Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-191-1120/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-14
Bylos Nr.: e2A-191-1120/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00183-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Tikniūtė, Asta Radzevičienė, Dalia Kačinskienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Nidos turtas“, V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Ieškovas: Klaipėdos apygardos prokuratūros

Civilinė byla Nr. e2A-191-1120/2022Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00183-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.1.1; 2.6.12

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Astos Radzevičienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Nidos turtas“ ir V. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Nidos turtas“, V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sandorių ir administracinių aktų panaikinimo bei restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Klaipėdos apygardos prokuratūra (toliau – ir ieškovė), gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nidos turtas“, V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinei žemės tarnybai) ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus su UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. sudarytą susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo; 2) taikyti restituciją, nustatant, kad UAB „Nidos turtas“ disponuoja 0,5072 ha žemės sklypo dalimi (duomenys neskelbtini), kuri nurodyta Žemės sklypo plane ir pažymėta indeksu B, o Lietuvos Respublika disponuoja 1,4649 ha žemės sklypo dalimi (duomenys neskelbtini), kuri nurodyta Žemės sklypo plane ir pažymėta indeksu A, vadovaujantis Žemės sklypo planu, kuris yra sudedamoji 2013 m. kovo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalis; 3) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2016 m. spalio 27 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir 2018 m. rugsėjo 13 d. susitarimą; 4) taikyti restituciją – įpareigoti UAB „Nidos turtas“ grąžinti V. S. visa, ką yra gavusi pagal 2016 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. 40 000 Eur, o iš V. S. išreikalauti Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,0768 ha žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu A; 5) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. AD1-3820 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“; 6) priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymo) 5 straipsnio 2 daliai. Pripažinus negaliojančiu tik Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo nebūtų tinkamai apgintas viešasis interesas, todėl turi būti panaikintos ir minėto susitarimo dėl naudojimosi tvarkos pagrindu sukeltos materialinės ir teisinės pasekmės, t. y. UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2016 m. spalio 27 d. sudaryta 0,0768 ha žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis, 2018 m. rugsėjo 13 d. susitarimas bei Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. AD1-3820 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“.

3. Pripažinus susitarimą dėl naudojimosi tvarkos negaliojančiu, turi būti taikoma restitucija natūra, t. y. valstybės nuosavybėn grąžinama žemės sklypo 0,2264 ha ploto dalis iš neteisėto UAB „Nidos turtas“ valdymo į žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu A, o UAB „Nidos turtas“ grąžinama nuosavybės teise 0,2264 ha žemės sklypo dalis į žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu B, vadovaujantis žemės sklypo planu, kuris yra sudedamoji 2013 m. kovo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalis.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismui pripažinus negaliojančia UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2016 m. spalio 27 d. sudarytą 0,0768 ha žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį ir 2018 m. rugsėjo 13 d. susitarimą taip pat turi būti taikoma restitucija natūra – UAB „Nidos turtas“ įpareigota grąžinti V. S. visa, ką yra gavusi pagal 2016 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2018 m. rugsėjo 13 d. susitarimą (40 000 Eur), o iš V. S. Lietuvos Respublikos nuosavybėn išreikalauta 0,0768 ha žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), į žemės sklypo plotą, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu A.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus su UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. sudarytą susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo; taikė restituciją, nustatydamas, kad UAB „Nidos turtas“ disponuoja 0,5072 ha žemės sklypo dalimi (duomenys neskelbtini), kuri nurodyta Žemės sklypo plane ir pažymėta indeksu B, o Lietuvos Respublika disponuoja 1,4649 ha žemės sklypo dalimi (duomenys neskelbtini), kuri nurodyta Žemės sklypo plane ir pažymėta indeksu A, vadovaujantis Žemės sklypo planu, kuris yra sudedamoji 2013 m. kovo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties dalis; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2016 m. spalio 27 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir 2018 m. rugsėjo 13 d. susitarimą; taikė restituciją ir įpareigojo UAB „Nidos turtas“ grąžinti V. S. pagal 2016 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2018 m. rugsėjo 13 d. susitarimą gautus 40 000 Eur, o iš V. S. išreikalavo Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,0768 ha žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu A; bylą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. AD1-3820 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nutraukė.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo prieštarauja Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 daliai (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d.). Valstybine žeme gali būti disponuojama perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Teisės aktuose nėra numatyta galimybė vykdyti valstybinės ir privačios žemės mainus. Valstybinės žemės sklypo dalis UAB „Nidos turtas“ buvo parduota statiniams eksploatuoti ir keisti šio sklypo vietą, kurioje nėra statinių, nebuvo teisinio pagrindo.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė žemės sklypo dalį įsigijo įvertinusi jo dislokaciją, plotą ir kainą, šią savo dalį ji priėmė pagal priėmimo–perdavimo aktą, įregistravo valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centre. Teismo vertinimu, susitarimu dėl naudojimosi tvarkos patvirtinta atsakovių naudojimosi žemės sklypu tvarka yra neracionali, nepatogi ir ydinga tuo aspektu, jog pagal šią tvarką dalis valstybinės žemės yra skiriama bendram naudojimui (patekti į naujai suformuotą sklypą), tai neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos, ypač atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius. Be to, bendro naudojimo kelio sąskaita neturėtų būti mažinama kitam bendraturčiui, kuris tuo keliu nesinaudos, paskirta valstybinio žemės sklypo dalis. Toks neracionalus ir nepatogus bendro naudojimosi sklypų nustatymas ne tik pažeidžia valstybės interesus, bet ir sudaro sąlygas kilti konfliktinėms situacijoms ateityje.

