Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

kaltinamieji P. M., R. J. ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, veikdami organizuotoje grupėje, P. M. organizavus, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, padarė narkotinių medžiagų kontrabandą, o būtent:

2015 m. rugsėjo mėn. susitikimų, telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo SMS žinutėmis, vykusių (duomenys neskelbtini) ir kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, metu P. M. pasiūlė, tai yra sukurstė, o R. J. ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, sutiko už 1500 eurų atlygį neteisėtai gabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). P. M. parengė nusikalstamų veikų planą, vadovavo nusikalstamoms veikoms, pažadėjo nusikaltimams daryti pateikti būtinas nusikaltimų priemones ir kartu su R. J. bei asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, susitarė (duomenys neskelbtini) neteisėtai jo (P. M.) įgytą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 5412,71 gramų kanapių (antžeminių dalių), neturint leidimo, panaudojant automobilį, neteisėtai gabenti Ispanijos Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, iš Lenkijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikoje. Taip pat P. M. nusikaltimams daryti parūpino ne mažesnę kaip 15990 eurų sumą, nurodė R. J. ir asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, nusikalstamų veikų darymo tikslais automobiliu vykti į (duomenys neskelbtini). Vykdydamas susitarimą, 2015 m. rugsėjo mėn. Lietuvos Respublikoje P. M. įsigijo automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „Lenova“ su SIM kortele, parūpino 1000 eurų, šią transporto priemonę su telefonu ir pinigais perdavė S. B., kuris nusikaltimuose nedalyvavo, o P. M. prašymu S. B. šiuos daiktus, pinigus bei nurodymą vykti į Ispaniją 2015 m. rugsėjo 30 d. prie prekybos centro „I.“, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė R. J. ir asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Vėliau, vykdydami susitarimą, 2015 m. spalio 5 d., dienos metu, name, esančiame Ispanijos Karalystėje, netoli (duomenys neskelbtini) miestelio bei (duomenys neskelbtini) miesto, P. M. už pinigų sumą, ne mažesnę kaip 15990 eurų, neteisėtai įgijo iš asmens, vardu V., labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių), kurią P. M., R. J. ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, supakavo į plastikinius butelius, šiuos butelius su narkotine medžiaga prie minėto namo paslėpė automobilyje „Nissan X-Trail“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu metu toje pačioje vietoje P. M., R. J., asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, panaudodami smėlį, skudurėlį bei kitas priemones, panaikino, užmaskavo narkotinių medžiagų slėpimo pėdsakus, ir P. M., siekdamas išvengti galimo sulaikymo, nurodė R. J. bei asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, minėtu automobiliu narkotinę medžiagą į Lietuvą gabenti nemokamais keliais per Ispaniją, Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją. Vėliau, 2015 m. spalio 5 d. ir 2015 m. spalio 6 d., veikdami pagal parengtą planą, tuo metu, kai P. M., užtikrindamas galimą techninę pagalbą automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gedimo atveju, lydėjo automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir stebėjo aplinką, kad daryti nusikaltimą nesutrukdytų teisėsaugos pareigūnai, R. J. ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, automobiliu „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 5412,71 gramų kanapių (antžeminių dalių) – neteisėtai gabeno Ispanijoje, Prancūzijoje, sugedus šiam automobiliui, maždaug 500 kilometrų atstumu nuo Liuksemburgo, Prancūzijos teritorijoje, tuo metu, kai R. J. ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikaltimą, ir švietė žibintuvėliais, P. M. minėtus butelius su narkotine medžiaga pakartotinai perslėpė automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bake ir kartu su R. J. bei asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, užmaskavo narkotinių medžiagų slėpimo pėdsakus. Po to, 2015 m. spalio 6 d. ir 2015 m. spalio 7 d., tuo metu, kai P. M. užtikrindamas galimą techninę pagalbą automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gedimo atveju lydėjo automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir stebėjo aplinką, kad daryti nusikaltimą nesutrukdytų teisėsaugos pareigūnai, R. J. ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, automobiliu „Nissan X-trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai gabeno Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, iš Lenkijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, 2015 m. spalio 7 d. nuo 14.27 val. iki 23.43 val. P. M., R. J. ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikoje. Sugedus automobiliui, tą pačią dieną nuo 15.22 val. P. M. automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su trosu tempė R. J. ir asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, vairuojamą automobilį „Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo paslėpta minėta narkotinė medžiaga, nuo (duomenys neskelbtini) pro (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) rajone, pro (duomenys neskelbtini) miestą ir šį automobilį laikė degalinėje „B. P.“, esančioje (duomenys neskelbtini). Vėliau, 2015 m. spalio 7 d. ir 2015 m. spalio 8 d., P. M., panaudodamas automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį „Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai nugabeno iš (duomenys neskelbtini) prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ten automobilio „Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bake paslėptą narkotinę medžiagą neteisėtai laikė iki 2015 m. spalio 16 d., kol kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė pareigūnai.

2015 m. rugsėjo mėn., susitikimų, telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo SMS žinutėmis, vykusių (duomenys neskelbtini) ir kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, metu, P. M. pasiūlė, tai yra sukurstė, o R. J. ir A. M. sutiko už 1500 eurų atlygį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir išplatinti kitiems asmenims. Nurodytomis aplinkybėmis P. M. parengė nusikalstamų veikų planą, vadovavo nusikalstamoms veikoms, pažadėjo nusikaltimų padarymui pateikti būtinas nusikaltimų priemones ir kartu su R. J., A. M. ir J. M. susitarė Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 5412,71 gramų kanapių (antžeminių dalių), šią narkotinę medžiagą, neturint leidimo, panaudojant automobilį, neteisėtai laikyti, gabenti Ispanijos Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, iš Lenkijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikoje ir neteisėtai išplatinti kitiems asmenims, taip pat P. M. nusikaltimų darymui parūpino ne mažesnę, kaip 15990 eurų sumą, nurodė R. J. ir A. M. nusikalstamų veikų darymo tikslais automobiliu vykti į Ispanijos Karalystę. Vykdydamas susitarimą, 2015 m. rugsėjo mėn. Lietuvos Respublikoje P. M. įsigijo automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „Lenova“ su SIM kortele, parūpino 1000 eurų, šią transporto priemonę su telefonu ir pinigais perdavė S. B., kuris nusikaltimuose nedalyvavo, o P. M. prašymu S. B. šiuos daiktus, pinigus bei nurodymą vykti į Ispaniją 2015-09-30 prie prekybos centro „I.“, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė R. J. ir A. M.. Vėliau, vykdydami susitarimą, 2015-10-05 dienos metu, name, esančiame, netoli (duomenys neskelbtini) miestelio bei (duomenys neskelbtini) miesto, Ispanijos Karalystėje, P. M. už pinigų sumą, ne mažesnę, kaip 15990 eurų, neteisėtai įgijo iš asmens, vardu V., labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių), kurią P. M., R. J. ir A. M. supakavo į plastikinius butelius, šiuos butelius su narkotine medžiaga prie minėto namo paslėpė automobilyje „Nissan X-Trail“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu metu bei toje pačioje vietoje P. M., R. J., A. M. ir J. M., panaudodami smėlį, skudurėlį bei kitas priemones, panaikino, užmaskavo narkotinių medžiagų slėpimo pėdsakus, ir P. M., siekdamas išvengti galimo sulaikymo, nurodė R. J. bei A. M. minėtu automobiliu narkotinę medžiagą į Lietuvą gabenti nemokamais keliais per Ispaniją, Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją. Vėliau, 2015-10-05 ir 2015-10-06, veikdami pagal parengtą planą, tuo metu, kai P. M. ir J. M., užtikrindami galimą techninę pagalbą automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gedimo atveju, lydėjo automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir stebėjo aplinką, kad nusikaltimo darymui nesutrukdytų teisėsaugos pareigūnai, R. J. ir A. M. automobiliu „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 5412,71 gramų kanapių (antžeminių dalių) - neteisėtai laikė ir gabeno Ispanijoje, Prancūzijoje, sugedus šiam automobiliui, maždaug 500 kilometrų atstumu nuo Liuksemburgo, Prancūzijos teritorijoje, tuo metu, kai J. M., R. J. ir A. M. stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų nusikaltimų darymui ir švietė žibintuvėliais, P. M. minėtus butelius su narkotine medžiaga pakartotinai perslėpė automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bake, ir kartu su J. M., R. J. bei A. M. užmaskavo narkotinių medžiagų slėpimo pėdsakus. Po to, 2015-10-06 ir 2015-10-07., tuo metu, kai P. M. ir J. M., užtikrindami galimą techninę pagalbą automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gedimo atveju, lydėjo automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir stebėjo aplinką, kad nusikaltimo darymui nesutrukdytų teisėsaugos pareigūnai, R. J. ir A. M. automobiliu „Nissan X-trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai laikė ir gabeno Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, iš Lenkijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, 2015-10-07, nuo 14.27 val. iki 23.43 val., P. M., J. M., R. J. ir A. M. neteisėtai laikė ir gabeno Lietuvos Respublikoje: sugedus automobiliui, tą pačią dieną, nuo 15.22 val. P. M. ir J. M. automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) troso pagalba tempė R. J. ir A. M. vairuojamą automobilį „Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo paslėpta minėta narkotinė medžiaga, nuo (duomenys neskelbtini), pro (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) rajone, pro (duomenys neskelbtini) miestą ir šį automobilį laikė degalinėje „B. P.“, esančioje (duomenys neskelbtini). Vėliau, 2015-10-07 ir 2015-10-08, P. M., panaudodamas automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį „Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos - 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai laikė ir nugabeno iš Jurbarko prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kur automobilio „Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bake paslėptą narkotinę medžiagą neteisėtai laikė iki 2015-10-16, kol kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė pareigūnai“.

Įrodymai

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad su S. B. ir A. M. (A. M.) susipažino maždaug 2015 metais įkalinimo įstaigoje ((duomenys neskelbtini)), pradėjo bendrauti. Jį pirmą išleido į laisvę, o vėliau, gegužės mėnesį, išėjo A. M., dar vėliau iš įkalinimo įstaigos išėjo ir S. B.. 2015 m. S. B. kvietimu su A. M. nuvyko pas S. B. į svečius. S. B. paklausė, ar jie kur nors dirba. Tuo metu nei jis, nei A. M. niekur nedirbo. S. B. paklausė, ar jie sutiktų, jeigu reikės, nuvažiuoti į Airiją ar į Angliją. Po kokių dviejų mėnesių, kai jie su A. M. gyveno (duomenys neskelbtini), paskambino S. B. ir pasiūlė susitikti. S. B. atvažiavo kartu su P. M.. Iki tol P. M. jis nepažinojo, susitiko pirmą kartą. P. M. pasiūlė nuvažiuoti į Ispaniją, pasakė, kad už kelionę sumokės 1500 Eur, apmokės visas išlaidas, duos mašiną ir t. t. Ką reikės vežti, konkrečiai nepasakė. Jie su A. M. tarpusavyje pasikalbėję suprato, kad reikės vežti kažką nelegalaus.

Po mėnesio ar dviejų mėnesių, atrodo, rugsėjo pabaigoje, S. B. paskambino ir pasakė, kad jie jau gali išvažiuoti, kad viskas jau yra paruošta. Jis su A. M. nuvyko į S. B. namus, pastarasis jiems perdavė tūkstantį eurų, nuvežė prie automobilio, kuris buvo (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „I.“, apdraudė ir perdavė automobilį „Nissan X-Trail“, sidabrinės spalvos su angliškais valstybiniais numeriais. Automobilio vairas buvo dešinėje pusėje. Dar S. B. tuo automobiliu gal apie 4 valandas kažkur buvo išvažiavęs, o jis su A. M. laukė. S. B. jiems davė baltos spalvos mobilųjį telefoną „Lenovo“ ir liepė nebendrauti su niekuo, tik su juo arba P. M., pasakė, kad jie nerašytų į jo (S. B.) asmeninį numerį, o bendrautų per kitą telefoną. P. M. telefono numeris jau buvo įvestas į „Lenovo“ telefoną. Telefone buvo „Labas“ SIM kortelė. S. B. išsitraukė lyg ir „LG“ telefoną, įsidėjo naują SIM kortelę ir pasakė, kad rašyti ar skambinti jie turi tik į šį naują telefono numerį. S. B. savo telefono numerį į jiems duotą telefoną įvedė pats ir tada telefone buvo tik du numeriai – S. B. ir P. M.. Po to jie išvažiavo S. B. nurodytu maršrutu.

