Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamoji Ž. L. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad vyras tuo metu miegojo, o ji lauke kalbėjo su kaimyne. Vyras atsikėlė, pamatė ir pakėlė triukšmą. Ji patraukė duris, kadangi nenorėjo vyro įsileisti, rankoje turėjo peilį ir bakstelėjo vyrui į dešinį šoną. Vyras užsiėmė šoną ir atsigulė. Dukra D. L. nubėgo pas močiutę, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavo greitoji ir vyrą išvežė į ligoninę. Viskas vyko 2013-07-14, po 11.00 val., tuo metu ji ruošė pietus, atėjo kaimynė ir tada ji išėjo į lauką pašnekėti. Prieš tai vyras buvo nuėjęs į parduotuvę nupirkti degtinės, parnešė puse litro. Kaltinamoji išgėrė kelis stikliukus, vyras taip pat kelis. Po to vyras nuėjo miegoti, nes po „baliaus“ buvo „pagiriotas“. Kaltinamojo taip pat buvo „pagiriota“, buvo šiek tiek apsvaigusi. Ruošiant pietus atėjo kaimynė L., ji išėjo su kaimyne pakalbėti, atsikėlė vyras, pamatė, kad ji kalba su kaimyne ir supyko. Vyrui nelabai patiko, kad atėjo kaimynė. Gal galvojo, kad jos eis į kambarį. Su kaimyne kalbėjo prie laiptukų lauke. Tuo metu, kai vyras miegojo, ji paslėpė degtinės butelį. Mano, kad vyras supyko dėl to, kad nerado butelio. Su vyru barėsi už durų, vyras laikė virtuvės duris, neįleido iš koridoriaus į virtuvę, visaip vadino, rėkavo, vadino visokiais žodžiais. Į namą galima įeiti tik pro vienas duris iš kiemo pusės. Ji dešine ranka už rankenos traukė duris, o kairėje rankoje turėjo peilį. Peilis buvo nedidelis, virtuvinis, medinės rudos spalvos kriaunos, nestambios, gal 10 cm, tuo peiliu skuto bulves. Abu ginčijosi už durų, keikėsi. Šalia nieko daugiau nebuvo, nes kaimynę išėjo namo. Kaimynė nieko nematė. Jie turi keturis vaikus. Tuo metu sūnus A. atostogavo pas tetą, jo namuose nebuvo. Vyriausia duktė S. buvo tualete lauke. Kiti vaikai – D. ir Ž. – žaidė sode. Visų vaikų pavardės vienodos. Vaikai to, kas vyko, negirdėjo ir nematė. Pamatė tik tada, kai vyras jau gulėjo lovoje. Ginčydamasi su vyru ji patraukė duris, vyras laikė ir tada ji jam dūrė į šoną. Kai ji atidarė duris, vyras stovėjo ant slenksčio priešais, atstumas buvo nedidelis. Jis buvo priešais per ištiestos rankos atstumą. Kai ji šiek tiek prasidarė duris, vyras jas atleido. Stovėjo vienas priešais kitą ir tada ji dūrė jam į dešinį šoną, tai padarė netyčia, tai yra nenorėjo jo sužaloti, bet su kaltinimu sutinka, kalta prisipažįsta. Vyrui įdūrė, kad buvo ant jo supykusi, išgėrusi. Jeigu būtų buvusi blaivi, nepikta, neišgėrusi, nebūtų dūrusi vyrui į šoną. Tuo metu, kai atidarė duris, vyras stovėjo, kažką burbuliavo, rėkavo kažką ant jos ir tada ji šiek tiek įdūrė, gal kokius du centimetrus. Kai įdūrė, peilis liko rankoje. Po to, kai įdūrė, vyras užsiėmė už šono ir nuėjo gulti, nebeburnojo. Jis pajuto, kad šilta, kraujas, gal skaudėjo, nes užsiėmė už šono. Kraujas jam šiek tiek bėgo, nedaug. Užsiėmė už šono ir nuėjo atsigulti į miegamąjį. Tuo metu, kai jis ėjo į miegamąjį, šiek tiek kraujo, keli lašiukai, lašėjo ant grindų. Ji kraują išvalė, atbėgo vaikai. Ji pati vaikus pašaukė. Pirma atėjo dukra D.. Laukė greitosios. Greitoji važiavo iš (duomenys neskelbtini). Greitąją iškvietė jos mama. Dukrai D. pati pasakė bėgti pas savo mamą R. G., kad iškviestų pagalbą, kadangi namuose telefono neturi. Kviesti greitąją medicinos pagalbą reikėjo, nes vyras dejavo, buvo prie jo priėjusi arčiau. Ji pati paprašė iškviesti greitąją. Telefonu greitosios felčerės aiškino, ką daryti. Kai dukra išėjo pagalbos, ji nuėjo prie vyro pažiūrėti. Vyras gulėjo ant dešinio šono, pažiūrėjo ir liko tame kambaryje. Grįžo dukra D. ir mama atvažiavo dviračiu. Ji paskambino greitajai ir tame kambaryje, kur gulėjo vyras, telefonu kalbėjo su felčere, sakė, ką reikia daryti. Sušlapino rankšluostį ir padavė S., kad spaustų vyrui prie šono. Ant paklodės buvo kraujo. Atvažiavo greitoji ir vyrą išsivežė.

Kas išdaužė stiklą prie durų, nežino. Negirdėjo, kad stiklas būtų dužęs, jis jau nuo seniau buvo įskilęs. Koridoriaus durų stiklas buvo išdaužtas, durys nebuvo užrakintos. Kam S. reikėjo daužti stiklą, nežino. S. ir dabar to nepasako. Atvyko greitoji, prijungė vyrui lašelinę, nunešė į greitosios automobilį. Atvyko ir policija. Girtumą nustatinėjo (duomenys neskelbtini). Koks tiksliai nustatytas girtumas, neatsimena, buvo virš dviejų promilių. Tuo metu visas aplinkybes prisiminė geriau. Girtumas tam, kas nutiko, įtakos turėjo. Policininkams peilį padavė pati, pasakė, kad įdūrė vyrui į šoną. Patvirtina, kad įdūrė tyčia, ir S. pats ant peilio neužvirto. Dėl to gailisi, supranta, kad blogai padarė. S. dabar užeina, pati pas S. nebeina. Nesipyksta, susitaikė, jis jai atleido.

Dėl teismo sprendimo, nesusijusios su bausme, nevykdymo prisipažįsta visiškai. Su nutartimi buvo supažindinta, žinojo, kad reikėjo išsikelti. Buvo užėjusi tik trumpam pasiimti drabužių. Policija neišaiškino, kaip reikia ateiti pasiimti drabužių. Nuėjo, nes reikėjo pasiimti daiktus. Todėl ir buvo rasta policijos pareigūnų ten, kur neturėjo ir negalėjo būti. 2013-08-22 buvo atėjusi drabužių. Namuose nebuvo nieko, nes vyras tuo metu gyveno pas tėvus po ligoninės. Namas buvo užrakintas. Tada viena buvo. Įgaliotinis sakė, kad kol vyro nėra, tai gali ten būti. Mano, kad 2013-09-04 nebuvo, nes buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), bet galbūt ir tai buvo kita diena. Tame name nebuvo, buvo išvykusi, policijos nematė. 2014-01-22 vyras susipyko su S., susimušė, vaikai pašaukė, kad ji pasiimtų mergaitę. Ji pasiėmė mergaitę ir išėjo. 2014-01-28 name buvo.

