Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nidos turtas“ atstovams direktoriui R. Z., advokatui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. K. ir N. W. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nidos turtas“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo, tretieji asmenys R. P., R. P.-P., Klaipėdos miesto savivaldybė, V. S., E. B., E. J., T. J., G. (G.) S., E. Z., uždaroji akcinė bendrovė „Arimga“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

faktinės bylos aplinkybės

13. bylos duomenimis nustatyta, jog 2020 m. spalio 12 d. ieškovai ir atsakovė sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią:

„1.1. Pardavėjas įsipareigoja parduoti, o Pirkėjas įsipareigoja nupirkti nuosavybėn šį nekilnojamąjį turtą (toliau sutartyje vadinamą Turtu):

1.1.1. Sporto paskirties patalpą su gyvenamosiomis patalpomis pastatyto namo pirmajame aukšte, Pardavėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (pastato unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), adresas (duomenis neskelbtini)) (pagal pridedamus: VĮ Registrų centras išrašą ir aukšto planą). Preliminarus būsimo patalpų plotas – 57 kvadratinių metrų. Patalpų išplanavimas - Pirkėjas derina su Pardavėju.

1.1.2. Patalpą - rūsio sandėliuką Pardavėjo statomo gyvenamojo namo rūsyje (pagal pridedamą rūsio planą). Būsimo rūsio galutinis plotas bus nustatytas iki sudarant galutinę pirkimo-pardavimo sutartį, Pardavėjui atlikus matavimus. Rūsio sandėliukas nebus įregistruotas atskiru turtiniu vienetu, Pirkėjui bus priskiriama dalis bendrai valdomos įregistruotos rūsio patalpos, nurodant patalpos plotą ir vietą. Pirkėjui parduodamo rūsio dalis turės atskirą rakinamą įėjimą, be lango, turės apšvietimo įvadą/valdymą/rozetę elektrai. Pirkėjas įgis teisę nepažeisdamas kitų butų gyventojų teisių ir interesų naudotis bendrojo naudojimo įėjimu ir bendrojo naudojimo rūsio patalpomis. Preliminarus būsimo rūsio sandėliuko plotas ~ 8 kvadratinių metrų. Rūsį Pardavėjas Pirkėjui priskiria savo nuožiūra dalyje po Pirkėjo perkamu butu.

1.1.3. Dalį 1,9721 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), (duomenis neskelbtini) Klaipėdoje, kurią Pardavėjas priskirs patalpoms pagal pirkėjo perkamą patalpų ploto/namo ploto- santykį ir kitus sprendinius. Žemės sklypo dalies nuosavybės teisės perleidimas Pardavėjo nuožiūra ir vienašaliu sprendimu gali būti atliekamas atskirai, ne vėliau kaip per 2 metus nuo patalpų notarinės pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo. Pirkėjas neįgis jokių teisių į žemės sklypo dalį, iki kol konkretus žemės kiekis notarine sutartimi nebus priskirtas perkamam patalpoms ir nenurodytas kaip Pirkėjo įgyjamą.

1.1.4. Dalį 1,9721 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), (duomenis neskelbtini), Klaipėdoje, kurią pirkėjas perka kaip automobilio statymo vietą (parkingą) Pardavėjas priskirs parkingo vietą (nustatant naudojimosi tvarką) aptvertame kieme savo nuožiūra, pagal sklypo sutvarkymo sprendinius. Parkingui skirtos žemės sklypo dalies nuosavybės teisės perleidimas Pardavėjo nuožiūra ir vienašaliu sprendimu gali būti atliekamas atskirai, ne vėliau kaip per 2 metus nuo patalpų notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

2.5. Parkingo vietos Pirkėjui sukuriamos ir perleidžiamos pagal 1.1.4.p. nuostatas.

4.1. Atskirų turto dalių pirkimo-pardavimo kainos yra nustatomos su sąlyga, kad Pirkėjas įsigyja ne mažesnio dydžio turto kiekį nei nurodyta, atsižvelgiant į galimas nežymias paklaidas po inventorizavimo (matavimų) atlikimo. Atskirai nurodytos atskirų daiktų kainos ir susitarimas juos parduoti atsisakant kitų daiktų pirkimo negalioja.

4.2. Šalių nustatoma preliminari Patalpų pirkimo-pardavimo kaina yra skaičiuojama po 2000 eurų už parduodamo Patalpų 1 kvadratinį metrą (į šią sumą neįskaitomas PVM) ir viso siekia 114 000 (vieną šimtą keturioliką tūkstančių eurų) + 21% PVM- 23940 (dvidešimt trys tūkstančiai devyni šimtai keturiasdešimt eurų) -viso 137940 (šimtas trisdešimt septyni tūkstančiai devyni šimtai keturiasdešimt eurų).

4.3. Šalių nustatoma ~ 1 parkingo vietos pirkimo-pardavimo kaina yra 6000 + 21% PVM – viso 7260 Eur (septyni tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt eurų).

4.4. Šalio nustatoma ~ 1 kv/m rūsio patalpos pirkimo-pardavimo kaina yra 1000 + 21% PVM - viso 1210 Eurų, Pirkėjo pageidaujama įsigyti 8 kv/m kaina (įskaitant PVM) yra 9680 (devyni tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt eurų).

4.5. Bendro naudojimo žemės sklypo dalis yra įskaičiuota į Patalpų pirkimo-pardavimo kainą, notariniame sandoryje ji bus nurodoma simboline 1 eur (su PVM) verte.

4.6. Turto pirkimo - pardavimo kaina bus perskaičiuota tiksliai, pardavėjui inventorizavus pirkėjo perkamas patalpas/parengus parduodamo turto bylą, atsižvelgiant į tikslų patalpų plotą ir sutartą 1 kvadratinio metro kainą.

<...>“.

14. 2022 m. sausio 14 d. ieškovai ir atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė, o ieškovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pirko negyvenamąją patalpą – sporto patalpą, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), esančią Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenis neskelbtini):

2.3 Negyvenamoji patalpa - Sporto patalpa (Daiktas) yra Sporto paskirties pastate su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), pažymėtame plane 5U2p, kuris toliau vadinamas Pastatu. Pastatas yra žemės sklype, kurio paskirtis: kita, naudojimo būdas: visuomeninės paskirties teritorijos, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), adresas: (duomenis neskelbtini) Klaipėda, toliau - Žemės sklypas.

7.1. Šia Sutartimi Pardavėjas įsipareigoja parduoti, o Pirkėjas įsipareigoja nupirkti proporcingai Daiktui tenkančią Žemės sklypo dalį, kuri apims ir automobilio parkavimo vietą, prie šios Sutarties pridedamame plane pažymėtą indeksu “G3“, už 1 Eur (vieno Eur) Kainą ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 1 d., išskyrus objektyvias priežastis, dėl kurių Žemės sklypo dalies pardavimo terminas Pardavėjo iniciatyva gali būti atidėtas apie tai iš anksto informavus Pirkėją. Pirkėjas pareiškė, kad jam yra žinoma bei suprantama, kad įgydamas dalį Žemės sklypo, reikalingą Daikto naudojimui, jis neįgis daugiau jokių papildomų teisių į Žemės sklypo dalį, Žemės sklypo dalis, tenkanti Pirkėjui, nebus išskirta ir atskirai pažymėta Žemės sklypo plane (išskyrus automobilio parkavimo vietą Nr. „G3“, Pirkėjas Žemės sklypo dalimi, reikalinga Pastatui bei Daiktui naudoti pagal paskirtį, naudosis atskirai su kitais Pastate esančių patalpų savininkais (išskyrus parkavimo vietą Nr. „G3“, kuria naudosis atskirai). Pirkėjas pareiškia ir patvirtina, kad yra susipažinęs su preliminariai numatomu Žemės sklypo dalių paskirstymu, pavaizduotu prie šios Sutarties pridedamame plane, su juo sutinka, pretenzijų Pardavėjui neturi ir ateityje neturės. Pirkėjas taip pat patvirtina suprantantis, kad neįgis jokių teisių į Žemės sklypo dalis, priskirtinas ir reikalingas kitiems Žemės sklype esantiems ar būsiantiems pastatams naudoti, taip pat į Žemės sklypo dalis, pagal aukščiau nurodytą planą priskirtas atskiram Pastato pirmame aukšte esančių patalpų savininkų naudojimui.

7.2. Pirkėjas pareiškia, kad besąlygiškai ir neatšaukiamai sutinka, kad Pardavėjas savo nuožiūra aptartomis sąlygomis be atskiro Pirkėjo sutikimo ar leidimo sudarytų su Žemės sklypo bendraturčiu susitarimą dėl naudojimo Žemės sklypu tvarkos nustatymo (su sąlyga kad bus galimybė įvykdyti Sutarties 7.1. p. numatytą įsipareigojimą). Pirkėjas taip pat besąlygiškai ir neatšaukiamai sutinka, kad Pardavėjas jam priklausančioje Žemės sklypo dalyje savo nuožiūra vykdytų bet kurią teisės aktams neprieštaraujančią veiklą, įskaitant bet neapsiribojant vystytų bet kuriuos statybos ir /ar kitus projektus, Žemės sklypą sujungtų, dalintų, kitaip pertvarkytų, suformuotų atskirus turtinius vienetus, nustatytų bet kuriuos servitutus tiek Žemės sklypui, tiek Žemės sklypo naudai, nustatytų Žemės sklypo naudojimo būdą, pobūdį, paskirtį, nustatytų naudojimo tvarką su bendraturčiu, rengtų bei įgyvendintų žemėvaldos, žemėtvarkos projektus, schemas, vykdytų Žemės sklypo užstatymą, bet kuriuos statybos ir/ar kitus darbus, parduotų, įkeistų ir/ar atliktų bet kuriuos kitus veiksmus. Ši Sutartis laikytina Pirkėjo besąlyginiu sutikimu aukščiau nurodytiems veiksmams atlikti ir jokie papildomi sutikimai ar leidimai neturi būti reikalaujami. Pirkėjas taip pat įsipareigoja duoti Pardavėjui ir/ar tretiesiems asmenims visus ir bet kuriuos papildomus leidimus ar sutikimus ar įgaliojimus, reikalingus Pardavėjo veiklai vykdyti, jeigu tokių papildomų sutikimų ar leidimų pareikalautų kompetentingos įstaigos ar tretieji asmenys. Pirkėjas pareiškia, kad atsisako pirmumo teisės pirkti Žemės sklypo dalis, išskyrus nurodytąsias Sutarties 7.1. p.

