyvenamoji vieta yra teisinga, dėl to nėra teisinio ir faktinio pagrindo nuspręsti kitaip.
6.2. Ieškovas nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo dalimi dėl bendravimo tvarkos nustatymo, mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovės ir dukros bendravimo tvarką sudarant bent šiuo laikotarpiu maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme.
6.3. Ieškovas nesutinka su atsakovės reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo, mano, kad pirmosios instancijos objektyviai išnagrinėjo abiejų dukros tėvų turtinę padėtį ir teisingai sprendė iš atsakovės priteistino išlaikymo dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
9. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
10.1. Šalys – ieškovas ir atsakovė gyvena skyrium, turi nepilnametę dukrą D. B., gimusią (duomenys neskelbtini).
10.2. Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1563-884/2022 patvirtinta taikos sutartis, be kitko, dėl nepilnametės dukros D. B. gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, nustatyta ieškovo nurodoma atsakovės bendravimo su vaiku tvarka bei priteistas iš ieškovo išlaikymas vaikui po 250 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės.
10.3. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, pateiktais rašytiniais duomenimis, atsakovės D. T. šeima nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (nepilnamečiai vaikai G. P. ir A. T.), Palangos miesto socialinių paslaugų šeimai centre 2018 m. lapkričio 28 d. D. T. šeimai inicijuota atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, nuo 2019 m. balandžio 1 d. D. T. Skuodo socialinių paslaugų šeimai centre inicijuota atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, nuo 2021 m. birželio 16 d. D. T. Skuodo socialinių paslaugų šeimai centre inicijuota atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. ieškovui D. B. inicijuota atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Institucijoje ne kartą buvo nagrinėjami gauti pranešimai apie galimus vaiko, t. y. D. B. teisių pažeidimus: 1) 2022 m. sausio 12 d. nustatytas galimas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas– vaiko tėvai, būdami neblaivūs konfliktavo; 2) 2022 m. balandžio 22 d. vaiko teisių pažeidimas nenustatytas (iš policijos gautas pranešimas, kad tarp vaiko tėvų kilo žodinis konfliktas); 3) 2023 m. kovo 17 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką (gautas policijos pranešimas, kad D. B. smurtavo prieš D. T.); 4) 2023 m. kovo 19 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką (gautas pranešimas, kad D. T. smurtavo prieš D. B.); 5) 2023 m. gegužės 15 d. nustatytas galimas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas (iš policijos gautas pranešimas, kad tarp vaiko tėvų kilo konfliktas); 6) 2023 m. liepos 14 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (iš policijos gautas pranešimas, kad tarp vaiko tėvų kilo konfliktas.
Dėl skundžiamo teismo sprendimo (jo dalies) teisėtumo
11. Byloje tarp nepilnamečio vaiko tėvų kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo / nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo / pakeitimo.
12. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neprieštarautų vaiko interesams. Teismas išsprendė ir išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos pakeitimo klausimus. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo / nustatymo
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, negalėjo vadovautis aplinkybe dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu laikotarpio, tuo grįsti teismo skundžiamą sprendimą ir vertinti kaip pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimą, nes laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Apeliantės nuomone, teismui pateiktose Vaiko situacijos vertinimo anketose nebuvo nustatytas vaiko teisių pažeidimas, tikrinant jos ir auklės blaivumą buvo nustatyta, kad jos yra blaivios. Apeliantė sutinka, kad alkoholį vartojo, tačiau alkoholio vartojimas buvo tik epizodinis, byloje nėra duomenų, kad jai būtų diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo. Ji teigia, kad dėjo ypač dideles pastangas pasveikti nuo priklausomybės alkoholiui, yra akivaizdūs teigiami pokyčiai – dabar ji dirba, darbe yra tikrinamas blaivumas, 2024 m. balandžio 18 d. įgijo specialią teisę vairuoti transporto priemones.
Žemesnės instancijos teismas
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
15. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.
16. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
17. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, kilęs tarp šalių ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, gyvenimo sąlygų užtikrinimo, vaiko ugdymo, bendravimo su tėvu ir motina, vaiko išlaikymo ir kiti klausimai spręstini atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus.
18. Kaip žinoma, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).
19. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).
20. Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
21. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki tokio reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatant su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
22. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės pozicijai, kad teismo sprendimas dėl laikinojo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (liet. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios. Dera pažymėti, kad nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas sprendimą, nesirėmė Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. priimta nutartimi, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, tik darė išvadas, kad šalių dukra D. B. jau daugiau kaip 5 mėnesius, t. y. nuo 2024 m. sausio 18 d., gyvena su tėčiu ieškovu D. B., per tokį laiko tarpą vaikas jau spėjo priprasti prie naujos gyvenamosios aplinkos, prie jos prisirišti“. Todėl ši atsakovės nurodoma aplinkybė nedaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies iš esmės negaliojančia, nes, kaip teisingai pastebi ieškovas, teismas sprendimu pažymėjo, kad ieškovo namuose vaikas yra prižiūrimas, faktų apie nepriežiūrą ar netinkamą ieškovo elgesį visos bylos nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo, kai pačios atsakovės elgesys buvo fiksuojamas priešingas vaiko interesams.
23. Bylos duomenimis nustatyta, jog Institucija, byloje teikianti išvadą, pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius atsakovės elgesį: Institucija 2023 m. rugsėjo 21 d. pateikė nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir joje pažymėjo, kad atsakovės šeima nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros, 2018 m. lapkričio 28 d., 2019 m. balandžio 1 d., 2021 m. birželio 16 d. atsakovei buvo organizuotos atvejo vadybos, teiktos socialinės paslaugos. Atsakovė 2023 m. gegužės 11 d. atsisakė tikrintis girtumą, atsakovei 2023 m. liepos 14 d. nustatytas vidutinis girtumas, jai įteiktas orderis nuo smurto artimoje aplinkoje. Atsakovei 2023 m. liepos 18 d. nustatytas 2.04 promilių neblaivumas, 2023 m. rugpjūčio 29 d. nustatytas 1.99 promilių neblaivumas, 2023 m. rugpjūčio 29 d. nustatytas 1.88 promilių neblaivumas, jai įteiktas orderis nuo smurto artimoje aplinkoje. Institucija 2023 m. lapkričio 21 d. pateikė nuomonė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atkartojo vaiko teisių pažeidimus, išvardino atvejus, kai atsakovė buvo neblaivi, pažymėjo, kad atsakovė yra užsikodavusi nuo alkoholio vartojimo, lanko priklausomybių konsultantą, dirba UAB „S.“. Institucija 2023 m. gruodžio 13 d. pateikė nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atkartojo visus galimus vaiko teisių pažeidimus. Institucija 2024 m. sausio 5 d. pateikė nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be anksčiau nustatytų vaiko teisių pažeidimo nurodė, kad 2023 m. gruodžio 24 d. gautas pranešimas dėl atsakovės neblaivumo (1.82 promilės), vaikas buvo perduotas tėvui, policijos pareigūnas išdavė orderį nuo smurto artimoje aplinkoje. Institucija sprendė, kad atsakovė, būdama neblaivi, negalėjo tinkamai pasirūpinti savo mažamete dukra, dėl to pažeista vaiko teisė į saugias ir ramias gyvenimo sąlygas. Pažymėta, kad nors atsakovei ir teikiamos socialinės paslaugos, yra užsikodavusi nuo alkoholio vartojimo, lanko AA savitarpio pagalbos grupę priklausomybių ligų konsultanto konsultacijas, tačiau vis tiek vartojo alkoholį ir būdama neblaivi negalėjo užtikrinti dukrai emocinio ir fizinio saugumo. Institucija pateikė 2024 m. sausio 13 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą, kurioje nurodyta, kad atsakovė 2024 m. sausio 10 d. namuose yra stipriai neblaivi ir durų nedaro. Atsakovė 2024 m. balandžio 24 d. buvo neblaivi, nors blaivumą atsakovė atsisakė pasitikrinti, tačiau tai, kad buvo neblaivi, atsakovė pripažino 2024 m. balandžio 29 d. pokalbio su vaiko teisių apsaugos specialistu metu, nurodė, jog alkoholio išgėrė, nes ją sunervino D. B..
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors atsakovė nepripažįsta turinti priklausomybę nuo alkoholio, kaip pati teigia, stengiasi kuo mažiau jo vartoti, tačiau rašytiniai įrodymai pagrindžia priešingas aplinkybes. Atsakovė nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros, nes negebėjo tinkamai pasirūpinti savo kitais dviem nepilnamečiais vaikais (G. P. ir A. T.). Nors bylos duomenimis valstybės institucijų specialistai dėjo pastangas, kad atsakovė atsisakytų alkoholio vartojimo, tačiau šios pastangos buvo nerezultatyvios. Dėl šios priežasties, t. y. dėl alkoholio vartojimo, atsakovės motinystės teisės buvo apribotos, o nepilnamečiams kitiems atsakovės dviem vaikams buvo nustatyta globa, vaikai buvo perduoti atsakovės motinai (vaikų močiutei), kuri šiuos vaikus augina.
