Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės (toliau – ir prokurorė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 3 dalyje ir jam skirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta dalis Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tai yra 6 (šeši) mėnesiai, ir skirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. kovo 5 d. nuosprendį atlikta bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis ir 5 dalies 5, 7, 6 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti arba tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Ž. L. teisiamas už apysunkį tyčinį nusikaltimą teisingumui, praeityje teistas Lietuvoje 12 kartų ir užsienyje 1 kartą už įvairias nusikalstamas veikas, įskaitant turtinius ir smurtinius nusikaltimus, ne kartą baustas administracine tvarka (baudos nesumokėtos), o nagrinėjamu atveju nusikalstamai veikė tiek būdamas laisvės atėmimo vietoje ir atlikdamas bausmę (per apklausą ikiteisminio tyrimo metu), tiek jau išleistas iš įkalinimo vietos lygtinio paleidimo sąlygomis (per apklausą teisminio nagrinėjimo metu).

2.5. Prokurorės nuomone, aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog Ž. L. negerbia įstatymo, nekeičia priešingo teisei elgesio, sistemingai daro įvairius naujus, aiškiai įžūlius nusikaltimus (iš kurių tik 5 yra smurtinio pobūdžio), anksčiau jam taikytos visos baudžiamojo poveikio priemonės ir gydymas nėra veiksmingi, jis yra delinkventinio elgesio asmuo – recidyvistas, nesilaikantis įstatymų nustatytos bendrabūvio tvarkos, visomis priemonėmis siekiantis sau naudos, o nusikalstamas jo elgesys yra neatsitiktinio pobūdžio, bet sąmoningai jo pasirinkto sistemingo nusikalstamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl atidėjus Ž. L. paskirtos bausmės vykdymą, nebūtų laikomasi teisingumo, bausmės specialiosios ir bendrosios prevencijos principų. Be to, prokurorės įsitikinimu, būtų nesuprantama, jeigu asmuo, teisiamas tryliktą kartą už tyčinį nusikaltimą, kurį pradėjo daryti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir vėliau tęsė jį laisvėje, galėtų išvengti realaus bausmės atlikimo ir toliau nejustų padarytų nusikaltimų pasekmių.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Kiti bylos aspektai apeliacinės instancijos teisme, nepaisant to, ar gautas dėl jų skundas, vertinami tik nustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Analizuojamu atveju iš apeliacinio skundo matyti, jog prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistojo Ž. L. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, skundžiamą nuosprendį tikrina tiek, kiek to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo <...> (BK 75 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

7. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Ž. L. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 3 dalyje, ir paskyręs jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 7, 6, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigodamas nuteistąjį pradėti dirbti arba tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 235 straipsnio 3 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) bei tai, kad nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad baudžiamojoje byloje egzistuoja formalus, BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, pagrindas taikyti Ž. L. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

8. Kasacinio teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023). Pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-7-168/2014, 2K-273-489/2018). Jeigu asmeniui jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, jis nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tam, kad tokiam asmeniui būtų galima atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą dar kartą, būtina nustatyti esminių aplinkybių, apibūdinančių jo asmenybę, pasikeitimą (naujų atsiradimą), kuris sudarytų pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-976/2023, 2K-111-976/2024).

9. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu šioje baudžiamojoje byloje egzistuoja BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga – yra pakankamas pagrindas manyti, jog Ž. L. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šią savo išvadą skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas grindė tuo, kad priešingai nei nagrinėjamu atveju, ankstesnis nuteistojo nusikalstamas elgesys iš esmės buvo nukreiptas į smurtinius nusikaltimus, kad apysunkį nusikaltimą įvykdė tik dėl savo vidinio subjektyvaus, netinkamo aplinkybių įvertinimo, kad paties nuteistojo teigimu yra dirbantis, nuomojasi būstą, padeda šeimai ir yra padaręs atitinkamas išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio, kad Ž. L. laikėsi anksčiau jo atžvilgiu taikyto lygtinio paleidimo instituto sąlygų. Šių aplinkybių visumoje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys nepakis, pritaikius bausmės vykdymo atidėjimo institutą, bei kad nuteistasis yra tiek socialiai pavojingas, jog turi būti izoliuotas nuo visuomenės, realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, todėl nuteistojo Ž. L. atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, paskirdamas BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas, atsižvelgdamas į jo asmenybę ir nusikalstamo elgesio raišką ne tik nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, bet ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškos modelį (smurtinių nusikaltimų vykdymą). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką bei pritardama prokurorės apeliacinio skundo argumentams, neturi objektyvaus pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei sprendė Kauno apylinkės teismas, būtent nuteistojo Ž. L. praeities teistumai, kurie jį charakterizuoja itin neigiamai, nesudaro jokio pagrįsto bei teisėto pagrindo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad Ž. L. nusikalto, būdamas teistas ir teistumui neišnykus, nusikalstamą veiką padarė, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už kitos tyčinės nusikalstamos veikos įvykdymą bei lygtinio paleidimo laikotarpiu, o pastarasis elgesys rodo, kad nuteistasis nepateisina jam parodyto pasitikėjimo. Be to, kaip teisingai nurodoma tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek prokurorės apeliaciniame skunde, pats nuteistasis pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad nusikalstamą veiką padarė, siekdamas asmeninės naudos, t. y. siekdamas būti paleistas lygtinai (3 t., b. l. 123–124). Svarbu įvertinti tai, kad Ž. L. praeityje teistas net dvylika kartų už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, finansų sistemai, viešajai tvarkai, teistumas neišnykęs, vieną kartą teistas ir užsienio valstybėje už prekybą vogtomis prekėmis (2 t., b. l. 159–174; Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenys), nusikalstamas veikas vykdydavo, neatlikęs bausmės arba nepasibaigus ankstesniu teismo sprendimu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminui, ką teisingai pažymėjo ir prokurorė apeliaciniame skunde, taip pat baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį, paskirtos baudos nesumokėjęs (3 t., b. l. 57–59). Nuteistojo atžvilgiu laisvės atėmimo bausmės vykdymas praeityje buvo atidėtas net keturis kartus, taip pat net tris kartus nuteistajam Ž. L. buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. bei 2017 m. liepos 28 d. nutartimis, t. y. du kartus, Ž. L. taikytas lygtinis paleidimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti likusią neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis Ž. L. geba išlaikyti jam valstybės parodytą pasitikėjimą. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog 2023 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus pateikta Ž. L. charakteristika (3 t., b. l. 53) iš esmės yra teigiama, vis dėlto būtent šis rašytinis baudžiamosios bylos įrodymas patvirtina, kad Ž. L. nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 3 dalyje, įvykdė (duotų melagingų parodymų patvirtinimas 2023 m. kovo 2 d. vykusiame teisiamajame posėdyje) ir lygtinio paleidimo laikotarpiu. Aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir rodo, kad ankstesni teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau nesilaikė įstatymų bei ignoravo tinkamo elgesio normas. Be to, nuteistojo Ž. L. praeities teistumai ir jų skaičius nesudaro pagrindo tikėti nuteistojo teiginiu, kad jis yra padaręs atitinkamas išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio, ką, atidėdamas bausmės vykdymą, vertino pirmosios instancijos teismas. Juo labiau, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. kovo 5 d. nuosprendžiu Ž. L. nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įvykdytą 2024 m. sausio 20 d., t. y. po nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje įvykdyto nusikaltimo Ž. L. vėl elgėsi nusikalstamai, o toks nuteistojo elgesys nerodo jo siekio ateityje nedaryti kitų veikų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam Ž. L. atidėjo paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, t. y. nagrinėjamu atveju netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, atidėdamas nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, nepagrįstai vertino ir nuteistojo teiginius, jog jis dirba, nuomojasi būstą bei padeda šeimai. Pažymėtina, jog Ž. L. 2024 m. balandžio 4 d. teisiamajame posėdyje vykusių baigiamųjų kalbų metu nurodė pirmosios instancijos teismui susiradęs darbą (3 t., b. l. 138), vis dėlto, patikrinus LITEKO esančius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, matyti, kad nuteistasis iki 2024 m. sausio 10 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2024 m. gegužės 15 d. iki 2024 m. birželio 17 d. bei nuo 2024 m. rugpjūčio 13 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. vertėsi individualia veikla pagal verslo liudijimą, taigi nei 2024 m. balandžio 4 d., nei skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai nuteistasis Ž. L. nedirbo, kaip teisingai pažymėta ir prokurorės apeliaciniame skunde, o aptartos aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, tik patvirtina Kauno apylinkės teismo išvadą, jog nuteistasis pasitelkia melą savo tikslų siekimui. Juo labiau, kad ir pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, sprendė, jog buvusios nuteistojo darbovietės (duomenys neskelbtini) pateikta Ž. L. charakteristika, kurioje nuteistasis apibūdinamas kaip linkęs meluoti ir nepareigingas (3 t., b. l. 46), patvirtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 3 dalyje, įvykdymas buvo būdingas Ž. L. pasirinktam veikimo modeliui, kai melą jis pasitelkia savo tikslų siekimui. Šią išvadą sustiprina ir nuteistojo elgesys apeliacinės instancijos teisme, nes 2024 m. birželio 12 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas nuteistojo prašymas atidėti 2024 m. birželio 12 d. teismo posėdį dėl turimo nedarbingumo, nurodant, kad gydytoją pažymą nuteistasis pateiks sekančio teismo posėdžio metu (3 t., b. l. 185). 2024 m. birželio 13 d. nuteistajam elektroniniu paštu buvo išsiųstas teismo šaukimas į 2024 m. liepos 30 d. teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme, tačiau nuteistasis į 2024 m. liepos 30 d. teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų, pranešimų bei medicininių dokumentų teismui nepateikė (3 t., b. l. 192). Be to, pirmosios instancijos teismas, atidėdamas nuteistajam Ž. L. paskirtos bausmės vykdymą, vertino ir tas aplinkybes, kad nuteistasis nurodė, jog nuomojasi būstą bei padeda šeimai. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių būsto nuomos faktą, taip pat LITEKO duomenimis (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose 2024 m. gegužės 6 d. gautas nuteistojo sutuoktinės ieškinys dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir kt., kas sudaro objektyvų pagrindą nuteistojo teiginius vertinti kaip melagingus. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad apylinkės teismas, taikydamas nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio normas, nepagrįstai įvertino aplinkybes, jog nuteistasis dirba, nuomojasi būstą bei padeda šeimai, juo labiau, kad tai buvo tik deklaratyvūs nuteistojo teiginiai, nepatvirtinti jokiais duomenimis.

