- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2S-903-854/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31158-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų – ieškovės I. K. ir atsakovo E. K., atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje ieškovės I. K. ieškinį atsakovui E. K. bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių (kito sutuoktinio) kaltės ir susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. K. prašo nutraukti tarp jos ir atsakovo E. K. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; išspręsti pavardžių po santuokos nutraukimo klausimą; nustatyti šalių nepilnametės dukros V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina (ieškove); priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 310 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki 2021 m. rugsėjo 1 d. ir po 330,80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki dukros pilnametystės; nustatyti ieškovės nurodomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; ieškovei priteisti automobilį Honda Civic; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; išspręsti pavardžių po santuokos nutraukimo klausimą; nustatyti šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su motina (ieškove); priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; nustatyti atsakovo nurodomą jo bendravimo su vaiku tvarką; ieškovei priteisti automobilį Honda Civic; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas 2022 m. gruodžio 27 d. pateikė teismui prašymą pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – pakeisti nustatytą laikiną jo bendravimo su dukra V. K. tvarką ir nustatyti, kad: 1) tėvas bendrauja su dukra metų porinėmis savaitėmis nuo antradienio, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir (ar) būrelio, o jeigu nustatytą dieną dukra neis į ugdymo įstaigą, pasiima dukrą nuo 10:00 val. iki 10:30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos iki ketvirtadienio, kai grąžina dukrą į vaiko gyvenamąją vietą iki 20:00 val.; 2) tėvas bendrauja su dukra metų neporinių savaičių trečiadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir (ar) būrelio, o jeigu nustatytą dieną dukra neis į ugdymo įstaigą / būrelį, pasiima dukrą nuo 10:00 val. iki 10:30 val. iš vaiko motinos gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną parveža dukrą į vaiko motinos gyvenamąją vietą 20:00 val.; 3) tėvas bendrauja su dukra metų neporinėmis savaitėmis nuo šeštadienio 10:00 val. iki sekmadienio 20:00 val.; 4) tėvas bendrauja su dukra jos mokyklinių rudens, žiemos, pavasario atostogų metu (pagal mokyklos ugdymo planą) pusę (1/2 dalį) atostogų laiko, kuris suderinamas tėvų tarpusavio sutarimu. Tėvams nesusitarus, dukters mokyklinių atostogų metu tėvas bendrauja su vaiku pusę (1/2 dalį) atostogų laiko, skaičiuojant nuo numatytos atostogų savaitės pirmadienio 8:00 val. ryto. Vaikų mokyklinių atostogų metu taip pat galioja šios bendravimo tvarkos 3 punkte numatytas savaitgalio bendravimo grafikas (nuo šeštadienio 10:00 val. iki sekmadienio 20:00 val.); 5) tėvas bendrauja su dukra jos ugdymo įstaigos vasaros atostogų metu (pagal mokyklos ugdymo planą) metų neporinėmis savaitėmis (nuo pirmadienio 10:00 val. iki pirmadienio 10:00 val.) nepertraukiamai; 6) dėl atskirų tėvo ir vaiko bendravimo atvejų, nenumatytų nurodytoje bendravimo tvarkoje, šalys gali susitarti atskiru raštišku susitarimu (SMS trumpąja žinute).
4. Atsakovas prašymą atsakovas grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Teismui nustačius laikiną dukters gyvenamąją vietą kartu su ieškove ir atsakovo bendravimo tvarką su dukra, ieškovė pradėjo piktnaudžiauti savo, kaip motinos valdžia, atsakovo bendravimas su dukra vyksta išimtinai pagal nustatytą bendravimo tvarką ir nė vienos valandos, dienos ilgiau neleidžiama susitikti, bendrauti, prarastas atsakovo ir dukters bendravimo laikas nėra kompensuojamas.
4.2. Ieškovė visiškai nebendradarbiauja su atsakovu dukters bendravimo klausimais, pažeisdama dukters interesus savanaudiškai riboja atsakovo bendravimą su dukra, vengia tartis dėl vaiko bendravimo gera valia ir tėvams priimtiniausiu būdu, nuolat primindama teismo sprendimą, neatsakydama iš esmės, vengdama bendradarbiavimo. ieškovės daromą žalą dukters interesams.
4.3. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, būtina įvertinti, kad: i) nuo teismo nustatytos bendravimo tvarkos praėjo beveik 2 metai, tačiau ieškovė nesudaro galimybės nuo jos nukrypti, nesuteikia jokio papildomo laiko bendravimui, nors tai numatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartyje; ii) ieškovė siekia minimalizuoti atsakovo bendravimą su dukra, padaryti jį nevisaverčiu, neįmanomu; iii) teismas pats savavališkai pakeitė atsakovo bendravimo su dukra tvarką, remdamasis prielaidomis neleido atsakovui bendrauti su dukra per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, nors tiek atsakovas, tiek kartu su juo gyvenantys asmenys buvo sveiki (nedarbingumas buvo išduotas tik iki gruodžio 22 d.); iv) atsakovo ir dukters emocinis ir tarpusavio ryšys yra itin stiprus, šias aplinkybes patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, atlikta psichologinė ekspertizė; v) dukra nuo pat gimimo daug laiko praleidžia su atsakovu, dukrai atsakovo namai yra įprasta jos gyvenamoji aplinka, kurioje jai sudarytos puikios gyvenimo sąlygos; vi) dukrai, jos lavinimui, vystymui atsakovas skiria daug laiko, su ja leidžia visą savo laisvalaikį, laiką po darbo, rūpinasi ja; vii) porinėmis savaitėmis vaiką mato vos 6 valandas, kai iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dukra buvo įpratusi atsakovą matyti vos ne kasdien, dukra nori būti su atsakovu, praleisti kuo daugiau laiko, dažniau nakvoti; vii) dukra per mėnesį su atsakovu praleidžia vos 2 naktis, kuo nepagrįstai suteikiamas prioritetas ieškovei; viii) nėra nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su dukra atostogų metu, nors byla nagrinėjama jau trečius metus, o šiuo metu vyksta ugdymo įstaigos žiemos atostogos, po jų bus pavasario bei Velykų atostogos (o byla paskirta nagrinėti tik 2022 m. kovo 22 d.); ix) dukra yra įpratusi nakvoti atsakovo gyvenamojoje vietoje, todėl turi būti paisoma tėvų lygiateisiškumo principo; x) ieškovė niekuomet nekompensuoja prarasto atsakovo bendravimo laiko, pvz.: a) kai dukra suserga motinos namuose, nebendrauja su ja; b) kai atsakovas suserga ir nenorėdamas užkrėsti dukros, nebendrauja su ja; c) kai miršta motinos artimieji, atsakovas suteikia galimybę jo bendravimo laiku dalyvauti laidotuvėse; d) kai siautė COVID-19 infekcija, saugojo dukrą 4 mėn. ir bendravo tik kelias minutes per balkoną; e) kai dukrą nuvežė pas motiną ar senelius G. ankščiau, nes dukrai reikia pasiruošti kokiems nors įvykiams; f) kai dukrą iš namų išleidžia vėliau numatyto laiko ir t. t.; dvejus metus iš eilės negali švęsti su dukra Naujųjų metų; trečius metus iš eilės atsakovas negali normaliai švęsti su dukra savo gimimo dienos; xi) dvejus metus negali auginti ir auklėti dukters, net pasimatyti su ja rytais darbo dienomis, palydėti ją į mokyklą; xii) ieškovė slepia nuo atsakovo informaciją apie dukros sveikatą, ypač traumas, ligas; xiii) byloje nėra duomenų, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka iš atsakovo pusės nebūtų vykdoma ar vykdoma netinkamai; xiv) nėra duomenų, jog atsakovo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams; xv) ieškovė, melagingai teigdama apie atsakovo žalingą elgesį dukrai, niekuomet nesikreipė nei į teisėsaugos ar kitas institucijas, nei į vaikų teisių tarnybą dėl atsakovo netinkamo elgesio su dukra; xvi) dėl ieškovės kaltės atsakovas negali padėti dukrai paruošti anglų kalbos namų darbų – antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais nėra anglų kalbos pamokų, todėl dukros anglų kalbos mokomoji medžiaga yra tik motinos namuose ir vienintelių pamokų, kurių dukra neruošia tėčio namuose yra anglų kalba, nes motina neduoda vadovėlių, neatsako į el. laiškus; xvii) dukra negali žaisti su savo žaislais, naudotis savo daiktais, drabužiais, mokymo priemonėmis, net maistu, nes motina neleidžia atsinešti jų į motinos namus; xviii) atsakovui yra ribojamos galimybės bendrauti ir auklėti dukrą darbo dienomis; xix) atsakovo elgesys su dukra visada buvo pavyzdingas, jis skiepijo ir skiepija jai tinkamas vertybes; xx) byloje nėra jokių objektyvių minimalų bendravimą pateisinančių duomenų; xxi) esant konfliktiškiems šalių santykiams ieškovės draudimai matytis su vaiku neužtikrina saugios, vaiko interesus atitinkančios aplinkos sukūrimo; xxii) tėvo dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi, nes nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio.
4.4. Byloje buvo atlikta psichologinė ekspertizė, kurioje konstatuota, kad: dukra „atvykus tėčiui, apsidžiaugia, jį apsikabina“; „susitikimo metu V. atlieka šeimos piešimo užduotį. Savo šeimos projekcijoje ji vaizduoja tik branduolinę savo šeimą: mamą, tėtį ir save. Save ji tapatina su abiem tėvais <..>, šiltai apibūdina abu savo tėvus, pozityviai kalba apie bendras veiklas su jais, neaukština bei nenuvertina ne vieno iš jų, išsako, kad su abiem sutaria labai gerai“; sako, kad „tėtis linksmas irgi, nes jis dažnai juokauja“; „pirmiausia žaidimų kambarį su mergaite pakviečiamas tėtis, kurį dar laukiamajame V. apsikabina, prie jo prisiglaudžia“; „atsiskleidžia, kad būdama su tėčiu, mergaitė nebijo jam paprieštarauti“; „apibendrinus, tėčio draugijoje V. jaučiasi saugiai, ramiai, yra drąsi, aktyvi, emociškai išraiškinga, pozityvios nuotaikos (daug šypsosi, juokiasi, dainuoja), <..> matyti, kad mergaitei svarbus santykis su tėčiu, ji stengiasi prie jo prisitaikyti, jam įtikti, nusileisti“; mergaitė pasakė „norėčiau, kad tuo laiku jie pasidalintų po lygiai, taip, kaip dabar“; „ji vis dar nėra pajėgi suformuoti savarankiškos nuomonės sudėtingesniais klausimais, tokiais kaip gyvenamosios vietos nustatymas ir bendravimo tvarka su tėvais, nes ji vis dar nėra pajėgi suprasti ilgalaikių šių klausimų sprendimo pasekmių“; „V. svarbūs santykiai su abiem tėvais, abiejų jų draugijoje jaučiasi ramiai, saugiai, nebijo reikšti savo nuomonės, prieštarauti, siekia savarankiškumo“; „nustatyta, kad jos santykiai tiek su tėčiu, tiek su mama yra kokybiškai tapatūs, emociškai artimi, prieraišūs – jų abiejų ir kiekvieno atskirai draugijoje ji jaučiasi saugiai, ramiai, nebijo reikšti savo nuomonės, prieštarauti“; „V. nuomonė nekinta, ji pozityviai atsiliepia apie abu tėvus, išsako norą su jais abiem bendrauti ir gyventi“; „Ji neatskiria nė vieno iš tėvų, stebėtų sąveikų metu jiems abiem demonstruoja prielankumą, meilę, stengiasi įtikti, juo abu laiko sau reikšmingiausiais, siekia palaikyti kuo artimesnius santykius su jais“ ir kt.
4.5. Atsakovas nori ir nuolat prašo ieškovės, kad bendravimas vyktų geranoriškai, draugiškai, ne siekiant riboti dukters ir atsakovo bendravimą, bet siekiant užtikrinti, kad tėvo ir vaiko bendravimas nekeltų vaikui streso dėl ypatingai trumpos trukmės, tačiau ieškovė užuot leidusi atsakovui netrukdomai rūpintis dukra, piktybiškai to nedaro, o prašo tik savo tėvų pagalbos.
4.6. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su dukra jai kenktų, nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog atsakovo auklėjimas, rūpinimasis vaiko poreikiais yra netinkamas, keliantis vaikui neigiamus emocinius išgyvenimus. Nė viena institucija nenustatė atsakovo netinkamo elgesio su dukra, jai daromos žalos, pati dukra nori būti su atsakovu, noriai bendrauja.
