- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-08
- Bylos Nr.
- A2-14368-1125/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29641-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė
- Pareiškėjas
- Z. B.
- Ieškovas
- Z. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Įmonių administravimo sistema“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Z. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-36370-996/2017, kurioje atmestas ieškovės Z. B. ieškinys pareikštas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Įmonių administravimo sistema“ dėl darbo užmokesčio ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimu atmestas ieškovės Z. B. ieškinys pareikštas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Įmonių administravimo sistema“ dėl 26 064 Eur darbo užmokesčio bei 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja Z. B. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-36370-996/2017 ir priimti naują sprendimą bei ieškinį patenkinti pilnai.
3. Pareiškėja teigia, jog 2020 m. vasario 17 d. paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos priimant procesinius sprendimus. Nurodo, kad susipažinus su BUAB „Kulautuvos vaistinė“ civiline byla Nr. eB2-2415-945/2019 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00586-2019-7) dėl bankroto, įmonės savininkai pareiškėjai perdavė VSDFV Vilniaus miesto skyriaus pažymą, kurioje fiksuojamas pareiškėjos draudiminis stažas. Pažymi, kad nors pažyma išduota pareiškėjai, tačiau apie jos išdavimą pareiškėja sužinojo tik 2020 m. vasario 27 d., todėl pažyma apie draudiminį stažą nebuvo vertinama priimant procesinius sprendimus.
4. Pareiškėja nurodo, kad taip pat teikia 2007 m. gruodžio 15 d. Sodros raštą Nr. 3-7483, pasak pareiškėjos, gautą 2020 m. vasario 27 d., kuris patvirtina faktinius darbinius santykius nuo darbo sutarties pasirašymo iki šiol (teigia, kad nėra duomenų apie atleidimą iš darbo, ir tokie darbiniai santykiai, pareiškėjos manymu, egzistuoja šiuo metu). Prašymui dėl proceso atnaujinimo pagrįsti prideda šiuos įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2007 m. sausio 10 d. raštą Nr. 3-/359 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2007 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. 3-7483.
5. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo pareiškėja taip pat teigia, kad jos manymu, teismai pažeidė rungimosi principą, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, nepasiūlė šalims teismui pateikti taikų šalių susitarimą.
Atsiliepimas
6. Atsakovė UAB „Įmonių administravimo sistema“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad patvirtina, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo ir ieškinys yra teisėti ir pagrįsti, todėl turi būti patenkinti.
7. Teigia, kad patvirtina, jog įmonės vadybininkė Z. B. darbo sutartyje nurodytą prievolę nuo pat sutarties pasirašymo iki šiol atlieka ir šalių įsipareigojimai yra vykdomi. Įmonė nuo pat darbo sutarties pasirašymo iki šiol Sodrai nėra teikusi ir neteikia pranešimo dėl darbo sutarties nutraukimo su darbuotojomis Z. B. ir E. G., kadangi jų paslauga įmonei yra būtina saugojant įmonių dokumentus dėl darbuotojų asmens duomenų, susijusių su darbiniais santykiais. Patvirtina, kad įmonė jos darbuotojoms Z. B. ir E. G. yra išdavusi įgaliojimus 25 metams veikti įmonės vardu, tame tarpe ir susirašinėti su teisėsauga, teismais.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas
8. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.
9. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).
Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti
10. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
11. Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019, 19 punktas).
12. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
13. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015-07-15 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2019-06-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-378/2019).
14. Byloje kaip jau minėta, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu atmetė ieškovės Z. B. ieškinį pareikštą atsakovei UAB „Įmonių administravimo sistema“ dėl 26 064 Eur darbo užmokesčio bei 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
15. Pareiškėja naujų aplinkybių paaiškėjimą nurodo 2020 m. vasario 17 d. Naujos aplinkybės, pasak pareiškėjos, yra tai, jog jos ir UAB „Įmonių administravimo sistema“ darbo santykiai nėra nutrūkę bei tai, jog teismas nevertino draudiminio laikotarpio, kurį pagrindžia jos nauji teikiami įrodymai. Šias naujas aplinkybes grindžia Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2007 metais išduotomis pažymomis.
