- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-104-516/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03246-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Laima Ribokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Alytaus apskrities S
- Trečiasis asmuo
- R.S., AAS BTA Baltic Insurance Company
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninei dėl žalos, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo, tretieji asmenys R.S., AAS BTA Baltic Insurance Company.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės 2 324 Eur turtinės, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. kovo 27 d. atsakovės ligoninėje ieškovei buvo atliktas dešinio kelio sąnario endoprotezavimas. Po operacijos vargino dideli skausmai. Nuo 2019 m. balandžio 3 d. ieškovė pradėjo reabilitaciją uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Eglės“ sanatorijoje. Sanatorijoje pašalinus siūlus, atsivėrė operacinė žaizda, tekėjo skystis, skaudėjo, sąnarys sutino.
3. Pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. ieškovė buvo konsultuota VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje, kurioje buvo atlikta kelio sąnario punkcija, paimtas skystis iš žaizdos. 2019 m. spalio 3 d. Kauno klinikinėje ligoninėje atlikta pakartotinė dešinio kelio endoprotezavimo operacija. Po jos atsirado sąnario skausmai, atlikta kelio sąnario punkcija, diagnozuota infekcija, iš pasėlio išaugo auksinis stafilokokas (toliau – s.Aureus). 2019 m. spalio 21 d. ieškovė atvyko į reabilitaciją UAB „Eglės sanatorijoje“. 2019 m. gruodžio 3 d. ieškovė kreipėsi konsultacijos į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę, kurioje nustatyta, kad žaizda sugijusi, rami, kraujotaka ir inervacija nesutrikusi, sąnarys patinęs visame plote.
4. Nurodė, kad 2020 m. sausio 30 d. pakartotinės konsultacijos metu nustatyta, jog po operacijos ieškovę vargina nežymus sąnario skausmingumas, išlieka kelio sąnario tinimas. Šiuo metu ieškovės dešinio kelio sąnarys yra karštas, sutinęs, skausmingas, ji negali pilnaverčiai vaikščioti. 2021 m. gegužės 5 d. kreipėsi su skundu į atsakovę, prašė atlyginti žalą, tačiau atsakovė 2021 m. birželio 4 d. atsisakė atlyginti žalą.
5. Pažymėjo, kad 2021 m. birželio 22 d. ieškovė pateikė skundą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (toliau – komisija). 2021 m. spalio 28 d. komisija priėmė sprendimą, kuriame padarė išvadą, kad žala ieškovės sveikatai nebuvo padaryta.
6. Ieškovės teigimu, žala jos sveikatai buvo padaryta trečiojo asmens, atsakovės darbuotojo chirurgo R. S. veiksmais, nes buvo netinkamai ir nepakankamai pildoma dokumentacija apie operacijos eigą, gydytojo įrašai neįskaitomi, nurodyti menamieji atsakymai, operacija atlikta nekokybiškai, pažeisti maksimalaus atidumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikuotumo principai, operacijos metu ieškovės sąnarys užkrėstas stafilokoko infekcija s. Aureus, po operacijos nepaimtas pasėlis infekcijai nustatyti, nesiimta reikiamų priemonių gydyti pūlingą artritą, nepaskirti antibiotikai.
7. Pasak ieškovės, jos dėl minėto atsakovės darbuotojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą turtinę žalą sudaro negautos pajamos, kurių nepadengė ieškovei skirta nedarbingumo išmoka (2 024 Eur), vaistai nuo s.Aureus (200 Eur), nekompensuojami tepalai (100 Eur), iš viso 2 324 Eur. Ieškovė nurodo patyrusi 10 000 Eur neturtinę žalą, kuri turėtų kompensuoti ieškovei patirtus išgyvenimus: skausmą, stresą, nepasitikėjimą gydytojais, nepatogumus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės V. V. 34 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
9. Teismas nurodė, kad 2023 m. vasario 22 d. ekspertizės aktu Nr. EDG 20(88)/2023(01) Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai pateikė išvadą, jog ieškovei diagnozė buvo nustatyta teisingai, kontraindikacijų operacijai nebuvo, iš karto po operacijos endoprotezo padėtis buvo gera, pooperacinė priežiūra buvo tinkama, netipiniai pooperaciniai požymiai nepasireiškė, pateiktuose ieškovės medicinos dokumentuose nėra duomenų, kad po 2019 m. kovo 27 d. atliktos operacijos pacientės dešinio kelio sąnarys buvo karštas ir deformuotas. Reabilitacinis gydymas buvo paskirtas teisingai. Nėra duomenų, kad reabilitacijos įstaigoje ieškovės būklė būtų pablogėjusi. Ekspertai pateikė tikėtiną išvadą, kad 2019 m. kovo 27 d. operacijos metu infekcija į ieškovės organizmą pateikti negalėjo, infekcinių komplikacijų priežastys gali būti kitos: paties organizmo būklė, galimai jau organizme buvęs (esantis) s.Aureus, kitose sveikatos įstaigose atliktos manipuliacijos, kai atveriama žaizda, atliekama punkcija.