Vyro ji atsiprašė, vyras jai atleido, jie susitaikė. Šiuo metu alkoholio nevartoja, vartojo jau seniai. Už vaikus gauna socialinę pašalpą – 1000 Lt ir išmoką, kaip daugiavaikė motina – 208 Lt. S. nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Ūkininkų nėra, todėl nėra pas ką eiti dirbti. Savo žemės neturi. S. negauna jokių pajamų. Pati jokių pajamų taip pat negauna, seniūnas jiems jokios paramos neskyrė. Pinigai skirti tik vaikams. Alkoholio vartojimas tam, kad negauna pašalpų, įtakos neturėjo. Anksčiau ji ir vyras dirbo. Visi gaunami pinigai išleidžiami vaikams. Pinigai išmokami ne grynais, pervedami į banko kortelę. Pinigų reikia vaikams išleisti į mokyklą. Kada pirko alkoholį, neatsimena. Negeria, nes gyvena pas mamą, o mama negerianti, neleidžia gerti ir jai.

2014-07-14 gėrė už pinigus. Buvo gavusi dovanų iš tetos 100 Lt. Teta atvažiuoja retai. Teta yra jos krikšto mama, todėl ir davė. Teta yra pensininkė. Vaikais šiuo metu rūpinasi pati. Padeda ir jos mama, kadangi pas mamą, vaikų močiutę, gyvena. Vyras S. būna vienas. Vaikai pas jį nubėga ir jis tada ateina. S. yra 16 m., D. 14 m., A. 11 m., o Ž. 9 m. Mokyklai ruošiasi, rūbus, mokyklinius reikmenis pirko turguje. Mokykla yra (duomenys neskelbtini), 4 km nuo namų. Į mokyklą vežioja autobusas. Ryte autobusas į mokyklą nuveža, o vakare parveža. Vaikais rūpinasi. Darbo biržoje yra registruota. Darbo biržoje paskutinį kartą buvo 2014-08-12, iš sąrašų nėra išbraukta. Iki to įvykio namuose jokių barnių, muštynių, triukšmo nebuvo. Su kaimynais sutaria gerai. Su vyru taip pat sutaria gerai. Tik tą kartą jam kažkas užėjo. Įvykį prisimena, vaikai įvykio metu buvo lauke ir atbėgo tik paskui. Administracine tvarka bausta dėl mergaitės, dėl S. du kartus ir dėl D. vieną kartą. Vyriausią dukrą su drauge kažkur rado apylinkės inspektorius, o mažesnė viena išėjo į kaimo šventę ir krūmuose ar alaus, ar kažko kito gėrė. Antstoliams viskas sumokėta. Apie civilinį ieškinį žino. Planuoja dirbti, atlyginti dalimis. Buvo Ligonių kasoje, kalbėjosi, ten sakė, kad žiūrės, kaip galima padaryti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2013-07-15 Ž. L. kalta prisipažino iš dalies (1 t., 129-130 b. l.). 2013-09-11 apklausos metu Ž. L. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ir dėl to nuoširdžiai gailisi. 2013 m. liepos 14 d., nuo kokios 8 val. ryto, jos motinai R. G. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose ji gyvena su savo sutuoktiniu S. L. bei keturiais vaikais, kartu su sutuoktiniu S. L. gėrė alų. Kadangi jie iš vakaro taip pat buvo gėrę, tai buvo gerokai apgirtę. Maždaug apie 9-10 val. S. L. dar nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) nupirkti degtinės. Nupirkęs degtinės grižo namo ir jie abu virtuvėje gėrė. Jokių pašalinių asmenų, svečių nebuvo. Po namus ir lauke prie namų tą dieną lakstė jų vaikai – vyriausioji dukra S. L., kuriai yra 15 metų, D. L., kuriai yra 13 metų ir Ž. L., kuriai yra 9 metai. Sūnaus A. L. tą dieną namuose nebuvo, jis buvo išvykęs pasisvečiuoti pas jos seserį R. A., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Su S. L. išgėrė pusę butelio 0,5 l talpos degtinės. Gerdami nesipyko. S. L. apie kokią 11 val. nuėjo prigulti į šalia virtuvės esantį kambarį – miegamąjį. Ji virtuvėje gamino pietus. Begaminant pro virtuvės langą pamatė ateinančią kaimynę I. L.. Tuo momentu ji virtuviniu peiliu, ruda medine rankena, plona geležte skuto bulves. Taip su tuo peiliu rankoje, pamačiusi kaimynę, nuėjo prie lauko durų jos pasitikti ir su ja pasišnekėti. S. L. atsikėlė maždaug už valandos laiko, apie kokią 12 val., tuo tarpu ji tarpduryje į lauką stovėjo ir šnekėjo su I. L.. Bešnekant prasivėrė virtuvės durys į koridorių ir S. pradėjo ją keikti dėl to, kad ji neva paslėpė degtinę. S. jos nemušė, tik keikė. Kaimynė nieko nelaukusi išėjo namo. Ji taip pat norėjo įeiti į namus, tačiau negalėjo atidaryti virtuvės durų. Ji stovėjo koridoriuje ir suprato, kad duris iš kitos pusės už rankenos laiko S. L. ir jos neįleidžia virtuvėn. Ji kairėje rankoje laikydama peilį, o dešiniąja ranka traukdama duris bandė jas atidaryti. Iš pirmo karto nepavyko. Truktelėjo antrą kartą. Turbūt S. L. tuo momentu durų rankeną atleido ir ji jas atidarė. S. L. liko stovėti ant paties durų slenksčio tarp virtuvės iš koridoriaus. Ji stovėjo priešais jį, visai arti, kelių centimetrų atstumu, taip bestovint jie vėl pradėjo pyktis, keiktis. Ją S. L., ji jam taip pat žodžiais nenusileido. Pamena, kad supykusi liepė S. L. pasitraukti nuo slenksčio tarpduryje ir įleisti ją į virtuvę, nes verda puodai. S. L. jos neklausė ir toliau liko stovėti. Tuomet ji labai susinervino, supyko ir kairėje rankoje laikytu peiliu tyčia dūrė peiliu tiesdama ranką tiesiai, o ne iš šono S. L. kažkur į krūtinės sritį arčiau jo dešinio šono. Ji pajuto, jog peilis, nors ir nedaug, bet įsminga į jos vyro kūną. Išsigando, ištraukė peilį ir pamatė jo galiuką kokius du centimetrus geležtės kruviną. S. L. susiėmė už šono, kurį laiką kokias 1-2 minutes paliko stovėti vietoje, kur jis buvo perdurtas, tuoj pat pasirodė kraujas, jis buvo matomas ant S. L. rankų pirštų bei raudonų sportinių marškinėlių, trumpomis rankovėmis, kuriais S. vilkėjo. Po kokių poros minučių jis dejuodamas nuėjo į miegamąjį. Ten nusivilko kruvinus marškinėlius, atsigulė į lovą. Ji iš koridoriaus nuėjo į vonią ir nuplovė kruviną peilį po tekančio vandens srove, po to nunešė ir padėjo į indaują prie visų stalo įrankių virtuvėje. Vyras pats pagalbos kviesti neprašė, tačiau ji suprato, kad jos reikia. Kadangi nei ji, nei S. telefonų neturi, ji iškišo galvą pro lauko duris ir ten buvusioms savo dukroms liepė bėgti pas močiutę, kad paskambintų greitukei. Išbėgo dukra D.. Jos mama R. G. atvažiavo dviračiu už kokių dešimties minučių. Motina įėjusi į vidų pamatė miegamajame kraujuojantį S., iš karto namų viduje iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino greitajai pagalbai. Apie įvykį motina jos nieko neklausinėjo, nes, kaip ji suprato, motinai daug ką spėjo papasakoti dukra D., kuri kai viskas vyko, galėjo stovėti lauke arčiausiai lauko durų prie lango į koridorių ir viską matyti. Belaukiant greitosios, namuose esančiu skuduru nuvalė durų slenkstį tarp virtuvės ir koridoriaus, nes jis buvo aplašėjęs S. krauju. Daugiau namuose nieko nevalė. Greitoji pagalba S. išvežė į ligoninę. Dūrė S. tik vieną kartą, daugiau jokių nepavykusių pabandymų įdurti jam tikrai nebuvo. Jos tokį elgesį įtakojo girtumas, blaivi taip niekuomet nebūtų pasielgusi (1 t., 134-135b. l.).

