Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. prašymą suinteresuotiems asmenims A. V., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, AB SEB bankas, anstolei I. B., Vilniaus rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriui dėl proceso atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinės nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas (pareiškėjas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-05-17 nutartį, kuria teismas nutarė atmesti pareiškėjo A. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1594-723/2016, ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1594-723/2016. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas atsisakymą atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepagrįstai motyvavo tuo, jog prašymą atnaujinti procesą pateikė pats pareiškėjas A. V., o ne pareiškėjo motina A. V., kadangi CPK 365 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad bylos šalys gali paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo visais CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais, įskaitant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą pagrindą – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pažymi, jog ginčo atveju buvo nuspręsta dėl į bylą neįtrauktos A. V. materialiųjų teisių ir pareigų (A. V. priklausantis turtas asmeninės nuosavybės teise teismo sprendimu buvo priteistas pareiškėjui A. V.), o tai yra akivaizdus pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą.Vilniaus rajono apylinkės teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, rėmėsi CK 3 knygoje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybė, tačiau ši prezumpcija nepaneigia teismo pareigos nustatyti, koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrai, o koks turtas kiekvienam sutuoktiniui asmeniškai. Ginčo atveju Vilniaus rajono apylinkės teismas nenustatinėjo, koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o koks turtas yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tuo padarydamas aiškią CK 3.118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos taikymo klaidą, kas yra pagrindas atnaujinti procesą. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovui apie iškeltą bylą ir 2016-05-19 teismo posėdį buvo pranešta elektroniniu paštu, todėl manytina, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie nagrinėjamą bylą. Pažymi, kad CPK nenumato, kad tiek teismo procesiniai dokumentai, tiek teismo šaukimai byloje dalyvaujantiems asmenims galėtų būti įteikiami elektroniniu paštu. Dėl nurodytų priežasčių laikytina, jog atsakovui nebuvo įteikti nei procesiniai dokumentai (ieškovės ieškinys), kad atsakovas galėtų išdėstyti nesutikimo su ieškiniu argumentus, nei teismo šaukimas į 2017-05-19 vykusį parengiamąjį teismo posėdį. Pažymi, kad atsakovas A. V. elektroniniu paštu nėra gavęs jokių elektroninių laiškų, kuriais būtų buvęs informuotas apie iškeltą bylą ar parengiamąjį teismo posėdį, kuris vyko 2016-05-19. Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-05-17 nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimą į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1594-723/2016 2016-08-16 sprendimu nutraukė ieškovės A. V. ir atsakovo A. V. santuoką, įregistruotą 1996-08-31 Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 2142), dėl atsakovo kaltės, bei išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė du savarankiškus teisinius proceso atnaujinimo pagrindus – CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą (sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų) ir to paties straipsnio 1 dalies 9 punktą (pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą, iš esmės padarė išvadą, kad prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pateikė netinkamas subjektas, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu procesas negali būti atnaujintas, nes atsakovui buvo tinkamai pranešta apie nagrinėjamą bylą ir atsakovas turėjo imtis priemonių ginti savo teises bei dalyvauti teismo posėdžiuose, bei, kad teismas tinkamai nustatė ginčo šalių santuokoje įgytą turtą ir, atsakovui nepareiškus jokių prieštaravimų, jį padalino.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu

CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Tuo atveju, kai teismas, nepaisydamas šio draudimo, priimtu byloje sprendimu nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ar pareigų, gali būti konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau galimybė instancine tvarka konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą gali būti įgyvendinta tik tokiu atveju, jeigu kas nors iš dalyvaujančių byloje asmenų naudojasi apeliacijos teise (CPK 305 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis). Jeigu sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas (kaip nagrinėjamos bylos atveju), galimybės instancine tvarka įvertinti, ar teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl nedalyvavusio byloje asmens materialiųjų teisių ar pareigų, nėra. Tokiu atveju iš esmės vienintelė procesinė galimybė asmeniui, nedalyvavusiam byloje, ginti savo pažeistą teisę ar teisėtą interesą yra proceso atnaujinimo institutas, konkrečiai – CPK 336 straipsnio 1 dalies 7 punktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014).Atsakovas teigia, kad nutraukiant santuoką atsakovui A. V. asmeninės nuosavybės teise buvo priteistas į bylą neįtrauktai A. V. nuosavybės teise priklausantis turtas - transporto priemonė Hyunday Santa Fe ir namas (duomenys neskelbtini), kas akivaizdžiai patvirtina, jog ginčo atveju buvo nuspręsta dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių. Nagrinėjamo klausimo kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik tas subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir dėl kurio teisių ar pareigų pasisakyta sprendime. Šalis (šiuo atveju atsakovas), kuri dalyvavo nagrinėjant bylą, neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, nes tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų. Pastebėtina, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229-516/2016; kt.). Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, privalo pasisakyti dėl visų prašyme nurodomų pagrindų proceso atnaujinimui, apeliacinės instancijos teismo manymu, yra pagrindas įvertinti, ar būtų teisinis pagrindas atnaujinti civilinį procesą byloje šiuo pagrindu. Ištyrus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-08-16 sprendimo turinį, matyti, kad teismas aplinkybę, jog atsakovo vardu nuosavybės teisės santuokos metu Rusijos Federacijos Respublikoje buvo įregistruotos į 39,1 kv.m. gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, kadastrinis objekto Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Leningrado srityje, Vsevoložsko rajone, Vsevoložsko m., (duomenys neskelbtini), nustatė iš byloje esančio – 2015-12-09 Valstybinės registracijos kadastro ir kartografijos federalinės tarnybos valstybinės registracijos, kadastro ir kartografijos federalinės tarnybos Leningrado srities valdybos išrašu iš bendrojo valstybinio registro dėl teisių į nekilnojamąjį turtą ir sandorių su juo. Nors atsakovas su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikė įrodymus, jog namas (duomenys neskelbtini) 2015-02-16 žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso A. V., gim. 1943-04-23, tačiau nagrinėjamu atveju negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog 2016-08-16 sprendimu buvo nuspręsta dėl A. V. nuosavybės teise priklausančio turto, kadangi teismas vadovavosi oficialiais rašytiniais įrodymais, kuriuose minėto namo savininku nurodytas būtent atsakovas.Kaip matyti iš 2016-08-16 sprendimo turinio teismas apie automobilio Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomumą atsakovui nuosavybės teise sprendė iš byloje, esančios VĮ „Regitros“ 2016-02-01 Pažymos apie transporto priemones Nr. 1.6-S3-211 (I t., b.l. 30), t. y., kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis A. V. savo vardu yra įregistravęs 1 transporto priemonę - Hyundai Santa Fe (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Bylos duomenimis nustatyta, kad kartu su prašymu atnaujinti procesą atsakovas pateikė transporto priemonės Hyundai Santa Fe registracijos liudijimą, iš kurio matyti, kad transporto priemonės Hyundai Santa Fe (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas yra A. V., o šios transporto priemonės savininkas yra A. V.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog būtent A. V., manydama, kad 2016-08-16 sprendimu buvo nuspręsta dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto, turėjo kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodyti argumentai, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, taip pat byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesudaro pagrindo priešingai išvadai nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Tačiau klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-08-25 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-403/2008; 2011-03-21 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-121/2011).Kaip matyti pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu argumentavo dviem aspektais, t. y., kad buvo pažeistos proceso teisės normos – atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, bei, kad teismas padarė aiškią CK 3.118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos taikymo klaidą, kadangi nenustatinėjo, koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o koks turtas yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė.Tiek ieškovo, tiek ir atsakovo teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Atsakovo nurodomu pagrindu proceso atnaujinimas civilinėje byloje yra galimas tik nustačius šios tvarkos pažeidimą - aiškią teisės taikymo klaidą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Apeliantas nurodo, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie teisme užvestą bylą ir taip užkirstas kelias dalyvauti jos nagrinėjime. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui teismo procesiniai dokumentai bei šaukimai buvo siųsti jo paskutiniu žinomu deklaruotos ir gyvenamosios vietos adresu eile kartų, tačiau pareiškėjui siųsti procesiniai dokumentai, šaukimai grįžo su žyma, jog jie neatsiimti pašte. Teismui nepavykus įteikti procesinių dokumentų, šaukimų pagal jo gyvenamąją vietą, ieškovė 2016-05-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi buvo įpareigota įteikti atsakovui procesinius dokumentus per 5 dienas nuo nutarties gavimo (T l, b.l. 154). Ieškovė informavo teismą, jog 2016-05-10 išsiuntė atsakovui visus procesinius dokumentus jo nuolat naudojamu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (T l, b.l. 161-162). Vilniaus rajono apylinkės teismas taip pat elektroniniu paštu siuntė atsakovui visus procesinius dokumentus, informavo atsakovą apie bylos nagrinėjimą, siuntė šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį, numatytą 2016-05-19 10.30 val. (T l, b.1.152). Nors procesinių dokumentų įteikimas telefonu ar elektroniniu paštu CPK normose nenumatytas, tačiau įvertinus aplinkybę, kad ieškovė neprašė byloje skirti kuratoriaus, o pateikė prašymą visus procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, kas ir buvo padaryta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi, kuria atsakovas informuotas apie 2016-06-20 09.30 teismo posėdį, atsakovo informavimas elektroniniu paštu apie parengiamąjį posėdį, nelaikytinas esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą konstatuoti, jog atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog teismui buvo žinoma apie tai, kad atsakovas daug laiko praleidžia Rusijoje ir apie joje esantį atsakovo nekilnojamąjį turtą, todėl procesinius dokumentus galėjo siųsti į Rusiją. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato teismui pareigos siųsti procesinius dokumentus kitais adresais, pvz., atsakovo turto buvimo arba artimųjų asmenų gyvenamosios vietos adresais. Taigi, aptarta procesinių dokumentų įteikimo seka, teismo atlikti veiksmai, siekiant juos įteikti, yra pagrindas spręsti, kad proceso įstatymas, reglamentuojantis procesinių dokumentų įteikimo tvarką, nepažeistas, o tai reiškia, kad proceso teisės taikymo klaida nepadaryta ir pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje nėra.Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teigia, kad teismas padarė aiškią CK 3.118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos taikymo klaidą, kadangi nenustatinėjo, koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o koks turtas yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė. Tokiu būdu, į sutuoktinių turto balansą nepagrįstai įtraukė ne tik atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, bet ir turtą, kuris priklauso į bylą neįtrauktai A. V..Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), bet ir pareigą siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, imtis priemonių sutaikyti šalis (CK 3.64 straipsnis, CPK 376 straipsnio 2 dalis, 384 straipsnio 3 dalis), teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, išvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. N. R., bylos Nr. 3K-3-411/2012).Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo bylose dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), taigi sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga. Ši pareiga glaudžiai susijusi su pirmiau nurodyta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam ir šios pareigos įgyvendinimo principais.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepriklausomai nuo sutuoktinių turto padalijimo aplinkybių ir būdo, taikomos turto padalijimo taisyklės, nustatytos CK 3.116-3.127 straipsniuose. Pagal CK 3.89 straipsnį į dalintino turto balansą nėra įtraukiamas turtas, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, t. y. turtas, kuris sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, taip pat sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybės teise esantį turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktai). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-08-16 sprendimo motyvuojamoje dalyje išvardijo santuokoje įgytą šalių turtą (2 t., b. l. 14). Šio turto sąrašas sudarytas remiantis tik ieškovės A. V. pateiktais rašytiniais įrodymais. Kaip matyti iš sprendimo turinio teismas iš ieškovės pateiktų įrodymų nustatė, kad ieškovės A. V. ir atsakovo A. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės įregistruotos į 7260 Eur vidutinės rinkos vertės pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (toliau – NTR) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 53200 Eur vertės pagal NTR gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1920 Eur vertės pagal NTR garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2100 Eur vertės pagal NTR tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 Eur vertės pagal NTR viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Vilniaus r. sav., Marijampolio sen., Marijampolio k., (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu nuosavybės teisės santuokos metu Rusijos Federacijos Respublikoje buvo įregistruotos į 39,1 kv.m. gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, kadastrinis objekto Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Leningrado srityje, Vsevoložsko rajone, Vsevoložsko m., (duomenys neskelbtini) ir į 2/3 dalis 36,3 kv.m. gyvenamojo namo, kadastrinis objekto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Leningrado srityje, Vsevoložsko rajone, Vsevoložsko m., (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatė, jog ieškovės vardu registruota transporto priemonė Honda Stream, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 400,00 Eur vertės, o atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 6 500,00 Eur vertės. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą teigia, kad nei 39,1 kv.m. gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, nei 2/3 dalys 36,3 kv.m. gyvenamojo namo, esantys Rusijoje, nei transporto priemonė Hyundai Santa Fe neturėjo būti įtraukti į ieškovei A. V. ir atsakovui A. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto balansą ir dalintini nutraukiant santuoką, nes 2/3 dalis 36,3 kv.m. gyvenamojo namo atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, o 39,1 kv.m. gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir transporto priemonė Hyundai Santa Fe nuosavybės teise priklauso jo motinai. Kartu su pareiškimu atnaujinti procesą civilinėje byloje, pareiškėjas pateikė įrodymus: 2010 m. sausio 19 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, bei 2010-04-05 Valstybės teisių registracijos liudijimą, iš kurių matyti, kad A. V. paveldėjo 2/3 dalis 36,3 kv.m. gyvenamojo namo, kadastrinis objekto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Leningrado srityje, Vsevoložsko rajone, Vsevoložsko m., (duomenys neskelbtini), Taip pat 2015-03-12 Valstybės teisių registracijos liudijimą, jog 2015-02-16 žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, nuosavybės teise priklauso A. V., gim. 1943-04-23, bei nutarties 25 punkte minėtą transporto priemonės Hyundai Santa Fe registracijos liudijimą, iš kurio matyti, kad transporto priemonės Hyundai Santa Fe (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas yra A. V., o šios transporto priemonės savininkas yra A. V.. Apeliacinės instancijos teismas, atkreipia dėmesį, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas, 2016-08-16 sprendimo priėmimo metu tokių duomenų neturėjo, t.y. ieškovės į bylą pateiktuose 2015-12-09 Išrašuose iš bendrojo valstybinio registro dėl teisių į nekilnojamąjį turtą ir sandorių su juo tiek 39,1 kv.m. gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, tiek ir 2/3 dalių 36,3 kv.m. gyvenamojo namo, esančių Rusijoje savininku nurodytas A. V., tačiau nenurodytas nuosavybės įgijimo pagrindas. Taigi, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą prezumciją, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 str. str.), Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-08-16 sprendimu pagrįstai minimą nekilnojamąjį turtą, pripažino ginčo šalių santuokos metu įgytu turtu, ir, atsakovui nepareiškus jokių prieštaravimų, jį padalino. Paaiškėjus faktinei aplinkybei, kad 2/3 dalys 36,3 kv.m. gyvenamojo namo atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog vadovaujantis CK 3.89 straipsniu, toks turtas negali būti įtrauktas į dalintino turto balansą. Dėl 39,1 kv.m. gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais įtraukimo į dalintino turto balansą pagrįstumo/nepagrįstumo šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas negali padaryti vienareikšmiškos išvados dėl byloje esančių prieštaringų įrodymų, t.y. nors pareiškėjas pateikė įrodymus, jog pagal 2015-03-12 Valstybės teisių registracijos liudijimą minėto nekilnojamojo turto savininkė yra jo motina, tačiau pagal 2015-12-09 Išrašą iš bendrojo valstybinio registro dėl teisių į nekilnojamąjį turtą ir sandorių su juo minėto nekilnojamojo turto savininku yra nurodytas atsakovas. Pasisakant dėl transporto priemonės Hyundai Santa Fe įtraukimo į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto balansą pagrįstumo, sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad iš teismui ieškovės A. V. pateiktos VĮ „Regitra“ 2016-02-01 pažymos apie transporto priemones Nr. 1.6-S3-211 (I t., b.l. 30), matyti, kad prie grafos „Valdytojas yra savininkas“ yra pažymėta „Ne“, kas aiškiai patvirtina, jog atsakovas A. V., būdamas transporto priemonės valdytoju, nėra transporto priemonės savininkas, todėl teismas, vadovaujantis CPK 376 straipsnyje įtvirtinta pareiga, privalėjo būti aktyvus ir aiškintis kam nuosavybės teise priklauso ši transporto priemonė arba jos neįtraukti į sutuoktiniams priklausančio turto balansą. Taigi, byloje esant akivaizdžiam įrodymui, jog atsakovas A. V. nėra minėtos transporto priemonės savininkas, darytina išvada, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-08-16 sprendimu Transporto priemonę Hyunday Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisdamas asmeninės nuosavybės teise atsakovui A. V., o ieškovei A. V. iš atsakovo priteisdamas 2 050,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnės vertės transporto priemonę Hyunday Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė aiškią materialinės teisės normos taikymo klaidą, lėmusią galimai neteisingo teismo sprendimo priėmimą, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu.Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nevertina kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su nekilnojamojo turto 39,1 kv.m. gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais įgijimo aplinkybių, kadangi šios aplinkybės turėtų būti tiriamos atnaujinus procesą civilinėje byloje ją nagrinėjant iš esmės. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančiais CPK 366 straipsnyje įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkinamas ir atnaujinamas procesas civilinėje byloje Nr. 2-1594-723/2016 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui A. V. (V.) dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, tretieji asmenys – AB SEB bankas, antstolė I. B., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius (CPK 370 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., 370 str. 3 d., teismas

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo A. V. prašymą suinteresuotiems asmenims A. V., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, AB SEB bankas, anstolei I. B., Vilniaus rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriui dėl proceso atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1594-723/2016 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui A. V. (V.) dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, tretieji asmenys – AB SEB bankas, antstolė I. B., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Perduoti bylą Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.