Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-684-467/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-02-26
Bylos Nr.: 2A-684-467/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-23087-2013-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas: R. K., I. K.
Ieškovas: R. K.

Kategorijos

2.6.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.6.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 2A-684-467/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23087-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4.3; 2.6.2.8; 3.3.1.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, bendro turto padalijimo, dovanotų daiktų grąžinimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir atsakovės I. K. priešieškinį ieškovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. K. 2013 m. liepos 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. K., kurį patikslinęs, prašė: nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinės I. K. kaltės; nutraukus santuoką, ieškovui palikti pavardę - K., o atsakovei iki santuokos sudarymo buvusią pavardę - M.; nutraukus santuoką, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti bendros 332 800 Lt vertės turtą – 0,1517 ha ploto gyvenamosios paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 160 000 Lt; 37/2360 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 12 000 Lt; 0,0600 ha žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą ir 80,39 kv.m ploto pastatą-sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 150 000 Lt; 1997 m. gamybos automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 6 000 Lt; 1991 m. gamybos priekabą, valst. Nr. VF 614, kurios vertė 800 Lt; sodo baldus (šaldytuvą, virtuvės komplektą, sėdimą kampą, lovą), esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 1 000 Lt; pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe iki santuokos sudarymo 1991 m. sausio 16 d. įgytą dvigubą metalinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 000 Lt; priteisti 96 696 Lt dalijamo turto skirtumo kompensaciją; nutraukus santuoką atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti bendros 523 193 Lt vertės turtą ir 42 996 Lt skolą: 72,96 kv.m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 355 300 Lt; namų apyvokos daiktus (minkštą dalį, sekciją, virtuvės komplektą, koridoriaus veidrodinę spintą, televizorių „SONY“, muzikinį centrą, miegamojo baldus, šaldytuvą), esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 33 300 Lt; automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 134 593 Lt, ir 42 996 Lt likusią skolą už minėtą automobilį; priteisti iš atsakovės išlaikymą ieškovui po 100 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti iš atsakovės 10 000 Lt neturtinę žalą ieškovui; įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui jo dovanotas dovanas, t.y. 75 Lt vertės gėlių stovą, 200 Lt vertės vestuvinį žiedą, 300 Lt vertės auksinį kryželį, 50 Lt vertės kompaktinį diską, sukurtą apie atsakovę, 150 Lt vertės ieškovo fotonuotraukas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas, grįsdamas savo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, nurodė, kad bendro gyvenimo pradžioje jie su atsakove sugyveno gerai, buvo vienas kitam lojalūs, gerbė vienas kitą, moraliai ir materialiai vienas kitą rėmė, rūpinosi bendrų šeimos poreikių tenkinimu. Vėliau, nuo 2009 m. iki 2011 m. santykiai blogėjo, atsakovės elgesys iš esmės pasikeitė, tarp jų atsirado įvairaus pobūdžio nesutarimų, pradėjo ryškėti skirtingi požiūriai dėl bendrų šeimos reikalų tvarkymo, pareigų vienas kitam. Laikui bėgant šalių šeimyniniai santykiai pradėjo irti, kadangi atsakovė ieškovo atžvilgiu pradėjo elgtis itin agresyviai - naudojo dvasinį ir psichologinį smurtą, daugiau kaip vienerius metus visiškai ieškovu nesirūpina. Nuo 2012 m. atsakovė nebevykdo savo kaip sutuoktinės pareigų, nesirūpina ieškovu, neprisideda prie šeimos turto išlaikymo ir jo išsaugojimo. Dėl atsakovės ūmaus charakterio ir nepateisinamo elgesio šeimoje nuolat vyko konfliktai. Atsakovė žinojo, kad ieškovas serga širdies ligomis ir todėl jam reikalingas ramus gyvenimas. Neatsakingas atsakovės elgesys labai neigiamai paveikė ieškovo vidinę savijautą, dėl šių įvykių ieškovas jau ilgą laiką jaučiasi morališkai palaužtas, sutriko miegas ir maitinimasis, sunku susikaupti. Sumažėjo ieškovo pasitikėjimas žmonėmis ir jis susiklosčiusioje situacijoje patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus ir moralinį skausmą. Atsakovė pažeidė lojalumo, savitarpio pagalbos ir pagarbos principus. 2011 m. gegužės mėnesį dėl nuolatinių atsakovės žeminimų, užgauliojimų, nepagarbos ieškovui, nepaisymo ieškovo nuomonės, nebuvimo ramios aplinkos bute ir dėl sveikatos būklės ieškovas buvo priverstas palikti buto raktus ir išeiti gyventi į sodą, nes jam buvo reikalinga rami aplinka, be to, jis galvojo, kad atsakovė pasitaisys. Tačiau nuo to laiko atsakovė neleidžia ieškovo į jų butą, provokuodama konfliktus, rašydama šmeižtą apie ieškovą. Atsakovė, žinodama ieškovo sveikatos būklę ir kilusias problemas, neketino jų spręsti, analizuoti nesutarimo priežastis, nesistengė spręsti šeimos išsaugojimo klausimus nuolaidų būdu. Atsakovė nebuvo tolerantiška, trūko jai supratimo ir moralinės pagarbos, pažeidė sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti ieškovą, būti lojaliai ir pasitikėti ieškovu. Atsakovė galimai buvo neištikima ieškovui, nes 2009 ar 2010 metų liepos mėnesį grįžo iš Pietų Afrikos Respublikos ir iš karto buvo paguldyta į Dermatologijos, odos ir veneros ligų kliniką, kurioje gydėsi apie dvi savaites. Ieškovo nuomone, atsakovė pažeidė CK 3.27 straipsnyje išvardytas pareigas ir jos elgesys laikomas kaltu elgesiu, todėl ji turi būti pripažinta kalta dėl santuokos iširimo. Atsakovė 2011 m. rugpjūčio mėnesį išsiuntė ieškovui SMS žinutę, kurioje buvo rašoma, kad ji buvo neteisi, atsiprašo ieškovo ir nori gyventi kartu. 2012 m. antroje pusėje ieškovas norėjo grįžti į šalims priklausantį butą, tačiau 2012-10-28 atsakovė griežtai atsisakė atiduoti ieškovui raktų komplektą, todėl ieškovas 2012-10-29 buvo priverstas kreiptis į Vilniaus miesto 1-ąjį PK su pareiškimu dėl neleidimo patekti į butą ir gyventi bute, bet pradėti tyrimą pagal ieškovo pareiškimą buvo atsisakyta. 2012-10-29 ieškovas kreipėsi į antstolę N. Š., kuri surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir konstatavo, kad iš atsakovės buvo keletą kartų prašoma raktų nuo buto durų, tačiau atsakovė nieko neatsakė ir taip buvo ribojama ieškovo teisė naudotis šalims priklausančiu butu. Atsakovė parašė pareiškimą Vilniaus apygardos prokuratūrai, kuriame teigiama, kad 2012-11-29, bendraujant su žurnalistu V. K., ieškovas grasino panaudoti neteisėtus veiksmus, fizinį smurtą prieš atsakovę bei ją nužudyti, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę. Dėl atsakovės neištikimybės, ūmaus charakterio ir nepateisinamo elgesio šeimoje, nuolatinių konfliktų ieškovas buvo veikiamas morališkai, gadinama jo sveikata, mažinamas jo darbingumas, aktyvumas, t.y. ieškovas patyrė ilgalaikes nuolatines neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, buvo šmeižiamas pažįstamų ir jo giminių akyse ir dėl to atsirado neturtinė žala, priteistina iš atsakovės. Ieškovo ir atsakovės faktinis bendras gyvenimas kartu baigėsi ne 2011 m. gegužės mėnesį, kaip jis (ieškovas) rašė savo ankstesniuose ieškiniuose, nes dar 2012 m. šalys kartu pirko (lizingu) automobilį (duomenys neskelbtini), už kurį iš šeimai priklausančių pinigų buvo sumokėta 90 700 Lt. Ieškovas šiuo automobiliu važinėjo daugiau kaip tris mėnesius. Sutuoktiniai bendrą šeimos ūkį nustojo vesti nuo 2013 m. liepos mėnesio. Ieškovas iki 2011 m. gegužės mėnesio su atsakove kartu gyveno bute (duomenys neskelbtini), tačiau jų šeimos gyvenimas nenutrūko ir po ieškovo išėjimo gyventi į sodo namelį. Atsakovė beveik kiekvieną savaitgalį atvažiuodavo į sodą, kur kartu šalys sprendė šeimos reikalus. Todėl šeimos gyvenimas nenutrūko iki pat ieškinio padavimo dienos. Šalių santuokoje įgytas turtas turi būti dalijamas pagal rinkos vertę, nustatytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t.y. 2013 m. liepos mėnesį (civilinės bylos iškėlimas). Šalims taikytina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, t.y. turtas dalijamas natūra lygiomis dalimis (po ½ dalį). Bendrosios jungtinės nuosavybės turto, kuris dalintinas lygiomis dalimis, vertė yra 855 993 Lt ir 58 294 Lt skola. Atsakovės vardu 2012-03-09 yra sudaryta automobilio (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartis su UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir 2012-03-24 to paties automobilio pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Krasta Auto Vilnius“. Automobilio 134 593 Lt vertės apmokėta ir 42 996 Lt likusi skola. Šis turtas įtrauktinas į dalijamą turtą, ieškovui priteistina 67 296,50 Lt automobilio apmokėtos vertės ir 21 498 Lt skola, iš viso 45 798,50 Lt (13 264,50 EUR). Dėl to, kad ieškovas nėra davęs sutikimo atsakovei dėl paskolos sandorio sudarymo, todėl kreditoriaus reikalavimai negali būti vykdomi iš bendro sutuoktinių turto, be to nuomos sutarties turinys įrodo atsakovės asmeninę prievolę, minėtu automobiliu naudojasi išimtinai atsakovė, todėl jis priteistinas atsakovei, o finansiniai įsipareigojimai kreditoriui UAB „Nordea Finance Lithuania“ pripažintini asmeninėmis atsakovės prievolėmis. Ieškovo nuomone, 15 298 Lt skola 650-ajai individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijai (duomenys neskelbtini) taip pat negali būti pripažinta šalių solidariąja prievole, kadangi nėra aišku, iš kur atsirado ši skola, ar ji yra susijusi su bendro turto tvarkymo išlaidomis, ar su atsakovės išlaikymu, o atsakovė nepateikė teismui sutarties bei skolos atsiradimo įrodymų. Atsakovė teigia, kad 2012-03-29 gavo 20 000 Lt paskolą iš savo giminės A. M., kurią ji (atsakovė) sunaudojo asmeninėms reikmėms tenkinti, todėl ši prievolė taip pat pripažintina atsakovės asmenine prievole. Šalių santuokoje įgytą ir dalintiną bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį turtą sudaro 0,1517 ha ploto gyvenamosios teritorijos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 37/2360 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir negyvenamoji patalpa-garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), 0,06 ha bendro ploto žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypas ir 80,39 kv.m bendro ploto pastatas - sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), automobilis Audi A6, priekaba, sodo baldai (šaldytuvas, virtuvės komplektas, sėdimas kampas, lova), esantys (duomenys neskelbtini), 72,96 kv.m bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini) ir 42 996 Lt skola už šį automobile, namų apyvokos daiktai bute (duomenys neskelbtini). Bendra dalintino šeimos turto vertė 852 993 Lt ir 42 996 Lt skola. Dalintinas turtas įvertintas pagal skelbimus. 1988 m. ir 1991-01-16 ieškovas pirko 3 000 Lt vertės dvigubą metalinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra neregistruotas. Garažas buvo įgytas iki 1992-07-16 santuokos sudarymo ir tai yra nedalintinas turtas, todėl priteistinas ieškovui kaip jo asmeninis turtas. Ieškovo manymu, jo siūlomas turto padalijimo būdas yra pagrįstas, nes į dalintino turto sąrašą yra įtrauktas visas nekilnojamas ir kilnojamas turtas pagal rinkos vertę ir atliktus remontus patalpose, o esamos skolos yra padalintos teisingai. Šalių bendro turto dalys yra lygios, o nukrypti nuo minėto bendro turto lygių dalių principo galima tik įstatymo nustatytais atvejais. Kadangi ieškovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ieškovo manymu, tai savaime yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, nes jo sveikatos būklė nėra gera, reikia toli važiuoti iki gyvenamosios vietos ir važinėti pas gydytojus. Ieškovas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovės jo padovanotas dovanas - vestuvinį žiedą, auksinį kryželį, kompaktinį diską, sukurtą apie atsakovę, gėlių stovą ir ieškovo fotonuotraukas, nes tai yra ieškovo nuosavybė. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą po 100 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes vienas sutuoktinis privalo išlaikyti kitą sutuoktinį, kai kitam sutuoktiniui parama yra reikalinga dėl objektyvių priežasčių (CK 3.27 str.). Ieškovas dėl savo sveikatos būklės yra nedarbingas, gauna pensiją, kuri neužtikrina minimalaus pragyvenimo lygio. Tuo tarpu atsakovė yra sveika, darbinga ir šiuo metu dirba, todėl jam priteistinas išlaikymas iš sutuoktinės.