16. Pažymėtina, jog teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja teigia, jog naujos aplinkybės paaiškėjo 2020 m. vasario 17 d. susipažinus su BUAB „Kulautuvos vaistinė“ bankroto byla bei gavus prie prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikiamas 2007 metų VSDFV Vilniaus skyriaus pažymas iš įmonės savininkų, tačiau įrodymų, kokiu pagrindu minėtos pažymos susijusios su kita uždarąja akcine bendrove, t. y. UAB „Įmonių administravimo sistema“ buvo aktualios BUAB „Kulautuvos vaistinė“ bankroto byloje pareiškėja nepateikė, taip pat nėra įrodymų, kada pareiškėja, kaip ji teigia, susipažino su BUAB „Kulautuvos vaistinė“ bankroto byla, teismui nepateikta duomenų, kokie asmenys pateikė pareiškėjai jos nurodomus naujus duomenis (pareiškėja deklaratyviai nurodo, kad įmonės savininkai), kokiu pagrindu jie šiuos duomenis valdė.
17. Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjos teiginiai apie naujų aplinkybių paaiškėjimo momentą deklaratyvūs ir nepagrįsti. Be kita ko, pagal Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2007 m. sausio 10 d. raštą Nr. 3-/359 matyti, jog šiame rašte tarp gavėjų nurodytas ir pareiškėjos pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėja nepagrindė, jog apie teikiamus 2007 metų duomenis sužinojo būtent 2020 m. vasario 17 d., todėl darytina išvada, kad teikdama 2007 metų pažymas, kaip pagrindžiančias jos nurodomas naujai paaiškėjusias aplinkybes, pareiškėja neįrodė, jog nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 9 punkte nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų
18. Pareiškėja, minėta, nurodo, kad į bylą pateiktas 2007 m. gruodžio 15 d. VSDFV Vilniaus skyriaus raštas Nr. 3-7483 patvirtina, pareiškėjos darbo, santykius su UAB „Įmonių administravimo sistema“ nuo darbo sutarties pasirašymo iki šiol. Taip pat, VSDFV Vilniaus skyriaus pažyma patvirtina apie pareiškėjos draudiminį stažą, ši pažyma, pasak pareiškėjos, nebuvo vertinta priimant procesinius sprendimus.
19. Pareiškėja grįsdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, taip pat teigia, jog šiuo atveju gintinas viešas interesas, o teismas priimdamas procesinius sprendimus pažeidė esminį procesą dėl rungimosi ir viršydamas šalių susitarimus priėmė procesinius sprendimus. Mano, kad teismai pažeidė rungimosi principą, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, nepasiūlė šalims teismui pateikti patvirtinti šalių susitarimą, nors iš 2015 m. šalių raštiško susitarimo pateikto teismui, pasak pareiškėjos, akivaizdžiai matėsi, kad šalys to siekia. Teigia, kad pažeista taikos sutarties teisė, pats teismas aktyviai veikė prieš proceso šalių valią.
20. Nagrinėjamu atveju, pagal pareiškėjos dėstomas aplinkybes galima spręsti, jog proceso atnaujinimo siekiama CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kur nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
21. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu svarbu nustatyti, ar teismo procesinis sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo peržiūrėtas aukštesnės instancijos teismo, ir, jei ne, ar tame procesiniame sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018).
23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-36370-996/2017 nuspręsta ieškovės Z. B. ieškinį atsakovei UAB „Įmonių administravimo sistema“, kuriuo ieškovė prašė priteisti jai iš uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių administravimo sistema“ 26 064 Eur darbo užmokestį ir 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, atmesti. Apeliacinės instancijos teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1323-910/2018 sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl, kaip aptarta kasacinio teismo formuojamoje praktikoje bei nustatyta CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nėra vienos iš proceso atnaujinimo šiuo punktu sąlygos - sprendimo neperžiūrėjimo apeliacine tvarka. Pažymėtina ir tai, jog, be kita ko, pareiškėjos nurodomos aiškios teisės taikymo klaidos taip pat deklaratyvios, nenurodant konkrečių aiškių teisės normos taikymo klaidų, kurios galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, neginčijamai neprotingo faktinių aplinkybių vertinimo, o bendrai apeliuojant į CPK nuostatas dėl šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo principų taikymo. Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, jog proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu pagrindu ieškovė neįrodė ir šios normos taikymas nagrinėjamu atveju nebūtų pagrįstas nei faktiniu, nei teisiniu aspektu.
