Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui M. S. dėl išlaidų rangos darbų trūkumams ištaisyti ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

19. šalių paaiškinimais, nustatyta, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, pagal kurią atsakovas ieškovės užsakymu pagal sutartinę kainą įsipareigojo atlikti karkaso surinkimo, gipso kartono sukimo, WC rėmo pastatymo, trapo įrengimo, plytelių klijavimo, smulkius santechnikos darbus.

20. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas įsipareigojo ieškovei (fiziniam asmeniui) atlikti namo statybinius darbus, o ieškovė įsipareigojo sumokėti už šiuos darbus sutartą kainą, konstatuotina, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 6.672 straipsnio 1 dalis).

21. Vartojimo rangos sutartis pagal savo dalyką yra rangos, t. y. sutartis, sudaryta pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis), ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Taigi, vartojimo ranga iš bendrųjų rangos santykių išskiriama pagal vartotojo ir verslininko požymius (bet ne pagal dalyką ar kitus ypatumus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2018).

22. Sprendžiant dėl vartojimo rangos instituto normų santykio su kitomis rangos santykius reglamentuojančiomis normomis, taikytina rangos normų tarpusavio konkurencijos taisyklė, įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos. Dėl to rangos santykius reglamentuojančių normų konkurencijos atveju vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma turi būti taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos; santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, – atskirų rangos rūšių, išskiriamų pagal sutarties dalyką, normos; santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei atskirų rangos rūšių normos, – CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).

23. CK XVIII(1) skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos nustato, kad vartotojams parduodamos prekės ir teikiamos paslaugos turi būti saugios ir tinkamos kokybės. Prekių ir paslaugų kokybės ir saugos reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (CK 6.228¹³ straipsnio 1 dalis). CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos neįtvirtina specialių reikalavimų darbų kokybei. Tačiau jos nustato, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).

24. CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos įtvirtina, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Koks terminas yra protingas, įstatyme neapibrėžta, tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė, dėl kurios teismas turi spręsti konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.

25. Remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį, arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Šiuo atveju užsakovas privalo grąžinti perduotąjį darbų rezultatą rangovui, jeigu jį grąžinti, atsižvelgiant į darbų pobūdį, yra įmanoma (CK 6.665 straipsnio 2 dalis). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 8 104,66 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas, teigdama, jog atsakovo atlikti darbai yra nekokybiški, o darbų defektų šalinimo išlaidos sudaro 8 104,66 Eur.

27. Pastebėtina, jog ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

28. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

29. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovei kyla pareiga įrodyti defektų faktą, tuo tarpu atsakovui, siekiant išvengti atsakomybės, – įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.

30. Ieškovė atsakovo nekokybiškų darbų atlikimą įrodinėja Tarnybos 2022 m. birželio 13 d. gaminio/paslaugos vertinimo išvada, Tarnybos 2022 m. liepos 15 d. nutarimu bei 2024 m. vasario 20 d. teismo ekspertizės aktu Nr. 24-02/01 (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis).

31. Remiantis bylos duomenimis, Tarnyba pagal ieškovės kreipimąsi 2022 m. birželio 13 d. pateikė gaminio/paslaugos vertinimo išvadą Nr. 2GVI-344 dėl M. S. galimai nekokybiškai atliktų vonios ir dušo patalpų įrengimo darbų, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje konstatavo, kad rangovas grindų ir sienų ir apdailos darbus atliko su trūkumais: vonios galinės ir šoninės sienos sujungimo kampe, matomas apdailos plytelės viršutinio kairiojo kampo nuskilimas, vonios durų ertmės apdailos plytelių kraštai nupjauti ir apdoroti netinkamai – matomi nelygiai nupjauti (briaunuoti) plytelių kraštai, nupjautų plytelių briaunos kreivos, matomi pločio skirtumai, duše skirtingų masyvų grindų plytelių sujungimo plokštumų aukščių skirtumai apie 200 mm ilgio atkarpoje, siekia iki 3 mm. Rangovas pertvaros pagrindui vietą savavališkai įrengė šalia grindų apdailos krašto. Šie trūkumai yra akivaizdūs ir yra esminiai. Kiti nustatyti trūkumai: skirtingų masyvų grindų plytelių sujungimo vidinės dalies kampe, kampinės plytelės užglaistyto sujungimo tarpo plotis kinta nuo apie 5 mm iki apie 8 mm, vonios ir dušo grindų bei sienų plytelių, vandens surinkimo šulinėlių sujungimo tarpai netinkamai užpildyti cementiniais ir silikoniniais glaistais. 2022 m. liepos 15 d. nutarimu Tarnyba nutarė tenkinti vartotojos A. P., t. y. pripažinti pagrįstu vartotojos reikalavimą M. S. nemokamai pašalinti atliktų vonios kambario ir dušo patalpų įrengimo darbų trūkumus, nurodytus Tarnybos 2022 m. birželio 13 d. gaminio/paslaugos vertinimo išvadoje Nr. 2GVI-344; įpareigoti M. S. vykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.

