Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. K. bei trečiųjų asmenų V. K. ir V. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-75-1102/2024 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui E. K. bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų, taip pat pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų V. K. ir V. K. savarankiškus reikalavimus I. K. ir E. K. dėl bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nuo 2020 m. lapkričio 11 d. buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui E. K., taip pat pagal atsakovo priešieškinį ieškovei, kuriuose šalys prašė nutraukti jų santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; išspręsti pavardžių po santuokos nutraukimo klausimą; nustatyti šalių nepilnametės dukros V. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina (ieškove); priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis; nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; padalinti santuokos metu įgytą turtą (automobilį); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prie šios bylos buvo prijungta civilinė byla pagal ieškovų V. K. ir V. K. (sujungus bylas – trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais) ieškinį I. K. ir E. K. dėl bendravimo su vaikaite V. K. tvarkos nustatymo.

2. 2024 m. gegužės 28 d. vykusio teismo posėdžio metu tretysis asmuo V. K. per savo atstovą advokatą žodžiu pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. papildyti galiojančią laikiną trečiųjų asmenų (senelių) bendravimo su vaikaite V. K. tvarką ir nustatyti, kad 2024 m. vasaros laikotarpiu seneliai bendrauja su vaikaite laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 30 d. iki liepos 7 d. Atsižvelgdami į pateiktą trečiojo asmens prašymą bei teismo pasiūlymą pateikti savo poziciją dėl bendravimo su nepilnamete V. K. 2024 m. vasaros metu, tiek ieškovė, tiek atsakovas (mergaitės tėvai) taip pat teismui pateikė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) 2024 m. vasaros laikotarpiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos byloje teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sureguliavo laikiną atsakovo ir trečiųjų asmenų bendravimo su nepilnamete V. K. tvarką 2024 m. birželio 12 d.– 2024 m. rugsėjo 2 d. laikotarpiu. Atsakovas, būdamas nepatenkintu laikinai nustatyta bendravimo su dukra tvarka, atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir nustatyti jo siūlomą bendravimo su dukra tvarką 2024 m. vasaros laikotarpiui. Tuo tarpu tretieji asmenys prašo pakeisti skundžiamą nutartį numatant jiems galimybę 2024 m. vasaros atostogų metu atostogauti kartu su vaikaite 7 kalendorines dienas.

12. Civilinė byla pagal atsakovo E. K. bei trečiųjų asmenų V. K. ir V. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarties Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Tomo Romeikos 2024 m. liepos 15 d. nutartimi buvo paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2024 m. spalio 1 d. Taigi, esant tokiai procesinei situacijai, kai civilinė byla apeliacine tvarka buvo paskirta nagrinėti 2024 m. rudenį, t. y. pasibaigus skundžiama nutartimi laikinai sureguliuotai atsakovo ir trečiųjų asmenų bendravimo tvarkai su nepilnamete mergaite, laikytina, kad išnyko teisinis pagrindas vertinti šios apeliacijos objekto – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarties – teisėtumą ir pagrįstumą, nes toks vertinimas nesukels jokių teisinių procesinių padarinių. Pažymėtina, kad tiek civilinis procesas, tiek ir apeliacinis procesas, kaip sudėtinė jo dalis, nėra savitiksliai. Šių procesų tikslas yra apginti galimai pažeistas suinteresuotų asmenų teises. Teismo nutartis, kuri nesukuria jokių teisių ir pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims, negali būti apeliacinio proceso objektu, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovo bei trečiųjų asmenų atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

13. Ieškovė, atsakovas ir tretieji asmenys prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą ir 2024 m. liepos 26 d. paskelbė sprendimą, laikytina, kad egzistuoja teisinis pagrindas spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas yra nutraukiamas, todėl laikoma, kad byla užbaigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, įtvirtintos CPK 94 straipsnyje, t. y., kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 dalis). Taigi, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas išsprendžiamas remiantis teismų praktikoje įtvirtinta priežasties teorijos taisykle. Lemiamą reikšmę tokiu atveju turi ne galutinio teismo sprendimo forma, o procesinis šalių elgesys, įvertinant bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą ir rūpestingumą jiems atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir paduodant ieškinį, nes pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat turi vadovautis teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 41 punktas). Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs, jog tuo atveju, kai nėra nustatoma, kad bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti skirstomos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-313/2017, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad apeliantai ar ieškovė būtų piktnaudžiavę savo procesinėmis teisėmis, todėl, atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos, t. y. prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinami.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo E. K. bei trečiųjų asmenų V. K. ir V. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarties.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.