24. Kaip jau aptarta, šiuo atveju, pareiškėja remiasi ir kitu proceso atnaujinimo pagrindu įtvirtintu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismas pažymi, kad vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).
25. Pareiškėja, kaip jau buvo minėta, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodo, tai, kad pareiškėjos manymu, ją ir UAB „Įmonių administravimo sistema“ iki šiol sieja darbo santykiai bei tai, kad teismas, priimant procesinius sprendimus, nevertino pareiškėjos draudiminio stažo pagal į bylą teikiamas 2007 metų VSDFV Vilniaus skyriaus pažymas. Šias aplinkybes grindžia - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2007 m. sausio 10 d. raštu Nr. 3-/359 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2007 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 3-7483.
26. Byloje nustatyta, kad pareiškėja, kuri buvo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ieškovė, Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje įrodinėjo Nr, 2-36370-996/2017, kad tarp jos ir atsakovės 2006 m. gegužės 3 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu susiklostę darbo santykiai tęsiasi iki šiol, nors, ieškovės teigimu, atsakovė daugiau nei tris metus jai nemoka darbo užmokesčio, ji darbo sutarties savo iniciatyva nenutraukė, nes tai yra šalių susitarimo dalykas.
27. Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, jog pareiškėja iš esmės ieškinį įrodinėjo tuo pačiu pagrindu, kuriuo grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas išnagrinėtoje byloje vertino, jog ieškovės ir atsakovės darbo santykiai yra pasibaigę. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka, civilinėje byloje Nr. 2A-1323-910/2018, išanalizavusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė 2014–2017 metais atsakovės naudai atliko jai darbo sutartimi pavestas vadybininkės pareigas ar vykdė kokius kitus atsakovės jai pavestus nurodymus, pripažino visiškai pagrįsta. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja darbo užmokesčio už paskutinius trejus metus iki 2017 m. gegužės 27 d. kreipimosi į Darbo ginčų komisiją. Taigi, kaip pažymėjo teismas nagrinėjamoje byloje aktualūs duomenys, kokias konkrečias funkcijas, kokius konkrečius darbus ieškovė vykdė UAB „Įmonių administravimo sistema“ laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. gegužės 27 d. Kadangi šioje byloje siekiama proceso atnaujinimo dėl aptarto ginčo, darytina išvada, jog teismui nagrinėjant ginčą, kurio laikotarpis nuo 2014 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. gegužės 27 d. nebuvo bei negali būti aktualūs 2007 metų VSDFV Vilniaus skyriaus duomenys, kuriais pareiškėja grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi šie duomenys ginčo laikotarpyje tam tikras aplinkybes nei paneigtų, nei patvirtintų. Aptartos aplinkybės nuosekliai patvirtina, jog pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2007 m. sausio 10 d. raštas Nr. 3-/359 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2007 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. 3-7483 visiškai nesusiję su išnagrinėtoje byloje pareikštais ieškinio reikalavimais, kuriais apeliantė, teigdama, kad jos darbo sutartis su UAB „Įmonių administravimo sistema“ nenutraukta, reikalauja priteisti darbo užmokesčio skolą už trejus metus.
28. Pagal nurodytas aplinkybes, matyti, jog pareiškimas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas iš esmės tapačiomis aplinkybėmis, kurios buvo vertinamos kaip ieškinio pagrindas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu, kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog, prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės turi atitikti visus požymius, būdingus naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Priešingu atveju jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą pateikusios ieškovės nurodomos aplinkybės nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.
29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjos Z. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-36370-996/2017 netenkintinas, tiek neįrodžius, jog nėra praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, tiek neįrodžius proceso atnaujinimo pagrindų, kuriais grindžiamas prašymas, nustatytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 bei 9 punktuose.
30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktais, 370 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti pareiškėjos Z. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-36370-996/2017, kurioje buvo atmestas ieškovės Z. B. ieškinys pareikštas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Įmonių administravimo sistema“.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.