Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. S. ir trečiojo asmens „Ergo Insurance“, SE, veikiančio per „Ergo Insurance“, SE, Lietuvos filialą, apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Donalitas“ ieškinį atsakovei S. S. dėl skolos priteisimo, atsakovės S. S. priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai ,,Donalitas“, tretiesiems asmenims atsakovės pusėje, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. S., uždarajai akcinei bendrovei ,,Domus basis“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Plokštinių pamatų meistrai“, trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, „Ergo Insurance“, SE, veikiančiam per „Ergo Insurance“, SE, Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo pašalinti atliktų darbų trūkumus ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, „Ergo Insurance“, SE, veikiančio per „Ergo Insurance“, SE, Lietuvos filialą, savarankišką reikalavimą (ieškinį) ieškovei mažajai bendrijai ,,Donalitas“, atsakovei S. S., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. S., uždarajai akcinei bendrovei ,,Domus basis“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai netenkintini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Kadangi apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bus pasisakyta vertinant šių apelianto argumentų pagrįstumą (CPK 329 straipsnis).

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

11. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Atsakovei S. S. su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei 2018 m. vasario 23 d. išduotas statybos leidimas statyti poilsio paskirties pastatą nurodytame žemės sklype. 2018 m. balandžio 30 d. atsakovė su UAB ,,Domus basis“ sudarė Statinių statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį, ja UAB ,,Domus basis“ įsipareigojo suteikti poilsio paskirties pastato statybos darbų techninės priežiūros paslaugas (sutarties 1 punktas). UAB ,,Domus basis“ su „Ergo Insurance“, SE, veikiančia per Lietuvos filialą, buvo sudariusi Statinio statybos techninio prižiūrėtojo privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 710-680-103158), draudimo sutarties galiojimo laikotarpis pratęstas nuo 2019 m. gruodžio 31 iki 2020 m. birželio 1 d.

12. 2018 m. gegužės 3 d. atsakovė S. S. (užsakovė) ir UAB ,,Plokštinių pamatų meistrai“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. PPM-18/05/03/2, ja UAB ,,Plokštinių pamatų meistrai“ įsipareigojo įrengti plokštinį pamatą, sienas, perdangas, stogo konstrukcijas adresu (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.1 punktas).

13. 2018 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė S. S. su „Ergo Insurance“, SE, sudarė Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartį (toliau – draudimo sutartis), ja apdrausti atsakovei priklausančio gyvenamojo namo statybos darbai.

14. 2019 m. balandžio 2 d. tarp ieškovės MB ,,Donalitas“ ir atsakovės S. S. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1 (sutartis Nr. 1), ja tiekėja (ieškovė) įsipareigojo pagal užsakovės (atsakovės) užduotį sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka atlikti sutarties 1.2 punkte nurodytus darbus, o užsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka priimti tiekėjos atliktus darbus ir už juos sumokėti (sutarties 1.1 punktas). Pagal 1.2 punktą, ieškovė įsipareigojo savo sąskaita ir jėgomis pagaminti metalines stogo apdailos dalis naujai statomam poilsio namui. Sutarties Nr. 1 kaina sudarė 10 000 Eur (sutarties 2.2.1 punktas), atsakovė įsipareigojo 60 proc. sutarties kainos sumokėti ieškovei avansu (sutarties 2.2.2 punktas). Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė ieškovei avansą pagal sutartį Nr. 1 sumokėjo.

15. 2019 m. balandžio 2 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2 (sutartis Nr. 2), ja tiekėja (ieškovė) įsipareigojo savo sąskaita ir jėgomis pagaminti vidaus laiptus su apdaila objekte. Sutarties Nr. 2 kainą sudarė 8 880 Eur (sutarties 2.2.1 punktas), atsakovė įsipareigojo avansu sumokėti ieškovei 50 proc. kainos (sutarties 2.2.2 punktas). Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė ieškovei avansą pagal sutartį Nr. 2 sumokėjo.

16. 2019 m. spalio 25 d. su pretenzija MB ,,Donalitas“ atsakovei S. S. persiuntė atliktų darbų aktus ir sąskaitas faktūras pagal sutartį Nr. 1 ir sutartį Nr. 2 dėl likusios kainos dalies sumokėjimo, pareikalavo nedelsiant pasirašyti aktus ir apmokėti sąskaitas, informavo, jog, jei per sutartyje nustatytą laiką MB ,,Donalitas“ negaus pasirašytų atliktų darbų pridavimo–priėmimo aktų ir mokėjimo už atliktus darbus, savo pažeistas teises bus priversta ginti teisme.

17. 2019 m. lapkričio 5 d. pranešime dėl 2019 m. spalio 25 d. pretenzijos atsakovė S. S. pateikė pretenziją dėl atliktų darbų (metalinių apdailos konstrukcijų) trūkumų (išvardijo nustatytus pažeidimus dėl nubraižytų dažų ir kt.); taip pat nurodė, jog darbai pagal sutartį Nr. 2 neatlikti – laiptų konstrukcija be medinių pakopų, todėl laikėsi pozicijos, jog užsakovei nekilo pareiga priimti darbus ir už juos atsiskaityti; nurodė, jog pagal abi sutartis yra praleisti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminai.

18. 2019 m. rugpjūčio 28 d. antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 29 nustatyta, jog dalyvaujant A. S. ir UAB ,,Langų parkas“ ekspertui R. R. 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo apžiūrėtas statomas objektas; A. S. žodžiu paaiškino, kad yra nustatyta, jog virinant namo fasado metalines dalis buvo pažeisti fasado langai. UAB ,,Langų parkas“ ekspertas R. R. žodžiu paaiškino, kad ant stiklų matomi tamsūs taškai yra stiklų išdeginimo žymės, pagal gamybos technologiją stiklų restauruoti neįmanoma, juos reikia pakeisti. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo matyti, kad yra pažeisti nebaigto statyti pastato šiaurės ir pietų pusių fasado langų ir durų stiklai; pateiktos nuotraukos, jose yra pažymėtos ant stiklų esančių pažeidimų vietos.