32. Byloje, siekiant nustatyti, ar statybos rangos darbai buvo atlikti tinkamai, 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi paskirta patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), statybinė-techninė ekspertizė, kurią atliko UAB „Vakarų regiono statybos konsultacinis biuras“. Teismo ekspertas, atklikęs ekspertizę, teismo ekspertizės aktu Nr. 24-2/01 pateikė tokias išvadas: „Pirmo ir antro aukšto voniose su tualetu, atlikti statybos rangos darbai (vidaus apdailos darbai) neatitinka įprastai tos rūšies darbams keliamus reikalavimus: Gipskartonio pertvarų paviršių ir grindų, apdailintų keramikinėmis plytelėmis nuokrypiai viršija leistinus, t. y. (žiūrėti fotofiksaciją): - leistinas nuokrypis nuo vertikalės 1 metro ilgyje <2 mm (pertvaroms), faktiškai nustatytas > 3 mm; - siūlių tarp plytelių leistinas nuokrypis nuo vertikalės ir horizontalės <1,5 mm (pertvaroms), faktiškai nustatytas > 2 mm; - apdailos detalių (kampų ir pan.) sujungimo siūlių leistinas nuokrypis <1,5 mm, faktiškai nustatytas >1,5 mm; - apdailintų paviršių nelygumai, pridėjus 2 metrų ilgio liniuotę iki 0,5 mm, faktiškai nustatytas >2,5 mm; - apdailintų plytelėmis paviršių siūlių pločio leistini nuokrypiai iki 0,5 mm, faktiškai nustatytas >2,5 mm“; „Pirmo ir antro aukšto voniose su tualetu, atlikti statybos rangos darbai defektai yra neištaisomi, jie (defektai) turi būti šalinami. Kadangi apdaila keramikinėmis didelių gabaritų plytelėmis yra atlikta, priklijuojant plyteles ant gipskartonio pertvarų, priklijuotų plytelių keitimo metu, esamos gipskartonio pertvaros bus sugadintos nepataisomai, jas bus būtina įrengti naujai, dalinai panaudojant esamą karkasą.“.

33. Teismas, įvertinęs Tarnybos išvadoje, nutarime bei teismo ekspertizės akte pateiktas išvadas, konstatuoja, jog ieškovė, remdamasi kompetentingų specialistų išvadomis, įrodė defektų faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis), kas šiuo atveju pablogina daikto naudojimo pagal normalią paskirtį galimybes. Taigi, šiuo atveju atsakovui, siekiant išvengti atsakomybės, kilo pareiga įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.

