Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.15.

2023 m. spalio 17 d.

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Alytaus apskrities S. K. ligoninei dėl žalos, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo, tretieji asmenys R. S., AAS BTA Baltic Insurance Company.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė nurodo, kad žala jos sveikatai buvo padaryta 2019 m. kovo 27 d., kai atsakovės ligoninėje jai buvo atlikta dešinio kelio sąnario endoprotezavimo operacija, kurios metu ieškovės organizmas buvo užkrėstas auksinio stafilokoko (toliau - s. Aureus) bakterija, dėl ko vėliau reikėjo operuoti kelio sąnarį pakartotinai, keisti endoprotezą, kentėjo skausmus, nepatogumus, dar ir dabar sunkiai vaikšto.

Ieškinys nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) redakciją, galiojusią iki 2019 m. rugpjūčio 3 d., nes 2019 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. XIII-2377 (TAR, 2019, Nr. 2019-12799) nustatyta, kad paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė), atsiradusi iki įstatymo Nr. XIII-2377 įsigaliojimo dienos (2019 m. rugpjūčio 3 d.) sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo metu, atlyginama pagal iki įstatymo Nr. XIII-2377 įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas.

PTŽSAĮ 24 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka; pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos; Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas/įstaiga atliko savo profesines pareigas neatsargiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientą jis gydė tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp abiejų šalių įrodinėjimo pareigos, ieškovas visada turi įrodyti žalą, atsakovo veiksmų neteisėtumą ir priežastinį ryšį. Atsakovas turi įrodinėti savo nekaltumą, kartu ir veiksmų teisėtumą, t. y. jis laikomas kaltu, kol įrodo, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme gydymo įstaigos ar jos darbuotojų kaltė tiesiogiai siejama su atsiradusiais neigiamais padariniais pacientui jo sveikatos pablogėjimu ar mirtimi. Sprendžiant klausimą dėl teisinės atsakomybės nepakanka konstatuoti fakto, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai, reikia įvertinti aplinkybes, ar tai nulėmė paciento sveikatos pablogėjimą. Pagal Civilinio kodekso 6.732 str., vykdydamas savo veiklą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas turi užtikrinti tokį rūpestingumo laipsnį, kokio tikimasi iš sąžiningo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1850-258/2011).

Šiuo atveju ieškovė teigia, kad atsakovės darbuotojas chirurgas R. S. atliko neteisėtą neveikimą, kai prieš operaciją ir po jos nepakankamai išsamiai užpildė medicininę dokumentaciją, neaprašė operacijos eigos, dėl ko vėliau ekspertai negalėjo nustatyti, ar operacija atlikta tinkamai. Medicininėje dokumentacijoje nurodoma, kad prieš operaciją buvo paimtas mėginys, tačiau pasėlis neišaugo, o jau po operacijos toks mėginys nebuvo paimtas. Neaišku, ar chirurgas jau operacijos metu rado pūlingą sąnarį, koks buvo ėminio tikslas, ir kodėl po operacijos bakteriologinis ėminys neatliktas.

Tikslu nustatyti, ar trečiojo asmens chirurgo R. S. veiksmai teikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas buvo tinkami, byloje buvo paskirta ekspertizė, ekspertams užduota iš viso 15 klausimų, be kita ko, tokie: Ar pacientei V. V. buvo nustatyta teisinga diagnozė? Ar pacientei pagal surinktus medicininius duomenis (laboratoriniai, rentgenologiniai, kt. tyrimai) buvo kontrindikuotina operacija? Ar 2019 m. kovo 27 d. VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninėje pacientei V. V. dešiniojo kelio sąnario totalinio endoprotezavimo Z. N. endoprotezu operacija buvo atlikta kokybiškai? Ar endoprotezo padėtis iš karto po operacijos buvo gera? Ar pooperacinė priežiūra buvo tinkama? Ar pacientei Ortopedijos traumatologijos skyriuje pasireiškė kurie nors netipiniai pooperaciniai požymiai? Ar po 2019 m. kovo 27 d. atliktos operacijos pacientės dešinio kelio sąnarys buvo karštas, sutinęs, skausmingas, pacientė negalėjo pilnavertiškai vaikščioti, koja linko į šoną? Jei taip, dėl kokių priežasčių taip buvo? Ar pacientei buvo pakankama endoprotezo padėties rentgenologinė patikra? Ar teisingai paskirtas reabilitacinis procesas? Ar pacientės būklei pablogėjus reabilitacijos įstaigoje buvo atlikti visi reikalingi veiksmai, tyrimai ir skiriamas gydymas? Ar 2019 m. kovo 27 d. atliktos operacijos metu pacientė galėjo būti užkrėsta S. A. infekcija? Ar infekcijos S. A. pasireiškimui galėjo turėti įtakos pacientės imuniteto būklė, reabilitacijos procesas, atliktos manipuliacijos kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kur endoprotezuotas kelis buvo punktuotas/leisti medikamentai, kitos aplinkybės? Ar ligos eigai galėjo turėti įtakos gretutiniai susirgimai? Ar pagal medicininius duomenis galima spręsti, ar įvyko užsikrėtimas S. A.? Jei galima spręsti, kad įvyko užsikrėtimas, tai kada? Ar galima nustatyti S. A. atsiradimo ieškovės organizme momentą? Ar yra priežastinis ryšys tarp gydytojo R. S. veiksmų ir diagnozuotos S. A. infekcijos ieškovei? Kodėl pacientei V. V. 2019 m. spalio 3 d. VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje buvo atlikta pakartotinė to paties kelio sąnario operacija?

