Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2022-12-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-328-549/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-20
Bylos Nr.
A20.-328-549/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00650-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Ingrida Krušienė (pirm.)
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-328-549/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00650-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.14.6; 21.14.7 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-05-08 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A6-67-380/2007, kuriuo S. K., (S. K.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirta administracinė nuobauda, vykdymo nutraukimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-05-08 nutarimu (bylos Nr. A6-67-380/2007) S. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnį paskirta 200 Lt (57,92 Eur) bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2022-12-09 gauti antstolės Vidos Daugirdienės 2021-04-07 patvarkymai dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, bei vykdomosios bylos nutraukimo, kuriuose nurodyta, kad nuo 2007 m. nebuvo išieškojimo galimybės: skolininkas niekur nedirbo, buvo ir yra įkalinimo įstaigoje, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi ir neturėjo. Yra užvestos 43 vykdomosios bylos, tarp jų išlaikymo byla, kur taip pat neišieškoma, nes nėra galimybės.

Vykdymo nutraukimo klausimas paliktinas nenagrinėtas.

Žemesnės instancijos teismas

Nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), pakeitė iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 4 dalį, teisena turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Teisena pagal ANK normas vyksta tik minėto Įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais. Todėl šiuo atveju sprendžiant dėl S. K. paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo, taikytinos ATPK normos.

Pažymėtina, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. iki ANK įsigaliojimo galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje taip pat buvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Tačiau 2013-07-19 ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme expressis verbis (aiškiais žodžiais) nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Pažeidėjui S. K. bauda paskirta 2007-05-08, t. y. iki 2015-07-01, todėl minėtos baudos išieškojimui turi būti taikoma iki šio įstatymo galiojusi tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

ATPK 308 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2015-07-01, neįtvirtino administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų. Ši teisės spraga buvo užpildyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, todėl administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją gali būti vadovaujamasi Baudžiamajame kodekse nustatytomis apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taisyklėmis. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio l dalis nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti ir tai, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-31 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N9-1105/2007, Klaipėdos apygardos teismo 2020-03-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-57-795/2020). Svarbu ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-11-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021 nurodė, kad dėl iki 2015-07-01 paskirtų administracinių nuobaudų vykdymo senaties termino taikymo spręstina vadovaujantis iki 2015-07-01 galiojusiomis ATPK nuostatomis ir suformuota teismų praktika.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Nagrinėjamu atveju antstolis, surašydamas patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir grąžindamas vykdomąjį raštą Nr. A6-67-380/2007, nepateikė papildomų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, ar nuobaudos vykdymo senaties eiga nebuvo sustojusi. Be to, nėra ir duomenų, ar vykdymo proceso eigoje skolininkas teikė prašymą (sutikimą) dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais, taip pat nepateikti dokumentai dėl asmens turtinės padėties (ATPK 314 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad ATPK iki 2015-07-01 paskirtų baudų vykdymą ir kontrolę pavedė antstoliams ir nutarimą priėmusiems/protokolą surašiusiems organams (pareigūnams). ATPK 309 straipsnyje nustatyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priėmė teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas). Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priėmė teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, nagrinėjamu atveju S. K. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-05-08 nutarimu paskirtą nuobaudą vykdo ir kontroliuoja protokolą surašęs organas (pareigūnas).

Pažymėtina, kad apie tai, jog nurodytus klausimus sprendžia institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, pasisakyta ir apygardų teismų, formuojančių praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose, nutartyse (Panevėžio apygardos teismo 2014-09-19 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-391-185/2014, Vilniaus apygardos teismo 2015-09-25 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-954-149/2015, Šiaulių apygardos teismo 2017-04-20 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-125-354/2017, Kauno apygardos teismo 2018-08-06 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-318-485/2018, Kauno apygardos teismo 2019-05-29 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-229-593/2019 ir t. t.).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, vykdymo nutraukimo klausimo palikti nenagrinėtą vykdomasis dokumentas dėl administracinės baudos išieškojimo grąžintinas antstoliui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 309, 314 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

vykdymo nutraukimo klausimą palikti nenagrinėtą, vykdomąjį raštą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-05-08 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A6-67-380/2007 S. K. paskirtos 200 Lt (57,92 Eur) baudos išieškojimo grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei.

Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Ingrida Krušienė