34. Kaip minėta, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.

35. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių atsakomybę šalinančioms aplinkybėms pagrįsti (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Atsakovas teigia, kad ieškovės sutuoktinis darbus priėmė, pretenzijų dėl darbų kokybės neturėjo, jas pradėjo reikšti tik tada, kai buvo pateikta sąskaita apmokėjimui, todėl, atsakovo teigimu, ginčas tarp šalių yra ne dėl darbų kokybės, o ieškovės ir jos sutuoktinio siekio išvengti atsiskaityti už atliktus darbus, tačiau atsakovas objektyvių duomenų tokiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė. Bylos duomenimis, atsakovas sąskaitą už atliktus darbus išrašė 2022 m. sausio 28 d. Iš šalių pateikto susirašinėjimo nustatyta, kad dėl darbų kokybės ir apmokėjimo už juos šalys susirašinėjo nuo 2022 m. sausio 29 d., jokių kitų duomenų, kad ieškovė ar jos sutuoktinis buvo priėmęs darbus iki 2022 m. sausio 28 d. sąskaitos faktūros išrašymo, nėra. Remiantis į bylą pateiktais šalių SMS susirašinėjimais, matyti, jog šalys diskutuoja tiek dėl darbų kokybės, tiek dėl kainos, todėl sutikti su atsakovu, jog tarp šalių ginčas iš esmės yra dėl apmokėjimo už atliktus darbus, nėra jokio pagrindo. Ieškovės sutuoktinis dėl pateiktos sąskaitos faktūros 2022 m. sausio 28 d. žinutėse rašė, jog nori sužinoti po kiek skaičiavo už darbus, kiek kainuoja karkaso surinkimas, plytelių dėjimas, fūgavimas, jog skaičiuoja ne tą, kas buvo sutarta. Tos pačios dienos žinutėmis, be kita ko, rašė, jog sekančią dieną atsakovas nelauktų pinigų, kad jie nuvažiuos pirmadienį, kai bus viskas išdžiūvę, nusidengs, pasižiūrės, tada parašys. Taip pat nurodė, jog „Kad ir šiandiena, užtepei silikoną ir nuėjai valyti plytelių... kas taip daro ? gi visą silikoną išmozavai ant plytelių... viršuje man rodos nėra net 45laipsnių kampo, kad galėčiau kvadratinę vonią pastatyti“. Nesant neginčytinų duomenų, kad atsakovas darbus buvo perdavęs iki 2022 m. sausio 28 d. sąskaitos faktūros išrašymo, atsižvelgiant į pateiktą šalių susirašinėjimą, darytina išvada, jog atsakovui darbai buvo perduoti sąskaitos faktūros išrašymo dieną ir iš karto po darbų atlikimo buvo keliamas darbų kokybės klausimas. 2022 m. vasario 2 d. ieškovė atsakovui išsiuntė raštišką pretenziją su foto nuotraukomis dėl nekokybiškai atliktų darbų, kurioje nurodė pastebėjimus apie atsakovo atliktus darbus: „1. Antrame aukšte įdėta plytelė su nuskeltu kampu. Ją reikia pakeisti. Apačioje, taip pat sudėtos plytelės su nutrupėjusia glazūra. 2. Antrame aukšte nėra nei vieno 90 laipsnių kampo. Buvo sakyta, jog stovės vonia ir kampas yra reikalingas. 3. Prie durų staktos nėra sienos lygumo. Plytelės visur supjautos šiurkščiais kampais netolygiai – nelygiai. 4. Siūlės tiek viršuje, tiek apačioje nelygios, netolygios, neišbaigtos. 5. Viršuje prie lango neužteptas silikonas. 6. Dėl šitos problemos nesulaukiau skambučio, tad reikia sutvarkyti pakeičiant plytelę. 7. Išstorėjusi siūlė turi būti sutvarkyta tolygiai kitoms siūlėms. 8. Dušo salos trapas priteptas glaisto, aplink trapą siūlės neišbaigtos. Nepadarytas tinkamas nuolydis. 9. Buvo kalbėta, jog statysim stiklinių blokelių siena, todėl reikia tinkamai surinkti karkasą toje vietoje. Šitas variantas, kad pripompuoti storą juostą silikono, mums netinka. 10. Prašau susitvarkyti savo darbo vietą. Kaip ir minėjau, mūsų netenkina, Jūsų darbų kokybė. Jau nuleidome, kad sumaišytos plytelės, suklijuotos, ne ten kur reikia, kad gražieji raštai, išklijuoti, belekaip, visiškai nemąstant. Plytelės nėra iki galo nuvalytos, nuo epoksidinio glaisto, nors minėjote, jog glaistant su epoksidiniu glaistu, kainuos brangiau, ar jos nusivalys dar, jau nebeaišku. Už darbus užsiprašėte, tikrai nemažą sumą, tad norime ir tinkamo rezultato. Tikiuosi taikaus sprendimo, jei nepasiseks, tuomet ginčas, bus sprendžiamas, teisinėmis priemonėmis. Kaip matote, įrodymų, dėl darbo kokybės, aš turiu. Lauksiu, Jūsų atsakymo, dėl broko ištaisymo, iki 2022 metų vasario 14 dienos.“ Pastebėtina, kad pačios ieškovės pretenzijoje atsakovui nurodyti darbų trūkumai atitinka tiek Tarnybos, tiek teismo eksperto vėliau konstatuotus atsakovo darbų trūkumus. Taigi, ieškovė iš karto po sąskaitos faktūros išrašymo pateikė pretenzijas dėl nekokybiškų darbų atlikimo, kuriuos vėliau patvirtino ir ekspertai, o atsakovas duomenų, kurie paneigtų jo atsakomybę dėl nekokybiškų darbų atlikimo, nepateikė. Nors atsakovas nurodo, kad po jo darbų atlikimo darbus atliko ir kiti statybininkai, tačiau duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad buvo atliekami kiti darbai, kurie galimai turėjo įtakos atsakovo atliktų darbų rezultatui, pateikta nėra. Pažymėtina, kad atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktos darbų eigos fiksavimo foto nuotraukos yra neinformatyvios ir niekaip nepašalina jo atsakomybės dėl galutinio darbų rezultato trūkumų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog plyteles pjauna su savo įrankiais, kad dėl skubėjimo būna ir nutrupa, ir nelygiai nusipjauna.