Privažiavus Lenkijos sieną, P. M. parašė, kad jie išsikeistų pinigus į Lenkijos zlotus. S. B. visos kelionės metu su jais kontaktavo SMS žinutėmis, klausė, kaip sekasi, kada jie bus vietoje. Jiems liepė važiuoti iki (duomenys neskelbtini) miesto Ispanijoje. Kur reikės važiuoti, jie žinojo, nes rodė navigacijoje. Nuvažiavus į Ispaniją parašė P. M. SMS žinutę, kad jie jau atvyko ir yra prie „S.“ automobilių centro. Po 40 minučių ar valandos atvažiavo P. M. su sidabrinės spalvos automobiliu „Ford Mondeo“. Kartu su P. M. buvo, kaip sužinojo vėliau, asmuo, vardu V.. „Nissan“ automobilį jie paliko aikštelėje, o visus savo daiktus perdėjo į „Ford Mondeo“. Su „Ford Mondeo“ juos nuvežė į viešbutį, kurio pavadinimas, atrodo, buvo „D. V.“. V. mokėjo kalbėti ispaniškai. P. M. su V. užėjo į viešbutį, sumokėjo už viešbutį ir liepė laukti kitos dienos. Kitą dieną jiems pranešė, kad atvažiuos po pietų, bet po pietų neatvažiavo. Atvažiavo tik apie 7–8 val. vakaro. Tiksliai datų jis neatsimena, bet, jeigu jie išvažiavo iš Lietuvos rugsėjo 29 d., tai galėjo būti spalio 2–3 d. P. M. jų pasiimti atvažiavo su J. M.. Iki tol jos nepažinojo. V. tuo metu nebuvo. Juos nuvežė į namą kalnuose, esantį maždaug už 40 km nuo (duomenys neskelbtini) miesto. Kai ten nuvažiavo, „Nissan X-Trail“ jau stovėjo prie to namo, o juos nuvežė su „Ford Mondeo“. Jis su A. M. nuėjo miegoti, bet dar girdėjo, kad praėjus maždaug valandai atvažiavo kažkoks asmuo, bet jis nežino, ar tai buvo V.. Ryte išėjus iš kambario name buvo V.. Gali būti, kad tai buvo spalio 4 d., dabar tiksliai neprisimena, bet ikiteisminio tyrimo metu sakė teisingai. Jie sėdėjo ir laukė, V. išvažiavo, o vėliau vėl parvažiavo. Jis matė, kaip P. M. perdavė V. pinigus, pasakė, kad kažkuri dalis yra pastarojo, bet sumos jis tiksliai neatsimena. Pinigai buvo kupiūromis po 50 Eur ir sudarė apie 4 cm storio pluoštą, galėjo būti 7–8 tūkstančiai eurų. V. pasakė P. M., kad vėl pasikartojo ta pati nesąmonė ir įdėjo ne tokį kiekį, kokį žadėjo. Jie kalbėjo apie kiekius, bet neįvardijo, kieno kiekius. Jis suprato, kad bus narkotikai ar kažkas panašaus. Jiems atvykus į Ispaniją to, ką reikės vežti, niekas nepatikslino, o narkotines medžiagas jis pamatė tik tame name.

V. išvažiavo ir atvežė du maišus. Vienas maišas buvo mažesnis, kitas didesnis. V. pasakė, kad nėra 10 kg, kaip buvo žadėta, o yra tik 7 kg. Maišus V. perdavė P. M. ir išvažiavo, jis su A. M. visa tai matė. J. M. tuo metu vaikščiojo, darė valgyti, deginosi lauke. Negali tiksliai pasakyti, ar ji matė tuos maišus. Jiems pasakė sudėti viską į butelius, ir jie pradėjo dėti. P. uždarė visus langus, duris, kad niekas nieko nematytų. Maišuose buvo narkotinės medžiagos – kanapės. Tai suprato, nes yra matęs kanapes, visame name buvo specifinis kvapas. Kol jie pakavo narkotines medžiagas, J. M. vaikščiojo per tą holą, kur jie buvo. Ji ėjo į miegamąjį. Nežino, ar buvo įmanoma nematyti, neužuosti kvapo. Mano, kad kvapą tikrai buvo įmanoma užuosti, o ar žmogus kreipė dėmesį į tai, ką jie daro, jis nežino. Būdamas J. M. vietoje, jis būtų matęs, kas ten buvo daroma. Patalpa buvo maždaug kaip pusė posėdžių salės (posėdžių salė Nr. 3), todėl mano, kad neįmanoma nematyti tokio dalyko. Kanapes jie dėjo į plastikinius butelius, kurie jau stovėjo prie šaldytuvo. Buteliai buvo skirtingos talpos (2 l, 0,5 l,), jų kaklelis buvo platesnis, panašus į „Nestea“ gėrimo butelių. Jie su metaliniu daiktu, kurio kotas buvo medinis, sugrūsdavo kanapes į butelius taip, kad tilptų tuo daugiau. Taip darė visi trys: A. M., P. M. ir jis. Kai visas narkotines medžiagas sudėjo į butelius, P. paėmė visus butelius, nusinešęs juos į dušą nuplovė iš išorės ir išnešė į lauką, kad jie nudžiūtų. Kai buteliai nudžiūvo, jie nuėjo prie „Nissan“ automobilio, kurio galinė sėdynė buvo pakelta, atsuktas kuro bakas, siurblys. P. sugrūdo visus butelius į abi kuro bako puses, viską prisuko, pabarstė smėliu, kad neatrodytų, jog neseniai buvo ardytas bakas. Smėlį barstė tik P., vėliau J. M. paprašė rankšluosčio ar skuduro, nuėjo už namo ir J. M. padavė rankšluostį. J. M. gal ir nematė, kas buvo daroma automobilyje, nes ji buvo už namo kampo. Neatsimena, ar ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad J. surado ir padavė P. skudurėlius, per kuriuos P. J. ir A. M. akivaizdoje barstė smėlį ant kuro bako. Automobilis stovėjo už kampo. Atsimena, kad P. nuėjo, paėmė skudurą ir parėjęs pradėjo barstyti smėlį, o ar J. matė, ar nematė, jis neprisimena. Po to P. viską užsuko ir pasakė jam su A. M. ruoštis. Viskas buvo sudėta į kuro baką. Butelių skaičiaus jis neprisimena. Dar prieš tai butelių kakliukai buvo sutepti hermetiku, kuris atsparus drėgmei, kad į butelius nepatektų kuras. P. M. sakė, kad vieną kartą vežė ir apie 2 kg teko išmesti, nes į butelius pateko kuro. V. atvažiavo apie 6–7 val. vakaro. P. M. jam su A. M. padavė 850 Eur, nustatė navigaciją ir liepė važiuoti į Lietuvą tik nemokamais keliais, kur nėra policijos. Jis dviese su A. M. pirmi išvažiavo „Nissan X-Trail“ automobiliu, o P. pasakė, kad juos kur nors aplenks, liepė kas 100 km ar 150 km atsiųsti žinute nuvažiuotų kilometrų skaičių, kad jis (P. M.) žinotų, ar greitį jam padidinti, ar sumažinti. Jie suprato, kad P. M. važiuos priekyje ir žiūrės, ar nėra policijos. P. M. važiavo su J. M..

Jis su A. M. pradėjo judėti link Prancūzijos, vis siuntė pranešinus apie nuvažiuotus kilometrus. Važiuojant link Prancūzijos pilantis kurą pamatė, kad kuras teka iš bako, ir mašina pradėjo gesti. Parašė pranešimą P., šis liepė važiuoti toliau, o jeigu kas nors atsitiks, parašyti jam. Viskas vyko netoli Ispanijos ir Prancūzijos sienos. Mašina visiškai pradėjo gesti. P. parašė, kur jis tuo metu buvo, kad ten jų lauks. Kai jie privažiavo, P. jau laukė, stovėjo šalia kelio, liepė važiuoti paskui jį. Jie nuvažiavo į kažkokius laukus, kurie jau buvo Prancūzijoje. P. išardė visą kuro baką. Buvo tamsu, P. prašė žibintuvėlio. P. M. išėmė visus butelius, radęs kažkokią gumą įdėjo ją ir vėl sudėjo visus butelius atgal, užsuko kuro baką, po to paprašė J. M., jog ši duotų šampūno ar kažką kitą užpiltų ant rankų, kad jis (P. M.) galėtų nusiplauti rankas. J. M. P. ant rankų papylė šampūno, pastarasis nusiplovė rankas ir jie nuvažiavo toliau. Tiksliai neatsimena, kas švietė žibintuvėliu, kai P. išardė kuro baką ir išėmė butelius. Ten vyko chaosas, buvo visi: jis, A. M. ir J. M., todėl tiksliai neatsimena. J. M. tikrai buvo išlipusi iš automobilio, nes prie „Ford Mondeo“ bagažinės pylė šampūną P. ant rankų. „Nissan“ ir „Ford“ stovėjo maždaug 5 metrų atstumu. „Nissan“ stovėjo šonu į „Ford“ galą. Atsidarius „Ford“ dureles matėsi, kas vyksta „Nissan“ automobilio gale.

P. pasakė, kad jie važiuotų priekyje, o jis (P. M.) važiuosiąs paskui. Jie pradėjo važiuoti, bet dingo mašinos trauka, automobilis vėl pradėjo gesti. Parašė P. M. pranešimą, kad mašina sustojo ir visai nebevažiuoja. Viskas vyko tą pačią naktį. Gal po pusvalandžio P. M. su J. M. grįžo, P. M. atidarė kapotą, pažiūrėjo po variklio dangčiu ir nuvažiavo atvežti kuro, o jiems liepė laukti. P. M. nebuvo gal 3–4 val. Atvežęs kuro, jį supylė į automobilį, bet automobilis neužsivedė. P. M. liepė jiems ten miegoti, o pats pasakė, kad su J. važiuos miegoti kitur. Ryte, kai jie dar miegojo automobilyje, atvažiavo P. su J., P. M. pabandė užkurti automobilį, bet automobilis neužsivedė. P. prikabino „Nissan“ automobilį prie „Ford“ automobilio. Jis vairavo „Nissan“, o P. „Ford“. Patraukus, automobilis užsivedė, bet vėl užgeso. Vėliau P. atsisėdo prie „Nissan“ vairo, o jis atsisėdo į „Ford Mondeo“, traukiamas „Nissan“ užsikūrė ir truputį pavažiavę jie persėdo. Tada jis sėdo į keleivio vietą ir „Nissan“ likusį laiką iki Lietuvos vairavo A. M.. P. su J. visą laiką važiavo jiems iš galo. Vėliau automobilis maždaug kas 50 km pradėdavo gesti, tai jis išlipdavo, prikabindavo trosą prie „Ford“, juos patempdavo ir taip važiavo iki pat Lietuvos. Lietuvos sieną kirto (duomenys neskelbtini) pasienio punkte. Ties siena juos sustabdė (duomenys neskelbtini) pareigūnai, patikrino dokumentus ir paleido. Jau Lietuvoje paprašė, kad vienas vilkikas juos patrauktų. Parašė P. pranešimą, kad mašina jau visiškai nebevažiuoja. Atsakymo nesulaukė kokią valandą. Vėliau P. M. su J. M. atvažiavo į „L.“ degalinę (duomenys neskelbtini), užkabino lyną prie „Nissan“ automobilio ir automobiliu „Ford Mondeo“, nutempė juos iki (duomenys neskelbtini) degalinės „L.“. Visą laiką vairavo A. M.. Kai atvažiavo į degalinę „L.“, ten jų jau laukė tamsiai mėlynos spalvos „Audi A4“ automobilis. P. liepė visus jų daiktus perdėti į „Audi“ ir pasakė, kad daiktus nuveš iki jų automobilio, kuris buvo likęs pas S. B. namuose. „Audi“ automobiliu atvažiavo moteris su vaiku, tai buvo J. M. sesuo, kuri davė parodymus kaip liudytoja. J. su automobiliu „Ford Mondeo“ pasiliko degalinėje, o jis, P. ir A. M. išvažiavo „Audi A4“ automobiliu į (duomenys neskelbtini) pusę. Automobilis „Nissan X-Trail“ liko stovėti prie degalinės. P. minėjo, kad ieškos „tralo“, kuris galėtų nuvežti „Nissan“ į jo namus į (duomenys neskelbtini).

