Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-474-926/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-29
Bylos Nr.: 1A-474-926/2025
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
Nuteistasis: A. A.
Nukentėjusysis: M. A.
Civilinis ieškovas: Kauno teritorinės ligonių kasos, M. A.
Advokatai: Gilbertas Kinderevičius, Nerijus Strazdas

Kategorijos

1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
2.1.15.1.2Neturtinė žala
2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
2.4.2.2Draudimas pabloginti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį labiau nei to prašoma prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skunduose (BPK 320 str. 4 d.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
2.5.1Nuosprendžio įsiteisėjimas ir vykdymas (BPK 335–336 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-474-926/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32962-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.3; 2.1.14.2; 2.1.15.1.2; 2.4.2.1; 2.4.2.2; 2.4.6.4.4; 2.5.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei,nuteistojo A. A. gynėjui advokatui Gilbertui Kinderevičiui,nukentėjusiajai M. A., jos atstovui advokatui Nerijui Strazdui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. (toliau – nuteistasis) ir jo gynėjo advokato Gilberto Kinderevičiaus (toliau – nuteistojo gynėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 3, 5, 6 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant pareigas per visą bausmės vykdymo atidėjo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir Kauno teritorinės ligonių kasai iš A. A. priteista 214,28 Eur (du šimtai keturiolika eurų ir dvidešimt aštuoni euro centai) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės M. A. atstovo advokato Nerijaus Strazdo civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir M. A. iš A. A. priteista 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1 700 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų) teisinės pagalbos išlaidų bei 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nuosprendžiu A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą, o būtent: 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 00.20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, išplūdęs savo žmoną M. A. necenzūriniais žodžiais, tyčia ne mažiau kaip du kartus kumščiais sudavė jai į galvos sritį, netrukus namų virtuvėje ne mažiau kaip du kartus kumščiais sudavė M. A. į galvos sritį, o moteriai nuo smurto pabėgus į kambarį, pasivijo ir vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė jai į galvos sritį, po to dešine ranka sugriebė nukentėjusiąją už plaukų ir pešdamas parvertė ją ant grindų, po to ne mažiau kaip keturis kartus dešiniu kumščiu sudavė M. A. į galvos sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, pereinančias į kaktą ir dešinį antakį, keliuose, pakaušio ir kairio riešo sumušimus, odos nubrozdinimus nosyje, krūtinėje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, tokiu būdu tyčia nesunkiai sužalojo savo šeimos narę.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nuosprendį pakeisti: nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti, o nesant galimybės atmesti, priteisti nukentėjusiajai 400 eurų neturtinės žalos atlyginimui; atmesti nukentėjusiosios prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o nesant galimybės atmesti – sumažinti iki 500 eurų, kurios pagrįstos 2025 m. vasario 28 d. kvitu; atmesti nukentėjusiosios prašymą priteisti 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Skunde teigiama, kad teismas nesivadovavo įstatymais, reglamentuojančiais neturtinės žalos dydį, ir priteisė nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimą, pažeidžiant įstatymus, skundžiamame nuosprendyje nėra išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis, nebuvo išanalizuotos pažeistos vertybės, atsiradusios pasekmės ir kiti kriterijai, kurie turėjo reikšmės, priimant pagrįstą ir teisingą nuosprendį, todėl neturtinės žalos dydis, priteistas Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.

2.2. Skunde teigiama, kad nukentėjusioji, duodama paaiškinimus dėl neturtinės žalos pagrįstumo nurodė, kad jos patirtą žalą sudaro tik jos „nervai“, nors nenurodė, nei kur, nei nuo kada, nei nuo ko „nervai“, taip pat nurodė, kad konkretaus dydžio neturtinę žalą tiesiog rekomendavo įvardinti jos atstovas, tačiau daugiau argumentų neturtinės žalos dydžiui pagrįsti neturėjo, todėl akivaizdu, kad pati nukentėjusioji nepatyrė jokių realių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, emocinių depresijų, pažeminimų, reputacijos pablogėjimų ir pan., kas yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje, dėl ko nebuvo įrodyta tariamai patirta neturtinė žala ir patirtos žalos dydis.

2.3. Skunde nurodoma, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką, o nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Skunde teigiama, kad pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1 000 Eur ir nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti, vertinant konkrečią situaciją.