12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo dėl jam paskirtos bausmės atlikimo gali patirti papildomų praradimų ir sunkumų, savaime nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę ar atidėti jos vykdymą. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. Nuteistasis Ž. L. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobūdžio praradimus ar nepatogumus, nes visos anksčiau aptartos aplinkybės iš tiesų neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nebuvo įvertinti nagrinėjamos nusikalstamos veikos pavojingumas bei pasekmės. Vis dėlto, aukštesnysis teismas su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutikti neturi pagrindo, nes šios aplinkybės buvo išsamiai įvertintos skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje „Dėl veikos numatytos BK 235 straipsnio 3 dalyje“ (skundžiamo nuosprendžio 6–8 lapai). Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje, pasisakydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo Ž. L. atžvilgiu, nurodė, jog nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, apysunkį nusikaltimą įvykdė dėl savo vidinio subjektyvaus, netinkamo aplinkybių vertinimo (skundžiamo nuosprendžio 10 lapas). Taigi, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas įvertino Ž. L. padarytą nusikalstamą veiką, o tai, kad šių aplinkybių išsamus vertinimas nepateiktas nuosprendžio dalyje, kurioje motyvuojamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymas, nesudaro pagrindo teigti, jog apylinkės teismas visiškai to nevertino.

14. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog Ž. L. paskirtos bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad bausmės vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju nuteistajam Ž. L., teisiamam tryliktą kartą už tyčinį nusikaltimą, kurį pradėjo daryti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir vėliau tęsė jį laisvėje lygtinio paleidimo metu, gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą bei neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško bei kito pobūdžio nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Aptartų aplinkybių visumoje nenustatyta esminių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo Ž. L. asmenybę, pasikeitimo, kas sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis daugiau nenusikals, dėl ko spręstina, jog nagrinėjamu atveju siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam taikytos BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalių nuostatos su įpareigojimais, naikintina (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Dėl proceso išlaidų

15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį Ž. L. ginti parinkta advokatė Violeta Naujokienė (3 t., b. l. 176), kuri Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo paskirta nuteistojo Ž. L. gynėja (3 t., b. l. 178–179), kuri dalyvavo teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme. Kauno apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė (3 t., b. l. 181) ir patikslinta (3 t., b. l. 188) pažymos dėl patirtų išlaidų, kuriomis prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, patikslintoje pažymoje nurodant, jog iš nuteistojo Ž. L. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 154,17 eurai (3 t., b. l. 188).

16. Baudžiamajame įstatyme įtvirtina, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys (BPK 106 straipsnio 1 dalis). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-162-648/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-46-895/2015, 2K-24-654/2023). Pagal kasacinio teismo praktiką teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą paprastai tik tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021, 2K-56-495/2022, 2K-240-489/2022).

17. BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Kadangi nuteistasis Ž. L. teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, šios tarnybos koordinatoriaus sprendimu nuteistajam buvo parinktas ir Kauno apygardos teismo nutartimi paskirtas gynėjas, kuris gynė nuteistąjį, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokurorės skundą, kuris tenkinamas ir nuteistasis turės atlikti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, kas apsunkina nuteistojo Ž. L. galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patikslintoje pažymoje nurodytą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidų sumą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam Ž. L. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis ir 5 dalies 5, 7, 6 ir 10 punktais, Ž. L. paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti arba tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio Ž. L. sulaikymo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą Ž. L. apeliacinės instancijos teisme netenkinti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.