10. Teismas nusprendė, kad nesant duomenų, kada konkrečiai įvyko užsikrėtimas s.Aureus infekcija, negalima nustatyti ir priežastinio ryšio tarp atsakovės darbuotojo R. S. veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti bent tikėtiną išvadą, kad užsikrėtimas s.Aureus įvyko būtent atsakovės ligoninėje atliekant 2019 m. kovo 27 d. operaciją ar iškart po operacijos. Teismo vertinimu, tokio užsikrėtimo tikėtinumas yra labai mažas, todėl atsakovės (chirurgo R. S. ir kito personalo, teikusio slaugą po operacijos) neteisėti veiksmai civilinės atsakomybės prasme nenustatyti. Nesant įrodytų neteisėtų veiksmų, atsakovei negali būti taikoma ir civilinė atsakomybė. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodinėjo pačios operacijos netinkamo atlikimo (netinkamai įdėto endoprotezo ir pan.), todėl šių aplinkybių neanalizavo.
11. Teismas nurodė, kad ieškovės atžvilgiu komisijos sprendimas buvo priimtas 2021 m. spalio 28 d. Duomenų, kada sprendimas buvo įteiktas ieškovei, teismui nepateikta.
12. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino tokio pobūdžio ieškiniui teisme pareikšti, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytas 30 dienų terminas kreiptis į komisiją, kaip privalomą ikiteisminio nagrinėjimo instituciją, nelaikytinas ieškinio senaties terminu, o kvalifikuotinas kaip procesinis terminas, taigi nedarantis įtakos bendram trejų metų ieškinio senaties termino skaičiavimui.
13. Apibendrindamas teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, jog atsakovė ir joje dirbę sveikatos priežiūros darbuotojai pažeidė teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir priimtinumo reikalavimus, netinkamai suteikė paslaugas, savo neveikimu sukėlė pacientei užsikrėtimą s.Aureus infekcija, didelius skausmus ir pakartotinę operaciją, ir padarė ieškovei žalą, ir to, kad tarp atsakovės darbuotojų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl ieškovės reikalavimą priteisti turtinę ir neturtinę žalą atmetė kaip neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
14.1. Teismas rėmėsi išimtinai ekspertų išvadomis, kurios teismo buvo vertinamos dviprasmiškai, t. y. teismo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas T. B. nurodė, kad „ekspertai negali atsakyti, kada konkrečiai prasidėjo infekcija“, o ekspertas V. P. paaiškino, jog „s.Aureus yra įprastas aplinkos mikroorganizmas“ ir „yra tikimybė, kad į operuotą sąnarį patekti galėjo ir iš paties operuoto paciento nosiaryklės ar kitos organizmo terpės“. Tačiau šie ekspertų argumentai prieštarauja jų pačių pasisakymams teismo posėdžio metu, kuriame jie atsakydami į konkretų teisėjos klausimą, kaip galima užsikrėsti s.Aureus, nurodė, jog tai gali įvykti tik esant atvirai žaizdai. Vertinant šį faktą, darytina išvada, kad užkrėtimas galėjo įvykti tik operacijos metu.
14.2. Teismas sprendime neįvertino, kad ekspertai nėra bakteriologai ir į jiems užduotus klausimus atsakinėjo bendros kompetencijos pasvarstymais, nebuvo išsamiai atsakoma į užduotus klausimus, vertinimai buvo atliekami neįskaitomų ir (ar) neužpildytų dokumentų kontekste.