2.4. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo neanalizavo teismui pateiktų santuokos nutraukimo pasekmių sutarčių. Skunde teigiama, kad nukentėjusioji savo apklausoje (2 t., b. l. 128) nurodo, kad dėl santuokos nutraukimo susitarė, viską pasidalino lygiomis dalimis, tačiau iš 2025 m. kovo 6 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių akivaizdu, kad turtas nėra padalintas po lygiai, todėl nuteistojo argumentas, kad tarp nukentėjusiosios ir jo buvo sudarytas susitarimas, jog jis atsisakys nukentėjusiosios naudai viso turto, o ši atsisakys civilinio ieškinio ir pretenzijų nuteistojo atžvilgiu, liko nepaneigtas. Skunde nurodoma, jog akivaizdu, kad tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo buvo susitarimas, nes šalims nutraukti santuoką, vykstant teisminiam procesui baudžiamojoje byloje nebuvo nei tikslo, nei pagrindo, nei skubėjimo, nes šalys nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d. gyveno atskirai ir nevedė bendro ūkio, santuokos nutraukimas įvyko prieš pirmąjį teismo posėdį. Skundo autorių vertinimu, nukentėjusioji pasinaudojo jai suteikta proga ir du kartus pasipelnė nuteistojo sąskaita, pasiimdama tiek visą turtą bei žadėdama susitaikymą teisme, tiek gaudama nepagrįstą neturtinės žalos atlyginimą.

2.5. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, jog nuteistasis yra sunkus ligonis, serga sunkiomis ligomis, nuolatos yra gydomas tiek stacionariai, tiek ambulatoriškai, gyvena tik iš negalios pensijos, kitų pajamų, darbo užmokesčio neturi, susirasti darbo ir dirbti negali dėl savo sveikatos būklės, todėl neturi galimybės atlyginti tokio žalos dydžio, todėl atsižvelgiant į teisingumo protingumo principus bei išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiosios naudai galėjo būti priteista daugiausiai 400 eurų, neskaitant tai, kad ji gavo apie 13 000 eurų turtu iš nuteistojo, nutraukiant santuoką.

2.6. Skunde teigiama, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nei BK normose nėra nustatytas 5 procentų metinių palūkanų priteisimas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skundo autorių vertinimu, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai maišo dvi skirtingas teises ir neatribojo baudžiamosios teisės nuo civilinės teisės, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai, nenurodydamas teisinio pagrindo ir teisės normų, priteisė 5 procentus metinių palūkanų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ik teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.7. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai ir nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Skunde teigiama, kad civilinis ieškinys ruoštas 2025 m. vasario 27 d. (1 t., b. l. 146), 2025 m. vasario 28 d. advokatas išrašo pinigų priėmimo kvitą už atstovavimą, dokumento surašymą (civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje surašymą), kitas teisines paslaugas (1 t., b. l. 123), į kurį įeina ir klientės atstovavimas, ir ieškinio surašymas, ir kitos teisines paslaugos. Tačiau byloje pateiktas ir 2024 m. lapkričio 4 d. kvitas 1 200 eurų, kur taip pat nurodyta atstovavimas, dokumento surašymas, patarimas, kitos teisinės paslaugos. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad jokių kitų procesinių dokumentų advokatas 2024 m. lapkričio 4 d. byloje nebuvo pateikęs, jokio atstovavimo 2024 m. lapkričio 4 d. taip pat nebuvo, nukentėjusioji apklausoje su advokatu ikiteisminiame tyrime 2024 m. lapkričio 4 d. nedalyvavo, taip pat iš kvitų neaišku, ar jie yra susiję su šios bylos nagrinėjimu, ar, pavyzdžiui, nukentėjusioji buvo pasikreipusi dėl santuokos nutraukimo ar dėl kitų teisinių paslaugų, kvitai nėra detalizuojami ir jeigu nėra galimybės nustatyti, kada, dėl kokių priežasčių ir dėl kokių teisinių paslaugų buvo surašyti pinigų kvitai, tokiu atveju teismas turėjo šiuos įrodymus atmesti ir bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajai nepriteisti, nes nėra galimybės nustatyti, kad šie kvitai patvirtina būtent šioje byloje patirtas išlaidas. Taip pat skundo autorių nuomone, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas, kurios būtų pagrįstos, turėjo sumažinti atsižvelgiant į tai, kad nebuvo patenkintas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pilna apimtimi, nes bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintiems reikalavimams ir tik už realiai atliktas paslaugas.

2.8. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė aktyvių veiksmų, netinkamai ir neišsamiai atliko įrodymų tyrimą ne tik BPK prasme, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, dėl ko nepagrįstai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir neteisingai išspręstas civilinio ieškinio klausimas. Teigiama, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, atsietai vertino bylos įrodymus, išskirtinę reikšmę suteikdamas nukentėjusiosios parodymams ir visiškai ignoruodamas esmines nuteistojo pateiktas aplinkybes, todėl skundžiamas nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Atsiliepimas