8. Teismas sprendė, kad sudarytu susitarimu dėl naudojimosi tvarkos nustatyta naudojimosi tvarka neatsižvelgiama į Žemės sklypo planą, kuris buvo pridėtas prie 2013 m. kovo 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, kuriame buvo nustatyta konkreti UAB „Nidos turtas“ perkama žemės sklypo vieta ir ji buvo vientisa. Atsižvelgdamas į tai, kad valstybinės žemės sklypo A-2264/19721 dalies perleidimo būdas neatitinka Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies imperatyvių reikalavimų, teismas susitarimą dėl naudojimosi tvarkos pripažintino niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

9. Teismas sprendė, kad pripažinus negaliojančiu tik susitarimą dėl naudojimosi tvarkos nebūtų tinkamai apgintas viešasis interesas, todėl siekdamas tinkamo viešojo intereso apgynimo, panaikino ir minėto susitarimo pagrindu sukeltas materialines ir teisines pasekmes – UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2016 m. spalio 27 d. sudarytą 0,0768 ha žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį ir 2018 m. rugsėjo 13 d. susitarimą.

10. Teismas nurodė, kad argumentai, kuriais atsakovės grindžia savo poziciją netaikyti restitucijos, t. y. atsakovių sąžiningumas ir kaltės nebuvimas sudarant sandorius, viešojo ir privataus interesų derinimo būtinybė, hipotetinė žalos atsiradimo grėsmė, neturi teisinės reikšmės. Be to, teismo vertinimu, atsakovių, sudariusių ginčijamus sandorius, negalima laikyti sąžiningomis. UAB „Nidos turtas“ žinojo, kokiomis aplinkybėmis įgijo teises į žemės sklypą, t. y. turimiems pastatams eksploatuoti, tačiau siekė asmeninės naudos, pasipelnyti iš valstybės ir įsigyti atskirą žemės sklypą, kuriame pradėjo sklypo pertvarkymus. Kadangi atsakovės neatitinka sąžiningumo standartui keliamų reikalavimų, todėl nėra aplinkybių, dėl kurių restitucijos būdas galėtų būti pakeistas arba ji apskritai netaikoma.

11. Teismas sprendė, kad pripažinus negaliojančiu susitarimą dėl naudojimosi tvarkos, restitucija taikytina natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 0,2264 ha ploto dalį iš neteisėto UAB „Nidos turtas“ valdymo į žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu A, o UAB „Nidos turtas“ grąžinant nuosavybės teise 0,2264 ha žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu B, vadovaujantis Žemės sklypo planu, kuris yra sudedamoji 2013 m. kovo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties dalis.