14.3. Teismas nevertino visų žalos atsiradimo aplinkybių iš esmės. Gydytojo R. S. veiksmai vertintini kaip kalti, neteisėti, neatitinkantys profesionalams taikomų reikalavimų. Dėl to tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis teisinis priežastinis ryšys, kuris lėmė ieškovės užkrėtimą s.Aureus ir iš to kilusias komplikacijas.
14.4. Buvo būtina fiksuoti ieškovės tyrimo bei gydymo rezultatų duomenis privalomoje medicininėje dokumentacijoje, kaip reikalaujama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakyme Nr. 50 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 74:2018 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo, tačiau gydytojas R. S. gydymo stacionare istorijoje nepadarė įstatyme numatytų įrašų ir (ar) juos atliko neįskaitomus, tuo padarydamas procedūros pažeidimą.
Atsiliepimas
15. Atsakovė VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
15.1. Byloje surinkti įrodymai patvirtinta, kad infekcijos kilmės organizme negalima nustatyti. Nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima patvirtinti, kad infekcija yra atsiradusi sąnario endoprotezavimo operacijos metu VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje.
15.2. Ligoninėje ieškovei atlikti veiksmai atitiko klinikinę situaciją. Ieškovė gydyta, nepažeidžiant gydytojo pareiginių nuostatų, profesinių, moralinių standartų. Ieškovės teiginiai, kad ligoninės personalas nekvalifikuotai ar nerūpestingai atliko pareigas, neatitinka tikrovės. Ieškovė nepateikė teismui nekvalifikuoto paslaugų teikimo įrodymų. Ieškovės prašymu atlikta teismo medicinos ekspertizė taip pat nepateikė nekvalifikuoto paslaugų teikimo įrodymų. Priešingai, specialistai atsakė, kad s.Aureus patekimo į organizmą galimybės yra labai plačios.
15.3. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad kelio endoprotezavimo operacija atlikta kokybiškai. Ieškovė net neįrodinėjo operacijos netinkamumo.
15.4. Ieškovė neturtinės žalos neįrodė, teismui nepateikė tai patvirtinančių duomenų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo 27 d. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje ieškovei (toliau – ir apeliantė) V. V. atlikta dešinio kelio sąnario endoprotezavimo operacija, kurią atliko chirurgai R. S. ir V. D.
17. Apeliantės medicinos dokumentuose nurodyta, kad 2019 m. kovo 28 d. apeliantės būklė gera, skausmai nevargina, atlikus apeliantės dešinio sąnario priekinę ir šoninę rentgenogramą nustatyta, kad sąnario endoprotezo padėtis gera.
18. 2019 m. kovo 29 d., 2019 m. balandžio 1 d., 2019 m. balandžio 3 d. apeliantės medicinos įrašuose nurodyta, kad apeliantės būklė gera, skausmų nėra.
19. 2019 m. balandžio 2 d. epikrizės įraše nurodyta, kad išrašymo iš ligoninės metu apeliantės skausmai nevargina, žaizda gyja pirminiu būdu be uždegimo požymių, skirtas 1-asis reabilitacijos etapas su efektu; apeliantė nukreipta 2-ajam reabilitacijos etapui.
20. 2019 m. balandžio 3 d. apeliantė atvyko į UAB „Eglės“ sanatoriją. Atvykusi apeliantė skundėsi dešinės kojos skausmu, tinimu, skausmu pooperacinio pjūvio srityje, ribotais judesiais per dešinį kelio sąnarį.
21. 2019 m. balandžio 19 d. medicinos įraše nurodyta, kad komandinio aptarimo metu nustatyta, jog apeliantei sumažėjo skausminis sindromas, pooperacinis pjūvis gyja pirminiu būdu.
22. 2019 m. balandžio 27 d. apeliantė išrašyta iš UAB „Eglės“ sanatorijos. Įraše, kuriame aptarta apeliantės būklė išrašymo iš UAB „Eglės“ sanatorijos metu, nurodyta, kad apeliantei sumažėjo dešinės kojos tinimas, sumažėjo skausminis sindromas, padidėjo dešinio kelio judesių amplitudė, pooperacinis pjūvis sugijo pirminiu būdu, siūlai pašalinti, padidėjo bendra organizmo ištvermė ir fizinio krūvio tolerancija, pagerėjo biosocialinės funkcijos.