Kai atvažiavo į S. B. namų kiemą, P. jiems perdavė 500 Eur ir pasakė, kad likusių pinigų neturi, bet juos po savaitės ar dviejų perduos per S. B.. P. M. turėjo jiems perduoti dar 1000 Eur. Anksčiau gautas 1000 Eur buvo skirtas kelionės išlaidoms, o jie turėjo iš viso gauti 1500 Eur. Telefoną „Lenovo“ P. M. atidavė dar ties Lietuvos siena. Kai pasiėmę savo automobilį jis su A. M. išvažiavo iš S. B. namų, P. M. ten liko ir šnekėjosi su S. B..

Vėliau su A. M. pradėjo skambinėti S. B., klausė, kur P., bet S. B. tik pasakė, kad nežino, ir kad P. kažkur dingo. Kai po savaitės ar dviejų nuvažiavo pas S. B. į namus, pastarasis paklausė, ką jie vežė, ir jis (R. J.) atsakė, kad vežė kanapes. S. B. sakė pagalvojęs, kad jie vežė kokainą.

Jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) probacijos tarnyboje sausio 11 d., pareigūnai viską papasakojo. Kur buvo automobilis su narkotinėmis medžiagomis, jis nežinojo, net nežinojo, kad tas automobilis yra sulaikytas. Prieš tai jis klausė S. B., ar tą automobilį sulaikė policija, bet pastarasis atsakė, kad, jeigu automobilis būtų sulaikytas, jis jau tikrai būtų žinojęs.

Tuo metu jo asmeninis telefonas buvo „Samsung“, kurio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Šiuo telefono numeriu jis naudojasi ir dabar.

P. M. sakė, kad gali parduoti jiems (R. J. ir A. M.) kanapes po 5000 Eur už kilogramą, kad, jeigu jie su kuo nors susitars, jis (P. M.) kanapes atveš, taip gali likti pinigų ir jiems. Jis (R. J.) tuo nesidomėjo. Jis suprato, kad narkotinės medžiagos buvo skirtos ne savo reikmėms, o platinti. Apie narkotinių medžiagų kiekį jis sužinojo tik pačioje Ispanijoje, kai jas pamatė. Suprato, kad kiekis yra didelis, bet atsisakyti negalėjo, nes nebūtų turėję kaip grįžti į Lietuvą. Išvažiuojant iš Lietuvos jis nežinojo, kad vežti reikės būtent narkotines medžiagas, suprato tik, kad tai bus kažkas nelegalaus. Jis pats narkotikų neplatino, jam tik sakė, kad reikės nuvažiuoti, o ką reikės vežti, sužinojo jau nuvykęs. P. M. nesakė, kur konkrečiai padės tas narkotines medžiagas, sakė, kad pirko kilogramą už 2400 Eur, o ruošėsi parduoti po 4500 Eur už kilogramą. Kai jiems pasiūlė surasti, kas galėtų nupirkti tas narkotines medžiagas, jis suprato, kad narkotinės medžiagos skirtos platinti. Automobilis gedo ne dėl to, kad jo bake buvo kažko prikrauta. Mano, kad problema buvo su siurbliu ar varikliu. P. M. sakė, kad „Audi A4“ automobiliu, kuriuo jie visi važiavo pas S. B., buvo padaręs 3–4 reisus į Ispaniją, sakė, kad tame „Audi“ yra įrengta slėptuvė. Paskui jis sužinojo, kad tas automobilis priklausė J. sesei. Dar P. M. sakė, kad tą pačią vasarą, kai jie važiavo į Ispaniją, jis (P. M.) važinėjo kažkokiu „Škoda Octavia“ automobiliu ir vis veždavo kanapes.

Kai tame name žolę kimšo į butelius, buvo diena, gal 15 val. Viskas truko 3–4 valandas. Kai jie atvažiavo, prie šaldytuvo jau stovėjo išplauti, paruošti buteliai. Holas ir virtuvė yra bendroje patalpoje. Per tą laiką, kol kimšo žolę į butelius, jie nepietavo. Kai viską sukimšo, tada J. M. pradėjo ruošti maistą. Automobilį „Ford“ vairavo ir J. M., ir P. M., pasikeisdami. Kai susitiko prie Lietuvos sienos, P. jau grįžo, o ne pasivijo juos. Jiems buvo pažadėta 1500 Eur, o gavo 500 Eur. Tuos pinigus jis pasidalijo su A. M.. 1500 Eur buvo pažadėti jiems abiem, o ne kiekvienam po 1500 Eur. Apie kanapių kainas kalba buvo. Sakė, kad, jeigu kanapės augintos laukuose, kaina už kilogramą yra apie 2000 Eur, o augintos šiltnamiuose kainuoja apie 2400 Eur. Kaip jis suprato, šita žolė buvo brangesnė.

Savo poelgį vertina kritiškai, gailisi. Jo žmona serga onkologine liga, o šeimoje tik jis vienas dirba.

Ikiteisminio tyrimo metu atpažino namą iš pateiktų nuotraukų. Tai buvo tas pats namas, kuriame jis nakvojo ir buvo pakuojamos kanapės. Jam pasakė, kad tą namą V. ar P., o gal jie kartu nuomojosi už 400 Eur per mėnesį. Jokių namo savininkų nebuvo, šalia augo apelsinų laukas, jokių artimų kaimynų nebuvo. Namas buvo kalnuose, iki jo reikėjo važiuoti serpantinais, žvyrkeliu. Kai P. užrakino duris, uždarė langinės, J. lauke deginosi. Praėjus 30–40 min, J. pasibeldė į duris, ir P. ją įleido. Ką jie kalbėjo, jis neprisimena, J. M. prie jų priėjusi nebuvo. Kiek prisimena, J. M. nuėjo į dušą arba į miegamąjį. Neatsimena, ar praeidama J. M. žiūrėjo į jų pusę, nes jau praėjo ilgas laiko tarpas. Neatsimena, kiek kartų J. M. vaikščiojo iš vidaus į lauką. Į jį J. M. nesikreipė, jokio pokalbio tarp jų nebuvo. Kai V. parvežė maišus, J. buvo lauke. Gal, kai deginosi lauke, ji matė, kad įvažiavo automobilis, kad žmogus kažką neša, bet negali to teigti. Neprisimena, ar J. M. dalyvavo pokalbyje, kai V. su P. kalbėjo apie pinigus. Kukurūzų lauke Prancūzijoje, ten, kur stovėjo „Ford“, buvo kelio posūkis į kairę. „Ford“ stovėjo galu į „Nissan“. Žmogus, sėdėjęs „Ford“ automobilyje, negalėjo matyti „Nissan“ per šoninius langus, bet, jeigu specialiai būtų žiūrėjęs, tai būtų pamatęs. J. M. padėjo P. plauti rankas, kai visa ši operacija jau buvo atlikta. Vyko chaosas, nežino, ar J. M. buvo išlipusi iš automobilio, neatsimena, ar jis prašė J. žibintuvėlio, bet jam atrodo, kad A. M. buvo nubėgęs iki automobilio, kur sėdėjo J., ir prašė žibintuvėlio.

Narkotinių medžiagų jis nevartoja. Kiek žino, A. M. vartojo narkotines medžiagas, buvo įtrauktas į narkologinio skyriaus įskaitą. Nežino, ar tai tiesa, bet girdėjo, kad A. M. mirė nuo perdozavimo.

Papildomai apklaustas kaltinamasis R. J. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tiesą. Po susitikimo su P. M. jis suprato, kad kažką reikės vežti nelegalaus. Ispanijoje, kai į namą buvo atnešti maišai su narkotinėmis medžiagomis, ten buvo jis, A. M. ir P. M., o J. tuo metu vaikščiojo, deginosi lauke. Gali būti, kad jų visų trijų akivaizdoje buvo pasakyta, kad čia yra 7 kg „žolės“, ir gali būti, kad tai girdėjo J.. Dabar tiksliai negali visko prisiminti, nes praėjo daug laiko. Viskas taip buvo, kaip parašyta parodymuose. Jam atrodo, kad J. švietė žibintuvėliu į kuro baką, kad P. būtų lengviau atlikti minėtus veiksmus, kurie buvo nurodyti ikiteisminio tyrimo metu. Jie tarėsi apie narkotinių medžiagų gabenimą, tačiau jie nesitarė jų platinti. Grįžę automobilį jie paliko degalinėje ir jokių veiksmų dėl narkotinių medžiagų platinimo neatliko. Kai grįžo į Lietuvą, P. M. prašė paklausinėti, gal kam reikia narkotinių medžiagų Latvijos Respublikoje, bet to jis nedarė. Įgyjant narkotines medžiagas jis neatliko jokių veiksmų. Jų išankstinis susitarimas buvo parvežti, bet narkotines medžiagas jie pamatė, kai šios buvo atvežtos į namą, esantį Ispanijoje. Jis pats niekam neskambino, nesitarė dėl narkotinių medžiagų. Buvo išankstinis susitarimas dėl gabenimo, bet kad tai bus kanapės, pamatė, kai buvo atnešti maišai. Jie klausė P., kaip dažnai tokie dalykai bus, pastarasis pasakė, kad, jei jie dar kartą norės važiuoti, susitars. Jam atrodo, kad J. M. žinojo apie narkotikus. J. M. jiems darė valgyti, vairavo automobilį, padavė rankšluostį, tačiau jokių pinigų jiems nedavė ir smėlio ant kuro bako nebarstė, tai darė P. M.. Jam atrodo, kad šviečiama į kuro baką buvo dviem žibintuvėliais, vienas buvo pakabuko tipo, o kitas žibintuvėlis buvo didesnis. Jie visi buvo prie kuro bako, kai šis buvo tvarkomas ir į jį buvo šviečiama. P. butelius sukišo į tarpinę ir užsuko baką, galėjo užtrukti gal 10 min., nes jie skubėjo, kadangi matė atvažiuojantį automobilį. Kai vyko pokalbis name apie 7 kg narkotinių medžiagų, J. M. kažkur vaikščiojo, buvo kažkur šalia. Buteliai su narkotinėmis medžiagomis buvo sudėti prie pat durų. Važiuojant automobiliu SMS žinutes P. M. rašė ir A. M., ir jis. Tas faktas buvo, kad J. M. išnešė rankšluostį. Narkotinių medžiagų slėpimas prie namo truko apie valandą laiko. Butelių hermetizavimas vyko duše, tai truko apie pusvalandį. Tuo metu J. M. gamino valgį. Dušą nuo virtuvės skyrė 4 metrai. Ikiteisminio tyrimo metu jis geriau prisiminė, negu dabar. Ispanijoje sužinojo apie J. M. gimtadienį, apie tai pasakė P. M.. P. M. sakė, kad J. M. nualps nuo to kvapo, nes namuose buvo likusios pirštinės, kurios skleidė kvapą. Kai narkotinės medžiagos buvo sudėtos į butelius, tie buteliai stovėjo dar kurį laiką svetainėje ant grindų, vaikščiojant po namą juos turėjo visi matyti. Kvapas name išliko ilgai, net kai jie išvažiavo, jis dar užsiuodė. Namo langinės ir durys buvo uždaromos, nes taip liepė P. M.. Jis nepamena, ar J. M. buvo priėjusi prie jų, kai jie išeidavo iš namo parūkyti. Su J. M. apie narkotines medžiagas nekalbėjo. Tik J. keikėsi, kad daugiau į Ispaniją nevyks. Tuo metu, kai jis buvo apklausiamas, nebuvo suimtas. Jis buvo suimtas po apklausos. Nebuvo neoficialių pokalbių su pareigūnais, visada dalyvavo advokatas. Negali pasakyti, kodėl akistatoje parašyta, kad J. M. nematė, kaip buvo kišami plastikiniai buteliai į kuro baką. Gali būti, kad akistatoje jis sakė, jog J. M. nebuvo tuo metu, kai buvo pakuojamos narkotinės medžiagos. Kai į kuro baką buvo kišami plastikiniai buteliai, jie visi buvo, nežino, kaip J. M. galėjo nematyti. Tiksliai negali pasakyti, ar J. M. švietė į kuro baką, galėjo klysti, kai sakė, kad švietė. J. M. vairavo automobilį „Ford“, kai juos tempė, nes iš keleivio pusės išlipo P. M.. Tokių patempimų buvo kas 50 kilometrų. Namo langines uždarinėjo P. M.. Jis neklausė P. M., kodėl pastarasis uždarinėjo namo langines, duris, gal pastarasis bijojo, kad niekas nepamatytų. Tuo metu J. M. buvo lauke ir deginosi. Logiška, jei P. M. būtų slėpęs nuo J. M., ką jis daro, jis pastarajai durų nebūtų atidaręs. Tiksliai nepamena, ar J. M. ką nors klausė, kai jai buvo atidarytos durys, kažkoks pokalbis vyko, bet jis tiksliai nepasakys, atrodo, klausė, kodėl užsirakino. P. M. buvo reikalingas rankšluostis ir jis paprašė A. M., tiksliai nepamena, tačiau rankšluostį atnešė J. M.. Tuo metu P. M. stovėjo prie mašinos. Rankšluostis buvo paimtas dėl to, kad reikėjo pabarstyti smėlį ant kuro bako, siekiant užmaskuoti narkotinių medžiagų pėdsakus. J. M. smėlio nebarstė, neteikė techninės pagalbos automobiliui. P. M. butelius plovė, o jis su A. M. butelius nešė lauk. To, ką jie darė, nebuvo galima nematyti.

