Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės S. S. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. S. atstovui advokatui A. S.,

trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, atstovei B. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,D.” ieškinį atsakovei S. S. dėl skolos priteisimo, atsakovės S. S. priešieškinį (patikslintą) ieškovei mažajai bendrijai ,,D.”, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje A. S., uždarajai akcinei bendrovei ,,D. b.”, uždarajai akcinei bendrovei ,,P”, trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais Ergo Insurance SE, veikiančiam per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo pašalinti atliktų darbų trūkumus, ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą savarankišką reikalavimą (ieškinį) ieškovei mažajai bendrijai ,,D.”, atsakovei S. S., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. S., uždarajai akcinei bendrovei ,,D. b.” dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,P” teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta, prašymų negauta. Įvertinus dalyvaujančių byloje asmenų poziciją, civilinė byla nagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 247 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2019 m. lapkričio 5 d. pranešimu dėl 2019 m. spalio 25 d. pretenzijos atsakovė S. S. pateikė pretenziją dėl atliktų darbų (metalinių apdailos konstrukcijų) trūkumų (išvardijo nustatytus pažeidimus dėl nubraižytų dažų etc.); taip pat nurodė, jog darbai pagal Sutartį Nr. 2 neatlikti – laiptų konstrukcija be medinių pakopų, todėl laikėsi pozicijos, jog užsakovei nekilo pareiga priimti darbus ir už juos atsiskaityti, nurodė, jog pagal abi sutartis yra praleisti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminai.

2019 m. rugpjūčio 28 d. antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 29 nustatytos aplinkybės, jog 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo apžiūrėtas statomas objektas dalyvaujant A. S. ir UAB ,,Langų parkas“ ekspertui R. R., A. S. žodžiu paaiškino – yra nustatyta, kad virinant namo fasadines metalines dalis buvo pažeisti fasado langai. UAB ,,Langų parkas“ ekspertas R. R. žodžiu paaiškino, kad ant stiklų matomi tamsūs taškai yra stiklų išdeginimo žymės, pagal gamybos technologiją stiklų restauruoti neįmanoma ir juos reikia tik keisti. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo matyti, kad yra pažeisti nebaigto statyti pastato šiaurės ir pietų pusių fasado langų ir durų stiklai. kartu pateiktos fotonuotraukos, kuriuose yra pažymėtos ant stiklų esančių pažeidimų vietos.

2019 m. rugsėjo 3 d. UAB ,,D. b.” raštu Ergo dėl informacijos pateikimo nurodė, jog 2019 m. liepos 16 d. Objekte MB ,,D.” pradėjo stogo apdailos gaminių ruošinių surinkimo darbus, darbų vykdymo metu MB ,,D.” darbo laiko nederino su techniniu prižiūrėtoju, darbų frontas stogo apdailos vykdymui nebuvo perduodamas, nes tai netrukdė kitų darbų atlikimui ir pakako patekimo į statybvietę. Gaminiai buvo surenkami projektinėje padėtyje ir tam turėjo būti atliekami suvirinimo darbai, sujungiant apdailos elementus su laikikliais. Suvirinimo darbus atliko MB ,,D.” darbuotojai, kurie ir buvo atsakingi už tinkamą pasiruošimą darbų vykdymui. 2019 m. rugpjūčio 18 d. apžiūrint atliktus MB ,,D.” darbus, buvo pastebėtos vitrinų stiklo paketų pažaidos, akivaizdžiai matomos suvirinimo metu krintančio išlydyto metalo detalės buvo pastebėtos per visą ašių A ir B ilgį. Nurodoma, jog MB ,,D.” vadovas dalyvavo apžiūroje ir pripažino, kad suvirinimo darbus atliko jo įmonės darbuotojai.

2019 m. rugsėjo 24 d. buvo parengtas Statomo objekto apžiūros aktas, kuriame užfiksuotos aplinkybės, jog apžiūrint statomą objektą nustatyta, kad montuojant metalines stogo konstrukcijas (apdaila), buvo pažeisti fasado langai, užtiško suvirinimo metu metalas; pažeisti langai pietryčių ir šiaurės vakarų fasado, nurodoma, jog tikslus pažeidimų kiekis bus nustatytas po detalesnės apžiūros. Apžiūrint objektą dalyvavo ir akte pasirašė atsakovės sutuoktinis A. S., techn. prižiūrėtojas E. A., PV. A. S., ieškovės vadovas D. L. ir UAB ,,P” vadovas R. P..