3. Nukentėjusioji M. A. (toliau – nukentėjusioji) ir jos atstovas advokatas Nerijus Strazdas (toliau – nukentėjusiosios atstovas) pateiktu atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos dydžio, nukentėjusiajai priteisiant 5 000 Eur neturtinės žalos ir skirti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nuosprendį palikti nepakeistą bei priteisti nukentėjusiajai iš nuteistojo atstovavimo (proceso) 1 500 Eur išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, išskirtinės aplinkybės: nuteistojo veiksmai buvo nukreipti į sveikatą, buvo pasikartojantys ir sistemingi, kas rodo didesnį kaltės laipsnį, be to, veika atitinka kvalifikuoto nusikaltimo požymius, nes nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas artimam giminaičiui – sutuoktinei, o tokie nusikaltimai vertinami griežčiau, nes smurtas artimoje aplinkoje sukelia didelę žalą aukai ir visuomenei. Taip pat nurodoma, kad reikšminga aplinkybė yra ta, kad nuteistasis jau buvo teistas už BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką 2023 m. ir tokia ankstesnė teistumo patirtis, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, rodo, kad šiuo atveju smurtas nebuvo atsitiktinis ar vienkartinis, priešingai – tai pasikartojantis elgesio modelis, kuris akivaizdžiai atskleidžia didesnį kaltės laipsnį, nesiskaitymą su aukos teisėmis bei žymiai didesnį padarytos žalos mastą. Atsiliepime teigiama, kad dėl pastarųjų aplinkybių atsiranda pagrindas priteistą neturtinės žalos dydį vertinti ne kaip per didelį, o net kaip per mažą ir ne proporcingą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą autorių vertinimu, kadangi nuteistasis kaltinamas tyčiniais veiksmais bei atsižvelgiant į tai, kad piniginė kompensacija siekia kuo teisingiau atlyginti neteisėtų veiksmų sukeltas neigiamas pasekmes, atkuriant socialinį teisingumą ir pusiausvyrą, todėl nukentėjusioji turi pagrindą tikėtis net ne priteistų 3 000 Eur, o prašytų 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

3.2. Atsiliepime teigiama, kad nukentėjusioji iki šiol jaučia smurtinių veiksmų pasekmes: fizinį skausmą, ribotą veiklą, reguliariai vartojamus vaistus, kas rodo, kad sveikatos sutrikimai nėra trumpalaikiai, sužalojimai turi ilgalaikes fizines ir psichologines pasekmes – lėtiniai galvos skausmai, dėmesio sutrikimai, nerimas, miego sutrikimai, potrauminio streso sindromas, taip pat nukentėjusioji patyrė stiprius emocinius išgyvenimus, ypač dėl smurto artimoje aplinkoje, kas ilgai veikia jos psichologinę būseną, saugumo jausmą, socialinius ryšius ir darbo galimybes. Nukentėjusiosios manymu, dėl patirtų fizinių ir emocinių kančių bei ilgalaikių pasekmių jai turėjo būti priteista 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuris atitinka bylos aplinkybių visumą, įvertina patirtą žalą, nuteistojo veiksmų pobūdį bei teismų praktiką, užtikrindamas teisingumo principų laikymąsi. Atsiliepime teigiama, kad atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas įvertino tiek fizinę, tiek emocinę žalą, o taip pat ir prevencinį poveikį, apeliacinis skundas laikytinas visiškai nepagrįstu, t. y. pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas ne tik negali būti mažinamas, bet ir turi būti padidintas, siekiant atlyginti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą bei išlaikyti socialinį teisingumą.

3.3. Atsiliepime nesutinkama ir su apeliacinio skundo argumentu, kad nukentėjusioji „nesugebėjo argumentuoti“ neturtinės žalos dydžio, teigiama, kad paprastas fizinis asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo ar specialių žinių, objektyviai negali tiksliai įvertinti, kokio dydžio neturtinės žalos kompensacija yra priteisiama skirtingais atvejais, nes tam reikalingos teisinės žinios, patirtis bei praktikos išmanymas, todėl visiškai natūralu ir pagrįsta, kad nukentėjusioji savo reikalavimą grindė atstovo rekomendacijomis, kuris vadovavosi tiek teismų praktika, tiek konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusiosios atstovas civiliniu ieškiniu pagrindė 5 000 Eur neturtinės žalos dydį, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose bei sužalojimo pobūdžiu, ilgalaikiu sveikatos pablogėjimu, emociniu poveikiu ir tuo, kad smurtas buvo sisteminis ir įvykdytas artimoje aplinkoje. Atsiliepime pažymima, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nepritarė visai prašomai sumai, tačiau pripažino žalos faktą.

