- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-25
- Bylos Nr.
- e2-875-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00055-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo technologijų projektai“
- Ieškovas
- R. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo technologijų projektai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo R. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-425-372/2020 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo technologijų projektai“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vėjo technologijų projektai“ 140 000 Eur skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį 140 000 Eur sumai kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovei priklausančius vertybinius popierius ir / ar pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Teigia, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo atsakovei UAB „Vėjo technologijų projektai“ 140 000 Eur sumai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, nustatant, kad atsakovei leidžiama areštuotas pinigines lėšas naudoti atsiskaitymui su ieškovu bei mokant įstatymų nustatytus mokesčius.
4. Teismas sprendė, kad ieškinys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste yra preliminariai pagrįstas.
5. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo, teismas pažymėjo, kad atsakovė turi neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, jos elgesys yra nesąžiningas, atsakovė vengia atsiskaityti su ieškovu, be to, ji gali siekti apsunkinti teismo sprendimo vykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė UAB „Vėjo technologijų projektai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas, kadangi ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė negrąžino sumokėto avanso. Atsakovė jokio avanso iš ieškovo nėra gavusi.
6.2. Ieškovas nepagrindė realios grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nėra pateikti įrodymai, kurie pagrįstų galimą atsakovės nesąžiningumą, ketinimą slėpti ar perleisti savo turtą.
Atsiliepimas
7. Ieškovas R. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nevertina visų byloje esančių įrodymų ir aplinkybių, o tik nustato, ar ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
7.2. Atsakovė su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų dėl savo finansinės padėties bei nepaneigė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
10. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2020 m. kovo 17 d. pranešimo dėl taikos sutarties nutraukimo kopiją, 2020 m. kovo 17 d. pranešimo dėl rangos sutarties nutraukimo kopiją, 2018 m. birželio 5 d. statybos rangos sutarties kopiją, Priedo Nr. 2 prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė 2019 m. gruodžio 19 d. turto aprašo kopiją, antstolio patvarkymo kopiją, Turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją.
11. Atsižvelgdamas į tai, kad nauji įrodymai yra susiję su atsakovės turtinės padėties bei pareikšto ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimu, šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kas yra tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga ir kokia apimtimi ji turi būti nustatyta sprendžiant tokį procesinį klausimą, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Teismas, vertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018, 2019 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019).
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018).
15. Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Vėjo technologijų projektai“ 140 000 Eur skolą. Šį savo reikalavimą ieškovas grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kad šalys pasirašė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti elektros energiją gaminančios vėjo elektrinės įrengimo darbus. Ieškovas sumokėjo atsakovei avansą, visi darbai turėjo būti baigti iki 2018 m. rugpjūčio 15 d., tačiau iki nustatyto termino bei ieškinio pareiškimo dienos atsakovė darbų neatliko ir neperdavė pagal sutartį sutartų darbų (žemės sklypo su įrengta vėjo elektrine), negrąžino sumokėto avanso.
16. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareikšto ieškinio forma ir turinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, ar kad ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną arba objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą. Priešingai, ieškovas ieškinyje ne tik nurodė faktinį pagrindą, t. y. išdėstė aplinkybes ir pateikė argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimą atsakovei, bet nurodė ir teisinį pagrindą. Taip pat ieškovas pateikė įrodymus, kurie, ieškovo manymu, pagrindžia ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimą, duomenų dėl ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo nenustatė.
17. Apelianto atskirojo skundo argumentas, kad atsakovė nėra gavusi ieškovo sumokėto avanso, įtakos ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimui neturi. Apeliantė nepagrįstai siekia išplėsti preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo ribas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos, pakankamumas ir / ar jų įrodomoji reikšmė yra fakto, kuris konstatuojamas tik išnagrinėjus ginčą iš esmės pagal įrodinėjimo proceso taisykles, nustatytas CPK, klausimas. Toks faktas nenustatomas sprendžiant vien tarpinį procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Kaip nurodyta pirmiau, ieškinio preliminaraus pagrįstumo pripažinimui teismui pakanka tik įsitikinti, ar šis procesinis dokumentas yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie argumentai pagrindžiami įrodymais. Be to, akcentuotina, jog šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį atsakovei tenkino (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Esant situacijai, kai ieškovo ieškinys nors ir neįsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu yra tenkintas, konstatuoti, jog ieškinys yra preliminariai nepagrįstas nėra pagrindo.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
18. Apeliantė taip pat ginčija ir teismo nustatytą antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, t. y. grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jos turtui nebūtų taikomi laikini ribojimai disponuoti turtu, piniginėmis lėšomis ar turtinėmis teisėmis. Savo poziciją grindžia tuo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie apeliantės nesąžiningą elgesį. Šie atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti.
19. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovės turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovės elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės.
20. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017). Visgi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovei, t. y. būtent ji turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovei nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo šiuo aspektu (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip matyti, apeliantė, turėdama galimybę paneigti pirmosios instancijos teismo motyvus dėl jai pareikštos didelės ieškinio sumos, jokių tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė.
21. Taip pat pažymėtina, kad aktualioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Nagrinėjamu atveju vertinant ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumą ir pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi ne vien ieškinio sumos kriterijumi, bet ir byloje esančių įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad atsakovė galimai buvo nesąžininga po taikos sutarties su ieškovu sudarymu, neįvykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sumokėti ginčo sumą iki 2019 m. gruodžio 4 d., o priešingai, inicijavo teisminį ginčą dėl proceso civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, atnaujinimo iš esmės neginčydama taikos sutarties pasirašymo fakto, todėl ji gali mėginti savo turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ir tokiu būdu apsunkinti ieškovui galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, kad nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai varžytų jos teises. Be to, akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi leido iš areštuotos atsakovės UAB „Vėjo technologijų projektai“ sąskaitos sumokėti 2 674,58 Eur darbuotojams ir mokesčių administratoriui.
22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kilusio ginčo pobūdis – ieškinyje įvardintos šio ginčo faktinės aplinkybės (atsakovės vengimas vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ieškovui, sutartinių įsipareigojimų pažeidimai nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d.) leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje galėtų pasunkėti, jeigu apeliantei nebūtų taikomos atitinkamos prevencinės priemonės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepaneigta.
23. Kiti atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
24. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti apskųstą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato teisine pagalba, apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliantės atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.