4.7. Šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, buvo skiriami įpareigojimai, kuriuos atsakovas įvykdė – išklausė 24 valandų trukmės pozityviosios tėvystės mokymus, ką įrodo pažymėjimas, patvirtinantis, kad 2021m. kovo – gegužės mėnesiais atsakovas dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ organizuotose pozityviosios tėvystės mokymuose, taip pat dalyvavo trijose individualiose psichologo konsultacijose, konsultacijos buvo nutrauktos neišryškėjus jų poreikiui, lankė „Sveiko vaiko auginimo problemos, nelaimingų atsitikimų profilaktika“ kursus, ką patvirtina byloje esantis pažymėjimas.
4.8. Kadangi vaikui yra reikalinga bendrauti su abiem tėvais, priešingu atveju yra prarandamas ryšys, kad atsakovas turi aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime ir išlaikyti su juo kuo artimesnį emocinį ryšį, būtina pakeisti laikinąją bendravimo tvarką bei nustatyti tokią, kuri užtikrintų tiek vaiko teisę bendrauti su atsakovu, tėvu, tiek atsakovo, teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamete dukra.
Atsiliepimas
5. Ieškovė I. K. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame prašė atsakovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais ir aplinkybėmis:
5.1. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nutarties ir 2021 m. vasario 25 d. nutartimi konstatavo, jog teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su dukra tvarka šioje proceso stadijoje yra užtikrinanti prioritetinius vaiko interesus ir pakankama sureguliuoti ginčo šalių santykius civilinės bylos nagrinėjimo metu. Atsakovo prašymas pakeisti nustatytą jo laikiną bendravimo su vaiku tvarką i š esmės yra susijęs su apeliacinės instancijos teismo jau analizuotomis aplinkybėmis ir vertintinas tapačiu prašymu. Naujų argumentų, pasikeitusių aplinkybių ir įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė.
5.2. Atsakovo argumentai dėl šalių nesutarimo dėl atsakovo bendravimo su dukra papildomomis dienomis, kurios nepatenka į nustatytą laikiną jo bendravimo tvarką, nėra pagrindas keisti nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, nes šį ginčą teismas išspręs priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.
Šalies argumentai
5.3. Atsakovas, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, pateikė teismui nepagrįstą prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, prašyme nurodydamas melagingus teiginius dėl ieškovės nebendradarbiavimo, dėl atsakovo bendravimo su dukra papildomomis dienomis, kurios nepatenka į nustatytą laikiną jo bendravimo tvarką, bei jo negalėjimo įgyvendinti savo kaip tėvo teisių: 2022 rudenį dukros anglų kalbos mokytoja pasiūlė atsakovui atvykti į mokyklą ir įsirašyti į „USB laikmeną“ mobiliąją anglų kalbos programėlę ir tokiu būdu mokintis su dukra anglų kalbos, tačiau atsakovas iki šiol nenuvyko į mokyklą ir minėtos programėlės neįsirašė. Akivaizdu, jog atsakovui nerūpi padėti dukrai mokintis anglų kalbos ir jo teismui pateikto prašymo reikalavimai yra susiję tik nepagrįstai apkaltinti ieškovę nebūtais dalykais ir neva jo kaip tėvo pažeidžiamomis teisėmis. Atsakovui nėra jokių kliūčių ruošti anglų kalbos pamokas kartu su dukra ir tai jis gali daryti bet kada. Ši aplinkybė nėra pagrindas keisti daugiau kaip dvejus metus nusistovėjusios laikinos bendravimo tvarkos.
5.4. Atsakovas kartu su prašymu pateikė ginčo šalių susirašinėjimą, kuris yra iškarpytas, tikslu nuslėpti nuo teismo ieškovės 2022 m. spalio 16 d. sms žinute atsakovui teiktus pasiūlymus kompensuoti dėl ieškovės močiutės laidotuvių atsakovo prarastą bendravimo su dukra laiką, kurio atsakovas pats atsisakė ir jis su dukra nebendravo ieškovės pasiūlytu papildomu laiku. Tokie atsakovo veiksmai patvirtina faktą, jog jam nerūpi bendravimas su dukra, o tik nori keršyti ieškovei.
5.5. Teismui pateikiamas dukros pamokų tvarkaraštis patvirtina faktą, jog dukros pamokos pasibaigia antradieniais 12:45 val., o ketvirtadieniais 13:45 val. Taigi, kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį dukra atsakovo ir dažniausiai jo tėvų yra paimama iš mokyklos iš karto po pamokų (nepaliekant jos prailgintoje grupėje), t. y. paimama ne kaip teigia atsakovas 16:30 val., bet antradienį po 5 pamokų (12:45 val.), o ketvirtadienį po 6 pamokų (13:45 val.). Faktą, jog, vaikas paimamas iš karto po pamokų patvirtino pats atsakovas posėdžio metu bei patvirtina jo 2022 m. rugsėjo 2 d. SMS žinutė, kuria atsakovas liepė ieškovei atsisakyti prailgintos grupės jo bendravimo su dukra laiku.
5.6. Atsakovo dukrai nupirktas išmanusis laikrodis / telefonas dažnai stringa ir išsikrauna, todėl ieškovė, tikslu užtikrinti atsakovo bendravimą su dukra telefonu, nupirko dukrai naują mobilųjį telefoną su nauju numeriu. Tačiau atsakovas nauju dukros mobiliuoju numeriu neskambina ir neatsiliepia pačiai dukrai ir nepagrįstai kaltina ieškovę, kad ji riboja atsakovo bendravimą su dukra telefonu. Dukra labai džiaugėsi ieškovės nupirktu nauju mobiliuoju telefonu ir tai nepatiko atsakovui, dėl ko jis nupirko dukrai kitą naują telefoną ir liepė dukrai juo naudotis, dėl ko dukra dėl atsakovo grasinimų nekalbėti ieškovės nupirktu nauju telefonu patyrė stresą ir grįžusi namo visą vakarą verkė ir guodėsi ieškovei.
5.7. Vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas. Dėl to atsakovo prašymas nustatyti, jog jis bendrauja su dukra darbo dienomis nuo antradienio iki ketvirtadienio prieštarauja vaiko interesams į pastovią namų aplinką ir vaikas būtų priverstas nuolatos keliauti su visais savo daiktais pas atsakovą.
5.8. Atsakovo prašoma nustatyti jo laikina bendravimo su vaiku tvarka iš esmės yra identiška atsakovo priešieškinio reikalavimais prašomai nustatyti jo nuolatinei bendravimo su vaiku tvarkai iki vaiko pilnametystės, t. y. atsakovas, pateikdamas prašymą pakeisti laikiną bendravimo tvarką, siekia ginčą išspręsti iš esmės.
5.9. Byloje esantis 2023 metų kalendorius su pažymėtomis atsakovo bendravimo su dukra dienomis pagal atsakovo priešieškinio reikalavimus patvirtina faktą, jog atsakovo prašymu ir priešieškiniu prašoma nustatyti jo bendravimo su dukra tvarka pažeidžia dukros teisėtus interesus turėti savo asmeninį laisvalaikį praleisti laiką su draugais, išvykti į stovyklas bei praleisti laiką bei atostogas su motiną ir seneliais iš motinos ir tėvo pusės, t. y. sausio mėnesį atsakovas bendrautų su dukra 20 dienų, o ieškovei ir jos bei atsakovo tėvams liktų tik 11 dienų; vasario mėnesį atsakovas bendrautų su dukra 21 dieną, o ieškovei ir jos tėvams liktų tik 7 dienos; kovo mėnesį atsakovas bendrautų su dukra 20 dienų, o ieškovei ir jos tėvams liktų tik 11 dienų; balandžio mėnesį atsakovas bendrautų su dukra 20 dienų, o ieškovei ir jos tėvams liktų tik 10 dienų; gegužės mėnesį atsakovas bendrautų su dukra 20 dienų, o ieškovei ir jos tėvams liktų tik 11 dienų; birželio mėnesį atsakovas bendrautų su dukra 27 dienas, o ieškovei ir jos tėvams liktų tik 3 dienos; liepos mėnesį atsakovas bendrautų su dukra 27 dienas, o ieškovei ir jos tėvams liktų tik 4 dienos; rugpjūčio mėnesį atsakovas bendrautų su dukra 26 dienas, o ieškovei ir jos tėvams liktų tik 5 dienos; rugsėjo mėnesį atsakovas bendrautų su dukra 20 dienų, o ieškovei ir jos tėvams liktų tik 10 dienų; spalio mėnesį atsakovas bendrautų su dukra 19 dienų, o ieškovei ir jos tėvams liktų tik 12 dienų; lapkričio mėnesį atsakovas bendrautų su dukra 23 dienas, o ieškovei ir jos tėvams liktų tik 7 dienos; gruodžio mėnesį atsakovas bendrautų su dukra 20 dienų, o ieškovei ir jos tėvams liktų tik 11 dienų.
5.10. Atsakovo prašymas atmestinas atsižvelgiant į tai, jog: i) atsakovas sprendžia šalių konfliktus vaiko akivaizdoje; ii) suteikinėja dukrai nepagrįstus lūkesčius apie gyvenimą kartu su ieškove kaip šeima; iii) neužtikrina dukros nakvynei būtiniausių daiktų; iv) persirenginėja savo apatinius bei maudosi vonioje visiškai nuogas mažametės dukros akivaizdoje; v) persekioja ir terorizuoja ieškovę; vi) iki šiol atsakovas nėra bendravęs su dukra per vaiko atostogas ilgesnį nei 3 dienų laikotarpį su nakvynėmis ir dukra nenori ilgesnio laikotarpio praleisti atostogų su tėvu ir atsakovo tėvais; vii) iki šiol atsakovas gyvena pas savo tėvus 2 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame dukrai nėra sudarytos tinkamos sąlygos svečiuotis pas atsakovą su nakvynėmis; viii) atsakovas nenurodė ir nepagrindė jokių naujų / pasikeitusių svarbių aplinkybių, kurios lemtų būtinybę keisti nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė:
6.1. Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma, tačiau pastaruoju metu naujų pranešimų šeimoje neregistruota. 2022 m. liepos 25 d. atvejo vadybos procesas užbaigtas.
6.2. Galimai 2021 m. sausio 4 d. nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo tvarką tarp atsakovo ir nepilnametės dukters V. K. tikslinga pakoreguoti, papildyti tam tikrais punktais.
6.3. Tarp dukters ir tėvo bendravimas turi vykti taip, kaip nustatyta 2021 m. sausio 4 d. nutartyje, t. y. neporinių savaičių savaitgaliais nuo šeštadienio iki sekmadienio; tėvas su dukterimi bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį; bendravimas vyksta elektroninio ryšio priemonėmis, tačiau papildyti punktais dėl rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų.
6.4. Tarnyba, susipažinusi su 11.4. punktu, kuriame aptariamas bendravimas per rudens, žiemos ir pavasario atostogas, siūlo šį punktą išdėstyti konkrečiau bei siūlo atostogų metu netaikyti bendravimo tarp tėvo ir dukters savaitgaliais nuostatų, o vadovautis atostogų grafiku. Tarnyba siūlo: atsakovas bendrauja su dukra jos mokyklinių rudens, žiemos, pavasario atostogų metu pusę atostogų laiko, dėl bendravimo laikotarpio tėvai gali susitarti, tačiau nepavykus susitarti, nelyginiais metais pirmumo teisę renkantis, kurią pusę atostogų praleisti, turi atsakovas, lyginiais – ieškovė. Jeigu atsakovas bendrauja pirmąją atostogų pusę, tai nepilnametę pasiima penktadienį iš jos gyvenamosios vietos po visų užsiėmimų nuo 17:30 val. iki 18:00 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną nuo 16:00 val. iki 17:00 val.; jeigu atsakovas bendrauja antrąją atostogų pusę, tai nepilnametę pasiima iš jos gyvenamosios vietos pirmą bendravimo dieną nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną nuo 16:00 val. iki 17:00 val.
Šalies argumentai
6.5. Atsakovas prašo nustatyti laikiną bendravimą vasaros metu, kuomet atsakovas su dukterimi bendrauja neporinėmis savaitėmis nuo pirmadienio iki pirmadienio, ieškovė 2022 m. rugsėjo 26 d. patikslintame ieškinyje prašo, jog atsakovas su dukterimi vasaros metu bendrautų nuo ketvirtadienio iki sekmadienio. Tarnybos vertinimu, kad abiejų tėvų pasiūlymai neprieštarautų vaiko interesams, nes abi siūlomos bendravimo tvarkos yra panašios, todėl šioje dalyje įmanoma surasti kompromisą.
6.6. Atsakovo prašymo 11.1. punktas, kai dukra porinėmis savaitėmis nuo antradienio iki ketvirtadienio būna pas atsakovą su nakvynėmis, galimai prieštarauja vaiko prioritetiniams interesams, kadangi vaikas turi teisę į poilsį, laisvalaikį, dienos režimą, juo labiau, kad atsakovas su dukterimi bus bendravęs neporinės savaitės savaitgalį, t. y. nepilnametė tik sekmadienį vakare būtų grąžinta į ieškovės namus ir antradienį vėl turėtų išvykti pas atsakovą. Be to, vaikui reikalinga jo asmeninė erdvė, socialinė integracija, bendravimas su bendraamžiais.
