Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei R. O. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos priteisimo ir pagal atsakovės R. O. priešieškinį ieškovei V. R. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Teismo vertinimu, padalyti Butą į du atskirus turtinius vienetus neįmanoma, nes Buto padalijimas pažeistų įstatymų ir statybos techninių reglamentų reikalavimus, tai, kad Bute yra du kambariai, nesuteikia galimybės atidalyti Butą taip, kad neliktų bendro naudojimo patalpų, iškyla bendro naudojimo patalpų atidalijimo problema. Bute yra vienas tualetas, viena virtuvė, nors Butas yra dviejų kambarių. Ieškovei priklauso 13/16 dalių Buto, o atsakovei – 3/16 dalys.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.5. Kadangi Butas priteistas atsakovei, kuri neturi lėšų kompensacijai išmokėti, tai ieškovė bus priversta kreiptis į antstolius dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo. Procesinės palūkanos, mokamos nuo skolos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šioje byloje ieškovei nepriteistos (ieškovė ieškiniu neteikė reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, nes jos reikalavimas buvo priteisti kompensaciją atsakovei iš jos). Vadinasi, kol ieškovei iš atsakovės priteista 22 831,25 Eur kompensacija bus priverstinai įvykdyta, praeis daug laiko ir priteisti ieškovei pinigai nuvertės. Tai akivaizdžiai parodo ieškovės finansinį nukentėjimą dėl neteisingo teismo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Atsakovė R. O. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – 2018 m. rugpjūčio 27 d. įgaliojimą, 2020 m. lapkričio 25 d. sutarties su uždarąja akcine bendrove „Georamas“ kopiją, 2020 m. gruodžio 18 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pardavimo sutarties kopiją, antstolio patvarkymų kopijas ir Nekilnojamojo turto registro išrašą. Atsakovės vertinimu, šie nauji įrodymai patvirtina, kad ji nebeturi įsiskolinimų ir yra pajėgi atsiskaityti su ieškove. Atsakovė nurodo, kad šių naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik gavus ieškovės apeliacinį skundą.

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad šių įrodymų pateikimo poreikis kilo iš esmės jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. atsakovė juos pateikė, reaguodama į ieškovės apeliacinio skundo argumentus, teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atidalijo ieškovei V. R. ir atsakovei R. O. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Butą, priteisdamas atsakovės nuosavybėn 13/16 ieškovei priklausančio Buto dalių, o ieškovei iš atsakovės priteisdamas 22 831,25 Eur kompensaciją už atsakovei atitenkančias 13/16 Buto dalių, konstatavęs, jog nors atsakovės dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su ieškovės, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, tačiau, pagal byloje nustatytus duomenis, atsakovės interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe vertinamas kaip labiau svarbus, priešingai nei ieškovės. Ieškovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuodama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės turimą didesnę Buto dalį, klaidingai vertino šalių Buto poreikį ir atsakovės realias galimybes sumokėti pirmosios instancijos teismo priteistą kompensaciją. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.

23. CK 4.80 straipsnyje įtvirtinta bendraturčių teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl šios teisės įgyvendinimo būdo bendraturčiai sprendžia bendru sutarimu. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendroji daikto atidalijimo taisyklė – visų pirma turi būti sprendžiama dėl jo atidalijimo natūra galimumo, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant daiktą natūra bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus). Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu visumą, taip pat atsižvelgiant į kitus reikšmingus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021).

27. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014). Atidalijimo atveju priteisti kompensaciją paprastai galima prašančiajam atsidalyti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2013).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei priklauso 13/16 dalių, o atsakovei – 3/16 dalys Buto. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas (ir šalys to neginčija), pagal Buto statybos techninius parametrus jo atidalyti natūra į du atskirus turtinius vienetus neįmanoma, todėl byloje spręstinas klausimas dėl Buto priteisimo vienai šaliai natūra, o kitai – kompensacijos už pirmajai tenkančią jos Buto dalį priteisimo.