2013-09-16 apklausos metu Ž. L. papildė 2013-09-11 duotus parodymus ir parodė, kad kai nuplovė peilį, kuriuo sužalojo vyrą S. L., jį padėjo į indaują, vietą ant spintelės virtuvėje, skirtą indams džiovinti. Vėliau tą peilį atvažiavę policijos pareigūnai pasidėjo ant virtuvinio stalo, padėjo savo liniuotę ir nufotografavo. Jie tą peilį paėmė, nes ji pareigūnams pasakė, kad būtent tuo peiliu buvo sužalotas S. L.. Dar gali papildyti, kad tuo metu, kai atėjo jos motina R. G. ir dukra D., namų lauko durys buvo atrakintos. Ji jų užrakinusi nebuvo ir joms įeiti į vidų netrukdė. Dukra S. dar neatvažiavus medikams pykdama ranka išdaužė namo koridoriaus langą. Ji tai padarė iš pykčio, o ne dėl to, kad tokiu būdu galėtų patekti į namą ir atrakinti duris (1 t., 137 b. l.).

Nukentėjusysis S. L. parodė, kad Ž. L. yra jo sutuoktinė, jo vaikų motina. Iš ryto parsinešė degtinės butelį, su žmona išgėrė ir atsigulė. Pabudo, butelio nerado, susiginčijo su žmona, kad atėjo kaimynė ir tada žmona jam dūrė. Duris laikė dėl to, kad nenorėjo jos įleisti. Kodėl nenorėjo įleisti, nežino, nes buvo girtas. Pro duris vienas kitą matė, susibarė dėl degtinės. Žmona buvo lauke su kaimyne I. L.. Jos abi buvo kieme. Kai barėsi su žmona, I. nematė. Žmona darė duris, jis nenorėjo jos įleisti. Po to duris paleido ir žmona jam dūrė. Vienas prieš kitą buvo gal pusės metro atstumu. Žmona skuto bulves, todėl pas ją rankoje buvo peilis. Prieš tai peilio nematė. Su žmona apsižodžiavo. Žmona įdūrė jam dešinį šoną. Jis ant peilio pats neužgriuvo, jis stovėjo priešais ją. Vaikų tuo metu nebuvo. Pats tuo metu buvo stiprokai girtas. Pajuto skausmą, užsidėjo ranką, pamatė, kad ranka kruvina. Galvojo dar, kad gal neįdūrė. Nuėjo į lovą atsigulti. Buvo su marškinėliais ir treningais. Dukrą žmona pasiuntė pas uošvę. Jis pats nieko nesakė, manė, kad praeis. Nelabai skaudėjo. Vėliau atvyko greitoji, prijungė lašelinę. Kol atvyko greitoji, jis gulėjo, žmona buvo priėjusi. Jį išsivežė greitoji. Kas buvo po to, neatsimena, gal davė narkozę. Ligoninėje (duomenys neskelbtini) buvo penkias dienas. Po to tėvas parsivežė pas save į namus. Ten buvo savaitę laiko. Šoną skaudėjo, vos pasėdėjo, kažkiek vaikščiojo. Tėvas sakė pas žmoną neiti ir parsivežė pas save į namus. Kai skausmai praėjo, grįžo namo. Žmona į namus buvo atėjusi. Ją policija rado namuose tuo laiku, kuris ir nurodytas byloje. Valandų neatsimena. Ar žmona buvo atvažiavusi rugsėjo mėnesį, neatsimena. Galėjo būti, kad galėjo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) o žmona gyvena pas savo mamą. Netoli, gal už kokių 500 m., kartu negyvena. Jis pats pas uošvę nupjauna žolę. Žmona pas jį į namus negrįžta. Vaikais žmona rūpinasi, tačiau vaikai ir pas jį dažnai pareina, kadangi netoli visai. Po įvykio jokių padarinių nekilo, jaučiasi gerai. Prieš tai konfliktų su žmona nebuvo, gyveno normaliai, nesimušdavo. Buvo sužalotas žmonos anksčiau, buvo sužalota galva. Sužalotas buvo namuose, žarstekliu. Buvo tada išgėręs. Su žmona susitaikė. Ji atsiprašė, gailisi. Yra šeima, vaikai, todėl jis jai atleido. Dėl sužalojimo žarstekliu, tai žmoną irgi buvo išvežusi policija, buvo teismas (duomenys neskelbtini) šiais metais. Datos, kada žmona buvo namuose, nurodytos teisingai, policiją matė. Žinojo, kad žmona namuose lankytis negali, tačiau policijos jai niekas nekviesdavo. Atvažiuodavo apylinkės inspektorius patikrinti, pažiūrėdavo, ar jos nėra ir duodavo pasirašyti. Tokių patikrinimų metu apylinkės inspektorius kelis kartus ir rado žmoną. Ko žmona buvo atėjusi, nežino. Pats jos nekvietė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2013-09-11 nukentėjusysis S. L., kad 2013 m. liepos mėn. viduryje, datos nepamena, savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) kurie juridiškai priklauso uošvei R. G., nuo pat ryto – nuo kokių 8-9 val. su savo sutuoktine Ž. L. vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė alų. Išgėrus alų sumanė dar nusipirkti degtinės. Jis apie 11 val. (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) parduotuvėje nusipirko 0,5 l butelį degtinės. Su buteliu degtinės grįžo į namus, kur laukė Ž.. Su ja virtuvėje išgėrė kažkur pusę butelio degtinės ir jis nuėjo numigti į miegamąjį, esantį greta virtuvės. Pamiegojęs kokį pusvalandį ar tai valandą, atsikėlė ir nuėjo į virtuvę. Virtuvėje Ž. L. kažką gamino valgyti, lygtai skuto bulves. Jis virtuvėje neberado minėto pusės butelio degtinės. Pradėjo pykti ant Ž., prašyti, kad ji degtinę atiduotų. Ji degtinės neatidavė, todėl pradėjo abu pyktis, keiktis. Ką tiksliai jis sakė Ž. ir ką ji atsakė neatsimena dėl savo girtumo. Taip pat nepamena, kad būtų užsimojęs norėdamas jai trenkti, nors taip gal ir galėjo būti. Daug įvykio detalių jis dėl savo girtumo nepamena. Žino, kad pykstantis su žmona ji jam įdūrė į dešinį šoną. Tai jis pajuto būdamas kažkur tarpduryje tarp namo koridoriaus ir virtuvės. Kuo ji dūrė jis nespėjo pamatyti, tuo metu L. stovėjo tiesiai priešais jį, visai arti. Kai pajuto duriantį skausmą šone, suprato, kad žmona jį perdūrė. Tuomet pasižiūrėjęs pamatė, kad Ž. dešinėje rankoje laikė virtuvinį peilį medine ruda rankena. Durdama Ž. L. kažką sakė, bet jis nepamena ką. Jis perdurtas susiėmė rankomis už dešinio šono, matė, kaip pro šone peiliu padarytą žaizdą bėga kraujas. Jis nuėjo į kambarį, nusivilko kruvinus marškinėlius ir atsigulė. Ž. L. jį sužalojo supykusi, tai padarė tyčia, jis pats ant jos laikomo peilio tikrai neužgriuvo. Ž. L. liko namo viduje. Ji išliko rami, nebuvo matyti, kad ji jaudintųsi ką padarė. Jam greitosios pagalbos ji nekvietė, ir, kaip buvo matyti, net neketino kviesti. Praėjus kokiai 20 minučių po jo perdūrimo, į namų kiemą atvyko greitoji pagalba, kuri išvežė jį į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Prieš pat atvykstant greitajai pagalbai į namus atėjo Ž. motina R. G., jis mano, kad apie jo sužalojimą uošvienei pranešė jo vaikai. Jis negali tvirtinti, kad žmona prieš tai, kai jam „suvarė“ peilį į dešinį šoną būtų dar bandžiusi jam peiliu įdurti. Kodėl jis savo anksčiau tvirtino, kad Ž. dūrė jam iš viso tris kartus, tik iš jų du kartus nepataikė, jis nežino. Civilinio ieškinio Ž. L. dėl jam padaryto sužalojimo jis nereiškia (1 t., 96-97 b. l.).