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Asmens teisė kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka įgyvendinama pareiškus ieškinį teisme. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis –ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, t. y. faktinį ieškinio pagrindą, ieškovas privalo nurodyti ieškinio pareiškime. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2012 ir kt.).

Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009 ir kt.).

Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš ieškovės MB ,,D.” 18 931,67 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti atsakovei S. S. iš ieškovės MB „D.“ 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Reikalavimus ieškovei kildina iš delikto vykdant sutartinius įsipareigojimus, taip pat teise į neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Priešieškinio reikalavimų – įpareigoti MB ,,D.” per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis neatlygintinai pašalinti darbų, kurie atlikti pagal Sutartį Nr. 1 trūkumus, nustatytus 2019 m. spalio 22 d. faktinių aplinkybių protokole (reikalavimas Nr. 2), bei įpareigoti MB ,,D.” per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis neatlygintinai pašalinti darbų, kurie atlikti pagal Sutartį Nr. 2 trūkumus, nurodytus antstolio 2019 m. lapkričio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (reikalavimas Nr. 3), atsakovė atsisakė, teismo posėdyje jos atstovas paaiškino, reikalavimo atsisakymo pasekmės yra žinomos ir suprantamos. Papildomai paaiškino, jog vidaus laiptus atsakovės šeima yra įsirengusi, todėl neprašo ieškovės įpareigoti trūkumus šalinti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas šioje byloje ginčą sprendžia pareikštų reikalavimų apimtyje ir nepasisako dėl reikalavimų įpareigoti pašalinti darbų trūkumus, kadangi šių reikalavimų atsisakyta.

Dėl ieškinio reikalavimų

CK šeštos knygos XXXIII skyriuje įtvirtintas vartojimo rangos institutas (CK 6.672-6.680 straipsniai). Pagal CK 6.678 straipsnio nuostatas, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

Be to, remiantis vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 straipsnis). Pagal CK 6.334 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė pagal Sutartį Nr. 1 pagamino metalines stogo apdailos dalis Objektui pagal Sutarties priede (kom. pasiūlymas Nr. 1) numatytus darbus. Visuma byloje pateiktų duomenų suponuoja, kad komerciniame pasiūlyme nurodyti darbai, įskaičiuoti į sutarties kainą (faktinis objekto apmatavimas, fasadinių dalių gamybos brėžinių rengimas pagal techninę užduotį ir faktinius apmatavimus, fasadinių dalių tvirtinimo mazgų gamyba, transportavimo išlaidos (iki objekto)), atlikti. Pagal Sutarties Priedą1 gaminių, pristatytų į objektą baigtumas – 90 proc., galiniai apvadų segmentai bus su užlaidomis (ilgesni), prieš tvirtinant atlikus kontrolinį pamatavimą pripjauti, pažeistą dangos vietą atstatyti; transportavimo ir montavimo metu galimi dažyto paviršiaus pažeidimai, esant būtinybei, apvadų fasadiniai paviršiai dažomi dar kartą (vietoje, po sumontavimo). Priede1 nurodoma, jog tiekėjas (ieškovė) įsipareigoja dalyvauti užsakovo rangovams sumontuojant metalines stogo apdailos dalis. Montavimo metu tiekėjas prižiūrės, kad metalinės stogo apdailos dalys būtų sumontuotos tinkamai pagal tiekėjo rekomendacijas ir dokumentaciją.

Taigi byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Sutartimi Nr. 1 prisimintų įsipareigojimų apimties, sutarties aiškinimo.

Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, šalių sudarytos sutartys turi būti aiškinamos atsižvelgiant į CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas taisykles, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2014; kt.).