23. 2019 m. liepos 3 d. VšĮ Kauno miesto poliklinikoje vykusios chirurgo konsultacijos metu nurodyta, kad apeliantei skauda dešinio kelio sąnarį, jis patinęs. Apeliantei atlikta dešinio kelio sąnario punkcija, skirti medikamentai.
24. 2019 m. liepos 18 d. VšĮ Kauno miesto poliklinikoje vykusios chirurgo konsultacijos metu nurodyta, kad apeliantei skauda ir patinsta dešinio kelio sąnarys. Apeliantei atlikta dešinio kelio sąnario punkcija, skirti medikamentai.
25. 2019 m. spalio 2 d. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje vykusios apeliantės apžiūros metu nustatyta, kad apeliantė skundžiasi dešinio kelio sąnario skausmu. Apeliantei atlikta dešinio kelio sąnario punkcija, diagnozuota dešinio kelio sąnario periprostetinė infekcija; iš pasėlių išaugo s.Aureus. Apeliantė stacionarizuota reviziniam endoprotezavimui.
26. 2019 m. spalio 10 d. apeliantei VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje atlikta kelio artroplastikos revizija.
27. 2019 m. spalio 21 d. apeliantės išrašymo iš VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės metu apeliantės būklė nurodyta kaip pagerėjusi, operacinis pjūvis sugijęs pirminiu būdu, apeliantė nukreipta reabilitaciniam gydymui.
28. 2021 m. gegužės 14 d. apeliantė su skundu kreipėsi į atsakovę, prašydama atlyginti apeliantei 2 324 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą, kuri, apeliantės teigimu, atsirado dėl 2019 m. kovo 27 d. atsakovės ligoninėje netinkamai atliktos operacijos, dėl to apeliantė buvo užkrėsta infekcija s.Aureus.
29. 2021 m. birželio 14 d. raštu atsakovė apeliantės skundą atsisakė patenkinti.
30. 2021 m. birželio 22 d. apeliantė su skundu kreipėsi į komisiją, prašydama: 1) pripažinti, kad apeliantė turi teisę į žalos atlyginimą po apeliantei atsakovės ligoninėje teikusio medicinos paslaugas asmens neteisėtos ir kaltos veikos; 2) išmokėti apeliantei 2 324 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
33. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Pasak apeliantės, byloje apklaustų teismo ekspertų T. B. ir V. P. argumentai prieštarauja jų pačių pasisakymams teismo posėdžio metu, kuriame ekspertai, atsakydami į teisėjos klausimą, kaip galima užsikrėsti s.Aureus, nurodė, jog tai gali įvykti tik esant atvirai žaizdai. Apeliantės manymu, iš aptartų ekspertų paaiškinimų darytina vienareikšmė išvada, kad užkrėtimas galėjo įvykti tik operacijos metu.
34. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos Respublikos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).
35. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
36. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 23 punktas).
37. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, tiek sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą ikiteisminėje stadijoje (komisijose), tiek teisme, apeliantės nurodytų aplinkybių, susijusių su jos užsikrėtimu infekcija s.Aureus (apeliantės teigimu, ji s.Aureus infekcija buvo užkrėsta atsakovės ligoninėje 2019 m. kovo 27 d. vykusios endoprotezavimo operacijos metu), pagrįstumas, buvo įvertintas specialiųjų žinių medicinos srityje turinčių gydytojų.
38. Komisijos prašymo pagrindu atliktame tyrime VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojo ortopedo traumatologo prof. V. U. pateiktoje nuomonėje nurodyta, kad apeliantės užsikrėtimas s.Aureus galėjo įvykti pirminio endoprotezavimo ar iki jo metu; žaizda galėjo infekuotis ir apeliantei būnant reabilitacijoje UAB „Eglės“ sanatorijoje ar vėlesniu periodu. Atsižvelgęs į operacinės žaizdos nustatymo kriterijus, prof. V. U. nurodė nemanantis, kad infekcija ir uždegiminė reakcija kilo dėl apeliantei atsakovės ligoninėje atliktos operacijos; pažymėjo, kad tiksliai nurodyti konkrečią operacinės žaizdos infekcijos išsivystymo priežastį yra labai sunku.