Atsakovė I. K. pareiškė priešieškinį, kurį patikslinusi, prašė: nutraukti santuoką, sudarytą 1992-07-16 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl sutuoktinio R. K. kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, ir kad dalijamas turtas, kurį ieškovas ir atsakovė bendrai įgijo iki tada, kai jie pradėjo gyventi skyrium, t.y. 2011-06-01; padalinti santuokos metu įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovui ir atsakovei priklausantį turtą, kurio bendra vidutinė vertė yra 227 461,40 EUR (785 378,70 Lt), vadovaujantis lygių dalių principu - atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti bendros 113 736 EUR vertės turtą: 26/69 dalis 30 447,88 EUR (105 130,44 Lt) vertės 0,1517 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 72,96 kv. m bendro ploto butą 80 803,99 EUR (279 000 Lt) vertės, esantį (duomenys neskelbtini); kilnojamuosius daiktus (baldus: minkštą dalį, sekciją, virtuvės komplektą, koridoriaus veidrodinę spintą, šaldytuvą, televizorių, muzikinį centrą, miegamojo baldus) bendros 2 484,56 EUR (8 578,70 Lt) vertės, esančius (duomenys neskelbtini); ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti bendros 113 725 EUR vertės turtą: 43/69 dalis 50 356,11 EUR (173 869,58 Lt) vertės 0,1517 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 16,36 kv. m bendro ploto negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), ir 37/2360 dalis 0,02360 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 4 344,30 EUR (15 000 Lt); 80,39 kv. m bendro ploto pastatą – sodo pastatą ir 0,0600 ha bendro ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 53 869,32 EUR (186 000 Lt); kilnojamuosius daiktus (šaldytuvą, virtuvės komplektą, sėdimą kampą, lovą), kurių bendra vertė 2 027,34 EUR (7 000 Lt), esančius (duomenys neskelbtini); automobilį Audi A6, 2 896,20 EUR (10 000 Lt) vertės; 1991 m. gamybos priekabą 231,70 EUR (800 Lt) vertės; po santuokos nutraukimo palikti atsakovei jos santuokinę pavardę – K.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė priešieškinyje, grįsdama savo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės nurodė, kad šalių šeima faktiškai iširo, kai ieškovas savo iniciatyva dar 2011 m. gegužės mėnesį išsikraustė iš namų ir nesirūpino šeima, neprisidėjo prie šeimos materialinių poreikių tenkinimo, neteikė materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui, o vėliau - pilnamečiui, kol jis 2012-07-13 baigė (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą. Šios aplinkybės atitinka sutuoktinio kaltės prezumpciją, nes ieškovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Visais šeimos ir ypač mokyklą bebaigiančio sūnaus poreikiais, įskaitant materialinį išlaikymą, teko rūpintis vienai atsakovei. Ieškovas buvo neištikimas atsakovei, pažemino ją. Ieškovas savo sprendimu palikęs šeimą pradėjo gyventi savarankišką gyvenimą, lyg įsipareigojimų šeimai ir atsakovei neturintis asmuo. Ieškovas aktyviai ieškojo ir palaikė artimus santykius su kitomis moterimis, kas laikytina nesuderinama su sutuoktinių lojalumo vienas kitam principu. Atsakovei yra žinomos kelios moterys, su kuriomis ieškovas palaikė artimus santykius, viena iš jų – A. L.. Aplinkybę, jog ieškovas buvo nelojalus atsakovei, patvirtina http://pazintys.draugas.lt registruotos (duomenys neskelbtini) anketos. Atsakovei yra sunkiai suprantamas ieškovo kaip artimo ilgą gyvenimą kartu nugyvenusio žmogaus elgesys ir pastangos atsakovę nepagrįstai sukompromituoti, kenkti jai profesinėje veikloje. Būtent tokių tikslų siekdamas, ieškovas bendravo su žurnalistu V. K., dėl ko 2012-11-30 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas. Liudytoju ikiteisminiame tyrine apklaustas V. K. parodė, kad ieškovas grasino nužudyti atsakovę, norėjo ją apšmeižti ir viešai pažeminti. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojo pateiktos dvi garso įrašo kopijos. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas savo teiginiais bei elgesiu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Ieškovo žurnalistui V. K. išsakyti teiginiai, kuriems paaiškėjus, atsakovė bijojo dėl savo saugumo ir gyvybės, patyrė didelį emocinį sukrėtimą, kitas neigiamas pasekmes, pagrįstai gali būti vertinami ir kaip žiaurus ieškovo elgesys su atsakove. Juo labiau, kad ieškovas ne kartą prieš atsakovę naudojo fizinį smurtą, įskaitant 2004-11-24 bei 2012-01-01, kas atitinka CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sutuoktinio kaltės prezumpciją dėl žiauraus elgesio su atsakove. Ieškovas ir kitokiu savo elgesiu santuokos metu demonstravo nepagarbą atsakovei ir iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas. Nepaisant to, nutraukti santuokos atsakovė neketino. Atsakovė pripažįsta, jog jai visada buvo svarbiausia šeima, gerų tarpusavio santykių su ieškovu išlaikymas, net ir paskutiniu laikotarpiu atsakovė buvo linkusi išsaugoti santuoką. Atsakovės įsitikinimu, ji savo elgesiu niekuomet neleido suabejoti jos lojalumu ir parama ieškovui, kantriai toleravo ieškovą ir jo asmenines savybes, dėl ramybės šeimoje prisiimdavo atsakomybę dėl nepagrįstų ieškovo priekaištų, jau nekalbant apie tai, jog materialinis šeimos aprūpinimas taip pat buvo atsakovės rūpestis ir pareiga, nors didesnę laiko dalį dėl ieškovo asmeninių savybių ir elgesio bendras gyvenimas buvo labai sudėtingas. Atsakovės įsitikinimu, tai lėmė ieškovo sunkiai sugyvenamas charakteris, užsispyrimas ir nenoras bendrauti bei leistis į kompromisus. Didžiąją dalį bendro gyvenimo metų ieškovo ir atsakovės santykiai buvo įtempti, ieškovui nepasitenkinimą kėlė atsakovės noras tobulėti, jos sklandžiai besiklostanti karjera, noras bendrauti su žmonėmis, o kartu ir paties ieškovo gyvenimas, silpna sveikata, nuolatinis darbo vietos keitimas. Dėl atsakovės užimamų teisėjos pareigų ieškovas atsakovei nuolat reiškė priekaištus, kad atsakovė nepasinaudoja savo tarnybine padėtimi ir nesuranda ieškovui darbo. Stengdamasi išlaikyti šeimą, atsakovė sutiko su vyro nustatytomis sąlygomis, kai ieškovas gyvena sode, o atsakovė – bute Vilniuje. Tačiau ieškovas niekada nepritarė atsakovės daromai karjerai, prie pašalinių asmenų niekino ir žemino atsakovę. 2012-01-18 ieškovas įregistravo savo anketą ir ją paskelbė pažinčių portale www.draugas.lt, kurioje nurodė, kad ieško intymių ryšių. Tų pačių metų sausio pabaigoje, vasario pradžioje ieškovas su kita moterimi išvyko į Druskininkus. Su ta pačia moterimi vasario mėnesį ieškovas lankėsi parodoje prekybos centre „Panorama“, su ja gyveno kartu pusę metų. 2012 m. vasario mėnesį atsakovė ne kartą skambino ieškovui, prašė susitikimo. Šalys buvo susitikę, atsakovė bandė kalbėti apie šeimą ir sūnaus išleistuves. Atsakovė jautė, kad ieškovas yra neištikimas, tačiau ieškovas tą neigė. Atsakovė prašė nedaryti klaidų, prašė apsispręsti ir priimti sprendimą dėl šeimos. Tuomet ieškovas atsakė, kad dar ne laikas, kad jam reikia pabūti vienam. Galų gale, įsitikinusi, kad ieškovas yra neištikimas, atsakovė mėgino susirasti pagalbos pas ieškovo gimines, tačiau nesėkmingai. Ieškovas sistemiškai ieško būdų, kaip galėtų nepagrįstai sukompromituoti atsakovę ir kenkti jai profesinėje veikloje. Pavyzdžiui, ieškovas kreipėsi į UAB „Lietuvos rytas“ televiziją ir 2014-03-04 rodytoje laidoje (duomenys neskelbtini) ieškovas viešai dėstė savo požiūrį į atsakovę. Tą patį ieškovas darė interneto svetainėje www.komentaras.lt 2013-11-12 publikuotame straipsnyje. Ieškovas ne vieną kartą rašė įvairius skundus prieš atsakovę, kurie buvo pripažinti nepagrįstais. Taigi ieškovas nevykdė CK 3.27 straipsnyje numatytų pareigų būti lojaliam sutuoktinei, ją gerbti, remti moraliai ir materialiai, ir, atsižvelgiant į ieškovo galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, ir tokiu būdu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas yra negalimas. Atsakovė prašo šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą padalinti laikantis lygių dalių principo, kadangi nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nei atsakovės, nei ieškovo naudai. Atsakovė prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai ieškovas ir atsakovė faktiškai nustojo kartu gyventi, ir kad dalijamas tik turtas, kurį šalys bendrai įgijo iki tada, kai jie pradėjo gyventi skyrium, t.y. 2011-06-01. Atsižvelgiant į tai, dalintino turto sąrašą sudaro žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa - garažas (boksas) (duomenys neskelbtini) ir 37/2360 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastatas - sodo pastatas ir žemės sklypas Vasaros 7-oji g. 1, Nemenčinėlės k., Riešės sen., Vilniaus r., automobilis Audi A6, priekaba KTSP, 1991 m. gamybos, kilnojamieji daiktai (baldai: minkšta dalis, sekcija, virtuvės komplektas, koridoriaus veidrodinė spinta, šaldytuvas, televizorius, muzikinis centras, miegamojo baldai), esantys bute (duomenys neskelbtini), kilnojamieji daiktai (šaldytuvas, virtuvės komplektas, sėdimas kampas, lova), esantys sode (duomenys neskelbtini). Bendra dalintino turto vidutinė vertė sudaro 227 461,39 EUR (785 378,70 Lt), nustatyta nekilnojamojo turto 2015-04-09 ekspertizės aktu ir kilnojamojo turto - baldų ir buitinės technikos - vertės tyrimo ekspertizės aktu. Atsakovei yra žinomas vienas bendras šalių kreditorius - 650-oji individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija (duomenys neskelbtini), kuriam šalys turi solidarią pareigą sumokėti 15 298 Lt įmoką išlaidoms, susijusioms su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), apmokėti. Sudarant sutuoktinių turto balansą, ši prievolė turi būti įvertinta kaip bendra sutuoktinių prievolė. Atsakovė yra skolininkė prievolėje su kreditoriumi UAB „Nordea Finance Lithuania“ pagal 2012-03-29 automobilio (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartį ir šią prievolę ieškovas prašo pripažinti asmenine atsakovės prievole, dėl to ginčo nėra. Kadangi šias prievoles atsakovė yra prisiėmusi po to, kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, ir yra susijusios su kitu nedalintinu turtu, atsakovė ir po santuokos nutraukimo jas vykdys viena iš savo lėšų. Atsakovė taip pat yra skolininkė prievolėje su kreditore A. M., kuri 2012-03-29 paskolos sutarties pagrindu atsakovei perdavė 20 000 Lt, ir atsakovė šios sumos dar nėra grąžinusi. Kadangi atsakovė gavo paskolą iš A. M. po 2011-06-01, kai ieškovas ir atsakovė nustojo gyventi kartu, ši prievolė yra asmeninė atsakovės prievolė ir ją įvykdyti sutinka atsakovė.

Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, atsiliepimuose nurodė, kad jai nėra aišku, kokiu konkrečiu elgesiu ji neva iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, dėl kurių šalių bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Ieškovo teiginiai, jog atsakovė neva nuolatos žemino, užgauliojo, rodė nepagarbą, nepaisė ieškovo nuomonės ir tai neva yra pagrindas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, yra visiškai nepagrįsti. Būtent ieškovas savo sprendimu paliko šeimą ir, pasiėmęs būtiniausius daiktus bei atidavęs raktus atsakovei, 2011 m. gegužės mėnesį išėjo iš bendrų namų gyventi į sodą. Taip pat, net ir atsakovei prašant, ieškovas nepakeitė savo sprendimo, toliau tęsė savarankišką gyvenimą, kas tik dar kartą patvirtina, jog santuoka iširo dėl paties ieškovo asmeninio sprendimo, bet ne dėl atsakovės kaltės. Atsakovė visada visas jėgas ir energiją atiduodavo šeimai, bendro gyvenimo kokybės gerinimui ir visų šeimos narių interesų labui. Atsakovė niekada nesiekė šeimoje sukelti konfliktinių situacijų, priešingai, visada dėjo maksimalias pastangas išsaugoti šeimoje ramybę ir darną tarp sutuoktinių. Aplinkybė, jog atsakovė SMS žinutėje ieškovui prisiėmė kaltę ir gailėjosi dėl kilusio konflikto, patvirtina ne atsakovės kaltę, bet tik atsakovės pastangas susiklosčiusioje situacijoje išsaugoti šeimą, šalinti nesutarimus, švelninti ieškovo nuoskaudas. Atsakovė visada buvo atvira pokalbiui ir konfliktų sprendimui geranoriškai, taikiai, be jokių televizijų, teismų ir kitų trečiųjų asmenų. Tačiau dėl ieškovo ūmaus charakterio, nepagrįstų nuoskaudų ir atsakovės pastangų nevertinimo jokios šeimos problemų analizės ir taikus jų sprendimas paprasčiausiai neturėjo prasmės. Nesutikdama su ieškovo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsakovė nurodė, jog, jos įsitikinimu, šis ieškovo reikalavimas yra visiškai nesuvokiamas ir nepagrįstas. Atsakovė laikosi pozicijos, jog santuoka nutrauktina tik dėl paties ieškovo kaltės, todėl nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimo dėl neturtinės žalos iš atsakovės priteisimo. Nesutikdama su ieškovo siūlomu turto padalijimo būdu atsakovė nurodė, jog ieškovo nurodytas turto padalijimo būdas neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl negali būti tenkinamas. Atsakovė sutinka, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai ieškovas ir atsakovė nustojo gyventi kartu , sutinka, kad šalių turtas būtų dalijamas, vadovaujantis sutuoktinių turto lygių dalių principu, iš dalies sutinka su ieškovo nurodomu dalintino turto sąrašu, iš dalies sutinka, kad turtas būtų natūra priteisiamas šalims ieškovo nurodytu būdu, tačiau iš esmės nesutinka su ieškovo nurodomomis dalintino turto vidutinėmis rinkos vertėmis ir reikalavimais dėl turto padalijimo likusioje dalyje. Nesutikimo argumentai ir motyvai iš esmės yra išdėstyti priešieškinyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį patenkino visiškai: nutraukė tarp ieškovo R. K. ir atsakovės I. K. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl sutuoktinio R. K. kaltės; nustatė, kad santuokos nutraukimas šalims teisines pasekmes sukėlė nuo 2011 m. birželio 1 d., kai jie pradėjo gyventi skyrium; padalino santuokoje įgytą 227 461,40 EUR vertės turtą lygiomis dalimis, t.y. šalims priteisė po 113 730,70 EUR vertės santuokoje įgyto turto; natūra ieškovui priteisė 113 724,97 EUR vertės turtą: 43/69 dalis 0,1517 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 50 356,11 EUR vertės; 16,36 kv. m bendro ploto negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), ir 37/2360 dalis 0,02360 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendros 4 344,30 EUR vertės; 80,39 kv. m bendro ploto pastatą – sodo pastatą ir 0,0600 ha bendro ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), bendros 53 869,32 EUR vertės; kilnojamuosius daiktus (šaldytuvą, virtuvės komplektą, sėdimą kampą, lovą), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 2 027,34 EUR vertės; automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 896,20 EUR vertės; 1991 m. gamybos priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 231,70 EUR vertės; priteisė atsakovei natūra 113 736,43 EUR vertės turtą: 26/69 dalis 0,1517 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 30 447,88 EUR vertės; 72,96 kv. m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), 80 803,99 EUR vertės; kilnojamuosius daiktus (baldus: minkštą dalį, sekciją, virtuvės komplektą, koridoriaus veidrodinę spintą, šaldytuvą, televizorių, muzikinį centrą, miegamojo baldus), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 2 484,56 EUR vertės; priteisė iš I. K. R. K. 5,73 EUR kompensaciją už natūra tenkančią mažesnę turto dalį; priteisė iš atsakovės ieškovui 21,72 EUR vertės gėlių stovą; pripažino prievolę 650-ajai individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijai (duomenys neskelbtini), kuri 2013 m. balandžio 1 d. buvo 4 430,61 EUR, solidariąja R. K. ir I. K. prievole. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo 4 883,64 EUR bylinėjimosi išlaidų I. K., 1 276,61 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš atsakovės 12,48 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas konstatavo, kad šalys prisipažino, jog santuoka faktiškai iširusi ir gyvenimas kartu nebegalimas, dėl santuokos iširimo šalys kaltina viena kitą. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų savo nurodytiems teiginiams pagrįsti. Tuo tarpu, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, jų teisminio nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus, atsakovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus – ieškovo pažinčių svetainėje www.draugas.lt paskelbtas jo anketas, ikiteisminio tyrimo metu nustatytus duomenis (liudytojo V. K. parodymus, garso įrašus), teismo posėdyje apklaustų liudytojų M. K., A. M. parodymus, padarė išvadą, kad atsakovės kaltės dėl šalių santuokos iširimo nėra, o šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kuris 2011 m. gegužės mėnesį paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai šeima nesirūpina. Ieškovas buvo neištikimas atsakovei, pradėjęs gyventi atskirai elgėsi kaip įsipareigojimų šeimai ir atsakovei neturintis asmuo, aktyviai ieškojo ir palaikė artimus santykius su kitomis moterimis ir tai jis pats viešai deklaravo pažinčių svetainėje. Ieškovas žemindavo atsakovę, demonstravo nelojalumą ir nepagarbą sutuoktinei šalių sūnaus, kitų giminių akivaizdoje, visais įmanomais būdais siekė pakenkti jai profesinėje veikloje, jos karjerai, sukompromituoti ją, o, stengdamasis įbauginti atsakovę, ką patvirtina Vilniaus apygardos prokuratūros 2013 m. vasario 6 d. nutarime išdėstyti faktai, tuo pačiu ir žiauriai elgėsi su atsakove. Dėl to šalių santuoką nutraukė dėl ieškovo kaltės ir, atsakovei pageidaujant, paliko jai santuokinę pavardę. Konstatavęs, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos jam priteisimo iš atsakovės. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas neįrodė, jog jam yra reikalingas išlaikymas, ir į tai, kad šalių santuoka nutraukiama dėl ieškovo kaltės, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Teismas nustatė, kad šalių ūkio bendras tvarkymas nutrūko nuo 2011 m. birželio mėnesio, dėl ko šalims santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikė nuo gyvenimo skyrium momento. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad ieškovo prašomas pripažinti jo asmenine nuosavybe dvigubas metalinis garažas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra nei šalių bendroji jungtinė, nei ieškovo ar atsakovės asmeninė nuosavybė, o priklauso kitam asmeniui, todėl negali būti dalijamas šalių santuokos nutraukimo byloje, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė. Teismas, nustatęs, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2011 m. birželio 1 d., kai jie pradėjo gyventi skyrium, sutiko su atsakovės atsikirtimais dėl automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimo ir atmetė ieškovo reikalavimą, laikydamas, kad atsakovė šį automobilį įsigijo ne kaip šeimos turtą, o savo asmeninėms reikmėms ir iš savo asmeninių lėšų, sumokėdama pradinę įmoką ir mokėdama kas mėnesį įmokas pagal lizingo davėjo sudarytą įmokų mokėjimo grafiką. Ieškovas, nurodęs, jog 2012 m. šalys kartu pirko (lizingu) automobilį (duomenys neskelbtini), už kurį per tris dienas iš šeimai priklausančių pinigų buvo sumokėta 90 700 Lt, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas nustatė, kad šalys santuokoje įgijo šį nekilnojamąjį turtą: 0,1517 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 37/2360 dalis 0,2360 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 16,36 kv. m bendro ploto negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha bendro ploto žemės sklypą ir 80,39 kv. m bendro ploto pastatą – sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat šalys santuokoje įgijo kilnojamąjį turtą: automobilį AUDI A6, baldus - minkštą dalį, sekciją, virtuvės komplektą, koridoriaus veidrodinę spintą, miegamojo baldus; šaldytuvą, televizorių, muzikinį centrą, esančius bute (duomenys neskelbtini); šaldytuvą, virtuvės komplektą, sėdimą kampą, lovą, esančius sodo pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi šalys pradėjo gyventi skyrium 2011 m. birželio 1 d., dalijamo turto vertę teismas nustatė pagal rinkos kainas, kurios galiojo šiai datai pagal teismo paskirtos ekspertizės išvadas. Teismas laikė, kad šalys, būdamos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčiais, turi solidarią pareigą mokėti išlaidas, susijusias su bendro naudojimo objektų priežiūra, todėl prievolę bendrijai (duomenys neskelbtini) laikė bendra sutuoktinių prievole. Prievolę kreditoriui UAB „Nordea Finance Lithuania“ pagal 2012 m. kovo 29 d. automobilio (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartį ir prievolę kreditorei A. M. pagal 2012 m kovo 29 d. žodinę paskolos sutartį dėl 20 000 Lt paskolos teismas pripažino asmeninėmis atsakovės I. K. prievolėmis, kurias ji privalo vykdyti ir po santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, šalių argumentus, bei į tai, kad šalių santuoka nutraukiama dėl ieškovo kaltės, teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas grąžinti jam jo atsakovei dovanotus ieškinyje nurodytus daiktus yra nepagrįstas, tačiau, atsakovei sutikus su ieškovo reikalavimu grąžinti jam gėlių stovą, ieškovo įvertintą 21,72 EUR (75 Lt), šioje dalyje reikalavimą tenkino. Teismas taip pat tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas R. K. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo išvados yra neteisingos, nes jis pats niekur neišėjo, jokių moterų neturėjo, o skelbimas internetinėje svetainėje buvo galimybė bendrauti nuo vienatvės su kitais asmenimis. Jokių įrodymų, kad jis buvo neištikimas, byloje nėra. Atsakovė, būdama aukštos kvalifikacijos teisininkė, puikiai žino, kad, patyrus smurtą, reikalinga atlikti sumušimo žymių medicininį tyrimą - ekspertizę ir kreiptis į policiją. Tačiau tokių dokumentų nėra, o tai rodo atsakovės sukurtas fantazijas. Todėl teismas sprendime nepagrįstai rašo, kad ieškovas vartojo psichinį ir fizinį smurtą. Jokių atsakovę žeminančių veiksmų ieškovas taip pat nėra daręs, o kreipimąsis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją bei kitas institucijas buvo tik siekis apginti savo teises ir teisėtus interesus nuo sutuoktinės neteisėtų veiksmų. Atsakovė, neįleisdama ieškovo į butą ir neduodama raktų, nevykdė savo kaip sutuoktinės pareigų, o jis ne dėl savo kaltės negalėjo normaliai gyventi šeimos gyvenimo. Teismas ignoravo SMS žinutę, kurioje atsakovė pripažino savo kaltę, ir padarė neteisėtą ir nepagristą išvadą, santuoką nutraukdamas dėl ieškovo kaltės. Ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, dėl to, kad ji pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Santuoką nutraukus dėl atsakovės kaltės, ieškovas turi teisę reikalauti atimti iš jos santuokinę pavardę ir palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę. Teismui nepagrįstai nustačius, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, jo reikalavimas dėl 10 000 Lt( 2 896,20 EUR) neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės buvo nepagrįstai atmestas, pažeidžiant CPK normas. Ieškovo teigimu, nepagrįstas ir teismo sprendimas dėl tarpusavio išlaikymo nepriteisimo. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad skyriumi šalys pradėjo gyventi nuo 2011 m. gegužės mėnesio, todėl turtiniams santykiams ir turto dalyboms nepagrįstai taikė būtent nurodytą terminą ir neteisingai padalino santuokoje įgytą turtą, o būtent: iš turto sąrašo neteisėtai pašalino šeimos pinigines lėšas (90 700 Lt), už kurias atsakovės vardu buvo nupirktas automobilis BMW. Sutuoktiniai bendrą šeimos ūkį nustojo vesti ne nuo 2011 m. gegužės mėnesio, bet nuo 2013 m. liepos mėnesio, t.y. nuo ieškinio padavimo teismui dienos, o tai turi esminės reikšmės šalių turtiniams santykiams. Teismas neteisingai vertino ieškovo žodžius Vilniaus apygardos prokuratūros nutarime, kadangi tie žodžiai buvo pasakyti, kai jau šeimos santykiai buvo praktiškai visiškai nutrūkę. Teismas taip pat neteisingai vertino aplinkybes, susijusias su tuo, kad atsakovė neįleido ieškovo į butą. Teismas nepripažino garažo ieškovo asmenine nuosavybe, nepatikėjo jo pateiktais įrodymais ir patikėjo atsakovės paaiškinimais, VĮ Registrų centro įrašu, kad garažas priklauso ieškovės motinai. Ieškovas į bylą pateikė UAB „Capital vertinimas“ 2014 m. lapkričio 18 d. konsultacijas dėl byloje dalintino bendro šalių nekilnojamojo turto galimos kainos ir prašė turtą dalinti ieškovo pateiktomis kainomis bei turto vertėmis, tačiau teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2011 m. birželio 1 d., kai jie pradėjo gyventi skyriumi. Teismas neteisingai ir, vadovaudamasis tik atsakovės paaiškinimais, nustatė, kad automobilio AUDI A6 vertė yra 10 000 Lt. Teismas kilnojamąjį turtą įvertino pagal atsakovės pateiktas vertes, nors tokių kainų niekur nėra, jos nerealios. Atsakovė buvo nesąžininga, pasitelkė eksperto nepagrįstai nustatytas daiktų vertes ieškovui priskirtinam turtui, o jai priskirtinam turtui žymiai sumažindama kainas. Teismas neatsižvelgė į ieškovo argumentus, kad Tarandės k. esantis sklypas yra praktiškai nedalus, todėl padalijus jį, sklypas praras savo vertę. Teismas visiškai ignoravo ieškovo pateiktus įrodymus, paaiškinimus ir vadovavosi vien tik atsakovės pateiktais įrodymais bei paaiškinimais, jos suinteresuotų liudytojų parodymais, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Neteisinga teismo išvada, jog ieškovas gavo daugiau turto negu reikalavo. Paskaičiavus pagal UAB „ Capital vertinimas“ įvertintas kainas, ieškovas gavo už 33 288,57 EUR turto mažiau. Ieškovas teismui aiškino, jog jokių kreditorių neturi, jokių pretenzijų nėra gavęs, o atsakovė neaišku iš kur ir kokiomis aplinkybėmis reikalavo įtraukti bendrijos skolą į dalintiną turtą, todėl teismas be jokio teisinio pagrindo iš ieškovo priteisė prievolę mokėti neaiškias pinigų sumas. Dėl dovanotų daiktų grąžinimo, ieškovo nuomone, teismas buvo šališkas ir priėmė sprendimą tik atsakovės naudai. Teismas taip pat neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių jau vien dėl to, kad ieškovas gavo turto mažiau negu prašė.