<...>“.

15. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, žemės sklypas su statiniais, adresu Klaipėda, (duomenis neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: E. B. 158/19721 žemės sklypo; UAB „Nidos turas“ 14171/78884 žemės sklypo; E. J. ir T. J. 7/1517 žemės sklypo; UAB „Arimga“ 317/78884 žemės sklypo; G. S. 92/19721 žemės sklypo; E. Z. 282/19721 žemės sklypo; R. P.-P. ir R. P. 481/19721 žemės sklypo; V. S. 346/19721 žemės sklypo; Lietuvos Respublikai 14649/19721 žemės sklypo.

16. 2024 m. vasario 28 d. ieškovų atstovai išsiuntė atsakovei reikalavimą, kuriuo prašė laikytis pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų ir sutartu terminu perleisti R. K. ir N. W. nurodytą automobilio parkavimo vietą Nr. „G3“, kaip tai yra numatyta pirkimo–pardavimo sutarties 7.1 paragrafe.

17. Iki pirkimo–pardavimo sutarties 7.1 punkte numatyto termino – 2024 m. kovo 1 d., tarp šalių automobilio parkavimo vietos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį sudaryta.

Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo / nepagrįstumo

18. Atsižvelgdamas į nekilnojamojo turto perleidimo, konkrečiai – pirkimo–pardavimo, sandorių svarbą civilinėje apyvartoje, įstatymų leidėjas šių sandorių galiojimo tikslais nustatė jų privalomą notarinę sudarymo formą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.393 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią.

19. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji reikalavimų dėl sandorio formos taisyklė, pagal kurią įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį; CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios taisyklės išlyga, pagal kurią, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nereikia. CK 6.393 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas šio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu.

20. Tam, kad teismas, vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi ir 6.309 straipsnio 3 dalimi, patvirtintų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, būtina nustatyti kad buvo susitarta dėl konkretaus daikto pirkimo ir pardavimo, daiktas buvo perduotas pirkėjui valdyti, taip pat nustatyti, ar buvo sumokėta jo kaina ar jos dalis.

21. Byloje nėra ginčo, kad šalys 2022 m. sausio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi susitarė dėl daikto pirkimo ir pardavimo, daiktas, t. y. parkavimo vieta G3, buvo perduota pirkėjams (ieškovams) ir jie ja iki šiol naudojasi.

22. Remiantis bylos duomenimis, šalys 2022 m. sausio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties 7.1 punktu susitarė, jog pardavėjas įsipareigoja parduoti, o pirkėjas įsipareigoja nupirkti proporcingai daiktui tenkančią žemės sklypo dalį, kuri apims ir automobilio parkavimo vietą, pažymėtą indeksu „G3“, už 1 Eur. Byloje duomenų, kad ieškovai būtų sumokėję atsakovei sutartą 1 Eur kainą, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnis, 179 straipsnis). Tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog 2022 m. sausio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties 7.1 punktu sutarta kaina buvo tik dalis parduodamo daikto kainos. Iš šalių pasirašytos 2020 m. spalio 12 d. preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, jog šalių nustatoma „~ 1 parkingo vietos pirkimo-pardavimo kaina yra 6000 + 21% PVM – viso 7260 Eur“; bendro naudojimo žemės sklypo dalis yra įskaičiuota į patalpų pirkimo–pardavimo kainą, notariniame sandoryje ji bus nurodoma simboline 1 Eur (su PVM) verte (4.3, 4.5 punktai). Preliminarioje sutartyje šalys susitarė, kad bendra (patalpų, parkavimo vietos, rūsio, bendro naudojimo žemės) preliminari kaina – 154 880 Eur. 2022 m. sausio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi turtas buvo parduotas už 160 325 Eur. Ginčo, kad ši kaina už daiktą buvo sumokėta, nėra. Įvertinus tai, jog pagrindinė kainos dalis buvo sumokėta, darytina išvada, jog egzistuoja ir trečioji sąlyga – kainos sumokėjimas už daiktą, sudaranti pagrindą galimam pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimui.