Papildomai apklaustas kaltinamasis R. J. parodė, kad tuomet, kai buvo susitikę keturiese, nekalbėjo apie narkotines medžiagas, jiems (R. J. ir A. M.) tik buvo pasakyta, kad reikės važiuoti į Ispaniją. Jiems neaiškino, kokiu tikslu reikės vykti į Ispaniją. Kad reikės vežti narkotines medžiagas, jie sužinojo tik Ispanijoje.

Kelionės metu bendravo su S. B.. Pastarasis turėjo „LG“ telefoną, į kurį įsidėjo naują SIM kortelę, ir pasakė, kad rašyti ar skambinti jie turi tik šiuo nauju telefono numeriu. S. B. klausė, kaip sekėsi ilsėtis, kada grįš. Jie S. B. viską sakė taip, kaip buvo, pasakė, kad sugedo mašina. Negali prisiminti, kiek tiksliai žinučių rašė. S. B. matė tada, kai grįžus į Lietuvą P. M. juos nusivežė pas S. B..

Neturi prieštaravimų ar papildymų P. M. parodymams. J. M. buvo įėjusi į namą, kai jie pakavo kanapes.

Prašo vadovautis jo ankstesniais parodymais, duotais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Šiuo metu gali neprisiminti dalies aplinkybių, nes įvykiai vyko prieš 2 metus. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai turėtų būti teisingesni, nes apklausa vyko nepraėjus daug laiko nuo įvykių.

Papildomai apklaustas kaltinamasis R. J. parodė, kad S. B. kitą dieną po grįžimo iš Ispanijos jis neskambino, P. M. telefono numerio neturėjo ir nežinojo, kad P. M. yra dingęs.

Jis su A. M. nežinojo, kad reikės gabenti narkotines medžiagas, tačiau suprato, kad reikės kažką gabenti nelegalaus. Jiems pasiūlė už 1500 eurų nuvažiuoti į Ispaniją ir parvažiuoti. S. B. jų pokalbį su P. M. girdėjo, t. y. pastarasis girdėjo, kad už 1500 eurų jiems reikės važiuoti į Ispaniją, tačiau važiavimo tikslas nebuvo įvardytas. Nebuvo jokios kalbos apie automobilių prekybą.

Apie kanapes jis sužinojo tada, kai V. pavėlavo pristatyti kanapes P. M. sutartu laiku, tada jie važiavo į namą Ispanijoje. Pagal planą jie turėjo būti viešbutyje ir atvarytą automobilį parvairuoti atgal į Lietuvą. Jis suprato, kad į tą namą jų neturėjo vežti, jie turėjo laukti viešbutyje. Dėl V. vėlavimo pristatyti kanapes jie turėjo patys jas pakuoti.

Pateikus 206 failus su nuotraukomis, R. J. parodė, kad nuotraukose užfiksuota vietovė, pastatai, automobiliai jam matyti 2015 m. spalio mėn., kai jis ir A. M. nuvyko į Ispaniją ir į Lietuvą gabeno narkotines medžiagas. Nuotraukose matosi P. M. ir J. bei iš dalies V. (11 t., 89–119 b. l.).

Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. J. atpažino J. M., P. M. ir S. B., apie kuriuos davė parodymus (11 t., 67–78 b. l.).

Akistatos su J. M. metu kaltinamasis R. J. patvirtino savo parodymus (12 t., 194–198 b. l.).

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. M. kalta neprisipažino ir parodė, kad su P. M. susipažino 2013 m. vasarą. Jie kartu gyveno. Ji dirbo ir tebedirba P. M. parduotuvėje. Iš pradžių jie gyveno (duomenys neskelbtini), o vėliau su savo vaiku ji atsikraustė į P. namus (duomenys neskelbtini).

2015 m. rugsėjo pabaigoje, savaitę ar dvi iki kelionės, P. jai pasiūlė važiuoti su juo į Ispaniją, pasakė, kad tai bus jai gimtadienio dovana. Ji sutiko, P. M. pasakė, kad išvyks po savaitės, bet tikslios dienos nežinojo. Šeštadienį prieš kelionę P. M. jai pasakė, kad išvažiuosią pirmadienį. Ji paprašė sesers, kad ši atvažiuotų pas ją ir prižiūrėtų jos vaiką. Sesę parsivežė sekmadienį vakare.

Pirmadienį jie neišvažiavo, nes P. M. turėjo kažkokių reikalų, kažko nespėjo susitvarkyti, todėl išvažiavo antradienį. Jos gimtadienis yra spalio 4 d., o išvažiavo prieš gimtadienį, t. y. rugsėjo 29 d. Jie važiavo į (duomenys neskelbtini), į kažkokias dirbtuves. Vėliau jie grįžo, važiavo į banką. P. M. pasakė, kad ji viena turės nuvairuoti mašiną į (duomenys neskelbtini), dėl to jie susipyko. P. M. sustojo prie autobusų stoties ir išlipo iš mašinos. P. dar buvo paėmęs jos telefoną, gal vedė navigaciją, kur jai reikės važiuoti, bet tiksliai nežino. „Ford“ automobiliu ji išvažiavo link (duomenys neskelbtini). Jai P. M. nesakė, kokiu tikslu reikės važiuoti į (duomenys neskelbtini), tik pasakė, kad sustotų kur nors miesto pradžioje. Ji sustojo pirmoje degalinėje, paskambino P. M., ir po 30–40 min jį kažkoks vyras plika galva atvežė tamsia mašina, automobilio markės nežino. Išlipusi iš automobilio ji pasisveikino su tuo vyru, persėdo į „Ford“ keleivio vietą. P. paprašė, kad iš daiktinės ji ištrauktų telefoną, ten buvo toks pat telefonas „Lenovo“, kokį P. M. jai buvo palikęs, kai ji važiavo į (duomenys neskelbtini) (baltas „Lenovo“). P. M. turėjo „Labas“ papildymus, juos padavė jai ir paprašė, kad ji papildytų abiejų telefonų sąskaitas. Ji tai padarė. P. M. vieną telefoną paliko mašinoje, o kitą padavė tam vyrui. Kurį telefoną padavė tam vyrui, nežino, nes telefonai buvo vienodi. Ji neklausė, koks vyras ten buvo. Po to ji su P. M. išvažiavo į Ispaniją.

Ispanijoje buvo gal 4 val. ryto. P. M., paėmęs jos telefoną paprašė, kad ji surinktų kažkokį numerį, kurį buvo užsirašęs ant lapelio. Ji surinko tą numerį, P. M. paskambino ir, kaip ji suprato, kalbėjo su, kaip dabar jau žino, V., klausė, kur reikia važiuoti. Tai buvo spalio 1 d. rytas. Skambino ne iš balto, o iš jos asmeninio telefono, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini). Dabar ji naudojasi tuo pačiu telefono numeriu. Jie susitarė susitikti prie degalinės. Kai jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini), V. laukė jų vienoje degalinėje. P. išlipo, o vėliau jie važiavo paskui V.. Atsimena, kad V. mašina buvo šviesi, angliškais numeriais. Apie 5 val. ryto nuvažiavo į namą kalnuose, apie kurį jau pasakojo kaltinamasis R. J.. Nuvažiavo ketvirtadienio rytą, o jai sakė, kad sekmadienį turi išvažiuoti. Sėdėjo prie stalo visi trys apie valandą, jokios kalbos apie narkotines medžiagas nebuvo. V. liko miegoti kartu su jais.

Atsikėlę visi trys išvažiavo į miestą „Ford“ automobiliu, o V. automobilis liko prie namo. Mieste V. parodė parduotuvę, kur ji galėjo apsipirkti, o P. M. su V. nuėjo į kavinę. Ji paėmė mašinos raktus, pasakė, kad, jeigu jos nebebus parduotuvėje, ji lauks mašinoje. Vyrai užtruko lygiai dvi valandas. Po to jie visi nuėjo prie jūros pasideginti. Į viešbutį ėjo vėliau, o gal penktadienį, bet tiksliai jau tos dienos nebeatsimena. Nuėjus į viešbutį (duomenys neskelbtini) miestelyje prie jūros, V. su administratore kalbėjo ispaniškai. V. pasakė P.: „Kai atvažiuos, reikės atvažiuoti čia“. Ji vėliau P. paklausė, ar čia dar turi kažkas atvažiuoti, o šis atsakė, kad atvažiuos. Daugiau nieko ji neklausė.

Šeštadienį P. su V. išvažiavo ir kokias 4 valandas negrįžo. Kai grįžo, jau buvo sutemę, jie parvežė maisto. Iki sekmadienio ji nebeklausė, ar kas turi atvažiuoti, o prie jos V. su P. apie tai nekalbėjo. Sekmadienį prieš pietus P. pasakė, kad reikės važiuoti į miestą. Po 12 val. jie nuvažiavo prie to paties viešbučio. Prie viešbučio ji pamatė kaltinamąjį R. J. ir dabar jau mirusį A. M.. Kol ji sėdėjo mašinoje „Ford“, R. J. ir A. M. daiktai buvo sunešti ir sudėti į mašiną. P. buvo išlipęs, su jais kalbėjosi. R. J. ir A. M. pasiliko prie viešbučio, o jie dar važiavo į miestą, į parduotuvę. Vakare, apie 8 val., jie vėl nuvažiavo prie to viešbučio. P. jai pasakė, kad tie vaikinai, ji suprato, kad tai R. J. su A. M., turės pernakvoti pas juos, paaiškino, kad viešbutyje nebėra vietų. Į namą grįžo keturiese, V. nebuvo.

Name buvo virtuvė, sujungta su svetaine, ir dar du kambariai. Įėjus pro duris dešinėje pusėje buvo koridorius, kurio gale buvo dušas, o koridoriaus kairėje pusėje buvo jų miegamasis. Kairėje pusėje buvo siena ir įėjus į vidų priešais duris buvo šaldytuvas. Kairėje nuo įėjimo buvo pagrindinis plotas ir dar buvo kampas, už kurio buvo galima užeiti. Stalas buvo kairiau nuo įėjimo. Tiesiai tos patalpos gale laiptukai ir ten buvo tas kambarys, kur jie miegojo. Norint nueiti į tą kambarį, reikia pereiti per visą tą patalpą. Niekas neklausė, ko jie (R. J. ir A. M.) atvažiavo. Atsimena, kad A. M. kalbėjo apie (duomenys neskelbtini), kad gyveno ten 4 metus, pasakojo apie nuomos kainas. Visi pavalgė ir nuėjo miegoti. Vakare, apie 10 val., kažkas pabeldė į duris, P. pasakė, kad ten tikriausiai V.. P. išėjo. Vėliau, gal apie 12–1 val., išėjusi į lauką ji pamatė, kad lauke prie staliuko sėdi P. ir V. ir geria brendį. Po maždaug 20 min P. grįžo į vidų. Tik atsimena, kad, kai jie šeštadienį grįžo su „tašėmis“, išgirdo „Ford“ garsą, o kitą dieną, kai išėjo degintis, lauke jau stovėjo tas džipas „Nissan“. Tai buvo dar prieš parsivežant tuos du vaikinus, o jų daiktus jie parvežė sekmadienį. Džipas atsirado, kai šeštadienį dieną P. su V. išvažiavo ir vakare grįžo. Gal ir klausė ji, iš kur atsirado tas džipas, bet atsakymas jai neįsiminė, ji to nesureikšmino.