Nagrinėjamu atveju, sisteminis Sutarties Nr. 1 aiškinimas (įvertinus turinį, priedą1 bei komercinį pasiūlymą), nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė įsipareigojo sumontuoti (montuoti jungimo būdu) ar konstruoti (sudėti) metalines stogo konstrukcijas, kurias pagamino (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Iš Sutarties turinio matyti, jog ieškovė įsipareigojo dalyvauti montuojant jos pagamintas metalines stogo konstrukcijas, teikti patarimus šiuos darbus atliekant rangovui. Aplinkybė, kad Priedo1 brėžinyje atvaizduotas galutinis rezultatas, remiantis sutarties turiniu bei nuostatomis apie ieškovės dalyvavimą užsakovo rangovams montuojant metalines stogo apdailos dalis, nesudaro pagrindo kitaip aiškinti sutarties turinio. Teismo posėdyje ieškovės atstovas D. L. teikdamas paaiškinimus apie ikisutartinius santykius su užsakovu nurodė, jog įsipareigojo dalyvauti montuojant jo pagamintas konstrukcijas, siekdamas pašalinti užsakovės nuogąstavimus dėl keblumų montuojant apdailos detales. Atkreiptinas dėmesys, jog priedo1 brėžinyje pavaizduota surinkta konstrukcija, nesant kitų duomenų, savaime nepatvirtina ieškovės įsipareigojimo būtent tokios būsenos gaminį atgabenti į Objektą. Kitoks šalių sudarytos sutarties ir ja prisiimtų įsipareigojimų interpretavimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų bei sutarčių aiškinimo taisyklių (CPK 183 straipsnis).

Atsakovė nesutikimą sumokėti kainą už Sutarties Nr. 1 pagrindu atliktus darbus, grindžia aplinkybe, kad darbai nėra priimti, darbai atlikti nekokybiškai.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Faktai, kad darbų priėmimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018 ir kt.).

Byloje pateiktu antstolio V. D. 2019 m. spalio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 47-19-1022-036P-1384 konstatuotos faktinės aplinkybės dėl Objekto konstrukcinių dalių metalinių vėjalenčių būsenos ir apgadinimų. Šiame protokole konstatuota, kad apžiūrėjus pastato konstrukciją matyti, jog ant stogo kraštai yra apdailinti ant jų sumontuojant metalines (metalo lakštų) pilkai dažytas vėjalentes (rytinė ir vakarinė pusės), o taip pat kombinuotas metalines vėjalentes – vandens nubėgimo latakus (šiaurinė ir pietinė pusės, bei pietinės pusės viršutinė dalis virš balkono); apžiūrėjus konstrukcines stogo dalis matyti, kad namo stogo šiaurinės ir pietinės pusės apatinės vėjalentės – vandens nubėgimo latakai perdažyti naujai, pažeidimų nesimato; tačiau apžiūrėjus vakarinės ir rytinės pusės metalines stogo vėjalentes, o taip pat pietinės pusės stogo viršutinę vėjalentę kombinuotą su vandens nubėgimo lataku ir esančią virš balkono langų matyti, jog montuojant šie namo stogo elementai buvo pažeisti įbrėžiant, nutrinant vientisą dažų sluoksnį. Padaryti įbrėžimai ir kitokie konstrukcijų dažų sluoksnio pažeidimai vietomis padažyti, tačiau po vietinių padažymų liko dažų spalvos pakitimai, dėmės, blizgumo ir matiškumo neatitikimai, daugelyje vietų įbrėžimai ir dažų sluoksnio pažeidimai palikti atviri; metalinės vėlajentės nenuvalytos ir neperdažytos. Nustatyta ir tai, kad ant namo pietinio stogo šlaito virš balkono langų montuojant kombinuotas vėjalentes – vandens nubėgimo latakus, pastarieji papildomai į hermetizuotą stogo dangą tvirtinti metalinių juostų laikikliais, tačiau šie laikikliai prieš juos sumontuojant nenugruntuoti ir nenudažyti.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, jog metalinių stogo konstrukcijų perdažymo neatliko, o kai kurias dalis padažius vizualiai matomi spalvos neatitikimai. Tokiu būdu byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovės pagal Sutartį Nr. 1 atlikti darbai yra su trūkumais (CPK 183 straipsnis). Remiantis visuma byloje pateiktų duomenų, sutiktina su ieškovės vertinimu, jog pagal Sutartį Nr. 1 yra atlikta 90 proc. visų numatytų darbų. Įvertinus tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, aplinkybes, jog atsakovė reikalavimo įpareigoti ieškovą pašalinti darbų trūkumus atsisakė, byloje nesant duomenų, jog Sutartimi Nr. 1 atliktų darbų (pagamintų konstrukcijų) atsakovė negali naudoti pagal paskirtį, pripažintina, jog ieškovė, atlikusi Sutartimi Nr. 1 sulygtus darbus 90 proc., proporcingai atliktiems darbams įgijo teisę reikalauti už šiuos darbus sumokėti (CK 6.673 straipsnio 3 dalis, 6.680 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, reikalavimas priteisti 3 000 Eur skolą pagal Sutartį Nr. 1 laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis, CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

