- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- 2-36370-996/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29641-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- Z. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „ĮMONIŲ ADMINISTRAVIMO SISTEMA“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ĮMONIŲ ADMINISTRAVIMO SISTEMA“ dėl sprendimo panaikinimo, darbo užmokesčio, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Z. B. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. I, b. l. 85), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2017 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas), priteisti jai iš uždarosios akcinės bendrovės „ĮMONIŲ ADMINISTRAVIMO SISTEMA“ (toliau – atsakovė) 26 064 Eur darbo užmokestį ir 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovė paaiškino, kad atsakovė daugiau nei trejus metus neišmoka jai darbo užmokesčio, numatyto darbo sutartyje, todėl ji kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl 26 064 Eur (724 Eur x 36 mėn.) darbo užmokesčio išieškojimo, kuri atsisakė nagrinėti jos prašymą. Nurodė, kad anksčiau dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš atsakovės kreipėsi į teismą ir buvo išduotas teismo įsakymas, kuriuo buvo nuspręsta jos naudai darbo užmokestį iš atsakovės išieškoti. Pabrėžė, kad darbo santykiai tęsiasi iki šiol, darbo sutartis nenutraukiama, kadangi tai yra šalių susitarimo dalykas, pažymėdama, kad šiuo konkrečiu atveju su besislapstančiu įmonės vadovu nėra galimybės susitarti dėl apmokėjimo, darbo sutarties sąlygų nutraukimo, dėl apmokėjimo už priverstines pravaikštas. Teigė, kad Darbo ginčų komisija nepasisakė dėl rašytinių jai pateiktų įrodymų, klastojo dokumentus ir iškreipė faktus, iš sprendimo nėra aišku, nuo kokios datos Darbo ginčų komisija skaičiavo procedūrinį trijų mėnesių terminą, jos įsitikinimu, termino kreiptis į Darbo ginčų komisiją ji nepraleido.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad iš teismo gavusi teismo išreikalautus dokumentus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, ieškovė apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus teikiami dokumentai prieštaringi, nes 2007 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius teikė įrodymus kitoje byloje, kurioje nurodyta, kad ieškovė 2007 m. dirbo pas atsakovę; šiuo metu ieškovės darbo pas atsakovę niekas nekontroliuoja, ji tuos tris metus, už kuriuos reikalauja darbo užmokesčio išmokėjimo, saugo įmonės dokumentus, priiminėja korespondenciją, valo patalpas.
Atsakovei procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymų nagrinėti bylą atsakovei nedalyvaujant negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su darbuotoja teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. gegužės 3 d. ieškovė ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 22, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti vadybininkės pareigose nuo 2006 m. gegužės 4 d. (t. I, b. l. 45); 2017 m. birželio 28 d. Darbo ginčų komisija sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės 2017 m. gegužės 27 d. prašymą dėl darbo užmokesčio išieškojimo (t. I, b. l. 47).
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.
Pagal DK 186 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.
Pažymėtina, jog ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovės 2006 m. gegužės 3 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu susiklostę darbo santykiai tęsiasi iki šiol, nors, ieškovės teigimu, atsakovė daugiau nei tris metus jai nemoka darbo užmokesčio, ji darbo sutarties savo iniciatyva nenutraukė, nes tai yra šalių susitarimo dalykas.
Akivaizdu, kad kiekvienas darbuotojas esant tokiam ilgam jo darbo teisių pažeidimui (darbo užmokesčio nemokėjimui) ne tik kad nebevykdytų jam darbo sutartimi nustatytų funkcijų, ką jis galėtų padaryti remdamasis DK 123¹ straipsniu, bet ir ieškotų būdų, kaip sudarytą darbo sutartį kuo greičiau nutraukti, ką jis galėtų padaryti remdamasis DK 127 straipsnio 2 dalimi, 128 straipsnio 1 dalimi. Teismas pabrėžia, kad teisė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra tik vienas iš būdų darbo sutarčiai nutraukti (DK 125 straipsnis), darbuotojui pateikus prašymą DK 127 straipsnio 2 dalies ar 128 straipsnio 1 dalies pagrindu darbdavys, esant pagrindui, privalo darbo sutartį nutraukti, be kita ko, darbuotojui išmokant nustatyto dydžio kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad esant tokiai faktinei situacijai, kai darbuotojas negali pasinaudoti savo teise DK nustatyta tvarka nutraukti darbo sutartį dėl to, kad jam nėra žinoma įmonės vadovo buvimo vieta, darbo santykiai pabaigiami Vyriausybės nustatyta tvarka (DK 124 straipsnio 2 dalis). Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 220 patvirtintą Darbo santykių pasibaigimo, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vienos nustatyti neįmanoma, tvarkos aprašą, darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo santykius su darbdaviu, kurio buvimo vieta nežinoma, turi Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai pateikti paštu, elektroninėmis priemonėmis (patvirtinęs elektroniniu parašu) ar tiesiogiai rašytinį prašymą dėl darbo santykių pasibaigimo pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 4 punktą (3 punktas), praėjus 20 darbo dienų nuo darbuotojo prašymo gavimo ir Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai nenustačius darbdavio buvimo vietos, kitą darbo dieną Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai inspektorius darbuotojui išduoda Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatytos formos pažymą, kurioje konstatuoja darbo santykių pasibaigimą pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 4 punktą (7 punktas), tokiu atveju darbo santykiai laikomi pasibaigę nuo pažymos išdavimo datos (8 punktas).
