Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Pašilio, Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro Valentino Aleknos ir nuteistojo K. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 13 (trylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, K. K. pripažintas pavojingu recidyvistu.

U. V. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir jai, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė.

U. V. laisvės apribojimo bausmės metu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3, 5 punktais, įpareigota:

1) būti namuose, bute adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val.;

2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis;

3) neatlygintinai išdirbti 50 val. per vienerius metus, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi asmenimis su negalia, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

BK 66 straipsnio pagrindu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2022 m. spalio 27 d. 13.30 val. iki 2022 m. spalio 28 d. 13.45 val., tai yra 2 dienos, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad K. K. parengė labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – heroino, turint tikslą platinti, įgijimo, laikymo, gabenimo nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, o nuteistoji U. V., vykdydama K. K. nurodymus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, turėdama tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino, o būtent:

K. K., atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (nuo 2023 m. sausio 1 d. Marijampolės kalėjimas), esančiuose Sporto g. 7, Marijampolėje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, nurodė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui perleisti jo disponuojamą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino U. V., o pastarajai ne vėliau kaip 2022 m. spalio 24 d. 24 val. telekomunikacijų priemonėmis davė nurodymą iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino ir jį laikyti gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki atskiro jo nurodymo dėl šių narkotinių medžiagų tolimesnio gabenimo į Marijampolės pataisos namus. U. V., vykdydama K. K. nurodymą, 2022 m. spalio 24 d. apie 24.00 val. prie savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, kuris veikė koordinuojamas K. K., keturis paketus, iš kurių trijuose paketuose buvo labai didelis kiekis 55,3779 g gryno heroino ir, vykdydama K. K. nurodymus, nugabeno juos į savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei nuo 2022 m. spalio 24 d. 24 val., K. K. pavedimu, šį labai didelį narkotinių medžiagų heroino kiekį laikė. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus K. K. ne vėliau kaip 2022 m. spalio 27 d. apie 13.00 val. davė U. V. nurodymą dalį, anksčiau U. V. įgytą 1 paketą, adresu (duomenys neskelbtini), laikomo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos heroino miltelių, supakavus atgabenti jam į Marijampolės pataisos namus. Dėl to, vykdydama nurodymą, U. V. dalį savo gyvenamojoje vietoje laikomos narkotinės medžiagos – labai didelį kiekį miltelių 43,7169 g, kuriuose buvo 20,2409 g gryno heroino, supakavo į cilindro formos paketą ir, paslėpusi išeinamoje angoje, nuo savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai nugabeno į Marijampolės pataisos namus (nuo 2023 m. sausio 1 d. Marijampolės kalėjimas), esančius Sporto g. 7, Marijampolė, turėdama tikslą trumpalaikio pasimatymo metu perduoti šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino miltelių K. K.. U. V. 2022 m. spalio 27 d. apie 13.00 val., nuėjusi į Marijampolės pataisos namuose esantį trumpalaikių pasimatymų patalpų tualetą, paketą su jo viduje esančiu labai dideliu kiekiu heroino miltelių, išsiėmusi iš išeinamosios angos paliko K. K. pasiėmimui šiukšlių dėžėje, kur šį paketą su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos heroino miltelių, surado ir paėmė Marijampolės pataisos namų pareigūnai. Likusį 2022 m. spalio 24 d. apie 24 val. U. V., K. K. nurodymu, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgytą ir laikomą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino miltelių, įpakuotų dvejuose polietileniniuose maišeliuose, kurių bendra masė 81,9044 g, kuriuose buvo 35,1370 g gryno heroino, U. V. gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 27 d. apie 16.55 val., neatidėliotinos kratos metu rado ir paėmė ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnai. Tokie K. K. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, o U. V. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimo į prokuroro apeliacinį skundą argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroras Valentinas Alekna prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendį ir nuteistajai U. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau paskirti griežtesnę bausmę nei paskirta skundžiamu nuosprendžiu, t. y. ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Prokuroras sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę U. V., pagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tačiau, apelianto manymu, atsižvelgus į U. V. padaryto labai sunkaus nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, jai turėjo būti paskirta, kad ir ženkliai mažesnė nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali, bet visgi reali terminuota laisvės atėmimo bausmė.