19. 2019 m. rugsėjo 3 d. UAB ,,Domus basis“ rašte draudikei dėl informacijos pateikimo nurodė, jog 2019 m. liepos 16 d. MB ,,Donalitas“ pradėjo stogo apdailos ruošinių surinkimo darbus objekte, darbų vykdymo metu MB ,,Donalitas“ darbo laiko nederino su techniniu prižiūrėtoju, darbų frontas stogo apdailai nebuvo perduotas, nes tai netrukdė atlikti kitus darbus, pakako patekti į statybvietę; gaminiai buvo surenkami pagal numatytą projektinę padėtį, tam turėjo būti atlikti suvirinimo darbai, sujungiant apdailos elementus su laikikliais; suvirinimo darbus atliko MB ,,Donalitas“ darbuotojai, jie ir buvo atsakingi už tinkamą pasiruošimą darbams; 2019 m. rugpjūčio 18 d. apžiūrint MB ,,Donalitas“ atliktus darbus, buvo pastebėtos vitrinų stiklo paketų pažaidos, akivaizdžiai matomos suvirinimo metu krintančio išlydyto metalo detalės buvo pastebėtos per visą ašių A ir B ilgį; nurodyta, jog MB ,,Donalitas“ vadovas dalyvavo apžiūroje ir pripažino, kad suvirinimo darbus atliko jo įmonės darbuotojai.

20. 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo parengtas statomo objekto apžiūros aktas, jame užfiksuota, jog apžiūrint statomą objektą nustatyta, kad montuojant metalines stogo konstrukcijas buvo pažeisti fasado langai, suvirinimo metu užtiško metalo; pažeisti pietryčių ir šiaurės vakarų fasado langai; nurodyta, jog tikslus pažeidimų kiekis bus nustatytas po detalesnės apžiūros. Apžiūrint objektą dalyvavo ir aktą pasirašė atsakovės sutuoktinis A. S., techninis prižiūrėtojas E. A., A. S., ieškovės vadovas D. L. ir UAB ,,Plokštinių pamatų meistrai“ vadovas R. P..

21. Ieškovė byloje pareiškė ieškinį dėl skolos už darbus, atliktus pagal sutartis Nr. 1 ir 2, priteisimo; atsakovė pareiškė priešieškinį dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo „Ergo Insurance“, SE, pareiškė savarankišką reikalavimą dėl žalos atlyginimo subrogacijos būdu. Pirmosios instancijos teismas patenkino dalį ieškinio: priteisė 4 776 Eur skolą už atliktus darbus; kitą ieškinio dalį atmetė; taip pat atmetė priešieškinį ir savarankišką trečiojo asmens reikalavimą. Atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tiek dėl ieškinio, tiek dėl priešieškinio; trečiasis asmuo – dėl nepatenkinto savarankiško reikalavimo. Taigi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro patikrinimas, ar teisėtai ir pagrįstai teismas patenkino dalį ieškovės ieškinio dėl skolos priteisimo ir atmetė priešieškinį ir savarankišką reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Dėl ieškinio reikalavimų dėl skolos priteisimo

23. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis apibrėžia rangos sutarties teisinę sampratą – rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Nagrinėjamu atveju atsakovė ir ieškovė sudarė sutartį Nr. 1, pagal ją ieškovė įsipareigojo savo sąskaita ir jėgomis pagaminti metalines stogo apdailos dalis naujai statomam pastatui; pagal sutartį Nr. 2 ieškovė įsipareigojo savo sąskaita ir jėgomis pagaminti vidaus laiptus su apdaila naujai statomam pastatui, o atsakovė pagal sutartis įsipareigojo už laiku atliktus darbus sumokėti 10 000 Eur pagal sutartį Nr. 1 ir 8 880 Eur pagal sutartį Nr. 2. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovė šiuose teisiniuose santykiuose sandorius sudarė savo asmeniniams poreikiams patenkinti, o ieškovė veikė kaip ūkio subjektas, veikiantis atitinkamoje srityje. Tiek sutartis Nr. 1, tiek sutartis Nr. 2 turi pirkimo–pardavimo sutarčiai, taip pat rangos sutarčiai būdingų elementų; įvertinus sutarčių turinį ir esmę, pritartina pirmosios instancijos teismui, jog nagrinėjamu atveju dominuoja rangos teisiniai santykiai, o atsižvelgiant į tai, kokie subjektai sudarė sutartį ir kokiems poreikiams patenkinti, šalių sutartiniams santykiams taikytinos vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančios normos (CK 6.672 straipsnis).

24. Pagal CK 6.678 straipsnio nuostatas, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Be to, remiantis vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 straipsnis). Kaip numatyta CK 6.334 straipsnyje, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

25. Kaip nagrinėjamu atveju nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė pagal sutartį Nr. 1 pagamino metalines stogo apdailos dalis objektui pagal sutarties priedo (komercinio pasiūlymo Nr. 1) reikalavimus. Komerciniame pasiūlyme nurodyti darbai, įskaičiuoti į sutarties kainą (faktinis objekto išmatavimas, fasado dalių gamybos brėžinių parengimas pagal techninę užduotį ir faktinius matmenis, fasado dalių tvirtinimo mazgų gamyba, transportavimo išlaidos (iki objekto)). Kaip numatyta sutarties 1 priede, gaminių, pristatytų į objektą, baigtumas 90 proc., galiniai apvadų segmentai bus su užlaidomis (ilgesni), prieš pritvirtinant atlikus kontrolinį matavimą reikės nupjauti, pažeistą dangos vietą atkurti; transportavimo ir montavimo metu galimi dažyto paviršiaus pažeidimai, esant būtinybei, apvadų fasado paviršiai dažomi dar kartą (vietoje, po sumontavimo). 1 priede taip pat numatyta, jog tiekėja (ieškovė) įsipareigoja dalyvauti užsakovės rangovams sumontuojant metalines stogo apdailos dalis; montavimo metu tiekėja prižiūrės, kad metalinės stogo apdailos dalys būtų sumontuotos tinkamai pagal tiekėjos rekomendacijas ir dokumentus.