Atsiliepimas

Atsakovė I. K. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą; atsakovės naudai priteisti iš ieškovo jos patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad visiškai palaiko savo argumentus ir aplinkybes, kurios buvo išsamiai išdėstytos ir pateiktos atsakovės procesiniuose dokumentuose, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl prašo jais vadovautis nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Ieškovas, nors ir prieštarauja atsakovei, bet neįrodo savo atsikirtimų, o tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Vertinant apelianto argumentus nepalankaus jam teismo sprendimo kontekste, galima teigti, kad apeliaciniame skunde formuojama pozicija, grindžiama palankaus apeliantui sprendimo siekiu. Atsakovės nuomone, nėra pagrindo abejoti teismo šališkumu, nes 2015 m. sausio 24 d. apeliantas, pasinaudodamas įstatymo nustatyta teise, pateikė pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo. Klausimas buvo išspręstas teismo nutartimi. Ieškovas savo poziciją dėl atsakovės kaltės grindė išimtinai tik abstrakčiais pamąstymais procesiniuose dokumentuose, nepateikdamas nei konkrečių atsakovės elgesio pavyzdžių, nei aiškiai atsakovės kaltę patvirtinančių įrodymų. SMS žinutėje, kurią pateikė ieškovas, atsakovė aiškiai formuluoja prašymą pakeisti savo sprendimą, vėl pradėti gyventi kartu, tačiau net ir prašomas, apeliantas nepakeitė savo sprendimo toliau tęsti savarankišką gyvenimą. Tai tik dar kartą patvirtina, kad santuoka iširo dėl paties apelianto kaltės. Atsakovė nėra atlikusi jokių veiksmų, kurie būtų pagrindas kalbėti apie neturtinę žalą ieškovui. Taip pat atsakovė laikosi pozicijos, jog santuoka pagrįstai yra nutraukta tik dėl apelianto kaltės, todėl įstatymas ieškovui nenumato galimybės reikalauti neturtinės žalos. Apeliantas neįrodinėjo teisės į išlaikymą, nors jam teko pareiga įrodyti, kad turimas turtas ir pajamos nepakankamos ir yra būtina kito sutuoktinio parama, o kitas sutuoktinis pagal savo turtinę padėtį gali tokį išlaikymą teikti. Apeliantas pats ne kartą savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog faktinis bendras gyvenimas baigėsi 2011 m. gegužės mėnesį, todėl teismo išvada dėl santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momento yra teisinga. Be to ieškovas pats sau prieštarauja, nes į dalintino turto sąrašą įtraukia automobilį BMW, kuris įgytas 2012 metais, tuo tarpu visas prievoles, susijusias su šio automobilio įsigijimu, priskiria atsakovės asmeninėms prievolėms. Teismas teisingai ir pagrįstai padalino šalių santuokoje įgytą turtą. Metalinis garažas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra nei šalių bendroji jungtinė, nei ieškovo ir atsakovės asmeninė nuosavybė, nes priklauso kitam asmeniui. Nekilnojamo ir kilnojamo turto ekspertizės buvo atliktos laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų, todėl teismas pagrįstai jomis rėmėsi. Ieškovas savo kandidatūros dėl eksperto nekėlė, kad būtų atlikta ekspertizė neprieštaravo. Teismas pagrįstai nesirėmė apelianto nurodytomis turto vertėmis, kadangi UAB „Capital vertinimas“ 2014 m. lapkričio 18 d. konsultacijos dėl byloje dalintino nekilnojamojo turto kainos, nustatyta labiausiai tikėtina kaina rinkoje 2012 m. rugpjūčio 20 dienai. Tuo tarpu įstatymas numato, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Šiuo konkrečiu atveju 2011 m. gegužės mėn. Ieškovas, nesutikdamas su ekspertų išvadomis, turėjo teisę prašyti pakartotinės ekspertizės, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Nors apeliantas nesutiko žemės sklypą padalinti natūra, kaip priežastį nurodydamas, jog žemės sklypas praras savo vertę, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Byloje, nesant duomenų, kad padalijimas negalimas ir abiems šalims neturint galimybės mokėti piniginių kompensacijų už natūra gautą didesnės vertės turtą, teismas pagrįstai sutiko su atsakovės siūlomu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo būdu. Ieškovas nesutinka su prievole 650-ąjai individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijai (duomenys neskelbtini), tačiau reikalavimo dėl pripažinimo atsakovės asmenine prievole nereiškė. Teismas pagrįstai sprendė ir dėl dovanotų daiktų priteisimo, t.y. kad ieškovo reikalavimas grąžinti jam atsakovei dovanotus daiktus yra nepagrįstas ir, atsakovei sutikus, grąžinamas tik gėlių stovas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos teisme 2016-02-15 gautas apelianto apeliacinio skundo papildymas su priedais, kurį atsisakytina priimti, kadangi pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 str.).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo R. K. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl teismo šališkumo.