Ieškovė pagal Sutartį Nr. 2 prašo iš atsakovės priteisti 4 351 Eur sumą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė pagal Sutartį Nr. 2 pagamino vidaus laiptus ir įrengė metalines laiptų konstrukcijas atsakovės Objekte . 2019 m. lapkričio 7 d. antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotos faktinės aplinkybės dėl Objekto viduje esančios laiptinės ir laiptų konstrukcijos būsenos. Antstolio konstatuotos aplinkybės, jog apžiūrėjus laiptinei ir laiptams skirtą erdvę nustatyta, jog joje yra sumontuota metalinė laiptų konstrukcinė dalis, ji dažyta tamsiai pilkos spalvos dažais, pakopoms laikyti skirti skersiniai metalo strypai gruntuoti šviesios spalvos dažais, ant skersinių prisuktos laikinos statybinės pakopos iš orientuotų skiedrų plokštės atraižų, viršutinė pakopa – iš medinės lentelės; laiptai yra nebaigtoje įrengti stadijoje. Be to, nustatyti grindų betono pažeidimai ties viršutine metalinės laiptų konstrukcijos dalimis, laiptinės sienos kampas prie laiptų konstrukcijos pirmosios pakopos nuskeltas, metalinė konstrukcija ,,santykyje su siena“ pasislinkusi išorėn.

Tokiu būdu byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė visų Sutartimi Nr. 2 prisiimtų įsipareigojimų nevykdė (CPK 183 straipsnis). Teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, jog atsakovė reikalavimo pašalinti darbų pagal šią sutartį trūkumus atsisakė, kadangi laiptai šiuo metu yra įrengti. Iš byloje pateikto ieškovės vadovo paaiškinimų nustatyta, jog vidaus laiptų pakopos nebuvo įrengtos, tačiau į Objektą buvo atvežtos. Iš byloje pateiktų duomenų (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, fotonuotraukų ir kt.) matyti, jog ieškovės atlikti darbai neatitiko Sutartyje Nr. 2 numatytų reikalavimų, tačiau atsakovė ieškovės atliktu darbų rezultatu naudojasi (duomenų, paneigiančių šias aplinkybes byloje nėra) (CPK 183 straipsnis). Įvertinus byloje esančius duomenis, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatytų darbų trūkumų apimtis, spręstina, jog ieškovė atliko 70 proc. Sutartimi Nr. 2 prisiimtų įsipareigojimų (CPK 185 straipsnis). Remiantis tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, CK 6.673 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui, ieškovei iš atsakovės pagal Sutartį Nr. 2 priteistina 1 776 Eur skola ((8 880 Eur *70 proc./100proc.) – 4 440 Eur) (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 6.200 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 1 000 Eur žalą pagal Sutartį Nr. 1 bei 89 Eur žalą pagal Sutartį Nr. 2. Reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog sutartimis prisiimtų darbų pilna apimti negalėjo atlikti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (trukdymo).

Visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste šis ieškovės reikalavimas pripažintinas nepagrįstu, todėl negali būti tenkinamas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog sutartiniai įsipareigojimai nebuvo įvykdyti pilna apimtimi dėl abiejų šalių (užsakovės ir tiekėjo) nepakankamo bendradarbiavimo vykdant sutartis. Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, jog ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais, kas suponuoja, jog ieškovė sutartinius įsipareigojimus pažeidė (CPK 183 straipsnis, 6.64 straipsnio 3 dalis). Nors ieškovė nurodė, jog atsakovė per savo sutuoktinį uždraudė jai pabaigti numatytus darbus, iš byloje pateiktų duomenų matyti ir tai, kad atsakovė prašė ieškovės pašalinti nustatytus darbų trūkumus, tačiau pastarieji viso bylos nagrinėjimo metu pašalinti nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, reikalavimas priteisti 1 089 Eur žalos atlyginimą netenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

Dėl žalos atlyginimo

Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovės MB ,,D.” priteisti 18 931,67 Eur žalos atlyginimą, trečiasis asmuo Ergo savarankišku reikalavimu prašo iš ieškovės priteisti 48 579,68 Eur žalos atlyginimą. Šalys tvirtino esant visas sąlygas MB ,,D.” civilinei atsakomybei kilti.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė S. S. (draudėja) ir trečiasis asmuo Ergo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sudarė Draudimo sutartį. Iš byloje pateiktos žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nuostolių įvertinimo ir apskaičiavimo suvestinės nustatyta, jog apskaičiuotos fasado stiklinimo tiesioginės išlaidos 52 090,50 Eur (iš viso 63 029,51 Eur) bei papildomų darbų (susijusių su langų demontavimu ir montavimu) sąmatos tiesioginės išlaidos 3 704,00 Eur (iš viso 4 481,84 Eur), taigi bendros išlaidos 67 511,35 Eur, nurodoma draudimo suma (229 000 Eur) bei objekto statybos atkūrimo kaštai (315 000 Eur), pagal kuriuos nustatytas nevisiškas draudimas (72,70 proc.), dėl ko atsakovei apskaičiuota ir išmokėta 48 579,68 Eur draudimo išmoka. Ergo 2020 m. sausio 27 d. raštu (pretenzija) ,,Dėl žalos Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimo regreso tvarka pareikalavo MB ,,D.” kaip už žalą atsakingo asmens atlyginti draudimo bendrovei patirtas išlaidas dėl 40 061,72 Eur draudimo išmokos atsakovei išmokėjimo.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Kadangi atsakovė reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kurį grindžia civilinės atsakomybės sąlygų visuma, o savarankišką reikalavimą pareiškusi Ergo iš ieškovės prašo priteisti draudėjai (atsakovei) išmokėtą draudimo išmoką subrogacijos tvarka ir reikalavimą grindžia civilinės atsakomybės sąlygų visuma, būtent atsakovei ir trečiajam asmeniui tenka pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Atsakovė ir trečiasis asmuo savo reikalavimus ieškovei kildina iš delikto, nurodo, jog MB ,,D.” atlikdama virinimo darbus statybvietėje neuždengė Objekto fasado langų, dėl ko atliekant minėtus darbus skysto metalo užtiško ant stiklo paketų ir taip juos apgadino.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina žalos padarymo faktą, t. y. iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog Objekto fasadiniai langai buvo apgadinti virinimo darbų metu ant jų užtiškus metalo dalelių (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). 2019 m. rugpjūčio 28 d. antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 29 nustatytos aplinkybės, jog 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo apžiūrėtas statomas objektas dalyvaujant A. S. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ekspertui R. R., A. S. žodžiu paaiškino – yra nustatyta, kad virinant namo fasadines metalines dalis buvo pažeisti fasado langai. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ekspertas R. R. žodžiu paaiškino, kad ant stiklų matomi tamsūs taškai yra stiklų išdeginimo žymės, pagal gamybos technologiją stiklų restauruoti neįmanoma ir juos reikia tik keisti. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo matyti, kad yra pažeisti nebaigto statyti pastato šiaurės ir pietų pusių fasado langų ir durų stiklai. kartu pateiktos fotonuotraukos, kuriuose yra pažymėtos ant stiklų esančių pažeidimų vietos. Byloje ginčo dėl žalos apdarymo fakto iš esmės nėra (CPK 187 straipsnis). Tarp šalių kilęs ginčas dėl subjekto, atlikusio šiuos darbus.