Pirmadienį, kai atsikėlė, V. tikriausiai nebebuvo, bet tiksliai neatsimena. Pavalgius ji išėjo degintis ir deginosi gal nuo 11–12 val. Kai V. grįžo, ji gulėjo. V. pabuvo labai trumpai, gal 10 min, o išeidamas paklausė jos, ar „kimba“ saulė. Kai vėl grįžo V., kieme nieko nebuvo. Ji nematė, ar V. ką nors nešėsi. Girdėjo, kad P., R. J. ir A. M. užsirakino duris. Kai pastarieji buvo išėję į lauką parūkyti, ji klausė, kodėl užsirakino duris. Jai atsakė, kad pučia skersvėjis ir jiems šalta. Ji to nesureikšmino, nes, kai buvo su P. dviese, jie taip pat buvo užsirakinę duris, nes durys vien jas uždarius nesilaikė ir reikėjo užkabinti. Į namą ji buvo įėjusi vieną kartą ir iš karto ėjo į tualetą, o iš tualeto ėjo į miegamąjį, kuriame pagulėjo apie 10 min, o vėliau vėl išėjo į lauką. P. ją įleido ir išleido. Ką veikė R. J. ir A. M., ji nežino, nes pastarųjų ji nematė. Nematė tos dalies kambario, kuri buvo už šaldytuvo. Kiekvieni svetimi namai turi savo specifinį kvapą. Jokio kvapo ji nesureikšmino. Gal ir užuodė, bet nežinojo, kad ten žolės kvapas. Kol vyrai buvo užsidarę, maisto ji negamino, tai darė tik vėliau. Vėliau, kai pasidegino, durys jau buvo atidarytos, jie vaikščiojo laisvai ir niekas nebeužsirakinėjo. Maišų namuose nematė, butelius matė, nes jie jau buvo, kai atvažiavo. Buvo ir 5 litrų, ir kitokių plastikinių butelių. Prikimštų kažkokios medžiagos butelių nematė. P. pasakė, kad jie išvažiuos apie 7 val. vakaro, bet išvažiavo apie 9 val. P. buvo pasakęs, kad ji pagamintų valgio į kelionę ir R. J. su A. M.. Iš to ji suprato, kad ir pastarieji turi tą pačią dieną išvažiuoti.

Kai ji suruošė maistą, ėjo pakuoti savo rūbų, ir tada P. atėjo paprašyti rankšluosčio ar skuduro. Ji neklausė, kam reikalingas skuduras, padavė savo rankšluostį. Nematė, ką P. M. darė su jos paduotu rankšluosčiu, bet matė, kaip lauke prie automobilio „Nissan“ stovėjo A. M., R. J. ir P. M.. Automobilis „Ford“ buvo kieme prie namo langų, o „Nissan“ prie garažo, už namo kampo. Ji nematė, kada vyrai nešė ir dėjo butelius į kuro baką. Kai gamino maistą, girdėjo P. M., R. J. ir A. M. balsus ir kad jie vaikšto pirmyn atgal pro duris. Kodėl jie vaikščiojo, nežino, nematė nešamų butelių, kuriuose buvo kanapės. Vėliau pradėjo jos ir P. daiktus nešti į automobilį „Ford“. Grįžo V.. Jie sėdėjo kieme ir pradėjo kalbėti apie jos gimtadienį. V. pasakė, kad paims iš draugo kosmetikos kaip dovaną jai, tačiau P. reikės ją iki to draugo nuvežti. P. sutiko nuvežti. Pavalgę jie išvažiavo. R. J. ir A. M. su automobiliu „Nissan“ išvažiavo pirmi, o jie išvažiavo nuvažiavo link V. draugo. Negirdėjo, ar P. M. davė nurodymus R. J. ir A. M., kokiais keliais važiuoti. Ji A. M. ir R. J. nepažįsta, todėl nesidomėjo, kodėl pastarieji ten atvažiavo. R. J. ir A. M. nesidegino, tik vaikščiojo po sodą.

Važiuojant link Lietuvos, Prancūzijoje A. M. ir R. J. vairuojamas automobilis „Nissan“ sugedo. Neatsimena, kaip tai sužinojo, bet tikriausiai pasakė P.. P. telefonu nekalbėjo, tik rašė žinutes. Laukuose pirmi sustojo jie su automobiliu „Ford“, o automobilis „Nissan“ privažiavo ir sustojo jiems iš galo. Jau buvo prieblanda, bet dar nebuvo visiškai tamsu. Iš pradžių ji sėdėjo mašinoje, vėliau išlipo, nuėjo į tualetą, grįžusi atgal atsisėdo ir sėdėjo mašinoje. A. M. buvo atėjęs paprašyti žibintuvėlio, pasakė, kad P. jam sakė, jog žibintuvėlis yra kažkur durelėse. Ji padavė žibintuvėlį. A. M. dar buvo priėjęs paprašyti vandens. Vėliau grįžo P., atsidaręs bagažinę pradėjo kažko ieškoti, paklausė jos, kur yra dušo gelis. Tada ji išlipo, P. M. ant rankų pylė dušo gelį ir vandenį. P. M. neaiškino, kodėl jam reikėjo plautis rankas. Ji matė, kad jie visi stovėjo prie mašinos. Neatsimena, kas mašinoje buvo atidaryta (durys, kapotas ar bagažinė). Vyrai ten stovėjo apie pusvalandį, gal trumpiau. Vėliau jie išvažiavo, bet greitai vėl sugedo automobilis „Nissan“. Tada sustojo miške, jau buvo tamsu, ir ji nelipo iš mašinos. Kai jau išvažiavo iš to miško, P. pasakė, kad A. su R. vėl sugedo mašina. Jie prie pastarųjų privažiavo. Viskas vyko Prancūzijoje. P. išlipo, priėjo prie jų, pasižiūrėjo ir parėjo. Kai ji paklausė, kas atsitiko, P. atsakė, kad baigėsi kuras, ir jie išvažiavo ieškoti kuro. Kuro ieškojo kokias 2–3 valandas, nes degalinės miesteliuose nedirbo, todėl važiavo į autostradą. Grįžo, įpylė kuro, bet jie vis tiek nepajudėjo tą patį vakarą. Ji su P. M. pavažiavo truputį toliau ir miegojo mašinoje.

Kitą rytą, 6–7 val., nuvažiavo prie R. J. ir A. M.. R. J. atsisėdo prie „Ford“ vairo, o P. vairavo tempiamą „Nissan“. Automobilis, atrodo, užsikūrė. Važiuojant toliau nebuvo taip, kad visą laiką jie vienas kitą matė, bet P. vis pasakydavo, kad automobilis sugedo. Mano, kad parašydavo P. žinutę. Vėliau R. J. su A. M. važiavo priekyje ir, kai pastarųjų automobilis sugesdavo, jie privažiuodavo, P. patempdavo automobilį ir važiuodavo toliau. Iš Ispanijos važiavo per Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją ir nuo pat Prancūzijos visą laiką juos taip tempdavo.

Kai ji su P. M. pravažiavo Lietuvos sieną, atrodo, kad R. J. ir A. M. nematė, todėl grįžo atgal pastarųjų ieškoti. Pamatė, kad juos tempia vilkikas, tada apsisuko ir nuvažiavo į degalinę „L.“.

Kai jos sesuo A. M. buvo pasilikusi jų namuose, jie buvo palikę automobilį „Audi“, kad sesuo galėtų nuvežti jos vaiką į darželį. Vėliau ji (A. M.) automobiliu „Audi“ grįžo namo į (duomenys neskelbtini). Ji P. prašė nuvežti ją pas sesę A. ir palikti ten, o po to ji būtų nuvažiavusi į kaimą, pasiėmusi vaiką ir būtų grįžusi. P. M. pasakė, kad gal A. galėtų atvažiuoti jos pasiimti į (duomenys neskelbtini), todėl sesuo į (duomenys neskelbtini) degalinę atvažiavo automobiliu „Audi“, o su ja buvo du vaikai. Jie tuo metu iki pat degalinės Jurbarke „Ford Mondeo“ automobiliu atitempė „Nissan X-Trail“, kuriame sėdėjo R. J. ir A. M.. Kai atvažiavo, sesuo jau buvo degalinėje. Ji pasakė P., kad automobiliu „Ford“ važiuoja į kaimą. Tuomet sesuo persodino vaikus į automobilį „Ford“ ir jos išvažiavo, o visi kiti pasiliko degalinėje.

Ji P. klausė, kas yra mašinai „Nissan“, pastarasis atsakė, kad bėdos su varikliu. Taip pat ji klausė, ar visą kelią reikės juos tampyti, o P. M. atsakė, kad reikia žmonėms padėti. Su P. M. ji yra buvusi Estijoje ir Švedijoje. Tokia pagalba kitam automobiliui buvo pirmą kartą. Jai neatrodė, kad tai yra normalu, jai nepatiko, kad jie (R. J. ir A. M.) ten buvo, nes galvojo, kad ji su P. bus dviese. Ji suprato, kad A. M. su R. J. yra P. M. pažįstami, o pas juos nakvojo todėl, kad viešbutyje nebuvo vietų. Nežino, kaip P. sužinojo, kad jo pažįstami yra viešbutyje. Ji nesidomėjo, kodėl R. J. ir A. M. atvažiavo, nesiklausė, nežiūrėjo. Jai padarė dovaną, buvo ten dvi dienas ir jai užteko vien pamatyti kalnus. Taip pat ji neklausė, kodėl P. V. skambino iš jos telefono, gal todėl, kad jis vairavo. Ji pati smėlio ant bako nepylė ir net nematė, kad jie tą smėlį pylė.

Į (duomenys neskelbtini) su savo vaiku ji grįžo apie 12 val. nakties „Ford Mondeo“ automobiliu. Sesuo liko (duomenys neskelbtini) savo namuose. Prieš tai P. jai apie 8 val. vakaro skambino ir klausė, kada ji grįšianti, o jai atsakius, jog grįš apie 11 val., P. pasakė, kad jau irgi bus namie. Važiuodama pagalvojo, kodėl P. M. jai taip ilgai neskambina. Grįžusi pamatė uždarytus vartus, šviesa nedegė, o pasižiūrėjusi į telefoną pamatė, kad jis išsikrovęs. Kai pasikrovė telefoną, pamatė, kad P. jai buvo skambinęs. Kai jam perskambino, jis pasakė, kad yra netoli (duomenys neskelbtini) ir netrukus grįš. P. M. turėjo grįžti „Audi A4“ automobiliu. Vėliau paskambino jų pardavėja ir pasakė, kad mirė pastarosios senelis. Todėl ji dar kartą perskambino P. ir pasakė, kad jis turės dirbti (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, o ji rytoj turės išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). P. M. pasakė, kad padirbs. Eidama miegoti ji paliko atidarytus vartus, įjungtą šviesą virtuvėje, nes manė, kad P. tuoj grįš. Naktį apie 1 val. ji išgirdo triukšmą, tarsi geležis būtų trankoma į kitą geležį. Atsikėlusi pamatė šviesas, panašias į mašinos lempas, ir kieme stovintį tamsų autobusiuką. „Nissan“ automobilio tuo metu ji nematė. Autobusiukas išvažiavo, o ji pradėjo skambinti P., bet šio telefonas buvo išjungtas. Kai ryte atsikėlė, šviesa virtuvėje tebedegė, o kieme stovėjo automobilis „Nissan“. Vėl skambino P., bet telefonas buvo išjungtas. Tada ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur dirbo prekybos centre „B.“. „Nissan“ automobilio neapžiūrėjo, nes neturėjo laiko. (duomenys neskelbtini) į parduotuvę apie 13 val. atėjo P. draugas G. J. ir pasakė, kad P. jos laukia kavinėje. Į kavinę nuėjo su G., P. sėdėjo kavinės kampe. P. M. jai pasakė, kad jo ieško policija, ir, jeigu policija ko nors klaus, ji turinti sakyti, jog automobilį „Nissan“ pirmą kartą ji pamatė tik Prancūzijoje. Paklausus, kodėl taip jai kalbėti, P. atsakė, kad jie kirto šalių sienas, o sienos yra filmuojamos ir juos matė. Tuo metu ji nelabai viską suprato. P. M. pasakė, kad pametė telefoną, todėl ji nupirko naują telefoną ir naują telefono numerio kortelę. P. liepimu ji nusipirko naują telefono numerio kortelę ir sau. P. užsirašė jos telefono numerį, o ji P. telefono numerio neužsirašė. P. prašymu iš mašinos „Ford“ ji atnešė pastarojo pasą, be to, padavė iš parduotuvės kasos 500–600 Eur. Taip pat P. M. paprašė sudėti jo rūbus, daiktus, sakė, kad penktadienį kažkas iš draugų atvažiuos ir paims, tačiau penktadienį tų daiktų taip niekas ir nepaėmė. Tuomet jiems išsiskyrus prekybos centre „B.“, G. J. išėjo per vieną išėjimą, o P. per kitą.