26. Ieškovė laikėsi pozicijos, jog sutartimi Nr. 1 prisiimtus įsipareigojimus įvykdė. Apklausiama parodė, jog ne tik pagamino, atvežė ir prižiūrėjo dalį montavimo proceso, tačiau ir perdažė pritvirtintus apdailos elementus, nes ant jų buvo dažų sluoksnio pažeidimų; pasak ieškovės, liko nenudažyta tik pora segmentų. Atsakovė laikėsi pozicijos, jog ieškovė turėjo metalinę konstrukciją pagaminti kaip gaminį (surinktą konstrukciją), t. y. kad konstrukciją jungimo, montavimo būdu pagamina ieškovė, o atsakovės rangovė ją tik pritvirtina prie medinių stogo gegnių. Kolegija pažymi, jog dėl skirtingo įsipareigojimų pagal sutartį vertinimo bus pasisakyta sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo; įvertinant pirmosios instancijos teismo nustatyto darbų baigtumo procento pagrįstumą akcentuotinos faktinės bylos aplinkybės, kurios patvirtina, jog apdailos konstrukcija buvo pagaminta, atvežta ir pritvirtinta. Atkreiptinas dėmesys į tą faktą, jog atsakovė byloje laikosi pozicijos ir įrodinėja, jog apdailos konstrukcijos privirinimo darbus prie metalinių plokštelių, pritvirtintų prie stogo, atliko ieškovė, taigi iš esmės pagal atsakovės byloje įrodinėjamą poziciją ir aplinkybes ieškovė atliko didžiąją dalį sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovė laikosi pozicijos, jog ji nebuvo įsipareigojusi sumontuoti apdailos dalių, taigi pagal ieškovės byloje įrodinėjamą poziciją ir aplinkybes taip pat laikytina, jog ieškovė atliko didžiąją dalį sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

27. Byloje pateiktame antstolio V. D. 2019 m. spalio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 47-19-1022-036P-1384 konstatuotos faktinės aplinkybės dėl objekto konstrukcijos dalių – metalinių vėjalenčių – būklės ir apgadinimų. Protokole konstatuota, kad apžiūrėjus pastato konstrukciją matyti, jog ant stogo kraštai yra su apdaila, ant jų sumontuotos metalinės (metalo lakštų) pilkai nudažytos vėjalentės (rytinėje ir vakarinėje pusėse), taip pat kombinuotos metalinės vėjalentės – vandens nubėgimo latakai (šiaurinėje ir pietinėje pusėje ir pietinės pusės viršutinėje dalyje virš balkono); apžiūrėjus stogo konstrukcijos dalis matyti, kad namo stogo šiaurinės ir pietinės pusės apatinės vėjalentės – vandens nubėgimo latakai perdažyti iš naujo, pažeidimų nematyti; tačiau apžiūrėjus vakarinės ir rytinės pusės metalines stogo vėjalentes, taip pat pietinės pusės stogo viršutinę vėjalentę, kombinuotą su vandens nubėgimo lataku ir esančią virš balkono langų, matyti, jog montuojant šie namo stogo elementai buvo pažeisti įbrėžiant, nutrinant vientisą dažų sluoksnį; padaryti įbrėžimai ir kitokie konstrukcijų dažų sluoksnio pažeidimai vietomis padažyti, tačiau po padažymų liko pakitusi dažų spalva, dėmių, blizgumo ir matiškumo neatitikčių, daugelyje vietų įbrėžimai ir dažų sluoksnio pažeidimų vietos palikti atviri; metalinės vėlajentės nenuvalytos ir neperdažytos; nustatyta ir tai, kad ant namo pietinio stogo šlaito virš balkono langų sumontuojant kombinuotas vėjalentes – vandens nubėgimo latakus jie papildomai prie hermetizuotos stogo dangos pritvirtinti metalinių juostų laikikliais, tačiau šie laikikliai prieš juos sumontuojant nenugruntuoti ir nenudažyti.

28. Kolegija, įvertinusi nurodytus duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovės pagal sutartį Nr. 1 atlikti darbai yra su trūkumais. Atsižvelgdama į nustatytus trūkumus, t. y. jog dalies apdailos elementų dažų sluoksnis yra pažeistas, ir tai, kad šie trūkumai neištaisyti, įvertinusi juos pagal sutartį numatytų atlikti darbų visumos kontekste, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pagal sutartį Nr. 1 yra atlikta 90 proc. visų numatytų darbų. Nors atsakovė kritikuoja šią pirmosios instancijos teismo išvadą, teigia, jog neaišku, kokiais duomenimis ji pagrįsta, tačiau pati pagal sutartį neatliktų darbų baigtumo neįrodinėja – iš esmės remiasi ta aplinkybe, jog darbai nepriimti, taigi atsakovei nekyla pareiga už juos atsiskaityti. Kolegija, pasisakydama dėl šios atsakovės pozicijos pagrįstumo, pabrėžia, jog tai, kad nepasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas, savaime nesuponuoja išvados, jog darbai nepriimti ir atsakovė neturi pareigos už juos atsiskaityti. Pažymėtina, jog darbai gali būti priimti pradedant faktiškai naudotis jų rezultatu, o nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog apdailos elementai buvo pagaminti, atvežti ir sumontuoti ant atsakovės namo stogo, taigi atsakovė faktiškai naudojasi darbų rezultatu.

29. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Faktai, kad darbų priėmimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) ir rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018 ir kt.).

30. Kadangi atsakovė faktiškai naudojasi darbų rezultatu, ji turi atlyginti rangovei faktiškai atliktų darbų vertę, taigi besąlyginis atsakovės atsisakymas sumokėti už faktiškai atliktus darbus, remiantis tuo faktu, jog darbai nepriimti, vertintinas kaip nepagrįstas. Toks apeliacinės instancijos teismo vertinimas yra pagrįstas teisiniu reglamentavimu: kaip numatyta CK 6.671 straipsnyje, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas tokiu atveju turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, net ir nutrūkus sutarčiai dėl rangovo (subrangovo) kaltės, užsakovas (rangovas) turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2008). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir vartojimo rangos santykių teisiniame reguliavime (pagal CK 6.673 straipsnio 2 dalį užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui). Taigi šių normų turinys leidžia konstatuoti užsakovo – vartotojo (fizinio asmens) pareigą, nepaisant sutarties nutraukimo pagrindo, sumokėti rangovui dalį nustatytos kainos, proporcingą faktiškai atliktam darbui.

