Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, susituokęs, gyvenantis ir deklaruotas (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. 2025 m. gegužės 26 d. apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini), pagal įmonės UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją, lauko keliu, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARTB-0098, patikros Nr. 2215255, patikra galioja iki 2025 m. gegužės 28 d., 2025 m. gegužės 26 d. 20.25 val. nustatytas 2,36 prom. girtumas, 20.42 val. nustatytas 2,31 prom. girtumas) vairavo E. M. priklausantį automobilį ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 27 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-18317-25 ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. gegužės 26 d. 20.05 val. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas: ,,Šiuo metu važiuoja paskui neblaivaus galimai vairuotojo, kuris mėtosi po kelią, važiuoja į (duomenys neskelbtini) pl. su a/m Audi, v/n (duomenys neskelbtini) Sujungta su Šiaulių AVPK.“ 20.18 val. atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), pravažiavus įmonės UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją, greta jos lauko keliu pastebėtas važiuojantis juodos spalvos ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį sustabdžius ir priėjus prie vairuotojo jis vizualiai atrodė neblaivus. Pasiteiravus jo, ar vartojo alkoholį, vairuotojas nurodė, kad gėrė degtinę maždaug prieš 14 min. Vairuotojas paaiškino, kad asmens dokumentų ir vairuotojo pažymėjimo nėra pasiėmęs, prisistatė kaip S. M. Naudojantis CDB jo tapatybė buvo patvirtinta. Patikrinus vairuotojo blaivumą, pirmu tikrinimu 20.25 val. nustatytas 2,36 prom. girtumas, antru tikrinimu 20.42 val. nustatytas 2,31 prom. girtumas, asmuo atsisakė, kad būtų atliktas jo būklės vertinimas, t. y. eiti tiesia linija pėda po pėdos bei pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Automobilis priklauso S. M. dukrai E. M., apie tai, kad automobilis bus priverstinai nugabentas į saugojimo aikštelę, savininkė informuota telefonu. Įtariamasis 20.45 val. sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK areštinę. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, apžiūros metu fotografuota, paimtas automobilis ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su spynelės užvedimo rakteliu ir nuvežtas į saugojimo aikštelę, Raseinių r., Alėjai, Bažnyčios g. 6A, automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Asmens blaivumas tikrintas alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARTB-0098, metrologinės patikros Nr. 2215255, patikra galioja iki 2025 m. gegužės 28 d. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1-11).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės ,,Audi A3“ (2014 m., 132 kW/180 AG, 1798 m³, benzinas) kaina Lietuvoje su PVM 2025 m. gegužės mėnesį – 8960 Eur (1 t., b. l. 30). Iš turto vertintojo E. L. (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) 2025 m. birželio 19 d. transporto priemonės ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos išvadų matyti, kad šios transporto priemonės rinkos vertė su PVM – 3300 Eur (2 t., b. l. 42-88).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo S. M. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185-489/2018, 2K-307-689/2019, 2K-9-719/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-666-1078/2019, 1-1814-1078/2019, 1-1608-1017/2019, 1-3511-1017/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-566-654/2019, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-72-557/2025).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, veika baigta. Kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti.

Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-301-788/2019). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).??? Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-329/2013).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką, padarė būdamas anksčiau neteistas. Kita vertus iš byloje esančių įrodymų matyti ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu S. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (1 t., b. l. 91-92). Nors BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra nesusijusi su BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika, tačiau tai taip pat neigiamai apibūdina kaltininko asmenybę. Be to, nors nuo ankstesnio kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą praėjo nemažai laiko, tačiau matyti, kad ankstesnis baudžiamasis procesas ir teismo parodytas pasitikėjimas nesustabdė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo ir daugybės administracinių nusižengimų darymo (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-115-1053/2025, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-72-557/2025). Be to, kaltinamasis administracine tvarka nuo 2021 m. baustas labai daug – 20 – kartų: 2025 m. – už vairavimą transporto priemonės, rankomis naudojantis mobiliojo ryšio priemone; 2024 m. – 2 kartus už transporto priemonės vairavimą be privalomosios techninės apžiūros; už sustojimą stovėjimo trukmę ribojančio kelio ženklo galiojimo zonoje; 2023 m. – už Aplinkos oro apsaugos įstatymo pažeidimą (degino atliekas); už įvažiavimą ir pravažiavimą sankryžos degant draudžiamam signalui; už greičio viršijimą 12 km/val.; už stovėjimą draudžiamoje vietoje; už pakartotinį stovėjimą draudžiamoje vietoje; už greičio viršijimą 24 km/val.; 2022 m. – už greičio viršijimą 21 km/val.; už stovėjimą draudžiamoje vietoje; už greičio viršijimą 12 km/val.; už greičio viršijimą 14 km/val.; 4 kartus už transporto priemonės vairavimą be privalomosios techninės apžiūros; 2021 m. – už greičio viršijimą 23 km/val.; už vairavimą transporto priemonės, rankomis naudojantis mobiliojo ryšio priemone; baudos sumokėtos, dauguma nuobaudų galiojančios (1 t., b. l. 93-96, 151-162). Kaltinamojo padarytų administracinių nusižengimų, iš esmės daugiausia susijusių su kelių eismo taisyklių pažeidimais, gausa, taip pat tai, kad kai kurie šių nusižengimų yra šiurkštūs (įvažiavimas ir pravažiavimas sankryžos degant draudžiamam signalui ir pan.), dalis padarytų nusižengimų yra identiški, tapatūs, daromi ir kartojami sistemingai, neleidžia teismui padaryti išvados, kad kaltinamasis laikosi visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei įstatymų reikalavimų ir daro išvadas iš savo netinkamo elgesio (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-115-1053/2025, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-72-557/2025). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog BK 40 straipsnio nuostatos, taip pat ir jas aiškinanti teismų praktika nurodo, jog asmuo turi ne tik nedaryti sunkiausių teisės pažeidimų, t. y. naujų nusikalstamų veikų, bet ir iš esmės laikytis kitų teisės aktų reikalavimų, pavyzdžiui, KET ir pan.

Teismo vertinimu, visa tai neigiamai apibūdina kaltinamąjį ir neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo padarytų administracinių nusižengimų, susijusių su KET laikymusi, kaip ir šioje byloje padaryta nusikalstama veika, gausa, jų sistemingumas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nėra pavyzdingas teisės aktų reikalavimų besilaikantis asmuo, sistemingai ignoruoja teisės aktų reikalavimus ir daro analogiško pobūdžio KET pažeidimus. Tai teismui leidžia abejoti kaltinamojo nusiteikimu laikytis įstatymų ir pozityviai keisti savo elgesį. O tai, kaip jau minėta pagal teismų praktiką, reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). Tai, jog kaltinamasis dirba (1 t., b. l. 97-99), bendruomenės yra apibūdinamas teigiamai (2 t., b. l. 3, 40-41), kaltinamąjį apibūdina teigiamai, tačiau visų prieš tai pirmiau minėtų aplinkybių kontekste nepaneigia teismo išvados, jog nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-100-648/2019, 2K-102-303/2019, 2K-224-1073/2023, 2K-212-594/2024). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-71/2011, 2K-305/2011, 2K-136/2012, 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-115-1053/2025, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-72-557/2025). Laiduotojo galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui turi būti akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog galimas laiduotojas R. K. anksčiau neteistas, tačiau administracine tvarka baustas 5 kartus už greičio viršijimą (2025 m. viršijo greitį 22 km/val.; 2022 m. viršijo greitį 33 km/val.; 2022 m. viršijo greitį 35 km/val.; 2021 m. viršijo greitį 40 km/val.; 2021 m. viršijo greitį 15 km/val.; baudos sumokėtos; nuobaudos galiojančios (1 t., b. l. 144-148, 167-172). Taigi, kaip matyti, galimas laiduotojas yra padaręs vienus šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – gana didelius greičio viršijimus, nuobaudos už juos galiojančios, paskutinis greičio viršijimas užfiksuotas šiais metais, ir dėl to teismas negali laikyti, kad jis yra tinkamas laiduotojas, t. y. vertas teismo pasitikėjimo. Nors byloje nėra duomenų, jog galimas laiduotojas būtų pats padaręs pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu neblaiviam, ir teismo posėdžio metu išreiškė nepritarimą kaltinamojo nusikalstamam elgesiui, tačiau paties galimo laiduotojo padaryti administraciniai nusižengimai taip pat susiję su KET reikalavimu nesilaikymu ir tai teismui kelia abejones, kaip ir kokią įtaką jis galėtų padaryti savo draugui kaltinamajam, jei ir pats ne visada laikosi KET reikalavimų ir yra padaręs vienus šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Remiantis nuosekliai formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, galimo laiduotojo ankstesnių administracinių nusižengimų pobūdis gali parodyti, kad pasirinktas asmuo yra netinkamas būti laiduotoju. Teisiamojo posėdžio metu galimas laiduotojas taip pat apibūdino jo ir kaltinamojo ilgametę draugystę, bendravimą ir bendradarbiavimą jų darbinėje veikloje ir laisvalaikio metu, tačiau teismui vis tik kelia abejonių galimo laiduotojo galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes jo ilgalaikiai geri santykiai su kaltinamuoju nuo nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo nesulaikė, nepadarė teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, taip pat nesustabdė nuo daugybės administracinių nusižengimų padarymo. Tai, jog galimas laiduotojas bendruomenės narių yra apibūdinamas kaip aktyvus, iniciatyvus, padedantis ir prisidedantis finansiškai asmuo (1 t., b. l. 137-138; 2 t., b. l. 4-39), galimą laiduotoją apibūdina teigiamai, tačiau visų prieš tai pirmiau minėtų aplinkybių kontekste neleidžia teismui padaryti neabejotinos išvados, kad jis nagrinėjamu atveju yra tinkamas laiduotojas.

Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo pažymima, kad taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalinga jo tolesnio elgesio korekcija, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūra, teigiamos įtakos darymas, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Toks teismų praktikos keliamas reikalavimas paprastai pateikiamas nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bylose, taip pat tokia teismų praktika, plačiau jos neargumentuojant, minima ir nusikaltimų transporto eismo saugumui bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018, 2K-212-594/2024, 2K-224-1073/2023, 2K-252-628/2024).

Pažymėtina, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, aukštojo išsilavinimo, susituokęs, turi šeimą, vaikų, dirba trijose įmonėse, dvejose iš jų – (duomenys neskelbtini), ir tai rodo jo asmenybę esant brandžia. Kaltinamojo asmenybė, gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus yra iš esmės susiformavę, jis sąmoningai ir apgalvotai renkasi savo elgesio variantą, todėl nėra pagrindo manyti, kad jam reikalinga tolesnio elgesio korekcija autoritetą turinčio asmens priežiūroje, ir apskritai, kad tokios brandos asmeniui vis dar gali akivaizdžią įtaką daryti kiti asmenys. Tokios įtakos nepadarė ir ilgametis jo artimas draugas galimas laiduotojas R. K. Teismo vertinimu, visos pirmiau paminėtos aplinkybės, atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuotas nuostatas, įpareigojančias sprendžiant dėl laidavimo taikymo, vertinti ne tik įstatyme nurodytas aplinkybes, bet ir kitas laidavimui taikyti ar netaikyti reikšmingas aplinkybes (kaltininko asmenybę, gyvenimišką patirtį, išsilavinimą ir kt.), siejant tai su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą paskirtimi ir vertinant taikymo tikslingumą, nagrinėjamu atveju rodo, kad BK 40 straipsnio nuostatų taikymas kaltinamajam neatitiktų šios teisės normos paskirties.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl bausmės skyrimo S. M.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, S. M., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris susijęs su transporto eismo saugumu. Kaltinamasis teigia, kad vairavo trumpą atstumą, iš byloje esančių duomenų matyti, kad jo automobilis buvo pastebėtas, nes mėtėsi po kelią, nors kaltinamasis neblaivumo patikrinimo alkotesteriu nevengė, tačiau atsisakė, kad būtų atliktas jo būklės vertinimas (eiti tiesia linija pėda po pėdos, pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Kaltinamasis labai daug kartų baustas administracine tvarka, dalis nuobaudų galiojančios, baudos sumokėtos (1 t., b. l. 93-96, 151-162), anksčiau neteistas (1 t., b. l. 91-92, 149-150), dirba UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 97-99), susituokęs, turi vaikų, apibūdinamas teigiamai (2 t., b. l. 3, 40-41). Duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra. Kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus švelniausią BK straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį, artimą minimaliam. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio bauda. Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam S. M. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina 51 MGL dydžio, t. y. 2550 Eur, bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bauda mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam skirtina 34 MGL dydžio, t. y. 1700 Eur, bauda.