2.2. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistoji U. V. suvokė, jog ji, K. K. nurodymu, įgijo, laikė ir į pataisos namus gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, todėl jos veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyti požymiai. U. V. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį apsprendžia ir ta aplinkybė, kad jos kartu su nuteistuoju K. K. neteisėtai disponuotos medžiagos – heroino grynasis kiekis 5,5 karto viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (Žin., 2003, Nr. 41-1899) nustatytą minimalią labai didelio heroino normą. Be to, narkotines medžiagas buvo siekiama platinti itin uždaroje ir kontroliuojamoje teritorijoje – Marijampolės kalėjime, kur narkotinių medžiagų vartojimo problemos itin opios, nes gali nulemti ir kitų nusikalstamų veikų darymą.

2.3. Vertinant U. V. asmenybės pavojingumą, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistoji po nusikalstamos veikos padarymo buvo bausta už smulkų sukčiavimą, metė darbą, šiuo metu niekur nedirba, vaikų neturi, yra socialiai neaktyvi. Be to, ji kaltės dėl nusikalstamų veikų nepripažino. Esant šioms aplinkybėms bei siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atlikti prevencinę paskirtį bei teisingumo principo įgyvendinimą, prokuroro nuomone, adekvati nuteistajai U. V. skirtina bausmė yra ketveri metai laisvės atėmimo.

2.4. Skunde pažymima, kad nors bausmių skyrimo klausimai, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra išimtinė teismo diskrecijos teisė, tačiau teismas, parinkdamas bausmės rūšį už atitinkamus labai sunkius nusikaltimus ir vertindamas kaltininkų asmenybes, turėtų atsižvelgti ir į savo bei aukštesnių teismų formuojamą praktiką panašiose ar analogiškose situacijose. Konkrečiu atveju, prokuroras, kaip itin panašia, remiasi Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėta baudžiamąja byla Nr. 1A-423/2011, kuri patikrinta ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300/2012). Šioje baudžiamojoje byloje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, reali laisvės atėmimo bausmė paskirta pensinio amžiaus nuteistajai, kuri nusikalto pirmą kartą, anksčiau nebuvo padariusi jokių kitų teisės pažeidimų, visą gyvenimą dirbo, nusikalto vedina motiniškų jausmų, pastūmėta laisvės atėmimo bausmę atliekančio sūnaus, neturėjo tikslo narkotines ir psichotropines medžiagas platinti jokiems pašaliniams asmenims, iš nusikalstamos veikos neturėjo jokios naudos, adresato narkotinės ir psichotropinės medžiagos nepasiekė.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. K. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendį ir sušvelninti jam pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę.

3.1. Nuteistasis K. K. pažymi, kad jis visiškai prisipažįsta kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų, gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir ateityje žada daugiau nebenusikalsti. Nuteistojo K. K. teigimu, jis nusikalto, nes yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, kurias vartoja daug metų. Būtent dėl to jis į nusikalstamą veiką įtraukė savo žmoną U. V., kuri apie tai, kad paketuose yra narkotinė medžiaga, nežinojo.

3.2. Nuteistajam nėra suprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę, kuri viršija baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės vidurkį. Nuteistojo manymu, apygardos teismas nepagrįstai jį charakterizavo neigiamai, taip pat neįvertino fakto, kad narkotinės medžiagos buvo sulaikytos ir neišplatintos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl paskyrė griežtesnę, nei turėjo būti paskirta, bausmę, kuri pažeidžia protingumo, teisingumo bei proporcingumo principus. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai įvertino bausmei reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Todėl, apelianto teigimu, jam buvo paskirta pernelyg griežta bausmė. Nuteistojo K. K. manymu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai jį pripažino pavojingu recidyvistu.

3.3. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. K. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendį ir sušvelninti jam pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę.

4. Atsiliepime į Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro Valentino Aleknos skundą nuteistosios U. V. gynėjas advokatas Gintas Gustaitis prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Atsiliepime pažymima, kad U. V. turi sunkumų komunikuodama su aplinkiniais, jai trūksta socialinių įgūdžių, turi psichologinių problemų, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistoji yra atspari pašalinei įtakai ir geba priimti savarankiškus sprendimus. Nuteistoji neturi tvarių socialinių ryšių su artimaisiais, neturi draugų, tačiau K. K., U. V. dar esant mažametei, su ja užmezgė ryšius, įgijo jos pasitikėjimą ir neabejotinai daro didelę įtaką priimant sprendimus gyvenime. Nuteistosios gynėjo manymu, nėra abejonių dėl to, kad būtent dėl daromos nuteistojo K. K. įtakos U. V. metė mokyklą, išvyko į (duomenys neskelbtini) ir susituokė su dabar jau pavojingu recidyvistu, turinčiu priklausomybę narkotinėms medžiagoms, kuris, tikėtina, niekada neišeis iš įkalinimo įstaigos. Gynėjo teigimu, akivaizdu, kad normalios psichologinės būklės ir adekvačiai mąstanti mergina tokio savo gyvenimui žalingo sprendimo savanoriškai nepriimtų. Toks sprendimas, gynėjo manymu, akivaizdžiai naudingas tik K. K., kuris nuteistąja naudojasi savo reikalams laisvėje tvarkyti ir, pasinaudodamas savo įtaka bei jos naivumu, nuteistąją įtraukė į nusikalstamų veikų darymą. Būtent dėl K. K. įtakos nuteistoji jam į kalėjimą gabeno narkotines medžiagas, nors pati platinti narkotines medžiagas jokio intereso neturėjo, to daryti nesiekė ir neplanavo. Be to, ji dėl tokių savo veiksmų negalėjo ir nesiekė gauti jokios turtinės naudos.