31. Nagrinėjamu atveju ieškovės atliktų darbų rezultatas liko atsakovės objekte, darbai negali būti atskirti ir atiduoti ieškovei, atsakovė neįrodinėjo, kad darbai atlikti su tokiais trūkumais, dėl kurių darbų rezultato neįmanoma naudoti pagal rangos sutartyje numatytą paskirtį, ar kad darbų atlikimas jai prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis), įvertinus trūkumų pobūdį jie laikytini šalintinais, o tai iš esmės eliminuoja atsakovės galimybę realizuoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 6.694 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisę neatsiskaityti už darbus. Taigi nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytų darbų trūkumų pobūdį ir tą faktą, jog atsakovė naudojasi darbų rezultatu, darytina išvada, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovei už faktiškai atliktus darbus. Pažymėtina, jog pati atsakovė nurodo, kad pagal sutartį darbų kaina buvo numatyta kaip vienas mokėjimas, nebuvo išskirtos už atskirus darbų etapus mokėtinos sumos, tačiau, laikydamasi pozicijos, jog neprivalo mokėti už darbus, o atlikti darbai yra su trūkumais, atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl to, kokios būtų nustatytų trūkumų šalinimo išlaidos ar kokia yra faktinė atliktų darbų vertė, o tai sudarytų prielaidą sumažinti už atliktą darbą mokėtiną kainą tam tikra konkrečia suma. Kolegija pažymi, jog, kadangi ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą priteisti skolą už atliktus darbus, o atsakovė gynėsi nuo tokio reikalavimo įrodinėdama, jog darbai atlikti su defektais, jai teko pareiga pagrįsti sumą, kuria turėtų būti sumažinti darbų kaina. Taigi laikytina, jog atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, jog iš esmės ieškovė pagal sutartį Nr. 1 atliko 90 proc. darbų, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovei už faktiškai atliktus darbus. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 3 000 Eur skolą už darbus, faktiškai atliktus pagal sutartį Nr. 1.

32. Analogiškais motyvais kaip nepagrįsti atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl teismo nustatyto darbų, atliktų pagal sutartį Nr. 2, baigtumo procento ir neprivalėjimo atsiskaityti už faktiškai atliktus, tačiau, kaip teigia atsakovė, nepriimtus darbus.

33. Ieškovė pagal sutartį Nr. 2 prašė priteisti iš atsakovės 4 351 Eur sumą. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, ieškovė pagal sutartį Nr. 2 pagamino vidaus laiptus ir įrengė metalines laiptų konstrukcijas atsakovės objekte. 2019 m. lapkričio 7 d. antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 47-19-1107-036P-1430 konstatuotos faktinės aplinkybės dėl objekto viduje esančios laiptinės ir laiptų konstrukcijos būklės. Antstolis konstatavo, jog apžiūrėjus laiptinei ir laiptams skirtą erdvę nustatyta, jog joje yra sumontuota metalinė laiptų konstrukcija, ji nudažyta tamsiai pilkos spalvos dažais, pakopoms laikyti skirti skersiniai metalo strypai nugruntuoti šviesios spalvos dažais, ant skersinių prisuktos laikinos pakopos iš orientuotų skiedrų plokštės atraižų, viršutinė pakopa – iš medinės lentelės; laiptai yra nebaigti įrengti. Be to, nustatyti grindų betono pažeidimai ties viršutine metalinės laiptų konstrukcijos dalimi, laiptinės sienos kampas prie laiptų konstrukcijos pirmosios pakopos nuskeltas, metalinė konstrukcija sienos atžvilgiu pasislinkusi į išorę. Taigi bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė visų sutartimi Nr. 2 prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, ieškovė neginčijo, jog laiptų pakopų nepritvirtino, jas tik atvežė į objektą. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovės atstovas paaiškino, jog atsakovė reikalavimo pašalinti darbų pagal šią sutartį trūkumus atsisakė, nes laiptai šiuo metu yra įrengti. Taigi iš bylos medžiagos (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, nuotraukų ir kt.) nustatyta, jog ieškovės atlikti darbai neatitiko sutartyje Nr. 2 numatytų reikalavimų, tačiau atsakovė ieškovės darbų rezultatu naudojasi. Įvertinus atliktų darbų ir jų trūkumų apimtis, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė atliko 70 proc. sutartimi Nr. 2 prisiimtų įsipareigojimų, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 1 776 Eur skolą pagal sutartį Nr. 2 ((8 880 Eur x 70 proc.) – 4 440 Eur). Kolegija pabrėžia, jog, kaip jau minėta, atsakovė, faktiškai besinaudojanti darbų rezultatu, turi atsiskaityti su ieškove už faktiškai atliktus darbus, atsakovė įrodymų dėl kitokio atliktų darbų baigtumo ir trūkumų šalinimo išlaidų dydžio nepateikė, todėl laikytina, jog nenuginčijo pirmosios instancijos teismo išvados dėl faktiškai atliktų darbų kiekio.