6.7. Bendravimo tvarka pirmiausia turi atitikti vaiko geriausius interesus, būti jam tinkama ir priimtina, o ne patenkintų išimtinai tėvų asmeninius interesus. Vaiko emocinio saugumo jausmas didele apimtimi priklauso nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties bei išgyvenimų, būnant su jais, todėl tėvams būtina rasti tarpusavio kompromisą ir gerbti vienam kitą, kad būtų sukurtas ir užtikrintas vaiko saugus ryšys su abiem tėvais. Vaikas išgyvena dėl konfliktų tarp jam artimiausių žmonių, todėl tėvams, kaip suaugusiems, sąmoningiems asmenims, atsakingiems už savo nepilnametį vaiką, tenka pareiga elgtis teisingai, sąžiningai ir protingai, siekiant užtikrinti pirmiausia savo vaiko gerovę ir saugumą, saugią ir stabilią aplinką reikalingą jo augimui, vystymuisi.
Atsiliepimas
7. Atsakovas 2023 m. sausio 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame nurodė:
7.1. Nors nustatyta laikina bendravimo tvarka galioja jau daugiau nei dvejus metus, tačiau ji neužtikrina kokybiško atsakovo ir dukters bendravimo, primena tiesiog atsakovo ir dukters trumpalaikius pasimatymus, kuo nepagrįstai ribojama tėvo valdžia dukters atžvilgiu. Nustatyta tvarka nebuvo nuosekli, kintama, neužtikrina stabilumo, buvo keičiama dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių (pvz., savavališkas teismo tvarkos pakeitimas Kalėdų atveju, negalėjimas bendrauti su dukra dėl ieškovės senelės laidotuvių, teismo posėdžių, ligų, būrelio laikų kaitaliojimo, motinos atviro kenkimo, neišleidimo dukros laiku, kaltinimų tariamais vėlavimais ir pan.).
7.2. Ieškovė niekada nebendradarbiavo su atsakovu, tik kaltino, šmeižė, spekuliavo, manipuliavo ir vertė atsakovą nuolat gintis, vietoj to, kad leistų auginti vaiką ramiai.
7.3. Nors ieškovė nurodo, neva dukters anglų kalbos pamokas atsakovas galėtų įsirašyti į USB laikmeną, tačiau USB reikalingas, kaip raktas, kad atidaryti interaktyvius puslapius, anglų kalbos užduotis internete, knygose ir pan., tuo tarpu iš esmės mokslas vyksta vadovėlio principu, dukra taip yra įpratusi, tuo tarpu motina vadovėlių niekuomet ir neduoda, kuo pati kenkia dukrai, nors vadovėliuose atliekamos ir praktinės užduotys, iš kurių dukra mokosi.
7.4. Byloje esantys el. laiškai, SMS žinutės patvirtina, kad atsakovas yra nuolat verčiamas kreiptis į ieškovę dėl papildomo bendravimo laiko, kadangi esamo nepakanka.
7.5. Tarpusavio šalių santykiai yra įtempti, ne dėl atsakovo, kaip tėvo kaltės, bet dėl ieškovės nenoro taikiai tartis visais klausimais, susijusiais su dukra. Mėginimai susitarti su motina įmanomi tik teismo keliu. Atsakovas su dukra siekia turėti kokybišką laiką, bendrauti ir būti ne tik savaitgaliniu tėčiu ar tik tuo, kuris nuveda ir parveda iš būrelio (kaip kad buvo 2021/2022 mokslo metais – būreliai buvo tik atsakovo bendravimo su dukra metu).
7.6. Kadangi dukra paaugo, tapo žymiai savarankiškesnė, siekiant bendrauti su ja ne tik per išmanųjį laikrodį, bet ir su vaizdo skambučiais, atsakovas dukrai nupirko išmanųjį telefoną, kuriuo dukra labai džiaugėsi, pati jį išsirinko ir jo norėjo, bet bijojo motinos, bijojo parsinešti namo, kad motina priekaištaus, nes jai parsinešti daiktų neleidžiama.
7.7. Nors Tarnyba išvadoje nurodo, neva dukrai reikia saugios ir ramios namų aplinkos, tačiau turi būti įvertina, kad tokios sąlygos dukrai yra sudarytos ne tik motinos, bet ir atsakovo, tėvo, namuose, kas ne kartą buvo nustatyta buities tyrimo aktais, ką ne kartą patvirtino ir pati mergaitė – atsakovo namuose taip pat galioja taisyklės, rutina, dienos režimas, namuose yra vaikui skirta asmeninė erdvė (du rašomieji stalai, lova, apranga ir higienos priemonės, žaidimų vieta, išmanieji, edukaciniai įrenginiai, šalia namų yra sporto aikštelės, miškas, žaidimų aikštelės).
7.8. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini), disciplinuotas žmogus, sugebantis padėti kitiems žmonėms, turintis įgūdžių ir galintis pasirūpinti savo dukra. Nors ieškovė nuolat apeliuoja, neva atsakovas dukrą palieka savo tėvų priežiūrai, tačiau šios aplinkybės jai nėra žinomos, o net jei kartais tai ir nutinka, tai nėra uždrausta. Pati ieškovė, gyvendama su tėvais ir senele, dukrą nuolat palieka jų priežiūrai ir tai yra laikoma, kad normalu (dukra lieka viena namuose ar paliekama su vyresne nei 80 metų, itin pasiligojusia, priežiūros ir slaugos reikalinga prosenele, o pvz., vasarą ieškovei dirbant paliekama senelių priežiūrai ir būna priversta likti lauke prie didesnės nei 30 laipsnių kaitros ir pan.).
7.9. Dukra motinos namuose gyvena kenksmingomis sveikatai sąlygomis – ieškovės kambaryje įsiveisęs pelėsis, dukra juo kvėpuoja, jos rūbai nuolat persmelkti pelėsio kvapo.
7.10. Byloje atlikta psichologinė ekspertizė patvirtino atsakovo itin artimą ryšį su dukra, jos prisirišimą bei norą būti kartu. Tuo tarpu šiuo metu atsakovui ir dukrai suteiktos vos 2 paros į mėnesį itin riboja jų ryšį. Teismas turėtų būti itin aktyvus, kad šis atsakovo ir dukros ryšys būtų kuo tvirtesnis, o susitikimai – kuo dažnesni.
7.11. Pasaulyje atliktas ne vienas mokslinis tyrimas, įrodantis, jog vaikams geriausias yra lygiavertės tėvystės modelis, kai vaikas po skyrybų praleidžia vienodai ar panašiai laiko su abiem tėvais.
Šalies argumentai
7.12. Ieškovė siekia apriboti atsakovo ir dukters bendravimą, prašo nustatyti itin minimalią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, nors šioji atliepia išimtinai ieškovės, bet ne nepilnametės dukters interesus, neužtikrina tinkamo atsakovo, tėvo, ir vaiko tarpusavio ryšio palaikymo, atsakovas yra atribotas nuo vaiko, dėl ko gali nutrūkti atsakovo ir dukters tarpusavio ryšys.
7.13. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (fotonuotraukos, vaizdo įrašai, ekspertizės aktas ir pan.) patvirtina, kad dukra yra itin prisirišusi prie atsakovo, jų ryšys yra itin artimas, nurodė esantis reikšmingas asmuo vaiko gyvenime. Nepilnamečio vaiko bendravimas su tėvu ir motina po lygiai, kaip tik, esant įtemptai situacijai tarp tėvų, užtikrins stabilų bendravimą su kiekvienu iš tėvų, vaikas turės galimybę jausti lygiavertį abiejų tėvų dėmesį, globą bei rūpestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 17 d. nutartimi atsakovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies – laikinąsias apsaugos priemones (laikiną bendravimo tvarką) pakeitė iš dalies ir teismo iniciatyva. Teismas iš dalies pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi šioje byloje nustatytą atsakovo laikiną bendravimo su dukra V. K. tvarką ir ją išdėstė taip:
1. Tėvas bendrauja su dukra metų neporinių savaičių savaitgaliais šeštadienį pasiimdamas dukrą iš savo tėvų V. K. ir V. K. (kurie tuo metu bendrauja su vaiku pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį) nuo 10:00-10:30 val. ir sekmadienį grąžindamas dukrą iki 19:00 val. į dukros nuolatinę gyvenamąją vietą.
2. Mokslo metų laiku (nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d.) tėvas bendrauja su dukra metų porinėmis savaitėmis trečiadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir kitą dieną (ketvirtadienį) pristatydamas vaiką į jos ugdymo įstaigą iki prasidedant užsiėmimams. Tėvas bendrauja su dukra metų neporinėmis savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir gražindamas dukrą tą pačią dieną į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20:00 val. Tėvas savo bendravimo su vaiku metu privalo užtikrinti vaiko mokyklinių ir popamokinių užsiėmimų lankomumą. Jei nurodytomis dienomis dukra nelanko ugdymo įstaigos, tėvas dukrą pasiima iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10:00-10:30 val., grąžina į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19:00 val.
3. Tėvo buvimo su dukra metu, vaikui neturi būti kliudoma nevaržomai ir neribotai susisiekti ryšio priemonėmis su mama I. K.
4. Ieškovės I. K. buvimo su dukra metu, vaikui neturi būti kliudoma nevaržomai ir neribotai susisiekti ryšio priemonėmis su tėvu.
5. Mokslo metų laiku (nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d.) tėvas turi teisę bendrauti su dukra ryšio priemonėmis metų porinių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais, taip pat metų neporinių savaičių pirmadieniais laisvu nuo dukros ugdymo užsiėmimų laiku, paprastai tarp 19:00 ir 20:00 val. Vaiko motina turi sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su tėvu. Bendravimas vyksta pasinaudojant bet kuriuo vaiko turimu išmaniuoju įrenginiu.
6. E. K. ir I. K. nedelsiant informuoja vienas kitą, kai dėl svarbių aplinkybių (vaiko ligos, vaiko tėvų ar jų artimųjų ligos, vaiko mokyklinio, popamokinio, kito užimtumo, kitų svarbių aplinkybių) nėra galimybės vykdyti šios bendravimo tvarkos. Vaiko tėvai privalo dėti pastangas susitarti dėl neįvykusio bendravimo kompensavimo.
7. Tėvas ir dukros motina raštu, ar el. paštu, ar sms žinutėmis gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir dukros bendravimo tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus. Vaiko tėvai iki einamųjų metų gegužės 1 d. praneša vienas kitam apie savo pageidaujamus atostogavimo su vaiku laikotarpius vasaros metu. Pirmenybę pasirinkti atostogavimo su vaiku laiką nelyginiais metais turi vaiko motina, lyginiais – tėvas. Vaiko tėvai privalo dėti pastangas susitarti dėl tokios tėvo bendravimo su dukra vaiko vasaros atostogų metu tvarkos, kuri atitiktų geriausius nepilnametės V. K. interesus, taip pat sudarytų prielaidas kiekvienam iš tėvų kokybiškai atostogauti su vaiku.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. K.. Nepilnametė šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus. Nepilnametės tėvai ilgą laiką gyvena skyriumi. Mergaitė gyvena kartu su ieškove (mama) I. K. bei ieškovės tėvais (nepilnametės seneliais) R. G. ir E. G., adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas (tėvas) E. K. gyvena kartu su savo tėvais (nepilnametės seneliais) V. K. ir V. K., adresu (duomenys neskelbtini).
10. Teismas nurodė, kad byloje galioja teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi nustatyta atsakovo laikina bendravimo su šalių nepilnamete dukra V. K., tvarka, pagal kurią:
1. Tėvas bendrauja su dukra metų neporinių savaičių savaitgaliais šeštadienį pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 10 val. iki 10:30 val. ir sekmadienį grąžindamas dukrą nuo 18:00 val. iki 18:30 val. į dukros nuolatinę gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su dukra šiame punkte numatytu laiku, tėvas privalo informuoti I. K. (toliau – dukros motina) ne vėliau kaip iki einamosios savaitės antradienio 20:00 val.
2. Tėvas bendrauja su dukra kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir (ar) būrelio, o jeigu nustatytą dieną dukra neis į ugdymo įstaigą / būrelį, pasiima dukrą nuo 16:30 val. iki 17:00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos vaiko motinos nurodytos vaiko buvimo vietos ir tą pačią dieną gražina dukrą į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20:00 val. Apie negalėjimą bendrauti su dukra šiame punkte numatytu laiku tėvas privalo informuoti dukros motiną ne vėliau kaip bendravimo dienos išvakarėse iki 12:00 val.