Vienu iš apeliacinio skundo argumentų ieškovas nurodo pirmosios instancijos teismo šališkumą, nors, dalyvaudamas bylos nagrinėjime, ieškovas nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai jau buvo pareiškęs ir jo pareiškimas nebuvo patenkintas (b.l. 147-153, t.4). Abejones dėl teismo šališkumo apeliaciniame skunde ieškovas grindžia ne įstatymo objektyviaisiais pagrindais, bet subjektyviuoju aspektu, motyvuojant tuo, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra visiškai kitokios negu sprendime aprašė teismas, kad teismas neteisingai jas įvertino, neatsižvelgė į ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Taigi objektyvių duomenų, keliančių abejonių teismo nešališkumu, apeliantas nepateikė. Nurodyti ieškovo argumentai dėl tam tikrų duomenų įrašymo ar neįrašymo į teismo sprendimą, atitinkamų įrodymų įvertinimo ar neįvertinimo teismo sprendime negali būti pagrindas išvadai, kad teismas buvo šališkas. Tokią praktiką formuoja ir Aukščiausiasis Teismas, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1082, konstatavo: „Teismui pateiktų įrodymų vertinimas ir nustatytų bylos aplinkybių konstatavimas yra teismo pareiga, teismas įvertina įrodymus ir pripažįsta nustatytomis aplinkybes pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą tinkamu bylos aplinkybių ištyrimu. Kai teisėjas daro išvadas apie bylos faktinių aplinkybių įrodytumą ar neįrodytumą pagal prieštaringus įrodomuosius duomenis, netiesioginius įrodymus, esant sudėtingoms bylos aplinkybėms, tai, nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai iš šalių, o teismo darytos išvados vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi ar dar kitokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo“. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nesant jokių pagrįstų įrodymų, nėra pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja pažeidė subjektyvųjį teisėjo nešališkumą.

Dėl kaltės, nutraukiant šalių santuoką, nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovo, kaip sutuoktinio, netinkamą elgesį – jo siekį ir bendravimą su kitomis moterimis, šalims esant santuokoje, jo savanorišką pasitraukimą iš šeimos 2011 m. gegužės mėn. ir visišką nesirūpinimą šeima daugiau kaip vienerius metus, atsakovės šmeižimą ir įžeidinėjimus, naudojimą prieš atsakovę psichologinį ir fizinį smurtą, žiaurų elgesį, ir pripažino, jog toks ieškovo elgesys yra priešingas gerai moralei, šeimos santykiams, sutuoktinio pagarbai šeimai, sutuoktinei, šeimos gerovės kūrimui, dėl ko padarė išvadą, kad atsakovės kaltės dėl šalių santuokos iširimo nėra, o santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovas apeliaciniame skunde ginčija teismo išvadą dėl ieškovo kaltės, nutraukiant santuoką, nustatymo. Ieškovas tvirtina, kad teismo sprendimas iš esmės motyvuotas tik atsakovės paaiškinimais ir pateiktais įrodymais, neatsižvelgiant į ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, ir ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nes iš tikrųjų santuokos iširimą nulėmė atsakovės elgesys. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardintos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog sutuoktiniai praktiškai kartu nebegyvena nuo 2011 m. gegužės mėn. pabaigos, kada ieškovas savo noru išsikėlė iš šeimos buto (duomenys neskelbtini). Taip pat iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, jų paaiškinimų teisme, duomenų iš ieškovo pažinčių svetainių, Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-02-06 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, liudytojo ikiteisminiame tyrime V. K. parodymų, jo pateiktų garso įrašų, kompaktinėse plokštelėse esančio 2012-11-06 pokalbio tarp R. K., antstole prisistačiusio asmens, I. K. ir M. K. garso įrašo bei 2014-03-04 „Lietuvo ryto“ televizijos laidos (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo, kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdyje apklaustų liudytojų M. K., A. M. parodymų nustatyta, kad atsakovės kaltės dėl šalių santuokos iširimo nėra, o šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kuris 2011 m. gegužės mėnesį, priešingai nei teigia, savo sprendimu paliko šeimą, ką, be kita ko patvirtina, paties ieškovo žinučių turinys, ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina, buvo neištikimas atsakovei, pradėjęs gyventi atskirai elgėsi kaip įsipareigojimų šeimai ir atsakovei neturintis asmuo, aktyviai ieškojo ir palaikė artimus santykius su kitomis moterimis ir tai jis pats viešai deklaravo pažinčių svetainėje, žemindavo atsakovę, demonstravo nelojalumą ir nepagarbą sutuoktinei šalių sūnaus, kitų giminių akivaizdoje, visais įmanomais būdais siekė pakenkti jai profesinėje veikloje, jos karjerai, sukompromituoti ją (tuo tikslu ieškovas, kreipėsi į UAB „Lietuvos rytas“ televiziją ir 2014-03-04 rodytoje laidoje (duomenys neskelbtini) viešai dėstė savo požiūrį į atsakovę, tą patį ieškovas darė interneto svetainėje www.komentaras.lt 2013-11-12 publikuotame straipsnyje, nepagrįstai kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją), naudojo prieš atsakovę psichologinį ir fizinį smurtą, stengdamasis įbauginti atsakovę, tuo pačiu ir žiauriai elgėsi su atsakove. Nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas nevykdė CK 3.27 straipsnyje numatytų pareigų būti lojaliam sutuoktinei, ją gerbti, remti moraliai ir materialiai, ir, atsižvelgiant į ieškovo galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, t.y. tokiu būdu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Tuo tarpu ieškovas teismui iš esmės nepateikė jokių atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo pagrindžiančių įrodymų. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtent atsakovo veiksmai lėmė santuokos iširimą.

Apeliaciniame skunde ieškovas, grįsdamas savo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, nurodo iš esmės tuos pačius argumentus ir motyvus kaip ir pirmosios instancijos teisme, t.y., kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės, dėl jos ūmaus, nesugyvenamo charakterio, nepateisinamo elgesio šeimoje, nes ji “užmiršo, kad sudarius santuoką, reikia rūpintis šeima, bandyti taikytis prie ieškovo“, dėl ko šeimoje nuolat vyko konfliktai, kuriuos pati atsakovė išprovokuodavo, kad atsakovė ieškovo atžvilgiu pradėjo elgtis itin agresyviai - naudojo dvasinį ir psichologinį smurtą, daugiau kaip vienerius metus visiškai ieškovu nesirūpina, žinodama ieškovo sveikatos būklę ir kilusias problemas, neketino jų spręsti, analizuoti nesutarimo priežastis, nesistengė spręsti šeimos išsaugojimo klausimus nuolaidų būdu, nebuvo tolerantiška, jai trūko supratimo ir moralinės pagarbos, pažeidė sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti ieškovą, būti lojaliai ir pasitikėti ieškovu, kad atsakovė pažemino ir apšmeižė ieškovą, apkaltinusi jį nesamu sunkiu nusikaltimu, ir taip stengėsi jį įbauginti, ir tuo atsakovė pažeidė lojalumo, savitarpio pagalbos ir pagarbos principus, mažėjo jos rūpinimasis šeima. Tačiau įvertinusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas iš esmės nepateikė jokių įrodymų jo nurodytiems teiginiams pagrįsti, išskyrus samprotavimus, abstrakčius pamąstymus ir spėjimus, o ne konkrečius atsakovės netinkamo elgesio pavyzdžius ir aiškiai jos kaltę patvirtinačius įrodymus.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2012-02-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstojo teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje apeliantas nepagrįstai kelia klausimą dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo tinkamumo ir atitikties pirmiau nurodytoms įrodymų vertinimo taisyklėms.

