Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Pareiškėja) atstovės Boženos Voitkevič apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti Pareiškėjos prašymą dėl vykdymo proceso nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja 2018 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus su prašymu nutraukti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.8-137-633/2008 vykdymą, suėjus nutarimo skirti baudą vykdymo senaties terminui.Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė priimti Pareiškėjos prašymą dėl vykdymo proceso nutraukimo ir prašymą grąžino Pareiškėjai, nes nėra pagrindo jį nagrinėti.Apeliaciniu skundu Pareiškėja prašė Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus priimti Pareiškėjos prašymą dėl priverstinio nutarimo skirti baudą vykdymo proceso nutraukimo.Skunde nurodė, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 24 d. nutarimu A. R. nubaudė 35 000 litų bauda su prekių konfiskavimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 7 dalį. Nustatytu laiku A. R. jam paskirtos baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl priverstinį nutarimo skirti baudą vykdymą vykdė antstolis A. M.. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl priverstinio nutarimo skirti baudą vykdymo nutraukimo turėtų būti vadovaujamasi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatomis. Pažymėjo, kad 2013 m. lapkričio 19 d. ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymo Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565 straipsnyje nurodyta, kad administraciniai nusižengimai tiriami ir administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos pagal procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.8-137-633/2008 priėmimo metu, t. y. 2008 metais, galiojusio ATPK 309 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas). Be to, kaip matyti iš teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, nutarimus dėl teismų priimtų nutarimų priverstinio vykdymo proceso nutraukimo priima teismai. Taigi, šiuo atveju, teismas turėjo vadovautis ATPK nuostatomis ir priimti bei išnagrinėti Pareiškėjos prašymą dėl priverstinio nutarimo skirti baudą vykdymo proceso nutraukimo administracinėje byloje Nr. A2.8-137-633/2008.A. R. atsiliepime nurodė, kad nėra žinoma kodėl apylinkės teismas nepatenkino Pareiškėjos prašymo, nors ji atliko visus veiksmus teisėtai, prašė Pareiškėjos apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teismo kompetencijos nagrinėti pateiktą Pareiškėjos prašymą, vadovavosi ANK nuostatomis. Apygardos teismui pateiktame skunde nurodyta, jog teismas turėjo vadovautis ne ANK, o ATPK normomis. Su šiuo skundo argumentu aukštesnysis teismas sutinka.ANK įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį ATPK. Analizuojant ir nustatant kuris kodeksas iš paminėtų asmens padėtį švelnintų aktualus Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas ir jo nuostatų analizė. Šiuo atveju padarytas teisės pažeidimas bei už jį paskirta administracinė nuobauda nekvestionuojama, tačiau aktualus yra paskirtos nuobaudos vykdymo procesas esant senačiai. ATPK 308 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2015 m. liepos 1 d., senaties termino baudos išieškojimui nenumatė. Jos trukmė iki 2015 m. liepos 1 d. buvo įtvirtinta tik teismų praktikoje. Pagal ją nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turėjo būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 str., reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Kadangi ATPK nenustatė administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, išskyrus atvejį, kai buvo paskirtas administracinis areštas, administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją turi būti vadovaujamasi BK numatytomis taisyklėmis. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktyje, 3 dalyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per 2 metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, tačiau nuosprendžio vykdymo senaties eiga sustoja, jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę. Taigi, jei per 2 metus nuo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje dėl baudos paskyrimo priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei nėra pagrindo pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo siekė išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas pasibaigus nutarimo vykdymo senaties terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-182/2010). Pagal šiuo metu galiojantį ANK 672 straipsnio 3 dalį nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – 5 metai nuo šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos, o