12. Teismas taip pat sprendė, kad pripažinus negaliojančia UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2016 m. spalio 27 d. sudarytą 0,0768 ha žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį ir 2018 m. rugsėjo 13 d. susitarimą, taikytina restitucija – UAB „Nidos turtas“ įpareigotina grąžinti V. S. visa, ką yra gavusi pagal 2016 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2018 m. rugsėjo 13 d. susitarimą (40 000 Eur), o iš V. S. išreikalautina Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,0768 ha žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), į žemės sklypo plotą, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu A.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Nidos turtas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Ieškovė priėmė nepagrįstą sprendimą ginti tariamai pažeidžiamą viešąjį interesą. Ieškovė nenurodė, kodėl ginami vieni viešieji interesai ir pažeidžiami kiti, nenagrinėjo, ar neva pažeistas viešasis interesas bus apgintas racionaliomis sąnaudomis. Pripažinus ginčijamus susitarimus negaliojančiais, valstybė patirs didesnę žalą negu gaus naudą, nes privalės kompensuoti atsakovės patirtus nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

13.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes – UAB „Nidos turtas“ visą ginčo turtą iš Lietuvos Respublikos valstybės įsigijo aukciono būdu. Tik po to, kai UAB „Nidos turtas“ tapo aukciono laimėtoju, 2013 m. vasario 20 d. buvo sudaryta Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis bei 2013 m. kovo 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Skelbto aukciono sąlygose nebuvo nurodyta, kad parduodamo valstybinės žemės sklypo dalis yra skirta parduodamiems pastatams eksploatuoti, tai nebuvo nurodyta ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje.

13.3. Nepagrįsta išvada, kad susitarimu dėl naudojimosi tvarkos buvo patvirtintas mainų sandoris, nes daikto teisinis likimas nepasikeitė, t. y. daiktas nebuvo perleistas ir daikto savininkas nepasikeitė.

13.4. Nepagrįstas atsakovės UAB „Nidos turtas“ pripažinimas nesąžininga bei garbę bei orumą žeminantis teiginys, kad ji siekia pasipelnyti iš valstybės. UAB „Nidos turtas“ vysto nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, nepažeidinėja teisės aktų reikalavimų, moka mokesčius Lietuvos valstybei. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nėra numatyta, kad žemės sklypo dalis yra skirta tik pastatams eksploatuoti ir tai, jog negalima susitarti dėl žemės naudojimosi tvarkos, pakeisti žemės paskirties ir kt.

13.5. Nėra teisinio pagrindo taikyti restituciją. Tiek UAB „Nidos turtas“, tiek V. S. buvo sąžiningos įgijėjos. Viešojo ir privataus interesų pusiausvyrą geriausiai užtikrina status quo (liet. esamos padėties) išsaugojimas. Be to, tenkinus ieškinį, šalys patirtų neproporcingai didelę žalą.

Šalies argumentai

14. Apeliaciniame skunde atsakovė V. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. V. S. nėra žinomos faktinės aplinkybės, susijusios su susitarimu dėl naudojimosi tvarkos. V. S., kaip sąžininga ir rūpestinga civilinių teisinių santykių dalyvė, turėjo pagrindą manyti, kad valstybinės institucijos sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo yra teisėtas ir galiojantis.

14.2. Teismas nenustatė, kuo pasireiškė notarės Agnės Griškevičienės veiksmų neteisėtumas tvirtinant ginčijamus sandorius.

14.3. Teismas nenurodė, kuo pasireiškė atsakovės V. S. tariamas nesąžiningumas.

14.4. Teismo taikytas restitucijos būdas pažeidžia atsakovės V. S. teisėtus interesus ir dėl to, kad pakilus nekilnojamojo turto kainoms, atsakovei V. S. atitenka neadekvačiai maža pinigų suma.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo apeliacinius skundus atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

15.1. Viešąjį interesą nagrinėjamoje byloje pagrindžia tai, kad ginčijami sandoriai yra sudaryti dėl valstybinės žemės. Ginčijami sandoriai jokios visuomeninės naudos neturėjo. Sandoris sudarytas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normos, o jį patvirtino valstybės įgaliotas asmuo – notaras.

15.2. Pagal susitarimo dėl naudojimosi tvarkos 3.2 punktą faktiškai įvyko ne naudojimosi tvarkos nustatymas, o valstybinės ir privačios žemės mainai, kadangi atsakovei UAB „Nidos turtas“ buvo perduotos visos savininko teisės (valdymas, naudojimas, disponavimas) į valstybinės žemės dalį.