23. Nustačius, jog šalys buvo susitariusios dėl konkretaus daikto pirkimo ir pardavimo, daiktas buvo perduotas pirkėjui valdyti, už jį buvo sumokėta jo kainos dalis, vertintina, dėl kokių priežasčių (vengimo) sandoris neįformintas notarine tvarka.

24. Ieškovų teigimu, atsakovė laiku neperleido žemės sklypo dalies, nepagrįstai delsė perleisti žemės sklypo dalį, iki civilinės bylos iškėlimo neteikė jokios informacijos, kodėl laiku negali perleisti žemės sklypo dalies. Tuo trapu atsakovės teigimu, egzistavo objektyvios aplinkybės, dėl kurių iki sutartyje numatyto termino – 2024 m. kovo 1 d., nebuvo perleista žemės sklypo dalis, tačiau šiuo metu šios aplinkybės yra išnykusios ir nėra jokių kliūčių notarine tvarka įforminti žemės sklypo dalies perleidimą.

25. Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

26. Remiantis šalių 2022 m. sausio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties 7.1 punktu, šalys susitarė, jog pardavėjas įsipareigoja parduoti, o pirkėjas įsipareigoja nupirkti proporcingai daiktui tenkančią žemės sklypo dalį ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 1 d., išskyrus objektyvias priežastis, dėl kurių žemės sklypo dalies pardavimo terminas pardavėjo iniciatyva gali būti atidėtas apie tai iš anksto informavus pirkėją.

27. Atsakovė nurodė, kad dėl žemės sklypo, esančio (duomenis neskelbtini) Klaipėdoje, naudojimosi tvarkos, pirkimo–pardavimo sutarties Klaipėdos apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, kuris tenkino ieškovės ieškinį. Po įsiteisėjusio teismo sprendimo ji kreipėsi į institucijas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano suderinimo, atliko privalomus veiksmus ir tik 2024 m. rugpjūčio 27 d. gavo notarės A. G. informaciją, jog tarp Klaipėdos m. savivaldybės (kaip valstybinės žemės patikėtinio) ir UAB „Nidos turtas“ yra suderinta, pasirašyta bei įregistruota sutartis dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra pastatai ((duomenis neskelbtini)), tvarkos nustatymo, todėl nebėra jokių kliūčių perleisti atitinkamas žemės sklypo dalis minėtuose pastatuose esančių butų (patalpų) pirkėjams. Atsakovės teigimu, tai buvo objektyvios priežastys, kodėl numatytu terminu nebuvo įforminta notarinė pirkimo–pardavimo sutartis, ir apie jas buvo informavusi ieškovę R. K. telefonu.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, 2020 m. gegužės 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Nidos turtas“, V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus su UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. sudarytą susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo; 2) taikyti restituciją, nustatant, kad UAB „Nidos turtas“ disponuoja 0,5072 ha žemės sklypo dalimi (kadastro Nr. (duomenis neskelbtini)), kuri nurodyta Žemės sklypo plane ir pažymėta indeksu B, o Lietuvos Respublika disponuoja 1,4649 ha žemės sklypo dalimi (kadastro Nr. (duomenis neskelbtini)), kuri nurodyta Žemės sklypo plane ir pažymėta indeksu A, vadovaujantis Žemės sklypo planu, kuris yra sudedamoji 2013 m. kovo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalis; 3) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2016 m. spalio 27 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir 2018 m. rugsėjo 13 d. susitarimą; 4) taikyti restituciją – įpareigoti UAB „Nidos turtas“ grąžinti V. S. visa, ką yra gavusi pagal 2016 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. 40 000 Eur, o iš V. S. išreikalauti Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,0768 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,9721 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenis neskelbtini)), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu A; 5) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. AD1-3820 „Dėl žemės sklypo (duomenis neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“; 6) priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą, ieškinį tenkino: pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus su UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. sudarytą susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo; taikė restituciją, nustatydamas, kad UAB „Nidos turtas“ disponuoja 0,5072 ha žemės sklypo dalimi (kadastro Nr. (duomenis neskelbtini)), kuri nurodyta Žemės sklypo plane ir pažymėta indeksu B, o Lietuvos Respublika disponuoja 1,4649 ha žemės sklypo dalimi (kadastro Nr. (duomenis neskelbtini)), kuri nurodyta Žemės sklypo plane ir pažymėta indeksu A, vadovaujantis Žemės sklypo planu, kuris yra sudedamoji 2013 m. kovo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties dalis; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2016 m. spalio 27 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir 2018 m. rugsėjo 13 d. susitarimą; taikė restituciją ir įpareigojo UAB „Nidos turtas“ grąžinti V. S. pagal 2016 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2018 m. rugsėjo 13 d. susitarimą gautus 40 000 Eur, o iš V. S. išreikalavo Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,0768 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,9721 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenis neskelbtini)), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu A; bylą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. AD1-3820 „Dėl žemės sklypo (duomenis neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nutraukė.