29. Ieškovė nesutinka su skundžiamu sprendimu, argumentuodama tuo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė teismų praktiką, numatančią, kad atidalydamas nekilnojamąjį turtą teismas turi prioritetą teikti tam bendraturčiui, kuris turi didesnę turto dalį. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad tokia teismų praktika yra pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 9 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje apžvalgoje kasacinis teismas nėra nurodęs kategoriškos praktikos, pagal kurią didesnė bendro turto dalis negali būti priteisiama mažesnę bendro turto dalį turinčiam bendraturčiui, išmokant didesniosios dalies savininkui kompensaciją.

30. Teisėjų kolegija sutinka, kad turto dalies, kuri sudaro didžiąją bendro turto dalį, priteisimas kitam bendraturčiui be didžiosios turto dalies savininko sutikimo atitinkamais atvejais gali būti vertinamas kaip savininko nuosavybės teisių pažeidimas. Tačiau nagrinėjamu atveju tokios išvados daryti nėra pakankamo pagrindo – ginti tik ieškovės interesus, neatsižvelgiant ir į atsakovės interesus, būtų neteisinga. Kaip minėta anksčiau, asmens, kuriam priteisiamas turtas ar kompensacija, klausimas sprendžiamas individualiai, pagal konkrečią situaciją. Sprendžiant, kam turi būti priteista kompensacija, o kam Butas natūra, turi būti atsižvelgta ne tik į bylos šalims priklausančias bendro turto dalis, bet ir į bylos šalių valią, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį Butui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją ir į kitas reikšmingas aplinkybes.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad būtent ieškovei turėtų būti priteista kompensacija. Tokią išvadą teisėjų kolegija, be kita ko, daro, nes:

31.1. Byloje yra pateiktas ieškovės 2020 m. vasario 12 d. pareiškimas atsakovei, kuriuo ieškovė informavo atsakovę, kad ji parduoda savo Buto dalis, ir pranešė, kad atsakovė turi pirmenybę jas įsigyti už 15 000 Eur. Remiantis ieškovės 2020 m. balandžio 16 d. pranešimu / pasiūlymu, ieškovė siūlė atsakovei nesutarimus dėl Buto atidalijimo išspręsti gražiuoju atsakovei nuperkant ieškovei priklausančias Buto dalis už 22 831,25 Eur arba atsakovei parduodant savo Buto dalis ieškovei už 5 268,75 Eur. Iš ieškovės 2020 m. gegužės 7 d. pranešimo matyti, kad ieškovė nesutiko atsakovei pratęsti ieškovei priklausančios Buto dalies išpirkimo termino ilgesniam laikui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, jog ieškovė pati ketino parduoti savo Buto dalis arba siūlė jas pirkti atsakovei, rodo, kad ieškovė neturėjo esminio intereso į šį Butą.

31.2. Nors ieškovė yra didesnės Buto dalies savininkė, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė jau ilgą laiko tarpą šiame Bute nebegyvena. Pati ieškovė pripažįsta, kad šiame Bute gyveno iki santuokos sudarymo (iš Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo matyti, kad santuoką ieškovė sudarė 2006 m.). O atsakovė šiame Bute gyvena jau daug metų, jame gyveno dar su patėviu (ieškovės tėvu). Vadinasi, nors teisiškai didesnės Buto dalies savininkė yra ieškovė, tačiau faktinė Buto naudotoja jau daug metų yra atsakovė, jis yra tapęs jos (vieninteliu) gyvenamuoju būstu. Teisė į būstą, be kita ko, saugoma ir pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį. Pažymėtina, kad iš tiesų atsakovė nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad Butas buvo remontuojamas, kad atsakovė į Butą buvo investavusi savo pinigus, tačiau teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad asmuo, gyvendamas savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, paprastai bent minimaliai rūpinasi savo būstu ir jį prižiūri. Byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad atsakovė Butu nesirūpino ar jo neprižiūrėjo.

32. Ieškovė taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje pateiktus duomenis apie jos santuokos nutraukimą, apie po santuokos nutraukimo nuosavo gyvenamojo būsto neturėjimą, apie jos laikiną gyvenimą panaudos pagrindais buvusio sutuoktinio būste, taip pat neatsižvelgė į ieškovės turimus du vaikus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.

33. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, ieškovė su savo buvusiu sutuoktiniu kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dėl išryškėjusių skirtingų interesų ir poreikių, 2020 m. rugsėjo mėnesį. Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo dėl santuokos nutraukimo matyti, kad kreipdamasi į teismą ieškovė nurodė, kad šeima yra faktiškai iširusi, pareiškėjai gyvena atskirai, bendro ūkio nebeveda. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios ieškovės nurodytos gyvenimiškos aplinkybės dėl santuokos nutraukimo nesudaro pagrindo manyti, kad šios aplinkybės buvo iš esmės skirtingos 2020 m. balandžio ar gegužės mėnesiais, kai ieškovė siūlė atsakovei įsigyti jos turimas Buto dalis. Paprastai faktiškai šeima būna iširusi gerokai iki pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui. Vadinasi, labiau tikėtina, kad šeimos iširimo įforminimas teismo sprendimu nutraukiant santuoką esminio poreikio naudotis ginčo butu ieškovei sukurti negalėjo. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nepilnamečių vaikų aprūpinimo gyvenamąja vieta pareiga tenka abiem vaiko tėvams, todėl dalis atsakomybės dėl vaikų gyvenamosios vietos negali būti perkeliama atsakovei ar dėl to varžomos jos nuosavybės teisės. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovės nepilnamečiai vaikai ar ji pati neturėtų gyvenamosios vietos ar kad ieškovė nebūtų pajėgi užtikrinti sau ar savo vaikams gyvenamosios vietos, be kita ko, priteisus iš atsakovės kompensaciją už ieškovei priklausančio turto dalį.

34. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvadomis dėl atsakovės galimybių sumokėti ieškovei priteistą kompensaciją už atsakovei tenkančią ieškovės Buto dalį. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad turi pinigų kompensacijai mokėti, nepateikė įrodymų, kokį turtą turi sūnus, kad tą turtą jis parduoda, kiek gaus pinigų, ir nepateikė garantijų, kad už parduotą turtą gautus pinigus realiai dovanos motinai. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovei priklausanti Buto dalis buvo areštuota už skolas, o tai, ieškovės vertinimu, patvirtina, jog atsakovė ne tik neturi lėšų sumokėti ieškovei kompensaciją, bet turi ir kitų įsiskolinimų.

35. Atsikirsdama į tokius ieškovės argumentus, atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė antstolės Brigitos Tamkevičienės 2020 m. lapkričio 11 d. patvarkymus dėl skolos išieškojimo nutraukimo ir dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kurie, pasak atsakovės, patvirtina aplinkybę, kad ji jokių skolų nebeturi. Teisėjų kolegija, patikrinusi Turto arešto aktų registro duomenis, taip pat nustatė, kad atsakovės turtas nėra areštuotas. Be to, kaip matyti iš atsakovės kartu su priešieškiniu pateiktos 2020 m. rugsėjo 15 d. darbo sutarties, atsakovė yra dirbanti, jos darbo užmokestis sudaro 1 230 Eur neatskaičius mokesčių. Susirašinėjimas su UAB „Cenzas“ leidžia manyti, jog įkeitus Butą atsakovei gali būti suteikta paskola, kuria ji galėtų atsiskaityti su ieškove. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti duomenys patvirtina, kad iš tikrųjų yra sudaryta atsakovės sūnaus preliminarioji nekilnojamojo turto pardavimo sutartis. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą teisėjų kolegijai tikėtinai manyti, kad atsakovė gali gauti pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškove.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytų ir bylos aplinkybių visumą, neturi pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju atsakovei priteisiant ieškovei priklausančią Buto dalį, o ieškovei priteisiant kompensaciją iš atsakovės už jai tenkančią ieškovės Buto dalį padarytas esminis ieškovės, kaip Buto savininkės, teisių pažeidimas. Remiantis byloje nustatytais duomenimis, yra tikėtina, kad atsakovė galės atsiskaityti su ieškove.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

37. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisdamas atsakovės nuosavybėn 13/16 ieškovei priklausančio Buto dalių, o ieškovei iš atsakovės priteisdamas 22 831,25 Eur kompensaciją už atsakovei atitenkančias 13/16 Buto dalių, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tenkinti ieškovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Jei atsakovė vėluos vykdyti teismo sprendimą, ieškovė, be kita ko, turės teisę reikalauti atitinkamų palūkanų iš jos priteisimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

39. Atsakovė prašymo priteisti jos apeliaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.