15.3. 2016 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sandoris tarp atsakovių UAB „Nidos turtas“ ir V. S. iki šiol nėra įvykdytas. UAB „Nidos turtas“ savo įsipareigojimų neįvykdė ir ateityje negalės įvykdyti, todėl sąžiningi tokio sandorio dalyviai turėtų spręsti dėl sandorio nutraukimo, tačiau nei UAB „Nidos turtas“, nei V. S. tokių veiksmų neatlieka.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Klaipėdos apygardos prokuratūra prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

16.1. Šioje byloje yra ginamas viešasis interesas siekiant, kad valstybės turtas būtų naudojamas rūpestingai, taip pat, kad būtų užtikrintas visuomenės interesų tenkinimas ir įstatyme įtvirtinti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai.

16.2. Atsakovės V. S. teiginiai, kad ji sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį nežinojo apie sudarytą Susitarimą dėl naudojimosi tvarkos yra neteisingi, nes tai yra aptarta pirkimo–pardavimo sutarties 5.1 ir 5.2 punktuose.

16.3. Susitarimu dėl naudojimosi tvarkos patvirtinta atsakovių naudojimosi žemės sklypu tvarka yra neracionali, nepatogi ir ydinga. Neracionalus ir nepatogus bendro naudojimosi sklypų nustatymas ne tik pažeidžia valstybės interesus, bet ir sudaro sąlygas kilti konfliktinėms situacijoms ateityje.

16.4. Susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo prieštarauja Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 daliai. Teisės aktuose nėra numatyta galimybė vykdyti valstybinės ir privačios žemės mainus. Be to, valstybinės žemės sklypo dalis UAB „Nidos turtas“ buvo parduota statiniams eksploatuoti ir keisti šio sklypo vietą, kurioje nėra statinių, nebuvo teisinio pagrindo.

16.5. Pagal 2016 m. spalio 27 d. V. S. ir UAB „Nidos turtas“ sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį matyti, kad atsakovės siekė šiame žemės sklype statyti gyvenamąjį namą. Tokios veiklos vykdymas prieštarauja valstybinės žemės pardavimo socialinei paskirčiai ir sudaro sąlygas UAB „Nidos turtas“ gauti ekonominę naudą valstybinės žemės sąskaita.

16.6. Kadangi atsakovės neteisėtai įgijo civilines teises, teismui nebuvo teisinio pagrindo šioje byloje taikyti teisėtų lūkesčių apsaugos principą ir tuo pagrindu atmesti ieškinio reikalavimus. Atsakovės UAB „Nidos turtas“ interesų apsaugą užtikrina teisė reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo neteisėtus sprendimus priėmusiems subjektams.

16.7. Argumentai, kuriais atsakovės grindžia savo poziciją netaikyti restitucijos, t. y. jų sąžiningumas ir kaltės nebuvimas sudarant sandorius, viešojo ir privataus interesų derinimo būtinybė, hipotetinė žalos atsiradimo grėsmė, neturi teisinės reikšmės sprendžiant imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančio sandorio galiojimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas ar absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

18. 2013 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublika ir UAB „Nidos turtas“ sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Lietuvos Respublika pardavė, o UAB „Nidos turtas“ įsigijo pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

19. Sutarties 2.6 punktas nustatė, kad kartu su turtu parduodamas ir žemės sklypas, kurio reikia turtui eksploatuoti. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma per 10 dienų nuo momento, kai pirkėjas sumoka visas pagal sutartį priklausančias mokėti sumas už turtą.

20. 2013 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublika ir UAB „Nidos turtas“ sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Lietuvos Respublika pardavė 1,9721 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį – 0,5072 ha UAB „Nidos turtas“. Sutarties 11 punktas nustatė, kad prie sutarties pridedamas žemės sklypo planas yra neatskiriama sudedamoji sutarties dalis. Žemės sklypo plane pažymėta „B“ dalis, kurios plotas 0,5072 ha.

