Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo technologijų projektai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-425-372/2020 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo technologijų projektai“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo G. G., ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo technologijų projektai“ priešieškinį ieškovui R. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vėjo technologijų projektai“ 140 000 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad jis ir atsakovė 2018 m. birželio 5 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2018-06-05 (toliau – rangos sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo savo jėgomis, darbo priemonėmis ir medžiagomis atlikti elektros energiją gaminančios vėjo elektrinės įrengimo darbus žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir juos (iki 2018 m. rugpjūčio 15 d.) perduoti ieškovui, o ieškovas įsipareigojo atliktus darbus priimti ir apmokėti (rangos sutarties 1.1, 2.1 papunkčiai). Sutarties šalys patvirtino, kad dar iki rangos sutarties pasirašymo, atsakovė pradėjo vėjo elektrinės rangos darbus, kuriuos įsipareigojo vykdyti vadovaudamasi darbų atlikimo terminais (rangos sutarties 7.1 papunktis). Ieškovas 2018 m. gegužės 3 d. ir 2018 m. birželio 5 d. sumokėjo atsakovės atstovui G. G. (trečiajam asmeniui) 100 000 Eur avansą, tačiau atsakovė sutartų darbų pagal rangos sutartį neatliko ir negrąžino sumokėto 100 000 Eur avanso.

3. Ieškovas ir atsakovė 2019 m. rugsėjo 4 d. pasirašė taikos sutartį (toliau – taikos sutartis), kuri buvo patvirtinta Telšių apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6074-636/2019. Taikos sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 140 000 Eur iki 2019 m. gruodžio 4 d. Nurodė, kad 140 000 Eur sumą sudaro trečiojo asmens negrąžintas ieškovo sumokėtas 100 000 Eur avansas, 10 000 Eur delspinigiai pagal rangos sutarties 17.2.1 papunktį, 30 000 Eur bauda pagal rangos sutarties 17.2.2 papunktį.

4. Atsakovei neįvykdžius taikos sutarties sąlygų, ieškovas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-249-883/2020 atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-6074-636/2019 ir atsisakė tvirtinti taikos sutartį. Nurodė, kad nors Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi taikos sutartis neteko res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, tačiau tarp šalių ji išlieka galiojančiu susitarimu.

5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad rangos sutartyje nebuvo susitarta dėl sutarties kainos, nes ieškovas norėjo įsigyti vėjo elektrinę už 350 000 Eur, o atsakovė pasiūlė vėjo elektrinės darbus atlikti už 550 000 Eur be PVM arba 665 500 Eur su PVM. Atsakovė 2020 m. kovo 17 d. pranešimu informavo ieškovą, kad taikos sutartis nutraukiama, nes rangos sutartyje nebuvo susitarta dėl vėjo elektrinės darbų kainos ir visi jos priedai buvo nepasirašyti ieškovo.

6. Ieškovas nepagrįstai prašo priteisti 10 000 Eur delspinigius ir 30 000 Eur baudą, nes rangos sutartyje nebuvo susitarta dėl darbų kainos. Ieškovas nesutiko su atsakovės pasiūlyta darbų kaina, todėl atsakovė nėra atsakinga, kad rangos sutartis nebuvo įvykdyta. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad jis 100 000 Eur avansą sumokėjo būtent atsakovei.

7. Atsakovė 2020 m. balandžio 16 d. pareiškė priešieškinį ir prašė pripažinti ieškovo ir atsakovės sudarytą taikos sutartį negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento).

8. Nurodė, kad atsakovė negavo ieškovo pasirašytos taikos sutarties, todėl atsakovė negalėjo išreikšti valios dėl jos patvirtinimo. Atsakovė, pasirašydama taikos sutartį, suklydo, nes nesuvokė ir nežinojo, kad pagal rangos sutartį jai gali kilti pareiga mokėti baudą ir delspinigius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnis). Taip pat taikos sutartimi buvo nuspręsta dėl trečiojo asmens (G. G.) teisių (CK 1.81 straipsnis).

9. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė neįrodė paties suklydimo fakto pasirašant taikos sutartį, nes atsakovė iš esmės teigia, kad ji nežinojo taikos sutarties sąlygų. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kuriomis įrodinėjamas suklydimo faktas, įvyko tik po to, kai ieškovas inicijavo vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo procesą, todėl pripažinti taikos sutartį negaliojančią kaip sudarytą suklydus nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindų. Atsakovė taip pat neįrodė, kaip konkrečiai pasireiškė trečiojo asmens teisių pažeidimas šalims pasirašius taikos sutartį, kokias neigiamas pasekmes šiam asmeniui gali sukelti tolesnis taikos sutarties galiojimas. Pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-249-883/2020 atnaujino bylos procesą ir atsisakė tvirtinti taikos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 26 d. sprendimu: 1) ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovės 140 000 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 23 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, 2) nutraukė civilinės bylos dalį pagal atsakovės priešieškinį.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo faktą, kad ieškovas perdavė atsakovei 100 000 Eur avansą, kuris turi būti gražinamas, nes atsakovė neatliko rangos sutartyje sutartų darbų.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal rangos sutarties 17.2.2 papunktį atsakovei nustatytu terminu neatlikus visų sutartų vėjo jėgainės įrengimo darbų, ieškovui atsirado teisė reikalauti, jog atsakovė sumokėtų 30 000 Eur baudą ieškovui, nes rangos sutartis buvo neįvykdyta dėl esminių jos pažeidimų. Taip pat nustatė, kad pagal rangos sutarties 17.2.1 papunktį, atsakovei tinkamai ir laiku neatlikus vėjo jėgainės įrengimo darbų, atsakovė įsipareigojo mokėti 0,06 proc. dydžio delspinigius nuo sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną, iki vėjo jėgainės įrengimo darbai bus tinkamai atlikti, tačiau neviršijant 180 kalendorinių dienų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė, tinkamai neįvykdžiusi rangos sutarties, privalo atlyginti ieškovui patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (30 000 Eur baudą ir 10 000 Eur delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

13. Pirmosios instancijos teismas civilinės bylos dalį pagal atsakovės priešieškinį nutraukė, nustatęs, kad Telšių apylinkės teismas 2020 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eA2-460-721/2020 jau buvo išsprendęs klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

14. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. papildomu sprendimu ieškovui iš atsakovės priteisė 2 063 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

15.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą, nes 2020 m. gegužės 19 d. vykusiame parengiamajame posėdyje nepriėmė sprendimo dėl bylos nagrinėjimo iš esmės ir nustatė kitą posėdžio datą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 232 straipsnis). Taip pat, parengiamojo posėdžio metu įtraukus į bylą trečiuoju asmeniu G. G., jam nebuvo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti.

15.2. Teismas, nenurodęs jokių motyvų ir nutraukęs civilinės bylos dalį pagal atsakovės priešieškinį, pažeidė procesines teisės normas (CPK 270, 331 straipsniai).

15.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jokių rangos sutarties pažeidimų nepadarė, vėjo jėgainę pastatė ir pardavė kitam juridiniam asmeniui, nes ieškovas atsisakė pasirašyti rangos sutarties priedą Nr. 2, kuriame buvo nurodyta sutarties kaina ir atsiskaitymo tvarka.

15.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės 30 000 Eur baudą ir 10 000 Eur delspinigius. Pagal rangos sutarties 17.2.2 papunktį užsakovui (ieškovui) nutraukus rangos sutartį dėl rangovo (atsakovės) esminio sutarties pažeidimo, rangovas atlygina visus užsakovo nuostolius ir sumoka 30 000 Eur baudą. Ieškovas rangos sutarties nenutraukė, ją nutraukė atsakovė, todėl ieškovas negalėjo reikalauti, kad atsakovė sumokėtų baudą ir delspinigius.

15.5. Ieškovas nėra pasirašęs rangos sutarties priedo Nr. 2, kuriame nurodyta statybos darbų kaina, todėl elgdamasis nesąžiningai ir norėdamas nuslėpti tikrąją sutarties kainą, siekia neteisėtai pasipelnyti atsakovės sąskaita.

2. Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

16.1. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas, vienašališkai nenutraukęs rangos sutarties, neturi teisės reikalauti, jog atsakovė grąžintų avansą ir sumokėtų netesybas. Vadovaujantis CK 6.221 straipsnio 2 dalimi, vienašališkas rangos sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl rangos sutarties neįvykdymo, bei netesybas.

16.2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad nepasirašius rangos sutarties priedo Nr. 2, rangos sutartis negalėjo būti laikoma sudaryta, tačiau apeliaciniame skunde, pakeitusi poziciją, nurodo, jog sutartis buvo sudaryta, tačiau buvo pažeista paties ieškovo.

16.3. Atsakovė Panevėžio apylinkės teisme (aktualus civilinės bylos Nr. e2-118-400/2021) yra pareiškusi ieškinį ieškovui dėl 30 000 Eur baudos priteisimo pagal rangos sutartį, todėl ši aplinkybė patvirtinta, kad atsakovė pripažįsta, jog rangos sutartis buvo sudaryta.