Kaltinamasis S. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. gegužės 26 d. 20.45 val. iki 2025 m. gegužės 27 d. 12.37 val. (viena diena) (1 t., b. l. 55-58, 68-70). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo S. M. asmenybę, jo turtinę padėtį, skirtinos baudos dydį, taip pat tai, kad jis privalės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas, todėl yra pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 6 mėnesių. Teismo vertinimu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas šiuo atveju yra teisingas ir proporcingas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo S. M.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 straipsnio 2 dalis).

S. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,31 prom. girtumas, t. y. beveik viena promile viršijantis neblaivumo ribą, nuo kurios nustatyta baudžiamoji atsakomybė, jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Nors kaltinamasis ir gynėjas teismo posėdžio metu teigė, kad kaltinamasis vairavo trumpą atstumą, niekam pavojaus nesukėlė, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad jo automobilis buvo pastebėtas, nes mėtėsi po kelią. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padaryta nusikalstama veika apibūdinama formalia sudėtimi, kuomet vien BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų veiksmų padarymas laikomas tiek pavojingu, jog kiltų baudžiamoji atsakomybė, net nelaukiant padarinių atsiradimo. Remiantis aukščiau išdėstytu, akivaizdu, jog kaltinamasis, vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas 2,31 prom. girtumas, kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei. Vien tai, kad neįvyko eismo įvykis ir nebuvo sužalota asmenų sveikata ar kitiems asmenims priklausantis turtas, nepaneigia grėsmės kėlimo fakto ir nėra aktualu kvalifikuojant veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi eismo įvykio metu padarius žalą ar sužalojus kitus asmenis atsakomybė kiltų pagal kitas teisės normas.

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltinamajam kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. gegužės 27 d. (1 t., b. l. 81). Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apie priimtą sprendimą praneština AB „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. M. padarė nusikalstamą veiką, kai būdamas neblaivus vairavo automobilį ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Regitra“ duomenimis automobilio ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja/savininkė yra E. M. (1 t., b. l. 26, 100-101). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė žinojo ar galėjo žinoti, jog jai priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo S. M. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo S. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės ,,Audi A3“ (2014 m., 132 kW/180 AG, 1798 m³, benzinas) kaina Lietuvoje su PVM 2025 m. gegužės mėnesį – 8960 Eur (1 t., b. l. 30). Iš turto vertintojo E. L. (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) 2025 m. birželio 19 d. transporto priemonės ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos išvadų matyti, kad šios transporto priemonės rinkos vertė su PVM – 3300 Eur (2 t., b. l. 42-88). Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo pateikta specialisto išvada dėl konkrečios transporto priemonės – ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės ir ja, o ne VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie vidutinę transporto priemonės ,,Audi A3“ (2014 m., 132 kW/180 AG, 1798 m³, benzinas) vertę, vadovaujasi, spręsdamas dėl turto konfiskavimo. Teismo vertinimu, transporto priemonės ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė su PVM – 3300 Eur nėra neproporcingai per didelė vertinant kaltinamojo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio ,,Audi A3“ vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką konfiskuojamo automobilio vertė turi būti skaičiuojama su PVM (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Minėta, kad vidutinė automobilio ,,Audi A3“ kaina Lietuvoje su PVM – 3300 Eur, todėl ši suma laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

Kaltinamajam S. M. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 77-90). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas S. M. vardu (saugomas šioje byloje prie galinio 1 tomo bylos viršelio prisegtame voke), perduotinas saugoti AB ,,Regitra“.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su automobilio rakteliu ir automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 29 d. prokurorės nutarimu perduotas saugoti jo savininkei E. M. iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo (1 t., b. l. 38-50), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkei E. M..

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti S. M. 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, S. M. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. gegužės 26 d. 20.45 val. iki 2025 m. gegužės 27 d. 12.37 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 28 MGL, t. y. 1400 Eur (vieno tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – nuo 2025 m. gegužės 27 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. M. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio ,,Audi A3“ vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 3300 (tris tūkstančius tris šimtus) eurų, valstybės naudai, sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

S. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. M. vardu (saugomą šioje byloje prie galinio 1 tomo bylos viršelio prisegtame voke), perduoti saugoti AB ,,Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su automobilio rakteliu ir automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. gegužės 29 d. prokurorės nutarimu perduotą saugoti jo savininkei E. M. iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo (1 t., b. l. 38-50), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkei E. M.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą laikotarpį – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Urbo bankas“ (buvęs AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 ir 65 straipsniais, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.