- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- e2-421-370/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01372-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- J. Z., J. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo J. P. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1213-855/2023 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Reklaminis informacijos centras“ ieškinį atsakovui J. P. dėl nepagrįstai išmokėtų piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance company“ filialas Lietuvoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Reklaminis informacijos centras“, atstovaujama nemokumo administratorės (bankroto administratorės) D. U., kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. P. (toliau – ir atsakovas), prašydama priteisti 53 049,15 Eur, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi (aktualus civilinės bylos Nr. B2-123-653/2023) UAB „Reklaminis informacijos centras“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas atsakovas J. P.. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartimi buvo patvirtinta 5 000 Lt plius PVM per mėnesį maksimali suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti iki pirmame kreditorių susirinkime bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, o 2013 m. birželio 27 d. įvykęs BUAB „Reklaminis informacijos centras“ kreditorių susirinkimas nutarė patvirtinti bendrą 35 000 Lt (10 136,70 Eur) + privalomi mokėtini mokesčiai išlaidų sąmatą už visą administravimo laikotarpį, į kurią įeina ir administratoriaus atlyginimas bei kitos administravimo išlaidos (apskaitos tvarkymo, teisinių, transporto, archyvavimo paslaugų ir kt.); komunalinius mokesčius bei patalpų valymo, apsaugos sąnaudas nutarta apmokėti pagal faktą.
3. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi atsakovas buvo atstatydintas iš nemokumo administratoriaus pareigų ir nemokumo administratore paskirta D. U. J. P. neatliko visų bankroto administravimo veiksmų, todėl nepatyrė su visos įmonės veiklos pabaiga susijusių sąnaudų. Laikotarpiu, per kurį bankrotą administravo atsakovas, administravimo sąnaudų pagrindu panaudota iš viso 82 516 Eur, iš kurių 63 153,85 Eur suma išmokėta asmeniškai atsakovui, kaip administratoriaus atlyginimas. Tokiu būdu buvo viršyta tiek bendra administravimo išlaidų sąmata, tiek administratoriaus atlyginimo suma. Neatsižvelgiant į faktą, kad atsakovas buvo atstatydintas iš bankroto administratoriaus pareigų neužbaigus įmonės bankroto proceso, jo naudai be pagrindo, kaip administratoriaus atlyginimas išmokėta ieškovės lėšų suma sudaro ne mažiau kaip 53 049,15 Eur.
Atsiliepimas
4. Ieškinys priimtas teisėjos 2022 m. lapkričio 3 d. rezoliucija ir atsakovui bei trečiajam asmeniui buvo nustatytas 20 d. terminas pateikti atsiliepimą.
5. Atsakovas 2022 m. gruodžio 1 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškinio dalį dėl 23 315 Eur priteisimo pripažįsta, o likusią dalį prašo atmesti dėl praleistos ieškinio senaties.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatė, kad pasirengimas bylą nagrinėti teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu ir įpareigojo ieškovę pateikti dubliką, o atsakovą / trečiąjį asmenį – pateikti triplikus per 14 dienų terminą nuo nutarties / procesinių dokumentų įteikimo dienos.
7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 53 019,15 Eur, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 1 020 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
8. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad ieškovė pateikė teismui dubliką, kuris 2022 m. gruodžio 19 d. buvo išsiųstas atsakovui, kuris yra EPP sistemos vartotojas, nurodant 14 dienų terminą triplikui pateikti, tačiau atsakovas nei per teismo nustatytą terminą, nei vėluojant, procesinio dokumento teismui nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl padarė išvadą, kad, esant ieškinyje išdėstytam ieškovės prašymui bei vadovaujantis CPK 227 straipsnio 3 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, galimas sprendimas už akių. Teismo vertinimu, nors teisme 2023 m. sausio 5 d. buvo gautas atsakovo pranešimas apie tai, kad jis susirgo, tačiau atsakovas dėl to prašymo pratęsti / atnaujinti terminą triplikui pateikti nepateikė, įrodymų apie ligą nepateikė, duomenų, kad ir kaip liga sutrukdė jam pateikti rašytinį paruošiamąjį procesinį dokumentą (tripliką) nenurodė, taip pat ir jokių prieštaravimų dėl ieškovės dublike pateikto prašymo nagrinėti bylą iš esmės rašytinio proceso tvarka nepateikė, todėl padarė išvadą, kad yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
9. Atsakovas 2023 m. vasario 1 d. pateikė prašymą peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. sprendimą už akių ir jį panaikinti bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro ne tik atlyginimas administratoriui, bet ir išlaidos patalpoms, reikalingoms administravimo paslaugoms teikti, archyvui saugoti, nuomai telefonui ir kt. Pardavus BUAB „Reklaminis informacijos centras“ patalpas Švitrigailos g. 11A, Vilniuje, gauti 140 000 Eur, kurie dar 2014 m. buvo pervesti į valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto banko sąskaitą, kaip dalinis kreditoriaus reikalavimo padengimas. Pagrindinis įmonės kreditorius 2022 m. gruodžio 20 d. gavo iš atsakovo informaciją apie vykdomas bankroto procedūras, taip pat ir artimiausiu metu galimus virš 100 000 Eur piniginių lėšų pervedimus kreditoriaus reikalavimo padengimui, kadangi atsakovo intensyviai vedamos derybos dėl reikalavimo teisės pardavimo su kreditoriumi suderinta kaina už 230 000 Eur neįvyko dėl pirkėjo kaltės, ir pagal pirkimo – pardavimo sutartį pirkėjo pervesti 95 000 Eur lieka įmonėje ir nėra grąžinami. Atstatydintas atsakovas įmonėje paliko turto už daugiau nei 300 000 Eur, Vilniaus apygardos teismo sprendimu BUAB „Reklaminis informacijos centras“ priteista daugiau nei 1 200 000 Eur.
10. Nurodė, kad nemokumo administratorė D. U. yra išbraukta iš nemokumo administratorių sąrašų ir yra netekusi teisės teikti administravimo paslaugas, tačiau, neturėdama įgaliojimų, pateikė teismui dubliką.
11. Atsakovas negalėjo pateikti tripliko dėl ligos, taip pat atsakovą suklaidino iš teismo gauta žinutė, kuri davė pagrindą manyti, kad atsakovui baigus sirgti bus išrašytas nedarbingumo pažymėjimas ir jis bus pateiktas teismui kaip įrodymas. Atsakovas turi daug ligų ir jų liekamųjų reiškinių, negali fiziškai dirbti.
Šalies argumentai
12. Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Valdymo ekspertai“, su atsakovo prašymu peržiūrėti sprendimą už akių nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas turi aktyvią EPP paskyrą, todėl, būdamas sąžiningas ir rūpestingas asmuo, turėjo pareigą nuolat ir sistemiškai ją tikrinti. Atsakovas neginčija, kad jis buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti tripliką, taip pat neginčija, jog jis gavo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį ir 2022 m. gruodžio 19 d. pranešimą dėl nustatyto 14 dienų termino triplikui pateikti, todėl darytina išvada, kad atsakovas praleido terminą pateikti tripliką. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. sausio 5 d. buvo gautas atsakovo pranešimas apie tai, kad jis susirgo, tačiau atsakovas nepateikė prašymo pratęsti / atnaujinti terminą triplikui pateikti, jokių įrodymų apie ligą bei duomenų, kad liga sutrukdė jam pateikti rašytinį paruošiamąjį procesinį dokumentą (tripliką) iki nustatyto termino pabaigos.
Atsiliepimas
13. Nurodė, kad atsakovas nei atsiliepime į ieškinį, nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neginčija nei to, kad jis atliko neteisėtus veiksmus, nei ieškinyje nurodyto reikalavimo sumos apskaičiavimo. Pareiškime nėra nurodomi jokie konkretūs įrodymai, bylos duomenys, kurie leistų spręsti apie galimų atsakovo paaiškinimų posėdyje įtaką sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Deklaratyvūs pareiškimo teiginiai apie galimą kreditorių reikalavimų dengimą ar tariamą kreditorės VĮ Turto banko norą pasislėpti už įstatymo spragų, nesudaro pagrindo konstatuoti jų galimą įtaką sprendimo už akių pagrįstumui, įskaitant ir atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį daliai ieškinio reikalavimų pagrįstumui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
14. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1213-855/2023.
15. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustačius, kad pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui vyks paruošiamųjų dokumentų būdu ir ieškovę įpareigojus pateikti teismui dubliką, o atsakovą – tripliką per 14 dienų nuo atitinkamų procesinių dokumentų įteikimo dienos, atsakovas, kuriam 2022 m. gruodžio 19 d. buvo išsiųstas ieškovės dublikas, neneigė jį gavęs, tačiau nei per teismo nustatytą terminą, nei iki pat sprendimo už akių priėmimo dienos tripliko, kaip paruošiamojo procesinio dokumento, teismui nepateikė, o ieškovė ieškinyje buvo pateikusi prašymą CPK nustatytais atvejais priimti sprendimą už akių. Atsakovas taip pat neprašė pratęsti / atnaujinti terminą triplikui pateikti, įrodymų apie ligą teismui nepateikė, todėl teismas nenustatė jokių kliūčių sprendimo už akių priėmimui.
16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas dėl ligos buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2023 m. sausio 13 d., tačiau iki atsakovo nedarbingumo pradžios terminas triplikui pateikti jau buvo pasibaigęs (triplikas turėjo būti pateiktas teismui iki 2023 m. sausio 3 d.), taip pat teismas ne iš karto priėmė sprendimą už akių pasibaigus tripliko pateikimo terminui, tikėdamasis, kad triplikas, įvertinus atsakovo teismui pateiktą 2023 m. sausio 5 d. pranešimą apie ligą, bus pateiktas prašant atnaujinti terminą.
17. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas iš esmės nenurodė jokių teisiškai reikšmingų argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, kodėl jo atlikti veiksmai, gaunant / pervedant į savo banko sąskaitą mažiausiai 53 017,15 Eur didesnį atlyginimą už įmonės bankroto proceso administravimą, nei buvo nutarta 2013 m. birželio 27 d. BUAB „Reklaminis informacijos centras“ kreditorių susirinkimo sprendimu, kuris per visą aktualų laikotarpių galiojo, turėtų būti vertinami kaip teisėti, nepažeidžiantys imperatyvių bankroto procesą reglamentuojančių teisės normų bei galiojančių konkrečios bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkime išreikštos valios.
18. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra reikšminga atsakovo nurodoma aplinkybė apie tai, kad ieškovės vardu dubliką teismui pateikė įgaliojimus praradusi nemokumo administratorė D. U. Teismas nustatė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 16 d. įsakymu nemokumo administratorei D. U. buvo panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus ir ji 2022 m. gruodžio 19 d. buvo išbraukta iš Nemokumo administratorių sąrašo, tačiau atstatydinta iš BUAB „Reklaminis informacijos centras“ nemokumo administratorės pareigų ir naujas nemokumo administratorė MB „Valdymo ekspertai“ buvo paskirta tik Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi. Teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nemokumo administratorė D. U. dubliką teismui pateikė turėdama įgaliojimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovas atskirajame skunde iš esmės prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo (panaikinti sprendimą už akių). Taip pat prašo ieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir sujungti bylą su BUAB „Reklaminis informacijos centras“ bankroto byla, priimant sprendimą pasisakyti dėl privalomojo draudimo išmokų. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad 63 153,85 Eur suma buvo pervesta administratoriui kaip administravimo lėšos, o ne atlyginimas, taip pat, atsakovo vertinimu, ieškovės ieškinys neturėjo būti priimtas, nes ieškovės atstovės nemokumo administratorės D. U. įgaliojimai teikti nemokumo administravimo paslaugas baigėsi 2022 m. sausio 1 d.
Atsiliepimas
20. Ieškovė atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl atsakovo nurodytų aplinkybių ir nepateiktų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas iš esmės nenurodė jokių teisiškai reikšmingų argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, kodėl jo atlikti veiksmai, gaunant / pervedant į savo banko sąskaitą mažiausiai 53 017,15 Eur didesnį atlyginimą už įmonės bankroto proceso administravimą, nei buvo nutarta 2013 m. birželio 27 d. BUAB „Reklaminis informacijos centras“ kreditorių susirinkimo sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
22. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
23. Apeliantas prašo apsvarstyti galimybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės, todėl apelianto prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmetamas (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
25. Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas skatina šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).
26. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos yra įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
27. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla, tačiau teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis).
28. Taigi, sprendimo už akių priėmimo institutas taikomas pasyviajai proceso šaliai, teismui priimant sprendimą dėl byloje kilusio ginčo tų įrodymų, kurie yra byloje, pagrindu. Tuo metu pasyvioji proceso šalis prisiima riziką, kad jai nepalankaus teismo sprendimo už akių priėmimo atveju teismas gali ir neatsižvelgti į jos pavėluotai pateiktus įrodymus, padaręs išvadą, kad ši šalis sąžiningai nesinaudojo jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, nes padarė išvadą, kad apeliantas, atsiliepime į ieškinį iš esmės sutiko su ieškiniu ir be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė tripliko, esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių.
29. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra išaiškinęs, kad sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, bet ne teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai (ar procesinio dokumento nepateikusiai) šaliai ir ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu; teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą; CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą; teismas negali priimti sprendimo už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021).
30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jau po bylos išnagrinėjimo sprendimu už akių pateiktais įrodymais apeliantas iš esmės siekia pagrįsti, kad ieškovė neįrodė ieškinio faktinio pagrindo ir pirmosios instancijos teismas iš esmės netikrino ieškinio faktinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.
31. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad: 1) Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi (aktualus civilinės bylos Nr. B2-123-653/2023) UAB „Reklaminis informacijos centras“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas atsakovas J. P.; 2) Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartimi buvo patvirtinta 5 000 Lt plius PVM per mėnesį maksimali suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti iki pirmame kreditorių susirinkime bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, 3) 2013 m. birželio 27 d. įvykęs BUAB „Reklaminis informacijos centras“ kreditorių susirinkimas nutarė patvirtinti bendrą 35 000 Lt (10 136,70 Eur) + privalomi mokėtini mokesčiai išlaidų sąmatą už visą administravimo laikotarpį, į kurią įeina ir administratoriaus atlyginimas bei kitos administravimo išlaidos (apskaitos tvarkymo, teisinių, transporto, archyvavimo paslaugų ir kt.), o komunalinius mokesčius bei patalpų valymo, apsaugos sąnaudas nutarta apmokėti pagal faktines išlaidas, 4) Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi apeliantas buvo atstatydintas iš nemokumo administratoriaus pareigų ir nemokumo administratore paskirta D. U. 5) J. P. buvo atstatydintas iš bankroto administratoriaus pareigų, nes jis neatliko visų bankroto administravimo veiksmų, todėl ir nepatyrė su visos įmonės veiklos pabaiga susijusių sąnaudų. Pažymėtina, kad ieškovė prašė priteisti tik dalį apeliantui sumokėtų piniginių lėšų – 53 049,15 Eur.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nurodė ieškinio reikalavimus, pateikė jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus ir nurodė ginčo nagrinėjimui svarbias aplinkybes, kurių apeliantas objektyviais ir leistinais įrodymais nepaneigė.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagal CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą galėjo atlikti tik atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir jos nurodytų įrodymų vertinimą. Juos įvertinęs, teismas sprendime pasisakė, kad ieškovė įrodė savo teiginius apie jai apelianto neteisėtais veiksmais padarytą žalą, nes apeliantas iš esmės pats atsiliepime į ieškinį sutiko ir pripažino, kad, nepateikdamas papildomos administravimo išlaidų sąmatos kreditorių susirinkimui tvirtinti, pasielgė neprofesionaliai ir neapdairiai, todėl turi pareigą atlyginti įmonei padarytą žalą.
34. Pažymėtina, kad apeliantui, siekiančiam sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesurūpinant savo teisių ir interesų apsauga.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalies įrodymai, turintys įtaką priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, turi būti pateikiami kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas), tačiau, įvertinus apelianto pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nenustatyta, kad apeliantas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo būtų nurodęs naujus motyvus ir / ar pateikęs naujus įrodymus, galinčius pagrįsti sprendimo už akių nepagrįstumą ar neteisėtumą, sudarančius pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir atskirajame skunde.
36. Dėl anksčiau nurodytų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas byloje keliamą procesinį klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai netenkino apelianto pareiškimo dėl 2023 m. sausio 12 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jo panaikinimo.
37. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvais skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.