Ieškovo nurodyta SMS žinutė, rašyta ir siųsta atsakovės ieškovui, pirmosios instancijos teismo įvertinta byloje tinkamai. Kaip tvirtina bylos duomenys, ieškovas ne kartą pirmosios instancijos teisme (procesiniuose dokumentuose, paaiškinimuose žodžiu) yra pripažinęs, kad būtent jis savo sprendimu paliko raktus atsakovei, pasiėmė būtiniausius daiktus ir 2011 m. vasarą išėjo gyventi į soda, atskirai nuo atsakovės. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakove, kad nurodyta žinutė tvirtina priešingai, nei teigia ieškovas, t.y. kad atsakovė siekė išsaugoti šeimą, žinutėje formuluodama prašymą ieškovui pakeisti savo sprendimą, vėl pradėti gyventi kartu, netgi prisiimdama sau kaltę ir gailėdamasi dėl kilusio konflikto. Nepaisant to, ieškovas savo sprendimo nepakeitė ir toliau gyveno savarankišką gyvenimą, aktyviai ieškodamas artimų santykių su kitomis moterimis ir tai viešai deklaruodamas pažinčių svetainėje. Todėl atsakovės žinutę vertinti kaip akivaizdų kaltės dėl šeimos iširimo pripažinimą, nesant byloje kitų objektyvių įrodymų, teisėjų kolegija neturi jokio pagrįsto ir pakankamo pagrindo.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Nutraukus santuoką dėl ieškovo kaltės, pagrįstai netenkintas ir ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 str. 2 d.), todėl ieškovo apeliacinio skundo ir šioje dalyje tenkinti nėra pagrįsto pagrindo.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieškovo reikalavimo dėl jam iš atsakovės, kaip buvusios sutuoktinės, priteisti 100 Lt (28,96 EUR) dydžio išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, motyvuodamas tuo, kad sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą, be to ieškovas neįrodė, kad toks išlaikymas jam priklauso. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir šioje dalyje, tačiau savo nesutikimo argumentų nepagrindžia jokiais įrodymais, išskyrus teiginius apie savo silpną sveikatą, nedarbingumą ir tuo, kad jo gaunama pensija neužtikrina minimalaus pragyvenimo (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš tikrųjų CK 3.72 straipsnio 4 dalis nustato, kad sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Nagrinėjamu atveju šalių santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės, kuris pareikštu ieškiniu ir prašė priteisti išlaikymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad toks išlaikymas ieškovui nepriklauso. Nepaisant to, teisėjų kolegija sutinka ir su kitu pirmosios instancijos teismo motyvu, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą, yra siejama su prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi, o ne su jo sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Pagal teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir pan., kurias iš esmės ir nurodo ieškovas, gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ar pajamų, kad galėtų save išlaikyti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-04-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2003; 2013-07-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, neįrodė, kad jo turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t.y. neužtikrina minimalių ieškovo poreikių, ir jam reikalingas išlaikymas (CPK 178, 185 str.), todėl ieškinys ir šioje dalyje pagrįstai buvo atmestas.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo nuo gyvenimo skyrium pradžios.

Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje nuspręsta dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai (tendencingai), vertindamas byloje esančius įrodymus (pasiremdamas tik sūnaus ir atsakovės parodymais, o jo argumentus ignoruodamas), padarė išvadą, kad šalys skyriumi gyventi pradėjo 2011 m. gegužės mėn. Apelianto įsitikinimu, šalių šeimos santykiai tęsėsi iki 2013 m. liepos mėn., t.y. ieškinio teismui padavimo dienos. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

Pagal CK 3.67 straipsnio 2 dalį sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. įstatyme yra įtvirtinta galimybė taikyti turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o anksčiau, t.y. nuo tada, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium. Tokiu atveju turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių taikymas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, reiškia, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė bus dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios, o taip pat ir iš sutuoktinių sudaromų sandorių kylančioms prievolėms.

Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje suirnktų įrodymų visumą, tame tarpe ir šalių procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose žodžiu nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės, kuri nebuvo pripažinta kalta dėl šalių santuokos iširimo, reikalavimą ir nustatė, kad santuokos nutraukimas ieškovo R. K. ir atsakovės I. K. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2011 m. birželio 1 d., kai jie pradėjo gyventi skyrium. Bylos duomenys tvirtina, kad pats ieškovas yra ne kartą nurodęs byloje (pradiniame ieškinyje ir jo patikslinimuose), kad jo ir atsakovės faktinis bendras gyvenimas kartu iš esmės baigėsi 2011 m. gegužės mėnesį, kai jis neva ne savo noru, bet dėl to, kad jam buvo sudarytos nepalankios gyvenimo sąlygos gyventi šeimos bendrame bute (duomenys neskelbtini), paliko šeimą (palikęs buto raktus atsakovei ir pasiėmęs būtiniausius daiktus) ir apsigyveno sodo name (duomenys neskelbtini), o vėliau negalėjo grįžti gyventi į butą Vilniuje, nes atsakovė nedavė jam buto raktų, todėl jis iki šiol gyvena sodo name, dėl ko teismas privalės nustatyti, kad šalys kaip sutuoktiniai bendrą šeimos ūkį nustojo vesti nuo 2011 m. gegužės mėnesio. Tik paskutiniame patikslintame ieškinyje (b.l. 159, 163, t.4) ieškovas, pakartojęs, kad 2011 m. gegužės mėnesį jis buvo priverstas palikti buto raktus ir išeiti gyventi į sodą, tikėdamasis, kad atsakovė pasitaisys, nurodė, kad jų šeimos bendras gyvenimas nenutrūko iki pat ieškinio padavimo dienos. Toks ieškovo teiginių prieštaringumas pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas kritiškai, atsižvelgiant į kitus byloje esančius duomenis. Teisėjų kolegija su tokiu teismo vertinimu visiškai sutinka ir laiko jį pagrįstu.

Pareikštu ieškiniu ieškovas į dalintino turto sąrašą įtraukė automobilį (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas 2012 metais, tuo tarpu visas prievoles, susijusias su šio automobilio įsigijimu priskyrė ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jos laikytinos atsakovės asmeninėmis prievolėmis. Be to tiek ieškovas, tiek atsakovė, kaip tvirtina bylos duomenys, ne kartą žodžiu teismo posėdžiuose nurodė, patvirtino ir liudytojai M. K. bei A. M., kad ieškovas savo iniciatyva 2011 m. gegužės mėnesį paliko šeimą ir išėjo iš namų, įsižeidęs, kaip jis pats paaiškino, dėl šeimos narių nesiskaitymo su jo nuomone, o būtent, nesutikęs su sūnaus M. K. sprendimu pirkti automobilį BMW. Aplinkybę, kad negyvena kartu su atsakove nuo 2011 m. birželio mėnesio, pats ieškovas nurodė ikiteisminio tyrimo metu, kas nurodyta Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-02-06 nutarime, taip pat savo skelbimuose pažinčių svetainėse. Kitaip vertinti nurodytus įrodymus, nei įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad po 2011 m. birželio 1 d. vyko atskiri šalių susitikimai ar bendravimas telefonu, kurių neneigė ir atsakovė, taip pat tai, kad atsakovė, siekdama išsaugoti šeimą, bandydama atkurti bendravimą bei gerus santykius su ieškovu, leido jam kurį laiką naudotis jos lizingo būdu įsigytu automobiliu (duomenys neskelbtini), nėra pakankamu įrodymu, kad šalys ir po 2011-06-01 gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį. Kaip nurodoma teismo sprendime, pats ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad jis nuo 2011 m. gegužės mėnesio, kaip jis išsireiškė, atsiribojo nuo šeimos, taip pat – ir sūnaus, nuo giminių, su niekuo nebendrauja ir, jo teigimu, bendraus tik pasibaigus šiai bylai; nurodė, kad buvo keli susitikimai su atsakove, kurie baigėsi konfliktais, paskutinis konfliktas su atsakove įvyko sode 2012 m. pabaigoje, o su sūnumi – taip pat sode 2012 m. rugsėjo mėnesį, po ko jų santykiai visiškai nutrūko. Taigi yra pakankamas ir pagrįstas pagrindas konstatuoti, kad nuo 2011-06-01 nutrūko šalių ūkio bendras tvarkymas, dėl ko pagrįstai šalims santuokos nutraukimo teisines pasekmes teismas taikė nuo gyvenimo skyrium momento, t.y. nuo 2011-06-01.

