- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-19
- Bylos Nr.
- ATP-391-185/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01178-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso išnagrinėjęs antstolio M. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutarimu K. M. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. 350 Lt bauda bei pagal ATPK 50 str. 400 Lt bauda ir, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., jai paskirta galutinė administracinė nuobauda – 500 Lt bauda.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-25 nutartimi buvo atmestas Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK Viešosios policijos skyriaus teikimas dėl administracinės nuobaudos – baudos, paskirtos K. M., vykdymo nutraukimo, nustačius baudos vykdymo senatį. Taip pat šia nutartimi antstolis M. A. buvo įpareigotas spręsti klausimą dėl K. M. vykdymo bylos nutraukimo, esant vykdymo senačiai.
Skundu aukštesniajam teismui antstolis M. A. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti. Nurodo, jog baudos išieškojimas yra vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. CPK 329 str. 2 d. 2 p. numato, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra, jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teisminiame procese, kurio sprendimu atsirado pareiga, jam nebuvo suteikta teisė dalyvauti, nebuvo nei pranešta apie tokį procesą, nei kažkaip kitaip sudaryta galimybė dalyvauti šiame procese. Vien dėl šios aplinkybės teismo sprendimas yra neteisėtas.
Taip pat nurodo, jog baudos vykdymo nutraukimo, nustačius baudos vykdymo senatį, proceso nenumato nei ATPK, nei CPK, nei dar koks nors įstatymas. Tokio pobūdžio klausimai apskritai nėra nagrinėtini teisme, klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, - protokolą surašęs organas (pareigūnas) (LR ATPK 309 str.).
CPK 629 str. 1 d. 4 p., numato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Joks įstatymas nenumato administracinės nuobaudos vykdymo senaties, kai nutarimas jau pateiktas vykdymui. Todėl nesant įstatymo, kuriuo nustatytas senaties terminas, antstoliui neatsiranda ir pagrindo nutraukti vykdomąją bylą. Kadangi ATPK nenustato administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, LVAT ne viename sprendime suformavęs praktiką, kad administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis taisyklėmis, kur nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per 2 metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Tačiau teismas numato tam tikras sąlygas, t.y. per ilgesnį nei 2 metų laikotarpį antstolis neatlieka jokių aktyvių vykdymo veiksmų ir nesant įrodymų, jog minėtu laikotarpiu nuobaudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi dėl pažeidėjo kaltės. Vykdomojoje byloje Nr. 0089/10/02395 nuolat buvo ieškoma baudos, nuolat tikrinama skolininkės turtinė padėtis, o bauda neišieškota tik dėl to, kad skolininkės turtinė padėtis per visą išieškojimo laikotarpį nesikeitė.
Be to, teismo nutartis prieštarauja ir CPK numatytai tvarkai, kadangi vykdomoji byla buvo užbaigta ir vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojui (CPK 631-632 str.). Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 str. 2 d.). Negali būti nutraukta vykdomoji byla, kuri jau yra užbaigta ir kur vykdomasis dokumentas yra grąžintas išieškotojui.
Tenkinama dalis apeliacinio skundo.
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs skundžiamą nutartį bei administracinio teisės pažeidimo bylą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis pilna apimtimi negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta ir todėl yra keičiama.
Pažymėtina, jog priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, apylinkės teismams ATPK suteikia plačiausią kompetenciją, todėl argumentas, jog teismai nesprendžia klausimų susijusių su bylos nutraukimu esant senačiai, yra nepagrįstas.
Visgi, atkreiptinas dėmesys, jog baudos vykdymo nutraukimo, nustačius baudos vykdymo senatį, procesas nei administracinių teisės pažeidimų kodekse nei kituose įstatymuose nėra reglamentuotas, tai yra ATPK nenumato nei tokio pobūdžio teikimų pateikimo teismui nei jų nagrinėjimo tvarkos.
Tačiau ATPK 307 str. numato tam tikrus atvejus, kada nutarimą skirti administracinę nuobaudą priėmęs organas (pareigūnas) nutraukia nutarimo vykdymą. O ATPK 308 str. numato nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymo senaties terminus. ATPK 309 str. 1 d. nustato, jog klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas). Atitinkamai ir nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui). Nagrinėjamu atveju sprendimas K. M. administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas Panevėžio miesto apylinkės teismo, o protokolas buvo surašytas Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK Viešosios policijos skyriaus. Taigi, darytina išvada, jog šiuo atveju būtent ši institucija – Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK Viešosios policijos skyrius, ir yra įgaliota spręsti, ar nagrinėjamoje byloje yra suėjęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties terminas.
Bene pagrindinis apylinkės teismo motyvas skundžiama nutartimi perduodant minimą klausimą spręsti antstoliui, tai CPK 630 str. nuostatos, tačiau pažymėtina, jog šis straipsnis numato vykdomosios bylos nutraukimo tvarką, o ne paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo nutraukimą, nustačius jos vykdymo senatį, ir šie terminai tarpusavyje negali būti tapatinami. Antstolis tokių procesinių sprendimų, šiuo atveju paskirtos nuobaudos vykdymo nutraukimo, nustačius baudos vykdymo senatį, administracinių teisės pažeidimų bylose nepriima, tai, kaip jau ir minėta, nutarimą priėmusio arba protokolą surašiusio organo (pareigūno) prerogatyva.
Be to, atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant klausimą dėl paskirtos administracinės nuobaudos – baudos vykdymo nutraukimo, nustačius baudos vykdymo senatį, pagal formuojamą teismų praktiką taip pat yra būtina įvertinti tai ar vykdymo laikotarpyje nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, tai yra ar antstolis atliko aktyvius vykdymo veiksmus, taigi, šiuo atveju pats antstolis turėtų vertinti ar jo vykdyti veiksmai buvo pakankamai efektyvūs ir savalaikiai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartį pakeisti: pašalinti iš nutarties rezoliucinės dalies įpareigojimą antstoliui M. A. spręsti klausimą dėl K. M. vykdymo bylos nutraukimo, esant vykdymo senačiai.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.