36. Kad darbai atlikti nekokybiškai patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas A. S.. Ekspertas nurodė, jog pertvaros buvo padarytos kreivos, o tai turėjo įtakos ir tolimesniems darbams. Atsakovo teigimu, darbai buvo atliekami iš užsakovo medžiagų, o karkasui skirta mediena buvo nenauja, matėsi, kad naudojama pakartotinai, nevienoda, nelygi, kas sąlygojo nelygumus. Dėl šių atsakovo teiginių pažymėtina, jog atsakovas, būdamas savo srities profesionalas, turėjo įvertinti, ar iš užsakovo pateiktų medžiagų atliekami darbai bus kokybiški, o matydamas, kad tai gali sąlygoti darbų kokybę, turėjo stabdyti darbus. Nors atsakovas nurodo, kad jis informavo užsakovą apie galimus nelygumus, bet užsakovas nurodęs tęsti darbus, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų į bylą nepateikta (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Be to, teismo ekspertas nurodė, jog karkasą buvo galima sureguliuoti su laikikliais. Taip pat atsakovas nurodė, kad tarpai tarp plytelių išėjo nevienodi dėl nekokybiškų plytelių. Teismas pastebi, jog į bylą nėra pateikti duomenys, kad atsakovui pateiktos klijuoti plytelės buvo nekokybiškos. Priešingai, ieškovė pateikė plytelių pardavėjo informaciją, jog plytelės yra rektifikuotos ir kalibruotos. Teismo vertinimu, jei atsakovas atlikdamas plytelių klijavimo darbus matė, kad yra plytelių nuokrypiai, atsakovas turėjo stabdyti darbus, įspėti užsakovą apie galimus darbų trūkumus dėl medžiagų kokybės, tačiau to nepadarė. Tai, kad esant medžiagų trūkumams, rangovas turėjo stabdyti darbus, nurodė ir teismo ekspertas. Atsakovas taip pat teigė, kad darbus atliko kokybiškai, pagal įprastai tokiems darbams keliamus reikalavimus. Šiuo atveju tokius atsakovo teiginius paneigia tiek eksperto išvada, tiek eksperto duoti paaiškinimai teismo posėdyje. Teismo ekspertas tiek teismo ekspertizės akte, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovo atlikti darbai neatitinka įprastai tos rūšies darbams keliamus reikalavimus, kurie yra apibrėžti Statybos techniniuose reglamentuose, Statybos taisyklėse ir viešai skelbiami Lietuvos statybininkų asociacijos puslapyje. Pastebėtina, jog dėl eksperto išvados ir jos vertinimo kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad ekspertinio tyrimo metu gauti duomenys yra nepagrįsti, nepatikimi ar turi kažkokių kitokių trūkumų. Ekspertas prieš padarydamas išvadas atliko apžiūrą vietoje, teismo posėdžio metu papildomai parodė ir paaiškino savo padarytas išvadas, rėmėsi tokius darbus reglamentuojančiais teisės aktais. Eksperto nustatyti trūkumai atitinka bei neprieštarauja kitiems bylos įrodymams, t. y. tiek pačios ieškovės fiksuotiems darbų trūkumams, tiek Tarnybos specialistų išvadoje konstatuotiems darbų trūkumams. Atsakovas duomenų, kitų teisės aktų nenurodė bei nepateikė, jog atliktiems darbams keliami kitokie reikalavimai, nei vadovavosi teismo ekspertas (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės išvada, kuria nustatyta, jog atsakovo atlikti darbai neatitinka įprastai tos rūšies darbams keliamus reikalavimus (CPK 185 straipsnis).

37. Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog ieškovė įrodė darbų defektų faktą, tuo tarpu atsakovas neįrodė jo atsakomybę šalinančių defektų atsiradimo priežasčių (CK 6.697 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

38. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo taikyti, jos, kaip užsakovo, teisių gynimo būdą – atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pažymėtina, kad taikant šį pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų.

39. Ieškovė prašė atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas, kurias grindė UAB „IVRO“ bei teismo ekspertizės aktu. Galutiniu reikalavimu ieškovė prašė priteisti 8 104,66 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas pagal teismo ekspertizės aktą.