3. Kai tėvas dukrą grąžina į dukros gyvenamąją vietą, jis perduoda dukrą dukros motinai arba dukros seneliams R. G. ir (ar) E. G.
4. Tuo atveju, jei tėvo bendravimo su dukra metu vyksta dukros užsiėmimai, būreliai, renginiai, šventės ar pan., tėvas privalo užtikrinti dukros dalyvavimą užsiėmimuose, būreliuose, renginiuose bei šventėse.
5. Buvimo su dukra laikotarpiu tėvas užtikrina dukros motinai galimybę bent vieną kartą į dieną pasikalbėti telefonu su dukra.
6. Tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, Viber ar analogiškomis) kiekvieną dieną laisvu nuo dukros ugdymo užsiėmimų laiku, paprastai tarp 18:00 ir 20:00 val. Apie savo ketinimą bendrauti su dukra konkrečiu laiku tėvas turi pranešti dukros motinai iki einamosios dienos 12:00 val., o dukros motina turi sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su tėvu nurodytu būdu.
7. Tėvas įsipareigoja nedelsiant informuoti dukros motiną apie jo bendravimo metu kilusį dukros sveikatos negalavimą, traumą ar kitokią sveikatos problemą.
8. Visi klausimai, susiję su bendravimo tvarkos įgyvendinimu, tėvų yra fiksuojami SMS trumposiomis žinutėmis arba elektroninių laiškų pagalba.
9. Tėvas ir dukros motina raštu arba tvarkos 8 punkte nurodytais būdais gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir dukros bendravimo tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus.
11. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-504-1102/2023 pagal ieškovų V. K. ir V. K. (E. K. tėvų) ieškinį atsakovams I. K. ir E. K. dėl bendravimo su vaikaite V. K. tvarkos nustatymo. Šioje byloje galioja 2021 m. birželio 30 d. nutartimi nustatyta laikina ieškovų bendravimo su vaikaite tvarka, pagal kurią vaiko seneliai bendrauja su vaikaite metų neporinių savaičių penktadieniais, pasiimdami mergaitę iš jos ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 16.00–16:30 val., ir bendrauja iki šeštadienio 10–10.30 val. Nustatydamas tokį senelių bendravimo su vaikaite laiką teismas įvertino, kad pagal laikiną tėvo E. K. bendravimo su dukra tvarką, tais pačiais savaitgaliais nuo šeštadienio 10:00–10:30 val. iki sekmadienio 18:00–18:30 val. su V. K. bendrauja jos tėvas, kurio gyvenamoji vieta yra tuose pačiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini).
12. Teismas nurodė, kad atsakovas prašė pakeisti laikiną jo bendravimo su dukra tvarką, ją iš dalies praplečiant ir pakeičiant, numatant, kad dukra nakvoja tėvo namuose ne tik kas antrą savaitgalį, bet ir darbo dienomis (vieną savaitę – vieną naktį, kitą savaitę – dvi naktis), taip pat numatant, kad tėvai lygiomis dalimis dalijasi buvimo su vaiku laiką vaiko mokyklinių ir vasaros atostogų metu; prašymą grindė tuo, kad dukra auga, kad ekspertizės išvada liudija jo ir dukros artimą ryšį, kad ieškovė nėra linkusi tartis dėl papildomo laiko geranoriškai, kad atsakovui suteiktos bendravimo dienos nesudaro prielaidų jam padėti dukrai mokytis anglų kalbos. Ieškovė prašė netenkinti atsakovo prašymo, argumentuodama tuo, kad atsakovo prašymas tapatus priešieškinio prašymui, kad teismas tik galutiniu sprendimu spręs dėl bendravimo tvarkos, kuri geriausiai atitiktų vaiko ir tėvų interesus, kad nutartis dėl laikinos bendravimo tvarkos buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir palikta nepakeista, kad tenkinus atsakovo prašymą, vaikas su atsakovu ir jo tėvais praleis daugiau dienų nei su ieškove ir jos tėvais.
13. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje atsakovui, prašančiam byloje keisti laikinąsias apsaugos priemones, teko pareiga įrodyti pasikeitusias esmines aplinkybes, kurios lemia laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pakeitimo jo prašomu būdu poreikį, taip pat tai, kad jo prašomas keitimas yra reikalingas siekiant geriau užtikrinti vaiko interesus.
14. Nagrinėjamu atveju teismas iš dalies sutiko su abiejų šalių argumentais, taip pat ir Tarnybos įžvalgomis.
15. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad tik galutinai išnagrinėjus bylą ir ištyrus visus įrodymus galės būti nustatyta vaiko geriausius interesus užtikrinanti ir abiejų tėvų interesus atliepianti bendravimo tvarka. Teismui neturint duomenų, kad galiojant laikinai bendravimo tvarkai būtų iš esmės pažeidžiami vaiko interesai, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo keisti laikiną bendravimo tvarką. Todėl teismas sprendė, kad tik galutiniu sprendimu bus pasisakyta dėl tėvų bendravimo su vaiku jo mokyklinių ir vasaros atostogų metu tvarkos ir laikotarpių, bendravimo švenčių metu ir kt.
16. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje jau yra atlikta vaiko psichologinė ekspertizė, sprendė, kad egzistuoja tikimybė, kad byla iki 2023 m. vasaros gali būti išnagrinėta ir priimtas galutinis sprendimas. Jei byla nebūtų išnagrinėta, abi šalys turi teisę artėjant vasaros laikotarpiui kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos 2023 metų vasaros laikotarpiu nustatymo. Vaiko tėvai taip pat kviečiami tarpusavyje susiderinti atostogavimo su vaiku laiką 2023 m. vasarą, nesikreipiant į teismą. Teismo vertinimu, vasaros laikotarpiu bendravimas turėtų būti skirtingas nuo bendravimo mokslo metų laiku, kiekvienas iš tėvų turėtų turėti galimybę kokybiškai atostogauti su vaiku, todėl laikinoje tvarkoje numatytas bendravimas darbo dienomis, kuomet vaikas kas 1-3 dienas bendrauja su vis su kitu iš tėvų, netaikytinas.
17. Teismas iš dalies atsižvelgė ir į atsakovo argumentą, kad laikina bendravimo tvarka galioja jau daugiau kaip dvejus metus, per tą laiką mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, paaugo, ekspertizės išvada neišryškino aplinkybių, dėl kurių tėvo ir vaiko bendravimas turėtų būti ženkliau ribojamas. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad įvertinus šalių į bylą pateiktus tarpusavio susirašinėjimus, kurie liudija konfliktiškus tėvų tarpusavio santykius, priešiškumą vienas kitam, kaltinimus, laikytina, kad egzistuoja poreikis mažinti tėvų tarpusavio kontaktų skaičių, siekiant sukurti prielaidas kilti mažiau konfliktų, kurie neigiamai veikia ir vaiką.
18. Teismas sprendė, kad vienas iš būdų mažinti vaiko tėvų kontaktų skaičių – nustatyti, kad mergaitės perdavimas vykdomas per ugdymo įstaigą, t. y. vienam iš tėvų atvežant vaiką, o kitam pasiimant. Taip pat nustatant, kad darbo dienomis nustatytinas vienas ilgesnis bendravimas vietoje dviejų trumpų. Todėl šioje dalyje iš dalies teismas sutiko su atsakovo prašymu nustatyti, kad dukra jo namuose nakvoja ir darbo dienomis.
19. Teismas įvertino tai, kad atsakovas siekia padėti dukrai mokytis anglų kalbą, o tai padaryti, jo teigimu, jis galėtų, jei dukra būtų pas jį trečiadieniais, kuomet mokykloje vyksta anglų kalbos pamokos. Todėl teismas nustatė, kad vieną savaitę atsakovas su dukra bendrauja tokiu būdu kaip galiojančioje tvarkoje, o kitą savaitę praleidžia su dukra nuo trečiadienio popietės iki ketvirtadienio ryto (jei dukra tomis dienomis nelanko ugdymo įstaigos – nuo dienos ryto, iki dienos vakaro). Teismo vertinimu, tokiu būdu bus sudarytos prielaidos mažinti vaiko tėvų tarpusavio kontaktų ir konfliktų skaičių, bus užtikrinta tėvo teisė betarpiškai pasirūpinti dukra, ją nuvežti į mokyklą, t. y. būti ne tik „valandiniu“ ir „savaitgaliniu tėčiu“, taip pat bus išlaikytas balansas tarp abiejų tėvų (įskaitant ir jų tėvus, t. y. vaiko senelius) su vaiku praleidžiamo laiko, taip pat iš dalies užtikrinta, kad vaikas nesikilnoja kas 2-3 dienas iš vienų namų į kitus, kas galimai vargintų tokio amžiaus vaiką.
20. Teismas, nustatydamas nurodytus pakeitimus, atsižvelgė į tai, kad priimant 2021 m. sausio 4 d. nutartį V. K. lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigą, taigi tėvas tuomet turėdavo tik kelias vakaro valandas bendravimui su vaiku. Nutartimi nustatomo bendravimo laikas išplėstas, nes tėvas turi galimybę pasiimti dukrą, kuri yra antrokė, iš mokyklos iš esmės nuo pusiaudienio ir bendrauti su nakvyne. Įvertinęs vaiko didesnį amžių, sekmadieniais teismas numatė vėlesnį vaiko grąžinimo laiką.
21. Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų teismas preliminariai nustatė, kad tarp vaiko tėvų neretai kyla nesusipratimų, ginčų dėl to, kokiu būdu (per kokį išmanųjį įrenginį) skyrium esantis tėvas/motina turi/gali bendrauti su dukra. Šalių paaiškinimais, mergaitė turi 4 (keturis) išmaniuosius įrenginius: 2 išmaniąsias apyrankes, kurių vieną nupirko mama, kitą – tėvas, taip pat du telefonus, kurių vieną nupirko mama, kitą – tėvas. Teismo vertinimu, vaikui gali būti sudėtinga visuomet su savimi turėti pakrautus ir veikiančius visus keturis išmaniuosius įrenginius, todėl ieškovė ir atsakovas įpareigoti žinoti visų keturių vaiko įrenginių kontaktinius duomenis ir tuo atveju, jeigu skambina vaikas, bendrauti su vaiku tuo įrenginiu (numeriu), kurį pasirenka pats vaikas. Teismas, įvertinęs tai, kad yra išplečiama tėvo bendravimo su dukra tvarka, kad dėl bendravimo ryšio priemonėmis kyla nesusipratimų, kurie galimai neigiamai veikia ir vaiką, sprendė, kad mažintinas bendravimo nuotoliniu būdu, kurį privalo užtikrinti ieškovas/atsakovė, skaičius. Vaiko poreikis susisiekti su skyriumi esančiu tėvu/motina negali būti ribojamas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
25. Ieškovė I. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nepagrindė būtinybės keisti nustatyti laikiną atsakovo bendravimo tvarką ir ją dar labiau praplėtė neišnagrinėjęs bylos, kurios pagrindinis ginčas yra atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymas su minimalių nakvynių skaičiumi.
25.2. Teismas nesivadovavo nepilnametės dukros interesais ir jos išreikšta valia, kad šiuo metu galiojanti laikina bendravimo tvarka jai tinka ir labiau praplėsti bendravimo su tėvu laiko ji nenori. Teismas neužtikrino mažamečio vaiko teisėtų interesų, bet priešingai, pažeidė vaiko neturtinius interesus į pastovią ir saugią namų aplinką ir mokyklos lankymo dienomis nepagrįstai vers vaiką miegoti skirtingose vietose, dėl ko vaikas nepagrįstai privalės tampytis reikalingus daiktus į mokyklą.
25.3. Pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo su tėvu tvarką dukra bendrauja su tėvu daugiau kaip dvejus metus, prie kurios vaikas yra pripratęs. Ši byla netrukus bus išnagrinėta, todėl galimai vėl pasikeis vaiko bendravimo su tėvu tvarka. Todėl šiuo metu dažnas be jokios svarbios priežasties bendravimo su vaiku tvarkos keitimas kenkia vaiko interesams ir stabilumui.
25.4. Atsakovo bendravimas su vaiku trečiadieniais su nakvyne pažeidžia vaiko interesus. Trečiadieniais ir ketvirtadieniais dukrai vyksta skirtingos pamokos. Trečiadieniais anglų kalbos pamokai dukra turi neštis 4 vadovėlius (nėra elektroninio varianto), o pasiliekant pas tėvą su nakvyne, dukrai trečiadieniais reikės pasiimti ir ketvirtadienio pamokoms ir užsiėmimams reikalingus daiktus, tarp jų ir papildomą kuprinę su baseino apranga bei neštis miego žaislą. Dukra į baseiną važinėja kiekvieną savaitę su autobusu, dėl ko skundžiama nutartimi vaikas bus verčiamas ketvirtadieniais visą dieną su savimi nešiotis dvi kuprines prikrautas daiktų. Atsakovas, grąžindamas dukrą ieškovei, neneša dukros daiktų ir jų neperduoda ieškovei, o liepia tai padaryti pačiai dukrai.