39. Pirmosios instancijos teismo pavedimu atliktoje ekspertizėje (ekspertizės aktas Nr. EDG 20(88)/2023) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai V. P. ir T. B. dėl apeliantės užsikrėtimo infekcija s.Aureus aplinkybių nurodė, kad vertinti 2019 m. kovo 27 d. apeliantei atliktos operacijos kokybę yra sudėtinga dėl nepakankamos medicininės dokumentacijos; s.Aureus galima užsikrėsti visur, ten, kur yra šios infekcijos šaltinis ir su juo susitinka jam imlus organizmas; s.Aureus nešioja nuo 30 iki 60 proc. žmonių; iš turimų dokumentų nėra galimybės nustatyti s.Aureus atsiradimo apeliantės organizme momento; nėra galimybės nustatyti, ar s.Aureus apeliantės organizme atsirado dėl atsakovės gydytojo, atlikusio operaciją, veiksmų.
40. Taigi aukščiau nurodyti specialiųjų žinių medicinos srityje turintys gydytojai V. U., V. P. ir T. B. nurodė, kad nėra galimybės nustatyti, kokiu būdu, metu ir kokioje aplinkoje būdama apeliantė užsikrėtė infekcija s.Aureus, kadangi tokia infekcija apeliantė galėjo užsikrėsti nuo įvairių šaltinių, įvairiose aplinkose ir skirtingu būdu; nepateikė išvadų, kad apeliantė s.Aureus užsikrėtė (galėjo užsikrėsti) tik būtent atsakovės ligoninėje.
41. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis; ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, tačiau tokiu atveju tie kiti įrodymai turi sudaryti pagrindą spręsti priešingai tuo pačiu klausimu, kuriuo duota eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017). Taip pat išaiškinta ir tai, kad tokio pobūdžio, kaip ši, bylose, konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-823/2022).
42. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.
43. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims, ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, ekspertizės akto turinio prieštaringumas, išvadų neišplaukimas iš tyrimo eigos, išvadų pateikimas dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017).
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis byloje esančių įrodymų visetu ir jų reikšme vertinant konkrečių aplinkybių (ne)egzistavimą, byloje paskirtos teismo ekspertizės išvados atitinka bylos medžiagą, yra nuoseklios, neprieštaringos, paremtos medicinos dokumentuose atliktų įrašų, medicininių tyrimų rezultatų duomenų analize.
45. Nors apeliantė nurodė, kad teismo ekspertų V. P. ir T. B. teikti paaiškinimai teismo posėdžio metu, prieštarauja ekspertizės akte pateiktoms išvadoms, su tokiais apeliantės teiginiais nėra pagrindo sutikti.
46. Skirtingai nei nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teisme 2023 m. rugsėjo 29 d. vykusio teismo posėdžio metu ekspertų V. P. ir T. B. pateikti paaiškinimai nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantės užsikrėtimas s.Aureus galėjo įvykti tik 2019 m. kovo 27 d. vykusios operacijos metu. Pažymėtina, kad apeliantės atstovas teismo ekspertui T. B. teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 00:20:15 val. iki 00:20:34 val.) pateikė klausimą, ar apeliantė galėjo be išorinės intervencijos į kelį užsikrėsti s.Aureus. Teismo ekspertas T. B. į nurodytą klausimą nepateikė vienareikšmio atsakymo, nurodydamas tik, kad „gal ir negalėjo“ apeliantė užsikrėsti s.Aureus be išorinės intervencijos į kelį (garso įrašas nuo 00:20:35 val. iki 00:20:53 val.). Tačiau, kaip matyti iš šios nutarties 22-24 punktuose nurodytų nustatytų faktinių bylos aplinkybių, laikotarpiu tarp pirmosios operacijos (2019 m. kovo 27 d.) ir s.Aureus infekcijos nustatymo (2019 m. spalio 2 d.) apeliantės keliui buvo atliktos atitinkamos intervencijos, t. y. UAB „Eglės“ sanatorijoje apeliantei buvo pašalinti siūlai, VšĮ Kauno miesto poliklinikoje apeliantei buvo ne kartą atliktos kelio punkcijos, taigi intervencijos į apeliantės kelį, skirtingai nei nurodė apeliantė, vyko ne tik atsakovės ligoninėje. Apeliantė nepateikė į bylą įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad apeliantės užsikrėtimas s.Aureus galėjo įvykti tik 2019 m. kovo 27 d. vykusios intervencijos (endoprotezavimo operacijos) metu.
47. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme 2023 m. rugsėjo 29 d. vykusio teismo posėdžio metu ekspertas V. P. nurodė ir tokias aplinkybes, kad s.Aureus į apeliantės kelio sritį galėjo patekti ir iš pačios apeliantės organizmo per jos kraują, be išorės poveikio (pvz. iš gleivinės (garso įrašas nuo 00:37:49 val. iki 00:39:14 val.). Aplinkybės apie tokį apeliantės užsikrėtimo s.Aureus mechanizmą apeliantės nebuvo paneigtos (CPK 178 straipsnis).
48. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad nors apeliantė abejoja teismo ekspertų T. B. ir V. P. kvalifikacija tinkamai atlikti šioje byloje pirmosios instancijos teismo paskirtą teismo ekspertizę, apeliantė tokiam teiginiui pagrįsti nepateikė įrodymų, savo poziciją grindė vien savo subjektyvaus pobūdžio prielaidomis. Byloje nėra įrodymų, kurie prieštarautų aptartoms teismo ekspertizės akte pateiktoms ekspertų išvadoms ar teismo posėdžio metu jų pateiktiems paaiškinimams. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad apeliantė neįrodė, jog T. B. ir V. P. turimos kvalifikacijos nepakako tinkamai atlikti pirmosios instancijos teismo paskirtą teismo ekspertizę ir (ar) kad atliktu ekspertizės aktu negali būti vadovaujamasi.
49. Apeliantė nurodė ir tai, kad, byloje nebuvo įrodyta, jog jai taikyti gydymo metodai buvo tinkami, todėl laikytina, kad atsakovės ligoninėje apeliantė buvo netinkamai gydoma.
50. Šiame kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo procesui ginčuose dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo taikomi bendrieji CPK įtvirtinti reikalavimai. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021, 42 punktas).
51. Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 37 punktas, 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-823/2022, 36 punktas).
52. Remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, kurioje pasisakyta dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose, būtent apeliantė turėjo procesinę pareigą įrodyti (o ne atsakovė turėjo procesinę pareigą paneigti) jos nurodytas faktines aplinkybes, kad apeliantei atsakovės ligoninėje taikyti gydymo metodai buvo netinkamai, t. y. kad atsakovės darbuotojai atliko neteisėtus veiksmus apeliantės atžvilgiu. Tokių aplinkybių apeliantė byloje neįrodė. Be to, aplinkybes, kad apeliantei atsakovės ligoninėje buvo taikyti tinkami gydymo metodai, patvirtina ir bylos medžiaga.
53. Kaip matyti iš apeliantės medicinos įrašų, laikotarpiu nuo operacijos datos (2019 m. kovo 27 d.) iki 2019 m. liepos 2 d. apeliantės pooperacinė būklė nuosekliai gerėjo, kelio skausmas ir tinimas sumažėjo, žaizda sugijo pirminiu būdu be uždegimo požymių, padidėjo dešinio kelio judesių amplitudė, padidėjo bendra organizmo ištvermė ir fizinio krūvio tolerancija, pagerėjo biosocialinės funkcijos. Apeliantės medicinos dokumentuose nėra duomenų, kad nurodytu laikotarpiu gydytojų buvo pastebėti infekcijos apeliantės kelyje požymiai. Nėra patikimų duomenų ir apie tai, kad nurodytu laikotarpiu apeliantė atsakovės ligoninės gydytojams išsakė specifiškai infekcijai s.Aureus būdingus simptomus.
54. Pažymėtina ir tai, kad, kaip pirmosios instancijos teisme 2023 m. rugsėjo 29 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė ekspertas V. P., kelio skausmas ir patinimas po kelio operacijos yra natūrali pooperacinė organizmo reakcija ir savaime negali būti laikomi infekcijos s.Aureus požymiu (garso įrašo laikas nuo 00:46:09 val. 00:48:05 val.), taigi vien tokios apeliantės organizmo reakcijos kaip kelio skausmas ir patinimas, savaime, nesant duomenų, kad jos kilo dėl užsikrėtimo s.Aureus (tokių duomenų byloje nėra), nesudaro pagrindo išvadai, kad operacija buvo atlikta nekvalifikuotai, nesteriliai ar kitaip netinkamai, ir būtent dėl to operacijos metu apeliantė buvo užkrėsta s.Aureus.
55. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės teiginiu, kad tarp atsakovės darbuotojo R. S. veiksmų atliekant operaciją ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis teisinis priežastinis ryšys.
56. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
57. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019, 35 punktas; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 71 punktas; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 36 punktas).
58. Nagrinėjamu atveju iš specialiųjų medicinos žinių turinčių specialistų išvadų bei paaiškinimų nustatyta, kad byloje neįmanoma nustatyti apeliantės žaizdos infekcijos išsivystymo priežasties ir konkrečių aplinkybių. Kaip minėta šios nutarties 38-39, 47 punktuose, nurodyti specialistai padarė išvadas, kad tokia infekcija apeliantė galėjo užsikrėsti nuo įvairių šaltinių, įvairiose aplinkose ir skirtingu būdu. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad apeliantė s.Aureus užsikrėtė (galėjo užsikrėsti) tik būtent atsakovės ligoninėje. Nesant tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, skirtingai nei nurodė apeliantė, nėra pagrindo pripažinti, kad žalingi padariniai (užsikrėtimas infekcija ir dėl to kilusios komplikacijos) kilo dėl atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų.
59. Apeliantė nurodė ir tai, kad atsakovės darbuotojas R. S. apeliantės gydymo stacionare istorijoje nepadarė įstatyme numatytų įrašų ir (ar) juos atliko neįskaitomus, tuo padarydamas procedūrinius pažeidimus.
60. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantė byloje įrodinėjo aplinkybes, jog žala kilo dėl netinkamai atliktos operacijos atsakovės ligoninėje. Kaip minėta, priežastinio ryšio tarp nurodytos žalos ir atsakovės veiksmų, nenustatyta. Apeliantė neįrodinėjo, kokiu būdu galimas atsakovės darbuotojo R. S. atliktas medicinos įrašų pildymo tvarkos pažeidimas galėjo lemti apeliantei aptartą žalą – užsikrėtimą infekcija s.Aureus ir dėl to kilusius neigiamus padarinius. Apeliantei tokio ryšio neįrodinėjant, nėra pagrindo analizuoti aptartų R. S. veiksmų (medicininės dokumentacijos pildymo tvarkos nesilaikymo) (ne)teisėtumo, kadangi net nustačius tokių veiksmų neteisėtumą, tokie veiksmai neturėtų ryšio su apeliantės patirta žala, taigi nebūtų apeliantės prašomos taikyti deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga.
61. Apeliantė, kaip skundžiamo sprendimo trūkumą nurodė ir tai, kad, jos manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų žalos atsiradimo aplinkybių iš esmės, nepasisakė dėl visų įrodymų.
62. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vertinant apeliantės argumentus dėl, jos manymu, pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų pažeidimo, pažymima, kad jų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas).
63. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, atitinkamuose sprendimo punktuose aptarė pagrindinius šalių reikalavimų ir atsikirtimų į juos argumentus, sprendimo dalyse, susijusiose su ieškinio reikalavimais, pateikė teisinį byloje nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimą, nurodė, dėl kokių priežasčių netenkinami ieškinio reikalavimai.
64. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, tinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, sprendime padarė išvadas, remdamasis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir taikydamas ginčui aktualias teisės normas. Vien byloje esančių įrodymų vertinimas skirtingai nei pageidautų apeliantė, savaime nepagrindžia įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo, kurio nagrinėjamu atveju nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, apeliantei nepagrindus savo teiginių apie pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimą, tokie apeliantės teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.
65. Apibendrinus aptartus argumentus, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė ginčui aktualias teisės normas bei pagrįstai nusprendė, jog ieškinys yra nepagrįstas, o apeliantė nepagrindė apeliaciniame skunde nurodytų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329, 330 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
66. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
67. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, o atsakovė nenurodė apeliacinės instancijos teisme patyrusi bylinėjimosi išlaidų, jų priteisti neprašė, šalių apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.