Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. A. (toliau – ir nuteistasis) ir L. M. (toliau – ir nuteistoji) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį (2023 m. gruodžio 19 d. nusikalstama veika) – 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- BK 260 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 14 d. nusikalstama veika) – 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. A. paskirta subendrinta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. paskirta galutinė 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio A. A. sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. A. skirtą bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 19 d. 18.30 val. iki 2023 m. gruodžio 20 d., 16.28 val. (1 para); nuo 2024 m. gegužės 14 d. 18.10 val. iki 2025 m. kovo 13 d.

A. A. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuspręsta palikti galioti iki jo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos, pradėjus atlikinėti bausmę, paimtus dokumentus, saugomus voke, prisegtame prie bylos 9 tomo galinio viršelio vidinės pusės, perduoti laisvės atėmimo vietos įstaigos administracijai, kurioje jis atliks laisvės atėmimo bausmę; įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki jo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos, pradėjus atlikti bausmę, panaikinti.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – užstatą, nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą įmokėtas lėšas, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, grąžinti jas sumokėjusiems asmenims, gavus jų prašymą.

- BK 260 straipsnio 2 dalį (2023 m. gruodžio 19 d. nusikalstama veika) – 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- BK 260 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 14 d. nusikalstama veika) – 8 (aštuonerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir L. M. paskirta subendrinta 9 (devynerių) metų 9 (devynių) mėnesių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. M. paskirta galutinė 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio L. M. sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į L. M. skirtiną bausmę įskaitytas jos laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 19 d. 18.30 val. iki 2023 m. gruodžio 20 d. 14.09 val. (1 para).

L. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos; dokumentų (pasas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietės pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos, jai pradėjus atlikti bausmę, paimtus dokumentus, saugomus voke, prisegtame prie 9 tomo galinio viršelio vidinės pusės, perduoti atitinkamai laisvės atėmimo vietos įstaigos, kurioje ji atliks laisvės atėmimo bausmę, administracijai.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas I. S. (I. S.), tačiau šis nuteistasis apeliacinio skundo nepadavė, taip pat dėl jo apeliacinis skundas nebuvo paduotas.

Taip pat nuosprendžiu išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikino nuosavybės teisės apribojimo ir proceso išlaidų klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. A. ir L. M. pripažinti kaltais pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl to, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagomis su tikslu ją platinti, o būtent: jie, veikdami kartu, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2023 m. gruodžio 19 d., apie 16.06 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), A. A. vairuojamame automobilyje „BMW 530 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, parduodami už 140 Eur, išplatino 0,146 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,000059 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, J. M., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas įtariamajam mirus, o likusį kiekį – 5,666 g miltelių, kurių sudėtyje didelis kiekis – 0,003042 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, laikė automobilyje „BMW 530 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. gruodžio 19 d., apie 18.30 val., kai (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą didelį kiekį narkotinės medžiagos.

2. Be to, A. A. ir L. M. pripažinti kaltais pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl to, kad neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, o būtent: jie, veikdami kartu, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2024 m. gegužės 14 d., apie 16.08 val., telefoninio pokalbio metu L. M. susitarė su I. S. dėl susitikimo laiko ir narkotinės medžiagos kiekio, po ko, A. A., automobiliu „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į miškelį, esantį (duomenys neskelbtini) g., kur tą pačią dieną, apie 16.59 val., I. S. už 140 Eur išplatino 2,455 g miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 0,001894 g narkotinės medžiagos – karfentanilio.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2023 m. gruodžio 19 d. epizodas), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 14 d, epizodas),taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti 6 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinus trečdaliu, skirti galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakė tik apie objektyviai nustatytas aplinkybes – narkotinės medžiagos pardavimų J. M. ir I. S. faktus, rasto pirmame epizode laikomo automobilyje didelio kiekio narkotinės medžiagos aplinkybes ir visiškai nieko nepasisakė apie jo veikimo subjektyviąją pusę, ar jis, pagal bylos aplinkybes suvokė, kad su L. M. disponuoja konkrečia narkotine medžiaga, t. y. būtent – karfentaniliu, kurią pardavė I. S., suvokdamas apie tai, kad disponavo ir pardavė jam būtent didelį kiekį šios narkotinės medžiagos. Apylinkės teismas nuosprendyje nevertino nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės ir kaltinimą grindė jo bei L. M. veikimo rezultatais, ir nors teisminio nagrinėjimo metu turėjo galimybę ginčyti kaltinimą, tačiau sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, apeliaciniame skunde taip pat neginčija veiksmų teisinio įvertinimo ir kvalifikavimo. Pasak apelianto, jis suvokia, kad veikė du kartus, kad pastaruoju metu dažniausiai yra disponuojama būtent karfentaniliu, turėjo žinoti, kad net mažas kiekis šios medžiagos stipriai veikia asmens organizmą, jo psichiką.

