- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- e2-458-798/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01006-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Suinteresuotas asmuo
- P. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens P. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „LEDart“ pareiškimas ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „LEDart“ bankrotas pripažintas tyčiniu, kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo asmeniu pripažintas suinteresuotas asmuo P. V., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „LEDart turtas“ ir „SCI Esperance“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „LEDart“ (toliau – ir bendrovė) iškelta nemokumo byla, nemokumo administratoriumi paskirtas R. B.. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 8 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį patikslino 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi. Bendra finansinių reikalavimų suma – 730 407,25 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Pareiškėja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „LEDart“, atstovaujama nemokumo administratoriaus R. B., kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.
3. Nurodė, kad bendrovė įregistruota Juridinių asmenų registre 2008 m. gruodžio 8 d., jos vykdyta veikla: apšvietimo, garso, vaizdo, IT, apsaugos sistemų projektų kūrimas, gamyba, instaliavimas; dizaino sprendimai; projektavimo, gamybos ir prekybos veikla; taip pat aukščiau nenurodyta ūkinė-komercinė veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Bendrovės vadovu nuo 2008 m. gruodžio 8 d. (įsteigimo) iki 2023 m. lapkričio 29 d. (bankroto bylos bendrovei iškėlimo) buvo suinteresuotas asmuo P. V. (toliau – ir suinteresuotas asmuo). Trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ direktoriumi nuo 2021 m. birželio 6 d. yra suinteresuotas asmuo P. V..
4. UAB „LEDart“ nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. buvo trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ vienintelė akcininkė. Šias akcijas UAB „LEDart“ pardavė direktoriui P. V. už 2 700 Eur, tačiau tarp UAB „LEDart“ nemokumo administratoriui perduotų dokumentų nėra šių akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, tik kasos knygoje už 2022 m. matosi akcijų pirkimo – pardavimo sandoris, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktą privalėjo būti notarinės formos, nes buvo parduodama 100 proc. akcijų.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja nurodo, kad suinteresuotas asmuo P. V. būdamas UAB „LEDart“ ir UAB „LEDart turtas“ direktorius vykdydamas įmonių ūkinę komercinę veiklą, atlikdamas darbus su UAB „LEDart“ darbuotojais ir UAB „LEDart“ nupirktomis medžiagomis, išlaidas tyčia nurodydavo UAB „LEDart“ buhalterinėje apskaitoje, o pajamas tyčia nurodydavo UAB „LEDart turtas“ buhalterinėje apskaitoje. Dėl tyčinių suinteresuoto asmens P. V. veiksmų UAB „LEDart“ įmonės turtas sumažėjo nuo 225 887 Eur (2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis) iki 23 515 Eur (2023 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis), o UAB „LEDart turtas“ įmonės turtas padidėjo nuo 20 732 Eur (2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis) iki 365 358 Eur (2023 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis).
6. Bendrovė 2020 metais turėjo 542 651 Eur pajamų, 2021 metais – 597 939 Eur pajamų. Įsteigus UAB „LEDart turtas“ 2021 m. birželio 7 d., bendrovės pajamos 2022 metais sumažėjo iki 28 232 Eur, o išlaidos sudarė 315 546 Eur bei bendrovė turėjo 287 314 Eur nuostolio iš ūkinės komercinės veiklos. Trečiasis asmuo UAB „LEDart turtas“ 2022 metais turėjo 91 739 Eur pajamų, o išlaidų –56 616 Eur bei turėjo 35 123 Eur grynojo pelno iš ūkinės komercinės veiklos.
7. Bendrovės pajamos 2023 metais sumažėjo iki 13 818 Eur, o išlaidos sudarė 146 887 Eur bei bendrovė turėjo 133 069 Eur nuostolio iš ūkinės komercinės veiklos. Trečiasis asmuo UAB „LEDart turtas“ 2023 metais turėjo 430 764 Eur pajamų, o išlaidų 252 671 Eur bei turėjo 178 092 Eur grynojo pelno iš ūkinės komercinės veiklos.
8. Bendrovėje nuo 2021 m. pradžios dirbo iki 16 darbuotojų bei 2023 metų balandžio mėnesį atleisti 8 darbuotojai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau–VSDFV) skyriaus iniciatyva. Atitinkamai susijusios su darbo santykiais išlaidos 2022 metais sudarė 198 226 Eur, 2023 metais –96 882 Eur.
9. Trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ įmonėje iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio dirbo vienas darbuotojas, o po to buvo įdarbinti 2 darbuotojai. Atitinkamai susijusios su darbo santykiais išlaidos 2022 metais sudarė 1 142 Eur ir 2023 metais sudarė 2 719 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
10. Bendrovė 2022 m. vasario 18 d. (14 626,39 Eur) ir 2022 m. rugpjūčio 18 d. (14 626,36 Eur) išmokėjo trečiajam asmeniui UAB „LEDart turtas“ 29 252,75 Eur. Ši suma bendrovei nebuvo grąžinta. Bendrovė ir trečiasis asmuo UAB „LEDart turtas“ 2022 m. gruodžio 31 d. atliko buhalterinį įskaitymą 10 450 Eur sumai, taip skola sumažinta iki 18 802,75 Eur. Šis įskaitymas pažeidė bendrovės ir kreditorių interesus. Vilniaus apygardos teismui 2023 m. spalio 16 d. iškėlus bendrovei bankroto bylą, buvo sudarytas 2024 m. vasario 19 d. susitarimas tarp bendrovės ir trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ dėl 18 802,75 Eur skolos grąžinimo. Pagal minėtą susitarimą skola negrąžinta. Dėl negrąžintų 18 802,75 Eur ir 10 450 Eur lėšų bendrovei vyksta teisminis ginčas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-15548-1077/2024 (18 802,75 Eur skolos priteisimo ir įskaitymo 10 450 Eur actio Pauliana pagrindu panaikinimo, restitucijos taikymo).