Liudytojas V. B. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) policijos komisariate valdymo grupės specialistu. Jis formino pradinį įvykį, šiuo metu tikslios datos ir laiko neatsimena. Buvo gautas pranešimas ar iš pagalbos centro, ar iš greitosios, kad sužalotas žmogus, durtinė žaizda. Nuvykus žmogus buvo surastas lovoje, namuose buvo ir kaltinamoji. Buvo dvi, gal trys dukros ir jos viską pasakojo. Kaltinamoji neigė, sakė, kad buvo susistumdymas. Buvo pareikalauta pateikti įrankį, kuriuo sužalojo. Tačiau namuose viskas buvo sutvarkyta, peilis įdėtas į džiovintuvą. Ž. L. teigimu berods vyras veržėsi pro duris, ji jo neįleido, konfliktas vyko ilgiau nei 5 min. dukra pasakojo, kad namai buvo užrakinti, kad išdaužytas koridoriuko langas, kad ji lipo per langą įleisti medikus. Nukentėjusysis tuo metu gulėjo lovoje, medikai teikė jam pagalbą. Medikai S. L. išsivežė. Buvo surasta kraujo ten, kur nukentėjusiojo pasakojimu, vyko susistumdymas. Buvo paimta patalynė ir viršutiniai S. L. rūbai. Kur atvykus buvo Ž. L., tiksliai pasakyti negali, gal virtuvėje. Moteris buvo išgėrusi, vizualiai matėsi, kad girtumas gali būti vidutinis. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, apklausta Ž. L. dukra, iškviesta Ž. L. motina, kadangi buvo nepilnamečiai vaikai. Girtumą Ž. L. automobilyje tikriausiai nustatinėjo kolega J.. Ž. L. buvo kiek agresyvoka. Viena iš dukrų buvo apklausta vietoje. Apklausta ta, kuri aiškiausiai matė situaciją. Vienas iš vaikų bėgo kviesti močiutę, kiti buvo išsilakstę. Įtariamoji buvo nustatyta iš karto. Po šio įvykio vėl buvo nustatytas smurtas artimoje aplinkoje. S. L. išsivežė medikai. Ž. L. neigė, kad vyrą sužalojo tyčia. Aiškino, kad jis pats užgriuvo, kai ji pradarė duris. Ji tuo metu turėjo peilį. Apklausta buvo viena dukra, kuri realiai viską matė. Ž. L. buvo surašytas sulaikymo protokolas, vėliau su ja dirbo kiti pareigūnai. Kokias aplinkybes ji aiškino pirmo įtarimo metu, pasakyti negali, kadangi su ja jau nedirbo. Ji aiškino, kad nenorėjo vyras įsileisti, ir užgriuvo ant to peilio. Dėl užrakintų durų aplinkybes paaiškino dukra, nes Ž. L. nenorėjo įsileisti medikų. Koridoriuje buvo išdaužtas langas, kad būtų galima įlipti ir medikams atrakinti duris. Langą išdaužė viena iš dukrų. Iš lauko pusės matėsi šukės, iš vidaus šukės buvo apvalytos. Kraujo buvo surasta tarp virtuvės ir koridoriaus. Virtuvės pusėje jau buvo pavalyta. Kampe, tarp dujinės viryklės, buvo neišvalyta kraujo dėmė. Kambaryje, kur buvo nukentėjusysis, rūbai ir patalynė buvo su krauju. Visų smulkmenų dabar tiksliai jau neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė visas aplinkybes. Su nukentėjusiuoju bendravo trumpai, jis buvo sąmoningas, pasakė, kad jam įdūrė žmona. Kalbos apie pasistumdymą ar užgriuvimą nebuvo. Dėl daikto, kuriuo buvo sužalotas žmogus, abejonių nekilo, pati įtariamoji parodė tą daiktą ir kitų tokių daiktų džiovykloje nebuvo.

