Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padveslkio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti 218,97 Eur skolos už suteiktas paslaugas (šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą butui, esančiam (duomenys neskelbtini)), 20,70 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė prašymą priimti sprendimą už akių, jei atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, juo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 218,97 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 218,97 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2015-10-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20,00 Eur žyminio mokesčio ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad už suteiktas paslaugas nuo 2012-07-31 iki 2015-07-31 atsakovas nemokėjo, liko skolingas 218,97 Eur. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LRCK 6.38 str., 1.71 str., 6.2 str., 6.383 str., 6.391 str.). Dėl 20,70 Eur delspinigių teismas nurodė, kad pagal LRCK 6.71 straipsnio nuostatos nustato, jog netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad tarp šalių būtų buvusi sudaryta rašytinė komunalinių paslaugų sutartis. Dėl šios priešasties, vadovaujantis 1995-01-26 įstatymu Nr. I-775 nustatant delspinigius ieškovė negali, kadangi įmonės teisinė forma nėra savivaldybės įmonė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kadieškovė negali prašyti delspinigių už skolą, susidariusią už šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą.

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį visiškai ir priteisti 20,70 Eur delspinigių. Taip pat atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės teikiamoms paslaugoms netaikytinas 1995-01-26 Nr. I-775 LR įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, yra nepagrįsta, kadangi vadovaujantis LR Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi, numatyti, kad savivaldybės kontroliuojamos įmonės yra akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau nei ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Minėto įstatymo 6 straipsnio 30 p. numato savarankišką savivaldybių funkciją „šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas“. Apeliantė yra privatus juridinis asmuo, kurios tikslas ir paskirtis yra tenkinti viešuosius interesus ir teikti viešąsias paslaugas, kad tai užtikrintų, AB „Klaipėdos vanduo“ yra kontroliuojama savo 3 akcininkių (Klaipėdos m. savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė ir Neringos savivaldybė), kurioms priklauso 100 proc. AB „Klaipėdos vanduo“ akcijų. Pagal LR CK 2.36 straipsnio 1 dalį savivaldybė yra civilinių santykių dalyvis lygiais pagrindais. Apeliantė nurodo, kad teismo motyvas, jog šalims tiesiogiai dėl delspinigių dydžio, jų apskaičiavimo ir išieškojimo tvarkos raštu tarpusavyje nesusitarus, delspinigiai iš atsakovo nepriteistini. Šių sąlygų 23 straipsnyje nurodyta, kad vartotojai už sunaudotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito viešiesiems vandens tiekėjams LR Vyriausybės tvirtinamame Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatyta tvarka.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir pažymi, jog, kaip teisingai nurodo apeliantė, nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo vartojimo santykiai. Nagrinėjamu sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr., 3K-3-651/2004). Abiejų šalių valia – teikti ir gauti šiluminę energiją, realizuota konkliudentiniais veiksmais. Ieškovė užtikrino atsakovo buto šildymą, atsakovas priėmė ir naudojosi šilumos energija, pretenzijų ieškovei neturėjo. Tai įrodo, kad ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovas privalėjo laiku sumokėti už gautą šiluminę energiją, o jam to nepadarius, ieškovė pagrįstai apskaičiavo ir delspinigius.

Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 p. nustato, jog gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Kaip matyti iš minimo straipsnio, vandens tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų. Taip pat pažymėtina, jog ieškovė yra priskiriama prie savivaldybės kontroliuojamų įmonių, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nėra savivaldybės įmonė, teikianti komunalines paslaugas, todėl jai negali būti taikomas 1995-01-26 įstatymas Nr. I-775 (CPK 185 str.).

Pažymėtina, kad tokios praktikos dėl delspinigių priteisimo analogiškose bylose laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (2016-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-346-163/2016, 2016-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-45-613/2016; 2014-01-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-52-125/2014; 2013-11-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1478-125/2013; 2013-04-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-608-163/2013; 2012-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2062-163/2012; 2012-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-678-125/2012; 2012-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-635-513/2012; 2012-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-505-163/2012;).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias delspinigius, ir nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovo 20,70 Eur delspinigių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovei iš atsakovo priteisiant 20,70 Eur delspinigių.

Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistina 20 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (LRCPK 93 str. 1, 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei AB „Klaipėdos energija“ iš atsakovo A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 20,70 Eur delspinigių.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. R. ieškovei AB „Klaipėdos energija“ 20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje.