Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui K. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2021 m. kovo 24 d. 11.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2021 m. kovo 8 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus/paaiškinimus (jeigu tokių būtų).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

8. CPK 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl išmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo.

9. Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės draudiko, atlyginusio nukentėjusio asmens patirtą žalą, teisės Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio (toliau - TPVCAPDĮ) pagrindu išsireikalauti sumokėtas sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).

11. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017).

12. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo K. P. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 01/564389463, kuria buvo apdrausta automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2019 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Audi A7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje nėra ginčo, taip pat atsakovas atsiliepime patvirtino, kad eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko (atsakovo) kaltės.

13. 2019 m. lapkričio 26 d. eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu viso išmokėjo 622,41 Eur dydžio draudimo išmoką už automobilio Audi A7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus pagal UAB ,,Milauta“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1708. Be to, nuostolių suma buvo apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios programos naudojimą sąmatoms sudaryti numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymas „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“.

14. Ieškovė 2019 m. gruodžio 31 d. pranešimu informavo ir paragino atsakovą apmokėti 50 proc. nuostolio, t. y. 311,21 Eur, išmokėjus draudimo išmoką už eismo įvykio metu sugadinto automobilio remontą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovei nurodytą išmoką (CPK 178 straipsnis).

15. Draudėjas sutarties galiojimo metu turi informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą (CK 6.1010 straipsnio 1 dalis). Standartinėse transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygose (toliau – draudimo sąlygos) nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką šių sąlygų 38 punkte nustatyta tvarka (36 punktas); laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui (37 punktas); jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką (38 punktas); padidėjus draudimo rizikai, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką (39 punktas).

16. Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2018 m. vasario 13 d. redakcija) 8.1.16 punktą, įvykis laikomas nedraudžiamuoju, jei įvykis atsitiko transporto priemonei, kuri yra skirta ir (ar) naudojama nestandartinei rizikai, išskyrus atvejus, kai tai numatyta draudimo sutartyje. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ (toliau – taisyklės) 1.31.1 punktą, nestandartine rizika laikomas mokamas keleivių pervežimas (nepriklausomai nuo to, ar tokiai veiklai yra išduoti Lietuvos Respublikos norminiuose teisės aktuose numatyti leidimai).

17. Sudarydama sutartį, ieškovė įvertino riziką ir paskaičiavo draudimo įmoką pagal draudėjo pateiktą informaciją. Draudėjas patvirtino, kad transporto priemonė Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokias maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų (draudimo sutarties 1.5.2.4 punktas).

18. Sudarytos draudimo sutarties 1.3.1 punkte nurodyta, kad bendra draudimo įmoką pagal sudarytą sutartį sudaro 262,20 Eur. Ieškovės teigimu, draudimo įmokos dydis, jeigu būtų nurodyta, jog automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamas mokamam keleivių pervežimui būtų 786,61 Eur, t. y. kelis kartus didesnė.

19. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, jog draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Vadovaujantis taisyklių 62 punktu, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu 1) sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos (62.1 punktas); 2) draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas).

20. Pažymėtina, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), ją sudarydamos šalys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. TPVCAPDĮ, atsižvelgiant į sutarties fiduciarinį pobūdį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę (TPDCAPDĮ 6 straipsnio 3 dalis).

21. Ieškovės teigimu, transporto priemonė Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojama mokamai keleivių pervežimo veiklai vykdyti, atsakovas neinformavo apie vykdomą veiklą ir taip pažeidė draudimo sutarties 1.5.2.4. punkto reikalavimus. Atsakovas savo nesutikimą grindžia argumentais, kad nevykdė ir nenaudojo ginčo automobilio mokamam keleivių pervežimui, todėl jam nekyla prievolė atlyginti 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos.

22. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

23. Vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą gali vežėjai, turintys leidimą (Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 8 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktai, 8² straipsnio 1 dalis). Asmenims, siekiantiems įgyti leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą, leidimai išduodami, jeigu tie asmenys, be kita ko, yra įregistravę individualią veiklą (KTK 8 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktai, 8² straipsnio 2 dalies 1 punktas).

24. Remiantis 2021 m. kovo 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. verčiasi individualia veikla. Iš licencijų informacinės sistemos, internetinėje svetainėje www.licencijavimas.lt, viešai prieinamų duomenų, nustatyta, kad K. P. išduoti trys leidimai vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu veiklą: 2018 m. rugpjūčio 24 d. (transporto priemonė Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2018 m. rugsėjo 6 d. (transporto priemonė Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2019 m. lapkričio 10 d. (transporto priemonė Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

25. Kaip minėta, atsakovo teigimu, jis nenaudojo ginčo automobilio mokamam keleivių pervežimui. Pažymėtina, kad, kai leidimo turėtojas nevykdo leidime nurodytos veiklos ilgiau kaip vienus metus ir nesikreipia į leidimą išdavusią instituciją dėl leidimo galiojimo sustabdymo arba panaikinimo, vežėjas įstatymo nustatyta tvarka turi būti įspėjamas apie galimą leidimų galiojimo sustabdymą (KTK 8² straipsnio 7 dalies 2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad ginčo transporto priemonės Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leidimo galiojimas būtų sustabdytas arba panaikintas. Priešingai, pats atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieškovei turi būti žinoma, jog išduotas leidimas iki šiol nėra panaikintas.

26. Kita vertus, aplinkybė, jog eismo įvykio metu nebuvo faktiškai teikiamos keleivių pavėžėjimo paslaugos, neturi teisinės reikšmės. Iš sisteminės ir lingvistinės draudimo sąlygų 36 - 39 punktų, TPDCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies, draudimo sutarties 1.5.3., 2.2.4. punktų, CK 6.1010 straipsnio 1 dalies, 6.993 straipsnio 1 dalies, taisyklių 62.2 punkto analizės matyti, kad pareiga atlyginti iki 50 proc. draudimo išmokos atsiranda už draudimo sutartyje ir minėtame teisiniame reglamentavime numatytos pareigos – pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, didinančias draudimo riziką, nevykdymą. Atsižvelgiant į esamą reguliavimą, draudimo sutarties pareigų pažeidimui konstatuoti užtenka įrodyti, kad apskritai buvo vykdoma keleivių pavėžėjimo paslauga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir apie tai nebuvo pranešta draudikui. Aplinkybė, kad eismo įvykio metu nebuvo teikiamos keleivių pavėžėjimo paslaugos gali būti reikšminga, vertinant draudimo rizikos padidėjimo laipsnį ir grąžintinos draudimo išmokos dalies dydį, tačiau neturi reikšmės sprendžiant dėl draudėjo atsakomybės už pareigos panešti apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo rizikos vertinimui, pažeidimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4485-608/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2631-433/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1635-653/2020 ir kt.).

27. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad atsakovas neįvykdė pareigos pranešti draudikui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo rizikos vertinimui, dėl ko draudikas turi teisę reikalauti atlyginti iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos nukentėjusiam asmeniui.

28. Pagal taisyklių 63 punktą, grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Kasacinis teismas suformulavo taisyklę, kad, nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016).

29. Įvertinęs veiklos, didinančios draudimo riziką, intensyvumą, jos galimą vykdymo laikotarpį, ryšį su eismo įvykiu (eismo įvykis įvyko didinančios draudimo riziką veiklos vykdymo laikotarpiu), draudikės negautų pajamų (draudimo įmokos), kurias ji būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų pranešęs apie padidėjusią draudimo riziką, dydį, taip pat aplinkybę, jog atsakovui leidimai vykdyti mokamą keleivių pervežimo veiklą išduotas 2018 m. rugsėjo 6 d., t. y. iki šalių sudarytos 2019 m. rugsėjo 2 d. draudimo sutarties, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo mažinti prašomos priteisti grąžintinos draudimo išmokos dalį.

30. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad mokamos keleivių pervežimo veiklos vykdymas laikytinas rizikos padidėjimu, atsakovas privalėjo pranešti ieškovei apie rizikos padidėjimą, tačiau to nepadarė, todėl ieškovė nagrinėjamu atveju įgijo 50 proc. dydžio nuo išmokėtos sumos atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, t. y. 311,21 Eur (draudimo sutarties 1.5.2.4, 1.5.3 ir 4.1 punktai, draudimo sąlygų 38 punktas, TPDCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis, taisyklių 62.2 punktas).

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

31. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (311,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 311,21 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (311,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.