Liudytoja R. G. parodė, kad pietų metu, apie 13.00 val., nuo karvių grįžo namo. Atbėgo anūkė D. ir pasakė „močiute, skambink greitajai, nes mama tėtę nudūrė ar padūrė“. Tada ji nuvažiavo pažiūrėti. Atvažiavus S. L. gulėjo lovoje, kalbino, bet jis nieko neatsakė, vaikai verkė. Išėjo į lauką ir paskambino numeriu 112. Atsiliepęs asmuo visą laiką prašė nepadėti telefono, kad palaikyti ryšį. Klausė, ar sužalotasis dar kvėpuoja, liepė rankšluostį dėti. Rankšluostį S. dėjo, bet S. L. nesileido, gal jam labai skaudėjo. Atvyko greitoji ir išsivežė S. L. į ligoninę. Atvažiavus namuose buvo anūkės, anūko A. nebuvo, nes jis buvo pas savo tetą. Tik visos trys mergaitės buvo namuose. Ž. L. buvo kambaryje, ji nieko nedarė. S. L. gulėjo skersai lovos, pakalbino, bet jis nieko neatsakė. Pagalvojo, kad numirė, tai iš karto paskambino greitajai. Akys S. L. buvo išverstos, gulėjo skersai lovos, tai jai pasidarė baisu. Dukra, Ž. L., gal buvo kiek išgėrusi. Greitajai skambino išėjusi į kiemą, nes kambaryje vaikai verkė, buvo triukšmas. Kai paskambinus reikėjo pareiti į vidų, durys buvo užrakintos. Kas užrakino, nežino. Gal duktė Ž. L.. Anūkės irgi buvo lauke. Namuose liko tik S. L. ir Ž. L.. S. išmušė langą ir įėjo į vidų. Nežino, ar S., ar Ž. L. atrakino duris. Atrakinti pati durų neprašė, nes tuo metu kalbėjo telefonu, S. davė nurodymus, ką daryti. Į namus pateko greitai, per kelias minutes. Dukros neklausė, kodėl durys užrakintos. Greitoji atvažiavo greitai. Nuo namų iki (duomenys neskelbtini) yra gal 27-28 km. Ž. L. su vyru vaikus prižiūri, jie aprengti, į mokyklą eina, pavalgę, o jie patys tarpusavyje nelabai sutaria. Atėjus būdavo, kad dukra verkia, skundžiasi, kad S. L. ant jos visokiais žodžiais kalba. S. L. šoka muštis ir jai pačiai yra tekę nuo S. L. bėgti, kad negautų mušti. Dukra ar mušasi nežino, nematė pati. Gal tada, kai ginasi. Kiekvieną dieną žentas su dukra alkoholio negerdavo, ir dažniau, ir rečiau gerdavo, tačiau kiekvieną dieną negerdavo. Gyvena jie iš vaikų pašalpų, patys nieko negauna, nes jiems nebeskiria pašalpų. Kodėl jiems nebeskiria pašalpų, neklausė. Darbo (duomenys neskelbtini) nėra kur susirasti, o į (duomenys neskelbtini) nėra kuo važinėti. Dėl vaikų elgesio Ž. L. buvo kelis kartus bausta. Vaikus tėvai auklėja, ir ji pati padeda, kai reikia. Ir pabara anūkus, ir pamoko. Po to įvykio dukra gyveno pas ją. Nueidavo pas S. L., nes ten vaikai būdavo. Vaikai ir pas ją būdavo. Kad po to įvykio Ž. L. būtų pas S. L. lyg ir nematė. Nepamena, ar buvo taip, kad Ž. L. buvo iškeldinta iš namų, o vaikai perduoti jai. Į policiją skambino daugiau dėl S. L. triukšmo, o ne dėl vaikų. Gal dukra su S. L. ir girtavo, gal ir vaikai kartu būdavo, gal ir skambino policijai, tiksliai neatsimena. Neklausė, kaip sužalojo S. L.. Duktė sakė, kad atėjo kaimynė L., kad jos kalbėjosi lauke, vyras laikė virtuvės duris, jos neįsileido. Kai atėjo kaimynė, dukra virė bulvės ir peiliu tikrino, ar jos išvirusios. Atėjo tada kaimynė, o kai dukra norėjo grįžti į namus, S. L. jos nebeįleido. Dukra traukė duris, S. L. laikė ir kai atidarė duris, jis virto ant to peilio. Taip pasakojo Ž. L. vieną kartą. Daugiau dukros ji apie tą įvykį neklausė.

Liudytoja A. V. paaiškino, kad tą dieną dirbo su A. U.. Buvo gautas pranešimas iš budėtojo, kad yra neprižiūrimi vaikai. Nuvykus nurodytu adresu rado Ž. L., jos vyrą, Ž. L. mamą ir kelis vaikus. Buvo nustatytas girtumas, vaikai perduoti Ž. L. mamai, kuri buvo blaivi. Apie padėtį buvo informuotas budėtojas, buvo žinoma, kad Ž. L. yra uždrausta lankytis tuose namuose. Viskas vyko seniau, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau. Į įvykio vietą vyko pagal budėtojo nurodymą dėl nepilnamečių vaikų. Byloje turėtų būti tarnybinis pranešimas, kuris rašomas iš karto po iškvietimo. Tarnybiniame pranešime viso aplinkybės nurodytos teisingai. Toks įvykis būna ne vienas, todėl dabar visų detalių tiksliai neatsimena. Aplinkybes, nurodytas tarnybiniame pranešime, tvirtina. Atvykus aiškiai matėsi, kad Ž. L. neblaivi. Ir jos vyras, S. L., buvo neblaivus. Ar teko ten vykti daugiau kartų, neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškinimus, užfiksuotus tarnybiniame pranešime patvirtino (1 t., 123 b. l., 2 t., 27 b. l.).

Liudytojas A. U. paaiškino, kad tuo metu patruliavo su A. V.. Gavo iš budėtojo nurodymą, kad (duomenys neskelbtini) neprižiūrimi vaikai, tėvai girtauja. Nuvykus į nurodytą vietą rado tuos asmenis, vaikus ir močiutė vaikų buvo. Ž. L. ir S. L. buvo nustatytas girtumas. A. V. surašė vaikų perdavimo močiutei aktą. Budėtojas pranešė, kad Ž. L. tuose namuose lankytis negali. Kiek rado vaikų, dabar pasakyti negali. Atvykus Ž. L. ir S. L. buvo virtuvėje, o močiutė su vaikais kitur. Ž. L. ir S. L. abu virtuvėje sėdėjo. Jiems abiems girtumas buvo nustatytas alkotesteriu. Apie tai, kad yra priimta nutartis dėl uždraudimo Ž. L. būti tuose namuose, pasakė budėtojas. Vėliau pati Ž. L. iš tų namų buvo išprašyta. Pati Ž. L. sakė, kad ten jos namai. Ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes nurodė teisingai, tvirtina. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškinimus, užfiksuotus tarnybiniame pranešime patvirtino (1 t., 121-122 b. l., 2 t., 28 b. l.).

Liudytojas Z. S. paaiškino, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), tačiau anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) policijos komisariate tyrėju. Jam buvo pavesta tirti, kaip po smurto artimoje aplinkoje įpareigojimų laikosi Ž. L.. Patikrinus ji buvo surasta namuose, kuriuose negalėjo būti, buvo surašyti tarnybiniai pranešimai. Vieną kartą iškeldinta priverstinai. Namuose, kur ji negalėjo būti pagal teismo nutartį, jį rasta gal kokius tris kartus, dabar tiksliai neatsimena. Tarnybiniuose pranešimuose aplinkybes nurodė teisingai. Pati Ž. L. aiškino, kad atėjo padėti vyrui ūkį prižiūrėti, kadangi jis pats net valgyti nepasidaro. Patvirtina, kad Ž. L. buvo surasta namuose ir rugsėjo 4 d., nes yra surašytas tarnybinis pranešimas. Ji buvo iškeldinta. Jis tikrindavo, kaip Ž. L. laikosi paskirtų įpareigojimų. Koordinuojantis pareigūnas surašydavo, kiek kartų per mėnesį reikia tikrinti. Atgaline data tokie dokumentai nėra surašomi. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškinimus, užfiksuotus tarnybiniame pranešime patvirtino (1 t., 124 b. l., 2 t., 22, 32 b. l.).