Dėl garažo pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe.

Ieškovas prašė pripažinti jo asmenine nuosavybe iki šalių santuokos sudarymo įgytą dvigubą metalinį garažą, esantį Rokiškio r. sav., Juozapavos k., savo reikalavimą grįsdamas metalinio garažo nuotrauka ir 1991-01-16 metalinio garažo pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp S. S. ir ieškovo R. K., kopija, kurioje nurodyta, kad ieškovas iš S. S. už 300 rub. perka metalinį garažą 6,10 x 3,5 išmatavimų, esantį (duomenys neskelbtini) metalinių garažų masyve. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė (iš atsakovės parodymų ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-06-12 išrašo), kad nurodytas garažas nėra nei šalių bendroji jungtinė nuosavybė, nei ieškovo ar atsakovės asmeninė nuosavybė, todėl jo neįtraukė į dalintino turto sąrašą ir nedalino tarp sutuoktinių santuokos nutraukimo byloje (CK 3.116 str. 1 d., 3.118 str. 1 d.). Ieškovas su tuo nesutinka, tačiau apeliaciniame skunde nepateikia jokių naujų argumentų ar įrodymų, kurie nebūtų buvę pateikti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme. Dėl to teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-06-12 išrašas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra oficialus įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Šiame dokumente nurodytos aplinkybės nebuvo paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, todėl laikytynos įrodytomis ir pagrįstomis. Be to šie duomenys yra teisingi ir pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, nes nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl garažo pripažinimo asmenine nuosavybe atmetami.

Dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo.

Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su dalintino sutuoktinių bendro turto verte, kuria remdamasis pirmosios instancijos teismas padalijo santuokoje įgytą turtą natūra, o taip pat nesutinka su teismo nustatytu turto padalijimo būdu. Apeliantas teigia, kad šioje dalyje, priimdamas sprendimą, teismas visiškai ignoravo jo pateiktus įrodymus bei paaiškinimus ir vadovavosi išskirtinai tik atsakovės pateiktais įrodymais bei jos ir suinteresuotų liudytojų paaiškinimais. Teisėjų kolegija ir šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai ir įrodymų vertinimą bei įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.

Bylos duomenys tvirtina, kad byloje, esant šalių nesutarimui dėl dalintino santuokinio turto vertės, buvo atliktos teismo paskirtos nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės ekspertizės. Duomenų, kad ekspertizės būtų buvę atliktos netinkamai, byloje nėra (šalys nekėlė klausimo nei dėl papildomos, nei dėl pakartinės ekspertizės paskurimo). Pirmosios instancijos teismas ekspertų išvadas įvertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir pagrįstai jomis vadovavosi (CPK 185, 218 str.), kadangi, konstravus, kad šalims santuokos nutraukimo teisinės pasekmės taikytinos nuo gyvenimo skyrium momento, t.y. nuo 2011-06-01, jos atitiko įstatymo reikalavimą nustatyti dalintino turto vertę šalių gyvenimo skyrium pradžios datai (CK 3.119 str., 3.67 str.). Dėl šios priežasties teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovo pateiktomis UAB „Capital vertinimas“ konsultacijomis dėl byloje dalintino nekilnojamojo turto kainos, kadangi jose nustatyta labiausiai tikėtina kaina rinkoje 2012 m. rugpjūčio 20 dienai. Apeliantas, nurodydamas, kad ekspertizės metu nustatyti duomenys yra nepagrįsti ir neatitinka tikrosios nekilnojamųjų daiktų vertės, šio savo teiginio iš esmės niekuo nepagrindžia, išskyrus UAB „Capital vertinimas“ konsultacijas, kurios nagrinėjamu atveju dėl aukščiau nurodytų motyvų negalėjo būti taikytos.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai rėmėsi ir kilnojamojo turto ekspertizės akte nurodytomis turto vertėmis, nes šalys dėl šių daiktų vertės nesutarė, ieškovas, nurodydamas minėto kilnojamojo turto vertes, nepateikė nei jo nurodomų verčių pagrindimo, nei šių daiktų nurodomas vertes pagrindžiančių patikimų įrodymų (CPK 12, 178 str.). Dėl šalių nurodytų kilnojamojo turto verčių prieštaringumo, teismas pagrįstai nesivadovavo nė vienos iš šalių nurodytu santuokoje įgyto turto vertinimu.

Nagrinėjamoje byloje šalys taip pat nesutarė dėl turto padalijimo būdo, konkrečiai dėl 0,1517 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini): ieškovas prašė priteisti jį natūra jam, atsakovė padalinti dalimis - jai 26/69 dalis, ieškovui – 43/69 dalis šio žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sutiko su atsakovės siūlomu šalių žemės sklypo Tarandės k. padalijimo būdu, konstatavęs, kad byloje nėra įrodymų, jog toks padalijimas negalimas, bei, atsižvelgiant į tai, kad abi šalys neturi šiuo metu galimybės mokėti piniginių kompensacijų už natūra gautą didesnės vertės turtą, o prioritetas pagal įstatymą skiriamas turto padalijimui natūra. Teisėjų kolegija tokiam padalijimui iš esmės pritaria, nes ieškovas, nesutikdamas su teismo padalijimu ir teigdamas, kad sklypo padalinti negalima, nes jis praras savo vertę, jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme (CPK 12, 178 str.), o vien tik ieškovo atitinkamai argumentai nėra pakankami nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (2004-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2012-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.), kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tik tais atvejais, kai padalijimas natūra yra negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą, turtas nedalijamas natūra. Tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra konstatuotos ir įrodytos.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog šalys turi vieną bendrą kreditorių - (duomenys neskelbtini), kuriam šalys turi solidarią prievolę sumokėti 4 430,61 EUR (15 298 Lt) įmoką išlaidoms, susijusioms su jiems priklausančiu 0,1517 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), apmokėti. Apelianto teigimu, jis tiesiogiai jokių pretenzijų iš šio kreditoriaus nėra gavęs, taip pat šis kreditorius nėra kreipęsis dėl skolos į teismą. Tačiau, kaip tvirtina bylos duomenys (650-osios individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko V. R. 2013-04-15 pranešimas R. K.), abi šalys, būdamos žemės sklypo Tarandėje bendraturčiais, turi solidarią pareigą mokėti išlaidas, susijusias su bendro naudojimo objektų priežiūra. Šalių skolą kreditoriui (duomenys neskelbtini) 2013 m. balandžio 1 d. sudarė: einamųjų kasmetinių įmokų bendrijai už 1997-2012 m. mokėjimas – 2 840 Lt; tikslinių įmokų už gatvių, el. tinklų projektavimą, statybą mokėjimas– 12 093 Lt, už gatvių apšvietimo tinklų projektavimą ir statybą - 365 Lt, iš viso 15 298 Lt. Nutraukiant šalių santuoką bei padalijant jų bendrą turtą natūra, konkrečiai ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šalys lieka šio žemės sklypo bendraturčiais, todėl ir prievolė aptariamam kreditoriui yra bendra šalių prievolė, kurią šalys ir po santuokos nutraukimo privalo vykdyti bendrai.

Dėl dovanotų daiktų grąžinimo.

Pareikštu ieškiniu ieškovas prašė grąžinti jam iš atsakovės jo padovanotus daiktus - vestuvinį žiedą, auksinį kryželį, kompaktinį diską apie atsakovę, gėlių stovą ir ieškovo fotonuotraukas. Atsakovė sutiko gražinti ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu grąžino ieškovui gėlių stovą. Kitų daiktų teismas negrąžino, vadovaudamasis tuo, kad šalių santuoka nutraukiama dėl ieškovo kaltės, todėl jo reikalavimas grąžinti atsakovei dovanotus daiktus yra nepagrįstas (CK 3.70 str. 3 d.). Apeliantas su tuo nesutinka, tačiau teisėjų kolegija apelianto nesutikimą atmeta, kadangi įstatyme nurodyta pareiga grąžinti dovanas yra siejama išskirtinai su sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo. Nagrinėjamu atveju, nenustačius atsakovės kaltės dėl šalių santuokos nutraukimo, nėra jai ir pareigos grąžinti dovanas. Be to vestuvinis žiedas negrąžinamas net ir konstatvus kaltę (CK 3.70 str. 3 d.).

Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, todėl teismo sprendimo panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo (CPK 320 str.). Paliekant nepakeistu pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo peržiūrėti (pakeisti) bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme.

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui jo turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str.). Tačiau iš ieškovo priteisiamos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 800 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. K. 800 EUR (aštuonis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei I. K..

Atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui Vilniaus apygardos teisme 2016-02-15 gautą ieškovo (apelianto) R. K. apeliacinio skundo papildymą su priedais.

Teisėjai Henrichas JaglinskisAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė