Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nataljos Zelionkienės,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei K. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-07-31 sprendimą Nr. 24S178518, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2024-08-01 sprendimą Nr. 24S180543, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-08-01 iki 2029-07-31 (toliau – ir Sprendimas dėl uždraudimo atvykti).

Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog iki atvykimo į Lietuvą, 2022-02-03 įsidarbino Insurance Solutions LLC (EIS GROUP įmonių grupės įmonė Baltarusijoje) produktų ir technologijos skyriuje verslo analitikės pareigose. Rusijos Federacijai pradėjus karą prieš Ukrainą, EIS GROUP įmonių grupė nusprendė perkelti EIS GROUP BELARUS veiklą bei darbuotojus iš Baltarusijos į Lietuvą. Atitinkamai, pareiškėjai buvo pateiktas pasiūlymas persikelti į Lietuvą ir ji šiuo pasiūlymu pasinaudojo.

Pareiškėja 2022-04-12 sudarė darbo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „EIS Group Lietuva“, pagal kurią tęsė savo verslo analitikės (verslo informacinių technologijų konsultantės) darbą. Ši pareigybė buvo įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Migracijos departamentas 2022-07-25 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trejiems metams, tad 2022-07-29 jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760164195, galiojantis iki 2024-05-08, o 2024-06-14 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760363447, galiojantis iki 2025-07-29.

Kartu su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėja pateikė 2024-03-15 užpildytą klausimyną, kuriame nurodė, jog 2013-2016 m. dirbo Baltarusijos valstybinėje telekomunikacijų akademijoje dėstytoja, 2013-2022 m. – Baltarusijos Respublikos valstybinio universiteto verslo mokykloje dėstytoja, 2016-2019 m. – BPS-Sberbank Baltarusijos Respublikoje kredito rizikų specialiste, o 2019-2022 m. – Baltarusijos Respublikos plėtros banke projektų tarnybos vyriausiąja specialiste.

Pareiškėja 2024-08-02 per MIGRIS sistemą gavo pranešimą dėl Sprendimo priėmimo, kuriuo buvo panaikintas naujai išduotas leidimas laikinai gyventi. Tą pačią dieną pareiškėja gavo ir pranešimą apie uždraudimą atvykti į Lietuvą penkeriems metams.

Sprendimas motyvuojamas tuo, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) vertinimu, ankstesnis pareiškėjos darbas Baltarusijoje reiškia, jog ji privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad ji ir ateityje, gavusi leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudota Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti. Pareiškėjos darbas Baltarusijai ir Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje neva kelia kontržvalgybinių rizikų, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėja nesutinka su minėtais atsakovo argumentais ir teigia, jog Sprendimas nėra paremtas objektyviais faktais (duomenimis).

Atsakovas netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, pažeidė gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir proporcingumo principus.

Pareiškėjos nuomone, vien aplinkybė, jog ji dirbo pedagoginį darbą aukštojo mokslo įstaigose bei užėmė kredito rizikų specialistės bei projektų tarnybos vyriausiosios specialistės pareigas Baltarusijos bankuose, kurie iki karo pradžios nebuvo sankcijų subjektais, nesudaro pagrindo savaime konstatuoti grėsmės nacionaliniam saugumui. Atsakovas mechaniškai perkėlė VSD išvadą į Sprendimą, tuo pagrindu panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi, taip sugriaudamas jos naujai sukurtą gyvenimą Lietuvoje bei ateities planus.

Pareiškėja teigė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, netyrė pareiškėjos turėtų pareigybių pobūdžio, t. y. kaip dėstymas apie verslo informacines technologijas ar darbas kredito rizikų specialiste bei projektų tarnybos vyriausiąja specialiste gali turėti įtakos jos ryšiams su Baltarusijos Respublikos valdžia, nevertino pareiškėjos grėsmės nacionaliniam saugumui realumo ir akivaizdumo, nevertino jos veiksmų gyvenant Lietuvoje. Be to, priimant Sprendimą, nebuvo išklausyta ir pati pareiškėja, kuri galėtų pateikti išsamius paaiškinimus. Sprendime nepaaiškinta, kokią realią grėsmę pareiškėja kelia valstybės saugumui, kaip tokia grėsmė pasireiškia ir kokie sprendimo priėmimo metu surinkti įrodymai leidžia teigti, kad tokia grėsmė yra reali ir akivaizdi.

Paaiškino, kad 2013 m. birželio mėn. pareiškėja baigė matematikos (mokslinė ir pedagoginė veikla) bakalauro studijas Baltarusijos valstybiniame universitete. Pagal Baltarusijos įstatymus pareiškėja privalėjo išdirbti 2 metus pagal paskyrimą ten, kur nurodys valstybė. Pareiškėja sutiko dirbti mokymo įstaigoje „Aukštoji valstybinė komunikacijų kolegija“. Nei pareiškėjos pareigos, nei dėstomi dalykai nebuvo susiję su politika.