4.2. Tiek kratos metu, tiek pirmos apklausos metu U. V. elgėsi sąžiningai, kaltę pripažino ir davė teisingus parodymus, patvirtindama, jog jai buvo žinoma, kad gabeno narkotines medžiagas, tačiau vėliau dėl daromos K. K. įtakos ji tokius parodymus pakeitė ir ėmė laikytis absurdiškos versijos, jog manė, kad į įkalinimo įstaigą K. K. gabena mieles. Šios aplinkybės užfiksuotos vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę.

4.3. Gynėjo teigimu, akivaizdu, kad U. V. neatitinka tipinio narkotikų platintojo portreto, ji nėra tas asmuo, kurio veiksmams užkardyti valstybė yra nustačiusi itin griežtas bausmes. Vien baudžiamasis procesas bei realios laisvės atėmimo bausmės grėsmė, gynėjo nuomone, yra daugiau nei pakankama pamoka U. V. nekartoti jaunatviško naivumo sąlygotų klaidų. Įvertinus nuteistosios asmenybę ir galimai turimas psichologines problemas, turi būti siekiama ją ne atskirti nuo visuomenės, o, priešingai, suteikti psichologinę ir socialinę pagalbą, padėti integruotis į visuomenę ir, svarbiausia, siekti sumažinti pavojingo recidyvisto K. K. žalingą įtaką. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai U. V. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skyrė švelnesnę nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta, bausmės rūšį – laisvės apribojimą, todėl siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, gynėjo manymu, prokuroro apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis K. K. prašė švelninti jam bausmę, panaikinti jo pripažinimą pavojingu recidyvistu, prokuroro skundą atmesti ir neskirti U. V. laisvės atėmimo bausmės, jo gynėjas palaikė ginamojo apeliacinį skundą, nuteistosios U. V. gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti, U. V. jokių prašymų neišsakė. Prokuroras prašė nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro Valentino Aleknos apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro Valentino Aleknos ir nuteistojo K. K. ir apeliaciniai skundai atmetami.

6. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroras Valentinas Alekna bei nuteistasis K. K. apeliaciniuose skunduose neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, teisinės kvalifikacijos, sutinka su nustatytos rastos narkotinės medžiagos rūšimi bei kiekiu. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nuteistojo K. K. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, o nuteistosios U. V. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems K. K. ir U. V. paskyrė teisingas ir jų nusikalstamus veiksmus bei asmenybes atitinkančias bausmes.

7. Apeliantai pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija nuteistiesiems paskirtų, jų manymu, netinkamai individualizuotų bausmių aspektu, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisakys tik dėl šių apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų.

8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat nustatomas skiriamos bausmės dydis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymas užtraukia išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų.

Dėl nuteistajam K. K. paskirtos bausmės

10. Nuteistojo K. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, be pagrindo nesivadovavo BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, todėl jam paskyrė per griežtą bausmę. Šis K. K. skundo argumentas nepagrįstas.

11. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-179-719/2022, Nr. 2K-221-976/2023). Iš esmės turi būti nustatyta visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K-235-648/2017, Nr. 2K-233-976/2021).

12. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021).

13. Paminėtina, kad nuteistasis K. K. parengė labai didelio kiekio narkotinių medžiagų heroino (viso 55,3779 g grynos narkotinės medžiagos), turint tikslą ją platinti, įgijimo, laikymo, gabenimo nusikalstamą veiką ir jai vadovavo. Dalį šios narkotinės medžiagos – 20,2409 g gryno heroino, turint tikslą šią medžiagą išplatinti kalėjime, K. K. nurodymu, jo sutuoktinė U. V. gabeno pavojų sveikatai galinčiu sukelti būdu – paslėpusi išeinamojoje angoje. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (su vėlesniais pakeitimais) heroino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,02 g, didelis kiekis – daugiau kaip 2 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 10 g. Taigi viso K. K. žinioje buvusios narkotinės medžiagos gryno heroino kiekis – 55,3779 g, daugiau nei 5 kartus viršijo minimalią Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose numatytą labai didelio kiekio ribą. Todėl vertinti nuteistojo K. K. nusikalstamus veiksmus, organizuojant disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroino, į nusikalstamos veikos padarymą įtraukiant ir savo jauno amžiaus sutuoktinę, kaip mažiau pavojingus, nėra jokio pagrindo.

14. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-788/2019, Nr. 2K-187-976/2023).

15. K. K. organizavo tyčinio, labai sunkaus nusikaltimo padarymą būdamas ne kartą teistas, daugiausiai už nusikaltimų nuosavybei padarymą. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu už plėšimą, įvykdytą prieš dėl senatvės bejėgiškos būklės nukentėjusiąją. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu jis nuteistas už plėšimą panaudojant peilį. Tai, kad K. K. nusikalto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, patvirtina, jog praeityje nuteistajam skirtos bausmės jam teigiamos įtakos neturėjo ir jis savo elgesio nekeičia. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) matyti, kad šiuo metu teismuose nagrinėjamos keturios baudžiamosios bylos, kuriose K. K. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 289 straipsnį, BK 182 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. K. K. žinojo, kad daro labai sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą numatyta tik išimtinai griežta laisvės atėmimo bausmė, suvokė, jog jo sutuoktinė juo betarpiškai pasitiki, tačiau nepaisydamas gresiančių pasekmių, įtraukė ją į nusikalstamos veikos darymą, o vėliau viso proceso metu U. V. davė nurodymus dėl jos duodamų parodymų. Aptartos aplinkybės paneigia K. K. deklaruojamą gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos bei pažadą daugiau nebenusikalsti.

16. Iš 2023 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialisto pateiktos K. K. charakteristikos matyti, kad jis bausmės atlikimo metu buvo vieną kartą skatintas, aštuoniolika kartų baustas drausmine tvarka. Laivės atėmimo bausmės atlikimo metu stebimos nuteistojo negatyvios nuostatos priežiūros atžvilgiu, sunkumai prisitaikyti prie apribojimų ir kontrolės, vengimas koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Stebimas nuteistojo manipuliatyvus elgesys, vyrauja kategoriškas mąstymo stilius. Nuteistasis nesuvokia bendrų visuomenėje priimtino elgesio normų ir vertybių, linkęs gyventi pagal savas taisykles, save pateisinti. K. K. nepaklūsta formaliems reikalavimams, nebendrauja su specialistais, rodydamas priešiškumą pataisos proceso vykdymui. Kalėjime nedirba. Tai rodo neigiamą pastarojo darbinę motyvaciją (t. 5, b. l. 103).

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. K. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2023 m. rugsėjo 19 d. rašto matyti, kad K. K. diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl opioidų vartojimo (t. 5, b. l. 106, 120). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis K. K. aiškino, kad kai prieš aštuonerius metus jis buvo sulaikytas, žinojo, jog bus nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, visur kreipėsi, norėdamas gauti pagalbos dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms, tačiau niekas nesiėmė iniciatyvos jį gydyti (t. 7, b. l. 8). Vis tik šioje byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad K. K. siekia atsisakyti priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Priešingai, jis į disponavimą narkotinėmis medžiagomis įtraukė juo besąlygiškai pasitikinčią sutuoktinę U. V.. K. K. nededa jokių pastangų, kad savo elgesį pakeistų bei, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, kurtų pilnaverčius santykius šeimoje. Aptartos aplinkybės patvirtina nuteistojo neigiamą požiūrį į visuotinai priimtinų taisyklių bei įstatymų laikymąsi ir jį charakterizuoja kaip linkusį daryti nusikaltimus asmenį.

18. Nuteistasis K. K. apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl nepagrįsto jo pripažinimo pavojingu recidyvistu. Atkreipiamas nuteistojo dėmesys į tai, kad BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo, būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Nuo 2025 m. vasario 1 d. keitėsi BK 27 straipsnio („Recidyvistas ir pavojingas recidyvistas“) nuostatos, įtvirtinant teismo pareigą motyvuoti sprendimą asmenį pripažinti recidyvistu ir šį sprendimą privalomai išdėstyti rezoliucinėje dalyje. Visa tai Kauno apygardos teismas padarė. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad K. K. Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Apygardos teismas įvertinęs aplinkybę, kad K. K. teisiamas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą bei atsižvelgęs į neigiamą jo charakteristiką ir tai, jog jis nusikaltimus daro laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (teisiamas jau šeštą kartą, iš jų jau trečią kartą teisiamas už nusikalstamas veikas, padarytas įkalinimo įstaigoje ir antrą kartą jau būnant pripažintu recidyvistu), pagrįstai jį pripažino pavojingu recidyvistu.

19. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

20. Apygardos teismas K. K. bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą skyrė vadovaudamasis teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusia BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, įtvirtinusia bausmės skaičiavimo nuo jos vidurkio taisyklę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. K., be jau aptartų aplinkybių, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir, esant bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumai, nuteistajam paskyrė bausmę, nežymiai viršijančią šios bausmės vidurkį – 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė, įvertinus jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, tai, kad būtent K. K. buvo nusikaltimo organizatorius, pirmiau minėtus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, 2025 m vasario 1 d. įsigaliojusius BK 61 straipsnio 2 dalies pakeitimus, laikytina proporcinga jo padarytiems nusikalstamiems veiksmams ir nuteistojo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsniui. Nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės tikslus ir bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Taigi taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir švelninti K. K. paskirtąją bausmę nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistajai U. V. paskirtos bausmės

21. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę U. V., be padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio ir pobūdžio, atsižvelgė į nuteistąją charakterizuojančius duomenis. U. V. nusikalto pirmą kartą, anksčiau teista nebuvo (t. 5, b. l. 18–19). Ji po inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bausta administracine tvarka už sukčiavimą dėl to, kad nukentėjęs asmuo elektroninėje erdvėje socialiniame tinkle „Facebook“, susitaręs su pardavėja dėl kompiuterinių ausinių pirkimo, 2023 m. vasario 11 d. 10.51 val. į U. V. banko sąskaitą pervedė 70 Eur, tačiau prekės negavo. Dėl sukčiavimo buvo padaryta 70 Eur žala (t. 5, b. l. 25–26).

22. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytoja, nuteistosios U. V. mama E. V. patvirtino, kad po tėvų skyrybų, mergaitė susidurdavo su psichologiniais sunkumais. U. V. yra uždaro būdo, 2017 m. mama pastebėjo, kad dukra save žaloja. Dėl to ji lankėsi pas psichologus, tačiau apsilankymai nebuvo veiksmingi. Liudytoja patvirtino, kad, U. V. pradėjus bendrauti su K. K., jos bendravimas su dukra nutrūko. Dukra persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Apie U. V. santuoką su K. K. E. V. sužinojo internete, jai taip pat nebuvo žinoma, ką nuteistoji dirba (t. 6, b. l. 139–140). Liudytoja V. M., dirbusi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir buvusi U. V. klasės kuratore, parodė, kad nuteistoji mokykloje buvo itin uždara, nebuvo linkusi bendrauti nei su mokytojais, nei su klasės draugais, negebėjo priimti teisingų sprendimų, po 11 klasės baigimo iš mokyklos išėjo. Liudytojos įsitikinimu, nuteistoji U. V. turėjo didelių vidinių problemų, buvo užsisklendusi (t. 6, b. l. 183–185). Nuteistoji U. V. patvirtino, kad bendrauja tik su K. K., metė darbą (t. 6, b. l. 10). Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina U. V. uždarą būdą, nepasitikėjimą aplinkiniais ir paaiškina pastarosios besąlygišką pasikliovimą laisvės atėmimo bausmę atliekančiu sutuoktiniu K. K.. Nuteistasis K. K. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jis su U. V. susipažino būdamas įkalinimo įstaigoje, kai pastarajai buvo 13 m. K. K. su ja bendravo laiškais ir telefonu. Nuteistojo manymu, jis U. V. „užsiaugino“, skyrė jai dėmesį, nuteistoji prie jo priprato, juo visada tiki, yra patikli. Nuteistasis K. K. patvirtino, kad jis yra vienintelis žmogus su kuriuo U. V. bendrauja (t. 6, b. l. 7–9). Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad U. V. apsisprendimą nusikalsti nulėmė jai daroma K. K. įtaka.

23. Nuteistojo K. K. įtaką U. V. patvirtina ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2023 m. balandžio 18 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad K. K., 2022 m. spalio 28 d., 2022 m. spalio 29 d. susirašinėdamas su M. L., svarstė, kokiu būdu susisiekti su U. V., kad pastaroji pakeistų parodymus: „<...> tiesiog reikia greitai su advokatu keisti jos parodymus, ne dėl manęs, o dėl jos“, „nu ji sakė, kad čia mielės, o jai sako: sakai, kad žinojai, kad čia kaifas arba uždarau. Nepasakė, uždarė, o ant rytojaus pasakė, palūžo, galvoja paleis ir viskas“. Į tai M. L. atsakė: „tai reikia, kad sakytų, jog nežinojo, kad ir kas bebūtų, nes jie, matosi, nori priverst pasakyti, kad „jo“ ir paskui nuteist“. K. K. atrašė: „<...> reikia skubiai su prokuroru pakeisti jos parodymus <...>“. „Tai aš ir apsiimu viską, sakau, bet to negana, reikia ir jos“. „<...> čia neina lygtinai, čia mažiausiai 10 metų, o kai išvartys, kad nežinojo, tada viskas (necenzūrinis žodis)“ (t. 4, b. l. 14–63). Iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus 2023 m. birželio 7 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2022 m. gruodžio 14 d. nuo 23:21:34 val. iki 00:21:42 val. vykusio telefoninio pokalbio metu K. K. U. V. detaliai nurodė, ką jai sakyti gynėjui: „<...> sakyk, kaip kreipkitės į teismą. Darykit ką norit, man neįdomu, aš to nepasakiau, aš pasakiau (necenzūrinis žodis) nešiau paketą (necenzūrinis žodis), aš pripažinau, kad tai mano rastas paketas, bet aš nepripažįstu, kad tai (necenzūrinis žodis) buvo psichotropinės medžiagos.<...> Aš to nežinojau, taip prie manęs padarė testą (necenzūrinis žodis), ten nustatė, kad <...> tai (necenzūrinis žodis) heroinas ar kažkokia psichotropinė medžiaga. Taip, aš tai mačiau ir supratau <...>, bet aš nepripažįstu, kad aš žinojau, kad tai yra (necenzūrinis žodis) narkotikai, kuriuos tipo aš nešiau (t. 3, b. l. 74). Aptarti duomenys patvirtina, kad K. K. ne tik nuteistąją įtraukė į nusikalstamos veikos, kurią pats suorganizavo, darymą, bet ir davė nurodymus, kokios pozicijos baudžiamajame procese jai laikytis.

24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptartos aplinkybės bei tai, jog U. V. nusikalto vedina sutuoktiniui puoselėjamų jausmų, pastarojo įkalbėta, dėl jo daromos įtakos, patvirtina mažesnį nuteistosios asmenybės pavojingumą.

25. Byloje nekyla abejonių dėl K. K. turimos reikšmingos įtakos U. V., vis tik ekspertas Gintaras Butkus, atlikęs nuteistosios U. V. psichologijos ekspertizę, teisiamojo posėdžio metu nuteistąją apibūdino kaip emancipuotą, užsispyrusią, suvokiančią, ko nori, asmenybę (t. 7, b. l. 52–54). Iš teismo psichologijos ekspertizės išvados matyti, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nuo 2022 m. spalio 24 d. iki 2022 m. spalio 27 d. U. V. tikėtinai atitiko jauno pilnamečio brandos esminius pakankamo tapatumo integracijos, sąlyginai stabilios savivertės, psichologinio autonomiškumo nuo tėvų, atsparumo kitų įtakai, socialinių situacijų intelektinio supratingumo ir kompetencijos jose veikti kriterijus. Šiais kriterijais nuteistoji nusikalstamos veikos padarymo metu negalėtų būti prilyginama nepilnamečiui. U. V., atsižvelgiant į jos individualius psichologinius ypatumus, sugeba teisingai suvokti juridiškai reikšmingas aplinkybes ir duoti apie jas adekvačius parodymus (t. 7, b. l. 31–33).

26. Teismo posėdžio metu nuteistasis K. K. bei nuteistosios U. V. gynėjas advokatas Gintas Gustaitis prašė nuteistajai U. V. paskirti pakartotinę psichologinę ekspertizę, tikslu nustatyti, ar nuteistosios socialinė branda nusikalstamos veikos padarymo metu siekė pilnamečio asmens brandą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistosios U. V. gynėjas kritikavo eksperto naudotą MMPI (Minesotos daugiafazis asmenybės inventorius (angl. Minnesota Multiphasis Personality Inventory)) metodiką bei eksperto gebėjimus tinkamai atlikti jam pavestą tyrimą. Vis tik iš teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-122/2024 matyti, kad atliekant ekspertinį tyrimą buvo naudojama šių metodų visuma: bylos medžiagos analizė, iš dalies struktūruotas interviu, stebėjimas, savęs vertinimas, piktogramos, pirmiau minėta MMPI metodika.