Liudytoja J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties bendruomenės slaugytoja, 2013 m. vasarą, datos, mėnesio dabar nepamena, apie vidurdienį teko pagal gautą iškvietimą vykti į (duomenys neskelbtini) pas sužalotą peiliu vyriškį, kurio pavardės, vardo šiuo metu nepamena. Apie įvykį, sužalotą žmogų, pranešimą (duomenys neskelbtini) stotis gavo iš (duomenys neskelbtini) miesto greitosios medicinos stoties dispečerių. Tai jie nurodė vietą, kur reikia vykti, ir minėtos stoties dispečeris palaikė ryšį su apie įvykį pranešusiu, skambinusiu asmeniu. Pamena, kad nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), privačiame gyvenamajame name, kambaryje buvo rastas peiliu perdurtas vyras. Su viena durtine žaizda pilvo srityje, daugiau į dešinę pusę. Į namus, kur buvo sužalotas asmuo, ji kaip medicinos darbuotoja pateko be jokių trukdymų, namų durys buvo atrakintos. Namų kieme prie durų į namų vidų juos pasitiko verkianti mergaitė bei pagyvenusio amžiaus moteris, daugiau asmenų namų kieme ji nepastebėjo. Namų viduje, be sužaloto vyriškio dar buvo viena moteris, kaip suprato, sužaloto asmens sutuoktinė. Kadangi ji į ją nekreipė dėmesio, visą dėmesį sutelkė į sužalotąjį, tai negali pasakyti ar moteris buvo neblaivi. Suteikiant pirmąją medicininę pagalbą sužalotam asmeniui ji pastarojo paklausė apie įvykio aplinkybes, kokiu būdu jis patyrė sužalojimą. Sužalotas vyriškai trumpai atsakė, kad jam peiliu įdūrė žmona, daugiau nieko nepasakojo. Paklaustas, ar yra vartojęs alkoholinių gėrimų, jis prisipažino esantis neblaivus. Tačiau pagal savo bendrą būklę jis buvo pakankamai sąmoningas, bendraujantis. Minėtas asmuo nedelsiant buvo pristatytas į(duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių (1 t., 118 b. l.).

Liudytoja I. Z. L., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2013 m. vasarą, dienos tiksliai neatsimena, nuėjo pas šalia gyvenančią kaimynę Ž. L. atsigerti kavos. Prie lauko durų pasitiko Ž. L., abi norėjo įeiti į namus, tačiau virtuvės duris iš koridoriaus laikė Ž. vyras S. L. ir neįleido. Pradėjo S. L. Ž. L. keiti, išvadino necenzūriniais žodžiais, todėl ji iš L. namų išėjo. Netrukus po to, kai grįžo į savo namus, pas S. L. ir Ž. L. į namus atvažiavo greitoji. Po dviejų dienų sužinojo, kad Ž. peiliu sužalojo S.. Kaip viskas vyko, ji nematė. Ar Ž. tą dieną, kai ji buvo atėjusi į svečius, rankose turėjo kokį peilį, neatsimena. Atėjusi pas Ž. į namus jos vaikų kieme nematė (1 t., 120b. l.).

Liudytoja S. L., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2013 m. liepos mėn., įvyko įvykis, kurio metu buvo subadytas tėtis S. L.. Paties įvykio nematė, todėl detaliai papasakoti įvykio aplinkybių negali. Atsimena, kad tą dieną sesuo D. L. pasakė, kad mama Ž. L. sužalojo tėtį ir, kad tėtis namų viduje su mama, kuri neįsileidžia į namus. Buvo pakviesta močiutė R. G., tačiau ji į namus irgi negalėjo patekti ir negalėjo pažiūrėti, kaip laikosi tėtis. Tada kaire ranka išdaužė verandos lango stiklą, esantį iš kiemo, tvarto pusės. Pro jį įlindo į koridorių, atrakino koridoriaus duris, užrakintas raktu iš vidaus, įsileido į vidų močiutę. Kartu su močiute nuėjo į miegamąjį pažiūrėti, kaip jaučiasi tėtis. Išmušdama koridoriaus lango stiklą susipjaustė kairės rankos pirštą. Kraujas bėgo stipriai, todėl tikrai galėjo prilašėti kraujo namuose ant grindų. Kol laukė greitosios medicinos pagalbos, močiutė aprišo kraujuojantį pirštą. Kai mama sužalojo tėtį, tai mačiusi sesuo D. L. atnešė ir parodė peilį ruda medine rankena ir pasakė, kad šituo peiliu mama dūrė tėčiui. Parodžiusi peilį D. jį nunešė ir padėjo kažkur virtuvėje. Peilio ji pati nelietė. Tuo metu, kai mama sužalojo tėtį, buvo tualete, kas vyko, nematė. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (1 t., 116, 117b. l.).

Nepilnametė liudytoja D. L., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, paaiškino, kad tiksliai neatsimena, bet 2014 m. vasarą, galėjo būti liepos 14 d., ryte atsikėlė ji ir sesė Ž., susitvarkė kambarius. Gyvena (duomenys neskelbtini). S. tuo metu dar miegojo. Tėtis susipyko su mama. Tuo metu jie gėrė ir susipyko. Mama nuskuto bulves, pasiėmė peilį ir pasidėjo koridoriuje. Tėtis tuo metu gulėjo kambaryje. Mama nuėjo pas kaimynę I., pavardės nežino, kuri gyvena šalia. Mama su kaimyne parėjo namo ir tėtis supyko, kad mama parsivedė kaimynę. Mama tuo metu buvo koridoriuje, o kaimynė I. kieme prie laiptų. Tėtis laikė duris iš koridoriaus į virtuvę, kad mama neįeitų. Ji pati tuo metu stovėjo šalia tėčio. S. buvo tualete, o Ž. buvo kambaryje. Pamatė, kad tėčiui iš rankų slysta durų rankena, kadangi ji buvo šlapoka. Tada mama traukė duris į save dešine ranka, o kairėje buvo peilis. Tėčiui kažkas pasidarė su koja ir jis susiėmė už kojos. Ryte, kai miegojo, tėvai mušėsi ir sesė bėgo jų skirti. Kai atsikėlė, tai tėtis tąsė mamą už plaukų, o sesė juos išskyrė ir tėtis mamą išvadino visokiais žodžiais. Mama su žarstekliu, ar su šepečio kotu trenkė tėčiui per kojas. Kai durų rankena tėčiui išsprūdo, tėtis užkrito ant peilio ir susiėmė už šono. Jis nuėjo prie lovos, nusirengė ir atsigulė. Mama tada nuėjo į virtuvę ir nuplovė peilį. Tėtis griuvo į mamos pusę. Matė, kaip mama tėčiui dūrė, t. y. prilietė vieną kartą, kai buvo koridoriuje, o tėtis šalia jos. Mama tada peilį laikė dešinėje rankoje. Kai mama pirmą kartą dūrė, tai tėtis paėjo į šoną, pasikėlė marškinėlius ir pažiūrėjo, ar nieko nebuvo, tada jis laikė duris į virtuvę, kad mama neįeitų. Tuo metu ji pati stovėjo prie virtuvės durų. Tada tėčiui praslydo durų rankena ir jis virto ant peilio. Antrą dūrį ji matė. Mama ėjo į virtuvę su atstatytu peiliu ir tėtis užvirto. Tėtis susiėmė už šono, pasižiūrėjo ir tuo metu ji ant grindų pamatė kraujo lašus. Sesė uždėjo tėčiui rankšluostį, o mama liepė eiti pas močiutę. Mama tuo metu jį laikė už rankos, peilis buvo kitoje rankoje. Mama pasakė, kad nori tėtį nužudyti. S. tėtei uždėjo rankšluostį ir atėjo prie mamos. Ji tuo metu visą laiką laikė mamą už rankos. Po to išbėgo pas močiutę, o jai iš paskos išbėgo ir Ž.. S. buvo prie mamos. Močiutė atvažiavo dviračiu, tačiau į namus niekas neįleido. S. sėdėjo prie namo, o Ž. šalia. Lauko durys buvo užrakintos. S. beldė į duris, kad jas atidarytų, tačiau mama sakė, kad neįleis. Tada S. išdaužė koridoriaus langą su dalgio kotu ir įlipo į vidų, paėmė raktą ir atrakino duris. Įėjus mama sėdėjo prie stalo ir rūkė, o tėtis gulėjo toje pačioje lovoje kaip ir anksčiau. Peilis buvo padėtas į stalčių. Peilis rudos spalvos, naudojamas pjaustymui. Tėtis paprašė degtinės. Mama tuo metu pasakė „paleisk, aš eisiu jį padursiu“. Tėtis atsigulė po antro dūrio. Tarp dūrių buvo nedaug laiko. S. įsipjovė tada, kai ėmė stiklus. Ž. visą laiką buvo kambaryje, ji nematė, kas įvyko. Kai tėtis atsigulė, mama atėjo į virtuvę (1 t.,103-105b. l.).