3.4. Nukentėjusiosios ir jos atstovo nuomone, apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino santuokos nutraukimo sutarties bei to, kad šalys santuoką nutraukė „taikiai“, yra teisiškai nereikšmingas baudžiamosios atsakomybės kontekste, nes santuokos nutraukimo faktas ar jo aplinkybės negali paneigti ar sumenkinti nusikalstamos veikos fakto ar įrodomosios medžiagos, patvirtinančios kaltę, baudžiamoji byla sprendžiama remiantis nusikalstamos veikos įvykdymo faktais ir įrodymais, o ne tuo, kokie buvo ar liko šalių asmeniniai ar turtiniai santykiai po nusikaltimo padarymo. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad aplinkybė, jog nukentėjusioji po nusikalstamų veiksmų inicijavo skyrybas, rodo ne susitaikymą ar situacijos normalizavimą, bet bandymą nutraukti nepakeliamus smurtinius santykius, o tai, kad skyrybų procese šalys išsituokė bendru sutarimu, rodo tik tai, kad buvo pasirinktas mažiausiai skausmingas ir racionaliausias skyrybų scenarijus, tačiau tai neeliminuoja fakto, kad nuteistasis akivaizdžiai smurtavo ir buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką.

3.5. Atsiliepime nurodoma, kad baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos nagrinėjami ir išsprendžiami vadovaujantis civilinės teisės normomis, kurios apibrėžia žalos sąvoką, jos atlyginimo sąlygas, dydžio nustatymo kriterijus, taip pat ir pareigą mokėti palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistojo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, pagrįstai rėmėsi civilinės teisės normomis, užtikrinant ne tik teisingą, bet ir realų nukentėjusiosios patirtos žalos atlyginimą bei paskatą nuteistajam nedelsti prievolės vykdymo.

3.6. Atsiliepime dėl priteistų proceso išlaidų nurodoma, kad nukentėjusiosios atstovas, prieš pradedant teisinę pagalbą, informavo klientę, kad už civilinio ieškinio parengimą bei visapusišką atstovavimą ikiteisminio tyrimo ir visų teismo posėdžių metu bus taikomas fiksuotas 1 700 Eur dydžio honoraras ir ši suma buvo pagrįsta, atsižvelgiant į advokato patirtį analogiškose bylose, numatoma darbo apimtimi ir atitinka įprastą advokatų praktikoje taikomą įkainojimą. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas „Dėl maksimalių užmokesčio už advokatų teikiamą teisinę pagalbą dydžių“, maksimali suma, kuri gali būti mokama už civilinio ieškinio parengimą, gali siekti iki 5 844,25 Eur ir ši suma neapima papildomų išlaidų, susijusių su bylos analize, pasiruošimu posėdžiams, dalyvavimu juose ir kitomis teisinėmis paslaugomis, todėl priteista 1 700 Eur suma yra ne tik pagrįsta, bet ir akivaizdžiai proporcinga, gerokai mažesnė nei rekomenduojamas maksimalus dydis.

3.7. Atsiliepimo autorių nuomone, vien tai, kad civilinis ieškinys buvo patenkintas ne visa apimtimi, savaime nereiškia, kad būtina proporcingai mažinti ir nukentėjusiojo patirtas advokato išlaidas. Nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė yra atlyginti už faktiškai suteiktas, būtinas ir su byla susijusias teisines paslaugas, o ne nustatyti matematinę proporciją tarp patenkintos ieškinio dalies ir advokato atlyginimo. Atsiliepime teigiama, kad advokato teisinės paslaugos apėmė viso civilinio ieškinio turinio parengimą, teisinį faktinės situacijos įvertinimą, konsultacijas, pozicijos formavimą, bylos strategijos suderinimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, kas buvo būtina nukentėjusiosios interesams ginti, nepriklausomai nuo to, kokia apimtimi ieškinys buvo patenkintas. Taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tenkino reikšmingą dalį ieškinio, kas rodo, jog advokato veikla buvo efektyvi ir rezultatyvi, todėl nėra jokio pagrindo mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų vien dėl to, kad ieškinys patenkintas ne visa apimtimi.

3.8. Kaip minėta, atsiliepimu taip pat prašoma griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą prieš artimą asmenį – savo sutuoktinę, o nusikalstami veiksmai pasižymėjo sistemingumu, brutaliu elgesiu, fizinio skausmo sukėlimu bei didele emocine žala nukentėjusiajai, taip pat teismo nustatyta, kad smurtas buvo ne vienkartinis, bet tęstinis reiškinys šeimoje, o pats nuteistasis nėra nei išreiškęs nuoširdaus gailesčio, nei ėmęsis realių veiksmų žalai atlyginti, nuteistasis aktyviai menkino nukentėjusiąją, kėlė abejones jos motyvais ir bandė sumenkinti nusikaltimo sunkumą, kas rodo kritiško požiūrio į padarytą veiką stoką. Atsiliepimo autorių nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam taikė bausmės vykdymo atidėjimą, nes realios laisvės atėmimo bausmės taikymas šiuo atveju atitiktų tiek teisingumo principą, tiek ir siekį užtikrinti veiksmingą baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimą bei užkirstų kelią galimai recidyvui, o vientisos ir nuoseklios teismų praktikos laikymasis reikalauja, kad už smurtą artimoje aplinkoje būtų taikomos realios ir proporcingos sankcijos, ypač kai kalbama apie sistemingą ir psichologinių pasekmių turintį smurtą.