Pareiškėja 2014 m. įstojo į Baltarusijos valstybinį informatikos ir radioelektronikos universitetą, kur 2015 m. baigė informacijos saugumo metodų ir sistemų, informacijos saugos magistro studijas. Studijuojant pareiškėja įsidarbino Baltarusijos Respublikos valstybinio universiteto verslo mokykloje.

2015-09-25 restruktūrizavus mokymo įstaigą „Aukštoji valstybinė komunikacijų kolegija“ į Baltarusijos valstybinę telekomunikacijų akademiją, ji tapo tiesiogiai pavaldi Baltarusijos prezidentui. Pareiškėjai tai buvo nepriimtina, todėl, kai baigėsi jos pareiga dirbti pagal paskyrimą, ji 2016 m. išėjo iš darbo, tačiau liko dirbti Baltarusijos Respublikos valstybinio universiteto verslo mokykloje.

Pažymėjo, kad nemažai dėstytojų šioje mokymo įstaigoje laikėsi tų pačių pažiūrų kaip ir pareiškėja - nepalaikė Baltarusijos režimo. Dėl darbuotojų dalyvavimo 2020 m. masiniuose protestuose, buvo pradėtas universiteto darbuotojų persekiojimas ir atleidimai. 2023 m. lapkričio mėn. buvo suimta Baltarusijos Respublikos valstybinio universiteto verslo mokyklos dėstytoja. Pareiškėja taip pat dalyvavo 2020 m. masiniuose protestuose prieš A. Lukašenkos režimą. Kadangi darbuotojų persekiojimas tik intensyvėjo, pareiškėja 2022 m. nutraukė pedagoginį darbą ir įsidarbino BPS-Sberbank kredito rizikų specialiste.

Pareiškėja perėjo dirbti į Baltarusijos Respublikos plėtros banką, kadangi buvo pasiūlytos geresnės sąlygos. Šiuo laikotarpiu, Lietuva ir Baltarusija vis dar palaikė draugiškus santykius. 2020 m. Baltarusijos plėtros bankas rinko lėšas nukentėjusiems, kurie dalyvavo 2020 m. protestuose prieš A. Lukašenkos režimą. 2021 m. gruodį pareiškėja buvo pakviesta į darbo pokalbį Insurance Solutions LLC (EIS GROUP įmonių grupės įmonė Baltarusijoje) įmonėje, kur 2022-02-03 ir įsidarbino.

Svarbu tai, kad EIS GROUP vis dar vykdo veiklą ir Ukrainoje. Vien dėl šios priežasties pareiškėjai gali būti nesaugu ilgesniam laikui grįžti į Baltarusiją.

Nurodė, kad pavyzdžiui 2024-01-25 buvo paskelbta informacija, kad Baltarusijos pajėgos sulaikė eilinį Baltarusijos pilietį, kuris neva dalyvavo 2020 m. vykusiuose masiniuose protestuose.

Pareiškėja ir jos atstovai teismo posėdžio metu akcentavo, kad pareiškėja nepalaiko dabartinės Baltarusijos užsienio politikos, taip pat smerkia Rusijos Federacijos vykdomą agresiją prieš Ukrainą, nepalaiko ir Baltarusijos valdžios vykdomos represinės vidaus politikos. Deklaruodama pajamas, pareiškėja skiria iki 1,2 procentų pajamų mokesčio Baltarusijos solidarumo fondui (BYSOL), kuris renka lėšas finansinei pagalbai represijų Baltarusijoje aukoms teikti. Be to, 2021 m. pareiškėja kartu su Gruševskio apygardos rinkėjų grupe kreipėsi į Baltarusijos Respublikos nacionalinės asamblėjos atstovų rūmų deputatę M.-K. L. E. dėl Baltarusijos opozicijai svarbių klausimų.

Papildomai pažymėjo, kad pareiškėja protestuose dalyvavo kartu su savo drauge A. O., kuriai po to buvo pareikšti kaltinimai. Todėl pareiškėjai nėra saugu grįžti į savo gimtąją šalį.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos nuomone, Sprendime pateikiami samprotavimai apie tai, kad ji gali būti lojali Baltarusijos valdžiai, ar, kad gali būti šios valdžios išnaudota „žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti“, yra visiškai nepagrįsti.

Pareiškėja nurodė, kad Sprendimas dėl uždraudimo atvykti buvo priimtas iš esmės Sprendimo ir VSD išvados pagrindu, todėl skunde bei teismo posėdžio metu vadovaudamasi tais pačiais argumentais teigė, jog neturint pagrindo konstatuoti pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, Sprendimas dėl uždraudimo atvykti taip pat yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą nurodė ir teismo posėdžio metu atstovė patvirtino, kad priimant ginčijamus sprendimus buvo vadovautasi kompetentingos institucijos VSD išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, tačiau Migracijos departamentas atliko ir savarankišką vertinimą pareiškėjos atžvilgiu.

Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėja nuo 2022-04-15 iki 2024-05-08 ir nuo 2024-06-20 buvo įdarbinta UAB „EIS GROUP LIETUVA“. Pareiškėja turėjo nuo 2022-03-26 iki 2022-06-25 ir nuo 2022-06-23 iki 2022-11-13 galiojusias nacionalines vizas, nuo 2022-07-29 iki 2024-05-08 galiojusį leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėja turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Jos darbo laikotarpis Lietuvoje nelaikytinas ilgalaikiu ryšiu su Lietuva ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Valstybės saugumas ir daugumos Lietuvos Respublikos visuomenės interesas yra svarbesnis, nei užsienio piliečio interesas gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Atsakovas pažymėjo ir tai, kad keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėja susijusių aplinkybių vertinimas, todėl vien tai, kad jai prieš tai buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, savaime nereiškia, kad toks leidimas turi būti išduotas ir ateityje ar kad užsienietė turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog šis leidimas negalės būti panaikintas įstatyme įtvirtintais pagrindais.

Atsakovas atkreipė dėmesį į VSD pastabą, kad pareiškėjos darbas Baltarusijai ir Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos ir Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos tarnybos.

Atsakovo nuomone, tikėtina, kad pareiškėja, dirbdama BPS–Sberbank ir Baltarusijos Respublikos plėtros banke, turėjo ryšių su Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.

Atsakovas akcentavo, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjos atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Išvada apie pareiškėjos keliamą grėsmę yra pagrįsta jos darbu Baltarusijos institucijoms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėja susijusiomis ir nuo jos priklausiusiomis aplinkybėmis (jos darbinė veikla).

Papildomai pažymėjo, kad įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui.

Tai, kad anksčiau oficialiai nėra užfiksuota, jog pareiškėja būtų veikusi prieš Lietuvą, savaime nepaneigia nustatytų svarbių aplinkybių.

Atsakovo teigimu, pareiškėjos išreikštos pažiūros į geopolitinę situaciją ir pateikti rodymai apie dalyvavimą protesto akcijose ir mitinguose, nesudaro pagrindo paneigti jos nustatytų ryšių bei egzistavusio lojalumo Baltarusijos Respublikos valdžiai, kurį ji privalėjo demonstruoti, dirbdama Baltarusijos valstybinėse ugdymo įstaigose ir bankuose.

Pareiškėjos pildomame klausimyne išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu taip pat nesudaro pagrindo pripažinti Migracijos departamento sprendimų neteisėtais. Grėsmė šiuo atveju kyla dėl pareiškėjos darbo buvusiose darbovietėse, o ne dėl klausimyne pasirinktų atsakymo variantų, susijusių su nepritarimu Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams.

Atsakovo įsitikinimu, ginčijami sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, juose pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl tiek Sprendimas, tiek jo pagrindu priimtas Sprendimas dėl uždraudimo atvykti atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, abu sprendimai priimti nešališkai ir objektyviai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD su skundu nesutiko.

Atsiliepime nurodė, jog 2024-07-17 raštu Nr. 18-6610 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, dirbdama Baltarusijos valstybinėje telekomunikacijų akademijoje ir Baltarusijos Respublikos valstybinio universiteto verslo mokykloje, pareiškėja privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose (įmonėse, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose (įmonėse, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

VSD vertinimu, pareiškėjos darbas Baltarusijos bankuose ne tik reiškia, kad ji privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, bet ir tai, kad pareiškėja ir ateityje gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėja leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turi nuo 2022 m., tačiau periodiškai iki 2024 metų vykdavo į Baltarusiją, o tai kėlė papildomas rizikas ir galimai sudarė palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti ir pareiškėjos argumentai, jog ji negali grįžti į Baltarusiją dėl savo pačios saugumo, kadangi Baltarusijoje lankydavosi nuolatos. Nors pareiškėja šiuo metu banke nedirba, tačiau jos galimai turimi ryšiai gali aktualizuotis.

VSD akcentavo, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog Baltarusijos režimas ne tik priešiškai nusiteikęs Lietuvos atžvilgiu, vykdo hibridines atakas prieš Lietuvą, bet padėjo ir toliau padeda Rusijai, kuri vykdo precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje, t. y. savo veiksmais parodė, kad praktikoje imasi pačių brutaliausių agresyvių priemonių prieš kitas šalis. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl ši kontekstinė informacija negali būti ignoruojama.

Pabrėžė, kad pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. VSD nuomone, pareiškėjos skunde nėra pateikta objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad nacionalinio saugumo koncepcija buvo remtasi be racionalaus pagrindo.

VSD taip pat pažymėjo, kad Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai atvykti ir gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Akcentavo, kad pareiškėja nėra pasiekusi aukšto integracijos lygio Lietuvoje, jos ryšiai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikiai. Be to, pareiškėjos asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Migracijos departamentas pagrįstai vadovavosi VSD pateikta informacija, tinkamai įvertino pareiškėjos individualią situaciją ir teisingai nusprendė, kad dėl pareiškėjos buvusio darbo Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose ir Baltarusijai ir Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje bei iš to galinčių kilti grėsmių, jog ji gali būti panaudota kaip potencialus verbavimo taikinys, pareiškėja kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir jos leidimas laikinai gyventi turi būti panaikintas, kartu uždraudžiant pareiškėjai atvykti į Lietuvą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024-07-31 sprendimo Nr. 24S178518, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir 2024-08-01 sprendimo Nr. 24S180543, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-08-01 iki 2029-07-31, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra Baltarusijos Respublikos pilietė.