25. Pastebėtina, kad byloje pirmosios instancijos teisme liudytojais buvo apklausti K. K. ir T. M., gerai pažįstantys atsakovę. Minėti liudytojai patvirtino, kad atsakovė savęs nekontroliuoja dėl alkoholio vartojimo, kodavosi, lankė priklausomybių konsultantą. Liudytojas T. M. teisme nurodė, kad 2024 m. sausio mėn. vaikas buvo perduotas tėvui dėl pasikartojančio vaiko mamos alkoholio vartojimo, mano, kad moteris nekontroliuoja šio dalyko, o ieškovui D. B. nė karto nebuvo nustatytas neblaivumas ar vaiko nepriežiūros atvejų, tėvas nevartojo alkoholio ir vaikui yra saugiau pas tėvą.
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, pažymi, kad nors atsakovė argumentuoja, kad ji deda pastangas pasveikti nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau šiuo metu tai nėra pakankama aplinkybė po pusmečio pertraukos nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovė, nepilnamečio vaiko motina, negeba vykdyti savo pareigos, kad nepilnametei dukrai būtų sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis ir tobulėti, ugdyti nuostatas prieš alkoholinių gėrimų vartojimą, saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Kaip teisingai teigia ieškovas kol kas yra priešingai, atsakovė ne epizodiškai, o reguliariai ir sistemingai vartoja alkoholinius gėrimus.
27. Tikėtina, kad atsakovės įsidarbinimas ir specialiosios teisės įgijimas, jos veikla vaikų lopšelio - darželio projektuose gali pakeisti atsakovės polinkį į alkoholį, tačiau ir šios aplinkybės yra pernelyg trumpo laikotarpio, kad įsitikinti atsakovės tinkamu / teigiamu elgesiu, dėl to minėtos priežastys šiuo metu nesudaro pagrindo pakeisti ir (ar) panaikinti teismo sprendimą.
28. Aptardamas anksčiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pakeista šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta, yra teisinga, Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo / nustatymo
29. Apeliantė nesutinka su skundžiama teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta jos ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka, todėl mano, kad bendravimo tvarka turėtų būti pakeista: nuo pirmadienio iki ketvirtadienio atsakovė pasiima dukrą iš darželio nuo 16:00 val. ir parveža ieškovui 20:00 val. (teismo numatyta 18:00 val.); kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16:00 val. iki sekmadienio 19:00 val.; pusę vasaros atostogų laiko, kiekvieną vasaros mėnesį po 14 iš eilės einančių kalendorinių dienų arba kas antrą savaitę po 7 iš eilės einančias kalendorines dienas (iš viso 6 kartus, po 2 kartus kiekvieną vasaros mėnesį); dukrai dėl ligos ar kitų išimtinių aplinkybių negalint su mama bendrauti nustatytą savaitgalį, išnykus šioms aplinkybės, bendravimas su vaiku vyktų kitą artimiausią savaitgalį; atsakovės gimimo dieną; su vaiku bendrauja porinių metų žiemos atostogų metu vasario mėnesį nuo paskutinės mokslų dienos prieš prasidedant atostogoms 17.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Neporiniais metais nurodytas atostogų dienas vaikas praleidžia su tėvu D. B.. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų; ieškovo informavimas apie vaiko pasiėmimą yra perteklinis, turėtų būti nustatyta, kad „Atsakovė D. T. įsipareigoja prieš dieną iki jos bendravimo su vaiku“.
30. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.
31. Atsižvelgiant į tai, visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.
32. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1-4 dalių nuostatomis tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Galiojantis teisinis reguliavimas (CK 3.175 straipsnis) numato, kad ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant gali būti sprendžiami teisme, o kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina. Taigi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šio procesinio sprendimo priėmimo momentu šalių dukrai yra 3 metai ir 10 mėnesių, taigi, kaip nurodo ieškovas, vaikas kasdien lanko ugdymo įstaigą. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančios atsakovės bendravimo tvarką, atsižvelgė į šią aplinkybę ir nustatė tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką, kad vaikui nebūtų trukdoma lankyti ugdymo įstaigą, būtų užtikrinamas vaiko socialinis saugumas. Teismas, keisdamas / nustatydamas bendravimo tvarką atsižvelgė ir į tai, kad ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai yra konfliktiški.