3.2. Nuteistasis, ginčydamas skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl jam paskirtos bausmės, nurodo, kad yra matomas teismo siekis įgyvendinti bausmės paskirtį – griežtai nubausti jį už nusikalstamų veikų padarymą. Nuosprendyje klaidingai nurodoma, kad jis nedirba, o vertinant pateiktą probacijos tarnybos socialinio tyrimo išvadą, apylinkės teismas pažymi vien neigiamai jį apibūdinančias išvados pozicijas, bet nutyli, kad išvadoje nurodoma, jog praeityje buvau teistas tik už baudžiamąjį nusižengimą, kuris teistumo neužtraukia ir už nesunkų nusikaltimą, bausmė atlikta, bauda sumokėta. Nuteistasis pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra įvertinta 42 balais, artima žemos, didelės žalos rizika nestebima. Išvadoje nurodoma, kad jo požiūris į įstatymus ir valstybines institucijas yra teigiamas, kad supranta ir gerbia įstatymo normas, nėra priklausomas nuo alkoholio vartojimo ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Administracinės nuobaudos fiksuotos už metinės pajamų deklaracijos pažeidimus, Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas moka. Pirmosios instancijos teismas, dėstydamas motyvus dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymo, pernelyg sureikšmino aplinkybę, kad po pirmojo nusikaltimo vykstant tyrimui padarė antrą nusikalstamą veiką. Nuteistojo vertinimu, iki BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo, paskirta itin griežta ir neteisinga 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir tai lengvina jo atsakomybę, pirmą kartą teisiamas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis tikslu jas platinti ir pardavimą, nusikaltimai įvykdyti per trumpą laikotarpį. Nors nežinojo tikslaus kiekio narkotinių medžiagų antrame jų pardavimo epizode, bet pripažįsta, kad tai galėjo būti didelis kiekis ir kvalifikavimo neginčija, sutiko su sutrumpintu teisminiu procesu, kad teismas galėtų operatyviai išnagrinėti bylą. Abejais narkotinių medžiagų pardavimo atvejais neigiamų pasekmių neįvyko, nes pareigūnai vykdė sekimą, pirkėjai su narkotikais buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Be to, jis dirba, darbdavys charakterizuoja teigiamai, turi pastovią gyvenamąją vietą, baigia mokėti turimus įsiskolinimus, gerai sutaria su šeimos nariais, kartu su sugyventine L. M. augina (duomenys neskelbtini) m. gimusią dukrą, šiuo metu laukia dar vienos atžalos. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo suimtas 10 mėnesių, kuris yra pakankama atgrasymo priemonė daugiau niekada nenusikalsti. Nuteistojo teigimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei subendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu ir BK 64¹ straipsnio pagrindu mažinant bausmę trečdaliu.

4. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, o teismui nusprendus, kad jai turi būti skirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, paskirtą galutinę 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę švelninti iki 3 metų ir bausmės vykdymą atidėti iki jaunesniam vaikui sukaks 3 metai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Nuteistoji, cituodama pirmosios instancijos teismo motyvus dalyje dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymo, nurodo, kad nesutinka su šiuo sprendimu. Europos valstybių kontekste Lietuvoje nustatytos sankcijos už tokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą yra vienos griežčiausių. Taip pat Lietuvoje uždraustų medžiagų minimalus kiekis yra nepalyginamai mažesnis, negu kituose Europos šalyse, kai tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje bausmės už narkotinių medžiagų platinimą individualizuojamos priklausomai nuo jų kiekio, kuris apibrėžiamas keturiomis kategorijomis. Nuteistosios teigimu, atsižvelgus į sankcijos griežtumą ir vadovaujantis teisingumo principu, teismai ne kartą skirdavo arba švelnesnę bausmės rūšį, arba švelnino bausmės dydį bei nurodo kitų teismų priimtus sprendimus, pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-354/2018 asmuo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-59-898/2018 pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme, Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-177-317/2018 – 4 metų laisvės atėmimo bausme, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-189-851/2022 asmuo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 2 metų laisvės apribojimo bausme. Taigi, yra skiriamos ženkliai švelnesnės bausmės negu numatyta sankcijos minimali bausmė arba skiriama švelnesnė bausmės rūšis.