pagal šio kodekso 675 straipsnio 3 dalį išdėsčius nutarimu paskirtos baudos mokėjimą, – nuo išdėstymo termino pabaigos. Teismui atlikus šių dviejų kodeksų normų, susijusių su nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą, vykdymo senatimi, nustatyta, kad asmens padėtį švelnintų iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK normos, todėl ir šis klausimas nagrinėtinas pagal šio kodekso normas. Apygardos teismas, įvertinęs teisės normas, reglamentuojančias administracinių teisės pažeidimų bylų teismingumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nepagrįstai vadovavosi ANK nuostatomis, tačiau iš esmės priėmė teisingą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.Pažymėtina, kad apeliacijos nagrinėjimo objektas yra Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti Pareiškėjos prašymą dėl vykdymo proceso nutraukimo suėjus nutarimo skirti baudą senačiai, apygardos teismas patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ATPK 302¹¹ straipsnis). Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutiko su skundžiamos nutarties motyvais, kadangi manė, jog teismas netinkamai taikė įstatymą ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, kadangi pagal ATPK 309 straipsnio 1 dalį, klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas). Nurodė ir tai, kad pagal teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, nutarimus dėl teismų priimtų nutarimų priverstinio vykdymo proceso nutraukimo priima teismai.Apylinkės teismas, atsisakydamas priimti Pareiškėjos pašymą dėl vykdymo proceso nutraukimo, vadovavosi ANK 673 straipsniu. Iš esmės panašiai šiuos vykdymo proceso santykius reglamentavo ir šiuo atveju aktualus ATPK 309 straipsnis. Lyginant šių kodeksų normų dispozicijas aukštesnysis teismas pažymi, jog ATPK 309 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas nurodęs, kad jei nutarimą priima teismai – klausimus, susijusius su nutarimų vykdymu sprendžia protokolą surašęs organas, o vadovaujantis ANK 673 straipsnio 1 dalimi – institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. ATPK 309 straipsnio 2 dalyje nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama taip pat ne teismams, todėl apylinkės teismas visiškai teisingai skundžiamoje nutartyje savo išvadą motyvavo ir sprendė, kad ne teismo kompetencijoje yra nutarimo skirti baudą vykdymo proceso nutraukimas, kuomet dominuoja senaties suėjimo terminas. Nagrinėjamu atveju VSAT Lazdijų rinktinės pareigūnai 2008 m. spalio 6 d. A. R. už ATPK 163² straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2018 m. spalio 24 d. nutarimu A. R. pripažino padarius ATPK 163² straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 35 000 Lt baudą su prekių konfiskavimu. Iš to seka, kad būtent Pareiškėja ir yra įgaliota spręsti su tolimesniu 2008 m. spalio 24 d. nutarimo vykdymu susijusius klausimus. Tokia praktika numatyta Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. ATP-649-134/2015; Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. ATP-954-149/2015 ir pan. Skunde nurodyti argumentai, jog tokio pobūdžio bylose santykius, susijusius su senaties termino suėjimu, nutraukia teismai yra grįsti nenurodžius konkrečių išnagrinėtų bylų bei jas nagrinėjusių teismų, kad aukštesnysis teismas galėtų šiuos argumentus įvertinti teisingumo prasme, o pateiktame į šią bylą A. R. atsiliepime bei pridėtame Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A20.-798-633/2018 matyti, jog minėtas teismas tik suteikdamas prioritetą proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principams, sprendė klausimą iš esmės. Tokia praktika neatitinka įstatymo leidėjo aukščiau aptartos normos tiek numatytos ATPK, tiek ANK, be to, šioje byloje nagrinėjimo dalykas yra skundžiama nutartis, o ne minėto Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 8 d. teismo sprendimas, todėl aukštesnysis teismas dėl šios praktikos nepasisako, nes ji nėra analogiška nagrinėjamai situacijai ir negali būti precedentu šioje byloje. Apibendrinant visa kas ištirta ir įvertinta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis ir pačią situaciją, tinkamai taikė įstatymo nuostatas, nors ir vadovavosi šiuo metu galiojančiu kodeksu, tačiau iš esmės situacija aukštesniojo teismo įvertinta pagal ATPK normas, nepakito, įtakos priimto procesinio sprendimo teisingumui neturėjo, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹³ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartį nepakeistą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovės Boženos Voitkevič apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.