Pareiškėja 2022-06-09 kreipėsi į Migracijos departamentą prašydama išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nurodytu pagrindu (ketino dirbti verslo informacinių technologijų konsultante UAB „EIS Group Lietuva“, t. y. Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal UTPĮ 44¹ straipsnio nuostatas).

Migracijos departamentas 2022-07-25 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi 3 metų laikotarpiui. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760164195, galiojantis iki 2024-05-08, pareiškėjai buvo išduotas 2022-07-29.

Pareiškėja 2024-03-15 pateikė prašymą Nr. 2403-LLGĮ-0208 naujai įforminti leidimą laikinai gyventi. Naujas leidimas gyventi Nr. 760363447, galiojantis iki 2025-07-29, pareiškėjai buvo išduotas 2024-06-14.

Pateikdama prašymą Nr. 2403-LLGĮ-0208 pareiškėja nurodė informaciją apie savo buvusias darbovietes ir paaiškino, jog 2013–2016 m. dirbo Baltarusijos valstybinėje telekomunikacijų akademijoje dėstytoja, 2013–2022 m. – Baltarusijos Respublikos valstybinio universiteto verslo mokykloje dėstytoja, 2016–2019 m. – BPS-Sberbank Baltarusijos Respublikoje kredito rizikų specialiste, o 2019–2022 m. – Baltarusijos Respublikos plėtros banke projektų tarnybos vyriausiąja specialiste.

Migracijos departamentas 2024-07-17 gavo VSD išvadą Nr. 18-6610, kurioje nurodyta, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi dirbdama Baltarusijos valstybinėje telekomunikacijų akademijoje ir Baltarusijos Respublikos valstybinio universiteto verslo mokykloje, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD pažymėjo, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose (įmonėse, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Be to, pareiškėjos darbas Baltarusijai ir Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos ir Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose strateginiuose ekonomikos sektoriuose, taip pat kontroliuoja Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. VSD vertinimu, kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Atsižvelgdamas į šią informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD konstatavo, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes ji gali būti išnaudota Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Vadovaudamasis VSD išvada, Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą bei Sprendimą dėl uždraudimo atvykti.

Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu (leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai). Migracijos departamentas Sprendime vertino, kad pareiškėjos darbo laikotarpis (dirbo Lietuvos Respublikoje nuo 2022 m. balandžio mėn.) nelaikytinas ilgalaikiu ryšiu su Lietuva ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos, taip pat konstatavo, kad pareiškėja neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Atsakovo vertinimu, vien tai, kad pareiškėja turėjo leidimą laikinai gyventi ir dirbo Lietuvoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl jos ankstesnių darbo santykių ir ryšių yra išnykusi. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja ilgą laiką dirbo dėstytoja Baltarusijos valstybinėje telekomunikacijų akademijoje ir Baltarusijos Respublikos valstybinio universiteto verslo mokykloje, o vėliau dirbo Baltarusijai ir Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje, atsakovas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina pareiškėjos patikimumą ir lojalumą Baltarusijos Respublikai bei kelia kontržvalgybinių rizikų, todėl panaikino leidimą laikinai gyventi.

Sprendimas dėl uždraudimo atvykti priimtas iš esmės tais pačiais pagrindais.

Pareiškėja su minėtais sprendimais nesutinka ir prašo juos panaikinti kaip nepagrįstus. Teigia, kad atsakovas neįvertino ir nepateikė argumentų dėl pareiškėjos keliamos realios grėsmės, nepagrindė Sprendimo objektyviais faktiniais duomenimis, o tik formaliai perkėlė VSD išvadą į Sprendimą, taip pažeisdamas gero viešojo administravimo, proporcingumo, protingumo ir objektyvumo principus.

Dėl sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo

Pagal UTPĮ 4 straipsnio 3 dalį, užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis.

Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. UTPĮ 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

UTPĮ 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai.

Pagal 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD uždaviniai: vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. VSD koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu, teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms.

Nurodytos įstatymų normos patvirtina, kad būtent VSD, kaip kompetentinga institucija, atlieka užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir teikia išvadą Migracijos departamentui, kuris, savo ruoštu, panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis ir neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į galutinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2017-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017-06-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. (žr., pvz., LVAT 2012-03-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

Taigi, Migracijos departamentas turi atsižvelgti į faktinių aplinkybių visetą, kuriame yra ne tik VSD išvada, bet ir su užsieniečiu susijusios individualios aplinkybės: jo šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai ir kt. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., LVAT 2023-06-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023).

Nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad priimdamas Sprendimą atsakovas tik formaliai perkėlė VSD išvadą į jį, neatlikus savarankiško pareiškėjos padėties vertinimo bei nenustačius jos keliamos grėsmės realumo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Migracijos departamentas, priešingai nei teigia pareiškėja, jos situacijos individualų vertinimą atliko, t. y. nustatė aplinkybes, susijusias su jos kilme, profesine veikla, apsilankymų Lietuvoje pagrindais ir laikotarpiais, ekonominiais, socialiniais ir šeiminiais ryšiais. Tai, jog pareiškėja nesutinka su atsakovo atliktu bylos duomenų vertinimu, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad Migracijos departamento Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, Migracijos departamentas surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD pateikta išvada, pripažindamas, kad pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir neilgalaikiai. Migracijos departamentas taip pat įvertino pareiškėjos poziciją, išdėstytą Migracijos departamento klausimyne, tačiau sprendė, kad tai nepaneigia aplinkybės, jog pareiškėja yra potencialus verbavimo taikinys Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų jėgos struktūroms. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, kad ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas priėmė tik perrašęs VSD išvadą ir neatlikęs individualaus vertinimo.

Dėl pareiškėjos argumentų, jog atsakovas nenustatė realios pareiškėjos keliamos grėsmės, t. y. konkrečių jos atliktų veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos Respubliką ar kitų gyvenant Lietuvoje padarytų pažeidimų, pažymėtina, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, kaip tik ir yra atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, o ne taikoma atsakomybė už praeityje padarytus pažeidimus. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2023-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023; kt.).

Be to, LVAT yra ne kartą pažymėjęs, jog teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia UTPĮ vartojama sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės taikymo ir aiškinimo dalykas (žr., pvz., 2024-01-31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1086-1188/2024; kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taip pat yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., EŽTT 2008-04-24 sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl fakto, jog pareiškėja 2013–2016 m. dirbo Baltarusijos valstybinėje telekomunikacijų akademijoje dėstytoja, 2013–2022 m. – Baltarusijos Respublikos valstybinio universiteto verslo mokykloje dėstytoja, 2016–2019 m. – BPS-Sberbank Baltarusijos Respublikoje kredito rizikų specialiste, o 2019–2022 m. – Baltarusijos Respublikos plėtros banke projektų tarnybos vyriausiąja specialiste. Vertinant pareiškėjos argumentus dėl jos buvusių pareigų pobūdžio, t. y. kad jos darbas nebuvo tiesiogiai susijęs su politika, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomas, jog lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems ar tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, todėl šie pareiškėjos argumentai atmestini (žr. pvz., LVAT 2023-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2024-04-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-822/2024; 2024-07-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1853-575/2024; kt.).

Dėl pareiškėjos argumentų, kad šiuo metu ji nebedirba Baltarusijos Respublikos valstybinėse įstaigose, pažymėtina, kad asmens ryšiai su Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių tarnybomis gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą šių subjektų atžvilgiu, dėl to galinčia kelti grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022-09-02 nutarimą, taip pat LVAT 2023-09-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023; kt.). Todėl šios aplinkybės niekaip nepaneigia kompetentingos valstybės institucijos – VSD – padarytų išvadų apie pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui pakankamą realumą ir akivaizdumą.

Pareiškėjos ilgalaikis darbas Baltarusijos Respublikos valstybinėse mokymo įstaigose ir Baltarusijai bei Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje, turint omenyje VSD nustatytas aplinkybes apie bankus, kuriuose ji dirbo (banko „Sberbank“ kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam Rusijos gerovės fondui, kurį kontroliuoja Rusijos Federacijos vyriausybė, „Sberbank“ vykdo veiklą Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje Kryme, tuo tarpu Baltarusijos Respublikos plėtros banko pagrindinis tikslas – sukurti valstybinių programų finansavimo sistemą ir įgyvendinti socialiai reikšmingus investicinius projektus, o nuo 2022 m. jam taikomos Europos Sąjungos sankcijos), vertinant šias aplinkybes esamos geopolitinės situacijos kontekste, suponuoja pareiškėjos pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, kad gali kilti grėsmė valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Be to, nuo pareiškėjos darbo Baltarusijos Respublikos bankuose pabaigos praėjo neilgas laiko tarpas, dėl to iš pareiškėjos buvusio darbo kylantys ryšiai gali aktualizuotis, nes Baltarusijos Respublikos žvalgybos bei saugumo tarnybos potencialiai gali siekti verbuoti pareiškėją, taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.

Teismų praktikoje analogiškais atvejais laikomas, kad dėl savo ankstesnių darbinių ryšių pareiškėja tampa lengviau palenkiama vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2023-11-22 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2392-552/2023; 2024-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-520/2024; 2024-08-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024; kt.).

Teismas pažymi, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020-12-09 nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai, o įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014-12-19 nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek LVAT, tiek EŽTT (pvz., 2006-10-18 sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje.

Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą, kad situacija susijusi su nacionaliniu saugumu, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (pvz., EŽTT 2008-04-24 sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms. Lietuvos Respublikos Seimo 2022-12-13 nutarimo Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuostatomis, sugriežtinus vizų režimą, sustiprinta ir valstybės sienos apsauga, t. y. Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Teisėjų kolegija, aptartos geopolitinės situacijos ir Lietuvos saugumo kontekste įvertinusi visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad jų visuma šiuo konkrečiu atveju nepagrindžia pareiškėjos asmeninio intereso ir toliau laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prioriteto prieš siekį užtikrinti valstybės saugumą. Kaip minėta, pareiškėja neturi glaudžių ryšių su Lietuva, todėl jos teisė gyventi Lietuvoje nelaikytina prioritetine prieš Lietuvos valstybės saugumą.

