Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-11-18 · Civilinė byla Nr. e2A-1096-460/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-07-27Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-11-18Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-18
Bylos Nr.
e2A-1096-460/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02773-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Atsakovas
R. O.
Ieškovas
V. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1096-460/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02773-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. O. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei R. O. dėl palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. R. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. O. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už 22 831,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą padengimo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė R.O. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Iš atsakovės R. O. priteisė 218,93 Eur procesinių palūkanų, 314,55 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. R.

4. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-6302-965/2020 ieškovės V. R. ieškinį patenkino iš dalies, o atsakovės R. O. priešieškinį atmetė ir atidalijo ieškovei V. R. ir atsakovei R. O. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) , priteisė atsakovės nuosavybėn 13/16 ieškovei priklausančio buto dalių, o ieškovei iš atsakovės priteisė 22 831,25 Eur kompensaciją už atsakovei atitenkančias 13/16 buto dalių. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-330-1092/2021 Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-6302-965/2020 ieškovė reikalavimo priteisti procesines palūkanas nereiškė.

5. Teismas nurodė, jog CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokios palūkanos gali būti priteisiamos ne tik tada, kai piniginė prievolė atsiranda sutarties pagrindu, bet ir kitais pagrindais. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir todėl privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6. Pirmos instancijos teismo konstatuota, kad 2021 m. liepos 1 d. atsakovė įvykdė prievolę sumokėti teismo priteistą 22 831,25 Eur piniginę kompensaciją. Priverstinį kompensacijos išieškojimą vykdanti antstolė pervedė ieškovei 22 831,25 Eur sumą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė kreipėsi į teismą 2021 m. balandžio 19 d., o ieškinys priimtas 2021 m. balandžio 21 d., nuo šios dienos skaičiuotinos ir procesinės palūkanos. Įvertinus tai, kad prievolė ieškovei įvykdyta 2021 m. liepos 1 d., ieškovei iš atsakovės priteistinos palūkanos, susidariusios laikotarpiu nuo nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo 2021 m. balandžio 21 d. iki 2021 m. liepos 1 d., tai yra už 70 dienų, iš viso 218,93 Eur (22831,25 Eur *5 proc. / 365 dienos * 70 dienų).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovė R. O. (apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba pakeisti pakeičiant ( sumažinant ) priteistos sumos dydį.

8. Apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose, neteisingai aiškino materialines ir procesines teisės normas ir dėl to liko neatskleista bylos esmė. Nurodo, kad teismas negalėjo priteisti palūkanų, kadangi jos priteisiamos įrodžius, kad skolininkas turėjo naudos iš svetimų pinigų ir galimybę jais pasinaudoti. Teigia, kad buvo suklaidinta ieškovės dėl to, kad ieškovė nurodė, kad bus paduotas kasacinis skundas, be to, buvo areštuotas atsakovės turtas ir ji negalėjo gauti paskolos, kad atsiskaityti su ieškove. Apeliantė teigia, kad teismas nepasisakė dėl ieškovės piktnaudžiavimo, neveikė aktyviai siekiant ginčą išspręsti taikai.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. R. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Pažymi, kad nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra numatyta, kad procesinės palūkanos priteisiamos tik įrodžius skolininko turėtą naudą iš svetimų pinigų ir galimybe jais pasinaudoti. Procesinės palūkanos priteisiamos kreditoriui kaip kompensacija už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Nurodo, kad atsakovė su ieškove dėl galimybės išmokėti kompensaciją dalimis nesitarė. Nurodo, kad atsakovė klaidina teismą dėl to, kad palūkanos buvo išieškotos antstolės. Be to, teigia, kad ieškovės bylinėjimasis buvo sąžiningas, jokių procesinių pažeidimų ieškovė nepadarė. Pirmos instancijos teisme šalims buvo siūlyta ginčą spręsti taikiai, tačiau atsakovei nesutinkant su ieškinio reikalavimais, tokios galimybės nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis) ir apeliantė nenurodo.

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl procesinių palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

14. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.e2-6302-965/2020 ieškovės V. R. ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovės R. O. priešieškinys atmestas. 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimas įsiteisėjo 2021 m. balandžio 15 d. Ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-6302-965/2020 reikalavimo dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo nebuvo pareiškusi.