25.5. Atsakovas neleidžia vaiko į jokias stovyklas ir priekaištauja ieškovei dėl vaiko leidimo į stovyklas. Todėl paskyrus atsakovui papildomą bendravimo su nakvyne laiką darbo dienomis, vaikas prarastų galimybę lankyti bet kokias stovyklas.
25.6. Teismo pakeista laikina atsakovo bendravimo su dukra tvarka yra nekonkreti, nes nėra nurodytas konkretus vaiko grąžinimo laikas, o tiesiog nurodyta,kad grąžina iki 19:00 val. Dėl to ieškovė bus priversta visą dieną laukti atsakovo, kol jis grąžins vaiką ieškovei. Tokios bendravimo sąlygos tik dar labiau sukels konfliktines situacijas tarp šalių.
25.7. Teismo nustatyta sąlyga, kad jei nurodytomis dienomis dukra nelanko ugdymo įstaigos, tėvas dukrą pasiima iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10:00-10:30 val. yra neįgyvendinama, nes ginčo šalys darbo dienomis bus darbe ir nei tėvas negalės pasiimti vaiko, nei motina galės perduoti vaiką tėvui teismo nustatytu laiku.
25.8. Nustatyta sąlyga, kad tėvas ir dukros motina raštu, ar el. paštu, ar sms žinutėmis gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir dukros bendravimo tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką, yra neįgyvendinama, nes atsakovas visiškai nesileidžia į jokias derybas ir kompromisus ir reikalauja įgyvendinti tik jo sąlygas.
25.9. Teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su vaiku per vaiko atostogas tvarką, iš esmės išsprendė ginčą dėl šio klausimo dar nesant priimtam galutiniam teismo sprendimui.
25.10. Viešai skelbiami atsakovo ir ieškovės privačių interesų deklaracijos duomenys ((duomenys neskelbtini)) patvirtina faktą, jog nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki dabar atsakovo darboviečių skaičius padidėjo nuo 3 iki 5. Akivaizdu, jog atsakovas daug dirba ir darbo dienomis negalės pasiimti vaiko su nakvynėmis, o pasiėmus vaiką, bus paliktas kartu su atsakovu gyvenantiems atsakovo tėvų priežiūrai. Taigi atsakovo bendravimas su dukra darbo dienomis su nakvynėmis nėra įmanomas dėl atsakovo užimtumo darbe.
25.11. Atsakovas ir kartu su juo gyvenantys tėvai nuteikinėja vaiką prieš motiną, bando paveikti vaiko nuomonę bei verčia vaiką pasakyti kad neva nori platesnės bendravimo tvarkos ir daugiau nakvynių atsakovo ir jo tėvų namuose, organizuoja vaiko surežisuotas apklausas ir jas filmuoja telefonu, nuteikinėja vaiką prieš motiną, draudžia vaikui skambinti mamai, skųstis ar pasiguosti mamai. Dukra skundžiasi ieškovei, kad tėvo namuose jai pastoviai yra priekaištaujama dėl vaiko pasipasakojimo ieškovei, kad jai riboja galimybes paskambinti ieškovei, kad dukra negalėtų nieko papasakoti ieškovei, leidžia dukrai su ieškove kalbėtis tik per atsakovo asmeninį telefoną. Be to, dukra skundžiasi ieškovei, kad tėvas dažnai miega ir su ja nebendrauja, nežaidžia. Vaikas paaiškino ieškovei, kad atsakovas ir jo tėvai grasina dukrai teismu, jei kažką papasakos ieškovei.
25.12. 2023 m. vasario 12-17 dienomis ieškovė leido vaiką į dailės stovyklą, kurioje dukrai labai patiko, tačiau atsakovas ir jo tėvai priekaištavo dukrai dėl lankomos dailės stovyklos, iš kurios pasiimdavo anksčiau nustatyto laiko. Toks elgesys pažeidžia dukros teisėtus interesus į ramią namų aplinką ir vaikas po tokio bendravimo su atsakovu ir jo tėvais grįžta pas ieškovę labai susinervinęs ir prašo ieškovės, kad nusistovėjusi bendravimo su atsakovu ir jo tėvais tvarka nepasikeistų ir ji nenori daugiau laiko bendrauti su jais.
25.13. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nutarties ir 2021 m. vasario 25 d. nutartimi konstatavo, jog nustatyta laikina atsakovo bendravimo su dukra tvarka šioje proceso stadijoje yra užtikrinanti prioritetinius vaiko interesus ir pakankama sureguliuoti ginčo šalių santykius civilinės bylos nagrinėjimo metu. Atsakovo prašymas pakeisti nustatytą jo laikiną bendravimo su vaiku tvarką yra susijęs su apeliacinės instancijos teismo jau analizuotomis aplinkybėmis ir vertintinas tapačiu prašymu. Naujų argumentų, pasikeitusių aplinkybių ir įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė.
25.14. Atsakovo argumentai dėl ginčo šalių nesutarimo dėl atsakovo bendravimo su dukra papildomomis dienomis, kurios nepatenka į nustatytą laikiną jo bendravimo tvarką, nėra pagrindas keisti nustatytos laikinos bendravimo tvarkos.
Atsiliepimas
25.15. Atsakovas, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, pateikė teismui nepagrįstą prašymą, jame nurodydamas melagingus teiginius dėl ieškovės nebendradarbiavimo dėl atsakovo bendravimo su dukra papildomomis dienomis, kurios nepatenka į nustatytą laikiną jo bendravimo tvarką, bei jo negalėjimo įgyvendinti savo kaip tėvo teisių: dėl anglų kalbos pamokų, prarasto laiko kompensavimo, pasiėmimo po dukros pamokų laiko, aplinkybių, susijusių su išmaniuoju telefonu.
25.16. Atsakovo prašymas nustatyti, jog jis bendrauja su dukra darbo dienomis nuo antradienio iki ketvirtadienio, prieštarauja vaiko interesams į pastovią namų aplinką ir vaikas būtų priverstas nuolatos keliauti su visais savo daiktais pas atsakovą.
25.17. Atsakovo prašoma nustatyti jo laikina bendravimo su vaiku tvarka iš esmės yra identiška atsakovo priešieškinio reikalavimais prašomai nustatyti jo nuolatinei bendravimo su vaiku tvarkai iki vaiko pilnametystės, t. y. atsakovas, pateikdamas prašymą pakeisti laikiną bendravimo tvarką, siekia ginčą išspręsti iš esmės.
Šalies argumentai
25.18. Byloje esantis 2023 metų kalendorius su pažymėtomis atsakovo bendravimo su dukra dienomis pagal atsakovo priešieškinio reikalavimus patvirtina faktą, jog atsakovo prašymu ir priešieškiniu prašoma nustatyti jo bendravimo su dukra tvarka pažeidžia dukros teisėtus interesus turėti savo asmeninį laisvalaikį praleisti laiką su draugais, išvykti į stovyklas bei praleisti laiką bei atostogas su motiną ir seneliais iš motinos ir tėvo pusės.
25.19. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių svarbių priežasčių keisti nusistovėjusią bendravimo su vaiku tvarką, neatsižvelgė į tai, jog: i) atsakovas sprendžia šalių konfliktus vaiko akivaizdoje; ii) suteikinėja dukrai nepagrįstus lūkesčius apie gyvenimą kartu su ieškove kaip šeima, iii) neužtikrina dukros nakvynei būtiniausių daiktų; iv) persirenginėja savo apatinius bei maudosi vonioje visiškai nuogas mažametės dukros akivaizdoje; v) persekioja ir terorizuoja ieškovę; vi) iki šiol atsakovas nėra bendravęs su dukra per vaiko atostogas ilgesnį nei 3 dienų laikotarpį su nakvynėmis ir dukra nenori ilgesnio laikotarpio praleisti atostogų su tėvu ir atsakovo tėvais; vii) iki šiol atsakovas gyvena pas savo tėvus 2 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame dukrai nėra sudarytos tinkamos sąlygos svečiuotis pas atsakovą su nakvynėmis; viii) atsakovas nenurodė ir nepagrindė jokių naujų/pasikeitusių svarbių aplinkybių, kurios lemtų būtinybę keisti nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką.
Atsiliepimas
26. Atsakovas E. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Ieškovė praleido terminą atskirajam skundui pateikti, nenurodė jokių šio termino praleidimo priežasčių, neprašė jo atnaujinti, todėl yra pagrindas apeliacinį procesą pagal ieškovės atskirąjį skundą nutraukti.
26.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė nustatytą atsakovo laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Nuo teismo nustatytos bendravimo tvarkos praėjo dveji metai, dukra iš darželinukės tapo mokine, tačiau ieškovė nesudaro galimybių nukrypti nuo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, nesuteikia papildomo laiko, siekia visais būdais siekia minimalizuoti atsakovo ir dukros bendravimą.
26.3. Priešingai nei nurodo ieškovė, per dvejus bylos nagrinėjimo metus pasikeitė aplinkybės: dukra pradėjo lankyti mokyklą, būrelius, šalys pateikė savo paaiškinimus, byloje buvo atlikta vaiko psichologinė ekspertizė, vaikas aiškiai išreiškė savo nuomonę, norą bendrauti su tėvu. Todėl, teismui nenustačius priežasčių riboti tėvo ir dukros bendravimą, buvo pagrindas pakeisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką, ją pritaikant esamai situacijai, nustačius, kad iki tol nustatyta tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų užtikrinimo principo.
26.4. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad nėra pagrindo pakeisti laikiną bendravimo tvarką, kadangi ši byla netrukus bus išnagrinėta, kadangi niekas negali numatyti proceso eigos, o bendravimas su tėvu turi vykti esamuoju metu.
26.5. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad bendravimas su vaiku trečiadieniais apkrautų vaiką, kadangi jam tektų nešiotis dvi kuprines. Teismas nustatė atsakovo bendravimą tik porinių savaičių trečiadieniais, t. y. tik du kartus per mėnesį. Todėl vos dviejų dienų praleidimas su tėvu neapsunkins nei vaiko, nei juo labiau motinos. Esant būtinybei, atsakovas visuomet dukrą pristatys į būrelius ar ugdymo įstaigą, o vaiką į namus parves su daiktais, kaip tas visuomet ir buvo daroma.
Šalies argumentai
26.6. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad paskyrus atsakovui papildomą bendravimo su nakvyne laiką, vaikas prarastų galimybę lankyti bet kokias stovyklas. Teismas nesprendė atsakovo bendravimo su dukra jos ugdymo įstaigos atostogų metu, tad argumentas dėl stovyklų, kurias vaikas lanko tik atostogų metu, yra nereikšmingas.
26.7. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad teismo nustatyta sąlyga, kad jeigu dukra nelanko ugdymo įstaigos, tėvas dukrą pasiima iš nuolatinės gyvenamosios vietos 10:00 val. – 10:30 val., nes ginčo šalys darbo dienomis bus darbe ir negalės perduoti/pasiimti vaiko, yra neįgyvendinama. Ieškovė visais būdais bando apriboti bendravimą su dukra, neįvertindama, kad tai gali būti tiesiog nedarbo diena.
26.8. Nesutiktina su ieškovės argumentu, kad atsakovo bendravimas su dukra darbo dienomis su nakvynėmis nėra įmanomas dėl atsakovo užimtumo darbe. Atsakovas visuomet bendrauja su dukra ir nepraleidžia susitikimų, ieškovė nėra dėl bendravimo tvarkos vykdymo kreipusis į antstolius. Pati ieškovė nesugeba rūpintis dukra ir dažnai palieka ją su prosenele, kuriai pačiai reikia pagalbos.
26.9. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad yra pažeidžiama nepilnamečio vaiko teisė į ramią namų aplinką. Atsakovo ryšys su dukra yra itin artimas ir tvirtas, ką patvirtina ir atlikta vaiko psichologinė ekspertizė.
26.10. Nors ieškovė savo poziciją grindžia garso įrašais, kuriuose užfiksuoti jos ir vaiko pokalbiai, tačiau tuo ji elgiasi priešingai vaiko interesais, ištraukia pokalbius iš konteksto, įrašinėja vaiką jo neperspėjusi, nors dėl to šios bylos nagrinėjimo metu buvo įspėta ir Tarnybos atstovų. Ieškovė nuolat įrašinėja dukros pokalbius jai nežinant (kvočiant dukrą, jos nenuraminant, motinai siekiant savanaudiškų tikslų). Dukra negali atsipalaiduoti motinos namuose, turi atsakinėti į klausimus žiūrėdama filmukus, prieš užmiegant, turi teisintis motinai dėl savo veiksmų, nes jos bijo. Dukra saugioje ir nešališkoje aplinkoje nėra niekada išreiškusi pozicijos, kad su atsakovu nenori bendrauti daugiau. Patys garso įrašai patvirtina, kad ieškovė manipuliuoja vaiku, dukra yra išsigandusi, jaučiasi priklausoma nuo motinos, bijo išreikšti savo nuomonę, nepasitarusi su motina, kas patvirtina, kad vaikas išgyvena lojalumo konfliktą, kad motina kelia vaikui per griežtus standartus.