Bylos medžiaga patvirtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. (7.2)3-78241 „Dėl darbo santykių pasibaigimo“ informavo ieškovę, jog atsakovė nuo 2006 m. gegužės 4 d. (t. y. nuo pat darbo santykių pradžios) neteikė duomenų apie jos valstybinį socialinį draudimą bei išaiškino jos teisę su prašymu kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją dėl darbo santykių pasibaigimo pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei galimas pasekmes per nustatytą terminą ieškovei to nepadarius (t. I, b. l. 128); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2016 m. rugsėjo 1 d. priėmė sprendimą Nr. (7.1E)5-27-10783 „Dėl apdraustosios socialiniu draudimu Z. B. duomenų tikslinimo skyriaus iniciatyva“, kuriuo pripažino ieškovės valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2006 m. gegužės 4 d. skyriaus iniciatyva (t. I, b. l. 125–126), kuriuo ieškovė įstatymo nustatyta tvarka neskundė (tai, kad aukščiau minėtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. priimtas sprendimas Nr. (7.1E)5-27-10783 „Dėl apdraustosios socialiniu draudimu Z. B. duomenų tikslinimo skyriaus iniciatyva“ registruotu paštu ieškovei nebuvo įteiktas (grįžo su žyma „neatsiėmė pašte“), nepaneigia ieškovės pareigos domėtis jos 2016 m. rugpjūčio 5 d. pateikto pareiškimo, skundžiant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2016 m. liepos 14 d. raštą Nr. (7.2)3-78241 „Dėl darbo santykių pasibaigimo“, (t. I, b. l. 129) išnagrinėjimo rezultatu), nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu aukščiau nurodytą sprendimą ieškovė jau apskundė, tačiau savo teiginius patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Taigi, ieškovė, net žinodama, jog atsakovė ne tik kad nemokėjo jai itin ilgą laiką darbo užmokesčio, bet ir nuo pat darbo sutarties sudarymo nevykdė savo įsipareigojimų teikti duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui apie jos valstybinį socialinį draudimą, nemokėjo socialinio draudimo įmokų, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, tam, kad darbo sutartis būtų pasibaigusi DK 124 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, toliau toleruodama savo teisių pažeidimą sprendė tęsti darbo santykius, tuo prisiimdama sau kitas neigiamas tokio savo neveikimo pasekmes.
Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbo teisinių santykių požymiai yra darbuotojo vykdomų funkcijų tęstinis pobūdis ir pavaldumas darbovietės darbo tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2009). Byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovė 2014–2017 metais atsakovės naudai atliko jai darbo sutartimi pavestas vadybininkės pareigas ar vykdė kokius nors kitus atsakovės jai pavestus nurodymus, priešingai, pats ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovės visus tuos tris metus niekas nekontroliuoja, ji tuos tris metus, už kuriuos reikalauja darbo užmokesčio išmokėjimo, saugo įmonės dokumentus, priiminėja korespondenciją, valo patalpas, kas, akivaizdu, nėra vadybininko darbo funkcijų vykdymas, už kurį 2006 m. gegužės 3 d. buvo sulygtas 2 500 litų darbo užmokestis; ieškovės į bylą pateikti kitose civilinėse bylose priimti teismų sprendimai, nutartys dėl darbo užmokesčio priteisimo iš atsakovės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2007 m. teikti duomenys teismui sprendžiant klausimą dėl darbo užmokesčio priteisimo už paskutinius trejus metus iki kreipimosi į Darbo ginčų komisiją (2017 m. gegužės 27 d.) reikšmės neturi, nes šioje byloje nagrinėjamas visai kitas periodas, be to, pati ieškovė patvirtino, kad su besislapstančiu įmonės vadovu neturi galimybės susitarti dėl apmokėjimo, darbo sutarties sąlygų nutraukimo, dėl apmokėjimo už priverstines pravaikštas, taigi, pripažino, kad jokių jai darbo sutartimi pavestų vadybininkės darbo funkcijų ji neatlieka, tiesioginių atsakovės nurodymų negauna – vadinasi, darbo sutartis ieškovės faktiškai nėra vykdoma.
Pabrėžtina, kad darbuotojai, įgyvendindami savo teises, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnis). Ieškovė, suvokdama, jog jos teisės yra pažeidžiamos itin ilgą laiką, privalėjo pati imtis aktyvių veiksmų, tam, kad tokie jos teisių pažeidimai būtų kuo greičiau nutraukti, tačiau tiek dar esant atsakovės vadovui, tiek ir jam pradingus to nedarė, todėl tokią situaciją, kai ieškovė nesinaudoja savo teise sudarytą darbo sutartį nutraukti savo iniciatyva, priešingai, pati savo apsisprendimu tęsia jos teises pažeidžiančius formalius darbo santykius vien tik tam, kad dėl darbo sutarties nutraukimo susitartų su įmonės vadovu, į teismą kreipiasi tik dėl darbo užmokesčio ir išvestinių sumų (delspinigių, palūkanų) priteisimo, teismas vertina kaip prieštaraujančią DK 35 straipsnyje įtvirtintiems principams, ieškovė tokiu aukščiau aptartu savo elgesiu piktnaudžiauja savo teisėmis. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, jog pagrindas ieškinio tenkinimui (darbo užmokesčio ir palūkanų priteisimui) nenustatytas. Kartu teismas pažymi tai, kad pagal DK nuostatas Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūrėjimo dalykas, todėl teismas, ginčą išsprendęs iš esmės, dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo atsisakyti nagrinėti prašymą plačiau nepasisako.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteisiamos, kadangi ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleista.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovės Z. B. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.