4.2. Nuteistosios manymu, pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino jos situaciją ir aplinkybes, susijusias su jos asmenybe. Anksčiau ji nebuvo teista, kelis kartus buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, tačiau visada sumokėdavo paskirtas baudas. Ji yra (duomenys neskelbtini) tautybės, kilusi iš (duomenys neskelbtini), neturi jokio išsilavinimo ir nepavyko įsidarbinti dėl profesijos neturėjimo ir lietuvių kalbos nemokėjimo. Be to, kadangi turi mažametį vaiką, buvo draudžiama valstybės lėšomis kaip auginanti vaiką iki trejų metų. Nuteistosios teigimu, ryžosi pardavinėti narkotikus, nes norėjo užsidirbti pinigų ir juos nusiųsti mamai, likusiai gyventi (duomenys neskelbtini). Šeimoje auga dar vienas vaikas, o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Ji su A. A. abu nuteisti šioje byloje, todėl vaikai gali likti be abejų tėvų priežiūros. Probacijos tarnybos pateiktoje socialinio tyrimo išvadoje nustatytas žemas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, didelės žalos rizika nestebima; elgesyje ir gyvenimo būde nestebimos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; dėl įvykdytos nusikalstamos veikos kaltę pripažįsta, gailisi, savo elgesio neteisina. Ji supranta ir sutinka, kad privalo ne tik laikytis įstatymų bet ir vykdyti visas išvadoje nurodytas rekomenduojamas probacijos sąlygas. Atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principus, prašo taikyti jos atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, o teismui nusprendus kitaip, prašo apsvarstyti galimybę sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą žemiau nustatytos minimalios sankcijos bei taikant BK 64¹ straipsnį mažinti paskirtą bausmę trečdaliu. Kartu nuteistoji prašo atsižvelgti į tai, kad ji yra dviejų vaikų mama, iš kurių vienas ką tik gimęs bei į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutarimą, kuriuo nutarta pripažinti, kad BK 338 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją teismas jokiais atvejais negali atidėti nuosprendžio vykdymo laisvės atėmimu už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nurodytus BK 11 straipsnyje, nuteistai nėščiajai ar turinčiam mažamečių vaikų iki trejų metų asmeniui, kuriam tėvų valdžia neapribota, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 3 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai palaikė apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti, o prokuroras prašė skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų A. A. ir L. M. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis A. A. nesutinka su paskirtu bausmės dydžiu ir prašo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Nors skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės, tačiau teigia, kad neginčija veiksmų teisinio įvertinimo ir kvalifikavimo. Nuteistajam A. A. nenurodant argumentų dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų pasvarstymų nevertina ir dėl jų plačiau nepasisako. Tuo tarpu nuteistoji L. M. prašo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl nuteistajam A. A. paskirtos bausmės

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų diskrecija, tačiau apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

8. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms minėtoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-334-699/2017). Be šių esminių bausmės skyrimo pagrindų tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų pirmiau išdėstytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas numato išimtis iš bendros taisyklės (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis).

10. Konstitucinėje bei kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad paskirta bausmė turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

11. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų. Apeliaciniu skundu ginčijamas nuteistajam A. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis bei prašoma paskirti švelnesnę bausmę.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į padarytus nusikaltimus ir nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nagrinėjamu atveju nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta neproporcinga subendrinta bausmė. Skirdamas bausmę nuteistajam A. A. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tiek į tai, kad padaryti du sunkūs nusikaltimai, susiję su narkotinių medžiagų disponavimu bei platinimu. Analizuojant nuteistojo A. A. asmenybę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktą Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus Socialinio tyrimo išvadą, pažymėjo, kad A. A. turi įsiskolinimų už administracines nuobaudas, todėl sprendė, kad A. A. nėra linkęs prisiimti atsakomybės už savo neteisėtą elgesį. Be to, įvertino, kad nuteistojo A. A. nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, nepakankama darbinė patirtis, nusikalto siekdamas finansinės naudos, jis linkęs pažeisti visuomenės normas savo naudai, o jo nuostatos yra susiję su jo nusikalstamu elgesiu.

13. Siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje įvirtintus bausmės tikslus, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. A. skyrė sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę, vienu atveju už pirmąjį epizodą nustatant jos minimalų dydį, t. y. aštuonerius metus, kitu atveju už antrąjį epizodą dydį didesnį nei minimalus, t. y. devynerius metus laisvės atėmimo. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė paskirtus bausmės dydžius. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo A. A. atžvilgiu taikyti išimtis iš bendros taisyklės (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis) ir skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta įstatyme, nėra. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo paskirta subendrinta bausmė, nors ir yra iš esmės atitinkanti baudžiamojo įstatymo nuostatas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į A. A. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, nusikalstamų veikų tapatumą, jo indėlį į nusikalstamos veikos padarymą, sukeltus padarinius, nuteistojo asmenybę yra aiškiai per griežta.

14. BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, teismai, taikydami dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, baudžiamasis įstatymas to nenurodo. Bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-686/2006, 2K-316/2009, 2K-578/2012, 2K-21-628/2021).

15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmių bendrinimo, motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje nurodė, kad bausmės už atskiras nusikalstamas veikas (BK 260 straipsnio 2 dalis) subendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis). Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrina dalinio sudėjimo būdu ir A. A. paskiria subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, prie paskirtos griežtesnės – 9 metų laisvės atėmimo bausmės, pridėjo dalį paskirtos švelnesnės bausmės – 3 metus laisvės atėmimo bausmės ir paskyrė subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatą, paminėtą teismų praktiką, jog bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, pridėjo per didelę bausmės, paskirtos už BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą (2024 m. gegužės 14 d. nusikalstama veika), dalį, t. y. ženkliai didesnį laisvės atėmimo bausmės dydį nei minimalus. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė abstrakčius pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus, kad atsižvelgia į nuosprendyje aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tačiau detaliau nemotyvavo, kodėl būtent nuteistajam A. A. tikslinga pridėti būtent tokią dalį – 3 metus laisvės atėmimo bausmės ir skirti subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis A. A. nusikalstamų veikų padarymo metu vykdė individualią veiką (9 t., b. l. 48) ir įsidarbino po nusikalstamų veikų padarymo (10 t., b. l. 120), nors ir nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas, tačiau už kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (9 t., b. l. 17–23), turi gyvenamąją vietą, sugyventinę, vaikų. Nuteistojo A. A. asmenybę nėra pagrindo vertinti kaip didelio pavojingumo, dėl ko būtų tikslinga bendrinant pridėti 3 metus laisvės atėmimo bausmės, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartus motyvus, pridedamos bausmės dydį mažina iki 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.

16. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija ištaiso pirmosios instancijos teismo padarytą baudžiamojo įstatymo – BK 63 straipsnio 4 dalies – taikymo klaidą (pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, susijusią su bausmių bendrinimu ir galutinės bausmės skyrimu) ir nustato, kad, bendrinant (sudedant iš dalies) A. A. paskirtas bausmes, prie pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės – 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo už BK 260 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 14 d. nusikalstama veika) – pridedama už BK 260 straipsnio 2 dalį (2023 m. gruodžio 19 d. nusikalstama veika) paskirtos bausmės dalis – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys) ir A. A. paskiriama subendrinta bausmė – 10 (dešimt) metų 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu ir A. A. paskiriama galutinė 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Dėl nuteistajai L. M. paskirtos bausmės

17. Pirmiausiai pažymėtina, kad iš nuteistosios L. M. apeliacinio skundo turinio matyti, jog ji prašo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o ne nuosprendžio vykdymą, todėl teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio kontekste plačiau neanalizuoja apeliaciniame skunde minimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutarimo reikšmės nuteistosios atžvilgiu.

18. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai L. M. už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė 9 (devynerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir jai paskirta galutinė 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistoji prašo taikyti jai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti bei atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti arba skirti švelnesnę bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje yra pagrindas iš dalies tenkinti šį prašymą ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nuteistajai L. M. skirti švelnesnes bausmes už padarytus nusikaltimus ar paskirti švelnesnę bausmės rūšį. Apeliaciniame skunde nurodomi teismų praktikos pavyzdžiai, pagal kuriuos kitose bylose kitiems nuteistiems asmenims už panašias veikas buvo paskirta švelnesnė bausmė nei šioje byloje nuteistai L. M., neįpareigoja teismo vadovautis minėta teismų praktika. Šiame kontekste pažymėtina, kad, nustatant nuteistajam bausmės dydį, bausmės lyginimas su kitiems asmenims kitose bylose paskirtais bausmės dydžiais neatliekamas, nes bausmės skyrimas yra individualus procesas, kurį lemia tiek konkrečios nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek ir kitos aplinkybės, susijusios išskirtinai su konkrečiu nuteistuoju, jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką pobūdžiu, jo asmenybe ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-489/2021, 2K-24-654/2023, 2K-3-976/2025).