21. 2015 m. rugsėjo 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius ir UAB „Nidos turtas“ sudarė susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Susitarimo 3.1 punktas nustatė, kad Lietuvos Respublika atskirai naudosis, valdys ir disponuos dalimi žemės sklypo, plane pažymėto indeksu C-14649/19721, iš viso 1,4649 ha. Susitarimo 3.2 punktas nustatė, kad UAB „Nidos turtas“ atskirai naudosis, valdys ir disponuos dalimi žemės sklypo, plane pažymėto indeksais: A-2264/19721, B-2808/19721, iš viso 0,5072 ha. Susitarimo 3.3 punktu šalys susitarė, kad UAB „Nidos turtas“ turi teisę neatlygintinai ir neterminuotai naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais SI ir S2, tiek, kiek tai reikalinga patekti į (iš) UAB „Nidos turtas“ naudojamą sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu A.

22. Įvertinus žemės sklypų planus, matyti, kad šiuo susitarimu UAB „Nidos turtas“ nuosavybės teise valdomą vientisą 0,5072 ha žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu B, padalijo į du sklypus – 0,2808 ha dalį paliko žemės sklypo dalyje B, o 0,2264 ha žemės sklypo dalį perkėlė į valstybinės žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu A.

23. 2016 m. spalio 27 d. UAB „Nidos turtas“ ir V. S. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal sutarties 2.1 punktą UAB „Nidos turtas“ pardavė V. S. 0,0768 ha dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Sutarties 5.1.1 punktu nustatyta, kad pirkėja naudosis 768 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Al, t. y. dalimi, kuri priklausė valstybei. Sutarties 5.1.3 punktu nustatyta, kad pirkėjas ir pardavėjas neatlygintinai ir neterminuotai bendrai naudosis žemės sklypo dalimis, plane 2 pažymėtomis indeksais SI ir S2, taip pat dalimis, plane 1 pažymėtomis kaip servituto zona, skirta pravažiuoti, tiek, kiek tai reikalinga patekti į atitinkamai pirkėjo arba pardavėjo valdomas žemės sklypo dalis.

24. Šios pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punkte yra detalizuota sutarties kaina, t. y. 40 000 Eur V. S. sumoka UAB „Nidos turtas“ per tris dienas nuo sutarties sudarymo dienos, o likusią 150 000 Eur dalį V. S. sumoka po to, kai UAB „Nidos turtas“ įvykdys sutarties 8.1.1.1, 8.1.1.2, 8.1.1.1.?, 8.1.1.1.4, 8.1.1.1.5, 8.1.1.1.6, 8.1.1.1.7 punktuose nustatytus įsipareigojimus (žemės sklype tvoros nuo skulptūrų parko ir teniso kortų pastatymas, žemės sklype esančių medžių iškirtimas, sklypo atidalijimas iš bendro į atskirą turtinį vienetą, žemės sklypo paskirties iš visuomeninės paskirties teritorijos į gyvenamųjų pastatų teritorijos pakeitimas ir kt.). UAB „Nidos turtas“ iki nustatytos įsipareigojimų įvykdymo dienos neįvykdžius įsipareigojimų pirkėjai V. S., 2018 m. rugsėjo 13 d. šalys sudarė susitarimą pakeisti pirkimo–pardavimo sutartį, kuriuo UAB „Nidos turtas“ įsipareigojimų įvykdymo data atidėta iki 2019 m. spalio 24 d.

Dėl viešojo intereso gynimo

25. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra (Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad žemė vertinama kaip visuotinė vertybė, kurios pagrindinė socialinė funkcija – tarnauti tautos gerovei. Ypač svarbu, kad ši vertybė būtų racionaliai ir efektyviai naudojama. Tai pagrindžia objektyvią būtinybę ir kartu pareigą valstybei nuosavybės į žemę santykius reguliuoti taip, kad būtų suderinti visų žemės teisinių santykių subjektų interesai ir užtikrinta pagrindinė žemės funkcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimas byloje Nr. 16/95). Valstybės turtas yra viena iš priemonių užtikrinti viešąjį interesą, socialinę darną, todėl pagal Konstituciją valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimas byloje Nr. 40/01).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisiniai santykiai, susiję su valstybinės žemės naudojimu, neabejotinai turi viešojo intereso požymių. Kaip ne kartą yra paminėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, būtent ypatingas valstybės turto, įskaitant ir žemę, statusas lemia tai, kad šis turtas turi būti naudojamas atsižvelgiant į visos visuomenės interesus, užtikrinant, kad būtų laikomasi specialaus įstatyme įtvirtinto, imperatyvaus pobūdžio valstybinės žemės naudojimo reglamentavimo.

28. Atsakovės vertinimu, prokuratūra gindama vieną viešąjį interesą kitą viešąjį interesą (privačių asmenų teises) pažeidžia. Atsakovė UAB „Nidos turtas“ taip pat pažymi, kad tenkinus ieškinį valstybė patirs didesnę žalą nei gaus naudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuratūros sprendimas ginčyti imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius sandorius, kuriais perleistas valstybės turtas, negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis privačių asmenų (sandorio šalių) interesus jau vien todėl, kad prokuratūra, reikšdama ieškinį, įgyvendina jai įstatymu deleguotą pareigą (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Tik įrodžius, kad ši pareigą įgyvendinama netinkamai – pažeidžiant procedūras ar proporcingumo principą, galimas viešojo intereso užtikrinti valstybės turto tinkamą disponavimą ribojimas, tačiau iš bylos duomenų nėra pagrindo išvadai apie tokio pobūdžio piktnaudžiavimą. Atsakovės teiginiai dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais galimų neigiamų turtinių pasekmių valstybei yra deklaratyvūs. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje taikė dvišalę restituciją, t. y. pripažinęs 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo negaliojančiu, teismas grąžino atsakovei UAB „Nidos turtas“ žemės sklypo dalį, kurį jį įsigijo 2013 m. kovo 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „B“. Be to, pati atsakovė UAB „Nidos turtas“ nenurodo, kokį konkretų nuostolį patirs, t. y. niekaip nepagrindžia savo teiginio dėl tariamų valstybės jai atlygintinų nuostolių dydžio.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaip nepagrįsti atmestini atsakovės UAB „Nidos turtas“ argumentai dėl ieškovės teisės nagrinėjamoje byloje reikšti ieškinį nebuvimo.

Dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo

30. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus (CK 1.80 straipsnio 4 dalis).

31. Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip (Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad valstybinės žemės teisiniams santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022).

33. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pagal 2013 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos ir atsakovės UAB „Nidos turtas“ sudarytą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovė UAB „Nidos turtas“ ne aukciono būdu nusipirko 0,5072 ha valstybinės žemės sklypo dalį, kuris prie sutarties pridėtame žemės sklypo plane pažymėtas indeksu B. 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo šalys susitarė, kad atsakovė UAB „Nidos turtas“ turi teisę naudotis žemės sklypo dalimi, kuri yra ne žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu B, priklausančioje atsakovei, o žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu A, kuri nebuvo perleista atsakovei UAB „Nidos turtas“ 2013 m. kovo 13 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.

34. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė (arba padarė teisingą išvadą) , kad tokiais veiksmais 2015 m. rugsėjo 8 d. iš esmės buvo atliktas mainų sandoris – atsakovė mainais į savo turimą žemės sklypo dalį (indeksas B) gavo teisę naudotis kita, valstybei priklausančia žemės sklypo dalimi (indeksas A), kurios dalį ji vėliau pardavė atsakovei V. S. (CK 6.432 straipsnis). CK 1.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Atkreiptinas dėmesys, kad imperatyvi Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies norma nenustato valstybinės ir privačios žemės mainų sandorio galimybės, taigi šalių faktiškai sudarytas valstybinės žemės mainų sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).

35. Atmestinas atsakovės argumentas, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. sutartis negali būti kvalifikuojama kaip mainų sandoris, nes šiuo susitarimu dėl naudojimosi tvarkos nebuvo perleista nuosavybės teisė. Pažymėtina, kad pati atsakovė UAB „Nidos turtas“, sudarydama 2016 m. spalio 27 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove V. S., patvirtino esanti žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu A, savininkė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo šalių elgesys įrodo, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimo dėl naudojimosi tvarkos šalys laikė, jog atsakovei UAB „Nidos turtas“ yra perleidžiama minėta valstybinės žemės sklypo dalis, esanti žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu A, įskaitant ir nuosavybės teisę į šią sklypo dalį, o 2013 m. kovo 13 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovės įsigyta žemės sklypo dalis, esanti žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu B, nuosavybės teise atiteko valstybei.

36. Be kita ko, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo galiojimo (prieštaravimo imperatyviai Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 daliai) teisinės reikšmės neturi atsakovės UAB „Nidos turtas“ nurodoma aplinkybė dėl 2013 m. kovo 13 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo laimėto aukciono pagrindu. Pažymėtina, kad 2013 m. kovo 13 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama, o byloje nėra akivaizdžių įrodymų apie šio sandorio niekinį pobūdį. Be to, analogiškai, t. y. kaip teisiškai nereikšminga aplinkybė vertinamas ir atsakovės UAB „Nidos turtas“ nurodomas faktas dėl jos sąžiningumo, t. y. tai, kad ji nesiekė pasipelnyti iš valstybės, o komercinę veiklą vykdo laikydamasi Lietuvos Respublikos įstatymų, neturi įtakos ginčijamo sandorio pripažinimui negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu.

37. Kaip minėta, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

38. Kaip pagrindą nagrinėjamu atveju netaikyti restitucijos atsakovė UAB „Nidos turtas“ nurodo aplinkybę, kad buvo sąžininga turto įgijėja, taip pat pažymi, jog restitucijos taikymas sąlygotų neproporcingai didelį nuostolį valstybei bei neatitiktų viešojo intereso.

39. Kasacinio teismo praktikoje, atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, yra išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010). Taigi sandorio šalies sąžiningumas sudarant sandorį nėra restitucijos taikymo galimybę per se (pati savaime) lemianti teisinė kategorija, t. y. vien turto įgijėjo sąžiningumas nelemia, kad restitucija natūra neturi būti vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-701/2016). Be to, nors pagal CK 1.80 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nukreipiantį į vindikaciją reglamentuojančio CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, sprendžiant restitucijos klausimą, ginami sąžiningo trečiojo asmens interesai, trečiuoju asmeniu laikomas ne pagal ginčijamą sandorį turtą įgijęs asmuo, o asmuo, kuris įgijo turtą iš pripažinto negaliojančiu sandorio pagrindu turtą įgijusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-684/2020).

40. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respubliką ir atsakovę UAB „Nidos turtas“ siejo prievolinis teisinis santykis, todėl pripažinus negaliojančiu 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, taikomos restituciją reglamentuojančios teisės normos. Kaip minėta, CK 1.80 straipsnio 4 dalis, kreipianti į vindikacijos taisykles (CK 4.96 straipsnį), yra skirta sąžiningų trečiųjų asmenų interesams ginti, o sąžiningu trečiuoju asmeniu nelaikomas pagal ginčijamą sandorį turtą įgijęs asmuo, t. y. UAB „Nidos turtas“ atžvilgiu vindikacijos taisyklės nėra taikomos, nes ji neatitinka sąžiningo trečiojo asmens apibrėžimo. Kita atsakovės nurodoma aplinkybė – dėl neproporcingo nuostolio pritaikius restituciją – teisėjų kolegijos jau yra įvertinta kaip neįrodyta (nutarties 29 punktas). Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog restitucijos taikymas neatitiktų viešojo intereso vertinama kaip atsakovės gynybinė pozicija, tačiau byloje nėra nustatyta konkrečių, išimtinio pobūdžio faktų, kurie galėtų lemti restitucijos netaikymą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms yra pagrįsta (CK 1.80 straipsnis), be to, teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju taikė dvišalę restituciją, nustatydamas, kad UAB „Nidos turtas“ disponuoja 0,5072 ha žemės sklypo dalimi (duomenys neskelbtini), kuri žemės sklypo plane pažymėta indeksu B, o Lietuvos Respublika disponuoja 1,4649 ha žemės sklypo dalimi (duomenys neskelbtini), kuri žemės sklypo plane pažymėta indeksu A, vadovaujantis žemės sklypo planu, kuris yra sudedamoji 2013 m. kovo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties dalis.

Dėl 2016 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties

42. Kaip minėta, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Niekinis sandoris negalioja ab initio (liet. nuo sudarymo momento), nepriklausomai nuo to, ar yra pareikštas reikalavimas pripažinti jį negaliojančiu, ar ne (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).

43. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad UAB „Nidos turtas“ 2016 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė V. S. 0,0768 ha dalį valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kurį įgijo niekinio sandorio pagrindu, t. y. sutarties sudarymo metu UAB „Nidos turtas“ nebuvo parduodamo žemės sklypo savininkė.

44. Pagal Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalį valstybine žeme disponuoti gali tik valstybė (ją atstovaujantis asmuo), tačiau nagrinėjamu atveju valstybinės žemės sklypo dalį atsakovei V. S. pardavė tokios teisės neturintis asmuo – UAB „Nidos turtas“. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks disponavimas valstybine žeme neabejotinai pažeidžia imperatyvią Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, todėl atsakovių UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2016 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo yra niekinė ir negaliojanti nuo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis).

45. Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus (CK 1.80 straipsnio 4 dalis). Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (CK 4.96 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK riboja savininko teisę išreikalauti daiktą iš sąžiningo asmens, valdančio nekilnojamą daiktą kaip savininkas, nors savininko titulo jis ir neturi dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių.

46. Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Nidos turtas“ ir V. S., nėra įvykdyta, t. y. 2018 m. rugsėjo 13 d. šalys sudarė susitarimą pakeisti 2016 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuriuo pratęsė UAB „Nidos turtas“ įsipareigojimų, nustatytų 2016 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties 8.1.1.1, 8.1.1.2, 8.1.1.3, 8.1.1.5, 8.1.1.6 ir 8.1.1.7 punktuose, įvykdymo terminą iki 2019 m. spalio 24 d., taip pat susitarė dėl daikto kainos sumažinimo, kuri pagal 2016 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3.2.2 punktą atsakovės V. S. turėjo būti sumokėta per 10 darbo dienų nuo UAB „Nidos turtas“ įsipareigojimų įvykdymo. Byloje neginčijama, kad UAB „Nidos turtas“ savo įsipareigojimų neįvykdė, o 2016 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties kaina nėra sumokėta (sumokėta tik 40 000 Eur kainos dalis). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė V. S. 2016 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytą žemę faktiškai naudoja.

47. Taigi, iš byloje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė V. S. 2016 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgytąją sklypo dalį jau faktiškai valdo, todėl atsižvelgiant į aptartą CK 4.96 normos tikslą – apsaugoti asmens, kuris faktiškai naudojasi daiktu kaip savininkas teisėtus lūkesčius, dėl kurių gali būti apribota konstitucinė tikrojo daikto savininko teisė susigrąžinti daiktą nuosavybėn, spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teikti prioriteto sąžiningos įgijėjos interesams prieš valstybės – daikto savininkės interesus, nes sąžiningos įgijėjos teisės gali būti efektyviai apgintos taikant restituciją (jai susigrąžinus sumokėtą kainos dalį) ir taikant nuostolių atlyginimo institutą, jei restitucija nepadengs visų jos patirtų nuostolių.

48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į byloje egzistuojantį viešąjį interesą, manytina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo V. S. teises ginti vindikacijos taisykles nustatančiomis normomis, t. y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė dvišalę restituciją ir įpareigojo UAB „Nidos turtas“ grąžinti V. S. pagal 2016 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2018 m. rugsėjo 13 d. susitarimą gautus 40 000 Eur, o iš V. S. išreikalavo Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,0768 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,9721 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu A. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju viešojo intereso gynimui teiktinas prioritetas, t. y. valstybinė žemė grąžintina valstybei, o trečiojo asmens teisės gali būti ginamos kitais teisių gynimo būdais.

Dėl procesinės bylos baigties

49. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018), tačiau pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91, par. 29; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės V. S. apeliacinio skundo argumentai dėl notarės, tvirtinusios ginčo sandorius, veiksmų nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką, todėl plačiau dėl šių argumentų nepasisakoma.

50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino bylai reikšmingus įrodymus ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

51. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Atsakovės bylą pralaimėjo, todėl teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo. Ieškovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios teismo sprendimu nėra skirstomos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Dalia KačinskienėAsta RadzevičienėAgnė Tikniūtė