Teismo posėdyje techninis prižiūrėtojas E. A. nurodė, jog mano, kad tarp asmens vykdžiusio virinimo darbus ir MB ,,D.” buvo pavaldumo santykiai vertinant tai pagal chronologinę statybos darbų eigą ir kt. , nors tuo pačiu paaiškino, kad visų statybvietėje dirbusių asmenų nežinojo, neturėjo pareigos tikrinti rangovų darbuotojų, taip pat paaiškino, kad jo nuomone virinimo darbus atliko MB ,,D.” pasitelktas asmuo, papildomai paaiškino, jog metalinių konstrukcijų montavimo darbus statybvietėje atliko MB ,,D.” ir UAB ,,P” pasidalinę darbus, nurodė, jog metalines detales prie medinės plokštumos galėjo tvirtinti ir MB ,,D.”, ir UAB ,,P”, jų darbų pasidalinimas vyko bendras.

Ieškovės MB ,,D.” vadovas D. L. 2020 m. spalio 3 d. posėdyje duodamas paaiškinimus, nuosekliai laikėsi procesiniuose dokumentuose išreikštos pozicijos, nepripažino atlikęs virinimo darbus ar pasitelkęs kitus asmenis šiems darbams statybos objekte atlikti, nurodė, jog metalines stogo konstrukcijas atvežė 2019 m. birželio 18 d. ir iškart pradėjo montuoti stogo apdailos dalis, sumontavo tik dvi dalis, darbai buvo atidėti, nes kranas negalėjo privažiuoti prie pastato, sutarta darbus atlikti vėliau. Taip pat nurodė, jog į statybos objektą atvykus po dviejų savaičių, visos konstrukcijos dalys jau buvo sumontuotos, matė, kad sumontuotos dalys buvo nubraižytos, apgadintos. Paprašius sudaryti aktą apie dalinį darbo atlikimą, įvyko konfliktas po kurio neturėjo galimybės darbų užbaigimui. Atvykęs rugsėjo mėn. į statybos objektą atvežė pilnai pagamintas metalines konstrukcijas (detales), kurias reikėjo tik sumontuoti. Tvirtino, jog metalines konstrukcijas montavo ne jo (ieškovės) darbininkai, mano, kad darbus atliko užsakovo samdyti rangovai.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. G. (krano operatorius) paaiškino, jog darbus objekte atliko 2019 m. birželio mėn. pabaigoje – liepos mėnesio pradžioje, turėjo montuoti stogo kraigus, atlikti kilnojimo darbus, dalyvauti kėlimo procese. Stogo konstrukcijas tvirtino stogo darbininkai. Jam atvykus ieškovės atstovo dar nebuvo, o ant stogo dirbo du darbininkai. Papildomai paaiškino, jog atgabentas stogo metalines konstrukcijas iškrovė ir nusivežė montuoti. Paaiškino, jog ieškovės vadovas dalyvavo jam vykdant kėlimo darbus, konsultavo, paaiškino, jog keliamas dalis reikėjo suvesti vieną prie kitos, jis (D. L.) aiškino, kaip suvesti, nurodė nematęs, kad ieškovės vadovas būtų atlikęs kokius nors suvirinimo darbus; MB ,,D.” darbuotojų nematė, ieškovės vadovas stebėjo kėlimo darbus, nurodė, jog nežino, kieno darbininkai dirbo ant stogo.

Iš byloje pateiktų krovinių vežimo dokumentų (2019 m. birželio 18 d. CMR važtaraščio, 2019 m. liepos 2 d. krovinio važtaraščio), matyti, jog metalinės konstrukcijos į statybos objektą buvo vežamos 2019 m. birželio 18 d. ir 2019 m. liepos 2 d.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, MB ,,D.” ginčo darbų atlikimo metu (nuo 2019 m. balandžio 1 d. – 2019 m. lapkričio 1 d.) apdraustų asmenų neturėjo.