34. Akcentuotina tai, kad pirmosios instancijos teismas visgi nustatė šalims galimybę / paskatą abiem bendradarbiaujant rasti patį tinkamiausią / priimtiniausią bendravimo su nepilnamete dukra sprendimo variantą nustatydamas, kad atsakovės D. T. bendravimas su vaiku visais atvejais vyksta abiem tėvams objektyviai įvertinus vaiko norus, sveikatos būklę, bei pageidavimus (sprendimo rezoliucinės dalies 17 punktas), kad ieškovas D. B. ir atsakovė D. T. gali bendru susitarimu, esant galimybėms, atsižvelgiant į vaiko norą, susitarti bei koreguoti nustatytos bendravimo tvarkos laiką, trukmę ir kitas sąlygas (sprendimo rezoliucinės dalies 19 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje 17, 19 punktuose nurodytos sąlygos / galimybės suteikia šansą šalims / atsakovei įgyvendinti jos norimas sąlygas (dėl bendravimo atsakovės gimtadienio dieną, nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, atostogų metu, kt.) nekeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bendravimo tvarkos – dar labiau detalizuojant bendravimo tvarką. Įvedus apeliantės norimas sąlygas gali susidaryti situacija, kai bendravimo tvarkos nebus galimybės tinkamai įgyvendinti.
35. Kitas aspektas tas, jog atsakovė pirmosios instancijos teismui 2024 m. gegužės 6 d. pateikė 2024 metų savo darbo grafiką (DOK-12992), iš kurio turinio matyti, kad apeliantė dirba ir dieninių pamainų metu (8.30 val. – 20.30 val.), ir naktinių pamainų metu (20.30 val. – 8.30 val.) (apeliantė dirba B pamainoje). Į tai būtina atsižvelgti, nes atsakovei dirbant pamainas po 12 valandų (ir naktinės pamainos) atsakovė neturėtų galimybės su dukra tinkamai bendrauti jos (apeliantės) norimu laiku / būdu.
36. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovui, kad nustatyta jo pareiga informuoti atsakovę elektroninėmis ryšio priemonėmis yra perteklinis. Priešingai, tik abiem šalims komunikuojant, kooperuojantis leis išvengti konfliktinių situacijų. Todėl atsižvelgiant ir į šias anksčiau aptartas aplinkybes, skyrium gyvenančios atsakovės ir vaiko bendravimo tvarka neturėtų būti keičiama. Atsakovei yra žinoma, kad pasikeitus aplinkybėms, bendravimo tvarka gali būti iš naujo peržiūrima ir keičiama. Svarbu ir tai, jog kaip pažymėjo ieškovas, jis nėra linkęs trukdyti vaikui susitikti ir bendrauti su savo motina, jam yra svarbu tai, kad atsakovė, bendraudama su dukra, būtų blaivi.
37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su nurodytais apeliantės argumentais pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), pirmiausiai tyrė ir vertino, ar atsakovas užtikrina vaiko teises ir teisėtus interesus, ar egzistuoja išskirtinės aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas nepakeisti vaiko gyvenamą vietą, atsižvelgė į specialistų pateiktas išvadas. Teisėjų kolegija pastebi, jog byloje duomenų, kad mergaitei reikalinga išimtinai motinos globa, nėra (CPK 178 straipsnis), todėl šiuo atveju mergaitei reikalinga ir tėvo bendravimas. Be to, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų apie galimą netinkamą tėvo valdžios įgyvendinimą ar vaiko teisių pažeidimus, kas reiškia, kad priešingai nei teigia apeliantė, ieškovas užtikrina vaiko ugdymą ir vykdo kitas savo pareigas vaiko atžvilgiu.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, kad ieškovas užtikrina saugią, stabilią ir disciplinuotą šalių nepilnametės dukros gyvenamąją aplinką. Duomenų, kad ieškovas nesirūpintų dukros poreikiais, kad vaiko gyvenamoji aplinka būtų nesaugi, nestabili, ar dėl kitų priežasčių būtų žalinga nepilnametės emocinei būsenai, jos, kaip asmenybės, vystymuisi, byloje nėra. Apeliantė neįrodė, kad iš esmės nepasikeitė aplinkybės, dėl kurių šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nebūtų nustatyta su ieškovu. Aptartų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas tiek materialiosios teisės normų dėl sąlygų pakeisti vaiko gyvenamąją vietą nustatymo, tiek proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio priteisimo
39. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad iš jos priteistas 230 Eur dydžio išlaikymas pažeidžia proporcingumo principą, jos pajamos kas mėnesį sudaro 395,04 Eur, turi 3 išlaikytinius asmenis, gyvena mamai nuosavybės teise priklausančiame bute, nuosavybės teise turi 1/3 dalį žemės sklypo. Jos nuomone, nors teismas ir sprendė, kad jos finansinė padėtis yra blogesnė, tačiau vertino, kad ji yra jauna ir darbingo amžiaus, neturi įsipareigojimų kreditoriams, nėra duomenų apie sveikatos sutrikimus, tačiau mano, kad išlaikymo dydis turėtų būti sumažintas.
40. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
41. Neginčytina tai, kad vaiko išlaidos maistui, higienai, aprangai, ugdymui ir kitiems būtiniesiems poreikiams yra savaime suprantamos ir būtinos. Teismų pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).
42. Kasacinio teismo praktikoje yra aiškinta, kad išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui. Įvairios išlaidos, vaiko poreikių tenkinimui, gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės ir jos kaitos, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Todėl periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
43. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu ieškovas neturėjo pareigos itin detaliai įrodinėti visų realių dukros poreikių, nes, kaip nustatyta šioje byloje, ieškovas nenurodė, kad dukros poreikiams užtikrinti reikia skirti didesnę sumą, nei MMA. Apeliantei tvirtinant, kad dukros poreikiams tenkinti užtenka mažesnės sumos, negu MMA, jai ir teko pareiga įrodyti, kokie yra realūs dukros poreikiai ir kad jiems tenkinti tikrai pakanka mažesnės negu MMA pinigų sumos (CPK 178 straipsnis), ar kad ji negali mažesnės negu ½ MMA pinigų sumos sumokėti.
45. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovės priteistino išlaikymo dydį, vertindamas vaiko poreikiams reikalingą užtikrinti pinigų sumą, nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje nustatytu orientaciniu kriterijumi – MMA (atskaičius mokesčius), tačiau, kolegijos vertinimu, įvertinęs vaiko amžių, vaiko poreikius, kitus aspektus teisingai nustatė, kad šalių dukros poreikiams užtikrinti reikalinga pinigų suma per mėnesį sudarytų 590 Eur, o ne 708,42 Eur (nuo 2024 m. sausio 1 d. galiojanti MMA atskaičius mokesčius), iš kurios atėmus 96,25 Eur išmoką vaikui (universalios išmokos vaikui bazinis dydis nuo 2024 m. sausio 1 d.), kiekvieno iš tėvų vaikui teiktino išlaikymo dalys sudarytų apytiksliai po 306 Eur. Teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įvertinęs atsakovės turtinę padėtį teismas nusprendė, kad nors šalių dukrai ir būtų reikalinga 590 Eur suma, tačiau atsakovė objektyviai nepajėgi teikti dukrai 250 Eur išlaikymą per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
46. Kitas svarbus aspektas vertinant turtinę padėtį yra tas, jog tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
47. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės nurodytą aplinkybę, kad jos pajamos per mėnesį sudaro 395,04 Eur, t. y. jos yra mažesnės nei minimalios, visų pirma pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė yra darbingo amžiaus, neturi riboto darbingumo, nėra duomenų, jog turėtų sveikatos sutrikimų, atsakovė neteikė įrodymų, kad turi papildomų įsipareigojimų kreditoriams, tikėtina, kad turi profesiją, todėl turi realias galimybes imtis priemonių susirasti darbą, už kurį apmokėjimas būtų didesnis.
48. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą vertina apeliantės apeliacinio skundo argumentą, kad ji dukros išlaikymui gali skirti mažesnį išlaikymą, nes jo neužtektų net minimaliems (fiziologiniams) vaiko poreikiams užtikrinti. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008).
49. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės dukros išlaikymui po 230 Eur per mėnesį išlaikymą, rėmėsi bent minimaliais nepilnametės dukros poreikiais ir atsakovės turtine padėtimi bei jos galimybėmis padidinti savo pajamas, į tai, kad išlaikymas reikalingas dabar, o ne kada nors ateityje, tokia iš atsakovės priteistina suma yra kiek įmanoma yra proporcinga reikalingiems vaiko poreikiams užtikrinti bei proporcinga atsakovės turtinei padėčiai.
50. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus apeliantės argumentus, jų turinį, pažymi, kad kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės teiktais įrodymais bei paaiškinimais, bet ir visa bylos medžiaga. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai teismo nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vertino ne tik ieškovo, bet ir atsakovės teikiamą poziciją bei įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas, motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitais – ne. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantė, nėra pagrindas pripažinti skundžiamą teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
51. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
52. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
54. Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
55. Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas 600 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Kadangi šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų dydžių, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, ieškovui priteistina iš atsakovės 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui D. B. iš atsakovės D. T. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.