Nepilnametė liudytoja Ž. L., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2014-07-14, dieną būnant namuose su seserimis S. ir D., matė, kaip iš priebučio atėjo tėvas S. L.. Buvo ranka užsiėmęs šoną. Kurį tiksliai užsiėmęs šoną buvo, tiksliai pasakyti negali. Matė, kaip per rankos pirštus bėgo kraujas, ranka buvo kruvina. Ji su sesėmis išėjo, o mama su tėčiu užsidarė viduje. D. nubėgo pas močiutę pranešti, kas atsitiko. Atėjo močiutė, kadangi tėtis kraujavo, ji iškvietė greitąją. Paskambinus į greitąją mama užsirakino duris, močiutė negalėjo patekti į vidų. Tada sesė S. išmušė priebučio lango stiklą ir įlipo į vidų. Močiutė, kalbėdama telefonu, davė sesei S. nurodymus, ką daryti. Po kiek laiko mama atrakino duris ir įsileido močiutę. Matė, kaip tą dieną mama su tėčiu gėrė degtinę, po to susipyko (1 t., 106b. l.).

Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu liudytoja Ž. L. paaiškino, kad tiksliai neatsimena kada, bet gali būti 2014 m. vasarą, liepos mėn., su D. buvo kambaryje. Tada mama tėčiui netyčia įdūrė. Tėtis atėjo atsigulti. Matė, kad tėtis buvo užsiėmęs dešinį šoną. Mama pasakė iškviesti greitąją, o D. nubėgo pas močiutę. Tada mama užsirakino, o tėtis gulėjo. S. tada išdaužė langą ir nuėjo laukti greitosios. Rytą tėvai nesipyko, susipyko vėliau. Tą dieną tėtis mamos nemušė. Mama tėčio irgi nemušė. Anksčiau mušdavosi. Matė, kad mama pradėjo ruošti valgyti. Tėtis gulėjo kambaryje. Mama valgį ruošė virtuvėje, tikrino su peiliu, ar išvirė bulvės. Tada mama nuėjo pasitikti kaimynės, tėtis nuėjo į virtuvę ir laikė duris. Mama laikė peilį ir tėtis užvirto ant peilio. Matė tik tiek, kad atėjo kaimynė ir, kad mama laikė rankoje peilį. Tuo metu mama buvo koridoriuje, o ji pati buvo kambaryje atsidariusi duris. Mama išėjo į koridorių, o tėtis nuėjo į virtuvę. Girdėjo, kad mama koridoriuje su tėčiu pykosi. Vadinosi vienas kitą visokiais žodžiais. Kai viskas įvyko, ji išėjo į koridorių. S. paskui viską papasakojo, kai buvo lauke. Tėtis nuėjo į virtuvę, kaip uždarė duris, nematė. Matė, kad tėtis laiko virtuvės duris. Tuo metu ji pati buvo kambaryje ir matė koridoriaus duris ir virtuvę. Kai pykosi, mama buvo koridoriuje, o tėtis prie durų. Iš virtuvės yra durys į jos kambarį, tėvų kambarį ir į koridorių. D. buvo kartu kambaryje. Tėtis laikė duris, kad neateitų kaimynė. Kaip mama įdūrė tėčiui, nematė. Ką kaimynė su mama veikė koridoriuje, nematė. Nematė, kaip tėtis duris paleido. Matė, kaip tėtis nuėjo į savo kambarį. Jis atėjo ranka susiėmęs už šono ir nuėjo į savo kambarį. Buvo suėmę kaire ranka dešinį šoną. Matė kraują, nes lašėjo ant grindų ir matė ant marškinėlių kraują. Marškinėliai buvo tamsios spalvos. Mamos nematė, ką mama laikė rankoje, nematė. Kai ėjo į lauką, matė, kad mama stovi koridoriuje prie stalo su kraujuotu peiliu. S. viską papasakojo ir ji su D., išsigandusios nubėgo už kluono. S. pasakė bėgti pas močiutę. Girdėjo, kaip mama keikė tėtį, sakė, kad jis pirmas pradėjo. Negirdėjo, kad sakytų, jog pasmeigs. S. nuėjo mamą nusivesti į lauką, bet jai nepavyko. Ji traukė mamą į lauką, bet mama nėjo ir S. išėjo verkdama. Kaimynė buvo lauke, jos kambaryje nematė. Iš pradžių lauke ji stovėjo už krūmų, paskui nuėjo į kiemą. Kai su sesėmis išėjo į lauką, mama užsirakino duris, o tėtis gulėjo. Po kokių 5 min. S. išdaužė langą. S. sakė mamai, kad atrakintų duris. Ką pasakė mama, negirdėjo. Buvo atvažiavusi močiutė. Kai S. išdaužė langą, mama išėjo į lauką. Močiutė kalbėjosi su greitosios medikais. Matė, kaip S. išmušė langą ranka. Jos ranka buvo kraujuota. Ji buvo užsidėjusi rankšluostį. Ji pati parodė ranką ir pasakė, kad išdaužė langą. Kai mama įdūrė tėčiui, S. buvo lauke. Ji visą laiką buvo su D. (1 t., 107-109b. l.).

Įvykio aplinkybes Ž. L. nurodė 2013-09-16 parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 138-145 b. l.).

2013-07-14 įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) kuriame gyveno Ž. ir S. L. šeima. Iš įvykio vietos paimtas peilis, S. L. marškinėliai, biologiniai mėginiai, kurie pateikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialistams trasologinio ir DNR tyrimo atlikimui (1 t., 7-18 b. l.).

