- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- e2S-2336-656/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31158-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- E. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui E. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų bei pagal atsakovo E. K. priešieškinį ieškovei I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir susijusių klausimų, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, - V. K. ir V. K., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. V. K. ir V. K. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydami nustatyti jų bendravimo su nepilnamete vaikaite V. K. tvarką. Ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną bendravimo su vaikaite tvarką.
Atsiliepimas
2. Vaiko motina atsiliepime prieštaravo laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymui.
3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje atsižvelgdama į ieškovų išdėstytus argumentus, atsakovės nuomonę, į galiojantį teisinį reglamentavimą, išsakytą vaiko nuomonę, nurodė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galimai neprieštaraus mergaitės geriausiems interesams.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi, kuri ginčijama šioje byloje, išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi sujungtos dvi civilinės bylos:
5.1. byla pagal ieškovų V. K. ir V. K. ieškinį atsakovams I. K. ir E. K. dėl bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl bendravimo su nepilnamete vaikaite tvarkos nustatymo prijungta prie
5.2. civilinės bylos pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui E. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų bei pagal atsakovo E. K. priešieškinį ieškovei I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir susijusių klausimų, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 30 d. nutartimi Ieškovų V. K. ir V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė laikinąją ieškovų bendravimo su vaikaite tvarką, pagal kurią seneliai bendrauja su vaikaite metų neporinių savaičių penktadieniais, pasiimdami vaikaitę iš jos ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 16:30 val., ir bendrauja iki šeštadienio 10 -10.30 val.
7. Teismas rėmėsi CK 3.161 straipsnio 3 dalies norma, numatančia vaiko teisę bendrauti su giminaičiais. Pažymėjo, kad laikina artimųjų giminaičių bendravimo su vaiku tvarka yra reguliacinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, kol bus išspręstas ginčas dėl vaikų bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos, siekiant išvengti konfliktinių situacijų.
8. Teismas nustatė, kad I. K. ir E. K. yra mažamečio vaiko V. K. tėvai, kurie nuo 2015 m. gyvena skyrium. Laikinųjų apsaugos priemonių prašo mažametės seneliai iš tėvo pusės. Ieškovė yra pensininkė, ieškovas dirbantis, jie gyvena bute, kuriame sudarytos tinkamos sąlygos vaikaitei svečiuotis. Vaikaitės tėvas nuo 2015 m. gyvena ieškovų gyvenamojoje vietoje, turi artimą emocinį ryšį su dukra, dukra ne kartą svečiavosi tėvo gyvenamojoje vietoje, nakvojo, dėl ko teismas sprendė, kad mergaitei senelių gyvenamoji vieta yra žinoma.
9. Nustatydamas laikiną bendravimo tvarką teismas atsižvelgė į tai, kad tėvų I. K. ir E. K. santuokos nutraukimo byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi nustatyta nepilnametės laikina gyvenamoji vieta su motina ir tėvo laikina bendravimo su dukra tvarka, pagal kurią:
9.1. tėvas bendrauja su dukra metų neporinių savaičių savaitgaliais šeštadienį pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 10 val. iki 10:30 val. ir sekmadienį grąžindamas dukrą nuo 18:00 val. iki 18:30 val. į dukros nuolatinę gyvenamąją vietą;
9.2. tėvas bendrauja su dukra kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir (ar) būrelio, o jeigu nustatytą dieną dukra neis į ugdymo įstaigą / būrelį, pasiima dukrą nuo 16:30 val. iki 17:00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos vaiko motinos nurodytos vaiko buvimo vietos ir tą pačią dieną gražina dukrą į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20:00 val.