16.4. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad rangos sutartis negalėjo būti laikoma sudaryta, nes joje nebuvo susitarta dėl sutarties kainos. Pagal rangos sutarties 15.6.1 papunktį galutinis atsiskaitymas su atsakove buvo numatytas po visiško vėjo jėgainės įrengimo darbų atlikimo, todėl rangos sutarties priedų nepasirašymas negalėjo daryti įtakos atsakovės prievolių pagal rangos sutartį vykdymui.

16.5. Atsakovė, praėjus daugiau nei metams po rangos sutarties sudarymo, pasirašydama taikos sutartį, nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl rangos sutarties priedų nepasirašymo ar kitokių iš rangos sutarties kylančių įsipareigojimų netinkamo vykdymo.

16.6. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė trečiojo asmens teisių, nes jam buvo įteiktas šaukimas į teismo posėdį, kuriame jis dalyvavo bylą nagrinėjant iš esmės.

16.7. Pirmosios instancijos teismas, nutraukęs civilinės bylos dalį pagal atsakovės priešieškinį, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, tačiau priėmė iš esmės pagrįstą sprendimą. Taikos sutartis nebuvo ieškovo pareikšto ieškinio savarankišku faktiniu pagrindu, todėl, nustačius atsakovės prievolę grąžinti pagal rangos sutartį gautą avansą bei iš sutarties kylančios civilinės atsakomybės sąlygas, priešieškinis turėjo būti atmestas.

3. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 20 d. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos. Prašyme nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

17.1. Atsakovei tapo žinoma, kad ieškovas siekė įsigyti kitą žemės sklypą ir vėjo jėgainę, nes UAB „Ensiger“, kurios direktorius yra ieškovas, 2019 m. birželio 25 d. įsigijo žemės sklypą su vėjo jėgaine, adresu (duomenys neskelbtini).

17.2. Atsakovė siūlė ieškovui statyti vėjo jėgainę žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė ir vystė vėjo jėgainių projektą, t. y. pagal rangos sutartį.

17.3. Nauji įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovei žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pagal rangos sutartį turėjo būti pastatyta vėjo jėgainė, nepriklausė.

4. Ieškovas 2020 m. gruodžio 16 d. pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo ir prašo nevertinti ir atmesti atsakovės prašymą. Nurodo, kad atsakovės pateikti įrodymai nėra nauji ir galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovo ieškinys bei nutraukta bylos dalis pagal apeliantės priešieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas atsakovės apeliacinio skundo argumentais

7. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad apeliantė ir ieškovas 2018 m. birželio 5 d. sudarė statybos rangos sutartį, kurios pagrindu apeliantė įsipareigojo savo jėgomis, darbo priemonėmis ir medžiagomis atlikti elektros energiją gaminančios vėjo elektrinės – Enercon E70/E66/18.70, galia 1800 kW, bokšto aukštis 70 m., rotoriaus diametras 70 m., serijinis Nr. 702023, įrengimo darbus žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir juos iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. perduoti ieškovui, o ieškovas įsipareigojo atliktus darbus priimti ir apmokėti (rangos sutarties 1.1, 2.1 papunkčiai). Sutarties šalys patvirtino, kad dar iki rangos sutarties pasirašymo, apeliantė pradėjo vėjo elektrinės rangos darbus, kuriuos įsipareigojo vykdyti vadovaudamasi darbų atlikimo terminais (rangos sutarties 7.1 papunktis).

8. Pagal sutarties 15.1. papunktį už tinkamai ir laiku vykdomus darbus užsakovas (ieškovas) sumoka rangovui (apeliantei) sutarties kainą, kuri yra lygi šios sutarties „Darbų sąmata“ (Priedas Nr. 2) nurodytų darbų kainų sumai. Pagal sutarties 15.6.1. papunktį atsiskaitymas turėjo būti vykdomas tokia tvarka: „užsakovas už visus rangovo atliekamus darbus įsipareigoja tą pačią dieną, kai sklypas su statiniais notariškai perrašomas užsakovui, kai rangovas yra atlikęs, o užsakovas darbų atlikimo aktu yra priėmęs visus sutartyje numatytus darbus, Vėjo elektrinė yra veikianti, gamina ir į tinklus tiekia elektros energiją ir užsakovo vardu yra pasirašyta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis su ESO (Elektros tinklų skirstomųjų tinklų operatoriumi) arba kitu nepriklausomu elektros energijos pirkėju – pardavėju“.