Penktadienį ji su P. pirmą kartą susirašė tais naujais numeriais. Taip pat penktadienį (duomenys neskelbtini) į jų parduotuvę buvo atėjęs vyras ir paklausė, kur yra P.. Ji atsakė, kad to nežino. Tas vyras pasakė, kad P. ieško policija, o ji atsakė, jog tai žino. Vyras paminėjo mašiną, kuri buvo kieme, pasakė, kad mašina yra stebima ar kažką panašaus. Su P. M. ji buvo susitikusi šeštadienį, nes (duomenys neskelbtini) netoli namų vežė paduoti jam daiktus. P. M. paprašė, kad ji trumpam duotų jam savo telefoną. Ką P. M. darė su jos telefonu, nežino. Paklaustas, ką darys, kur išvažiuos, P. M. atsakė, kad dar nežino. P. M. jai nepaaiškino, kodėl jo ieško policija. Jai buvo neaišku, kodėl P. liepė jai policijai sakyti, jog džipą pirmą kartą matė Prancūzijoje, o ne Ispanijoje. O vėliau pasidarė dar labiau neaišku, kai į parduotuvę atėjo tas vyras. Tada ji suprato, kad kažkas yra (narkotikai, pinigai ar dar kas nors).

Jeigu jie iš Ispanijos grįžo trečiadienį, tai S. M. (A.) pas ją buvo atvažiavusi maždaug po savaitės, gal antradienį. S. atvyko kartu su R. M.. S. dabar gyvena Saudo Arabijoje, nežino, ar ji dabar yra Lietuvoje, nes jos nebendrauja. Su S. ji susirašinėjo rašteliais, kuriuos pas ją rado kratos metu, nes P. buvo liepęs jai stebėti aplinką, ar niekas nestebi namų, ar aplink nestovi kokios nepažįstamos mašinos. Iš to ji suprato, kad juos galbūt kažkas stebi, todėl ir parašė ant lapelio. Žodžiu nesakė, nes buvo pradėjusi fantazuoti. Lapeliuose (1 t., 29–31 b. l.) jos parašyti žodžiai, o rašydama „pilnas šūdo“ nežinojo, kas konkrečiai yra tame džipe, ir pamatė tik tada, kai tai ištraukė iš mašinos. Ji suprato, kad ten kažkas yra, nes P., pastarojo draugai ir visi kiti aplink kažko bijojo. Rašydama tą žodį suprato, kad mašinoje yra kažkas nelegalaus, nes viskas, kas nelegalu, jai yra „Š“.

Ji įsivaizdavo, kad P. M. kuria planą su R. J. ir A. M., kaip išsivaryti mašiną iš kiemo. Kai ji P. klausė, kada šis grįš, pastarasis atsakė, kad per dvi savaites reikės su ta mašina susitvarkyti ar ją išvaryti. Nežino, kodėl jie tos mašinos nepasiėmė. S. klausė jos, ar ji nėra įtraukta, o ji atsakė, kad jai paaiškinta, ką sakyti, nes mašinoje visą laiką važiavo kartu. Taip ji pasakė, nes po kelionės P. liepė jai sakyti, kad džipą ji matė tik Prancūzijoje. Tą ji ir pasakė pirmoje apklausoje. Apie mašiną pirmos apklausos metu ji pasakė taip, kaip jai liepė pasakyti, o ne tai, kaip vyko realiai. Kai susitiko prekybos centre „B.“, P. jai pasakė, kad juos sekė jau nuo kelionės pradžios, pasakė, kad juos filmavo važiuojant per sienas. S. parašė, kad jau nuo kelionės pradžios kažką įtarinėjo. Nežino, kodėl S. kilo įtarimas, bet gal todėl, kad ji S. negalėjo pasakyti tikslios kelionės pradžios datos. Ji S. tik sakė, kad P. ją vežasi.

Kiek žino, P. vieną kartą buvo išvykęs į Norvegiją be jos. Neatsimena, kokiu automobiliu jis buvo išvykęs. To, kad automobilis „Audi“ tiek kartų buvo važiavęs į užsienį, kaip sakė R. J. P., ji nežino. „Audi“ buvo registruota kažkokio A. vardu, o ne P. M. vardu. O šiaip automobilis „Audi“ buvo kalėdinė dovana jai, ir tuo automobiliu visada važinėdavo ji. Gal tuo „Audi“ automobiliu važiuodavo dar tada, kai ji to automobilio neturėjo, o apie slėptuvę ji nieko nežino. Dabar tą automobilį „Audi“ ji pardavė, o automobiliu „Ford Mondeo“ ji vis dar naudojasi. Dabar su P. M. jokių ryšių nepalaiko, kur pastarasis yra, nežino.

Kelionė jai buvo panaši į gimtadienio dovaną, nes Ispanijoje ji anksčiau nėra buvusi. Nepatenkinta buvo, nes reikėjo tempti kitą mašiną ir taip sugaišo labai daug laiko. Jie turėjo grįžti vieną dieną, o grįžo visai kitą dieną. P. M. jai nebuvo sakęs, kad atostogaus keturiese. Ji nežinojo, kad bus pas tą draugą, galvojo, kad apsistos viešbutyje. Kai įvažiavo į Ispaniją, ji paklausė P. M., kur jie gyvens, P. M. atsakė, kad pas jo draugą. Prieš išvažiuojant apie tai nekalbėjo, nes ji manė, kad P. M. jai ruošia staigmeną. To džipo Lietuvoje nebuvo mačiusi. Raštelyje parašė, kad mašina pilna „Š“, nes suveikė jos moteriška fantazija, o kas konkrečiai mašinoje buvo, ji nežinojo. Kai namie padarė kratą, ji pirmą kartą pamatė butelius su narkotine medžiaga, matė, kaip iš po sėdynių traukė butelius su narkotine medžiaga. Suprato, kad buteliuose yra žolė, tai įvardijo ir patys pareigūnai. Ji matė, koks buvo narkotinių medžiagų kiekis, pareigūnai pasakė, kad kiekis yra didelis. Viską ištraukė prie jos. Kai ištraukė narkotines medžiagas, ji suprato, kad P. M. su tuo yra susijęs. Nežino, ar P. M. tokį kiekį galėjo parsivežti sau. Prie jos P. nevartojo narkotikų. Ji pati nevartoja narkotinių medžiagų.

P. turėjo daug draugų, todėl ji ir nesigilino, kodėl Ispanijoje tie vyrukai atvažiavo, kodėl ji su P. M. turi pastariesiems padėti ir pan. Automobilio „Nissan“, kaip sakė R. J., ji netempė ir to daryti net nemokėtų.

Gyveno kartu su P. M. kaip šeima daugiau nei dvejus metus. Nežinojo, kad P. M. buvo buvęs įkalinimo įstaigoje. Jos dukrai dabar 7 metai. Šiuo metu dukrą augina viena, dukros tėvas vaiko neišlaiko ir su pastaruoju ji nebendrauja. Ji dirba P. parduotuvėje pardavėja-konsultante. Nepasakytų, kad P. M. turėjo daug pinigų. Kai P. M. dirbo keliose įmonėse, tai pinigų turėdavo truputį daugiau, bet vėliau, kai nebedirbo keliose įmonėse ir sezonas baigėsi, pinigų buvo mažiau.

Papildomai apklausta kaltinamoji J. M. parodė, kad kelionės metu ji turėjo vieną telefoną, kurį vežėsi į Ispaniją. 2015 m. spalio 14 d. jai buvo skambinta keletą kartų, tačiau buvo nutrūkęs ryšys. Telefonas jai rodė, kad skambina iš Ispanijos, skambino V.. Jos paklausė, kur yra P., ji atsakė, kad išvažiavęs. Dar paklausė, kaip jie grįžo namo, ji pasakė, kad gerai. V. klausė, ar ji pažiūrėjo kainas, ji atsakė, kad P. klaustų. Tada V. paklausė, ar ji pažiūrėjo, kiek kainuoja kosmetika, ji atsakė, kiek kainuoja. Ji suprato, kad V. jos telefono numerį turėjo dėl to, kad, kai jie įvažinėjo į Ispaniją, P. iš jos telefono skambino V.. Ji galvojo, kad P. M. jai ruošia staigmeną gimtadienio proga, todėl jie važiuoja į Ispaniją. Namo duris reikėjo užkabinti, nes kitaip jos neužsidarydavo, o kodėl langines uždarė, ji nežino, ji net nematė, kaip jos buvo uždarytos. Atvažiavusi į namą Ispanijoje, ji matė tuščius butelius, namuose jų buvo visur, jie buvo sudėti kampuose, vaikščioti netrukdė. Nepastebėjo, kad butelių vėliau sumažėjo. Nematė butelių lauke prie skalbinių. Jai atrodė, kad pokalbio metu V. jos klausė apie P.. Jie kalbėjo apie kelionę, kad grįžo gerai. Name Ispanijoje ji neužuodė jokio specifinio kvapo, nes nėra su „žole“ susidūrusi.

Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu J. M. atpažino R. J. ir A. M. (12 t., 184–191 b. l.).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2015 m. draugo A. T. jis paklausė, ar šis pažįsta žmonių, galinčių iš užsienio parvaryti automobilį. A. T. jam davė S. B. kontaktus. Su S. B. jis susitiko (duomenys neskelbtini), degalinėje. Tai galėjo būti 2015 m. rugsėjo mėn. Po to jis susitiko su R. J. ir A. M., pastarųjų abiejų iki tol nepažinojo. Pastarųjų jis klausė, ar jie nori darbo, ir jie pasakė, kad nori. Jis R. J. ir A. M. paaiškino, kad reikės važiuoti į Ispaniją ir iš ten parvežti narkotines medžiagas, 5–10 kg kanapių. Už narkotinių medžiagų pargabenimą jis pažadėjo 1000 Eur atlyginimą. Byloje esantys duomenys, kad jis žadėjo 1500 Eur atlygį, yra neteisingi. R. J. ir A. M. sutiko su pasiūlymu. Susitarė, kad jis su R. J. ir A. M. bendraus per S. B.. S. B. jo pokalbį su R. J. ir A. M. girdėjo. S. B. jam sakė, kad norės prisidėti prie jo ir kartu vežti narkotines medžiagas. Po kurio laiko S. B. jam pradėjo skambinti ir raginti jį, kad jis viską greičiau pradėtų daryti, nes žmonės neva neturi darbo.

Maždaug po mėnesio jam nuvykus pas S. B., pastarasis pasakė, kad nebeprisidės prie jo (P. M.), nurodė, jog pinigus jau investavo kitur. Iš pradžių su S. B. jis tarėsi, kad pinigus kanapėms įsigyti jie surinks bendrai. Iš viso reikėjo apie 15 000 Eur. S. B. atsisakė pirkti kanapes kartu, nurodė, kad, jeigu jis (P. M.) nori, gali tai daryti vienas, gali samdyti tuos žmones, kad šie turėtų darbo. Jis sutiko parsivežti kanapių ir vienas. Turėjo daug darbų, taip pat šiek tiek užtruko, kol susirinko reikiamus pinigus, todėl gal dar po vieno mėnesio iš M. G. pasiėmė automobilį „Nissan X-Trail“. Pastarajam jis pasakė, kad automobilį ima pabandyti, o po savaitės, jeigu automobilis jam tiks, perduos pinigus už automobilį.

Prieš išvykstant iš (duomenys neskelbtini), jis J. M. sakė, kad važiuoja pas draugus pasikalbėti. J. M. sakė, kad jie važiuos į Ispaniją, nes jam ten reikia susitvarkyti reikalus, bet nieko konkretaus J. M. jis nepasakojo. Apie išvykimą į kelionę J. M. informavo prieš 2–4 savaites. Jis J. M. sakė, kad į Ispaniją jie vyks dviese, kad Ispanijoje jie gyvens pas draugą namuose ir po 4–5 dienų grįš į Lietuvą. J. M. jis pasakė, kad važiuojant pakeliui jam reikia į (duomenys neskelbtini) draugui nuvaryti mašiną, o ji turės jį pasiimti (duomenys neskelbtini), ir jie keliaus link Ispanijos.

J. M. išvyko automobiliu „Ford Mondeo“, o jis išvyko „Nissan X-Trail“. Iš (duomenys neskelbtini) jis išvyko po pietų, bet neprisimena, kokia tai buvo diena. Galėjo būti, kad tai buvo 2015 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) jis susitiko su S. B., pastarojo jis paklausė, kaip turės atsiskaityti už pagalbą, o S. B. pasakė, kad nieko nereikės. Jam (P. M.) tai pasirodė keista. S. B. jis paliko automobilį „Nissan X-Trail“, telefoną „Lenovo“, 1000 Eur kelionės išlaidoms. S. B. jį nuvežė į degalinę, ten jo laukė J. M.. Automobiliu „Ford Mondeo“ kartu su J. M. jis išvažiavo Ispanijos link.

Su R. J. ir A. M. tą dieną tiesiogiai nebendravo, S. B. pasakė, kad R. J. ir A. M. reikės važiuoti į (duomenys neskelbtini) Ispanijoje, kad nuvykę į (duomenys neskelbtini) jie parašytų SMS žinutę į jo nurodytą telefono numerį. Jo telefono numeris buvo naujas, juo kasdien jis nesinaudojo. Neprisimena, ar savo telefono numerį jis buvo parašęs ant lapelio, ar numeris buvo jau įvestas į telefoną. Neatsimena, ar davė nurodymus nesinaudoti telefonu kitais tikslais. Jis turėjo tokį patį telefoną „Lenovo“. J. M. turėjo savo asmeninį telefoną. Savo asmeninį telefoną jis buvo palikęs pas S. B., sakė, kad grįžęs iš Ispanijos pasiims.

Nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) Ispanijoje jis paskambino pažįstamam V. ir paprašė, kad šis atvažiuotų į degalinę. Kai atvyko V., jie kartu nuvažiavo į pastarojo namus, kurie buvo kalnuose, apie 20–30 km už (duomenys neskelbtini). Ten jie pailsėjo, važiavo į miestą, o kitą dieną automobiliu „Nissan X-Trail“ į Ispaniją atvažiavo R. J. su A. M.. Pastarieji pranešė, kad jau atvyko ir yra prie „Suzuki“ automobilių centro. Jis nuvažiavo į nurodytą vietą ir savo automobiliu nuvežė juos į viešbutį, sumokėjo už viešbučio paslaugas. Palikę R. J. ir A. M. viešbutyje, jie nuvažiavo pasiimti automobilio „Nissan X-Trail“ ir nuvažiavo į V. namus kalnuose. Tuo metu J. M. buvo V. namuose. Kitą dieną jis, V. ir J. M. važiavo į miestą, ten vaikštinėjo. Vakare V. turėjo rasti kanapių, o jis su J. M. dviese išvažiavo ilsėtis. Tą vakarą V. kanapių neparvežė. R. J. su A. M. turėjo išsiregistruoti iš viešbučio, nes viešbutis buvo užsakytas tik vienai nakčiai, o kitai nakvynei viešbutyje nebuvo vietų. Jis su J. M. nuvažiavo pasiimti R. J. su A. M. ir juos parsivežė į V. namą. Jis J. M. nieko daug neaiškino, tik pasakė, kad R. J. ir A. M. yra jo pažįstami, viešbutyje jiems nebėra vietų ir jie turi kažkur pernakvoti. Neaiškino jai, ko pastarieji čia atvyko. Tą naktį V. taip pat nakvojo name, o ryte išvažiavo ir po pietų parvežė apie 5,5 kg kanapių. Jis V. sumokėjo po 2800 Eur už 1 kg kanapių. Pinigus už kanapes jis V. padavė ryte prieš pastarajam išvažiuojant parvežti narkotikų. Mano, kad niekas negalėjo matyti, kaip jis V. padavė pinigus. Kanapes V. parvežė dviejuose šiukšlių maišuose. Prieš parvažiuodamas V. jam paskambino, todėl jis J. M. pasakė eiti į lauką degintis ir negrįžti, kol ji nebus pakviesta. Jis J. M. nieko detaliau neaiškino, tiesiog paprašė ir pasakė jai nieko neklausinėti. J. M. šiukšlių maišų, kuriuose buvo kanapės, nematė.

Kanapes virtuvėje pakavo jis, R. J. ir A. M.. Kanapes jie grūdo į plastikinius butelius. Butelių kaklelius patepė specialiu silikonu, kuris apsaugo nuo drėgmės. Tikriausiai buvo jaučiamas kanapių kvapas. J. M. tuo metu deginosi lauke. Kol pakavo kanapes, namo langai buvo uždaryti, o duris užrakintos, ir J. M. tuo metu nebuvo įėjusi į namą. Ji buvo įėjusi į namą tik tada, kai kanapės jau buvo supakuotos.

Buteliai buvo 1,5 l ir 0,5 l talpos, kiek tiksliai jų buvo, neprisimena. Butelių kaklelius patepė silikonu ir užsuko kamštelius tam, kad viskas būtų hermetiška. Buteliai buvo purvini, todėl juos nuplovė ir nunešė prie namo kampo, kad šie nudžiūtų. J. M. butelių nematė, nes ji deginosi kitoje pusėje. Buteliai nebuvo paslėpti, bet jų nesimatė, nes prie namo stovėjo mašina. Nežino, kiek tiksliai buvo butelių, gal 10–15.

R. J. ir A. M. galėjo matyti pinigų perdavimą, jeigu jie turėjo tokį tikslą, nes jis nesislapstė. Kai jie nešė butelius į lauką džiovinti, J. M. jų nematė. Vieta, kurioje pastaroji deginosi, yra truputį žemiau, ten reikia nusileisti laiptukais, o prie įėjimo į namą taip pat augo vijoklis. Kai jie išnešė butelius į lauką, jis J. M. pasakė, kad ši jau gali pareiti. Įėjusi į namą J. M. paklausė, kodėl virtuvėje smirda, jis pastarajai liepė nesigilinti ir neklausinėti, jis neaiškino, iš kur toks kvapas.

Kai buteliai išdžiuvo, jie nuėjo prie automobilio „Nissan X-Trail“, išėmė galinę sėdynę, atsuko baką ir sukišo į jį butelius su kanapėmis. Į baką tilpo visi buteliai. Butelius į baką kišo visi trys – jis, R. J., A. M.. Nežino, kur tuo metu buvo J. M., ji nieko nematė, nes „Nissan X-Trail“ stovėjo kitoje namo pusėje, kur nėra langų, ta vieta nesimatė ir iš ten, kur deginosi J. M.. Kai sudėjo butelius, ant bako užbėrė dulkių. Jis prašė J. M. paduoti rankšluostį, neaiškino J. M., kam jam reikalingas rankšluostis, o ji ir neklausė. Rankšluostis buvo reikalingas dulkėms užberti. Rankšluosčio J. M. jis neatidavė, jį išmetė. Vėliau jie visi pavakarieniavo, V. taip pat buvo su jais. Po to R. J. su A. M. išvyko su „Nissan X-Trail“. R. J. ir A. M. jis pasakė, kad šie vis parašytų žinutes, kad praneštų, kai pravažiuos per sieną, pasakė, kad jis važiuos jiems iš galo arba priekio, kad automobilio gedimo atveju būtų netoliese. R. J. ir A. M. jis davė 800 Eur. Kelionei buvo nupirkęs maisto, todėl davė mažiau pinigų. Maistą R. J. ir A. M. pagamino J. M.. Pastaroji neklausė, kodėl ji turi gaminti maistą R. J. ir A. M., o jis (P. M.) nieko ir neaiškino. Nurodė A. M. ir R. J., kuriais keliais važiuoti link Lietuvos.

Išvykus R. J. su A. M., jis su J. M. automobiliu „Ford Mondeo“ išvažiavo gal po 2–3 valandų. Dar jiems būnant Ispanijoje iš R. J. ir A. M. jis gavo žinutę, kad pilant degalus į baką, kuras pradėjo bėgti per viršų. Jis liepė jiems važiuoti toliau, bet ir vėliau pro baką bėgo degalai. Prancūzijoje jis pasivijo R. J. ir A. M., ir jie, išsukę iš pagrindinio kelio į šalutinį, sustojo kukurūzų laukuose. Jis J. M. neaiškino, kodėl reikia išsukti iš pagrindinio kelio, tik pasakė, kad padeda R. J. ir A. M.. Kai sustojo kukurūzų laukuose, dar nebuvo tamsu, buvo prieblanda. Atsukęs baką jis pamatė, kad prie bako dangčio nėra gumos. Įdėjus gumą, jie visi trys (jis, R. J., A. M.) vėl viską sutvarkė, užsuko baką. J. M. tuo metu buvo mašinoje ir ji negalėjo matyti, ką jie daro. Kadangi jau buvo prieblanda, kažkas švietė prožektoriumi ar telefonu. Priėjęs prie automobilio „Ford Mondeo“ jis paprašė J. M., kad ši užpiltų jam ant rankų vandens, nes jo rankos buvo išteptos degalais. Atrodo, kad priėjęs buvo ir R. J.. Nusiplovę rankas važiavo toliau. R. J. su A. M. automobiliu „Nissan X-Trail“ išvažiavo pirmi, o jis su J. M. važiavo paskui juos. Kai R. J. su A. M. parašė žinutę, kad jų automobilis užgeso, jis vėl prie jų privažiavo. Apžiūrėjęs mašiną jis nusprendė, kad bake trūksta dyzelino. Jau buvo tamsu, viskas vyko Prancūzijoje. Jis su J. M. išvažiavo ieškoti dyzelino. Veikiančią degalinę rado gal po 3 valandų. Nupirkę dyzelino grįžo pas R. J. su A. M.. Jis pasakė, kad dyzeliną į „Nissan X-Trail“ pripils ryte. R. J. su A. M. liko ten nakvoti, o jis su J. M. išvažiavo miegoti kitur, nes norėjo romantikos.

Ryte nuvažiavęs pas R. J. su A. M. nuvežė jiems degalų ir kavos. Automobiliu „Ford Mondeo“ jis patempė „Nissan X-Trail“, kad šis užsivestų, ir važiavo toliau. Vėliau „Nissan X-Trail“ vis užgesdavo ir automobilį reikėdavo patempti, kad šis užsivestų. Gali būti, kad automobilį „Ford Mondeo“ truputį vairavo ir J. M., bet automobilį „Nissan X-Trail“ patempdavo jis, nes J. M. to daryti nemoka. R. J. arba A. M. (neprisimena, kuris iš jų) buvo atsisėdęs prie „Ford Mondeo“ vairo. Taip vis patempiant automobilį „Nissan X-Trail“ atvažiavo iki Lietuvos. Lietuvoje „L.“ degalinėje jis su J. M. laukė R. J. ir A. M., bet pastarųjų nesulaukę, nuvažiavo pasižiūrėti, kur jie yra. Pamatė, kad juos partempia automobilvežis. R. J. ir A. M. pasakė, kad juos buvo sustabdę ir jų automobilis užgeso, todėl juos partempė. Jis vėl patempė „Nissan X-Trail“ ir R. J. su A. M. nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini). Kai iš pagrindinio kelio nusuko (duomenys neskelbtini) link, jis prikabino „Nissan X-Trail“ prie „Ford Mondeo“ ir taip nutempė iki degalinės (duomenys neskelbtini). Automobiliu „Audi A4“ atvažiavo J. M. sesuo A. M.. J. M. su A. M. automobiliu „Ford Mondeo“ nuvažiavo pas A. M.. Jis, R. J. ir A. M. automobiliu „Audi A4“ nuvažiavo pas S. B., o „Nissan X-Trail“ liko degalinėje Jurbarke. R. J. ir A. M. savo automobilį buvo palikę pas S. B.. Nuvykę pas S. B. pasikalbėjo apie pusvalandį, ir R. J. su A. M., pasiėmę savo automobilį, o jam grąžinę telefoną „Lenovo“, išvažiavo namo. Atrodo, kad jis padavė R. J. ir A. M. 400 ar 500 Eur ir pasakė, kad sekmadienį paduos likusius pinigus. S. B. pradėjo jo klausinėti apie kelionę, apie žmones, ir tai jam (P. M.) pasirodė keista. Iš S. B. jis pasiėmė savo asmeninį telefoną. Jam pasirodė keista, kad visi jo „Facebook“ duomenys parsiųsti. S. B. apie tai jis nieko neklausė, nes tai pastebėjo tik važiuodamas namo. Atrodė, kad, kol jo nebuvo, jo telefonu kažkas naudojosi.