19. Nagrinėjamu atveju aktualios BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriose numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 54 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai ar iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Taigi, tam tikrais atvejais, net ir nustačius, kad asmeniui paskirta laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, paskirta teisėtai ir pagrįstai, jos vykdymas gali prieštarauti teisingumo principui.

20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad siekiant taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą, sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-187-976/2023). Be to, kiekvienu atveju vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-976/2023). Iš esmės turi būti nustatyta visuma aptartų aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021, 2K-218-628/2024 ir kt.). Pažymėtina, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

21. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistojo L. M. padarė du sunkius nusikaltimus, susijusius su narkotinių medžiagų disponavimu bei platinimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad nustatyta L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarytas veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Analizuojant nuteistosios L. M. asmenybę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ji neteista, bausta administracine tvarka, paskirtas baudas susimokanti, kas rodo, jog nėra linkusi vengti atsakomybės už savo neteisėtas veikas, nedirbanti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktą Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus Socialinio tyrimo išvadą, pažymėjo, kad nustatyta žema nusikalstam elgesio rizika, tačiau būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus turi tik 1 metus ir 5 mėnesius oficialios darbinės patirties, kas yra susiję su nusikalstamu elgesiu, kadangi dėl pozityvaus užimtumo stokos moteris gali daryti nusikalstamas veikas, siekdama finansinės naudos. Taip pat įvertino tai, kad nuteistoji L. M., susidūrusi su gyvenimo sunkumais, gali būti linkusi elgtis impulsyviai, būti paveikta kitų įtakos bei atsisakyti konstruktyvios veiksmų krypties, ji negeba išsikelti trumpalaikių ar ilgalaikių tikslų. Sutiktina, kad šių aplinkybių visuma necharakterizuoja nuteistosios itin teigiamai ir parodo jos požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi.

22. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir atsižvelgti ir į kitas byloje reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad L. M. pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu gana kritiškai vertino savo elgesį, gailėjosi, davė pakankamai išsamius parodymus. Pažymėtina ir tai, kad nustatyti du išplatinimo epizodai. Nuteistosios teigimu, ji ryžosi pardavinėti narkotikus, nes norėjo užsidirbti pinigų ir juos nusiųsti mamai. Nuteistoji turi deklaruotą gyvenamąją vietą, sugyventinį, du vaikus, iš kurių vienas ką tik gimęs. L. M. pirmą kartą nuteista už narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų platinimą, byloje nėra duomenų, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo jos atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai ar priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Visos šios aplinkybės parodo, kad nuteistoji iš tikrųjų padarė atitinkamas išvadas ir stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, be to, atsižvelgtina ir į mažamečių vaikų interesus, jog netaikius įstatymo išimties nuteistosios L. M. atžvilgiu, tai sukeltų grėsmę jos ką tik gimusio vaiko ir turimo mažamečio vaiko interesams vystytis saugioje, nekeliančioje grėsmės sveikatai aplinkoje.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant aptartų aplinkybių visumai, realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nors formaliai ir atitiktų visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasiektų visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, o atvirkščiai – pasiektų iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas. Nagrinėjamoje byloje atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, L. M. bus išreikštas teismo pasitikėjimas, kad ateityje, nepakeitus savo elgesio ir toliau darant nusikalstamas veikas, teisiniai padariniai gali būti griežtesni. Aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teisėjų kolegijai manyti, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti, nuteistajai L. M. taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. atidedant nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams, paskiriant įpareigojimus, t. y. pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šie įpareigojimai padės pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistajai L. M. nesilaikant jai nustatytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, nuteistosios priežiūrą vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų keitimo arba jo panaikinimo.

24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistųjų A. A. (A. A.) ir L. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nuosprendį dalyje dėl A. A. ir L. M. paskirtų bausmių.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. A. paskirtų bausmių bendrinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje (2024 m. gegužės 14 d. nusikalstama veika), padarymą A. A. paskirtą bausmę – 9 (devynerius) metus laisvės atėmimo – dalinio sudėjimo būdu subendrinti su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį (2023 m. gruodžio 19 d. nusikalstama veika) paskirta bausme – 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme, pridedant dalį už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį (2023 m. gruodžio 19 d. nusikalstama veika) paskirtos bausmės – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, ir A. A. paskirti bausmę – 10 (dešimt) metų 6 (šešių) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. paskirti galutinę – 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 4, 5, 6 punktais, nuteistajai L. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant L. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

L. M. bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.