26.11. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas, pateikdamas prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, siekia išspręsti ginčą iš esmės. Teismas konkrečias laikinąsias apsaugos priemones parinko ir taikė, atsižvelgdamas į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio dalyką, atsakovo veiksmus ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertinęs, kad jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
26.12. Atsakovo namuose yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos dukrai, yra visi būtini daiktai (tą patvirtina buities tyrimo aktas, fotonuotraukos), dukra nuo pat gimimo praleidžia daug laiko su atsakovu, jai atsakovo namai yra įprasta gyvenamoji aplinka.
2. Atsakovas E. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Teismas pažeidė CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą atsakovo prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išnagrinėti, dėl ko atsakovas prarado galimybę su dukra atostogauti per jos Kalėdų bei žiemos atostogas, tuo suteikiant nepagrįstą prioritetą vaiko motinai.
27.2. Nuo atsakovo prašymo pateikimo teismui dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki vaiko vasaros atostogų yra numatytos 3 ugdymo įstaigų atostogos: 1) žiemos (Kalėdų) atostogos – 2022 m. gruodžio 27 d. – 2023 m. sausio 6 d; 2) žiemos atostogos – 2023 m. vasario 13 d. – vasario 17 d.; 3) pavasario (Velykų) atostogos – 2023 m. balandžio 11 d. – balandžio 14 d.), todėl teismas nepagrįstai apribojo atsakovo ir vaiko teisę kartu leisti atostogas.
27.3. Nepagrįsta teismo pozicija, kad tik galutinai išnagrinėjus bylą ir ištyrus visus įrodymus galės būti nustatyta vaiko geriausius interesus užtikrinanti ir abiejų tėvų interesus atliepianti bendravimo tvarka. Atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir buvo pateiktas teismui, siekiant laikinai bylos nagrinėjimo metu sureguliuoti situaciją, leisti atsakovui su dukra praleisti jos ugdymo įstaigų atostogas bylos nagrinėjimo metu. Teismas neįvertino, kad byla teisme nagrinėjama jau trečius metus, dėl ko atsakovui su vaiku nėra sudarytų galimybių kokybiškai praleisti atostogų laiko.
27.4. Nepagrįsta ir prielaidomis paremta teismo pozicija, kad iki 2023 m. vasaros byla gali būti išnagrinėta ir priimtas galutinis sprendimas. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo, nenustatė laikino atsakovo ir dukters bendravimo. Be to, teismas, neišspręsdamas bendravimo atostogų metu klausimo, pats konstatuodamas šalių konfliktinius santykius, paliko iš esmės ginčą atvirą, skatina tolesnį teisinį jo nagrinėjimą, procesinių prašymų rengimą, bylinėjimosi išlaidų didinimą ir pan.
27.5. Nepagrįsta teismo pozicija pakeitus laikiną bendravimo tvarką, įpareigoti atsakovą su ieškove tartis dėl bendravimo su dukra papildomo laiko, nors atsakovo prašymas iš esmės ir buvo grįstas ieškovės nebendradarbiavimu.
27.6. Nepagrįsta, prielaidomis paremta teismo pozicija, kad nustačius teismo pasiūlytą laikiną bendravimo tvarką, taip pat iš dalies užtikrinta, kad vaikas nesikilnoja kas 2-3 dienas iš vienų namų į kitus, kas galimai vargintų tokio amžiaus vaiką. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes, tai apskritai nebuvo kvestionuojama.
27.7. Teismas, nebūdamas aktyvus, nesprendė, kaip būtų galima suteikti dukrai kuo ilgesnį nepertraukiamą laiką su kiekvienu iš tėvų, pvz. porinėmis savaitėmis nuo trečiadienio iki penktadienio, neporinėmis savaitėmis – savaitgaliais ir pan.
27.8. Teismas visiškai nenagrinėjo atsakovo prašymo, teismas neįvertino atsakovo prašyme nurodytų aplinkybių (šios nutarties 4.3 punktas).
27.9. Teismas neįvertino, kad pati ieškovė neišnaudoja galimybių būti su dukra, dukra dažnai lieka be motinos, skatinamas kitų asmenų įsikišimas į vaiko gyvenimą, užuot suteikus atsakovui teisę rūpintis dukra. Atsakovo elgesys su dukra visada buvo pavyzdingas, jai skiepijamos tinkamos vertybės; atsakovo namuose dukrai yra sudarytos visapusiškos ir tinkamos sąlygos, saugi aplinka, čia yra dukros namai.
27.10. Byloje nėra jokių objektyvių minimalų atsakovo ir jo dukros bendravimą pateisinančių duomenų. Esant konfliktiškiems šalių santykiams, ieškovės draudimai matytis su vaiku neužtikrina saugios, vaiko interesus atitinkančios aplinkos sukūrimo; tėvo dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi, nes nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.
Šalies argumentai
27.11. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su dukra jai kenktų, nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog atsakovo auklėjimas, rūpinimasis vaiko poreikiais yra netinkamas, keliantis vaikui neigiamus emocinius išgyvenimus. Priešingai, nė viena institucija nenustatė atsakovo netinkamo elgesio su dukra, jai daromos žalos, pati dukra nori būti su atsakovu, noriai bendrauja. Byloje atlikta psichologinė ekspertizė atskleidė dukros ir tėvo artimą ryšį.
27.12. Šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, buvo skiriami įpareigojimai, kuriuos atsakovas įvykdė – išklausė 24 valandų trukmės pozityviosios tėvystės mokymus, taip pat dalyvavo trijose individualiose psichologo konsultacijose, konsultacijos buvo nutrauktos neišryškėjus jų poreikiui, lankė „Sveiko vaiko auginimo problemos, nelaimingu? atsitikimu? profilaktika“ kursus.
Atsiliepimas
3. Ieškovė I. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Ieškovė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą grindžia argumentais analogiškais savo atskirojo skundo argumentams. Papildomai nurodo:
26.1. Atsakovo prašoma nustatyti laikino bendravimo su dukra atostogų metu tvarka prieštarauja vaiko interesams į tinkamas atostogas ir laisvalaikį. Vaiko žiemos atostogos trunka 4 dienas (2023 m. vasario 13 d. – vasario 17 d.), o pavasario (Velykų) atostogos 3 dienas. Taigi, padalinti atostogų į dvi lygias dalis nėra galimybės, o jas padalinus, vaikas niekur negalės išvykti atostogų ir bus priverstas būti namuose pas atsakovą arba ieškovę. Be to, nustačius bendravimo tvartą per pavasario (Velykų) atostogos, vaikas negalėtų praleisti su motina Šv. Velykas.
26.2. Atsakovo reikalavimas vaiko atostogų metu taikyti bendravimo tarp tėvo ir dukters savaitgaliais nuostatas, pažeidžia vaiko ir ieškovės teisėtus interesus, nes tokiu atveju vaikas vos ne kas antrą dieną būtų priverstas nakvoti skirtingose vietose (pas atsakovą arba ieškovę), kas prieštarauja vaiko prioritetiniams interesams į pastovią namų aplinką ir poilsį. Akivaizdu, jog atsakovas siekia išimtinai patenkinti tik savo interesus, visiškai paneigdamas ir neatsižvelgdamas į pačios dukros interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
27. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir iš dalies pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi nustatyta atsakovo laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
28. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 1) nepilnamečio vaiko savaitės pamokų tvarkaraštį (2023 m. sausio 12 d. duomenys); 2) ieškovės 2023 m. sausio 31 d. privačių interesų deklaraciją apie ieškovės ir atsakovo darbovietes; 3) laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 20 d. buvusį šalių susirašinėjimą žinutėmis ir elektroniniu paštu; 4) 2022 m. gruodžio 11 d., 2023 m. sausio 30 d., 2023 m. vasario 9 d. ir 2023 m. vasario 16 d. garso įrašus su stenogramomis (ieškovės ir nepilnamečio vaiko pokalbių įrašai).
29. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2021, 24 punktas).
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, jų turinį, sprendžia, kad nutarties 28 punkte 1), 2), 3) skaičiais pažymėti įrodymai ne tik kad galėjo savalaikiai būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šiuo atveju, įvertinus apeliacijos dalyką, jie neturi ir teisinės reikšmės šalių atskiriesiems skundams tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti.
Žemesnės instancijos teismas
31. Paminėtina tai, kad tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kurią (-ias) savaitės dieną (-as) šalių nepilnametei dukrai vyksta anglų kalbos pamokos, todėl jos savaitės pamokų tvarkaraščio (kuriame, be kita ko, išvardintos tik pamokos, o ne jų pradžios/pabaigos laikas) pateikimas apeliacinės instancijos teismui laikytinas pertekliniu. Šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, kad šalys (taigi ir atsakovas) dirba ne vienoje darbovietėje, todėl ieškovės pateikta privačių interesų deklaracija taip pat laikytina pertekliniu įrodymu ir savaime nepagrindžiančiu klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, t. y. to, kad dėl darbo ne vienoje darbovietėje atsakovas nebūtų pajėgus vykdyti teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 20 d. buvusį šalių susirašinėjimą žinutėmis ir elektroniniu paštu apie aplinkybes dėl šalių dukros stovyklos, jos paėmimo, sprendžia, kad šis įrodymas neturi esminės reikšmės klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išspręsti – byloje nekilo ginčas dėl to, kad šalių dukra 2023 m. vasario 13 d. – 2023 m. vasario 17 d. žiemos atostogų metu lankė stovyklą ir/ar kad tokia informacija atsakovui buvo suteikta.
33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti anksčiau nurodytus įrodymus.
34. Tuo tarpu įvertinęs ginčo pobūdį, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomą poziciją, tai, kad atsakovas turėjo galimybę atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą dėl to pasisakyti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas priimti ieškovės pateiktus garso įrašus su jų stenogramomis ir juos vertinti greta kitų jau byloje esančių įrodymų tiek, kiek jie susiję su klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Dėl atsakovo nurodomų proceso teisės normų pažeidimų
35. Atsakovas atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą nurodo, kad ieškovė praleido terminą atskirajam skundui pateikti, nenurodė jokių šio termino praleidimo priežasčių, neprašė jo atnaujinti, todėl prašo apeliacinį procesą pagal ieškovės atskirąjį skundą nutraukti.
36. Nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartis priimta 2023 m. vasario 17 d., dalyvaujantiems byloje asmenims išsiųsta per Epp tą pačią dieną (2023 m. vasario 17 d. (penktadienis). Teismas nutartyje išaiškino, kad nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos. Ieškovės atstovė atskirąjį skundą per Epp teismui išsiuntė 2023 m. vasario 27 d. (22:49:09 val.), dėl ko skundo gavimo teisme faktas užregistruotas 2023 m. vasario 28 d. Ieškovės atskirasis skundas teismo priimtas 2023 m. kovo 1 d.
37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs CPK 175¹ straipsnio 10 dalies nuostatą, pagal kurią įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (šiuo atveju – 2023 m. vasario 20 d. (pirmadienis)), sprendžia, kad terminas ieškovei atskirajam skundui pateikti suėjo 2023 m. vasario 27 d. (įskaitytinai). Tokiu būdu, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes dėl atskirojo skundo pateikimo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė praleido terminą atskirajam skundui paduoti. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo prašymas nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovės atskirąjį skundą atmestinas.
38. Atsakovas atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą jo 2022 m. gruodžio 27 d. pateiktam prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išnagrinėti, todėl nepagrįstai atsakovui buvo apribota teisė bendrauti su nepilnamete dukra jos Kalėdų (2022 m. gruodžio 27 d. – 2023 m. sausio 6 d.) ir žiemos atostogų (2023 m. vasario 13 d. – vasario 17 d.) metu.
39. CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.
40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pirmosios instancijos teismui pateikė 2022 m. gruodžio 27 d. Bylą nagrinėjančios teisėjos 2022 m. gruodžio 28 d. rezoliucija prašymas priimtas ir išsiųstas proceso dalyviams, nustatant 14 dienų terminą ieškovei pateikti atsiliepimą į prašymą, išvadą teikiančiai institucijai – išvadą dėl prašymo. Ieškovė 2023 m. sausio 13 d. pateikė atsiliepimą į prašymą, Tarnyba 2023 m. sausio 12 d. – išvadą, atsakovas 2023 m. sausio 17 d. – rašytinius paaiškinimus. Teismas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išnagrinėjo 2023 m. vasario 17 d. nutartimi.