Byloje gautas 2023 m. vasario 22 d. ekspertizės aktas Nr. EDG 20(88)/2023(01), kuriame Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai pateikė išvadą, kad ieškovei diagnozė buvo nustatyta teisingai, kontraindikacijų operacijai nebuvo, iš karto po operacijos endoprotezo padėtis buvo gera, pooperacinė priežiūra buvo tinkama, netipiniai pooperaciniai požymiai nepasireiškė, pateiktuose ieškovės medicinos dokumentuose nėra tokių duomenų, kad po 2019 m. kovo 27 d. atliktos operacijos pacientės dešinio kelio sąnarys buvo karštas ir deformuotas. Reabilitacinis gydymas buvo paskirtas teisingai. Nėra duomenų, kad reabilitacijos įstaigoje ieškovės būklė būtų pablogėjusi.

Ekspertai davė tikėtiną išvadą, kad 2019 m. kovo 27 d. operacijos metu infekcija į ieškovės organizmą pateikti negalėjo, infekcinių komplikacijų priežastys gali būti kitos: paties organizmo būklė, galimai jau organizme buvęs/esantis s.Aureus, kitose sveikatos įstaigose atliktos manipuliacijos, kai atveriama žaizda, atliekama punkcija.

Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas T. B. nurodė, kad nepaisant nepilnai užpildytų medicininių duomenų pirmosios operacijos metu, daro išvadą, kad operacija buvo atlikta tinkamai, pats endoprotezas rentgenologiškai buvo įstatytas tinkamai. Pirmą kartą s.Aureus infekcija pacientei diagnozuota 2019 m. spalio 2 d., todėl ekspertai negali atsakyti, kada konkrečiai prasidėjo infekcija. Paaiškino, kad po kiekvienos chirurginės operacijos būna šioks toks uždegimas, patinimas, skausmas, tai normali reakcija po operacijos. Taip pat paaiškino, kad jau atsiradus infekcijai turi būti keičiamas ir pats endoprotezas, tokia yra nustatyta gydymo metodika, todėl ir buvo operuojama antrą kartą.

Ekspertas V. P. paaiškino, kad apie 60 proc. žmonių yra s.Aureus nešiotojai, be to s.Aureus egzistuoja labai plačiai aplinkoje, tai įprastinis aplinkos mikroorganizmas, infekcija patenka į sąnarį limfos ir kraujo keliu. Todėl infekcija galėjo prasidėti ne tik operacijos metu, bet ir kitoje vietoje, kitu metu. Kai infekcija jau prasidėjo, implantas turėjo būti šalinamas ir keičiamas kitu, nes mikroorganizmai dauginasi kolonijomis ant metalinių paviršių. Taip pat aplinkiniai audiniai išpjaunami. Paaiškino, kad yra labai įvairių būdų s.Aureus patekti į organizmą, yra tikimybė, kad į operuotą sąnarį patekti galėjo ir iš paties operuoto paciento nosiaryklės ar kitos organizmo terpės. Todėl nustatyti konkrečios užsikrėtimo vietos ir laiko yra neįmanoma. Atkreipė dėmesį, kad pacientei atliekant reabilitaciją „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijoje 2019 m. balandžio mėnesį infekcijos požymių nebuvo nustatyta, fiksuota, kad operacinė žaizda sugijo pirminiu būdu.