27. Socialinė branda – fizinio ir psichinio asmenybės brandumo pakopa, kurią skirtingi asmenys pasiekia skirtingo amžiaus. Teisėjų kolegija pažymi, kad 18–20 metų asmenys pagal savo socialinę brandą iš tiesų nedaug skiriasi nuo nepilnamečių – jie dažnai būna priklausomi nuo tėvų, gyvena kartu su jais, nėra sukūrę savo šeimų, tebesimoko, dar nedirba, laisvalaikį leidžia su vaikystės draugais ir panašiai.

28. Kauno apygardos teisme ekspertas Gintaras Butkus paaiškino, kad šiuo atveju kaip tik reikėtų kalbėti apie tam tikrą U. V. emancipaciją, o ne apie tai, kad ji vaikiška ir užsilikusi. Ji labai anksti, vos suėjus 18 metų, pradėjo gyventi savarankišką gyvenimą. Mąstymo specifinių pakitimų, kurie keltų abejonių dėl galimų psichikos sutrikimų, nekilo, jos pačios nuostata į tyrimą buvo neigiama. Ji viso pokalbio ir užduočių atlikimo metu nebendradarbiavo, buvo nusiteikusi priešiškai ir negatyviai, jos elgesys buvo gana stačiokiškas, arogantiškas, įžūlus (t. 7, b. l. 52– 54). Iš psichologijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-122/2024 matyti, kad U. V. atliekamą ekspertinį tyrimą vertino pakankamai priešiškai ir manė jį esant visiškai netikslingą. Svarbu pažymėti ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistoji U. V. kategoriškai nesutiko dėl pakartotinio bendravimo su specialistais (t. 7, b. l. 55, 56). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu nuteistoji pozicijos dėl pakartotinės psichologinės ekspertizės neišsakė (t. 7, b. l. 165). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendė, kad skirti pakartotinę U. V. psichologinę ekspertizę nėra tikslinga. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje esantys duomenys paneigia abejones dėl U. V. socialinės brandos trūkumo. Nėra byloje tokių duomenų, jog nusikaltimo padarymo metu, kai U. V. sulaukė pilnametystės, pagal socialinę brandą prilygo nepilnamečiui asmeniui.

29. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kurio vertinimui keliami tie patys BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai kaip ir kitiems įrodymams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018), t. y. ekspertizės aktas (specialisto išvada) teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183-693/2016, Nr. 2K-73-942/2017, Nr. 2K-368-489/2018, Nr. 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2013, Nr. 2K-484/2013, Nr. 2K-537-303/2015, Nr. 2K-129-495/2020). Taigi teisėjų kolegija ekspertizės išvadą (t. 7, b. l. 31–33) vertina neatsietai nuo visų byloje esančių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nors U. V. apsisprendimą nusikalsti nulėmė nuteistojo K. K. įtaka, tačiau jos veiksmai sulaukus pilnametystės: gyvenamosios vietos pakeitimas išsikraustant į kitą miestą, santuokos sudarymas, įsidarbinimas, rodo pastarosios turimą savarankiškumą, tvirtą būdą bei jos pakankamai brandžią asmenybę. Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju spręsti, kad nuteistosios U. V. socialinė branda nusikalstamos veikos padarymo metu nesiekė pilnamečio asmens brandos, nėra pagrindo.

30. Prokuroras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo U. V. paskirta bausme, akcentuoja nuteistosios asmenybės pavojingumą patvirtinančius duomenis: ji metė darbą, niekur nedirba, vaikų neturi, yra socialiai neaktyvi. Teisėjų kolegija įsitikino, kad U. V. yra labai uždara, sunkiai bendrauja. Vis tik nagrinėjant bylą apeliacine tvarka situacija yra pakitusi, U. V. deda pastangas, nori keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą – ji sugrįžo gyventi pas savo mamą į (duomenys neskelbtini), įsidarbino UAB „A.“. Apeliacinės instancijos teisme U. V. mama E. V. pasidžiaugė, kad ji sulaukė dukros žinutės, jog pastaroji nori grįžti namo, jų tarpusavio ryšys atsinaujino. Nors U. V. nenori kalbėti apie padarytą nusikaltimą, tačiau dabar jos (ji, U. V. ir dar viena dukra) kalbasi apie bendrus gyvenimiškus dalykus, mano, kad tai gali daryti teigiamą įtaką dukrai (t. 7, b. l. 189–196).

31. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant aptartoms bausmės skyrimui reikšmingoms aplinkybėms, o ypač įvertinus U. V. dedamas pastangas yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistajai paskirti švelnesnę nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina prokuroras, BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajai aiškiai prieštarautų teisingumo principui, pasiektų iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Šiuo atveju visiškas nuteistosios U. V. izoliavimas nuo visuomenės nėra tikslingas ir jai teigiamo poveikio neturėtų.

32. Apeliaciniame skunde prokuroras remiasi Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamąja byla Nr. 1A-423/2011, nurodydamas, kad šioje baudžiamojoje byloje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuteistajai buvo paskirta reali trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Tačiau aptartame Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendyje nustatytos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai. Svarbu pažymėti, kad skiriasi nuteistųjų disponuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis bei rūšis, taip pat nėra tapačios nuteistąsias charakterizuojančios aplinkybės. Prokuroro nurodomas nuosprendis priimtas jau brandžiai ir susiformavusiai nuteistajai. Nagrinėjamu atveju nuteistoji yra jauno amžiaus, socialiai pažeidžiama, jos nusikalstamus veiksmus nulėmė besąlygiškas pasitikėjimas nuteistuoju K. K., su kuriuo vieninteliu ji palaiko ryšius. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendis negali būti laikomas precedentu.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau paminėtas aplinkybes bei atsižvelgusi tiek į tai, kad U. V. yra jauno amžiaus, socialiai pažeidžiama, nusikalto dėl jai nuteistojo K. K., kuris yra 10 metų vyresnis, daromos įtakos, tiek į 2025 m vasario 1 d. įsigaliojusius BK 61 straipsnio 2 dalies pakeitimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajai, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, parinkta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją būti namuose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis; neatlygintinai išdirbti 50 val. per vienerius metus, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi asmenimis su negalia, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės tikslus ir bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Nuteistajai U. V. skirti griežtesnę bausmę, kaip to skunde prašo prokuroras, nėra pagrindo.

34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai į U. V. paskirtą laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 66, BK 65 straipsniais, įskaitė jos laikino sulaikymo laiką – 2 dienas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojo ir BK 65 straipsnio ir BK 66 straipsnio, reglamentuojančių bausmių keitimo bei suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo įskaitymo į paskirtą bausmę taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Šiuo metu galiojančioje BK 66 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms. Taigi, viena laikino sulaikymo diena prilyginama trims, o ne dviem laisvės apribojimo dienoms, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusiose BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio redakcijoje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir BK 66 straipsnio 2 dalies redakcijose (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Todėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl U. V. laikino sulaikymo įskaitymo į jai paskirtą laisvės apribojimo bausmės laiką tikslintina.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

35. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kadangi nuteistasis K. K. teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to, bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį K. K. ginti parinktas advokatas Gintaras Andrijauskas (t. 7, b. l. 148), kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartimi paskirtas šio nuteistojo gynėju (t. 7, b. l. 150) ir dalyvavo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme.

36. Lietuvos apeliaciniame teisme dėl patirtų išlaidų gauta 2025 m. vasario 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2025-01913 su advokato Gintaro Andrijausko prašymu Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo K. K. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 502,83 Eur (t. 7, b. l. 157–161). 2025 m. gegužės 7 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2025-05440, kuria patikslinta prašoma išieškoti iš nuteistojo K. K. pinigų suma, t. y. 821,92 Eur.

37. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-162-648/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015, Nr. 2K-24-654/2023). Pagal kasacinio teismo praktiką teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą paprastai tik tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-56-495/2022, Nr. 2K-240-489/2022).

38. Nors baudžiamoji byla dėl K. K. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama ir pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris atmetamas, tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad K. K. nusikalto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje nedirba. Aptartos aplinkybės apsunkina nuteistojo galimybes realizuoti savo teisę į gynybą vien tik savo pastangomis ir sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymoje nurodytą sumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga iš nuteistojo išieškoti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotas 821,92 Eur dydžio išlaidas. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos 2024 m. lapkričio 7 d. Įstatymu Nr. XIV- 3060 bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro Valentino Aleknos ir nuteistojo K. K. apeliacinius skundus atmesti.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), BK 66 straipsnio 2 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti, kad į U. V. paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įskaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. spalio 27 d., 13.30 val. iki 2022 m. spalio 28 d., 13.45 val., tai yra 2 (dvi) dienos, iš viso atitinkančios 6 (šešias) laisvės apribojimo dienas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą K. K. apeliacinės instancijos teisme netenkinti.