Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Atskirasis skundas tenkintinas.

9. ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atitinkamai atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios bylų procesą apygardos teisme, išskyrus ATPK 302¹⁵ straipsnyje numatytas išimtis. Iš skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog dar nėra suėjęs 2011 m. birželio 27 d. nutarimo, kuriuo A. P. buvo nubaustas 144,81 Eur (500 Lt) dydžio bauda, vykdymo senaties terminas.

10. Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme Nr. XII-601 nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Pažymėtina, kad iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusios ATPK 308 straipsnio 1 dalies nuostatos nenustatė nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino. Jo trukmė iki 2015 m. liepos 1 d. buvo įtvirtinta tik teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo išaiškinęs, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti ir tai, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

11. Šiuo atveju nutarimas dėl 144,81 Eur (500 Lt) baudos paskyrimo buvo priimtas 2011 m. birželio 27 d., jo pagrindu 2011 m. rugpjūčio 11 d. buvo išduotas vykdomasis dokumentas. Antstolė 2020 m. sausio 2 d. vykdomąją bylą užbaigusi patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo pasiūlė nutarimą priėmusiam teismui spręsti klausimą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo nutraukimo suėjus senaties terminui. Taigi akivaizdu, kad nuo nutarimo skirti pažeidėjui baudą praėjo daugiau nei 8 metai. Antstolės pateiktoje vykdomojoje byloje esančiuose dokumentuose nurodyta, kad skolininkas lėšų kredito įstaigose bei registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis niekur nedirba. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. P. vengė vykdyti nutarimą, slapstėsi ar kitaip trukdė įvykdyti nutarimą ir dėl šio nutarimo skirti jam baudą vykdymo senaties eiga būtų sustojusi, be to, vien duomenys, kad asmuo ilgą laiką niekur nedirbo, skirtingai, nei yra nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, savaime nereiškia, jog A. P. vengė vykdyti teismo nutarimą ir sumokėti jam paskirtą baudą. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, kad šiuo metu A. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl gali atsirasti galimybė išieškoti baudą, yra neargumentuotas, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir savaime nesudaro pagrindo toliau tęsti administracinės nuobaudos vykdymo procesą, kai yra suėjęs išieškojimo senaties terminas.

12. Kadangi per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda iš pažeidėjo nebuvo išieškota, taip pat byloje nėra duomenų, jog asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, kad išvengtų baudos sumokėjimo, darytina išvada, kad vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas, suėjus priverstinio vykdymo senaties terminui. Kadangi byloje nebūtina rinkti papildomų įrodymų, byloje esančių duomenų visumos pakanka sprendimui priimti, nėra jokio pagrindo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama dėl neteisingo administracinių nuobaudų vykdymą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir nukrypimo nuo teismų suformuotos praktikos ir klausimas išspręstinas iš esmės.

13. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog ANK 656 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad apylinkės teismo nutartis administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujantys asmenys šiame kodekse nustatytais atvejais gali apskųsti atskiruoju skundu apygardos teismui. Atsižvelgiant į tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą padavė ne dėl baigiamojo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo byloje, o dėl nutarties vykdymo proceso metu, kuria buvo išspręstas tik šiame etape reikšmingas klausimas, o ne išnagrinėta byla iš esmės, darytina išvada, jog A. P. paduotas skundas turi būti vertinamas kaip atskirasis skundas. Taigi pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė apskundimo tvarką (terminą).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nutraukti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. P. buvo skirta administracinė nuobauda – 144,81 Eur (500 Lt) dydžio bauda, vykdymą, suėjus nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminui.

Nutartis neskundžiama.