34. Atsakovė nurodo, jog vadovaudamasi sutarčių nuostatomis, gavusi ieškovės 2019 m. spalio 25 d. pretenziją, pateikė ieškovei pranešimą reikalaudama perduoti ginčą spręsti nepriklausomam ekspertui, tačiau ieškovė visiškai nereagavo į šį atsakovės pranešimą ir neinicijavo eksperto paskyrimo procedūros, taip pažeisdama pačios nustatytas sutarčių Nr. l ir Nr. 2 sąlygas. Toks ieškovės elgesys, atsakovės vertinimu, laikytinas pažeidžiančiu sutartinius santykius ir neatitinkančiu sutarties nuostatų. Dėl visų paminėtų aplinkybių teismas sprendimą dėl priteistinų sumų iš esmės priėmė remdamasis ne byloje esančiais duomenimis, o tik savo subjektyviais ir nepagrįstais pamąstymais. Kolegija atmeta šiuos atsakovės argumentus kaip nepagrįstus ir pabrėžia, jog tinkamas šaliai tenkančios įrodinėjimo pareigos įgyvendinimas yra šalies prerogatyva. Manydama, jog byloje trūksta įrodymų dėl faktiškai atliktų darbų apimties, atsakovė galėjo inicijuoti ekspertizės byloje paskyrimą, ji taip pat galėjo pasisamdyti specialistus, kad šie pateiktų išvadą dėl atliktų darbų, tačiau atsakovė šiomis įrodinėjimo priemonėmis nesinaudojo ir nepagrįstai perkelia ieškovei atsakomybę dėl atsakovei tenkančios įrodinėjimo pareigos įgyvendinimo trūkumų. Be to, kaip matyti iš sutarčių 4.7 punktų formuluočių, teisė reikalauti skirti ekspertizę buvo numatyta kiekvienai iš sutarties šalių.

35. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo dalies, kuria patenkinta dalis ieškovės reikalavimo dėl skolos sutarčių pagrindu priteisimo, nepagrįsti, šios teismo sprendimo dalies išvados teisėtos ir pagrįstos, padarytos tinkamai paskirsčius įrodinėjimo pareigą tarp šalių, ištyrus ir įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, pritaikius tinkamą teisinį reglamentavimą ir remiantis aktualia kasacinio teismo praktika.

Dėl žalos atlyginimo

36. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, prašė priteisti iš ieškovės MB ,,Donalitas“ 18 931,67 Eur žalos atlyginimą; trečiasis asmuo „Ergo Insurance“, SE, pareiškė savarankišką reikalavimą ir prašė priteisti iš ieškovės 48 579,68 Eur žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį ir trečiojo asmens savarankišką reikalavimą atmetė, nenustatęs visų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, – iš esmės konstatavęs, jog neįrodyta, kad ieškovė atsakinga už kilusią žalą. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo skundžia šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį; jų įsitikinimu, bylos duomenys yra pakankami išvadai, kad už žalą atsakinga būtent ieškovė. Iš esmės apeliacinių skundų motyvai yra susiję su bylos įrodymų vertinimu ir jų pakankamumu išvadai dėl asmens, atsakingo už kilusią žalą, padaryti.

37. Kaip nustatyta byloje, atsakovė S. S. (draudėja) ir trečiasis asmuo „Ergo Insurance“, SE, 2018 m. rugpjūčio 23 d. sudarė draudimo sutartį. Iš byloje pateiktos žalos bylos Nr. 11279-0453_1-001 nuostolių įvertinimo ir apskaičiavimo suvestinės nustatyta, jog apskaičiuotos fasado stiklinimo tiesioginės išlaidos sudaro 52 090,50 Eur (iš viso 63 029,51 Eur), papildomų darbų (susijusių su langų demontavimu ir montavimu) sąmatos tiesioginės išlaidos – 3 704,00 Eur (iš viso 4 481,84 Eur), taigi bendros išlaidos sudaro 67 511,35 Eur, nurodyta draudimo suma (229 000 Eur) ir objekto statybos atkūrimo kaštai (315 000 Eur), pagal kuriuos nustatytas nevisiškas draudimas (72,70 proc.), dėl to atsakovei apskaičiuota ir išmokėta 48 579,68 Eur draudimo išmoka. „Ergo Insurance“ 2020 m. sausio 27 d. rašte ,,Dėl žalos Nr. 11279-0453_1-001 atlyginimo regreso tvarka“ pareikalavo, kad MB ,,Donalitas“ kaip už žalą atsakingas asmuo atlygintų draudimo bendrovei patirtas išlaidas dėl 40 061,72 Eur draudimo išmokos atsakovei sumokėjimo.

38. Kadangi atsakovė ir trečiasis asmuo pareiškė reikalavimus dėl žalos atlyginimo, taigi deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, atsakovei ir trečiajam asmeniui teko pareiga įrodyti visas sąlygas, būtinas taikyti civilinę atsakomybę: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę.

40. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog į bylą pateikti įrodymai patvirtina žalos padarymo faktą, t. y. iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog objekto fasado langai buvo apgadinti suvirinimo darbų metu ant jų užtiškus metalo dalelėms. 2019 m. rugpjūčio 28 d. antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 29 nustatytos aplinkybės, jog statomas objektas 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo apžiūrėtas dalyvaujant A. S. ir UAB ,,Langų parkas“ ekspertui R. R.; A. S. žodžiu paaiškino, jog yra nustatyta, kad suvirinant namo fasado metalines dalis buvo pažeisti fasado langai. UAB ,,Langų parkas“ ekspertas R. R. žodžiu paaiškino, kad ant stiklų matomi tamsūs taškai yra stiklų išdeginimo žymės, pagal gamybos technologiją stiklų restauruoti neįmanoma, juos reikia pakeisti. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo matyti, kad yra pažeisti nebaigto statyti pastato šiaurės ir pietų pusių fasado langų ir durų stiklai; kartu pateiktos nuotraukos, jose pažymėtos ant stiklų esančių pažeidimų vietos. Taigi byloje ginčo dėl žalos padarymo fakto iš esmės nėra, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl subjekto, atlikusio suvirinimo darbus. Ieškovė laikėsi pozicijos, jog ji neatliko suvirinimo darbų, atsakovė – jog suvirinimo darbus atliko būtent ieškovė.

41. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Be to, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

42. Atsakovė savo poziciją dėl to, kad būtent ieškovė atliko suvirinimo darbus, dėl kurių padaryta žalos, iš esmės įrodinėjo nuotraukomis, techninio prižiūrėtojo raštu draudikei, statinio apžiūros aktu, kurį, be kitų, pasirašė ir ieškovės vadovas, trečiojo asmens UAB „Domus basis“ paaiškinimais.