2013-03-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-3074 (13),11- 613 (14) nurodyta, kad yra tikimybė, kad tirti pateiktų S. L. marškinėlių durtinis – pjautinis pažeidimas padarytas tirti pateiktu peiliu (1 t., 50-55 b. l.).

2014-01-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 332/13(01)nurodyta:

Ant peilio geležtės žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą gautas mišrus DNR profilis, ne mažiau dviejų asmenų, netinkamas identifikavimui.Ant peilio rankenos žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą gautas moters DNR profilis, tinkamas identifikavimui ir vyro DNR priemaiša. Ant marškinėlių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gauta S. L. DNR su 99,999999999 % tikimybe. Dviejuose pavyzdžiuose iš įvykio vietos rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gauta vienos moters DNR, tinkama identifikavimui (1 t., 60-67b. 1.).

2013-08-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 291/13(10) nurodyta, S. L. nustatyta kiauryminė durtinė – pjautinė krūtinės ląstos dešinės pusės žaizda su kepenų pažeidimu, kas komplikavosi kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje (operacijos metu rasta 500-750 ml kraujo). Sužalojimas padarytas duriančiai – pjaunančiu įrankiu, pvz. peiliu ar pan. Sužalojimas padarytas vieno smūgio ar trauminio poveikio pasekoje. Nukentėjusysis sužalojimo padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse, išskyrus tokią, kai uždengta krūtinės dešinė pusė – pilvas – šonas. Jėga galėjo veikti tiek iš priekio, tiek iš dešinio šono nukentėjusiojo atžvilgiu. Kiauryminė durtinė – pjautinė krūtinės ląstos žaizda su kepenų pažeidimu, kas komplikavosi kraujo susikaupimu į pilvaplėvės ertmėje, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 73b. l.).

2013-08-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 291/13(10)-G291/13(10)nurodyta, jog sužalojimo pobūdis, aukštis nuo padų, kitų sužalojimų kūne nebuvimas, nurodo į tai, kad mažai tikėtina, kad toks sužalojimas – kiauryminė durtinė – pjautinė krūtinės ląstos dešinės pusės žaizda su kepenų pažeidimu, kas komplikavosi kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje (operacijos metu rasta 500-750 ml. kraujo), gavosi pačiam nukentėjusiajam, tariamai, užvirstant ant kito asmens rankoje laikomo peilio. Toks sužalojimas būdingesnis tiesioginiam poveikiui (1 t., 82- 83b. l.).

2013-09-09 Viešosios įstaigos Šakių greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus R. J. L. rašte bei pateiktoje greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelės kopijoje, pateikta informacija, jog pas S. L., gyvenantį (duomenys neskelbtini), greitosios medicinos pagalbos iškvietimas Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas (duomenys neskelbtini) dispečerinėje 2013-07-14 12 val. 46 min. Iškvietimas registruotas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kaip nustatyta tyrimo metu, priklausančio R. G.. Atvykus į įvykio vietą greitajai pagalbai medicinos felčerė J. L. greitosios pagalbos kvietimo kortelėje užfiksavo nusiskundimus: „Skauda krūtinė, įdūrė žmona su virtuviniu peiliu. Be sąmonės nebuvo“ (1 t., 36-37b. l.).

2013-07-14 greitosios medicinos pagalbos garso įraše, 2013-11-21 šio įrašo perklausymo, apžiūros protokole, šio protokolo priede – garso įrašo stenogramoje, užfiksuota, tai, jog S. L. greitąja pagalbą iškvietė jo uošvienė R. G., kuri laukdama atvykstančių medikų visą laiką bendravo su greitosios pagalbos darbuotoja. Pokalbio įraše užfiksuota tai, kad Z. L. buvo užsirakinusi namų viduje ir neįsileido R. G. patekti į namų vidų bei suteikti S. L. pirmosios pagalbos. Į namų vidų patekta tik Ž. ir S. L. dukrai S. L. išdaužus namo koridoriaus stiklą ir pro jį patekus į namo vidų bei atrakinus namų duris iš vidaus. Po lango išdaužimo garso įraše girdėti R. G. žodžiai, kuriais remiantis galima teigti, jog dauždama langą S. L. susižalojo, pradėjo kraujuoti, į išdaužtus stiklus koją įsipjovė ir pati R. G.. R. G. patekus į namo vidų ir ją medicinos darbuotojai instruktuojant, ką reikia daryti su nukentėjusiuoju S. L., aiškiai girdisi kaip R. G. savo dukters Ž. L. klausia, ar reikia badytis su peiliais, o Ž. L. atsako „ko jis manęs į virtuvę neįleido“ (1 t., b.l. 39-47).

2013-07-14 Asmens blaivumo teste Nr. 0529, užfiksuota, jog Ž. L. 2013-07-14, 13:23:53 val. nustatytas 3,27 promilių girtumas (1 t., 125b.l.).

2013-07-16 Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi Ž. L. įpareigota išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens – S. L., nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo, su kuria ji buvo pasirašytinai supažindinta (2 t., 14-15 b. l.).

2013-08-22, 2013-09-04, 2014-01-22, 2014-01-28 Šakių rajono policijos komisariato policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, užfiksuota, nurodyta kada, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių priežasčių Ž. L. buvo rasta namuose, kuriuose jai draudžiama būti pagal galiojančius teismo įpareigojimus (2 t. 20, 22, 27, 28, 32 b.l.).

2013-09-04 Smurtautojo iškeldinimo lapu, 2013-07-19 Šakių rajono apylinkės teismo nutarties nuorašu, kuriuose užfiksuota tai, jog 2013-09-04 namuose (duomenys neskelbtini), rasta Ž. L. antrą kartą buvo iškeldinta ir antrą kartą pasirašytinai supažindinta su dėl jos priimta teismo nutartimi (2 t., 23-25 b.l.).

Kaltinamosios Ž. L. kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., 245 str. įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, tai yra liudytojų, nukentėjusiojo parodymais, įvykio vietos, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialisto išvadomis, kaltinamosios parodymais, bei kitais ištirtais rašytiniais įrodymais.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas tyčia padarė sunkų kvalifikuotą sveikatos sutrikdymą. Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už dėl neatsargumo padarytą sunkų žmogaus sužalojimą ar susargdinimą. Iš esmės vienintelis šių dviejų nusikalstamų veikų atribojimo požymis – skirtinga kaltės forma, kuria jos padaromos, t. y. tyčia ir neatsargumas (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-194/2008).

Pagrindinis, tai yra esminis, Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1, 2 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų atribojimų požymis yra skirtinga kaltės forma. Apie kaltės turinį, jos formą ir rūšį, sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes – kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juo nutraukus) ir t. t. – bei remiantis ištirtų įrodymų viseto analize. Jeigu nustatoma, kad kaltininkas, suduodamas smūgį nukentėjusiajam, suvokė tokio savo veiksmo pavojingumą, nurodė, kad dėl to nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, tačiau buvo abejingas tokios veikos galimiems padariniams, o nukentėjusysis, be tiesioginių smūgio padarinių, patiria ir kitų sužalojimų (pvz., krisdamas) ir dėl to sunkiai sutrikdoma jo sveikata, kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-368/2009, 2K-854/2007).