41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisminio proceso eigą, sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais dėl to, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išnagrinėtas nesilaikant CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyto termino (net ir po proceso dalyvių procesinių dokumentų pateikimo teismui dienos (paskutinis jų pateiktas 2023 m. sausio 17 d.), prašymas išnagrinėtas tik po mėnesio – 2023 m. vasario 17 d.), visgi sprendžia, kad ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, kuria buvo iš dalies pakeista atsakovo laikina su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
42. Nors atsakovas nurodo, kad buvo pažeista jo teisė bendrauti su dukra jos Kalėdų ir žiemos atostogų metu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju negalima daryti vienareikšmės išvados, kad netgi savalaikis prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išnagrinėjimas būtų neabejotinai lėmęs tai, kad atsakovo prašymas būtų patenkintas jo norimu būdu. Be to, įvertinus tai, kad pats atsakovas tokį prašymą pateikė tik 2022 m. gruodžio 27 d., t. y. dieną, kuri sutampa su pirmąja Kalėdų atostogų diena, taip pat CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatytą maksimalų terminą per kurį teismas turi teisę prašymą išnagrinėti, nurodomų atostogų trukmę (iki 2023 m. sausio 6 d.), spręstina, kad atsakovo bendravimo su dukra Kalėdų atostogų metu nesureguliavimas nepriklausė išimtinai tik nuo teismo atliekamų procesinių veiksmų.
43. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pats atsakovas, vertindamas, kad gali būti pažeista jo teisė atostogų metu bendrauti su vaiku, žinodamas kiekvienų vaiko atostogų pradžios laiką ir jų trukmę, neteikė teismui prieštaravimų dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nagrinėjimo eigos, priešingai, 2023 m. sausio 17 d. (jau po Kalėdų atostogų pabaigos) pateikė į bylą papildomus rašytinius paaiškinimus. Be to, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į teismą po 2023 m. sausio 17 d. iki pat prašymo išnagrinėjimo dienos (2023 m. vasario 17 d.) ir reiškęs prieštaravimus dėl prašymo nagrinėjimo trukmės motyvuodamas tuo, kad ši aplinkybė atsakovui gali užkirsti kelią bendrauti su dukra jos žiemos atostogų metu (2023 m. vasario 13 d. – vasario 17 d.).
44. Be to, kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas, spręsdamas dėl pagrindo pakeisti laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką, nurodė, kad tik galutiniu sprendimu bus pasisakyta dėl tėvų bendravimo su vaiku jo mokyklinių ir vasaros atostogų metu tvarkos ir laikotarpių, bendravimo švenčių metu ir kt. Tokiu būdu, įvertinus tai, kas nurodyta, matyti, kad prašymo išnagrinėjimas praleidus CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, iš esmės neturėjo jokios įtakos pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Kadangi atsakovas, be kita ko, atskirajame skunde būtent ir skundžia teismo atsisakymą nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką vaiko atostogų metu, šių atsakovo atskirojo skundo argumentų, kaip ir kitų šalių argumentų, (ne)pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas toliau ir įvertins.
Dėl pagrindo pakeisti nustatytą laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką (ne)buvimo
45. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga.
46. CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones, taigi ir laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
25. Pažymėtina, jog laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais; ši norma, kaip ir daugelis kitų CK trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje.
47. Teismų praktikoje pripažįstama, kad byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, šalis turi teisę teikti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat teikti prašymą jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ar taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-735-330/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-370/2019). Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar nepakankamai užtikrina būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, arba priešingai, laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas pernelyg varžo atsakovo teises, laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos. Teismas gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu (CPK 148 straipsnio 1 dalis).
48. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas yra skirtas tiek ieškovo, tiek ir atsakovo interesams apsaugoti, todėl spręsdamas, ar prašymas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ar jas pakeisti kitomis yra pagrįstas, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, kokie padariniai kiltų šalims. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros bei efektyviai užtikrintų pareikštus reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1229-180/2018; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1439-943/2019).
49. Taigi pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, lemiantis, kad laikinosios apsaugos priemonės tapo nebeefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką atsakovas su dukra bendrauja neporinių savaičių savaitgaliais nuo šeštadienio 10:00-10:30 val. iki sekmadienio 18:00-18:30 val., taip pat kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 16:30-17:00 val. iki 20:00 val.
27. Atsakovas prašė teismo pakeisti numatytą laikiną bendravimo tvarką ir nustatyti, kad jis su dukra bendrauja porinėmis savaitėmis nuo antradienio, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos/būrelių ar gyvenamosios vietos nuo 10:00-10:30 val. iki ketvirtadienio 20:00 val.; neporinių savaičių trečiadieniais, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos/būrelių ar gyvenamosios vietos nuo 10:00-10:30 val. iki tos pačios dienos 20:00 val.; neporinėmis savaitėmis nuo šeštadienio 10:00 val. iki sekmadienio 20:00 val.
28. Pirmosios instancijos teismas iš dalies pakeitė laikiną bendravimo tvarką ir nustatė, kad mokslo metų laiku (nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d.) atsakovas bendrauja su dukra porinėmis savaitėmis trečiadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir kitą dieną (ketvirtadienį) pristatydamas vaiką į jos ugdymo įstaigą iki prasidedant užsiėmimams; tėvas bendrauja su dukra metų neporinėmis savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir gražindamas dukrą tą pačią dieną į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20:00 val. Jei nurodytomis dienomis dukra nelanko ugdymo įstaigos, tėvas dukrą pasiima iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10:00-10:30 val., grąžina į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19:00 val.
29. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi nustatytą ir jau nusistovėjusią laikiną bendravimo su nepilnamete dukra tvarką (ją išplėtė), be to, teigia, kad toks atsakovo prašymas negalėjo būti tenkinamas, kadangi yra iš esmės tapatus priešieškinio reikalavimui, dėl kurio bus pasisakyta bylą išnagrinėjus iš esmės galutiniu teismo sprendimu. Tuo tarpu atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė jo prašomos bendravimo tvarkos, taip apribodamas praleidžiamą laiką su dukra, su kuria jį sieja stiprus ir artimas ryšys.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo pakeistą laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, šalių nurodomus argumentus, preliminariai įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad skundžiama teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka šioje stadijoje – iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, geriausiai atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus.
31. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių pagalba nustatyta laikina bendravimo tvarka gali sutapti ar iš dalies būti panaši į tą, kurią ieškinio/priešieškinio reikalavimu prašo nustatyti šalis, savaime nereiškia, kad tokia bendravimo tvarka negali būti nustatyta sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) klausimą. Paminėtina, kad laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra skirta tik laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, tačiau tai nereiškia, kad bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, neabejotinai bus nustatyta analogiška laikinai bendravimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, šiuo aspektu dėstomi ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat atmestini ir ieškovės argumentai dėl to, kad esant 2021 m. sausio 4 d. nutartimi jau nustatytai laikinai bendravimo tvarkai, kurios pagrįstumas buvo įvertintas ir apeliacine tvarka, ši tvarka esant šalies prašymui negali būti keičiama vėlesnėse proceso stadijose iš esmės pasikeitus aplinkybėms.
32. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės nurodomais argumentais, kad neegzistuoja pagrindas pakeisti (išplėsti) atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kuri buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi. Kaip teisingai nurodo atsakovas, šalių dukra nuo to laiko, kai buvo nustatyta laikina bendravimo tvarka (2021 m. sausio 4 d.) paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, byloje yra pakankamai duomenų (pavyzdžiui, vaiko psichologinės ekspertizės išvada), kuriuos preliminariai vertinant matyti, kad tėvo ir dukros ryšys yra stiprus, artimas, nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų vaiko fizinei ar emocinei sveikatai, jog atsakovas nesirūpintų ar netinkamai rūpintųsi šalių dukra. Pažymėtina tai, kad ir iš ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktų garso įrašų turinio matyti, kad šalių dukra iš esmės nori bendrauti ir matytis su tėvu, tačiau, tikėtina, įtakojama tėvų tarpusavio konfliktų, bijodama nenuvilti nė vieno iš tėvų, vengia ir prisibijo reikšti savo nuomonę, siekia pritarimo, ar priimdama vieną ar kitą sprendimą, ji gerai pasielgė.
33. Nors apeliacinės instancijos teismas ir pritaria tam, kad apskritai egzistuoja pagrindas išplėsti nustatytą laikiną bendravimo tvarką, tačiau visgi vertina, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka, kuomet atsakovas su dukra neporinėmis savaitėmis bendrauja trečiadieniais, o porinėmis savaitėmis bendrauja nuo antradienio iki ketvirtadienio vakaro šioje stadijoje visgi neatitiktų šalių nepilnamečio vaiko geriausių interesų principo ir neužtikrintų tokio amžiaus vaikui būtino stabilumo ir pastovaus režimo, taip pat teisės turėti savo laisvalaikį.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktinę situaciją, pagrįstai sprendė, kad atsakovo bendravimas su dukra porinėmis savaitėmis trečiadieniais iki ketvirtadienio ryto (su nakvyne), o neporinėmis savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais iki vakaro (be nakvynės), yra pakankamas ir pernelyg nevarginantis vaiko jam su daiktais kas 2-3 dienas kilnojantis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą. Nors atsakovas nurodo, kad nėra byloje įrodymų, pagrindžiančių tai, kad tokia tvarka vaiką vargintų, visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė (tai, kad dažnas kilnojimasis iš vienos vietos į kitą yra varginantis procesas) iš esmės yra savaime suprantama ir nereikalauja išsamesnio loginio pagrindimo.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius tokią bendravimo tvarką, kuomet porinėmis savaitėmis atsakovas su dukra trečiadieniais bendrauja su nakvyne, be kita ko, yra suteikiama atsakovui ir galimybė padėti dukrai mokytis anglų kalbą, kuo būtent atsakovas, kaip vienu iš argumentų, ir grindė prašymą pakeisti laikiną bendravimo tvarką. Tai, kad, ieškovės teigimu, atsakovas iki šiol neįsirašė iš ugdymo įstaigos programos anglų kalbai mokyti, nesudaro pagrindo kitaip vertinti faktinę situaciją ir riboti atsakovo bendravimą su dukra dieną, kuomet vyksta anglų kalbos pamoka ir šalių dukra pati, tikėtina, turi tam skirtas mokymosi priemones (vadovėlius).
36. Ieškovės argumentai, kad dukrai kas antrą trečiadienį su nakvyne bendraujant su tėvu, jis neužtikrintų dukros stovyklos, kurią galimai dukra lankytų, lankymo, nelaikytini pagrįstais. Nepriklausomai nuo to, ar bet kuris iš tėvų pritaria ar ne stovyklos lankymui (turi dėl to savo nuomonę), savaime nereiškia to, kad vaiko dalyvavimas joje nebūtų užtikrintas tuo atveju, jeigu vaikas kokioje nors stovykloje visgi dalyvautų kito tėvo iniciatyva. Be to, įvertinus tai, kad dukra darbo dienomis (trečiadieniais) pas tėvą per mėnesį nakvotų tik du kartus, ieškovės nurodomi teiginiai dėl galimo atsakovo trikdymo dukrai ateityje lankyti kokią nors stovyklą vertintini kritiškai.
37. Šiuo atveju ieškovės argumentai, kad bendravimas trečiadieniais su nakvyne apsunkintų dukrą, kadangi ji turėtų su savimi pasiimti daiktus dviem dienoms (trečiadieniui ir ketvirtadieniui) ir juos gabenti iš ugdymo įstaigos į būrelį, namus, nelaikytini pakankama priežastimi, ribojančia tėvo ir dukros bendravimą bei sudarančia pagrindą nenustatyti bent vienos atsakovo bendravimo su dukra dienos su nakvyne savaitės eigoje, juolab įvertinus tai, kad tokiu būdu atsakovas su dukra bendrautų tik dvi dienas per mėnesį (du trečiadienius). Šiuo atveju būtent šalys – vaiko tėvai, siekdami vaiko gerovės turi pasirūpinti tuo, kad nustatyta bendravimo tvarka būtų įgyvendinama visiems priimtinu būdu, atsižvelgiant į vaiko interesus, jo pernelyg neapsunkinant.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
39. Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta sąlyga, kad jeigu nurodytomis dienomis dukra nelanko ugdymo įstaigos, tėvas dukrą pasiima iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10:00-10:30 val. yra neįgyvendinama, nes ginčo šalys darbo dienomis bus darbe ir nei tėvas negalės pasiimti vaiko nei motina galės perduoti vaiką tėvui teismo nustatytu laiku: 10:00-10:30 val. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, situacijų, kuomet vaikas gali nelankyti ugdymo įstaigos, gali pasitaikyti, tačiau ši aplinkybė, nesudaro pagrindo nenustatyti tokios laikinos bendravimo tvarkos, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, laikantis ieškovės pozicijos, susidarytų situacija, kuomet skyrium gyvenančiam tėvui niekuomet nebūtų sudaryta galimybė bendrauti su vaiku darbo dienomis (o tik savaitgaliais), kas neatitiktų ne tik tėvų lygiateisiškumo savo vaikų atžvilgiu principo, tačiau ir pačios šalių nepilnametės dukros interesų, poreikio bendrauti su abiem tėvais, palaikyti tarpusavio ryšį. Be to, byloje nustatyta, kad abi šalys gyvena su tėvais (nepilnamečio vaiko seneliais), todėl pagrįstai abejotina, kad vaiko ugdymo įstaigos nelankymo atveju, vaiko perdavimas kitam tėvui nebūtų įgyvendinamas.
