Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui E. K. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių (kito sutuoktinio) kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui E. K., kuriame prašoma nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; išspręsti pavardžių po santuokos nutraukimo klausimą; nustatyti šalių nepilnametės dukros V. K., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su motina (ieškove); priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 310 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki 2021 m. rugsėjo 1 d. ir po 330,80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki dukros pilnametystės; nustatyti ieškovės nurodomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; padalinti šalių turtą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; taip pat pagal atsakovo E. K. priešieškinį ieškovei I. K., kuriame prašoma nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; išspręsti pavardžių po santuokos nutraukimo klausimą; nustatyti šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su motina (ieškove); priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; nustatyti atsakovo nurodomą jo bendravimo su vaiku tvarką; padalinti šalių turtą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą dukrai V. K. po 330,80 Eur kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Prašymą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Šiuo metu dukros poreikiai sudaro apie 661 Eur per mėnesį (pateikta poreikių lentelė). Sutuoktiniai jau ilgą laiką gyvena skyrium, dukra gyvena su ieškove. Atsakovas anksčiau dukros išlaikymui vidutiniškai skirdavo po 577,50 Eur per mėnesį, o pastaruoju metu nepakankamai / nereguliariai prisidėjo prie dukros išlaikymo: laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 11 d. atsakovas dukros išlaikymui iš viso skyrė 500 Eur, ir tik vėliau, po 2022 m. rugsėjo 12 d. posėdžio, kurio metu ieškovė įvardijo, kad atsakovas neteikia išlaikymo, atsakovas už nurodytą laikotarpį sumokėjo 1 750 Eur išlaikymo, kas vidutiniškai sudaro 250 Eur/mėn. Toks atsakovo elgesys, ieškovės nuomone, pažeidžia dukros ir ieškovės interesus, nes atsakovui nereguliariai mokant, ieškovė viena privalo užtikrinti dukros poreikius. Dukros poreikiai pradėjus lankyti mokyklą padidėjo. Siekiant nepažeisti vaiko interesų ir užtikrinti dukros poreikių tenkinimo tęstinumą, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą dukrai, kuris sudarytų 1/2 dalį vaikui reikalingų lėšų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

9. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas ir iš atsakovo priteista 300 Eur laikino vaiko išlaikymo, mokamo kiekvieną mėnesį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK, 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

12. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu ir užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo, yra laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir, sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisė iš atsakovo E. K. 300 Eur periodinių kasmėnesinių išmokų nepilnamečio šalių vaiko V. K. išlaikymui. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, visų pirma, dėl to, kad teismas be pagrindo nustatė, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo vaiko, antra, teismas neatsižvelgė į eilę aplinkybių spręsdamas dėl priteistino laikinojo išlaikymo dydžio.

14. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

15. Pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).

16. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog nėra grėsmės teismo sprendimo dalyje dėl periodinio išlaikymo įvykdymo užtikrinimui, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip neneigė pats apeliantas: a) viena vertus, jog teiktas 2021-2022 metais išlaikymas dukrai nebuvo reguliarus, t. y. kartais ir keletą mėnesių nebuvo skiriama dukters išlaikymui jokia pinigų suma, nors tokio pobūdžio teisiniuose santykiuose, kuomet vaikui išlaikymas yra reikalingas nuolat, ir kiekvieną mėnesį turi būti užtikrinami vaiko poreikiai bei kiekvieną mėnesį patiriamos atitinkamos išlaidos jų patenkinimui, yra svarbus stabilumas, prognozuotumas, užtikrintumas, tuo tarpu tėvų (vieno iš tėvų) delsimas teikti išlaikymą, išlaikymo teikimo nereguliarumas, išlaikymo teikimas vien savo paties nuožiūra (pačiam nusprendžiant, kiek ir kada teikti) gali būti vertinamas kaip vaiko turtinių teisių bei tėvų turtinių pareigų vaiko atžvilgiu pažeidimas, kuriam užkirsti kelią bei eliminuoti ir yra skirtas laikinųjų apsaugos priemonių institutas; b) kita vertus, kaip visiškai pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs vaiko poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį, net ir tam tikra dalimi atsakovo teiktas išlaikymas nebuvo ir negali būti vertinamas kaip pakankamas vaiko poreikiams užtikrinti, todėl vaiko išlaikymo prievolės nors ir vykdymas, tačiau nepakankama apimtimi, taip pat vertintinas kaip sudarantis pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

17. Antra, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko ir apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikino išlaikymo dydį, turėjo vadovautis vien 1 MMA dydžiu, kaip kriterijumi, taip pat minusuoti iš išlaikymo sumos vaikui skiriamus savivaldybės pinigus.

18. Kasacinio teismo praktikoje iš tikrųjų pripažįstama, kad kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

19. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs individualias aplinkybes nagrinėjamoje byloje ir nustatęs, jog abu tėvai yra darbingi, jauni, turi išsilavinimą, jų gaunamos mėnesinės pajamos yra ženkliai didesnės, nei 1 MMA ir netgi didesnės nei vidutinis šalies darbo užmokestis (toliau – VDU), pagrįstai sprendė, kad abu tėvai gali platesne apimtimi, nei minimalias pajamas gaunantys asmenys, prisidėti prie savo vaiko poreikių patenkinimo ir užtikrinti ne tik pačius būtiniausius, gyvybiškai svarbius (maisto, būsto, aprangos), bet ir juos viršijančius savo dukters poreikius (ugdymo, laisvalaikio ir pan.). Savo ruožtu atsakovas nenurodė ir nepagrindė, kad nebūtų pajėgus teikti kiek didesnį, nei ½ dalis 1 MMA dydžio mėnesinį išlaikymą dukrai.

20. Nors atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio, neatsižvelgė į vaikui skiriamus savivaldybės pinigus, tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos skiriamos išmokos vaikui tikslas yra mažinti vaikų skurdą ir socialinį atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms; ši išmoka iš esmės yra vaiko turtas; teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu, yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Vadinasi, šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį, juolab, kad tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims (valstybei, savivaldybei ir pan.) pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Be to, paminėtina ir tai, kad jei valstybės mokamos išmokos dydžiu būtų mažinama atskirai gyvenančių tėvų išlaikymo pareiga, išsituokusių tėvų vaikai atsidurtų blogesnėje padėtyje nei susituokusių ar kartu gyvenančių vaikų tėvai (gaunamos valstybės išmokos nebūtų išskaičiuojamos iš vaikams teikiamo abiejų tėvų išlaikymo), kas pažeistų vaikų lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad valstybės skiriama išmoka vaikams nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo, įskaitant ir laikino, prievolės vaikui dydžio.

21. Kaip jau nurodyta, laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Šalių argumentai, susiję su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, galimybėmis pagerinti turtinę padėtį, išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje.

22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio šalims, pasikeitus aplinkybėms, pateikus papildomus argumentus bei įrodymus, kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos / keičiamos / naikinamos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis).

24. Dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš atsakovo priteisė šalių nepilnametės dukters laikiną išlaikymą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, skundžiamą nutartį naikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Apelianto E. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.