10. Teismas nurodė, kad atsakovas E. K. nesutinka savo bendravimo laiku dalintis su ieškovais (seneliais). Nepilnametė buvo išklausyta Tarnyboje, kur ji išsakė, jog jai patinka lankytis pas senelius ir likti su nakvyne, likti su seneliais be tėvo jai patinka ir ji jaučiasi drąsiai. Teismas pripažino vaiko teisę bendrauti su seneliais atskiru nuo tėvo bendravimo su dukra laiku. Tačiau, nustatydamas bendravimo tvarką, atsižvelgė ir priderino ją prie tėvo bendravimo tvarkos, kad tiek seneliai, tiek tėvas bendrautų tais pačiais savaitgaliais ir bendravimo laikas eitų vienas po kito, tokiu būdu siekiant užtikrinti vaiko motinos interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
11. Ieškovė (atsakovė pagal ieškinį dėl bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo) I. K. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti. Atskirojo skundo argumentai:
11.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl senelių laikinos bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo, privalėjo nustatyti: 1) kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas; 2) kad prašoma nustatyti bendravimo su vaikaite tvarka nepažeidžia mažamečio vaiko poreikių ir interesų. Teismas minėtų aplinkybių nenustatinėjo.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Skundžiama teismo nutartimi teismas praplėtė vaiko tėvo bendravimą su dukra senelių ir vaikaitės nustatyta bendravimo tvarkos apimti, nesant galutinio teismo sprendimo dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
11.3. Teismas nustatė vaikaitės paėmimo laiką, bet nenustatė vaiko grąžinimo motinai laiko, dėl ko, vaiko tėvui dirbant savaitgaliais, vaikas be jokio teisinio pagrindo liktų su seneliais papildomą parą. Tokiu būdu teismas neužtikrino mažamečio vaiko teisėtų interesų į saugią aplinką.
11.4. Nepagrįsti teiginiai neva ieškovė trukdo vaiko seneliams bendrauti su vaikaite, nes šiuo metu atsakovo tėvai su vaikaite bendrauja kas antrą savaitgalį ir dvi darbo dienas per savaitę. Todėl nebuvo jokios būtinybės nustatyti laikiną bendravimo su vaikaite tvarką.
11.5. Vaikaitė nei karto nebendravo su seneliais be tėčio buvimo šalia, dėl ko vaikas gali jaustis nesaugiai paliktas vienas su seneliais be tėvo.
11.6. Teismui nustačius senelių laikiną bendravimo su vaikaite tvarką, teismas išsprendė ginčą iš esmės, nors nebuvo įvertinti byloje esantys įrodymai.
11.7. Atsakovas ir jo tėvai daro neigiamą įtaką vaikui, nuteikinėją vaiką prieš ieškovę ir įtraukia vaiką į ginčo konfliktus.
Atsiliepimas
12. Tretieji asmenys atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
12.1. Ieškovė ne tik nesistengia išsaugoti dukros ryšio su seneliais, tačiau deda pastangas riboti vaikaitės bendravimą su jais bei laikosi pozicijos, kad leisti laiką su vaikaite seneliai turi tuo laiku, kuomet dukra bendrauja su savo tėvu. Tačiau pagal teismų praktiką vaiko artimųjų giminaičių teisė bendrauti su vaikaičiais yra savarankiška teisė ir negali būti siejama su vaiko tėvo ar motinos teise bendrauti su vaikais.
12.2. Vykstant bylos nagrinėjimui, būtina vaikaitei užtikrinti stabilumą ir galimybę išsaugoti bei palaikyti artimą ryšį ne vien su tėvais, tačiau ir su seneliais. Nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad vaikas gali jaustis nesaugiai paliktas vienas su seneliais be tėvo, nes seneliai su vaikaite bendravo nuo jos gimimo ir tarp jų susiklostę artimi santykiai.
2. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
13.1. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis tiek su abiem tėvais, tiek su artimaisiais giminaičiais.
13.2. Nepagrįsta ieškovės pozicija, kad dukra gali jaustis nesaugiai palikta viena su seneliais be tėvo. Tarnyboje buvo išklausyta dukros nuomonė, jog jai patinka lankytis pas senelius ir likti su nakvyne, likti su seneliais be tėvo jai patinka ir ji jaučiasi drąsiai (CK 3.164 straipsnis). Nenustatyta duomenų, kad dukros norai prieštarautų jos interesams. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina esant stiprų vaiko ir trečiųjų asmenų tarpusavio ryšį.
13.3. Nepagrįsta ieškovės pozicija, kad atsakovas privalo užtikrinti trečiųjų asmenų bendravimą su vaikaite jo bendravimo su dukra metu, nors atsakovas ir gyvena su trečiaisiais asmenimis kartu.