Išvažiavęs iš S. B., jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir paskambino draugui H. S., kuris turėjo automobilvežį. H. S. pasakė, kad jam padėti negalės, nes yra išvykęs į varžybas Estijoje, davė kito asmens, turinčio automobilvežį, telefono numerį. Paskambinęs tam žmogui jis susitarė, kad šis atvažiuos į (duomenys neskelbtini) ir paims automobilį. H. S. draugas, kurio vardo jis neprisimena, atvažiavo automobiliu „Volkswagen Caravelle” su priekaba. Jie pakrovė „Nissan X-Trail“ ir išvažiavo. Jis tam žmogui nurodė važiuoti į degalinę prie autoserviso, kuris buvo netoli jo (P. M.) namų (duomenys neskelbtini). Jis pats važiavo automobiliu „Audi A4“ automobiliui „Volkswagen Caravelle” iš paskos. Važiuodamas jis pastebėjo, kad yra sekamas, todėl nusuko į šalutinį kelią ir stebėjo, kas bus toliau. Pakeliui jis išmetė visus telefonus, kad nebūtų susektas. Nežino, kaip „Nissan X-Trail“ atsirado prie jo namų. Nežino, ar tas žmogus žinojo, kur jis gyvena, bet jo namuose tas žmogus niekada nėra buvęs. Naktį jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir prie savo namų matė stovintį „Nissan X-Trail“, taip pat buvo ir kriminalinės žvalgybos automobilis. Viską apžiūrėjęs jis nuėjo pas draugą.

Žinojo, kad kitą dieną J. M. turėjo dirbti (duomenys neskelbtini), todėl su draugu G. J. ten nuvažiavo. Susitikęs su J. M., pastarajai pasakė, kad jį seka policija, kad mašinoje yra narkotinės medžiagos, kad jis važiuoja iš Lietuvos ir galvos, kaip elgtis toliau. J. M. jam nupirko naują telefoną, iš automobilio „Ford Mondeo“ atnešė jo pasą. Kitą dieną mikroautobusu, kuris veža keleivius į užsienį, jis išvyko į Airiją. Į namus grįžęs nebuvo ir nesakė J. M., kad ši išimtų narkotines medžiagas iš „Nissan X-Trail“.

J. M. nežinojo tikslios išvykimo į Ispaniją datos, nes to tiksliai nežinojo ir jis.

Iš pradžių jis per A. T. ieškojo S. B., bet vėliau S. B. jį pradėjo skubinti. Jeigu S. B. nebūtų jo skubinęs, jis gal net nebūtų važiavęs į Ispaniją.

Parvežti kanapių iš Ispanijos buvo jo sumanymas. Į šią veiklą R. J. su A. M. įtraukė jis, nes pastarieji labai norėjo darbo. Su R. J. ir A. M. kalbėjo tik apie kanapių pargabenimą. Važiuojant link Lietuvos jis klausė R. J. ir A. M., ar šie žino, kam būtų galima išplatinti narkotines medžiagas. R. J. ir A. M. pasakė, kad gal ir žino, kam galima parduoti narkotikus, ir pažadėjo pasidomėti šiuo klausimu. Susitarimo, kad R. J. ir A. M. platins narkotikus, nebuvo. Jis pats kanapių pirkėjo neturėjo, nes nieko neturint negalima su kuo nors tartis apie narkotikų pardavimą. Pats narkotinių medžiagų nevartojo. Kanapes pirko turėdamas tikslą jas išplatinti ir užsidirbti.

Mano, kad niekada nerūkęs kanapių žmogus negalėjo suprasti, kad kvapas yra būtent kanapių. Kol jis pakavo kanapes, J. M. nebuvo įėjusi į namą, nes jie buvo užrakinę namo duris, langai taip pat buvo uždaryti. Vieną kartą buvo išėję į lauką parūkyti. Kanapes pakavo pusvalandį ar valandą.

Iki sulaikymo su tėvu dirbo individualioje įmonėje, turėjo savo kvepalų parduotuves, soliariumus, nuomojo patalpas. Pajamų pragyventi užtekdavo. Su J. M. yra pažįstami apie 5 metus ir jie yra sugyventiniai. Su J. M. bendrų vaikų neturi, tačiau iš ankstesnių santykių J. M. turi dukrą, ją jis laiko kaip savo, rūpinasi jos išlaikymu.

Važiuojant į Ispaniją pasakė J. M., kad jis važiuoja apžiūrėti traktorių, turi kitų darbo reikalų, nesakė, kad su jais važiuos ir kiti asmenys.

S. B. jis paliko įjungtą telefoną. Neįpareigojo S. B. atsakyti į skambučius, tik norėjo, kad telefonas būtų įjungtas ir prijungtas prie įkroviklio tam, kad grįžęs jis galėtų matyti, kas jam skambino. Kelionės į Ispaniją metu jis neturėjo savo asmeninio telefono, o J. M. turėjo savo nuolatinį telefoną. Nenorėjo rizikuoti savo kailiu, todėl kanapėms vežti nusamdė tuos du asmenis. Manė, kad taip vežant narkotikus yra mažiau rizikos.

Nemanė, kad važiuodamas su J. M. ir ją įtraukė į visą šią veiką. J. M. jam nebuvo reikalinga dėmesiui atitraukti, nes mano, kad vienam vykti būtų buvę saugiau. J. M. R. J. ir A. M. pirmą kartą pamatė, kai jis pastaruosius parsivežė į namelį Ispanijos kalnuose. Gal J. M. ir kilo klausimų, kodėl jis tuos vyrus parsivežė, bet jis prašė apie nieką neklausinėti. J. M. buvo nepatenkinta, kad reikėjo padėti R. J. ir A. M., bet jis paaiškino, kad turi šiems asmenims padėti. Jis sakė J. M., kad viešbutyje nebėra vietų, o vyrams reikia kažkur miegoti, pasakė, jog ryte vyrai išvažiuos namo. J. M. neklausė, kokiomis aplinkybėmis minėti vyrai atsirado viešbutyje. R. J. ir A. M. iš viešbučio pasiėmė būdamas kartu su J. M., nes tuo metu su ja buvo mieste.

Automobilyje yra filtras, bako siurblys ir didelė ertmė, per kurią galima sukišti butelius. Jis yra mechanikas, yra matęs daug mašinų, todėl žinojo, kad ten galima paslėpti butelius. Taip butelius paslėpti galima daugelyje mašinų. Kai automobilis sugedo, tarpinės remontas užtruko gal 10–15 min.

Su V. anksčiau buvo susitikęs, kai prieš metus buvo nuvažiavęs pas draugą A. į svečius. Tai galėjo būti 2014 m. žiema. Tą kartą automobiliu į Ispaniją jis važiavo vienas. Tada jis tik pasidomėjo, ar būtų tokia galimybė, pasiteiravo kanapių kainų ir pan. Su V. daugiau jis nebendravo, šiam tik pasakė, kad prieš atvažiuodamas pasiskambins. Kilogramas kanapių jam kainavo 2800 Eur, o jas parduoti ketino po 5000–5500 Eur už kilogramą. Jis ketino ieškoti pažįstamų, kuriems būtų galėjęs parduoti narkotines medžiagas.

Automobiliu „Ford Mondeo“ jis važiavo netoli automobilio „Nissan X-Trail“ tam, kad esant reikalui galėtų padėti R. J. su A. M.. Beveik visą laiką važiavo jiems iš paskos, nes automobilį „Nissan X-Trail“ vis reikėjo patempti. Iš Ispanijos jis važiavo per Prancūziją, Liuksemburgą, Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą. Gali būti, kad Lietuvos sieną kirto spalio 7 d. Lietuvoje nuo (duomenys neskelbtini) važiavo pro (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) miestą, (duomenys neskelbtini) rajoną, pro (duomenys neskelbtini) miestą iki degalinės „B. P.“, esančios (duomenys neskelbtini).

Su S. B. kalbėjo apie narkotikų kainas Ispanijoje ir už kiek kanapes bus galima parduoti Lietuvoje. S. B. nenurodė konkretaus žmogaus Lietuvoje, kuriam būtų galima parduoti narkotikus. Anksčiau jis kanapių niekada nėra pirkęs ir jų nepardavinėjo. Ispanijoje kanapes galima auginti savo reikmėms, bet reikia būti registruotam tam tikrame klube. Jeigu Ispanijoje kanapes augini savo reikmėms, už tokį narkotikų kiekį, kokį gabeno jis, gresia bausmė iki 2 metų nelaisvės. Apie uždarbį iš kanapių su S. B. kalbėjo dar tada, kai šis planavo kartu su juo imtis šios veiklos. Su S. B. planavo pirkti 10 kg kanapių po 2800 Eur už kilogramą, abiem mokant lygiomis dalimis. Su S. B. susitarė, kad pastarasis suras žmones, kurie parveš narkotikus, ir bendradarbiaus su juo, prisidėdamas tokia pačia pinigų suma, kaip ir jis. Jis vienas neturėjo tokios pinigų sumos, neturėjo ir žmonių, galinčių parvežti narkotikus, todėl jam vienam imtis šios veiklos nebuvo naudinga. Su S. B. surastais žmonėmis, galinčiais parvežti kanapes, jis susitiko (duomenys neskelbtini), būdami keturiese jie kalbėjo apie narkotikus ir buvo pasakyta, jog reikės pargabenti narkotines medžiagas. S. B. jis perdavė R. J. ir A. M. skirtą telefoną „Lenovo“ bei nurodė, kad šie kontaktuotų tik su juo. Jam važiuojant į Ispaniją, S. B. jam žinučių nerašė, jis pastarajam taip pat nieko nerašė. Kad R. J. su A. M. bendravo su S. B., jis žino tik iš bylos medžiagos. Grįžęs iš Ispanijos jis susitiko su S. B. ir kartu su R. J. bei A. M. jie kalbėjo apie narkotinių medžiagų gabenimą, S. B. klausė apie jų kelionę, kaip jiems sekėsi.

Sužinojęs, kad jam išduotas Europos arešto orderis, kuris neturi senaties termino, jis nusprendė grįžti, nes suprato, jog už padarytą nusikalstamą veiką reikės atsakyti. Jį sustabdė kertant sieną ir sulaikė. Kad jam pasislėpus V. skambino J. M., žino tik iš bylos medžiagos. Jis savo telefono nebeturėjo ir su V. daugiau nebendravo.

Kai S. B. paskutinę minutę atsisakė, jam (P. M.) kilo mintis atsisakyti šios veiklos, bet jis turėjo finansinių sunkumų, todėl nusprendė rizikuoti vienas. Anksčiau tokiais dalykais neužsiėmė ir kanapių nebuvo vežęs. Siekdamas palaikyti ryšį su R. J. ir A. M., žinutes pastariesiems rašė jis pats. Žinutės nebuvo ilgos, todėl jam nebuvo sunku jas rašyti vairuojant. J. M. nekilo klausimų, kodėl jis su kažkuo susirašinėja.

M. G. už automobilį jis nieko nemokėjo, tik pasiskolino ir pasakė, kad, jeigu automobilis jam patiks, po savaitės sumokės pinigus.

Gailisi dėl savo poelgio. Laikosi savo parodymų, kad pokalbio metu jis sakė R. J. ir A. M., jog reikės gabenti tam tikrą kanapių kiekį, tai girdėjo ir S. B.. Jis vienas to nebūtų daręs, o tęsė dėl to, kad jau viskas buvo suplanuota. Jis S. B. prašė apdrausti automobilį, S. B. sumokėjo iš jo (P. M.) duotų pinigų.

Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu P. M. atpažino A. M., R. J. ir A. T. (6 t., 84–94 b. l.).

Iš pranešimų, gautų iš (duomenys neskelbtini), ir išrašo apie asmenį matyti, kad A. M. 2016 m. spalio 27 d. mirė (duomenys neskelbtini) (14 t., 32–33, 40 b. l.).

Kaltinime J. M. dar nurodoma, jog grįžtant iš Ispanijos jau Lietuvos Respublikoje ji ir kaltinamasis P. M. automobiliu „Ford Mondeo“ trosu tempė R. J. ir A. M. vairuojamą sugedusį automobilį „Nissan X-Trail“. Iš taip suformuluoto kaltinimo yra neaišku, kuris iš kaltinamųjų (P. M. ar J. M.) yra kaltinamas automobiliu „Ford Mondeo“ tempęs automobilį „Nissan X-Trail“, kadangi akivaizdu, jog vienu metu abu vairuoti automobilį negalėjo. Tiek kaltinamoji J. M., tiek kaltinamasis P. M. kategoriškai tvirtina, jog sugedusį automobilį „Nissan X-Trail“ automobiliu „Ford Mondeo“ tempė (vairavo) tik kaltinamasis P. M..

Kaltinamasis R. J. anksčiau teistas (10 t., 134–145, 148–213 b. l., 11 t., 1–19 b. l.), baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (11 t., 20–24 b. l.), psichiatrijos ligoninėje negydytas, nėra priklausomybės ligų centro įskaitoje (11 t., 26, 28 b. l.), vedęs (11 t., 164 b. l.), žmona neįgali (11 t., 189–191 b. l.), turi mažametę dukrą (13 t., 159 b. l.), dirba (14 t., 10–11,14, 98 b. l.).