3.9. Atsiliepime pažymima, kad nuteistasis ir anksčiau ne kartą nusikalto ir prasižengė, o tai rodo piktybišką ir nuoseklų teisės normų nepaisymą ir antisocialinį elgesio modelį. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis jau yra teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taip pat jam yra taikytos administracinės nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 3 dalį, 416 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, 418 straipsnio 1 dalį, 419 straipsnio 1 dalį, kas patvirtina, kad nuteistasis nėra atsitiktinai nusikaltęs asmuo, bet linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus, ignoruoti teisėsaugos institucijų nurodymus ir nesilaikyti visuomenėje nustatytų normų. Nukentėjusiosios ir jos atstovo nuomone, toks nuteistojo elgesys, ypač kartu su ankstesniu teistumu už smurtą artimoje aplinkoje, leidžia pagrįstai abejoti, ar bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju gali turėti bent kiek realų auklėjamąjį ar prevencinį poveikį, priešingai, tai gali tik paskatinti nuteistąjį toliau negerbti įstatymo, nesuteikiant jokio adekvataus atsakomybės jausmo.

3.10. Atsiliepimu taip pat prašoma nuketėjusiajai iš nuteistojo priteisti jos proceso išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme bei nurodoma, kad nukentėjusioji buvo atstovaujama advokato, kuris teikė teisines paslaugas viso proceso metu, įskaitant ir atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundą parengimą. Dėl šių paslaugų nukentėjusioji patyrė 1 500 Eur dydžio išlaidas, pagrįstas atstovavimo sutartimi ir pateiktais mokėjimo dokumentais, minėtos išlaidos laikytinos būtinomis ir tiesiogiai susijusiomis su baudžiamąja byla bei nukentėjusiosios interesų gynimu, jos atitinka protingumo kriterijus, neprieštarauja BPK nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai. Atsiliepime pažymima, kad teisė į tinkamą teisinę pagalbą ir jos apmokėjimą iš kaltu pripažinto asmens, kai tai pagrįsta ir būtina, yra svarbi nukentėjusiojo procesinių teisių įgyvendinimo dalis.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti pilna apimtimi. Nukentėjusioji ir jos atstovas palaikė savo pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. ir jo gynėjo advokato Gilberto Kinderevičiaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniu skundu neginčija byloje nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jos teisinio vertinimo, taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje dėl bausmės individualizavimo bei dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių, pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka tik su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas nukentėjusiosios pateiktas civilinis ieškinys, prašo nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų bei metinių palūkanų atmesti arba sumažinti priteistų neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų dydžius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, susipažinęs su apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį bei baigiamųjų kalbų metu proceso dalyvių pateiktus argumentus bei nenustatęs procesinių pažeidimų, skundžiamą nuosprendį patikrina apeliacinio skundo ribose.

6. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nukentėjusioji bei jos atstovas pateiktu atsiliepimu į nuteistojo bei jo gynėjo apeliacinį skundą ne tik prašo atmesti apeliacinį skundą, bet taip pat ir pabloginti nuteistojo teisinę padėtį, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos dydžio, nukentėjusiajai priteisiant 5 000 Eur neturtinę žalą, bei skirti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 320 straipsnio 4 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Šiuo atveju nukentėjusioji ir jos atstovas pateikė ne apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, bet atsiliepimą į nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą, dėl ko baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, pasunktini nuteistojo teisinę padėtį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija dėl nukentėjusiosios ir jos atstovo atsiliepime pareikštų prašymų skirti nuteistajam griežtesnę bausmę bei priteisti didesnę neturtinę žalą nepasisako, o atsiliepimo argumentai vertintini tik nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo ribose.

Dėl neturtinės žalos

7. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

8. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, ją įvertinti turi teismas, vadovaujantis nurodytais kriterijais bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį.

9. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą išvadą, kad baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta, kaip minėta, nuteistasis savo kaltės neneigia. Nukentėjusiosios atstovas pateiktu civiliniu ieškiniu prašė nukentėjusiajai iš nuteistojo priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nuteistojo neteisėti veiksmai buvo nukreipti į ypatingai saugomą vertybę – sveikatą, veika buvo pasikartojanti ir sisteminga, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas artimam giminaičiui – sutuoktinei, kad nukentėjusioji iki šiol jaučia tiek fizines, tiek psichologines pasekmes, dėl ko turi vartoti skausmą ir nerimą malšinančius vaistus, dėl patirto smurto nukentėjusioji laikinai neteko galimybės vykdyti savo darbinių įsipareigojimų, taip pat, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką.

10. Baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nukentėjusiajai dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų buvo konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, pereinančios į kaktą ir dešinį antakį, keliuose, pakaušio ir kairio riešo sumušimai, odos nubrozdinimai nosyje, krūtinėje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, padaryti kietais bukais daiktais, devyniais ar daugiau trauminiais poveikiais, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kumščiai, kojos ar kita, poodinės kraujosruvos keliuose galėjo būti padarytos ir griuvimo ant kelių metu, tačiau sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga, dėl lengvo galvos smegenų sukrėtimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o visi kiti sužalojimai, tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 77–79).

11. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai įvertinęs tai, kad nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ji patyrė fizinį smurtą, sužalojimą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, taip pat įvertinęs padaryto sužalojimo pobūdį, nuteistojo galimybes atlyginti padarytą žalą, jo pajamų dydį, finansinius įsipareigojimus, susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad iš nuteistojo nukentėjusiajai turi būti priteista 3 000 Eur dydžio neturtinė žala. Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad įvertintos ir tos aplinkybės, kad nuteistojo atžvilgiu 2013 m. gruodžio 31 d. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kad sudaro pagrindą manyti, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo neteisėtas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio, taip pat įvertintina ir tai, nuteistojo nusikalstamas elgesys buvo nukreiptas prieš artimą žmogų, kėsinantis į jo sveikatą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal nacionalinių teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą, jos dydis svyruoja nuo 1 000 iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-85-594/2024), o ne nuo 145 Eur iki 1 000 Eur, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajai 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš esmės nenukrypo nuo teismų praktikos.

12. Nors apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su nuteistojo ir nukentėjusiosios santuokos nutraukimu, t. y. dėl netolygaus turto pasidalinimo, dėl ko nepagrįstai iš nuteistojo buvo priteista neturtinė žala, tačiau kaip teisingai nurodoma atsiliepime bei prokurorės baigiamojoje kalboje, nagrinėjamu atveju turto dalybos civilinio proceso tvarka, nutraukiant santuoką, neturi jokios įtakos šioje baudžiamojoje byloje dėl nuteistojo nusikalstamų veikų padarytos neturtinės žalos nustatymui, kaip ir tariamas nuteistojo ir nukentėjusiosios susitarimas, kad jis atsisakys nukentėjusiosios naudai viso turto, o ši atsisakys civilinio ieškinio ir pretenzijų nuteistojo atžvilgiu, juo labiau, kad pastarosios aplinkybės nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje esantys duomenys. Taip pat apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į nuteistojo galimybes tokią žalą atlyginti, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies nustatyta, kad šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog nukentėjusioji, duodama parodymus, nepagrindė neturtinės žalos, dėl ko akivaizdu, jog jis jos ir nepatyrė. Priešingai, nusikaltimo padarymo aplinkybės (fizinio smurto, nukreipto į asmens sveikatą, naudojimas artimo žmogaus atžvilgiu), specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai bei civilinio ieškinio turinys, kuriame išsamiai išdėstyto aplinkybės, sudariusios neturtinės žalos visumą, vienareikšmiškai patvirtina, jog nuteistojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala.

13. Aptartų aplinkybių ir teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose visumoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, priešingai nei deklaratyviai teigiama apeliaciniame skunde, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai vadovaudamasis tiek BPK, tiek CK nuostatomis, nustatė teisingą nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį, t. y. 3 000 Eur, ir būtent tokio dydžio neturtinė žala nagrinėjamu atveju laikytina teisingumo, protingumo bei skirtingų interesų pusiausvyros kriterijus atitinkanti priteistinos neturtinės žalos suma. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nukentėjusiajai iš nuteistojo priteistos neturtinės žalos paliekamas galioti nepakeistas.

Dėl nukentėjusiajai priteistų proceso išlaidų

14. Nukentėjusiosios atstovas ikiteisminio tyrimo metu pateiktu civiliniu ieškiniu taip pat prašė priteisti nukentėjusiajai iš nuteistojo atstovavimo išlaidas pagal eigoje pateiktus bylinėjimosi išlaidas įrodančius dokumentus (1 t., b. l. 153). Nukentėjusiosios atstovas pateikė pirmosios instancijos teismui 2024 m. lapkričio 4 d. pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį nukentėjusioji advokatui Nerijui Strazdui sumokėjo 1 200 Eur už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, bei 2025 m. vasario 28 d. pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį nukentėjusiojo sumokėjo advokatui Nerijui Strazdui 500 Eur už atstovavimą, dokumento surašymą, kitas teisines paslaugas (2 t., b. l. 122, 123). Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai iš nuteistojo priteista 1 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų, nes šios išlaidos pagrįstos pateiktais kvitais.

15. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Vis dėlto, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, atstovavimo išlaidos turi būti pagrįstos.