Nors pareiškėja nurodo, jog nepalaiko Baltarusijos vykdomos vidaus bei užsienio politikos ir aktyviai dalyvavo 2020 m. vykusiuose protestuose prieš A. Lukašenkos režimą, be to, teigia, kad į Baltarusiją grįžti jai nesaugu dėl galimo persekiojimo, tačiau šių aplinkybių nepagrindė tiesioginiais objektyviais įrodymais.

Pareiškėjos pateiktose nuotraukose iš mitingų bei protestų nėra užfiksuota pati pareiškėja, taip pat nėra galimybės identifikuoti šių nuotraukų autoriaus, padarymo laiko. Jokių kitų įrodymų apie tai, kad pareiškėja buvo aktyvi Baltarusijoje vykusių protestų dalyvė, byloje nepateikta.

Pareiškėja pateikė savo draugės N. P. ir kolegės R. Š. rašytinius patvirtinimus, jog ji nepalaiko Rusijos vykdomos agresijos bei Baltarusijos vykdomos politikos, tačiau teismas šiuos įrodymus vertina kaip nepatikimus. Abu minėti asmenys yra pareiškėjos tiesiogiai pažįstami, siejami asmeninių ryšių arba darbinių santykių toje pačioje darbovietėje – UAB „EIS Group Lietuva“, todėl galimai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir jų liudijimai negali būti laikomi pakankamais, nešališkais įrodymais. Be to, N. P. liudijimas nepasirašytas originaliu parašu, kas kelia papildomų abejonių šio įrodymo tikrumu.

Tas pats pasakytina ir apie pareiškėjos pateiktą Minsko miesto Hrushaukos apygardos Nr. 98 rinkėjų kreipimąsi į Atstovų rūmų deputatę dėl opozicijai svarbių klausimų, kadangi šis dokumentas nėra pasirašytas pačios pareiškėjos, taip pat nėra galimybės identifikuoti jo autorių.

Pareiškėja taip pat pateikė savo susirašinėjimus su draugais, kuriuose, kaip teigia, išdėstyta jos neigiama pozicija tiek Baltarusijos, tiek Rusijos politikos atžvilgiu, tačiau minėtuose susirašinėjimuose ji daugiausia dalijasi vieša informacija apie Baltarusijoje vykstančius protestus, karo Ukrainoje pradžią, žuvusiųjų, sužeistų ar dingusių asmenų statistiką. Šie susirašinėjimai taip pat niekaip nepaneigia pareiškėjos galimai turimų ryšių su Baltarusijos valdžios struktūromis, kurie tikėtinai galėjo susiklostyti dėl pareiškėjos nesenos ir ilgametės darbinės patirties Baltarusijos valstybinėse įstaigose. Pažymėtina ir tai, kad minėti susirašinėjimai yra privataus pobūdžio, t. y. pareiškėja savo, kaip pati teigia, turimų neigiamų įsitikinimų Baltarusijos valdžios atžvilgiu niekada nebuvo išviešinusi ar kitaip akivaizdžiai deklaravusi, pavyzdžiui, santykiuose su buvusiais darbdaviais, viešose diskusijose ar panašiai.

Šiuo aspektu pareiškėjos situacija taip pat esmingai skiriasi nuo LVAT 2024-06-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2024 aptartos faktinės situacijos, kurią pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu tapatino su pareiškėjos padėtimi ir teigė, kad nagrinėjamu atveju taikytinos minėtoje byloje LVAT suformuotos taisyklės. Pasisakydamas dėl šių pareiškėjos atstovų argumentų teismas pažymi, kad minėtoje byloje nors ir buvo nuspręsta, jog vien asmens tarnyba Baltarusijos Respublikos kariuomenėje 2016–2020 m., nesant kitų papildomų indikacijų dėl asmens keliamos grėsmės, neįvertinus kitų su asmeniu susijusių aplinkybių, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti asmens keliamos grėsmės egzistavimą, tačiau minėtoje byloje buvo nustatytos konkrečios faktinės aplinkybės, patvirtintos atitinkamais įrodymais, kurios leido teismui pagrįstai abejoti VSD ir Migracijos departamento išvadomis apie asmens keliamą grėsmę. Pavyzdžiui, minėtoje byloje buvo pateiktas paties pareiškėjo tarnybinis pranešimas, kuriame jis tiesiogiai išreiškė savo darbdaviui valią būti atleistas iš karinės tarnybos, taip pat pateiktas garso įrašas, kuriame aiškiai girdėjosi, kad pareiškėjui buvo sakoma, jog jis neturėtų pasitraukti iš karo tarnybos ir netgi grasinama. Minėtame garso įraše, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, aiškiai girdėjosi ir paties pareiškėjo pozicija, kurią jis drąsiai išsakė, nurodydamas, kad nori pasitraukti, kadangi nepritaria Baltarusijos vykdomai politikai. Be to, pareiškėjas minėtu atveju buvo pateikęs išrašus iš savo socialinių tinklų paskyros, kurie patvirtino, jog jis viešai nepalaiko Baltarusijos vykdomos politikos ir viešina tai, kas vyksta šalyje, taip pat įrodymus apie jo dalyvavimą mitinguose Minske prieš neteisėtus sulaikymus ir rinkimų rezultatų klastojimą.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja deklaratyviai tapatina savo faktinę situaciją ir veiksmus su minėtoje administracinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų apie savo griežtą ir viešą poziciją Baltarusijos valdžios atžvilgiu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja siekė nutraukti darbo santykius su Baltarusijos valstybinėmis įstaigomis, tačiau jai buvo sudaromos kliūtys, nenustatyta ir tai, kad ji savo nepritarimą Baltarusijos vykdomai politikai būtų išreiškusi savo buvusiems darbdaviams ar kitaip paviešinusi, aktyviai ir viešai būtų dalyvavusi opozicinėje veikloje ar ją rėmusi arba atlikusi kitus veiksmus, kurie leistų spręsti apie pareiškėjos akivaizdų nelojalumą Baltarusijos valdžios struktūroms.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos ir jos atstovų argumentai šioje dalyje, t. y. dėl LVAT 2024-06-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2024 pateiktos kitos individualios situacijos vertinimo, atmestini.