11. Suinteresuotas asmuo P. V. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
12. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, „SCI Esperance“ atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjos pareiškimą. Nurodė, kad UAB „LEDart“ veiksmais jų bendrovei padaryta 458 000 Eur žala, nes užsakytų paslaugų ir prekių už kurias sumokėjo iš bendrovės jie taip ir negavo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 28 d. nutartimi patenkino pareiškėjos LUAB „LEDart“ pareiškimą ir LUAB „LEDart“ bankrotą pripažino tyčiniu, kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo asmeniu pripažino suinteresuotą asmenį P. V..
14. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus pareiškėjos pateiktus įrodymus, nusprendė, kad bendrovė 2020–2022 m. veikė nuostolingai, patiriamas nuostolis ir įsipareigojimų kreditoriams apimtis kryptingai didėjo, bendrovės įsipareigojimai viršijo bendrovės turimą turtą. Įvertinęs minėtus duomenis ir byloje nesant duomenų apie bendrovės pardavimo pajamas iki bankroto bylos iškėlimo dienos, teismas padarė išvadą, kad 2022 m. gruodžio 31 d. bendrovė atitiko vieną iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų sąlygų – bendrovės įsipareigojimai kreditoriams viršijo turimo turto vertę.
15. Įvertinęs byloje esančius duomenis apie bendrovės kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą, teismas nurodė, kad 2022 m. pradžioje bendrovė vykdė veiklą, seniausia mokestinės nepriemokos susidarymo valstybės biudžetui data yra 2022 m. birželio 1 d. bei tai, jog po minėtos datos bendrovei nepavyko padengti įsiskolinimo valstybės biudžetui, atsirado didelių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, teismas nusprendė, kad tiek balanso, tiek likvidumo testų atžvilgiu bendrovė vėliausiai buvo nemoki 2022 m. birželio 1 d.
16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. buvo 100 proc. trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ savininkė. 2022 m. rugpjūčio 23 d. bendrovė visas UAB „LEDart turtas“ akcijas pardavė suinteresuotam asmeniui P. V. už 2 700 Eur. Nors akcijų pirkimo pardavimo sandoris yra užfiksuotas bendrovės kasos knygoje, tačiau iš bendrovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad minėta suma į bendrovės banko sąskaitą nebuvo pervesta. Teismui kilo abejonių ir dėl sandorio kainos, kai trečiasis asmuo UAB „LEDart turtas“ 2022 m. jau buvo sėkmingai veikianti įmonė, turinti daug turto, o parduota už itin mažą kainą.
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad iš bendrovės banko sąskaitos 2022 m. vasario 18 d. (14 626,39 Eur) ir 2022 m. rugpjūčio 18 d. (14 626,36 Eur) buvo pervesta 29 252,75 Eur suma į trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ banko sąskaitą kaip paskola (pareiškimo priedas 10.3). Ši suma bendrovei nebuvo grąžinta. Bendrovė ir UAB „LEDart turtas“ 2022 m. gruodžio 31 d. atliko buhalterinį įskaitymą 10 450 Eur sumai, dėl ko skolos suma sumažinta iki 18 802,75 Eur.
18. Teismas padarė išvadą, kad ginčijamą įskaitymo sandorį sudaręs abiejų įmonių vadovas P. V. buvo nesąžiningas, nes negalėjo nežinoti apie bendrovės faktinę nemokumo būseną, įskaitydamas tarpusavio reikalavimus, bei tokiu būdu apribodamas kitų bendrovės kreditorių teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą.
19. Pirmosios instancijos teismas pritarė bendrovės nemokumo administratoriaus pareiškime nurodytai pozicijai, kad suinteresuotas asmuo P. V. būdamas tiek bendrovės, tiek ir UAB „LEDart turtas“ vadovu, vykdydamas bendrovių ūkinę komercinę veiklą, atlikdamas darbus su bendrovės darbuotojais ir UAB „LEDart“ nupirktomis medžiagomis, išlaidas tyčia nurodydavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, o pajamas tyčia nurodydavo trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ buhalterinėje apskaitoje, dėl ko sumažėjo bendrovės turtas ir pajamos, atitinkamai padidėjo nuostoliai, o trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ turtas ir pajamos padidėjo. Šią poziciją patvirtina bendrovės ir trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ finansinės atskaitomybės dokumentų analizė 2020-2023 metų laikotarpiu.
20. Įvertinęs pareiškėjos pateiktus duomenis apie bendrovės ir trečiojo asmens darbuotojus, teismas pažymėjo, kad minėti duomenys neabejotinai leidžia teigti, jog bendrovės darbuotojai dirbo trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ naudai, tuo tarpu išlaidos, susijusios su darbo santykiais buvo nurodomos tik kaip bendrovės išlaidos.
21. Aplinkybes, kad bendrovės įsigytos prekės buvo naudojamos trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ veikloje (projektuose) patvirtina ir bendrovės kasos dokumentai, pirkimo ir pardavimo dokumentai. Teismas pažymėjo, kad bendrovės įsigytos prekės (medžiagos) buvo iš karto nurašomos, o kur prekės buvo panaudotos (kurios bendrovės veikloje), negalima atsekti. Bendrovės pirkimo dokumentuose užfiksuotų įsigytų prekių vertė yra didesnė nei pardavimo dokumentuose užfiksuotų parduotų prekių vertė. Dalies bendrovės įsigytų prekių buvimo vieta nėra žinoma, todėl manytina, kad prekės buvo panaudotos trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ veikloje.
22. Teismas nutartyje pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi, o vėliau 2025 m. sausio 3 d. nutartimi trečiąjį asmenį UAB „LEDart turtas“ įpareigojo pateikti teismui UAB „LEDart turtas“ 2021, 2022, 2023 metų pajamas ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus, o suinteresuotą asmenį P. V. įpareigojo pateikti teismui trečiojo asmens akcijų pirkimo pardavimo sutartį dėl UAB „LEDart turtas“ akcijų įsigijimo. Nustatytu terminu nei UAB „LEDart turtas“, nei P. V. teismo nurodytų dokumentų nepateikė. Suinteresuotas asmuo P. V. nepateikė ir atsiliepimo į pareiškimą.
23. Nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui P. V., kuris yra ir trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ vadovas, nepateikus įrodymų, pagrindžiančių UAB „LEDart turtas“ 2021, 2022, 2023 metų pajamas ir išlaidas, teismas laikė, kad bendrovės nemokumo administratoriaus pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos ir pagrįstos.
24. Byloje nustatytos ir nutartyje aptartos aplinkybės patvirtina, kad būtent suinteresuoto asmens P. V., kaip bendrovės vadovo, 2021-2022 metais atliktų veiksmų visuma teismui leido nuspręsti apie sąmoningą blogą bendrovės valdymą ir disponavimą bendrovės lėšomis ir turtu, sąmoningai bloginant bendrovės finansinę situaciją, suvokiant, kad taip ji vedama prie bankroto (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos civilini proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
25. Teismas pripažino, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai blogai valdė bendrovę, žinodamas (turėdamas žinoti), jog tokie veiksmai pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus bei veda bendrovę į nemokumo situaciją (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Nurodyti suinteresuot asmens veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su bendrovės finansinės situacijos esminiu bloginimu ir nemokumo sukėlimu. Esant tokiems bylos duomenims, teismas padarė išvadą, kad bendrovės bankrotas yra tyčinis (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 2 ir 5 punktai).
26. Pripažinus, kad bendrovės bankrotas buvo tyčinis ir tą lėmė būtent buvusio jos vadovo P. V. sudaryti sandoriai bei atlikti veiksmai, būtent jis ir laikomas asmeniu, kurio veiksmai sukėlė tyčinį bendrovės bankrotą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
27. Suinteresuotas asmuo P. V. (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti, arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priteisti suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
27.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai apelianto atžvilgiu pritaikė contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) prezumpciją. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva pritaikydamas apelianto atžvilgiu contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) prezumpciją pažeidė dispozityvumo civiliniame procese principą, taip pritaikydamas apeliantui sankciją, kurios taikymo galimybės teismui nenumato įstatymas.
27.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti apelianto atžvilgiu contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) prezumpciją yra neteisėtas, nes yra siurprizinis – nei 2024 m. gruodžio 4 d. nutartyje, nei 2025 m. sausio 3 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas nepažymėjo ir nenurodė, kad, apeliantui nepateikus prašomų pateikti įrodymų, jo atžvilgiu bus taikoma contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) prezumpcija. Teismas 2025 m. sausio 3 d. nutartyje nurodė, kad pagal CPK 199 straipsnio 6 dalį už nurodymo neįvykdymą gali būti skiriama bauda iki 300 Eur. Pirmosios instancijos teismas, apeliantui neįvykdžius teismo nurodymo pateikti įrodymus, neskyrė baudos apie kurios skyrimo galimybę buvo įspėjęs, o suinteresuoto asmens atžvilgiu pritaikė contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) prezumpciją, todėl šis pirmosios instancijos teismo sprendimas neabejotinai vertintinas kaip siurprizinis ir neteisėtas.
27.3. Teismo 2024 m. gruodžio 4 d. ir 2025 m. sausio 3 d. nutartimis suinteresuotas asmuo buvo įpareigotas pateikti teismui tik UAB „LEDart turtas“ akcijų įsigijimo sutartį, jeigu apelianto atžvilgiu galėtų būti taikoma contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) prezumpcija, ji galėtų būti taikoma tik nurodytai aplinkybei. Pirmosios instancijos teismas negalėjo nurodyti, kad apeliantui, kuris yra ir trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ vadovas, nepateikus įrodymų, pagrindžiančių UAB „LEDart turtas“ 2021, 2022, 2023 metų pajamas ir išlaidas, laikytina, kad bendrovės nemokumo administratoriaus pareiškime nurodytos aplinkybės – dėl tariamo bendrovės turto ir veiklos perkėlimo į UAB „LEDart turtas“, yra teisingos ir pagrįstos.
27.4. Teismui atsakovo atžvilgiu pritaikius contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) prezumpciją neteisėtai, skundžiamos teismo nutarties išvados iš esmės yra grindžiamos nepagrįstais spėjimais ir prielaidomis. Vertindamas trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ akcijų įsigijimo sandorį kaip nuostolingą ir ekonomiškai nenaudingą bendrovei, teismas šio sandorio ekonominio (ne) naudingumo neaptarė ir įrodymais – faktiniais duomenimis apie sandorio (ne) naudingumą, nepagrindė, išskyrus tai, kad teismas paminėjo, jog pagal bendrovės banko sąskaitos išrašo duomenis bendrovė akcijų pardavimo kainos negavo.
27.5. Konstatuodamas, kad bendrovės veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje, teismas nurodė, kad tai patvirtina bendrovės ir UAB „LEDart turtas“ finansinės atskaitomybės dokumentų analizė 2020-2023 metų laikotarpiu. Koreliacija tarp vienos bendrovės padėties blogėjimo ir kitos bendrovės padėties gerėjimo savaime nereiškia šių tarpusavio priežastingumo, vertintina, kad pareiškėjos teigtos sąsajos tarp bendrovės turtinės padėties pablogėjimo ir tariamai geros bendrovės UAB „LEDart turtas“ turtinės padėties neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai).
27.6. Vien aplinkybės, kad bendrovė ir UAB „LEDart turtas“ 2022 m. gruodžio 31 d. atliko buhalterinį įskaitymą 10 450 Eur, dėl ko nurodyta suma atitinkamai sumažėjo UAB „LEDart turtas“ skola bendrovei taip, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai apribojant bendrovės kreditorių teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą, ar kad bendrovė pardavė bendrovės UAB „LEDart turtas“ akcijas apeliantui, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bendrovė bankrutavo dėl tyčinių suinteresuoto asmens veiksmų. Tiek įskaitymas, tiek ir akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryti po tariamai pirmosios instancijos teismo nustatyto nemokumo momento atsiradimo.
27.7. Apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikiami duomenys paneigia pareiškėjos poziciją, kad bendrovės turtas buvo perkeltas į UAB „LEDart turtas“
Atsiliepimas
28. Pareiškėja LUAB „LEDart“ atsiliepime į suinteresuoto asmens P. V. atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir atmesti apelianto prašymus dėl naujų įrodymų prijungimo. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
28.1. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartyje buvo nustatytas 7 dienų apskundimo terminas. Apeliantui skundžiama nutartis buvo įteikta 2025 m. kovo 28 d. el. paštu per pareiškėjos nemokumo administratorių. Atskirasis skundas pateiktas pavėluotai 2025 m. balandžio 8 d. t. y. paskutinė diena teikti atskirąjį skundą buvo balandžio 3 d. Prašo atskirąjį skundą atmesti dėl termino praleidimo.
28.2. Šiai dienai UAB „LEDart turtas“ išlaidas pagrindžiančių dokumentų apeliantas neprideda, tik pateikia dalį pajamas pagrindžiančių dokumentų, kurie nepaneigia aplinkybių, kurios buvo nustatytos skundžiamoje nutartyje. Pažymima, kad 2022 m. UAB „LEDart turtas“ balanso duomenis už praėjusį laikotarpį t. y. 2021 m. įmonė turėjo 15 000 Eur pardavimo pajamų, tačiau šių dokumentų apeliantas nepateikia. Yra teikiami tik pasirinktini dokumentai t. y. dalis pardavimo dokumentų, kurie visumos atsispindinčios finansinėse atskaitomybėse pilna apimtimi neatskleidžia. Apelianto pateiktas ligos išrašas jokių byloje nagrinėtų aplinkybių nepaneigia, nes ligos laikotarpiai yra nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. vasario 14 d., nuo 2025 m. vasario 17 d. iki 2025 m. vasario 19 d., nuo 2025 m. kovo 3 d. iki 2025 m. kovo 7 d., pirmas įpareigojimas pateikti dokumentus nustatytas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi, antrasis 2025 m. sausio 3 d. nutartimi, žodinis posėdis vyko 2025 m. kovo 17 d., nutartis priimta 2025 m. kovo 28 d. Apeliantas šiuos duomenis neabejotinai galėjo pateikti ir anksčiau, o ne tada, kai buvo priimtas nepalankus skundžiamas teismo sprendimas. Apeliantas nenurodė jokių argumentų, kodėl būtinybė pateikti naujus dokumentus iškilo vėliau. Naujai teikiamų įrodymų tyrimas ir vertinimas gali vilkinti bylos nagrinėjimą, todėl jų priėmimas nėra suderinamas su apeliacijos tikslais. Taigi, nenustačius CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų, su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą turėtų būti nepriimami.
28.3. 2025 m. kovo 17 d. vykusiame žodiniame bylos nagrinėjime apie kurį apeliantas buvo tinkamai informuotas, pareiškėjos atstovas nemokumo administratorius R. B. teismo prašė taikyti contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) prezumpciją. Taip pat pažymima, kad bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, dėl to teismas turi teisę būti aktyvesnis, nei kitose civilinėje bylose. Šiuo atveju contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) prezumpcija buvo taikyta vienos iš šalies prašymu, o teismas įvertinęs jos taikymo aplinkybes ja vadovavosi.
29. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „SCI Esperance“ atsiliepime į suinteresuoto asmens P. V. atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir atmesti apelianto prašymus dėl naujų įrodymų priėmimo. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
29.1. Skundas yra pateiktas praleidus nustatyta? skundui pateikimo terminą?. Skundas turėjo būti pateiktas per 7 dienas nuo nutarties priėmimo, o pateiktas prae?jus 11 dienų? po nutarties paskelbimo (CPK 73 straipsnis). Apie skundžiamos nutarties priėmimą? proceso dalyviai buvo informuoti tinkamai ir laiku, todėl nėra pagrindo priimti pateikta? skunda?, praleidus įstatymo nustatytus terminus. Prašo skunda? atmesti, kaip pateikta? praleidus nustatyta? terminą?.
Šalies argumentai
29.2. Apeliantas nepateikė prašomų?, vėliau reikalaujamu? dokumentu? – nei bankroto administratoriui, nei teismui, nedalyvavo nei viename procese, nei teismo posėdyje. Apelianto pateikti nedarbingumo pažymėjimai yra tik epizodiniams laikotarpiams ir nepanaikina jo atsakomybės ir pasirinkimo nedalyvauti ir nevykdyti savo pareigu?. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi, o vėliau 2025 m. sausio 3 d. nutartimi UAB „LEDart turtas“ įpareigota pateikti teismui UAB „LEDart turtas“ 2021, 2022 ir 2023 metu? pajamas ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus, o P. V. įpareigotas pateikti teismui akcijų? pirkimo pardavimo sutarti? dėl UAB „LEDart turtas“ akcijų? įsigijimo, tačiau jokiu? dokumentu? apeliantas nepateikė?. Suinteresuotas asmuo nepranešė?, kad negalėtų? pateikti dokumentu? dėl kokiu? nors objektyviu? priežasčių?, nepranešė?, jog negalėtų? dalyvauti teismo posėdyje, apie kuri? buvo tinkamai informuotas. Apeliantas turėjo visus dokumentus ir visas galimybes juos pateikti pats ar per atstovą?, tačiau specialiai ir piktybiškai to nedarė?, todėl jokie nauji išrodymai, vadovaujantis CPK ir Lietuvos Respublikos teismu? praktika, neturėtų? būti priimami ir vertinami, nes tai prieštarautu? CPK 7 ir 8 straipsniuose nustatytiems proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principams, pareigoms šalims bendradarbiauti ir pateikti įrodymus ir motyvus rūpestingai ir laiku, sąžiningai naudotis savo teisėmis. Nėra jokiu? duomenų?, kad teismas būtu? atsisakęs priimti įrodymus, todėl nėra pagrindo juos priimt ir apeliaciniame procese (CPK 314 straipsnis).
29.3. Teismo argumentai taikant contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) prezumpcija? yra pagrįsti ir teismas pagristai vadovaujasi visais jam s?aliu? pateiktais įrodymais, atsižvelgdamas i? P. V. sąmoningą? ir tikslinga? vengimą? vykdyti savo, kaip buvusio bendrovių? vadovo ir akcininko bei proceso šalies pareigas, pateikti prašomus įrodymus. Teismas tinkamai taikė? Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika? ir vertino, kad is? pareiškėjos pateiktu? rašytinių? i?rodymu? ir atliktos analizės, yra pakankamai duomenų? spręsti, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai siekia nuslėpti bylai reikšmingus sau nepalankius faktus.
Žemesnės instancijos teismas
29.4. Teismas nustatė?, kad UAB „LEDart turtas“, kaip bendrovės dukterine? įmonė (turinti 100 procentu? jos akcijų?), įregistruota 2021 m. birželio 7 d. Šios įmonės vadovas nuo jos įsteigimo 2021 m. birželio 7 d. yra P. V.. UAB „LEDart turtas“ akcininke nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. buvo bendrovė, o nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. suinteresuotas asmuo P. V.. Apeliantas žinojo, kad bendrovės bankrotas yra tik laiko klausimas, dukterinę bendrovę, kuri veikė? sėkmingai, pardavė? sau, jog išvengtų? jos patekimo i? bankrutuojančios i?mone?s turtą?. Naujai įsteigtoje UAB „LEDart turtas“ nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio mėn. dirbo tik vienas darbuotojos, o po 2023 m. rugpjūčio mėn. įdarbintas papildomai vienas darbuotojas, nors jos veikla ir pajamos nuolat augo.
29.5. Kaip teismas nustatė? ir detaliai nurodė nutartyje, vertinant pateiktus dokumentus ir i?rodymu? visuma?, bendrovė tapo nemoki vėliausiai 2022 m. birželio 1 d. Nuo UAB „LEDart turtas“ įsteigimo, bendrovės pajamos ir turtas sistemingai mažėjo kasmet, o UAB „LEDart turtas“ tapo sėkmingai veikiančia i?mone, kuri buvo parduota suinteresuotam asmeniui P. V. už? itin mažą? kaina? 2022 m. (kuomet bendrovė jau faktiškai buvo nemoki).
29.6. Teismo nutartyje nustatytos aplinkybės nekelia abejonių?, nes teismas detaliai ir nuosekliai, vadovaudamasis CPK, teismu? praktika bei JANĮ 70 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 2 ir 5 punktais, nutartyje įvertino bendrovės bankroto administratoriaus pateiktus įrodymus ir nurodė nustatytu? faktu? visuma?, kuria remiantis yra daugiau nei akivaizdu, kad apeliantas veikė? tyčia ir sąmoningai, blogai valdė? bendrovę, sudarydamas sandorius ir atlikdamas finansinius bendrovei žalingus veiksmus. Žinodamas, kad tokie jo veiksmai pažeidžia kitu? asmenų? interesus, sukuria nepagristus lūkesčius, kad sutartiniai įsipareigojimai bus vykdomi, kenkia bendrovės ir jos kreditorių? teisėms ir teisėtiems interesams bei tikslingai veda bendrovę i? nemokumą?, paraleliai siekdamas išlaikyti ir toliau vykdyti veikla? steigdamas nauja? bendrovę ir ja? panaudodamas bendrovės mokumo sąskaita. Nutartyje išdėstyti apelianto veiksmai lėmė? bendrovės bankrotą? ir jis yra laikytinas atsakingu už? tyčinį? bankrotą? asmeniu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
31. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas pripažinti LUAB „LEDart“ bankrotą tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
32. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, apeliantas kvestionuoja teismo jo atžvilgiu pritaikytą contra spoliatorem prezumpciją, netinkamą įrodymų ir sandorių įvertinimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl pirmosios instancijos teismo šiais klausimais padarytų išvadų ir proceso dalyvių išdėstytų su tuo susijusių argumentų.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
33. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ išrašytas sąskaitas faktūras per laikotarpį nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2025 m. balandžio 2 d. (LDT0001 – LDT0179); duomenis apie suinteresuoto asmens nedarbingumą.
34. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad pateikiami duomenys paneigia pareiškėjos poziciją, jog trečiasis asmuo UAB „LEDart turtas“ iš esmės veikė iš bendrovės ir kad bendrovės turtas buvo perkeltas į UAB „LEDart turtas“. Suinteresuotas asmuo negalėjo pateikti nurodyti duomenų anksčiau, kadangi turėjo sveikatos problemų ir turėjo nedarbingumą, todėl prašo šiuos įrodymus priimti į bylą ir įvertinti.
35. Pareiškėja ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „SCI Esperance“ atsiliepimuose į apeliantės atskirąjį skundą prašo apeliantės pridedamų naujų įrodymų nepriimti į bylą, nes jų priėmimas neatitinka CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų. Su atskiruoju skundu pateikti selektyvūs duomenys (pasirinkti dokumentai), suinteresuotas asmuo šiuos duomenis galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, o pateikiami duomenys apie suinteresuoto asmens nedarbingumą neįrodo, kad suinteresuotas asmuo objektyviai negalėjo šių duomenų pateikti teismui anksčiau.
36. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai).
37. CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
38. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad nėra pagrindo jų priimti į bylą. Tokia išvada daroma dėl šių priežasčių: 1) apelianto pateikti įrodymai neturės įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui ir negali būti laikomi visapusiškai reikšmingais sprendžiant dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčinius, nes Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi, o vėliau 2025 m. sausio 3 d. nutartimi įpareigojo UAB „LEDart turtas“ teismui UAB „LEDart turtas“ 2021, 2022 ir 2023 metu? pajamas ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus, o suinteresuotas asmuo P. V. įpareigotas pateikti teismui akcijų? pirkimo pardavimo sutarti? dėl UAB „LEDart turtas“ akcijų? įsigijimo. Šiuo atveju apeliantas su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ pajamas ir banko sąskaitos išrašą, tačiau į bylą nėra pateikti trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ veiklos sąnaudų (išlaidų) finansiniai duomenys, nėra pateikta akcijų? pirkimo pardavimo sutarti? dėl UAB „LEDart turtas“ akcijų? įsigijimo. Teismo vertinimu šie įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių (CPK 180 straipsnis); 2) apeliantas piktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise, šiuos įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau jų nepateikė, o jų priėmimas apeliacinės instancijos teisme užvilkins bylos nagrinėjimą. Apelianto pateikti duomenys apie suinteresuotam asmeniui suteiktus nedarbingumo laikotarpius nelaikytini pagrindžiančiais kliūtis pateikti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismui. Apelianto pateiktas ligos išrašas nurodo, kad suinteresuotas asmuo buvo nedarbingas laikotarpiais nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. vasario 14 d., nuo 2025 m. vasario 17 d. iki 2025 m. vasario 19 d., nuo 2025 m. kovo 3 d. iki 2025 m. kovo 7 d., tačiau teismas pirmąjį įpareigojimą pateikti dokumentus buvo nustatęs 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi, antrąjį 2025 m. sausio 3 d. nutartimi. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliantas 2025 m. sausio 15 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties, tai įrodo, kad suinteresuotas asmuo apie įpareigojimą pateikti teismo reikalaujamus dokumentus žinojo ir turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti, tačiau jų neteikė. Visi apelianto pateikti finansiniai dokumentai, įvertinus jų sukūrimo datą, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo. Apeliantas nenurodė aplinkybių, kurios leistų spręsti apie vėliau kilusią būtinybę šiuos rašytinius įrodymus pateikti apeliacinės instancijos teismui.
39. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustatyta sąlygų CPK 314 straipsnyje numatytai išimčiai taikyti, todėl apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl prašymų atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą
40. Pareiškėja ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „SCI Esperance“ atsiliepimuose į apeliantės atskirąjį skundą nurodė, kad apeliacinis procesas, pradėtas pagal apelianto atskirąjį skundą, turėtų būti nutrauktas, nes praleistas atskirojo skundo padavimo terminas. Apskųsta nutartis buvo priimta 2025 m. kovo 28 d., nemokumo administratoriaus visiems kreditoriams išsiųsta 2025 m. kovo 28 d., jos apskundimo terminas baigėsi 2025 m. balandžio 4 d. Apeliantas atskirajame skunde neprašo jo atnaujinti. Be kita ko, apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama nutartis jam buvo atsiųsta bendrovės nemokumo administratoriaus 2025 m. kovo 28 d. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas.
41. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pareiškėjos ir trečiojo asmens atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad apelianto atskirasis skundas teisme gautas praleidus apskundimo terminą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta 2025 m. kovo 28 d., žodinio proceso tvarka, todėl vadovaujantis CPK 335 straipsnio 1 dalimi terminas atskirajam skundui paduoti skaičiuotinas nuo jos priėmimo dienos. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties patvirtinta kopija 2025 m. kovo 28 d. išsiųsta proceso dalyviams (per EPP sistemą). Nemokumo administratorius byloje pateikė įrodymus, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartis, dėl kurios apeliantas pateikė atskirąjį skundą, jam buvo išsiųsta 2025 m. kovo 28 d. 16 val. 04 min. el. paštu. Aplinkybę, kad skundžiamą nutartį apeliantas gavo 2025 m. kovo 28 d. jis patvirtina savo atskirajame skunde, taigi skundžiamos nutarties apskundimo terminas baigėsi 2025 m. balandžio 4 d. Apelianto skundas byloje gautas 2025 m. balandžio 8 d. ir priimtas teisėjo 2025 m. balandžio 8 d. rezoliucija, kurioje teismas nurodė ,,Priimti, išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir nustatyti 10 d. terminą atsiliepimams pateikti.“ (DOK-13221).
42. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, aiškiai nenurodė, kad atnaujina jo pateikimo terminą, tačiau jį priėmė, neužkirsdamas kelio proceso eigai. Nurodytas procesinio pobūdžio pažeidimas nelaikytinas esminiu, galėjusiu lemti neteisėto procesinio sprendimo priėmimą ar neteisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad dėl teisėjo padaryto neesminio procesinio pažeidimo, šaliai neturi tekti teismo procesinio veiksmo neatitikties formaliems įstatymo reikalavimams padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-421/2015). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, „SCI Esperance“ prašymai nutraukti apeliacinį procesą netenkinami, toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pagrįstumo.
Dėl tyčinio bankroto požymių
43. Skundžiama nutartimi teismas pripažino LUAB „LEDart“ bankrotą tyčiniu, nes padarė išvadą, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, suinteresuotam asmeniui P. V. sąmoningai blogai valdant bendrovę, žinant (turint žinoti), jog tokie veiksmai pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus bei veda bendrovę į nemokumo situaciją. Suinteresuoto asmens sąmoningai blogas valdymas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pasireiškė sudarant nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingus bendrovei, bendrovės turtą perleidžiant mažesne negu rinkos kaina (UAB „LEDart turtas“ akcijų perleidimas), bendrovės veiklą ir turtą perkeliant į kitą juridinį asmenį, trečiąjį asmenį UAB „LEDart turtas“ kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir turtą perdavusiame juridiniame asmenyje (bendrovėje).
44. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas argumentuoja tuo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, nepagrįstai laikė nustatytomis atitinkamas faktines aplinkybes ir, atitinkamai, nepagrįstai sprendė, kad bendrovės bankrotą lėmė tyčiniai apelianto veiksmai.
45. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
46. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
47. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pabrėžta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020; 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).
48. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).
49. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas). Tais atvejais, kai bendrovė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios bendrovės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti bendrovės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų bendrovei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas).
50. Pirmosios instancijos teismas bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu, įvertinęs pareiškėjos ir trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ 2020-2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, pagal kuriuos bendrovės pajamos ir turtas nuosekliai mažėjo, o trečiojo asmens augo, darbuotojų skaičių ir darbo užmokesčio sąnaudas tiek bendrovėje tiek trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ įmonėje. Teismas įvertino ir pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes dėl bendrovei priklausiusių trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ perleidimo suinteresuotam asmeniui P. V. už 2 700 Eur ir bendrovės suteiktą paskolą trečiajam asmeniui UAB „LEDart turtas“ ir atliktą skolos įskaitymą.
51. Atskirajame skunde apeliantas pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai dėl tariamai nenaudingų sandorių sudarymo liko neįrodyti, nes pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį vadovavosi spėjimais ir prielaidomis, nenurodydamas, kuo teismo nustatyti bendrovės sudaryti sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi bendrovei, o koreliacija tarp bendrovės ir trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ finansinių duomenų neįrodo bendrovės veiklos perkėlimo į kita juridinį asmenį. Apelianto vertinimu, vien aplinkybės, kad bendrovė ir UAB „LEDart turtas“ 2022 m. gruodžio 31 d. atliko buhalterinį įskaitymą 10 450 Eur, dėl ko nurodyta suma atitinkamai sumažėjo UAB „LEDart turtas“ skola bendrovei taip, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai apribojant bendrovės kreditorių teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą, ar kad bendrovė pardavė bendrovės UAB „LEDart turtas“ akcijas suinteresuotam asmeniui, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bendrovė bankrutavo dėl tyčinių suinteresuoto asmens veiksmų. Tiek nurodytas įskaitymas, tiek ir akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryti po tariamai pirmosios instancijos teismo nustatyto bendrovės nemokumo momento atsiradimo.
52. Be to apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva jo atžvilgiu taikė contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) prezumpciją ir tai laikytina siurpriziniu sprendimu apelianto atžvilgiu.
53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).
54. Pažymėtina, kad rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014). Pažymėtina ir tai, kad vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).
55. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi, o vėliau 2025 m. sausio 3 d. nutartimi įpareigojo trečiąjį asmenį byloje UAB „LEDart turtas“ pateikti teismui UAB „LEDart turtas“ 2021, 2022 ir 2023 metu? pajamas ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus, o suinteresuotas asmuo P. V. įpareigotas pateikti teismui akcijų? pirkimo pardavimo sutarti? dėl UAB „LEDart turtas“ akcijų? įsigijimo, tačiau jokiu? dokumentu? nei trečiasis asmuo nei apeliantas nepateikė?. Teismas 2025 m. sausio 3 d. nutartyje įspėjo trečiąjį asmenį UAB „LEDart turtas“ ir suinteresuotą asmenį P. V., kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą nebus įvykdytas, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda.
56. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi, lygiateisiškumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
57. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos sudarė suinteresuotam asmeniui galimybes surinkti ir pateikti duomenis ir įrodymus, kad bendrovės nemokumą sukėlė kitos objektyvios priežastys, bet ne tyčiniai suinteresuoto asmens veiksmai ir sprendimai.
58. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjos pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktą jų vertinimą, nepateikė pirmosios instancijos teismui pareikalautos akcijų? pirkimo pardavimo sutarties dėl UAB „LEDart turtas“ akcijų? įsigijimo. Kadangi nei trečiasis asmuo UAB „LEDart turtas“, nei suinteresuotas asmuo P. V. nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų, reikalingų objektyviai įvertinti priežastis, kurios nulėmė bendrovės nemokumą ir susijusias aplinkybes, teismas apie bendrovės nemokumą sukėlusias priežastis, suinteresuoto asmens atliktus veiksmus, sprendimus ir byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes galėjo spręsti iš pareiškėjos pateiktų ir paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, nes išsamesnių duomenų pats apeliantas į bylą nepateikė.