Ekspertai nurodė, kad duomenų, patvirtinančių pacientės teiginius, kad būnant reabilitacijoje jai atsivėrė žaizda, bėgo pūliai, medicininiuose įrašuose nėra, išskyrus pačios pacientės išsakytus nusiskundimus.

Teismas sprendžia, kad nesant duomenų, kada konkrečiai įvyko užsikrėtimas s.Aureus infekcija, negalima nustatyti ir priežastinio ryšio tarp R. S. veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent tikėtiną išvadą, kad užsikrėtimas s.Aureus įvyko būtent atsakovo ligoninėje atliekant 2019 m. kovo 27 d. operaciją ar iškart po operacijos. Tokio užsikrėtimo tikėtinumas yra labai mažas, todėl konstatuotina, kad atsakovės (chirurgo R. S. ir kito personalo, teikusio slaugą po operacijos) neteisėti veiksmai civilinės atsakomybės prasme yra nenustatyti. Nesant įrodytų neteisėtų veiksmų, negali būti taikoma ir civilinė atsakomybė.

Pažymėtina, kad ieškovė neįrodinėjo pačios operacijos netinkamo atlikimo (netinkamai įdėto endoprotezo ir pan.), todėl šios aplinkybės neanalizuojamos.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovė ir trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti ir tuo pagrindu, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Teismas vertina, kad ieškovė ieškinio senaties termino reikalauti žalos atlyginimo nepraleido.

CK 1.125 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sutrumpinti ieškinio senaties terminai taikomi tik tiems konkrečių rūšių reikalavimams, kuriems tokius terminus nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šio straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimams atlyginti padarytą žalą, taikytinas taip pat ir reikalavimams atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.

Ieškinio senaties terminas šiuo atveju prasideda nuo subjektyviojo momento (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą) (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Ieškovė apie savo pažeistą teisę (kad įvyko užsikrėtimas s.Aureus infekcija) sužinojo 2019 m. spalio 2 d., kai buvo stacionarizuota Kauno klinikinėje ligoninėje ir iš paimto pasėlio išaugo s.Aureus. Ieškinį teismui ieškovė pateikė 2021 m. gruodžio 23 d., taigi, trejų metų terminas nėra praleistas.

PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalyje nustatytas 30 dienų terminas kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją kaip privalomą ikiteisminio nagrinėjimo instituciją, nelaikytinas ieškinio senaties terminu, o kvalifikuotinas kaip procesinis terminas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą panašaus teisinio reguliavimo situacijoje dėl Darbo kodekso 296 straipsnyje nustatyto vieno mėnesio termino kreiptis į teismą, kai asmuo nesutinka su darbo ginčų komisijos priimtu sprendimu. Kasacinis teismas išaiškino, kad procesinį terminą kvalifikavus kaip ieškinio senaties terminą, tektų pripažinti egzistuojant teisiškai negalimą situaciją, jog vienam ir tam pačiam materialiajam teisiniam reikalavimui yra nustatyti du skirtingi ieškinio senaties terminai – bendrasis trejų metų ir mėnesio terminas. Todėl aptariamo termino pasibaigimas negali būti vertinamas kaip sukeliantis subjektinės teisės išnykimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-911-464/2016).

Ieškovės atžvilgiu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas buvo priimtas 2021 m. spalio 28 d., duomenų, kada sprendimas buvo įteiktas ieškovei, teismui nepateikta. Tačiau teismas, kaip minėta, 30 dienų apskundimo terminą vertina kaip procedūrinį, nedarantį įtakos bendram trejų metų ieškinio senaties termino skaičiavimui.

Visų teismo sprendime nurodomų motyvų pagrindu teismas sprendžia, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad atsakovės įstaiga ir joje dirbę sveikatos priežiūros darbuotojai pažeidė teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir priimtinumo reikalavimus, netinkamai suteikė paslaugas, savo neveikimu sukėlė pacientei užsikrėtimą s.Aureus infekcija, didelius skausmus ir pakartotinę operaciją, ir padarė ieškovei žalą, ir to, jog tarp atsakovės darbuotojų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai atmestiems reikalavimams (CPK 93 str. 1 d.). Šiuo atveju atsakovė ir trečiasis asmuo neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinio netenkinus, iš ieškovės priteistinos valstybės patirtos išlaidos procesinių dokumentų siuntimui – 34 Eur ( CPK 96 str. 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 34 Eur (trisdešimt keturis eurus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.