13.4. Nepagrįstas ieškovės argumentas, neva laikina bendravimo tvarka pažeidžia vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog vaiko bendravimas su seneliais iš esmės kenktų vaiko interesams, padarys vaikui nepataisomos žalos ar darys vaikui neigiamą psichologinį poveikį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl apeliantės prašymo išreikalauti duomenis
4. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
5. Apeliantė prašo išreikalauti iš Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ir VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas pažymą su informacija apie tai:
16.1. Dėl kokių priežasčių atsakovas E. K. nutraukė psichologo konsultacijas, nurodant visas psichologo atsakovui duotas rekomendacijas ir duomenis apie šių rekomendacijų vykdymą/nevykdymą ir E. K. gebėjimą bendrauti su vaiku nedarant žalos vaikui.
16.2. Dėl kokių konkrečių priežasčių būtina tęsti nepilnametės dukros V. K. lankymąsi psichologo konsultacijose, nurodant visas psichologo atsakovui ir ieškovei duotas rekomendacijas ir duomenis apie šių rekomendacijų vykdymą/nevykdymą, kokia šiai dienai turėtų būti atsakovo ir atsakovo tėvų bendravimo su V. K. tvarka, nurodyti duomenis: a) apie V. K. teikiamas psichologo konsultacijas, jų efektyvumą ir naudą pačiai mažametei; b) per visą darbo su mažamete laikotarpį įvykusius teigiamus/neigiamus pokyčius ir jų priežastis; c) kokie teikiamos pagalbos rezultatai yra šiai dienai.
6. Nurodė, kad duomenų neturėjo galimybės gauti, prašomi išreikalauti duomenys reikalingi tikslu įrodyti faktą, jog atsakovas nevykdo/netinkamai vykdo VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ 2020-12-21 pagalbos plano nurodymus, nesistengia pakeisti savo konfliktiško ir nepilnametę dukrą žalojančio elgesio.
7. Pažymėtina, kad šioje byloje sprendžiamas ne atsakovo, o senelių bendravimo su vaikaite tvarkos teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliantės prašoma išreikalauti informacija nėra susijusi su trečiaisiais asmenimis (seneliais) bei ginčo dalyku, o yra susijusi išimtinai su atsakovu, todėl apeliacinės instancijos teismas prašymo netenkina.
Dėl ginčo esmės
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies tenkintas senelių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo.
9. Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą (CK 3.65 straipsnis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas (CK 3.65 straipsnis, CPK 145 straipsnio 1 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis tiek su abiem tėvais, tiek su artimais giminaičiais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai/artimieji giminaičiai gyvena skyrium.
10. Nagrinėjamu atveju į teismą, nepavykus susitarti mediacijos būdu, dėl nuolatinės bendravimo su vaikaite tvarkos kreipėsi seneliai V. K. ir V. K.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. K. ir atsakovas E. K. yra mažamečio vaiko V. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, kurie nuo 2015 m. gyvena skyrium, šiuo metu yra nagrinėjama jų santuokos nutraukimo byla. Šalių santykiai yra konfliktiški. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi nustatyta nepilnametės laikina gyvenamoji vieta su ieškove I. K. bei tėvo E. K. laikina bendravimo su dukra tvarka. Bylos duomenys patvirtina, kad nesutarimas kilęs ir tarp atsakovo tėvų (senelių) bei ieškovės dėl senelių bendravimo su vaikaite tvarkos. Seneliai laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia laikinos bendravimo tvarkos, jiems suteikiant atskirą bendravimo su vaikaite laiką, nors atsakovas ir gyvena kartu su tėvais jų namuose. Ieškovė laikosi pozicijos, kad seneliai turi pakankamas galimybes bendrauti su vaikaite Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi nustatytos tėvo bendravimo su dukra tvarkos laiku, tvirtina, kad taikytomis laikinosiosmis apsaugos priemonėmis nepagrįstai išplečiamas atsakovo su vaiku bendravimo laikas, be to, laikinosiosmis apsaugos priemonėmis ginčas buvo išspręstas iš esmės, nors nebuvo įvertinti byloje esantys įrodymai.
12. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje, kaip ir CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas su vaiku susijusius klausimus. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su giminaičiais, o CK 3.172 straipsnyje nustatyta tėvams pareiga sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Taigi, artimi giminaičiai, o nagrinėjamu atveju seneliai, turi teisę bendrauti ir matytis su vaikaite, jei jų ryšys yra glaudus ir tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.
13. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad pareiga užtikrinti vaiko teisę bendrauti su giminaičiais tenka abiem tėvams. Kasacinėje byloje yra pasisakyta, kad vaiko tėvo vykdoma pareiga užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais savaime neeliminuoja vaiko motinos pareigos užtikrinti šią teisę. Aplinkybė, kad skyrium nuo vaiko gyvenantis tėvas pagal teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką jam skirtu bendravimo metu leidžia su vaiku bendrauti ir seneliams (savo tėvams), nereiškia, kad aptariama vaiko teisė jau yra visiškai įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-696/2016).
14. Todėl aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju seneliai bendrauja su vaikaite teismo nustatytu tėvo bendravimo su dukra metu, neleidžia spręsti, kad šis bendravimas vaikui yra pakankamas ir vaiko motina neturi užtikrinti vaiko teisės bendrauti su seneliais.
15. Pritartina atskirojo skundo argumentams, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju byla nėra išnagrinėjama iš esmės, neatliekamas byloje esančių įrodymų išsamus tyrimas. Tačiau preliminariai įvertinus faktines bylos aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad senelių aplinka vaikaitei būtų kenksminga. Mergaitei šiuo metu yra septyneri metai. Nėra duomenų, kad mergaitė nesugebėtų reikšti savo minčių. Tarnyboje buvo išklausyta mergaitės nuomonė. Ji yra išreiškusi savo poziciją dėl bendravimo su seneliais, nurodžiusi, kad jai patinka lankytis pas senelius ir likti pas juos su nakvyne (CK 3.164 straipsnis). Nėra duomenų, kad dukros išreikštas noras bendrauti su seneliais prieštarautų jos interesams. Byloje esančios fotonuotraukos leidžia daryti prielaidą apie senelių ir vaikaitės nuolatinį bendravimą nuo vaikaitės gimimo, esantį artimą ir glaudų jų ryšį. Todėl atskirojo skundo argumentai, nesant kitų duomenų, nesudaro prielaidų išvadai, kad mergaitei vienai nakvoti senelių namuose būtų nedrąsu ar nesaugu. Nors atskirajame skunde tvirtinama, kad mergaitė senelių namuose nuteikinėjama prieš motiną, senelių namuose nesilaikoma vaiko dienos rėžimo bei mitybos reikalavimų, tačiau šioms aplinkybėms, kad senelių namuose aplinka neatitinka vaiko interesų, pagrįsti akivaizdžių duomenų byloje nėra. Šios faktinės aplinkybės galės būti ištirtos ir dėl jų pasisakyta bylą nagrinėjant iš esmės.
16. Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi nustatyta tėvo E. K. laikina bendravimo su dukra tvarka, kuomet: tėvas bendrauja su dukra metų neporinių savaičių savaitgaliais šeštadienį pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 10 val. iki 10:30 val. ir sekmadienį grąžindamas dukrą nuo 18:00 val. iki 18:30 val. į dukros nuolatinę gyvenamąją vietą. Šioje byloje ginčijama teismo nutartimi nustatyta laikina senelių bendravimo su vaikaite tvarka, pagal kurią seneliai bendrauja su vaikaite metų neporinių savaičių penktadieniais, pasiimdami vaikaitę iš jos ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 16:30 val., ir bendrauja iki šeštadienio 10 -10.30 val.
17. Taigi tėvo bei senelių bendravimo su mergaite tvarkos yra suderintos, nustatant bendravimo tvarkas tais pačiais savaitgaliais bei bendravimo laiką, einantį vieną paskui kitą. Todėl akivaizdu, kad tėvas šeštadienį neturės pasiimti dukros iš motinos namų, o vaiko bei jo priežiūros perdavimas vyks viename namų ūkyje (senelių namuose), nes tėvas gyvena savo tėvų namuose. Nors vaiko perdavimo tėvui tvarka nėra nustatyta, tačiau nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad dėl to turėtų kilti problemų, nes nėra duomenų, kad vaiko tėvo ir senelių santykiai būtų konfliktiški.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai neleidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas senelių bendravimo su vaikaite intensyvumas bei pritaikyta laikina bendravimo tvarka neatitiktų vaiko bei bylos šalių interesų. Tačiau pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia vaikaitės ir senelių bendravimo tvarka labiausiai atitiktų jų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas tėvų bei senelių su vaikaite bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Šioje byloje nustatyta laikina senelių su vaikaite bendravimo tvarka neturi prejudicinės galios tiek priimant teismo sprendimą dėl ginčo eamės, tiek pakartotinai sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
20. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines bei materialines teisės normas, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.