59. Pažymėtina, kad teismas turi teisę taikyti contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) prezumpciją, pagal kurią šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti bylai reikšmingus įrodymus laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016). Apeliantas su atskiruoju skundu taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, kurie galėtų paneigti nemokumo administratorės nurodytas aplinkybes dėl nenaudingų sandorių sudarymo.
60. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad LUAB „LEDart“ nemoki tapo vėliausiai 2022 m. birželio 1 d. Šios aplinkybės apeliantas neginčija.
61. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su LUAB „LEDart“ bankroto byloje esančiais įrodymais ir pirmosios instancijos teismo apskųstos nutarties argumentais, nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytos teisinės išvados paremtos spėjimais ir (ar) prielaidomis. Kaip jau minėta šioje nutartyje, suinteresuotas asmuo nagrinėjant bylą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, elgėsi pasyviai, neteikė pirmosios instancijos teismui procesinių dokumentų, neteikė teismui pareikalautų nei kaip suinteresuotas asmuo, nei kaip trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ vadovas ir akcininkas, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas bendrovės bankrotą tyčiniu ir nuspręsdamas, kad už bendrovės tyčinio bankroto sukėlimą atsakingas apeliantas, vadovavosi pareiškėjos pateikta ir viešai prieinama informacija.
62. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikti finansiniai duomenys apie bendrovės ir trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ turto ir pajamų kitimą, abiejų įmonių turimus darbuotojus, leidžia daryti išvadą apie suinteresuoto asmens sąmoningą blogą bendrovės valdymą ir disponavimą bendrovės lėšomis ir turtu, sąmoningai bloginant bendrovės finansinę situaciją, suvokiant, kad taip ji vedama prie bankroto. Šiais suinteresuoto asmens veiksmais ir verslo sprendimais buvo siekiama kad veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį –UAB „LEDart turtas“, kurio vadovu buvo, o vėliau ir akcininku tapo suinteresuotas asmuo P. V., kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko kitoje bendrovėje. Tokie suinteresuoto asmens veiksmai atitinka tyčinio bankroto požymį, numatytą JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte.
63. Spręsdamas dėl bendrovės sudarytų ekonomiškai nenaudingų sandorių, teismas įvertino pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes dėl trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ akcijų perleidimo suinteresuotam asmeniui ir paskolos jam suteikimo bei taikyto įskaitymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos atliktu šių sandorių teisiniu vertinimu. Vertinant bendrovės turėtų trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ akcijų perleidimo suinteresuotam asmeniui P. V. už 2 700 Eur, kai byloje nėra duomenų, kad nurodyta kaina atitiko trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ rinkos vertę, minėta pinigų suma bendrovei buvo sumokėta bendrovei ir suinteresuotam asmeniui nepateikus akcijų perleidimo sutarties, pirmosios instancijos teismas vadovavosi pareiškėjos pateiktais įrodymais ir pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu. Byloje pareiškėjos pateiktais trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ finansiniais duomenimis, trečiojo asmens turėtas turtas 2022 m. lyginant su 2021 m. padidėjo 155 813 Eur, o grynasis pelnas padidėjo 37 426 Eur. Nurodyti duomenys, apeliacinio teismo vertinimu, įrodo, kad trečiasis asmuo UAB „LEDart turtas“ buvo pelninga įmonė, kurios vertė buvo didesnė nei 2 700 Eur. Byloje nėra duomenų, kad šis sandoris su susijusiu asmeniu (suinteresuotu asmeniu P. V.) buvo sudarytas siekiant gauti pelno ar siekiant kitų ekonominių veiklos tikslų.
64. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prieš sudarydama sandorį su suinteresuotu asmeniu dėl trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ akcijų perleidimo, bendrovė 2022 m. vasario 18 d. ir 2022 m. rugpjūčio 18 d. suteikė trečiajam asmeniui UAB „LEDart turtas“ 29 252,75 Eur paskolą, o vėliau –2022 m. gruodžio 31 d. atliko buhalterinį įskaitymą 10 450 Eur, nors finansiniai dokumentai patvirtina, kad bendrovės turtas sumažėjo ir ji veikė nuostolingai (2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis bendrovė turėjo 28 232 Eur pajamų, 315 546 Eur išlaidų ir turėjo 287 314 Eur. nuostolių).
65. Apeliantas atskirajame skunde nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nurodytą faktinių aplinkybių įvertinimą.
66. Apeliacinės instancijos konstatuoja, kad nurodyti bendrovės atlikti veiksmai nelaikytini ekonomiškai naudingais bendrovei ir jos kreditoriams, o suinteresuoto asmens P. V. veiksmai ir bendrovės vardu sudaryti sandoriai rodo, kad dėl sąmoningai blogo bendrovės valdymo, sudarytų sandorių su susijusiais asmenimis, perkeliant veiklą į kitą juridinį asmenį, kurį bendrovė perleido suinteresuotam asmeniui P. V. buvo sistemingai bloginama bendrovės finansinė padėtis. Sudarant minėtus sandorius apeliantui, kaip bendrovės vadovui, trečiojo asmens UAB „LEDart turtas“ vadovui ir akcininkui buvo žinoma (turėjo būti žinoma), kad jų sudarymas pažeidžia bendrovės kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
67. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad LUAB „LEDart“ nemokumas kilo dėl apelianto, kaip buvusio įmonės vadovo, sąmoningo blogo valdymo ir juridinio asmens nenaudai sudarytų sandorių. Nagrinėjamo ginčo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės (pareiškėjos) padėties esminio pabloginimo.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
68. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
69. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėja ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „SCI Esperance“ nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliantas neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.