16. Pažymėta, kad nukentėjusiosios atstovo pateiktas 2024 m. lapkričio 4 d. pinigų priėmimo kvitas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį nukentėjusioji advokatui Nerijui Strazdui sumokėjo 1 200 Eur, nepagrindžia aplinkybes, kad nukentėjusioji šioje baudžiamojoje byloje tikrai patyrė tokio dydžio išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, advokatas Nerijus Strazdas ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2025 m. sausio 31 d. advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 111) atstovauti M. A. (šiuo metu – A.), kurio pagrindu 2025 m. vasario 12 d. nutarimu advokatui Nerijui Strazdui leista kaip nukentėjusiosios atstovui dalyvauti baudžiamajame procese (1 t., b. l. 112). Nors nukentėjusiosios atstovas nurodo, kad prieš pradėdamas atstovauti nukentėjusiąją, ją informavo, kad už civilinio ieškinio parengimą ir atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme bus taikomas 1 700 Eur honoraras, tačiau kaip teisingai pažymima ir apeliaciniame skunde, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad advokatas Nerijus Strazdas 2024 metais būtų atstovavęs nukentėjusiosios interesus nagrinėjamoje byloje, todėl 2024 m. lapkričio 4 d. išrašytas pinigų priėmimo kvitas niekaip nepatvirtina, kad 1 200 Eur atstovavimo išlaidas nukentėjusioji patyrė būtent šioje baudžiamojoje byloje, juolab, kad ir pačiame kvite nenurodoma, kokioje byloje buvo teikiamos atstovavimo paslaugos.

17. Dėl nukentėjusiosios patirtų 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios patvirtintos 2025 m. vasario 28 d. pinigų priėmimo kvitu serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 123), teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, nes, kaip minėta, advokatas Nerijus Strazdas ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2025 m. sausio 31 d. advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini) atstovauti nukentėjusiąją, 2025 m. vasario 12 d. priimtas nutarimas advokatui Nerijui Strazdui leisti kaip nukentėjusiosios atstovui dalyvauti procese, advokatas dalyvavo nukentėjusiosios 2025 m. vasario 12 d. ir 2025 m. vasario 21 d. vykusiose apklausose (1 t., b. l. 117, 123), teikė prašymą (1 t., b. l. 140), parengė nukentėjusiosios vardu civilinį ieškinį (1 t., b. l. 146–153), be to, kaip nuodyta pateiktame atsiliepime, išlaidas sudarė ir atstovo teisinis faktinės situacijos įvertinimas, konsultacijos, pozicijos formavimas, bylos strategijos suderinimas, atstovavimas teismo posėdžiuose, kurių, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pirmosios instancijos teisme vykdo du ir jų bendra trukmė sudarė 1 val. 16 min. Įvertintina ir tai, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme neviršija Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ir advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, maksimalių dydžių.

18. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo patenkintas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pilna apimtimi, o bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintiems reikalavimams. Atkreiptinas dėmesys, kad procesas baudžiamosiose bylose vykdomas, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo normomis, taigi, ir proceso išlaidų bei jų atlyginimo klausimas spendžiamas, vadovaujantis BPK VIII skyriaus nuostatomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostata.

19. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nukentėjusiajai priteistų atstovavimo išlaidų yra pagrįstas bei teisėtas iš dalies, t. y. dėl patirtų 500 Eur atstovavimo išlaidų, tačiau nukentėjusiosios prašymas dėl 1 200 Eur atstovavimo išlaidų, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, pagrįstas nebuvo, taip pat jokių šias išlaidas pagrindžiančių duomenų nebuvo pateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nukentėjusiajai priteistų proceso išlaidų keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu, priteisiamų atstovavimų išlaidų dydį mažinant iki 500 Eur.

Dėl procesinių palūkanų

20. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai iš nuteistojo priteista ne tik 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, 1 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų, bet ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniu skundu prašo atmesti nukentėjusiosios prašymą priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, 3K-7-144/2014, 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018). Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nei BK, nei BPK neįtvirtintas procesinių palūkanų priteisimas, tačiau kaip teisingai pažymėta atsiliepime, procesinių palūkanų klausimas baudžiamosiose bylose sprendžiamas, vadovaujantis civilinės teisės normomis. Pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktika, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

22. Atsižvelgiant į aptartas CK nuostatas ir kasacinio teismo praktiką bei tai, kad nukentėjusiosios atstovo pateiktame civiliniame ieškinyje buvo pareikštas prašymas priteisti nukentėjusiajai iš nuteistojo 5 procentų dydžio metines palūkanas (1 t., b. l. 152), pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai tenkino nukentėjusiosios civilinio ieškinio prašymą bei priteisė 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl apeliacinis skundas dalyje dėl procesinių palūkanų atmestinas.

23. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl nukentėjusiajai priteistų procesinių palūkanų yra netiksli bei prieštaraujanti skundžiamo nuosprendžio aprašomajai daliai. Aprašomojoje dalyje nurodoma, kad patenkinus nukentėjusiosios civilinį ieškinį, jai priteistinos palūkanos nuo priteistos sumos. Tuo tarpu rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad nukentėjusiajai iš nuteistojo priteisiama neturtinė žala, teisinės pagalbos išlaidos ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos, kas sudarytų pagrindą manyti, jog procesinės palūkanos priteistos ne tik nuo neturtinės žalos, bet ir nuo teisinės pagalbos išlaidų. Remiantis išdėstytu, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl nukentėjusiajai priteistų procesinių palūkanų tikslintina, nurodant, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik nuo nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžio.

Dėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos procesinių teisių perėmimo

24. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo gautas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) 2025 m. liepos 11 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl procesinių teisių perėmimo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-474-926/2025. Minėtu prašymu prašoma baudžiamojoje byloje civiline ieškove Kauno teritorinę ligonių kasą pakeisti jos teisių perėmėja, t. y. Valstybine ligonių kasa.

25. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-1190/1K-335 „Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Kauno teritorinės ligonių kasos, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ 1 punktu, minėtos biudžetinės įstaigos nuo 2025 m. liepos 1 d. reorganizuotos jungimo būdu – prijungtos prie biudžetinės įstaigos Valstybinės ligonių kasos, kuriai po reorganizavimo perėjo visos reorganizuojamų įstaigų teisės ir pareigos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, bet kurioje proceso stadijoje, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.

26. Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat tai, kad Valstybinė ligonių kasa civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos teises perėmė po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, kad nuteistasis A. A. civilinei ieškovei priteistą žalą turi atlyginti, ją sumokėdamas būtent į Valstybinės ligonių kasos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) atsiskaitomąją banko sąskaitą, kuri baudžiamojoje byloje pateiktame civiliniame ieškinyje nurodyta ta pati kaip ir Valstybinės ligonių kasos 2025 m. liepos 11 d. prašyme, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybinės ligonių kasos prašymas yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas ir šioje baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa keičiama į jos teisių ir pareigų perėmėją – Valstybinę ligonių kasą. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju civilinės ieškovės pakeitimas nuteistojo A. A. teisinės padėties niekaip neįtakoja.

Dėl apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios patirtų proceso išlaidų

27. Nukentėjusioji ir jos atstovas pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat prašo priteisti nukentėjusiajai iš nuteistojo 1 500 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, nurodant, kad nukentėjusioji buvo atstovaujama advokato, kuris teikė teisines paslaugas viso proceso metu, įskaitant ir atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundą parengimą. Kartu su atsiliepimu nukentėjusioji ir jos atstovas pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji 2025 m. liepos 7 d. advokato Nerijaus Strazdo kontorai pervedė 1 500 Eur (2 t., b. l. 180).

28. Baudžiamojo proceso įstatymas įtvirtina nukentėjusiojo procesinę teisę naudotis atstovo advokato paslaugomis, o nukentėjusiojo dalyvavimas procese, pasitelkiant atstovą advokatą, apeliaciniame procese yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo procese formų, todėl laikytina, kad nukentėjusioji turi teisę į prašomų išlaidų atlyginimą. Šioje dalyje teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal nuteistojo A. A. ir jo gynėjo apeliacinį skundą, kuris tiesiogiai įtakojo ir nukentėjusios teisinius interesus ir kuris yra atmetamas, taip pat kad nuteistasis yra nedirbantis, turi neįgalumą (2 t., b. l. 103), gauna negalios pensiją (2 t., b. l. 104), todėl sprendžia, kad nukentėjusiosios ir jos atstovo prašoma priteisti visa bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 1 500 Eur, neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms, kiek tai susiję su atsiliepimu į apeliacinį skundą šioje byloje parengimu, kadangi didelę jo dalį sudaro tekstas, kuris buvo nurodytas ir nukentėjusiosios dar ikiteisminiame tyrime pateiktame civiliniame ieškinyje. Dėl to, iš nuteistojo priteistinos nukentėjusiosios M. A. turėtos išlaidos už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme yra mažintinos iki 500 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. A. ir jo gynėjo advokato Gilberto Kinderevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai priteistų teisinės pagalbos išlaidų ir nukentėjusiajai M. A. iš A. A. priteistas 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) teisinės pagalbos išlaidas sumažinti iki 500 Eur (penkių šimtų eurų).

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 5 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl procesinių palūkanų, nurodant, kad nukentėjusiajai M. A. iš nuteistojo A. A. priteistos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos sumos už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pakeisti baudžiamojoje byloje Nr. 1A-474-926/2025 po reorganizavimo pasibaigusią civilinę ieškovę Kauno teritorinę ligonių kasą, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), į jos teisių ir pareigų perėmėją biudžetinę įstaigą Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. A. nukentėjusiosios M. A. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų, patirtų už advokato teisines paslaugas, rengiant atsiliepimo į apeliacinį skundą projektą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjos Odeta GruodienėLina LesinskienėAušra Vingilė