30. 2023 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė, R. P., R. P.-P. pateikė NŽT prašymą suderinti žemės sklypo Klaipėdos m., (duomenis neskelbtini), naudojimosi tvarkos planą. Atsakovės atstovo paaiškinimais, nors teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. balandžio 14 d., tačiau naujo plano parengimui reikėjo laiko, todėl planas derinti buvo pateiktas tik 2023 m. rugpjūčio 23 d. Taip pat atsakovės atstovo paaiškinimais, planas turėjo būti derinamas NŽT, o po 2024 m. sausio 1 d. valstybinės žemes patikėtine tapus Klaipėdos miesto savivaldybei, ji turėjo derinti planą, tačiau institucijos šių veiksmų neatliko operatyviai.

31. Teismas, vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes bei byloje pateiktus duomenis, daro išvadą, jog dėl bylos nagrinėjimo dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos, dėl naujo plano rengimo bei derinimo nebuvo realių galimybių šalių sutartu laiku, t. y. iki 2024 m. kovo 1 d., šalims įforminti notarinę žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, kas laikytina objektyvia priežastimi, dėl kurios žemės sklypo dalies pardavimo terminas pardavėjo iniciatyva galėjo būti pratęstas / atidėtas. Bylos duomenimis nustatyta, kad nors atsakovė dėl naujo plano derinimo kreipėsi tik 2023 m. rugpjūčio 23 d., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad plano rengimui būtina atlikti naujus matavimus, ruošti planus, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, kad atsakovė vilkino šį procesą (CPK 185 straipsnis). Juo labiau, kad bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovė pati suinteresuota toliau vystyti savo projektą, o aplinkybės, kad projekto derinimas institucijose užtruko, atsakovė niekaip negalėjo įtakoti.

32. Dėl šalių bendradarbiavimo informuojant, kad dėl objektyvių priežasčių pratęsiamas sutarties pasirašymo terminas pastebėtina, kad šios šalių nurodomos aplinkybės įrodinėtos tik žodiniais šalių paaiškinimais. Remiantis šalių sutartimi, pardavėjas buvo įsipareigojęs iš anksto informuoti pirkėją apie sutarties pasirašymo termino atidėjimą, tačiau šalys nebuvo sutarusios, kokiu būdu pardavėjas pateiks pirkėjui šią informaciją. Atsakovė nurodo, kad apie susidariusią situaciją po Apeliacinio teismo sprendimo informavo visus pirkėjus telefoniniais skambučiais, tarp jų ir ieškovę R. K., su kuria telefonu bendravo 1,5 val. Ieškovė teigia, kad su atsakove yra buvę pokalbių dėl darbų atlikimo, dėl darbų trūkumų taisymo, bet apie sutarties pasirašymo termino pratęsimą nekalbėjo. Remiantis bylos duomenimis, 2024 m. vasario 28 d. ieškovų atstovas išsiuntė atsakovei reikalavimą, kuriuo prašė laikytis pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų ir sutartu terminu perleisti R. K. ir N. W. nurodytą automobilio parkavimo vietą Nr. „G3“, kaip tai yra numatyta pirkimo–pardavimo sutarties 7.1 paragrafe. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtus duomenis, daro išvadą, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, jog atsakovė buvo tinkamai informavusi ieškovus apie sutarties pasirašymo termino atidėjimą, tačiau, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovai žinojo apie vykstančius teismo procesus, į tai, jog kiti namo gyventojai išnykus priežastims, dėl kurių nebuvo galima pasirašyti sutarčių, jau yra pasirašę žemės sklypo dalių sutartis, daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad ir ieškovams buvo pateikta informacija dėl sutarties pasirašymo termino pratęsimo (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kita vertus, akcentuotina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu teismui tikslinant, ar ieškovams sutarties pasirašymo data turėjo kokios nors esminės įtakos, ieškovai nurodė, kad sutarties pasirašymo data jiems reikšmės neturi.

33. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2024 m. rugpjūčio 27 d. notarė A. G. elektroniniu paštu informavo atsakovę, jog kadangi tarp Klaipėdos m. savivaldybės (kaip valstybinės žemės patikėtinio) ir UAB „Nidos turtas“ yra suderinta, pasirašyta bei įregistruota sutartis dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra pastatai ((duomenis neskelbtini)), tvarkos nustatymo, nebėra jokių kliūčių perleisti atitinkamas žemės sklypo dalis minėtuose pastatuose esančių butų (patalpų) pirkėjams. Taip pat nurodė, jog šiuo metu yra ruošiamos sutartys žemės sklypo dalių perleidimui. Jei sutarčių sąlygas pavyktų suderinti iki savaitės pabaigos, preliminariai rugsėjo 5 d. 10 val. galima planuoti pirmųjų sandorių sudarymą.