43. Byloje pateiktas 2019 m. rugsėjo 3 d. UAB ,,Domus basis“ raštas dėl informacijos pateikimo, jame nurodyta, jog suvirinimo darbus objekte atliko MB ,,Donalitas“ darbuotojai (ieškovės pasitelkti (pasamdyti) asmenys). 2019 m. rugsėjo 24 d. statomo objekto apžiūros akte užfiksuotos aplinkybės, jog apžiūrint statomą objektą nustatyta, kad montuojant metalines stogo konstrukcijas buvo pažeisti fasado langai, suvirinimo metu užtiško metalas; pažeisti pietryčių ir šiaurės vakarų fasado langai, nurodyta, jog tikslus pažeidimų kiekis bus nustatytas po detalesnės apžiūros. Apžiūrint objektą dalyvavo ir aktą pasirašė atsakovės sutuoktinis A. S., techninis prižiūrėtojas E. A., A. S., ieškovės vadovas D. L. ir UAB ,,Plokštinių pamatų meistrai“ vadovas R. P..

44. Pateikdamas paaiškinimus teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, techninis prižiūrėtojas E. A. nurodė, jog rašte draudikei informacija apie asmenis, atsakingus už žalą, pateikta remiantis žodiniu ieškovės vadovo prisipažinimu; suvirinimo darbai buvo atliekami privirinant apdailos elementus prie metalinių plokštelių, kurios buvo pritvirtintos prie medinės stogo plokštumos, ant stogo buvo tiek rangovės darbuotojai, tiek ieškovė, jie dalijosi darbus; trečiasis asmuo taip pat paaiškino, jog mano, kad tarp asmens, vykdžiusio suvirinimo darbus, ir MB ,,Donalitas“ buvo pavaldumo santykiai, nes niekas kitas suvirinimo darbų statybvietėje neatliko; nurodė, jog visų statybvietėje dirbusių asmenų nepažinojo, neturėjo pareigos tikrinti rangovės darbuotojų, į objektą važiuodavo ne kiekvieną dieną; trečiasis asmuo paprašytas identifikavo į bylą pateiktoje nuotraukoje esančius asmenis (paaiškino, jog nuotraukoje užfiksuotas rangovės vadovas ir ieškovės vadovas, stovintys ant žemės, ant pastolių sėdi suvirintojas, ant stogo – rangovės darbuotojas), nurodyti asmens, įvardyto kaip suvirintojas, vardo ir pavardės negalėjo, nurodė, jog nuotrauka padaryta jo telefonu, taip pat patikslino nuotraukos datą – 2019 m. liepos 3 d. Paklaustas, kodėl nuotraukos data nesutampa su įvykio data, nurodyta rašte draudikei (2019 m. liepos 16 d.), paaiškino, jog tai gali būti klaida; vėliau paaiškino, jog darbai buvo atliekami epizodiškai; konkrečių epizodų datų neįvardijo.

45. Ieškovės MB ,,Donalitas“ vadovas D. L., 2020 m. spalio 3 d. duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, nuosekliai laikėsi procesiniuose dokumentuose išreikštos pozicijos: nepripažino atlikęs suvirinimo darbus ar pasitelkęs kitus asmenis šiems darbams statybos objekte atlikti, nurodė, jog metalines stogo konstrukcijas atvežė 2019 m. birželio 18 d., apdailos dalys iš karto buvo pradėtos montuoti, sumontuotos tik dvi dalys, darbai buvo atidėti, kranas negalėjo privažiuoti prie pastato, sutarta darbus atlikti vėliau. Pagal jo paaiškinimus, jis neprivalėjo sumontuoti apdailos, nes pagal sutarties nuostatas tai privalėjo padaryti užsakovės rangovai; galutinio projekto, kaip bus montuojama, jis nematė, nes jį parengti turėjo užsakovės rangovai; pasak jo, jokių suvirinimo darbų nereikėjo. Taip pat parodė, jog jis tik prižiūrėjo, kaip dalys yra pakeliamos prie stogo, buvo atsivežęs specialų prietaisą joms pakelti, padėjo uždėti ant apdailos detalių specialias virves, prieš pakeliant detales prie stogo, nes buvo suinteresuotas, kad dalys kuo mažiau susibraižytų, buvo įsipareigojęs jas perdažyti. Į statybos objektą atvyko po dviejų savaičių, visos konstrukcijos dalys jau buvo sumontuotos, išskyrus namo galą, matė, kad sumontuotos dalys buvo nubraižytos, apgadintos. Kai paprašė sudaryti aktą dėl dalies atliktų darbo ir šią dalį apmokėti, įvyko konfliktas, po jo neturėjo galimybės užbaigti darbus – uždėti laiptų pakopas ir perdažyti nubraižytas apdailos dalis. Atvykęs į statybos objektą, atvežė visiškai pagamintas metalines konstrukcijas (detales), jas reikėjo tik sumontuoti. Tvirtino, jog metalines konstrukcijas montavo ne jo darbuotojai; teigė, jog jis nebuvo įsipareigojęs atlikti tokių darbų, nes neturėjo tam resursų ir kompetencijos.

46. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas R. G. (krano operatorius) paaiškino, jog darbus objekte atliko 2019 m. birželio mėn. pabaigoje–liepos mėnesio pradžioje, turėjo atlikti konstrukcijos pakėlimo darbus. Jį siuntė dirbti įmonė, kurioje dirbo, kas jį pasamdė, nežino. Stogo konstrukcijas tvirtino stogo darbininkai. Jam atvykus ieškovės atstovo dar nebuvo, o ant stogo dirbo du darbininkai. Mano, jog jie nebuvo ieškovės darbuotojai, nes dirbo su stogo čerpėmis, prikalė medieną; taip pat iš pokalbio su jais suprato, jog jie dirba jau kurį laiką. Papildomai paaiškino, jog atgabentas stogo metalines konstrukcijas iškrovė ir nusivežė montuoti. Paaiškino, jog ieškovės vadovas dalyvavo jam vykdant pakėlimo darbus, konsultavo, padėjo uždėti specialaus pakėlimo prietaiso virves; paaiškino, jog keliamas dalis reikėjo suvesti vieną prie kitos, jis (D. L.) paaiškino, kaip suvesti, nurodė nematęs, kad ieškovės vadovas būtų atlikęs kokius nors suvirinimo darbus, virinimo darbai nebuvo reikalingi, reikėjo tik prisukti, MB ,,Donalitas“ darbuotojų nematė, ieškovės vadovas stebėjo pakėlimo darbus.

47. Iš byloje pateiktų krovinių vežimo dokumentų (2019 m. birželio 18 d. CMR važtaraščio, 2019 m. liepos 2 d. krovinio važtaraščio) matyti, jog metalinės konstrukcijos į statybos objektą buvo vežamos 2019 m. birželio 18 d. ir 2019 m. liepos 2 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, MB ,,Donalitas“ ginčo darbų atlikimo metu (2019 m. balandžio 1 d.–2019 m. lapkričio 1 d.) apdraustųjų asmenų neturėjo. Į bylą taip pat pateiktos nuotraukos (2022 m. spalio 3 d. DOK-40444 priedai), jose užfiksuotos metalinių stogo konstrukcijų iškrovimo, pakėlimo darbų, montavimo ant stogo aplinkybės, iš pateiktų nuotraukų matyti, jog į statybos objektą atgabentos nudažytos metalinės konstrukcijos, tos apdailos dalys, kurios keliamos prie stogo, yra su pritvirtintais laikikliais.

48. Rangovės UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ atstovas posėdyje iš esmės apklaustas nebuvo, tik trumpai pasisakė paaiškindamas tam tikrus techninius niuansus, jog gaminys buvo atvežtas kaip ruošiniai, atvežė segmentus, jie buvo pabaigti montuoti jau statybvietėje, dalį dalių suvirino, už metalines dalis rangovė neatsakė, buvo keliami atskiri segmentai, virino metalines plokšteles, rangovė pasamdė kraną, suteikė žmonių.

49. Kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės įsipareigojimų pagal sutartį Nr. 1 apimties, o šios apimties nustatymas yra svarbus nustatant tikėtinai už virinimo darbus atsakingą asmenį. Ieškovė laikėsi pozicijos, jog pagal sutarties nuostatas ji įsipareigojo tik, kaip numatyta komerciniame pasiūlyme, kuris yra neatskiriama sutarties dalis, faktiškai išmatuoti objektą, parengti fasado dalių brėžinius pagal techninę užduotį ir faktinius matmenis, pagaminti fasado dalis ir tvirtinimo mazgus, nuvežti gaminį iki objekto, tačiau nebuvo įsipareigojęs sumontuoti gaminio; 1 priede numatyta, jog tiekėja (ieškovė) įsipareigoja dalyvauti užsakovės rangovams sumontuojant metalines stogo apdailos dalis; montavimo metu tiekėja prižiūrės, kad metalinės stogo apdailos dalys būtų sumontuotos tinkamai pagal tiekėjos rekomendacijas ir dokumentus. Atsakovė nurodo, jog, įvertinus sutarties esmę, ieškovė turėjo metalinę konstrukciją pagaminti kaip gaminį (surinkti konstrukciją), t. y. konstrukciją jungimo, montavimo būdu pagamina ieškovė, o atsakovės rangovas ją tik pritvirtina prie medinių stogo gegnių.

50. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, šalių sudarytos sutartys turi būti aiškinamos atsižvelgiant į CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas taisykles, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2014; kt.).

51. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog, sistemiškai įvertinus sutarties Nr. 1 ir jos priedų turinį, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė įsipareigojo sumontuoti (sumontuoti jungimo būdu) ar sukonstruoti metalines stogo konstrukcijas, kurias pagamino. Ieškovė įsipareigojo dalyvauti sumontuojant jos pagamintas metalines stogo konstrukcijas, teikti patarimus šiuos darbus atliekant rangovei. Taigi akivaizdu, jog pagal šalių susitarimą montavimo darbus turėjo atlikti užsakovės rangovė. Aplinkybė, kad 1 priedo brėžinyje pavaizduotas galutinis rezultatas, remiantis sutarties turiniu ir nuostatomis apie ieškovės dalyvavimą užsakovės rangovams montuojant metalines stogo apdailos dalis, nesudaro pagrindo kitaip aiškinti sutarties turinio. Akivaizdu, kad ieškovė negalėjo pristatyti į statybvietę brėžinyje nurodyto gaminio kaip vientiso karkaso, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog atskiri gaminio segmentai būtų buvę suvirinimo būdu sujungti į vientisą ištisinį karkasą (kaip parodė statybos techninis prižiūrėtojas, suvirinimo darbai buvo atlikti privirinant apdailos dalis prie metalinių plokštelių, pritvirtintų prie stogo gegnių), taigi sutarties priedo brėžinys šiuo konkrečiu atveju nevertintinas, kaip atspindintis ieškovės įsipareigojimą užtikrinti būtent tokį galutinį rezultatą. Šalių atstovų ir techninio prižiūrėtojo poziciją, jog ieškovė turėjo užtikrinti, kad gaminys atsidurtų projektinėje padėtyje, kolegija vertina kaip pernelyg plečiamąjį sutarties nuostatų (konkrečiai – brėžinio) aiškinimą. Tam, kad detalės atsidurtų projektinėje padėtyje, būtini primontavimo prie stogo darbai, kurių, kaip minėta, ieškovė nebuvo įsipareigojusi atlikti. Kaip teismo posėdyje paaiškino ieškovės atstovas, jis įsipareigojo dalyvauti sumontuojant jo pagamintas konstrukcijas, siekdamas pašalinti užsakovės nuogąstavimus dėl keblumų sumontuojant apdailos detales. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog kitoks šalių sudarytos sutarties ir ja prisiimtų įsipareigojimų interpretavimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų ir sutarčių aiškinimo taisyklių (CPK 183 straipsnis).

52. Išanalizavusi rašytinius bylos įrodymus, šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, sistemiškai įvertinusi įsipareigojimų pagal sutartį apimtį, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo tikėtinai pagrįstai išvadai, jog montuojant ieškovės pagamintas metalines stogo konstrukcijas suvirinimo darbus atliko ieškovės pasitelkti (pasamdyti, įdarbinti ir pan.) asmenys ar pati MB ,,Donalitas“ (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje pateiktas rašytinis įrodymas – 2019 m. rugsėjo 3 d. UAB ,,Domus basis“ raštas draudikei – yra techninio prižiūrėtojo pateikta informacija, kurios nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai; apklaustas techninis prižiūrėtojas negalėjo įvardyti konkrečių darbų epizodų datų, juos atlikusių darbuotojų, jo pateikta informacija dėl suvirinimo darbus atlikusio subjekto yra abstraktaus pobūdžio, iš esmės pagrįsta, kaip nurodo techninis prižiūrėtojas, žodiniu ieškovės prisipažinimu ir abstrakčiu teiginiu, jog niekas kitas suvirinimo darbais nesirūpino. Kaip liudytojas byloje apklaustas R. G. paaiškino, jog ieškovės darbuotojų nematė, jam dalyvaujant metalinių konstrukcijų pakėlimo procese ant stogo buvo darbininkai, jo supratimu, tai buvo rangovės darbuotojai, nes jie dirbo su stogo čerpėmis, be to, pokalbio metu nurodė, jog dirba jau kurį laiką; kad būtų atliekami suvirinimo darbai, nematė. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės skundo argumentus dėl prieštaravimų šio liudytojo parodymuose; kolegijos vertinimu, parodymai įvertinti tinkamai, kolegija nenustatė juose didelių loginių klaidų, spragų ar neatitikčių, kurie leistų suabejoti jų turinio patikimumu. 2019 m. rugsėjo 24 d. statomo objekto apžiūros aktą pasirašė visi statybvietėje tą dieną buvę asmenys, jis iš esmės patvirtina aplinkybę apie statomo objekto elementams padarytą žalą, tačiau jame nėra nurodytas atsakingas už žalą asmuo; aktą pasirašė ne tik ieškovės vadovas, bet ir techninis prižiūrėtojas, rangovės vadovas, architektas, taigi ieškovės parašas akte nelaikytinas atsakomybės už įvykį pripažinimu. Iš byloje pateiktos šalių susirašinėjimo medžiagos matyti, jog apie metalinių stogo konstrukcijų montavimo darbus susirašinėta (bendrauta) ir 2019 m. liepos 16 d.; sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog tai rodo, kad metalinių apdailos konstrukcijų montavimo darbai truko ilgą laiką, tačiau neatskleidžia jokių aplinkybių apie atliktų darbų pobūdį ar rūšį, šiuos darbus atlikusius asmenis. Į bylą nepateikta jokių dokumentų (pavyzdžiui, statybos darbų žurnalo), kuriuose būtų aiškiai užfiksuoti duomenys, kokie asmenys dirbo ant stogo žalos padarymo dieną, kokie darbai buvo atlikti, kas juos atliko.

53. Atsižvelgdama į ankstesnėje nutarties dalyje pateiktą bylos įrodymų vertinimą, kolegija konstatuoja, jog ištirtų įrodymų visuma nepakankama tikėtinai išvadai, jog MB ,,Donalitas“ atliko neteisėtus veiksmus, t. y. jog ji atliko suvirinimo darbus, kuriuos atliekant buvo apgadinti fasado langai. Atsakovei ir trečiajam asmeniui neįrodžius vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų MB ,,Donalitas“ veiksmų, nėra pagrindo taikyti ieškovei deliktinės atsakomybės žalos atlyginimo forma. Taigi atsakovei ir trečiajam asmeniui neįrodžius, jog būtent ieškovė yra atsakinga už padarytą žalą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinį ir trečiojo asmens savarankišką reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

54. Atsakovė taip pat buvo pareiškusi reikalavimą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priešieškinyje nurodė, jog dėl ieškovės netinkamai atliktų ir neatliktų darbų, t. y. netinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, atsakovė ir jos šeima 13 mėnesių negalėjo naudotis jai priklausančiu turtu, patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių. Pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Atsakovė dėl šios teismo sprendimo dalies apeliaciniame skunde jokių argumentų nepateikia. Kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog byloje nustatytų aplinkybių (reikalavimų įpareigoti ieškovę pašalinti trūkumus atsakovė atsisakė, duomenų, jog sutartys nutrauktos, byloje nėra) patvirtina, jog teisė į pažeistų teisių gynimą atsakovei kaip vartotojai šioje byloje buvo užtikrinta pritaikius CK 6.665 ir 6.334 straipsniuose numatytas priemones – sumažinant sutarčių kainas. Toks ieškovės teisių gynybos būdas vertintinas kaip pakankama satisfakcija, užtikrinanti pažeistų ieškovės teisių apsaugą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino atsakovės argumentus, jog ji negalėjo tinkamai įgyvendinti teisės naudotis jai priklausančiu turtu: atsakovė nepakankamai bendradarbiavo su ieškove dėl trūkumų šalinimo, be to, atsakovės objekte vyko statybos darbai, kurių pabaigos terminai byloje nėra žinomi, todėl nėra pagrindo išvadai, jog būtent dėl to, kad ieškovė neatliko visų darbų (neuždėjo laiptų pakopų ir nenudažė stogo apdailos elementų) ar atlikti darbai buvo su trūkumais, atsakovė negalėjo tinkamai naudotis jai priklausančiu turtu; ieškovės neteisėti veiksmai dėl langų sugadinimo byloje neįrodyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

55. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

56. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį panaikinti ar pakeisti nėra, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

57. Kadangi atsakovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, apeliaciniai skundai atmestini, apeliacinio proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jiems nepriteistinas. Ieškovė nepateikė duomenų, kad apeliacinio proceso metu būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.