- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-24
- Bylos Nr.
- 2K-194/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Alvydas Pikelis, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- G. B.
- Nukentėjusysis
- K. B.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu G. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant G. B. per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2006 m. gruodžio 3 iki 5 d.
Valstybinei ligonių kasai iš G. B. priteista 23 466 Lt. Nukentėjusiajam K. B. iš G. B. priteista 40 000 Lt neturtinei žalai ir 3116,05 Lt turtinei žalai atlyginti; civilinio ieškinio dalis dėl 3500 Lt turtinės žalos atlyginimo palikta nenagrinėta, nukentėjusiajam K. B. pripažįstant teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nuosprendis pakeistas – nuteistojo G. B. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 137 straipsnio 1 dalies į 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams. Bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį G. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 2 d., apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Alytuje, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), automobilyje sudavė ranka smūgį nukentėjusiajam K. B. į dešinį poakį, po to gatvėje sudavė antrą smūgį K. B. į kaktą; po antrojo smūgio nukentėjusiajam pargriuvus ir atsitrenkus galva į asfaltą, jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos sumušimo su poodine kraujosruva kairės akies srityje, odos nubrozdinimu kairėje ir dešinėje galvos pusėse, kairiojo smilkinkaulio lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimu į galvos smegenis kairiajame smegenų pusrutulyje ir galvos smegenų sumušimu.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu nuteistojo G. B. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 137 straipsnio 1 dalies į 135 straipsnio 1 dalį, nes aukštesnės instancijos teismas padarė išvadą, kad G. B. minėtais smurtinio pobūdžio veiksmais padarė sunkų sveikatos sutrikdymą K. B. ne dėl neatsargumo, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, o veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis G. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį.
Skunde kasatorius nurodo, kad pagrindinis BK 135 straipsnio 1 dalies ir 137 straipsnio 1 dalies atribojimo kriterijus yra skirtinga kaltės forma, kuria padaromos šios veikos. Dėl to kasatoriaus padarytos nusikalstamos veikos kaltės turinio ir formos nustatymas nagrinėjamoje byloje turi itin svarbią reikšmę. Kasatorius primena, kad jis nukentėjusiajam sudavė du smūgius. Po antrojo smūgio šis nugriuvo ir susitrenkė galvą į asfaltą. Ekspertė teisme patvirtino, kad po trauminio poveikio į dešinę galvos pusę (pirmojo smūgio) kairysis smilkinkaulis, kurio trauma lėmė sunkų sveikatos sutrikdymą, lūžti negalėjo. G. B. manymu, byloje kyla abejonių, ar būtent dėl jo suduoto antrojo smūgio į kaktą atsirado jam inkriminuotų padarinių – sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas. Anot nuteistojo, teismui šių abejonių nepavyko pašalinti, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Kasatorius mano, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam K. B. padarytas dėl neatsargumo, nes nuteistasis nenumatė, jog dėl jo suduoto smūgio kils sunkių padarinių. Apygardos teismo išvada, kad kaltinamasis sąmoningai leido sunkioms pasekmėms kilti, neteisinga, nes jos nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Be to, skunde G. B. nurodo, kad nukentėjusiojo griuvimui įtakos galėjo turėti ir jo girtumas, o smūgius kasatorius sudavė dėl neatsargaus nukentėjusiojo elgesio, t. y. šis supykdė G. B., nes triukšmavo ir taip trukdė telefonu kalbėti su dukra. G. B. abejoja ir specialisto išvada, nes nukentėjusysis iki nagrinėjamo įvykio yra patyręs galvos operacijų, o tai irgi turėjo įtakos jo sveikatai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo G. B. kaltės formos ir rūšies. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kasatoriaus veiksmų intensyvumas rodo, kad jis veikė kryptingai ir siekė sužaloti nukentėjusįjį K. B., nors buvo abejingas galimiems padariniams. Prokuroras teigia, kad tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių sunkių padarinių nukentėjusiojo sveikatai yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusysis nugriuvo ir buvo sunkiai sužalotas nuo G. B. tyčia suduoto smūgio į galvą. Veika padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl kvalifikuotina pagal kilusius padarinius, t. y. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. B. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl G. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tyčia padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už dėl neatsargumo padarytą sunkų žmogaus sužalojimą ar susargdinimą. Iš esmės vienintelis šių dviejų nusikalstamų veikų atribojimo požymis – skirtinga kaltės forma, kuria jos padaromos, t. y. tyčia ir neatsargumas.
Skunde kasatorius teisingai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi kaltės, kuria jis padarė sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, turinio ir jo pagrindu kaltės formos nustatymas.
Apie kaltės turinį, formą, rūšį, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, sprendžiama pagal byloje nustatytas ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes. Taigi apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir pan.
Kolegija laiko nepagrįstais skundo teiginius, kad G. B. nukentėjusiojo K. B. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė dėl neatsargumo ir kad abejotina, ar būtent nuteistojo veiksmais padarytas tokio masto sveikatos sužalojimas.