40. Nors ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo užimtumo (darbo keliose darbovietėse) jis negalėtų tinkamai pasirūpinti šalių nepilnamete dukra, visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovės pateiktų garso įrašų turinys (dukros pokalbis apie tai, kad kartais tėvas ilgai miega ir dėl to jų užsiėmimai nukeliami vakarop) neleidžia daryti išvados apie tai, kad tėvas apskritai nesirūpina dukra, neskiria jai pakankamai laiko, dėmesio ir pan. Pavienių atvejų, kurie bet kuriame gyvenimo etape gali pasitaikyti bet kuriam iš tėvų, suabsoliutinimas nelaikytinas pagrįstu ir sudarančiu pagrindą riboti tėvo ir dukros bendravimą. Be to, pastebėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki šiol būtų nesilaikęs nustatytos laikinos bendravimo su dukra tvarkos ir negalėtų laikytis naujos, teismo pakoreguotos bendravimo tvarkos, juolab, kad pats atsakovas, siekdamas praleisti daugiau laiko su dukra, pareiškė iniciatyvą keisti 2021 m. sausio 4 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad toks atsakovo noras ir siekis yra nulemtas jam objektyviai įvertinus savo užimtumą (dienotvarkę) ir galėjimą tinkamai pasirūpinti dukra (CPK 185 straipsnis).
41. Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pakeista laikina atsakovo bendravimo su dukra tvarka yra nekonkreti, nes nėra nurodytas konkretus vaiko grąžinimo laikas, o tiesiog nurodyta, kad grąžina iki 19:00 val. Ieškovės teigimu, dėl šių priežasčių ieškovė bus priversta visą dieną laukti atsakovo, kol jis grąžins vaiką ieškovei.
42. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytą aplinkybę, taip pat tai, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, siekdamas pašalinti bet kokią galimybę šalims savaip interpretuoti teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nuostatas ir dėl to užkirsti kelią galimų konfliktinių situacijų, kurios, be kita ko, neigiamai paveiktų ir šalių nepilnametį vaiką, kilimui, sprendžia, kad yra pagrindas nurodytas bendravimo tvarkos nuostatas dėl laiko patikslinti: tuo atveju, kai nurodyta grąžinti iki 19:00 val., nurodyti, kad vaikas grąžinamas nuo 18:30 val. iki 19:00 val., o kai iki 20:00 val. – nuo 19:30 val. iki 20:00 val.
43. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo laikinos bendravimo su dukra tvarkos dukros atostogų metu. Pasak atsakovo, teismas neįvertino, kad byla nagrinėjama jau trečius metus, o atsakovui nėra sudaryta galimybė kokybiškai su dukra praleisti atostogų laiką. Pažymi, kad nepagrįsta teismo prielaida, kad iki 2023 metų vasaros ši byla bus išnagrinėta, dėl ko nėra būtinybės nustatyti laikinos bendravimo tvarkos atostogų metu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atsakovo argumentais.
44. Paminėtina tai, kad atsakovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašė teismo nustatyti laikiną bendravimo su dukra tvarką ne tik jos mokslo metų metu, kuomet dukra lanko ugdymo įstaigą, tačiau ir dukros ugdymo atostogų (rudens, žiemos, pavasario) bei vasaros atostogų metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiam atsakovo prašymui, pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti ir šią prašymo dalį, nepriklausomai nuo prognozuojamo bylos išnagrinėjimo iš esmės ir galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo laiko.
45. Šiuo atveju teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka apima tik mokslo metus nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d., kuomet vyksta ugdymas, ir nesureguliuoja atsakovo bendravimo su vaiku atostogų metu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad šalys tarpusavyje turi bendradarbiauti ir susitarti dėl galimybės kiekvienam iš tėvų kokybiškai atostogauti su vaiku, įvertinus šalių konfliktiškus santykius ir nurodomą bendradarbiavimo stygių, akivaizdu, kad toks tarpusavio sutarimas yra apsunkintas ir jau šiame etape sudaro prielaidas šalių konfliktams kilti. Todėl, esant šioms aplinkybėms yra pagrindas spręsti dėl atsakovo laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo vaiko atostogų metu.
46. Pažymėtina tai, kad prašymo nagrinėjimo dieną (2023 m. vasario 17 d.) ir šiuo metu kyla poreikis nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką tiek Velykų, tiek vasaros atostogų metu. Nors pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas dėl laikinos bendravimo tvarkos atostogų metu, ir vertino, kad byla bus išnagrinėta iki vasaros, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad bylos nagrinėjimas 2023 m. kovo 22 d. teismo posėdyje atidėtas 2023 m. gegužės 3 d. Taigi netgi darant išvadą, kad 2023 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio metu byla ir būtų išnagrinėta, įvertinus galimybę byloje atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą, taip pat ir apeliacijos galimybę, darytina išvada, kad šioje stadijoje atsakovo laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymas atostogų, įskaitant ir vasaros metu, išlieka aktualus.
47. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nenustatytas pagrindas riboti atsakovo bendravimą su dukra jos atostogų metu, įvertinęs tiek atsakovo siūlomą laikiną bendravimo tvarką, tiek Tarnybos išdėstytą poziciją, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendžia, kad iki byla bus išnagrinėta iš esmės ir byloje bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas, atsakovas turi teisę su vaiku praleisti pusę vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogų bei vaiko vasaros atostogų metu 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai. Apie planuojamą vasaros atostogų laiką tėvas įsipareigoja informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 2 savaites. Dėl bendravimo vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogų laikotarpio tėvai gali susitarti, tačiau nepavykus susitarti, nelyginiais metais pirmumo teisę renkantis, kurią pusę atostogų praleisti, turi tėvas, lyginiais – motina. Jeigu atsakovas bendrauja pirmąją atostogų pusę, tai nepilnametę dukrą pasiima dieną, kurią vaikui prasideda atostogos iš jos gyvenamosios vietos nuo 17:30 val. iki 18:00 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną nuo 17:30 val. iki 18:00 val.; jeigu atsakovas bendrauja antrąją atostogų pusę, tai nepilnametę dukrą pasiima iš jos gyvenamosios vietos pirmą bendravimo dieną nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną nuo 17:30 val. iki 18:00 val. Tėvas vasaros atostogų su vaiku laikotarpiui vaiką pasiima pirmą atostogų dieną nuo 10:30-11:00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną iki 18:30-19:00 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaiku būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau.
48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į konkrečias bylos aplinkybes, taip pat ir į šalių argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, papildomai nustačius atsakovo bendravimo su dukra laiką atostogų metu, nagrinėjamu atveju geriausiai atitinka tiek nepilnamečio vaiko, tiek šalių interesus, todėl nėra pagrindo jos iš esmės keisti šalių nurodytų argumentų pagrindu.
49. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu nustatyta laikina bendravimo tvarka neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, išsamiai ir visapusiškai ištyrus byloje esančių įrodymų visumą, priimti kitokį teismo sprendimą, t. y. nustatyti kitokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
Dėl procesinės bylos baigties
50. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) institutą byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės atskirasis skundas atmestinas, atsakovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, papildomai numatant laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką vaiko atostogų metu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
51. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. Atsakovas pateikė prašymą priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
54. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus joje galutinį teismo procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės I. K. atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovo E. K. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartį pakeisti, papildant atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – tėvas) laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. K., gimusia (duomenys neskelbtini) (toliau – dukra, vaikas), tvarką nepilnamečio vaiko atostogų metu, patikslinant vaiko grąžinimo laiką, ir laikiną bendravimo tvarką išdėstyti taip:
1. Tėvas bendrauja su dukra metų neporinių savaičių savaitgaliais šeštadienį pasiimdamas dukrą iš savo tėvų V. K. ir V. K. (kurie tuo metu bendrauja su vaiku pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį) nuo 10:00-10:30 val. ir sekmadienį grąžindamas dukrą nuo 18:30 val. iki 19:00 val. į dukros nuolatinę gyvenamąją vietą.
2. Mokslo metų laiku (nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d.) tėvas bendrauja su dukra metų porinėmis savaitėmis trečiadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir kitą dieną (ketvirtadienį) pristatydamas vaiką į jos ugdymo įstaigą iki prasidedant užsiėmimams. Tėvas bendrauja su dukra metų neporinėmis savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir gražindamas dukrą tą pačią dieną į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nuo 19:30 val. iki 20:00 val. Tėvas savo bendravimo su vaiku metu privalo užtikrinti vaiko mokyklinių ir popamokinių užsiėmimų lankomumą. Jei nurodytomis dienomis dukra nelanko ugdymo įstaigos, tėvas dukrą pasiima iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10:00-10:30 val., grąžina į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nuo 18:30 val. iki 19:00 val.
3. Tėvas su vaiku praleidžia pusę vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogų bei vaiko vasaros atostogų metu 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai. Apie planuojamą vasaros atostogų laiką tėvas įsipareigoja informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 2 savaites. Dėl bendravimo vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogų laikotarpio tėvai gali susitarti, tačiau nepavykus susitarti, nelyginiais metais pirmumo teisę renkantis, kurią pusę atostogų praleisti, turi tėvas, lyginiais – motina. Jeigu tėvas bendrauja pirmąją atostogų pusę, tai vaiką pasiima dieną, kurią vaikui prasideda atostogos iš jo gyvenamosios vietos nuo 17:30 val. iki 18:00 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną nuo 17:30 val. iki 18:00 val.; jeigu tėvas bendrauja antrąją atostogų pusę, tai vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos pirmą bendravimo dieną nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną nuo 17:30 val. iki 18:00 val. Tėvas vasaros atostogų su vaiku laikotarpiui vaiką pasiima pirmą atostogų dieną nuo 10:30-11:00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną iki 18:30-19:00 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaiku būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau.
4. Tėvo buvimo su dukra metu, vaikui neturi būti kliudoma nevaržomai ir neribotai susisiekti ryšio priemonėmis su mama I. K.
5. Ieškovės I. K. buvimo su dukra metu, vaikui neturi būti kliudoma nevaržomai ir neribotai susisiekti ryšio priemonėmis su tėvu.
6. Mokslo metų laiku (nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d.) tėvas turi teisę bendrauti su dukra ryšio priemonėmis metų porinių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais, taip pat metų neporinių savaičių pirmadieniais laisvu nuo dukros ugdymo užsiėmimų laiku, paprastai tarp 19:00 val. ir 20:00 val. Vaiko motina turi sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su tėvu. Bendravimas vyksta pasinaudojant bet kuriuo vaiko turimu išmaniuoju įrenginiu.
7. E. K. ir I. K. nedelsiant informuoja vienas kitą, kai dėl svarbių aplinkybių (vaiko ligos, vaiko tėvų ar jų artimųjų ligos, vaiko mokyklinio, popamokinio, kito užimtumo, kitų svarbių aplinkybių) nėra galimybės vykdyti šios bendravimo tvarkos. Vaiko tėvai privalo dėti pastangas susitarti dėl neįvykusio bendravimo kompensavimo.
8. Tėvas ir dukros motina raštu, ar el. paštu ar sms žinutėmis gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir dukros bendravimo tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus. Vaiko tėvai iki einamųjų metų gegužės 1 d. praneša vienas kitam apie savo pageidaujamus atostogavimo su vaiku laikotarpius vasaros metu. Pirmenybę pasirinkti atostogavimo su vaiku laiką nelyginiais metais turi vaiko motina, lyginiais – tėvas. Vaiko tėvai privalo dėti pastangas susitarti dėl tokios tėvo bendravimo su dukra vaiko vasaros atostogų metu tvarkos, kuri atitiktų geriausius nepilnametės V. K. interesus, taip pat sudarytų prielaidas kiekvienam iš tėvų kokybiškai atostogauti su vaiku.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.