Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. P. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1213-855/2023 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Reklaminis informacijos centras“ ieškinį atsakovui J. P., trečiasis asmuo – AAS BTA Baltic Insurance company filialas Lietuvoje dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. sprendimu už akių nusprendė: tenkinti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Reklaminis informacijos centras“ ieškinį ir priteisti ieškovei iš atsakovo J. P. 53 019,15 Eur; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-11-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo 1 020 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 365 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje „Proceso atnaujinimas“ numatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad CPK numatyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, o proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

6. Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui proceso atnaujinimo institutu, yra nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti

7. CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodė, jog apie naujas aplinkybes sužinojo po to, kai kreipėsi į advokatų profesinę bendriją teisinės konsultacijos (teisinių paslaugų teikimo sutartis su pareiškėju buvo sudaryta 2023 m. balandžio 14 d.). Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2023 m. gegužės 10 d., taigi, pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė nepraleidęs įstatyme numatyto termino (CPK 78 straipsnis, 368 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis, kuria teismas atmetė J. P. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2023 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-421-370/2023, kuria paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartį. Dėl to, nėra suėjęs ir penkerių metų naikinamasis laikotarpis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nėra suėjęs, kaip tai numato CPK 368 straipsnio 2 dalis.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo, įtvirtinto CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, (ne)buvimo

9. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 10 d. teismui pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo remiasi dvejais proceso atnaujinimo pagrindais: 1) CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu – sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų; 2) CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu – pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014).

11. Pareiškėjas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas trečiuoju asmeniu įtraukė atsakovo civilinės atsakomybės draudiką AAS „BTA Baltic Insurance Company“, tačiau neįtraukė kito atsakovo civilinę atsakomybę draudusio draudiko – Millenium Insurance Company Limited, kuris atsakovo civilinę atsakomybę draudė laikotarpiais: nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2019 m. birželio 29 d.; nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. birželio 29 d. ir nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2021 m. birželio 29 d. Teismo 2023 m. sausio 12 d. priimtas sprendimas už akių turi įtakos draudiko Millenium Insurance Company Limited teisėms ir pareigoms, kadangi ir šiam draudikui bus teikiamas prašymas dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Kaip teisingai pažymi ieškovė BUAB „Reklaminis informacijos centras“ bei remiantis byloje esančiais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš ieškovės kartu su ieškiniu pateikto atsakovo 2022 m. birželio 22 d. atsiliepimo į ieškovės pretenziją matyti, kad atsakovas nurodo, jog kaip BUAB „Reklaminis informacijos centras“ nemokumo administratorius veikė nuo 2012 m. iki 2022 m. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 23 d. iki 2022 m. birželio 29 d. nemokumo administratoriaus civilinę atsakomybę draudė AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Teismas pažymi, kad civilinio proceso nuostatos suteikia galimybę įtraukti trečiąjį asmenį dalyvauti procese motyvuotu šalių prašymu, kurio nė viena iš šalių byloje neteikė bei teismo iniciatyva, teismui sprendžiant, kad byloje priimtas sprendimas gali turėti įtakos asmens teisėms arba pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

12. Be kita ko, sutiktina su ieškovės nurodytu argumentu, jog teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad prašyti proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali ne bet kurie, o tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys – pareiškėjai, dėl kurių materialiųjų teisių ir pareigų tiesiogiai pasisakyta byloje, kurioje procesą prašoma atnaujinti (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229-516/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1385-302/2020).

13. Remiantis bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. sprendimu už akių nusprendė tenkinti ieškovės BUAB „Reklaminis informacijos centras“ ieškinį ir priteisti ieškovei iš atsakovo J. P. 53 019,15 Eur; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-11-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo 1 020 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Šiame sprendime už akių teismas tiesiogiai nepasisakė ir nenusprendė dėl draudiko Millenium Insurance Company Limited teisių ar pareigų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei aptartą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad pareiškėjas, kaip dalyvavęs byloje atsakovo procesiniu teisiniu santykiu asmuo, neturi teisės teikti prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 straipsnio pagrindu bei siekti apginti ne savo, o kito byloje nedalyvavusio asmens galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus. Duomenų byloje, jog Millenium Insurance Company Limited būtų suteikęs įgaliojimą pareiškėjui J. P. kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo minėtu pagrindu, nenustatyta.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo, įtvirtinto CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, (ne)buvimo

14. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu proceso atnaujinimas galimas, kai teismas padarė aiškią materialinės ar procesinės teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir kurią būtina ištaisyti. Asmenys, nurodyti CPK 365 straipsnio 1 dalyje, gali pareikšti prašymus atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. priimtas sprendimas apeliacine tvarka neperžiūrėtas, dėl ko darytina išvada, jog pareiškėjas turi teisę teikti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

15. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatyme neatskleidžiama, ši sąvoka yra vertinamoji. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005).

16. Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, nes perkvalifikavo ginčo teisinį santykį, atsakovui nesudarius galimybių dėl jų pasisakyti, o ieškovas turėjo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį bei žalą padariusio asmens kaltę. Be to, teismas atliko formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nebuvo atliekamas išsamus įrodymų tyrimas. Teismas taip pat padarė aiškią teisės taikymo klaidą, nes netaikė CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkto, pagal kurį teismas gali netenkinti šalies prašymo priimti sprendimą už akių.

17. Su pareiškėjo argumentu, kad teismas sprendime už akių padarė aiškią teisės taikymo klaidą, nes atliko formalų byloje esančių įrodymų vertinimą bei netaikė CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkto, nesutiktina. Kaip ir nurodo pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą, kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog formalus įrodymų vertinimas reiškia, jog įrodymų vertinimas yra atliekamas išsamiai neištyrus jų turinio faktinio pagrįstumo. O apimties prasme tai reiškia, kad byloje nėra atliekamas išsamus įrodymų tyrimas, kuris pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą. Tačiau pabrėžtina, kad įstatymas nustato teismui pareigą priimti sprendimą už akių, tik įsitikinus, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui yra pagrindas priimti būtent tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad apimties požiūriu teismas formaliai vertindamas bylos faktinius duomenis bei byloje esančius įrodymus, neprivalo reikalauti daugiau duomenų (pavyzdžiui, apklausti liudytojus, prašyti pateikti papildomus paaiškinimus). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, priimant sprendimą už akių teismo atliekamo formalaus byloje pateiktų įrodymų vertinimo negalima aiškinti pažodžiui, kaip reiškiančio, jog esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 35/03-11/06). Tačiau šios nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154/2010). Tuo tarpu, kaip jau minėta, teismas gali priimti sprendimą už akių tuo atveju, jei jo manymu byloje pateiktų įrodymų pakanka teisingam sprendimui byloje priimti, o priešingai šaliai nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių būtų priimtas toks pat sprendimas. Pareiškėjo nesutikimas bei manymas, kad byloje nepakako įrodymų teisingam sprendimui byloje priimti nelaikytini pakankamu pagrindu konstatuoti teismą padarius aiškią teisės taikymo klaidą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme.

18. Nesutiktina ir su pareiškėjo argumentu, jog aiškią teisės klaidą teismas padarė, perkvalifikavęs ginčo teisinį santykį, o ieškovas turėjo įrodinėti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltę. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. sprendimu už akių nustatė, iš byloje esančių įrodymų (ieškovės BUAB „Reklaminis informacijos centras“ pateiktų dokumentų, banko sąskaitos išrašo) laikotarpiu, per kurį bankrotą administravo atsakovas, administravimo sąnaudų pagrindu viso panaudotos 82 516 Eur lėšos, tame tarpe 63 153,85 Eur suma išmokėta asmeniškai atsakovui, kaip administratoriaus atlyginimas. O tokiu būdu buvo viršyta tiek bendra administravimo išlaidų sąmata (10 136,70 Eur + privalomi mokėtini mokesčiai), tiek administratoriaus atlyginimo suma. Teismas nurodė, kad net neatsižvelgiant į faktą, kad atsakovas buvo atstatydintas iš bankroto administratoriaus pareigų neužbaigus įmonės bankroto proceso, jo naudai be jokio pagrindo išmokėta ieškovės lėšų suma sudaro ne mažiau kaip 53 017,15 Eur. Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad iš esmės pripažįsta ieškovės reikalavimus, tačiau mano, kad prašoma priteisti suma turi būti kvalifikuojama kaip nuostoliai, o ne kaip nepagrįstas praturtėjimas. Pareiškėjas prašė teismo taikyti ir 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo bei nurodė, kad iš jo negali būti priteistos lėšos, išmokėtos jam iki 2019-10-25 dienos.

19. Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, konstatavo, kad pareiškėjas J. P., būdamas ieškovės BUAB „Reklaminis informacijos centras“ nemokumo administratoriumi, gavo mažiausiai 53 017,15 Eur didesnį atlyginimą už įmonės bankroto proceso administravimą, nei kad buvo nutarta bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo, šių faktinių aplinkybių teismo procese nekvestionavo ir neginčijo, dėl jų neprieštaravo, viršijo bankrutuojančios įmonės kreditorių nutarimu nustatytą bendrą administravimo išlaidų visam įmonės bankroto procesui dydį, nesant jokių kreditorių susirinkimų sprendimų. Teismas pažymėjo, kad tokiu būdu pareiškėjas J. P. atliko neteisėtus veiksmus bei padarė bankrutuojančiai įmonei žalą, kurią privalo atlyginti. Atitinkamai teismas nemokumo administratorės bankrutuojančios įmonės vardu pareikštą ieškinį pagal jame nurodytą faktinį pagrindą kvalifikavo, kaip ieškinį dėl žalos, padarytos neteisėtais veiksmais bankrutuojančiai įmonei, atlyginimo, o ne kaip reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo/be pagrindo gauto turto priteisimo.

20. Kasacinis teismas ne kartą išaiškino, jog teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas – tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir kokia apimtimi. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių, tačiau kitoks, nei šalis nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).

21. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008).

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad vertinant byloje pateiktus įrodymus teismo nebuvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tuo tarpu aplinkybė, kad byloje esamus įrodymus teismas tyrė ir įvertino kitaip nei kad mano pareiškėjas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi atidėjo J. P. žyminio mokesčio dalies (720 Eur) už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėjimą iki procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos. Šioje byloje priėmus sprendimą, iš pareiškėjo priteistina likusi mokėtina už prašymą dėl proceso atnaujinimo suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 366 straipsniu, 370 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1213-855/2023 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Reklaminis informacijos centras“ ieškinį atsakovui J. P., trečiasis asmuo – AAS BTA Baltic Insurance company filialas Lietuvoje dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų priteisimo.

Priteisti iš pareiškėjo J. P. 720 Eur (septyni šimtai dvidešimt eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Lietuvos valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), įmokos kodas 5660, mokėjimo įrodymą pateikiant teismui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.