Pirmiausia, nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp nuteistojo G. B. padarytos veikos ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo – yra priežastinis ryšys. Iš faktinių bylos duomenų matyti, kad G. B. du kartus ranka smogė nukentėjusiajam K. B. į veidą. Pirmą kartą automobilyje jis smūgiavo nukentėjusiajam į dešinį poakį. Antrą smūgį nukentėjusiajam į kaktą jis sudavė gatvėje, abiem stovint netoli automobilio ant važiuojamosios kelio dalies. Būtent po šio antrojo smūgio nukentėjusysis didele jėga trenkėsi galva į asfaltą. Pagal byloje pateiktą teismo medicinos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir teisme apklaustos ekspertės paaiškinimus nuo trauminio poveikio į dešinę nukentėjusiojo galvos pusę (kaip nustatyta, pirmojo smūgio) kairysis smilkinkaulis lūžti negalėjo, dėl to kraujas neišsiliejo į kairįjį smegenų pusrutulį, tačiau sunkus sveikatos sužalojimas kairėje galvos pusėje galėjo atsirasti tiek suduodant smūgį, tiek nugriuvus ir atsitrenkus galva į asfaltą.
Nors pagal teismo medicinos duomenis negalima konstatuoti, kad tiesioginė nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis buvo antrasis nuteistojo smūgis, todėl kyla abejonė, jog sunkų sveikatos sutrikdymą galėjo lemti ir griuvimas bei atsitrenkimas galva į asfaltuotą kelio važiuojamosios dalies dangą, tačiau tai nepaneigia priežastinio ryšio tarp kasatoriaus veiksmų ir atsiradusių padarinių buvimo. Tokia išvada darytina todėl, kad vienintelė priežastis, dėl kurios nukentėjusysis neišlaikė pusiausvyros, nugriuvo ir didele jėga trenkėsi galva į asfaltą, buvo stiprus nuteistojo smūgis į nukentėjusiojo kaktą. Taigi bet kuriuo atveju, nepaisant to, ar kasatoriaus antrasis smūgis, ar atsitrenkimas į kietą asfaltuotą paviršių lėmė sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, yra priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių.
Kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus, taip pat kad praeityje yra patyręs galvos operacijų, neturi įtakos padarytos veikos kvalifikavimui, nes nustatyta, kad tiesioginė ir pagrindinė padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) atsiradimo priežastis ir sąlygą buvo G. B. nusikalstami veiksmai.
Nustačius būtinąjį nusikalstamos veikos sudėties požymį – priežastinį ryšį tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių, norint teisingai kvalifikuoti padarytą veiką, šiuo atveju reikia nustatyti kaltės, kuria buvo padaryta nuteistajam inkriminuota veika, turinį ir atitinkamai jos formą, rūšį.
Kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam K. B. padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kartu kolegija laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kuriais tvirtinama, kad veika padaryta dėl neatsargumo.
Kūno sužalojimas pripažįstamas padarytas dėl neatsargumo, jei kaltininkas numato galimybę padaryti žalą kito žmogaus sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikisi to išvengti arba tokios galimybės nenumato, nors gali ir turi tai numatyti (BK 16 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, kad sveikatos sutrikdymas padarytas dėl neatsargumo. Teismų sprendimų turinys patvirtina, kad G. B. sąmoningai atliko smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusįjį. Automobilyje sudavęs pirmąjį smūgį nukentėjusiajam į galvą, šiam išlipus, nuteistasis smurto nenutraukė ir, praėjus trumpam laiko tarpui, kaip patvirtino jis pats, dar kartą stipriai smūgiavo į galvą K. B., stovėjusiam ant asfaltuotos važiuojamosios gatvės dalies. Nuo antrojo smūgio nukentėjusysis didelė jėga trenkėsi galva į asfaltą.
Visiems suvokiama, kad galva yra gyvybiškai svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis. G. B., būdamas normalaus psichinio ir socialinio išsivystimo žmogus, suvokė, kad suduodamas smūgius nesipriešinančiam fiziškai silpnesniam, neblaiviam asmeniui į gyvybiškai svarbią kūno vietą (galvą), tokiais savo veiksmais kelia pavojų kito asmens sveikatai, tai suprasdamas, jis numatė, jog gali padaryti pavojingus kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti sunkių padarinių, tačiau savo sąmonėje galimų padarinių sunkumo nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurių iš jų. Kasatorius, suvokdamas, kad kelia realų pavojų kito žmogaus sveikatai ir elgiasi nusikalstamai, negalėjo nenumatyti galimų padarinių, nes tokioje situacijoje priežastinio ryšio vystimosi dėsningumai asmeniui yra žinomi kaip neišvengiami ar galimi. Be to, pažymėtina, kad po panaudoto prieš nukentėjusįjį smurto nuteistasis, nors ir patraukė šį nuo važiuojamosios kelio dalies, tačiau iš įvykio vietos pasišalino, nepasirūpino iškviesti greitosios medicinos pagalbos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad smūgius jis sudavė gatvėje, stovint ant važiuojamos kelio dalies. Šios aplinkybės dar labiau sustiprina apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl tiesioginės neapibrėžtos tyčios sužaloti žmogaus sveikatą.
Iš bylos aišku, kad G. B. negalėjo suprantamai motyvuoti savo smurtinių veiksmų priežasties, pripažino, jog buvo piktas, norėjo „išsilieti“. Tuo tarpu nukentėjusysis buvo pasyvus, jis jau po pirmojo jam suduoto smūgio pasakė, kad eina namo. Pats nuteistasis parodė, kad agresijos iš nukentėjusiojo nejautė, o susierzino tik todėl, jog nukentėjusysis bendravo su kitais asmenimis ir taip trukdė jam kalbėti telefonu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, negalima daryti išvados, kad nukentėjusiojo K. B. elgesys buvo provokuojantis, rizikingas ar, kaip skunde nurodo kasatorius, neatsargus, o tai apribojo nuteistojo veiksmų pasirinkimo laisvę.
Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, nenustačius apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nuteistojo G. B. kasacinį skundą.