40. Bylos duomenimis, teismo ekspertizės akto dalyje, kuria buvo vertinama, kokia gali būti trūkumų šalinimo išlaidų kaina, yra nurodyta, kad skaičiavimus teismo ekspertas atliko pagal Statybos resursų skaičiuojamąsias rinkos kainas XLIII 2023 m. spalio mėn., kurias įregistravo VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra 2023 m. lapkričio 3 d. Teismo posėdžio metu ekspertas taip pat nurodė, jog darbų trūkumų šalinimo lokalinė sąmata sudaryta UAB „Sistela“ duomenimis pagal 2023 m. spalio mėn. kainas. Remiantis teismo ekspertizės išvada bei eksperto paaiškinimais, nustatyta, jog tam, kad būtų ištaisyti darbų trūkumai, būtina atlikti šių darbų ardymo darbus bei juos perdaryti iš naujo. Eksperto paaiškinimais nustatyta, jog kitoks darbų trūkumų šalinimo būdas, šiuo atveju, nėra įmanomas. Atsakovas duomenų, paneigiančių tokias ekspertizės išvadas, eksperto paaiškinimus, nepateikė tik deklaratyviai teigdamas, jog jis galėtų atvykti ir pataisyti darbų trūkumus, kurie, atsakovo teigimu, yra nežymūs. Pastebėtina, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko tiek po ieškovės pretenzijų, tiek po Tarnybos išvadų ištaisyti darbų trūkumus, tačiau to nepadarė, o šiuo metu, kaip nurodė ieškovė, ji yra praradusi pasitikėjimą atsakovu bei jo atliekamo darbo kokybe. Kaip matyti iš pateikto susirašinėjimo, atsakovas 2022 m. sausio 30 d. rašė: „Kol pinigu nebus tada net savo tu broku net nekeisiu“. Taigi, atsakovas, nors pripažino darbų trūkumus, nesiėmė priemonių juos pašalinti arba sumažinti trūkumų išlaidas. Be to, atsakovas į bylą neteikė kitokių darbų šalinimo išlaidų paskaičiavimo, t. y. iš esmės nepaneigė teismo ekspertizės akte nustatytos darbų trūkumų šalinimo kainos (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis).

41. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo eksperto skaičiavimai buvo atlikti įvertinus konkrečius darbų defektus ir aiškiai nurodžius, kokiais kriterijais bei duomenimis remiasi ekspertas apskaičiuodamas tų konkrečių defektų šalinimo kaštus, daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas, priteisti teismo ekspertize nustatą 8 104,66 Eur darbų trūkumų šalinimo kainą, yra pagrįstas, todėl, vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinos 8 104,66 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidos (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.697 straipsnio 3 dalis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

42. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

43. Vartotojo teisė į neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta VTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019).

44. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturinės žalos atlyginimą, nurodydama, jog atsakovas tinkamai neįvykdė sutarties, nebendradarbiavo, vengė prisiimti savo veiksmų neigiamus padarinius, juos pašalinti. Dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų, ji negali naudotis savo nuosavybe pagal paskirtį, todėl patiria neigiamų išgyvenimų, patiria neplanuotų rūpesčių, be to, žlugo jos lūkesčiai praleisti laiką sodyboje.

45. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką; neturtinės žalos dydį lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021).

46. Byloje nustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. nekokybiškai atliko rangos darbus. Teismo vertinimu, ieškovė dėl to patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų emocijų, tačiau, įvertinus visas bylos aplinkybes, o ypač tai, jog sutarties objektas nėra ieškovės kasdienio naudojimo gyvenamoji patalpa, kad tai yra jų sodyba atostogų laiko praleidimui, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju tai nesudaro pakankamo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pastebėtina, jog kasacinis teismas, plėtodamas neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai atliktų statybos darbų, praktiką, aktualioje savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021) yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo institutas gali būti taikomas tik išimtiniu atveju, kai kitais teisiniais institutais neįmanoma atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju tokia išskirtinė situacija nėra susiklosčiusi ir net nebuvo įrodinėjama, o ieškovė neturtinės žalos jai padarymą motyvuoja bendro pobūdžio teiginiais apie patirtus išgyvenimus ir kitus nepatogumus, kurie savaime nėra pakankami neturtinei žalai priteisti. Juo labiau, kad ieškovei yra kompensuojamos jos įrodytos ir pagrįstomis pripažintos darbų šalinimo išlaidos. Tokiu atveju konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (CK 6.250 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl kitų ieškovės bei atsakovo argumentų

47. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

48. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio, atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50. Bylos duomenimis, ieškovė patyrė 4 289,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 215 Eur žyminis mokestis, 1 874,20 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, 2 200 Eur teismo ekspertizės išlaidos, atsakovas patyrė 3 025 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

51. Iš dalies (89,02 proc.) tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 3 818,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės priteistina 332,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei A. P. iš atsakovo M. S. 8 104,66 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8 104,66 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 818,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui M. S. iš ieškovės A. P. 332,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.