9. Sutarties šalys susitarė, kad apeliantė praleidusi tiek tarpinius darbų atlikimo terminus, tiek galutinį darbų atlikimo terminą moka 0,06 proc. dydžio delspinigius nuo Sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną tol, kol darbai bus tinkamai atlikti (sutarties 17.2.1. papunktis). Užsakovui (ieškovui) nutraukus sutartį dėl rangovo (apeliantės) įvykdyto esminio sutarties pažeidimo, rangovas atlygina visus užsakovo patirtus nuostolius ir sumoka 30 000 Eur baudą.

10. Ieškovas 2018 m. gegužės 3 d. ir 2018 m. birželio 5 d. sumokėjo grynaisiais pinigais trečiajam asmeniui (atsakovo atstovui G. G.) 100 000 Eur avansą, tačiau atsakovė sutartų darbų pagal rangos sutartį neatliko ir negrąžino sumokėto 100 000 Eur avanso.

11. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2018 m. birželio 5 d. sutarties priedą Nr. 2, kuriame nurodyta, kad sutarties kaina yra – 350 000 Eur. Apeliantė pateikė duomenis (sutarties priedas Nr. 2), pagal kurį sutarties kaina buvo 650 000 Eur.

12. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, sutarties sudarymo dieną (2018 m. birželio 5 d.), žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), priklausė UAB „Benko servisas“.

13. Ieškovas ir apeliantė 2019 m. rugsėjo 4 d. pasirašė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Telšių apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6074-636/2019. Taikos sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 140 000 Eur iki 2019 m. gruodžio 4 d.

14. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Telšių apylinkės teismas 2020 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-460-721/2020 UAB „Vėjo technologų projektai“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-6074-721/2019 atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-249-883/2020 panaikino Telšių apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-6074-721/2019 ir atsisakė tvirtinti taikos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020 panaikino Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tvirtinti UAB „Vėjo technologijų projektai“ ir R. K. 2019 m. rugsėjo 4 d. sudarytą taikos sutartį, ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti Telšių apylinkės teismui, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria atnaujintas procesas civilinėje byloje, paliko nepakeistą. Telšių apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-6355-1139/2020 atsisakė tvirtinti taikos sutartį, nes UAB „Vėjo technologijų projektai“ nebuvo išreiškusi valios patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

15. Apeliaciniu skundu apeliantė iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir atliktą įrodymų vertinimą dėl sudarytos sutarties – sutarties turinio ir tikrosios šalių valios. Apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš apeliantės 100 000 Eur avansą, 30 000 Eur baudą ir 10 000 Eur delspinigius, nenustatęs sutarties kainos ir dėl kieno kaltės nebuvo įvykdyta sutartis. Taip pat apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė priešieškinio reikalavimo ir nepasisakė dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

16. Teismas sprendimą gali grįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis), o reikalavimai teismo sprendimo turiniui yra nustatyti CPK 270 straipsnyje. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nurodyta, iš kokių elementų turi susidaryti motyvuojamoji teismo sprendimo dalis, t. y. sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi. Tokio turinio teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimą (CPK 263 straipsnis).

17. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytų bylos faktinių aplinkybių kontekste (nutarties 21–28 punktai) sutiktina su apeliantės apeliacinio skundo argumentais (nutarties 29 punktas), jog pirmosios instancijos teismas tinkamai netyrė ir nevertino byloje faktinių aplinkybių.

19. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, pažymėjo, kad pagal byloje esančius duomenis ieškovas buvo atlikęs du avansinius mokėjimus po 50 000 Eur trečiajam asmeniui (apeliantės direktoriui). Tačiau teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su sutarties sudarymu ir vykdymu, t. y. nesiaiškino, ar žemės sklypas, kuriame turėjo būti pastatyta vėjo jėgainė, priklausė apeliantei, nes kaip matyti iš sutarties priedo Nr. 3, apeliantė buvo įsipareigojusi iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. parduoti žemės sklypą ieškovui, nors VĮ Registrų centro duomenimis sutarties vykdymo laikotarpiu žemės sklypas apeliantei jau nepriklausė (nutarties 26 punktas), o apeliantė teigia, kad sutartimi buvo tartasi dėl visai kito žemės sklypo, kuriame turėjo būti pastatyta vėjo jėgainė, tik ji suklydo sutartyje nurodydama žemės sklypą, kuriame turėjo būti pastatyta vėjo jėgainė.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal rangos sutarties 17.2.1. papunktį rangovas kiekvieną kartą uždelsęs tinkamai ir laiku atlikti darbus, t. y. praleidęs tiek tarpinius darbų atlikimo terminus, tiek galutinį darbų, atlikimo terminą nustatytus, šios sutarties priede Nr. 3 „Darbų atlikimo grafikas“, moka 0,06 procentų dydžio delspinigius nuo sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną tol, kol darbai bus tinkamai atlikti. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį ieškovo reikalavimą ir priteisdamas ieškovui iš apeliantės 10 000 Eur delspinigių, nenustatė sutarties kainos, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas įrodinėjo, jog sutarties kaina yra 350 000 Eur, apeliantė – 650 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, neaišku, kokiais kriterijais buvo paskaičiuota delspinigių suma, todėl pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas priteisė delspinigius, nenustatęs pagrindo delspinigių sumai apskaičiuoti.

