- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-27
- Bylos Nr.
- II-448-1123/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00483-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Administracinių bylų nusižengimų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui ir Institucijos, priėmusios skundžiamą sprendimą, atstovui, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5012-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5012-2022 (toliau – ir Nutarimas) M. L. nubausta už tai, kad 2022 m. kovo 8 d., apie 16.58 val., Juodasis kelias 34, Vilniuje, vairavo automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 1,02 promilės girtumo laipsnis, važiavo atbuline eiga, nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui, susidūrė su stovinčia transporto priemone, ją apgadino ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, nepranešusi nei nukentėjusiajam, nei policijai. Už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir A NK) 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje padarymą M. L. buvo skirta subendrinta nuobauda – 1200 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 36 mėnesiams.
I. Pagrindiniai skundo argumentai
Nesutikdama su Nutarimu, M. L. (toliau – ir Pareiškėja) teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad ji neginčija paties nusižengimo padarymo fakto ir paskirtos baudos dydžio, tačiau ginčija skundžiamo nutarimo dalį, kuria jai paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams. Skundas argumentuojamas tuo, kad priimat skundžiamą nutarimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad Pareiškėja anksčiau administracine tvarka bausta nebuvo, stengiasi laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir šis jos padarytas nusižengimas yra vienkartinis, padarytas atsitiktinai, kuris sunkių pasekmių nesukėlė ir dėl kurio, ji labai gailisi ir jaučia didelę gėdą tiek prieš savo artimuosius, tiek prieš bendradarbius. Mano, kad ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme, nes ši teisės norma taikoma atsižvelgiant ne tik į atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, bet ir į teisingumo bei protingumo principus. Jokių kitų administracinių nusižengimų nepadarymas atspindi ne tik teigiamą jos asmenybės pusę, bet ir tai, kad yra neprotinga ir neteisinga pirmą kartą teisės pažeidimą padariusį asmenį bausti taip griežtai. Mano, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai galėtų būti pasiekti paskyrus jai švelnesnę nuobaudą, t.y. sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą. Pareiškėja prašo atsižvelgti į tai, kad ji viena augina sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini) metais, nuo (duomenys neskelbtini) metų dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbovietėje yra charakterizuojama išskirtinai teigiamai, kaip darbuotoja, pasižyminti kruopštumu ir darbštumu. Mano, kad pateikta charakteristika iš darbovietės neleidžia abejoti tuo, kad ji yra pareigingas ir atsakingas žmogus. Taip pat prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad jos sūnus mokosi (duomenys neskelbtini), jai jį tenka vežioti į mokyklą, pačiai taip pat tenka važiuoti į darbą automobiliu, nes nusigauti į darbą visuomeniniu transportu yra pakankamai keblu, todėl teisė vairuoti transporto priemonę jai yra labai reikalinga, o šios teisės atėmimas net trejų metų laikotarpiui neigiamai atsilieptų tiek jai, tiek jos šeimai. Ji supranta, kad visas šias aplinkybes turėjo įvertinti prieš sėsdama už automobilio vairo neblaivi, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad administracinį nusižengimą ji padarė pirmą kartą ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, prašo pakeisti Nutarimą ir sutrumpinti jai paskiros specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą iki 12 mėnesių arba trumpesniam nei 36 mėnesių laikotarpiui (b. l. 2-4).
Kartu su skundu pateikti šie dokumentai:
Administracinių nusižengimų registro išrašas (b. l. 5-6);
D. R., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas (motina M. L.) (b. l. 7);
UAB (duomenys neskelbtini) pateikta M. L. charakteristika, kurioje nurodyta, kad M. L. jų bendrovėje dirba nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio (duomenys neskelbtini). M. L. pasižymi kruopštumu ir darbštumu, geru savo darbo išmanymu, sugeba operatyviai priimti sprendimus, susijusius su savo pareigų vykdymu, dalyvavimu komandiniame darbe, rūpinasi savo ir kolegų geru užduočių vykdymu ir bendro darbo rezultatais. Jos darbo metu įmonėje labai sumažėjo klaidų skaičius ir vėlavimo dėl laiku neatlikto darbo. Kaip žmogus, M. L. yra jautri kolegų atžvilgiu, nestokoja humoro jausmo, stengiasi išspręsti problemas, jei tokios atsiranda, abiem pusėm priimtinu būdu, nevengia darbo, dažnai atvažiuoja į darbą anksčiau ar pasilieka po darbo reikalui esant, palaiko tvarką ir švarą savo darbo vietoje ir to paties reikalauja iš bendradarbių. Ji yra kruopšti ir pareiginga darbuotoja, imli įvairioms naujovėms ir inovatyviems pasiūlymams (b. l. 8);
(duomenys neskelbtini) pažyma apie mokymąsi (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad D. R. (duomenys neskelbtini) metais mokosi (duomenys neskelbtini) (b. l. 9);
Mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad M. L. 2022 m. kovo 28 d. sumokėjo jai paskirtą 1200 Eur dydžio baudą (b. l. 10).