34. Po notarės pateiktos informacijos tarp šalių vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu.

34.1. 2024 m. rugpjūčio 27 d. atsakovė elektroniniu paštu rašė ieškovų atstovui: „Sveiki, gerbiamas Olegai, Prieš kurį laiką buvome aptarę, kad atidedame teismo reikalus, terminas Nidos turtui pateikti atsiliepimui sueina 08/30. Matau, kad nespėsiu dar sandorio padaryti iki 08.30, nors kliūčių nebėra, bet notaras dar nėra pasiruošęs. Susirašinėjimą/notarės raštą prisegu (žemiau). Pirmieji sandoriai irgi bus ne R. K., nes (duomenis neskelbtini) namo gyventojai jau laukia to paties 10 metų ir visi sandoriai planuojami butų pirkimo-pardavimo eilės tvarka. pasiūlymas būtų sudaryti taikos sutartį: Nidos turtas bet kuriuo atveju tą žemę perleis, manau laiko iki spalio 30d. turėtų pakakti visiems; šalys lieka su savo bylinėjimosi išlaidomis; Nidos turtas apmokės notaro sandorių (pirkimas-pardavimas išlaidas (~400Eur.), nors pagal sutartį notaro išlaidas turėtų mokėti Pirkėjas (p. Reda)“.

34.2. 2024 m. rugsėjo 9 d. ieškovų atstovas elektroniniu paštu atsakovės direktoriui rašė „Laba diena. mano mūsų klientų pasiūlymas dėl taikos sutarties: "Mūsų pasiūlymas ponui Z.: Jis iki 2024.9.22 sumoka 4477,50 Eurų į sąskaitą Swedbank R. K. (duomenys neskelbtini) ir todėl turi laiko vėliausiai iki 2024.12.31 automobilio parkavimo aikštelės perrašymui“.

34.3. 2024 m. rugsėjo 24 d. atsakovė ieškovų atstovui rašė: „gerbiamas O., Laba diena, Notaro skirtas pirkimo-pardavimo sutarties (parkingo vietos ir bendro naudojimo žemės (duomenis neskelbtini)) pasirašymo laikas: 2024-10-01, 12:00 val. Sandorio sudarymui notaras prašo pateikti: - asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus; - pavedimą 1,00 Eur sumai; - pirkėjos telefono numerį dėl galimybės susisiekti notarui (arba tegu R. K. susisiekia pati pagal žemiau pateiktus kontaktus) nes man atsisakėte suteikti. Prašome patvirtinti šio laiško gavimą. Kilus bet kokiems klausimams, prašome rašyti ar skambinti“.

34.4. 2024 m. rugsėjo 24 d. ieškovų atstovas atrašė: „Laba diena, aš susisieksiu su Klientais ir notare“.

35. Atsižvelgiant į paminėtus duomenis, šalių susirašinėjimą, matyti, jog atsakovė po to, kai neliko priežasčių, dėl ko nebuvo galima nustatytu terminu sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties, inicijavo notarinės sutarties pasirašymą. Iš į bylą pateiktų notarės A. G. informacinių laiškų nustatyta, jog į sandorio pasirašymą numatytomis datomis – 2024 spalio 1 d., 2024 m. spalio 18 d., atvyko pardavėjo atstovas, pirkėja neatvyko, nei pati asmeniškai, nei nurodytas advokatas dėl sandorio nei iki numatyto laiko, nei vėliau nesusisiekė.

36. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai nurodė, kad neketina pasirašyti sutarties, kurioje yra numatyta atsakovės žemės naudojimosi tvarka, o 2022 m. sausio 14 d. sutarties 7.2 punkte numatytas sąlygas jie pasirašė jų nesuprasdami.

37. Vertinant šalių susitarimą dėl pirkimo–pardavimo, nustatyta, jog žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo susitarimas ir sąlygos yra numatytos 2022 m. sausio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties 7.1–7.3 punktuose. Bylos nagrinėjimo metu teismas aiškinosi aplinkybes, kuriuos konkrečiai punktus ieškovai prašo pripažinti, kaip sudarytą sutartį dėl žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo. Ieškovų atstovas nurodė, kad prašo pripažinti sutartį sudarytą taip, kaip nurodyta patikslintame ieškinyje.

38. Civilinėje teisėje galiojantis sutarties laisvės principas pirmiausiai reiškia laisvę sudaryti sutartį ar jos nesudaryti. Konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą.

39. Remiantis sutarties 7.1, 7.2 punktais, šalys detaliai aptarė žemės sklypo dalies pirkimą–pardavimą bei jos sąlygas, tačiau ieškovai, kreipdamiesi į teismą ir prašydami pripažinti žemės sklypo dalies sutartį sudaryta, prašo sutartį pripažinti sudaryta kitomis sąlygomis. Posėdžio metu ieškovai teigė, kad neketina pasirašyti sutarties, kurioje yra numatyta atsakovės naudojimosi tvarka, o sutarties 7.2 punkte numatytas sąlygas jie pasirašė jų nesuprasdami. Teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį, jog ieškovai neginčija 2022 m. sausio 14 d. sutarties bei šalių sutartimi išreikštos valios. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pirkėjai, pasirašydami sutartį, buvo apgauti ar kitaip suklaidinti. Priešingai, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad notarinės sutarties tekstas jai buvo atsiųstas iš anksto ir ji turėjo galimybę su juo susipažinti. Taip pat nurodė, kad notarų biure notarė jiems kažką sakė, bet ji nesigilino. Iš 2022 m. sausio 14 d. sutarties 9.2 p. nustatyta, jog šalys pareiškė, kad sutartis sudaryta jų laisva valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio šalys būtų priverstos sudaryti šią sutartį, taip pat pareiškė, kad sutartis sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, apie visas šios sutarties sudarymo aplinkybes šalys žino. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovai neįrodė ir nepagrindė, kokiu pagrindu jie modifikuoja ir prašo teismo pripažinti žemės sklypo dalies sutartį, sudarytą kitokiomis sąlygomis, negu šalys buvo susitarusios 2022 m. sausio 14 d. sutarties 7.1–7.3 punktais (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

40. Atsakovė pateikė 2024 m. rugsėjo 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties projektą, kurį ieškovai buvo kviečiami pasirašyti notarų biure. Iš pateiktos sutarties nustatyta, kad sutarties 5.1–5.3 punktuose nustatyta žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „G3“, bei bendro naudojimo žemės naudojimosi tvarka:

5.1 Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. liepos 22 d. Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarės A. G. patvirtintu Bendraturčių susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, notarinio registro Nr. 6066, yra nustatyta bei viešame registre įregistruota naudojimosi Žemės sklypu, kurio dalis yra Daiktas, tvarka, taip pat tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 str., susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, sudarytas notariškai bei įregistruotas viešame registre, yra privalomas ir asmeniui, vėliau įgijusiam dalį tokio daikto, Šalių susitarimu Pirkėjas (ar kitas teisėtas atitinkamos dalies savininkas) atskirai nuo kitų bendraturčių naudosis Žemės sklypo dalimi, Žemės sklypo naudojimo tvarkos plane (Sutarties priedas Nr. 1, toliau - Planas) pažymėta indeksu G3 (12,75 kv.m.), bendrai su kitais bendraturčiais naudosis Žemės sklypo dalimi, sudarančia 66,25 kv.m. Plane pažymėta indeksais: F (35/350), H (31,25/312), viso t.y. 79 kv.m.

5.2 Pirkėjas pareiškė, kad jam yra žinoma bei suprantama, kad įgydamas dalį Žemės sklypo, reikalingą Patalpos naudojimui, jis neįgis daugiau jokių papildomų teisių į Žemės sklypo dalį. Žemės sklypo dalis, tenkanti Pirkėjui, nebus išskirta ir atskirai pažymėta Žemės sklypo plane (išskyrus Plane indeksu G3 pažymėtą Žemės sklypo dalį, sudarančią 12,75 kv.m.). Pirkėjas Žemės sklypo dalimi, reikalinga Pastatui bei Patalpai naudoti pagal paskirtį, naudosis bendrai su kitais Pastate esančių patalpų savininkais. Pirkėjas pareiškia ir patvirtina, kad yra susipažinęs su Žemės sklypo dalių paskirstymu, pavaizduotu prie šios Sutarties pridedamuose planuose, su jais sutinka, pretenzijų Pardavėjui neturi ir ateityje neturės. Pirkėjas taip pat patvirtina suprantantis, kad neįgis jokių teisių į Žemės sklypo dalis, priskirtinas ir reikalingas kitiems Žemės sklype esantiems ar būsiantiems pastatams naudoti, taip pat į Žemės sklypo dalis, pagal aukščiau nurodytą planą priskirtas atskiram Pastato pirmame aukšte esančių patalpų savininkų naudojimui bei automobilių parkavimui.

5.3 Taip pat Pirkėjas pareiškia, kad besąlygiškai ir neatšaukiamai sutinka, kad Žemės sklypo dalimi, Plane pažymėta indeksu H(312), neatlygintinai ir neterminuotai naudotųsi Žemės sklypo dalies, Plane pažymėtos indeksu B (2284) savininkas ar teisėtas naudotojas - su tikslu patekti į/iš minėta Žemės sklypo dalį B, t.y. Pardavėjas ir/ar bet kuris tretysis asmuo, kuris ateityje galimai įgis nuosavybės teises į visą ar dalį Žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu B (2284). Papildomai Šalys susitaria, kad, tuo atveju, jei ateityje Žemės sklypas būtų dalinamas į atskirus turtinius vienetus, Žemės sklypo daliai, Plane pažymėtai indeksu H(312) (tarnaujantis daiktas), turi būti nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę galimai Žemės sklypo dalies, Plane pažymėtos indeksu B, pagrindu naujai suformuoto žemės sklypo (viešpataujančio daikto) savininkui patekti į/iš naujai suformuotą žemės sklypą.