21. Taip pat, pagal sutarties 17.2.2 papunktį užsakovui (ieškovui) nutraukus rangos sutartį dėl rangovo (atsakovės) esminio sutarties pažeidimo, rangovas įsipareigojo atlyginti visus užsakovo nuostolius ir sumokėti 30 000 Eur baudą. Ieškovas rangos sutarties nenutraukė, ją nutraukė apeliantė, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino ir nepasisakė, ar šių aplinkybių pagrindu ieškovas galėjo / negalėjo reikalauti, kad apeliantė sumokėtų baudą.

22. CPK 293 straipsnis numato bylos nutraukimo pagrindus. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išvados nutraukti bylos dalį dėl priešieškinio nepagrindė teisės norma ir motyvais, tik nurodė, kad neturi reikšmės atsakovės siekis nuginčyti taikos sutartį, kadangi ji visiškai prieštarauja ieškovo reikalavimui, išdėstytam ieškinyje, be to, kitoje byloje jau buvo išspręstas klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir šiuo metu klausimas nagrinėjamas kasacinėje instancijoje.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinė byla buvo pradėta ieškovui pareiškus ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo, nurodant ieškinio pagrindą – ne tik rangos sutarties, bet ir šalių taikos sutarties sudarymo aplinkybes, o atsakovė pareiškė priešieškinį nurodydama, jog šalys, nors ir sudarė taikos sutartį, tačiau atsakovė nebuvo tinkamai išreiškusi valios sudaryti tokią sutartį, todėl nesutiko jos tvirtinti teisme supaprastinta tvarka.

24. CK 6.983 – 6.986 straipsnių nuostatos reglamentuoja taikos sutarties sudarymo teisines pasekmes bei taikos sutarties pripažinimo negaliojančia atvejus. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad šalys, pasirašiusios taikos sutartį dėl rangos sutarties vykdymo ir nutraukimo teisinių pasekmių siekė išspręsti kilusį ginčą, tačiau tokios taikos sutarties pakartotinai bylą išnagrinėjęs Telšių apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi nepatvirtino, nustatydamas, jog atsakovė aiškiai neišreiškė valios taikos sutartį patvirtinti supaprastinta tvarka, be to, yra iškelta atskira byla dėl taikos sutarties nuginčijimo.

25. Ta aplinkybė, kad šalių sudaryta taikos sutartis nėra patvirtinta teismo, savaime nedaro sutarties negaliojančia. Tokiu atveju taikos sutartis, kaip sandoris, gali būti ginčijama bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, ką ir siekė padaryti šioje byloje atsakovė, pareikšdama priešieškinį.

26. Nagrinėjamu atveju pripažinus, jog ieškovas rėmėsi ir taikos sutarties sąlygomis (siekė jomis remtis, skųsdamas teismo procesinius sprendimus kasacine tvarka), t. y. nurodė dalį faktinių aplinkybių, sudarančių ieškinio pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismas, priėmęs priešieškinį dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, kurio išsprendimas gali turėti įtakos ieškinio (jo dalies) (ne)tenkinimui ir jo iš esmės nenagrinėjęs, pažeidė CPK 143 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nepagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį.

27. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

28. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytų tarp šalių vykusio ginčo dėl taikos sutarties tvirtinimo civilinių bylų išnagrinėjimo rezultatas ir neištirtų aplinkybių mastas, kartu ir dėl nenagrinėto priešieškinio (faktinių aplinkybių, reikšmingų atsakovės prievolei grąžinti sumokėtą avansą, mokėti netesybas, nutarties 33–36 punktai) bei pobūdis, leidžia daryti išvadą, kad byla apeliacinėje instancijoje turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi ir naujais aspektais. Tai teikia pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

29. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismas turės spręsti ir dėl apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų priėmimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.