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nepateikė atsiliepimo į skundą.
Pareiškėja ir Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį Pareiškėja ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, buvo tinkamai informuoti. Pareiškėja telefonu informavo teismą, kad serga ir dalyvauti teismo posėdyje negali, prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Teismas, vadovaudamasis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, bylą išnagrinėjo jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
II. Teismo argumentai ir išvados
Skundas netenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis).
ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų. Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis).
Nagrinėjamu atveju nusižengimų padarymo aplinkybės ir M. L. kaltės klausimas neginčijami, skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) taikymo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose. Pažymėtina tai, kad M. L. Nutarimu administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – buvo paskirta sankcijos ribose minimaliam sankcijoje numatytam privalomai skirtinam terminui – trejiems metams (36 mėnesiams), kadangi už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
Skundu visų pirma prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas – pakeisti nutarimą ir sutrumpinti ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog teisė vairuoti M. L. reikalinga dėl darbinių ir šeimyninių aplinkybių, kadangi ji augina (duomenys neskelbtini) sūnų, kuris mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, ir jai jį tenka vežioti į mokyklą, taip pat pačiai tenka važiuoti į darbą automobiliu, nes nusigauti į darbą visuomeniniu transportu yra pakankamai keblu, todėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas net trejų metų laikotarpiui neigiamai atsilieptų tiek jai, tiek jos šeimai. Taip pat prašoma atsižvelgti į tai, kad M. L. administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą ir nuoširdžiai gailisi.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.
Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018). Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-530-397/2017, AN2-469-785/2017).
Teismų praktikoje, kur taikytos ir aiškintos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 30¹ straipsnio 1 dalyje ir ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos (kurios buvo tapačios dabartinei ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintai normai), suformuluota, kad jos gali būti taikomos kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. N-575-3392-11). Tokie faktiniai duomenys yra veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr. N-575-215-09; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042-11; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509-08); ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N-62-5002/2010); neblaivumo laipsnis (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-127-651/2017); asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017); administracinio nusižengimo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-57-360/2017); finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. N-444-370-09) bei kita.
Teismų praktikoje dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo taip pat yra laikomasi pozicijos, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, 2AT-38-303/2020).
Visgi teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių visuma nagrinėjamu atveju nenustatyta ir pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, M. L. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skiriant trumpesniam, nei minimaliam, terminui, nėra.
Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad M. L. vairavo transporto priemonę, kai jai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Pažymėtina, kad vairavimas neblaiviam, kai vairuotojui nustatytas lengvas girtumas, įstatymų leidėjo ir taip yra vertinamas, kaip vienas iš grubiausių su vairavimu susijusių administracinių nusižengimų, tačiau nagrinėjamu atveju M. L. buvo nustatytas 1,02 prom. girtumas, kuris gerokai viršijo vairuojančiam asmeniui leistiną neblaivumo normą (iki 0,4 prom). Taip pat pažymėtina, kad M. L., pagal savo pačios rašytinį paaiškinimą, alkoholį vartojo tą pačią dieną, kurią vairavo automobilį – alkoholį vartojo apie 15.00 val. (b. l. 32), o automobilį vairavo apie 16.58 val., taigi, alkoholio vartojimą ir vairavimą skyrė tik apytiksliai dviejų valandų laikotarpis. Taigi, M. L. privalėjo kritiškai įvertinti savo būklę ir suvokti, jog yra per daug neblaivi vairuoti automobilį, tačiau, nepaisant to, sėdo už automobilio vairo. Teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad M. L. šioje situacijoje galėjo sąžiningai suklysti vertindama savo neblaivumą, priešingai – ji privalėjo pati suvokti, kad automobilio vairavimas tokios būklės yra pavojingas ir neleistinas. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad M. L. automobilį vairavo dienos metu Vilniaus mieste, vairavimą pradėjo prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, taigi, įvykio vietoje bet kuriuo metu galėjo būti kitų eismo dalyvių – vairuotojų bei pėsčiųjų, tokiu būdu jos automobilio vairavimas neblaiviam buvo itin pavojingas tiek jai pačiai, tiek aplinkiniams. Nusižengimo pavojingumą pabrėžia ir tai, kad M. L. sukėlė eismo įvykį – susidūrė su stovinčia transporto priemone ir ją apgadino. Taigi, tik laimingo atsitiktinumo dėka įvykio vietoje nebuvo kitų asmenų, dėl ko pavyko išvengti sunkesnių padarinių žmonių sveikatai ar gyvybei ar turtui. Taip pat neigiamai vertintina ir tai, kad M. L., sukėlusi minėtą eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešusi nei nukentėjusiajam, nei policijai, tokiu būdu pažeisdama KET reikalavimus ir akivaizdžiai mėgindama išvengti administracinės atsakomybės už savo veikas, tokiu būdu ji padarė antrą šiurkštų administracinį nusižengimą, susijusį su vairavimu. Nagrinėjamu atveju ne pačios Pareiškėjos, o tik įvykio vietoje buvusių liudytojų, kurie ėmėsi priemonių M. L. sulaikyti ir apie jos sukeltą eismo įvykį pranešti policijai, dėka pavyko nustatyti visas įvykio aplinkybes ir M. L. patraukti atsakomybėn už padarytus nusižengimus.
Antra, nors M. L. bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų pripažino, skunde nurodė, kad dėl padaryto nusižengimo gailisi, tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta Nutarime, pripažįstant tai jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ko pasėkoje Nutarimu jai buvo paskirta minimali administracinė nuobauda – bauda, ir minimaliam terminui atimta teisė vairuoti. Teismas teigiamai vertina M. L. pateiktus jos atsakomybę teigiamai charakterizuojančius duomenis – ji yra dirbanti, darbovietė UAB (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad M. L. pasižymi kruopštumu, darbštumu, operatyvumu ir teigiamu bendravimu. Įvertintina ir tai, kad M. L. yra neteista, anksčiau nebausta už šiurkščius KET pažeidimus ar su alkoholio vartojimu susijusius administracinius nusižengimus. Visgi, teismas pažymi, kad nors Pareiškėja skunde teigė, kad ji administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą ir pateikė administracinių nusižengimų registro išrašą, kuriame iš tiesų nurodytas tik šioje byloje aptariamo administracinio nusižengimo padarymas, tačiau pastebėtina, kad minėtame registro išraše nėra nurodyta, kokį laikotarpį minėtas išrašas apima. Tačiau byloje yra pateiktas kitas M. L. administracinių nusižengimų registro išrašas už 5 metų laikotarpį, iš kurio matyti, kad Pareiškėjos administracinių baustumų istorija visgi nėra nepriekaištinga – be aptariamo įvykio ji administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje bausta du kartus, iš jų vieną kartą už KET pažeidimą – greičio viršijimą. Nors pažymėtina, kad minėtas KET pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu, be to, pastaroji už KET pažeidimą paskirta nuobauda yra nebegaliojanti, visgi, ši aplinkybė prieštarauja M. L. skunde nurodytam teiginiui, kad ji anksčiau administracine tvarka bausta nebuvo ir tai buvo jos pirmasis administracinis nusižengimas. Teismo vertinimu, tokių aplinkybių kontekste M. L. negali būti laikoma išskirtinai drausminga ir pavyzdinga vairuotoja, ir nėra pagrindo užtikrintai teigti, jog pastarieji M. L. padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, yra atsitiktinio pobūdžio, vienkartinė klaida.
Trečia, tai kad teisė vairuoti transporto priemones M. L. reikalinga dėl darbinių ir šeimyninių aplinkybių – nuvykti į darbą, taip pat nuvežti (duomenys neskelbtini) vaiką į mokyklą – nesudaro išskirtinių aplinkybių, kurios leistų šios specialios teisės atėmimo terminą sumažinti. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, kad vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų ANK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams – skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-313-851/2018). Akivaizdu, kad M. L. dar iki nusižengimų padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, tačiau šios aplinkybės akivaizdžiai nebuvo pakankamos, kad paskatintų M. L. atsakingiau naudotis šia teise ir rūpestingai laikytis KET reikalavimų, bei nesulaikė Pareiškėjos nuo ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei 426 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo. Šiuo atveju asmeniniai M. L. bei jos šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau už jos padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą bei visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose bei užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme.
Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Trumpesnio nei minimalaus ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio poveikio priemonės termino paskyrimas, ar iš viso administracinio poveikio priemonės neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta tik viena M. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi), ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą (Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-323-919/2019). Administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemonėmis siekiama asmens nubaudimo ir prevencinių tikslų (ANK 22 straipsnis). Vien tik administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį tenkinančios administracinės poveikio priemonės paskyrimas, teismo vertinimu, šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad administracinio poveikio priemonė Nutarimu M. L. buvo paskirta tinkamai įvertinus jos padarytų nusižengimų pobūdį bei padarymo aplinkybes, Pareiškėjos asmenybę. Teismo vertinimu, M. L. skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, nei minimaliam, terminui. Dėl nurodytų priežasčių Nutarimas paliekamas nepakeistas, o Pareiškėjos skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5012-2022 palikti nepakeistą ir M. L. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.