<...>“.

41. Posėdžio metu teismui aiškinantis aplinkybes, kodėl į sutarties projektą nebuvo perkeltos sutarties sąlygos taip, kaip jos suformuluotos 2022 m. sausio 14 d. sutarties 7.1–7.3 punktuose, atsakovės atstovas nurodė, kad parengus sklypo planą yra aiškūs žemės sklypo indeksai, dėl kurių naudojimo sąlygų buvo sutarta 2022 m. sausio 14 d. sutarties 7.1–7.3 punktuose. Taip pat nurodė, kad buvo galimybė svarstyti perkelti į sutartį sutarties sąlygas tokias, kokios jos yra 2022 m. sausio 14 d. sutarties 7.1–7.3 punktuose, tačiau ieškovai nebuvo nurodę ir informavę, kodėl ir dėl kokių priežasčių jie neatvyko pasirašyti pirkimo–pardavimo sutarties, todėl toks variantas nebuvo svarstomas. Atsakovės atstovas akcentavo, kad ieškovai įsigijo tik parkavimo vietą, kuria jie be apribojimų gali naudotis, o ji (atsakovė) niekada nebuvo atsisakiusi jai priklausančiame žemės sklype vystyti toliau jokių projektų. Taip pat nurodė, kad šiuo metu aptvertos kiemo aikštelės vartai yra perkelti į kitą vietą, nes jis turi važiuoti į jam priklausantį sklypą šienauti žolės. Ieškovai neneigė, kad kiemo aikštelė yra aptverta, kad jie be ribojimų gali naudotis jiems priskirta parkavimo vieta, ji yra išlikusi toje pačioje vietoje ir per ją niekas nevažiuoja, bet jie nenori, kad per bendro naudojimo žemės sklypą važinėtų statybinė technika ar atsakovės naujai iš Klaipėdos universiteto perimtame žemės sklype būtų kas nors statoma. Teismas dėl šalių nurodytų aplinkybių visiškai sutinka su atsakove, jog šalių 2022 m. sausio 14 d. sutartimi nebuvo sutarta pardavėjui ribojanti teisė jam priklausančiame žemės sklype vykdyti veiklą, todėl ieškovų sutarties modifikavimas pagal patikslintame ieškinyje nurodytus reikalavimus ir prašymas sutartį pripažinti sudaryta naujomis sąlygomis, vertintinas, kaip niekuo nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu atsakovės naudojamuose žemės sklypuose nevyksta jokios statybos, todėl ieškovų nuogąstavimai apie ateityje galimą technikos judėjimą per bendro naudojimo žemę, galimą statybą vertinti kaip subjektyvūs ieškovų samprotavimai. Be to, pastebėtina, kad veiklą anksčiau Klaipėdos universitetui priklausančiame žemės sklype buvo galimybė vystyti tiek pačiam Klaipėdos universitetui, tiek ir kitam subjektui ją įsigijus.

42. Teismo posėdžio metu ieškovai taip pat akcentavo, jog neaišku, kokiu pagrindu atsakovė į sutarties projektą įtraukė 6.4 punktą dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana). Dėl šių ieškovų teiginių teismas pastebi, jog šios įstatyminės normos įrašymas ar neįrašymas į sutartį nepaneigia pačios įstatymo normos taikymo.

43. Apibendrinant tai, kas paminėta, teismas daro išvadą, jog byloje nenustatytas atsakovės vengimas notarine tvarka pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį, o ieškovų reikalavimas, neginčijant 2022 m. sausio 14 d. sutarties, pripažinti sutartį sudaryta kitokiomis sąlygomis, negu šalys susitarė 2022 m. sausio 14 d. sutartimi, atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 1.93 straipsnis, 6.305 straipsnis, 6.393 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl kitų ieškovės bei atsakovės argumentų

44. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

45. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio, atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

46. Dėl atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog į bylą galimai trečiuoju asmeniu reiktų įtraukti NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius pažymėtina, kad šiuo atveju teismo sprendimas jų teisėms ir pareigoms nesukeltų jokių pasekmių, o atskiro prašymo šalys dėl šios institucijos atstovų paaiškinimo pateikimo nereiškė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

48. Atmetus ieškovų ieškinį, atsakovei iš ieškovų priteistinos jos turėtos 1 500 Eur atstovavimo bei procesinių dokumentų rengimo išlaidos, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 750 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nidos turtas“ iš ieškovės R. K. 750 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nidos turtas“ iš ieškovo N. (N.) W. 750 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.