15. CK 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja procesinių palūkanų mokėjimą. Joje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodyta nuostata įtvirtina kreditoriaus teisę į minimalių nuostolių atlyginimą. Juos kreditorius patiria todėl, kad skolininkas piniginės prievolės neįvykdo geruoju ir laiku, todėl po termino suėjimo jis ir toliau neteisėtai naudojasi kreditoriaus lėšomis esant teisme iškeltai bylai dėl prievolės įvykdymo ir iki pat prievolės įvykdymo.

16. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad pirmos instancijos teismas nukrypo nuo suformuluotos teismų praktikos analogiškose bylose, neteisingai aiškino materialines ir procesines teisės normas ir todėl liko neatskleista bylos esmė. Nurodo, kad teismas negalėjo priteisti palūkanų.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis dvejopa – kompensacinė ir skatinamoji. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti neįvykdytą prievolę ar teismo sprendimą, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019 m. balandžio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-153-916/2019).

18. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas priteisti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2019 m. balandžio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-153-916/2019).

19. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas priteisti procesines palūkanas siejamas su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu, kuriuo ieškovei ir atsakovei buvo atidalinta bendroji dalinė nuosavybė, už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį ieškovei buvo priteista kompensacija. Kaip ir minėta, šiuo sprendimu ieškovei nebuvo priteistos procesinės palūkanos.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė turėjo procesinę teisę kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti palūkanas jau po procesinio sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo pagrindinėje civilinėje byloje. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visai atvejais, kai yra pareiškiamas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės neįvykdė laiku, geruoju, todėl kreditorius ir kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, tai pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-553/2008). Pareiga mokėti procesines palūkanas apeliantei šiuo atveju atsiranda iš įstatymo. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, jei šalys nėra susitarusios kitaip arba kreditorius atsisakęs procesinių palūkanų paskaičiavimo.

21. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliantės argumentų, kad priteistos procesinės palūkanos negalėjo būti priteisiamos, taip pat į apeliantės prašymą mažinti priteistos sumos dydį, vertina, kad apeliantės prašymai ir argumentai yra nepagrįsti. Reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra viena iš dispozityvumo principo civiliniame procese apraiškų, reiškianti, jos bylos nagrinėjimo dalyką lemia šalys, todėl prašyti priteisti procesines palūkanas yra ieškovo teisė, bet ne pareiga, o teismas neturi teisės savo nuožiūra pakeisti šių palūkanų skaičiavimo momento kitaip, negu nustatyta įstatyme.

22. Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla ( CPK 137 str. 1 d. ), kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteisiamos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) (CK 6.210 straipsnis) bei nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad civilinė byla iškelta 2021 m. balandžio 21 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra privatūs fiziniai asmenys, todėl procesinių palūkanų dydis, šalims nesusitarus kitaip, nustatomas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos ( CK 6.37 straipsnio 2 dalis ), kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Ieškinio padavimo momentu, kuriuo buvo prašoma priteisti procesines palūkanas, atsakovės neįvykdyta prievolė sudarė 22 831,25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. liepos 1 d. prievolė buvo įvykdyta. Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistos procesinės palūkanos, kurios susidarė laikotarpiu nuo nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo 2021 m. balandžio 21 d. iki 2021 m. liepos 1 d. (70 dienų).

23. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad teismas nesiekė spręsti ginčo taikiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamos bylos šalys taikos sutarties nesudarė ir jos tvirtinti pirmos instancijos teismui nepateikė. Teisėjų kolegija, perklausiusi teismo posėdžio garso įrašo, nustatė, kad apeliantė teismo posėdžio metu išreiškė poziciją dėl taikos sutarties sudarymo – kad taikos sutartis negalima. Atsakovė nepateikė argumentų, kodėl, anot jos, teismas turėjo savo iniciatyva spręsti ginčą taikiai. Civilinio proceso kodekso 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas pasiūlo šalims pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartis yra specifinė sutarčių rūšis, sudaroma proceso šalių iniciatyva civiliniame procese įgyvendinant dispozityvumo principą, kai procesas baigiasi šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-170-313/2018). Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui ją patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-261-611/2020). Minėta, kad taikos sutartimi šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, o teismas šią sutartį patvirtina nutartimi. Kadangi atsakovė nesutiko su taikiu ginčo sprendimu, neišsakė galimybės ginčą spręsti taikiai, byla buvo išnagrinėta iš esmės priimant teismo sprendimą.

24. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Rekomendacijų 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.11. punkte numatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą koeficientas yra 1,3, todėl maksimalios išlaidos už apeliacinio skundo parengimą galėtų būti 1 972,62 Eur (1 517,40 Eur x 1,3). Taigi ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. O. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ieškovei V.R.

Teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėErika Misiūnienė