Byloje pateiktos fotonuotraukos (2022 m. spalio 3 d. DOK-40444 priedai), kuriose užfiksuotos metalinių stogo konstrukcijų iškrovimo, kėlimo darbų ant stogo montavimo aplinkybės, iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog į statybos objektą atgabentos nudažytos metalinės konstrukcijos.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Be to, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

Nagrinėjamu atveju, byloje esančių įrodymų (rašytinė bylos medžiaga, dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų paaiškinimai ir kt.) visuma nesudaro pagrindo tikėtinai pagrįstai išvadai, jog montuojant ieškovės pagamintas metalines stogo konstrukcijas virinimo darbus atliko ieškovės pasitelkti (pasamdyti, įdarbinti ir pan.) asmenys ar pati MB ,,D.” (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje pateiktas rašytinis įrodymas – 2019 m. rugsėjo 3 d. UAB ,,D. b.” raštas draudikui, yra paremtas techninio prižiūrėtojo pateikta informacija, kurios nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai (CPK 178 straipsnis). Liudytoju byloje apklaustas R. G. paaiškino, jog ieškovės darbuotojų nematė, jam dalyvaujant metalinių konstrukcijų kėlimo procese ant stogo buvo darbininkai, kalbant su darbininkais pastarieji paaiškino, jog dirba nuo žiemos, pakeitė kitus darbininkus. Sutartis Nr. 1 tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta 2019 m. balandžio 2 d. Byloje pateiktas 2019 m. rugsėjo 24 d. Statomo objekto apžiūros aktas, kurį pasirašė visi statybvietėje tą dieną buvę asmenys, patvirtina aplinkybę apie statomo objekto elementams padarytą žalą, tačiau iš dokumento turinio nėra pagrindo spręsti apie kaltą dėl šios žalos padarymo asmenį (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Iš byloje pateiktos šalių susirašinėjimo medžiagos matyti, jog apie metalinių stogo konstrukcijų montavimo darbus susirašinėta (bendrauta) ir 2019 m. liepos 16 d., kas sudaro pagrindą spręsti, jog metalinių apdailos konstrukcijų montavimo darbai truko ilgą laiką, tačiau neatskleidžia jokių aplinkybių apie atliekamų darbų pobūdį ar rūšį, juolab šiuos darbus atliekančius asmenis (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Šiuo atveju byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė nustatytų aplinkybių kontekste minėtą pareigą pažeidė (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą, spręsti, jog MB ,,D.” atliko neteisėtus veiksmus (virinimo darbus, dėl kurių buvo apgadinti fasado langai), nėra pagrindo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnis).

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms bei pateiktiems įrodymams, nenustačius MB ,,D.” neteisėtų veiksmų, o būtent, byloje nesant duomenų, sudarančių pagrindą tikėtinai pagrįstai išvadai, kad virinimo darbus statybos objekte montuojant metalines stogo konstrukcijas atliko MB ,,D.” ar jos pasitelkti jai pavaldūs tretieji asmenys, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neteisėtų veiksmų, t. y. nesant nustatytai vienai iš sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti, ji ieškovei negali būti taikoma, todėl kitų sąlygų nustatymas netenka teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, dėl ko teismas dėl jų nepasisako.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas įtvirtina vartotojo teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju atsakovė, reikšdama reikalavimą priteisti iš MB ,,D.” 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, šio reikalavimo civilinio proceso įstatyme įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Priešieškinyje nurodė, jog dėl ieškovės netinkamai atliktų bei neatliktų darbų, t. y. netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo gavo kitokios kokybės daiktus, nei buvo sutarta, dėl ieškovės veiksmų atsakovė ir jos šeima 13 mėnesių negalėjo naudotis jai priklausančiu turtu, patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių. Nagrinėjamu atveju, visuma byloje nustatytų aplinkybių (reikalavimų įpareigoti pašalinti trūkumus atsakovė atsisakė, byloje duomenų, jog sutartys nutrauktos, nėra) patvirtina, jog teisė į pažeistų teisių gynimą atsakovei kaip vartotojai šioje byloje buvo užtikrinta, ši teisė apginta taikant CK 6.665 straipsnyje bei 65.334 straipsnyje įtvirtintas priemones (mažinant sutarčių kainą). Atsakovės argumentai dėl negalėjimo tinkamai įgyvendinti teisę naudotis jai priklausančiu turtu byloje esančių aplinkybių kontekste (nepakankamai bendradarbiavo su ieškove siekiant pašalinti trūkumus, atsakovei priklausančiame objekte vyko statybos darbai, kurių pabaigos terminai byloje nėra žinomi) vertintini kritiškai (CPK 185 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų spręsti, jog atsakovės nurodytos aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su MB ,,D.” veiksmais (neveikimu), nėra pagrindo (CK 6.247 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, reikalavimas netenkintinas (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.250 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškovė iš dalies įrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumą, todėl vadovaujantis CPK 183, 185 straipsniais, ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistina 4 776 Eur skola (3 000 Eur +1776 Eur). Įvertinus byloje esančius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, remiantis CPK 183,185 straipsniais, darytina išvada, jog byloje nėra nustatytos visos būtinos sąlygos MB ,,D.” civilinei atsakomybei taikyti, todėl atsakovės priešieškinis bei trečiojo asmens Ergo savarankiškas reikalavimais, netenkintini, kadangi nėra pagrįsti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Bylos medžiaga nustatyta, jog teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei S. S. nuosavybės teise priklausančio turto areštas. Teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos atsakovei į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjus ieškovės ieškinio reikalavimą sudarančią sumą (8 440 Eur).