Nors pareiškėja tvirtina, jog pagal Baltarusijos įstatymus privalėjo valstybės įstaigoje išdirbti 2 metus pagal paskyrimą, kadangi priešingu atveju, jai būtų tekę padengti mokymosi išlaidas, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėja 2 metus išdirbusi mokymo įstaigoje „Aukštoji valstybinė komunikacijų kolegija“ (nuo 2015 m. pervadinta į Baltarusijos valstybinę telekomunikacijų akademiją), toliau liko dirbti Baltarusijos Respublikos valstybinio universiteto verslo mokykloje, į kurią 2013 metais įsidarbino savanoriškai, kaip pati nurodė, dėl to, kad jai patiko pedagoginis darbas. Šioje valstybinėje mokymo įstaigoje pareiškėja dirbo iki pat 2022 metų, iš viso 9 metus. Byloje nėra duomenų, kad ir tolesnis pareiškėjos karjeros pasirinkimas dirbti Baltarusijai ir Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje buvo sąlygotas nuo jos nepriklausančių aplinkybių, todėl darytina išvada, kad pareiškėja karjeros galimybes Baltarusijoje rinkosi iš esmės laisva valia, tuo išreikšdama lojalumą Baltarusijos valstybės tarnybai.

Dėl pareiškėjos argumentų, jog jai yra nesaugu grįžti į kilmės šalį dėl galimo persekiojimo, teismas pažymi, kad pareiškėja ir šių savo teiginių nepagrindė tiesioginiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjos pateikiama Sviatlanos Cichanouskajos biuro statistika apie Baltarusijoje vykdytas represijas bei spaudos straipsniai apie sulaikytus asmenis niekaip nėra susiję konkrečiai su pareiškėja. Nėra duomenų, kad pati pareiškėja būtų buvusi sulaikyta, apklausiama ar kitaip persekiojama gimtojoje šalyje, kad jos ieškotų atitinkamos tarnybos.

Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad jos draugei, su kuria kartu dalyvavo protestuose, Baltarusijoje buvo pareikšti kaltinimai, taip pat neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad kaltinimai ar kitoks persekiojimas gimtojoje šalyje gresia ir pačiai pareiškėjai. Priešingai – aplinkybė, kad pareiškėja nuo 2020 metų iki 2022 metų, kuomet atvyko į Lietuvą, gimtojoje šalyje nebuvo sulaikyta ar kitaip persekiojama, tik patvirtina VSD ir atsakovo padarytas išvadas apie jos tikėtiną lojalumą Baltarusijos valdžios struktūroms.

Taip pat pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog pareiškėja nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo 2024-07-25 Baltarusijos sieną kirto 10 kartų (5 išvykimai, 5 atvykimai), t. y. periodiškai lankėsi Baltarusijoje, kurioje gyvena jos tėvai. Teismas pripažįsta, kad pareiškėjos šeimos narių gyvenimas Baltarusijoje gali suponuoti pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams, nes atitinkamos Baltarusijos tarnybos gali daryti poveikį pareiškėjai per jos artimuosius.

Pareiškėjos nuolatinis lankymasis Baltarusijoje taip pat paneigia jos argumentus apie tai, kad gimtojoje šalyje jai nesaugu, gresia persekiojimas ir sankcijos. Kertant sieną ji niekada nebuvo sulaikyta, nors teigia bijanti persekiojimo dėl Baltarusijos valdančiojo rėžimo nepalaikymo. Priešingai, šie duomenys patvirtina, kad jai yra saugu grįžti į savo kilmės valstybę, nepaisant jos nurodomo nepritarimo Baltarusijos valdžiai, dėl kurio ji galėtų būti persekiojama.

Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja iš Lietuvos į Baltarusiją buvo išvykusi nuo 2022-08-12 iki 2022-09-04, tačiau beveik mėnesį būdama Baltarusijoje pareiškėja nebuvo persekiojama, sulaikyta ar kitaip varžomos jos teisės. Teisėjų kolegijos vertinimu šios aplinkybės tik patvirtina VSD nustatytą pareiškėjos grėsmę Lietuvos valstybės saugumui bei paneigia pareiškėjos deklaruojamą nelojalumą Baltarusijos Respublikos valdžiai.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų apie Migracijos departamento priimtą sprendimą dėl pareiškėjos išsiuntimo (įpareigojimo išvykti ar deportacijos) būtent į Baltarusijos Respubliką. Pareiškėjai Sprendimu dėl uždraudimo atvykti tėra uždrausta penkerius metus atvykti į Lietuvą, tačiau ji nėra įpareigota išvykti į gimtąją šalį.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, galinčių sukelti teismui abejonių dėl VSD, kaip kompetentingos institucijos kompetencijos vertinti galinčią kilti arba kylančią grėsmę valstybės saugumui ir pateiktos informacijos teisingumo. Taigi, laikytini pagrįstais VSD ir Migracijos departamento teiginiai, jog, turėdama leidimą gyventi Lietuvoje, pareiškėja gali būti išnaudota Baltarusijos ar Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, dėl ko ji kelia grėsmę valstybės saugumui.

Atsakovas tinkamai įvertino net tik galimą pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui dėl jos buvusių ryšių su Baltarusijos valstybės struktūromis, bet ir potencialų pavojų priešiškai valstybei išnaudoti šiuos ryšius dabartiniu metu ar ateityje, o taip pat ir pareiškėjos ryšius su Lietuva, t. y. kad jie yra išskirtinai tik ekonominio pobūdžio ir ne ilgalaikiai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės neleido atsakovui suabejoti VSD pažymos pakankamumu konstatuojant grėsmės valstybės saugumui egzistavimą.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad LVAT panašaus pobūdžio bylose vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022-09-22 nutarime padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose jėgos struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., 2023-04-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023).

Dėl Migracijos departamento Sprendimo dėl uždraudimo atvykti, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja nenurodė jokių individualių argumentų, kodėl šis sprendimas yra neteisėtas. Pažymėtina, kad pagal UTPĮ 133 straipsnio 5 dalį, laikotarpis, kuriam uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti ir ilgesnis negu penkeri metai.

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33, 38 punktas taip pat nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu dėl uždraudimo atvykti pritaikė pareiškėjai 60 mėnesių trukmės draudimą atvykti, t. y. trumpesnį terminą, nei galima nustatyti asmenims, keliantiems grėsmę Lietuvos saugumui ir neturintiems Lietuvoje šeiminių ryšių. Be to, Sprendimas dėl uždraudimo atvykti išimtinai priimtas pirminio Sprendimo pagrindu, todėl teismui nenustačius Sprendimo neteisėtumo pagrindų, atitinkamai nėra pagrindo daryti išvadą, kad Sprendimas dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką yra neteisėtas, neproporcingas ir pažeidžia pareiškėjos teises.

Pareiškėja akcentavo, kad ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų dar ir dėl to, kad Migracijos departamentas jos papildomai neapklausė, nesudarė galimybių pasisakyti dėl VSD išvados.

LVAT praktikoje nurodoma, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Pavyzdžiui, apklausa gali būti akivaizdžiai nebūtina dėl nagrinėjamos situacijos ypatumų (žr., pvz., LVAT 2019-01-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3052-525/2019, 2017-10-16 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017).

Proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai suponuoja, jog pareiškėjų teisių būti išklausytam tikslų aspektu vertinant bendrąją ginčo teisiniuose santykiuose susiklosčiusią situaciją, kai pareiškėjai turi galimybę visus savo argumentus dėl atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išdėstyti teisme, teikti tuos argumentus pagrindžiančius įrodymus ir savo teisėmis teisme aktyviai naudojasi, nėra pagrindo pripažinti, kad teisė būti išklausytam dėl kokių nors ypatingų aplinkybių turėtų būti be išlygų įgyvendinta būtent administracinių procedūrų metu, o to nepadarius, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (žr. LVAT 2021-06-16 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai buvo sudarytos visos galimybės būti išklausytai teisme, tačiau ji nepateikė įtikinamų įrodymų, paneigiančių skundžiamų sprendimų pagrįstumą ir leidžiančių teismui abejoti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens teise skundžiamais sprendimais užtikrinti Lietuvos valstybės saugumą konkrečioje situacijoje, susijusioje su pareiškėjos konkrečiomis gyvenimo aplinkybėmis ir konkrečiais ryšiais Baltarusijoje.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ginčijamuose sprendimuose faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl darytina išvada, kad abu ginčijami sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Iš jų turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamų sprendimų pagrindas ir yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau Migracijos departamentas atliko ir pareiškėjos individualų vertinimą (įvertino jos socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva, gyvenimo joje trukmę), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus, todėl jos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašė atlyginti jos patirtas 7 194,06 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl ji netenka teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos K. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.