Be to, atsakovės priešieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nutarta areštuoti ieškovei MB ,,D.” priklausantį turtą neviršijant 23 931,67 Eur sumos.

Teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi byloje priimtas Ergo savarankiškas reikalavimas (ieškinys), reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nutarta areštuoti ieškovei MB ,,D.” priklausantį turtą neviršijant 48 579,68 Eur sumos. Trečiasis asmuo Ergo pateikė duomenis, jog teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartį pateikė vykdyti antstoliui N. A., kuris sudarė 2020 m. rugpjūčio 17 d. Turto aprašą.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje pateikti įrodymai, jog už ieškinio pareiškimą ieškovė sumokėjo 228 Eur žyminį mokestį, patyrė 1 200 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

Byloje pateikti duomenys, jog atsakovė patyrė 350 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą.

Už priešieškinį atsakovė sumokėjo 539 Eur žyminį mokestį, patyrė 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidas (1 500 Eur už priešieškinį, 300 Eur už konsultacijas, 200 Eur dalyvavimas teismo posėdyje).

Trečiasis asmuo Ergo už savarankiškus reikalavimus sumokėjo 938 Eur žyminį mokestį.

Netenkinus priešieškinio reikalavimų, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Netenkinus savarankiško reikalavimo, trečiajam asmeniui Ergo jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Teismui iš dalies tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus laikytina, jog patenkinta 56 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinis ir savarankiškas reikalavimas netenkinti, ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, todėl proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams ieškovei iš atsakovės priteistina 127,68 Eur žyminio mokesčio bei 672 Eur teisinės pagalbos išlaidos, iš viso 799,68 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Atsakovei priteistina 154 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą, proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Pagal byloje pateiktą 2022 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriaus pažymą, teismo depozitinėje sąskaitoje yra S. S. 8 440 Eur, sumokėtų 2020 m. kovo 31 d.

Sumokėtos lėšos skirtos ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti, teismui iš dalies tenkinus ieškinį, S. S. įmokėtos užstato lėšos paskirstytinos pagal patenkintų reikalavimų apimtį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai ,,D.” iš atsakovės S. S. 4 776 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 799,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos ,,D.” 154 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei S. S..

Netenkinti atsakovės S. S. priešieškinio.

Netenkinti trečiojo asmens Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, savarankiško reikalavimo.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžinti teismo depozitinėje sąskaitoje esančias, atsakovės S. S. 2020 m. kovo 31 d. sumokėtas užstato už laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą lėšas, viršijančias patenkinto ieškinio dalį.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti teismo 2020 m. gegužės 20 d. ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškovės mažosios bendrijos ,,D.” atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.