Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB Lietuvos draudimas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB Lietuvos draudimas ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Eismo įvykio, vykusio 2018 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini) esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini), metu buvo apgadintas automobilis Porsche Cayenne, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis Completec OU, 12175029, Tallin, Estonia. Dėl minėto eismo įvykio kaltu pripažintas OPEL ZAFIRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B., ką patvirtina 2018 m. gegužės 28 d. eismo įvykio deklaracija (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. gegužės 28 d. atsakovo A. B. ieškovui AB ,,Lietuvos draudimas“ pateiktas pranešimas apie įvykį. Completec OU prašymu ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad automobilio OPEL ZAFIRA valdytojas ir draudikas - atsakovas A. B. pripažino savo kaltę dėl autoįvykio, nukentėjusiam asmeniui iš viso išmokėjo 16562,95 Eur draudimo išmoką už transporto priemonei Porsche Cayenne padarytą žalą.

9. Sudarytos Sutarties 1.3.1 punkte nurodyta, kad bendra draudimo įmoką pagal sudarytą Sutartį sudaro 271,52 Eur. Draudimo įmokos dydis, jeigu būtų nurodyta, jog automobilis OPEL ZAFIRA naudojamas mokama keleivių pervežimui būtų 1031,79 Eur, t. y. kelis kartus didesnė. Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad atsakovas neįvykdė pareigos pranešti draudikui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo rizikos vertinimui, dėl ko draudikas turi teisę reikalauti atlyginti iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos nukentėjusiam asmeniui.

10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybė, jog eismo įvykio metu nebuvo faktiškai teikiamos keleivių pavėžėjimo paslaugos, neturi teisinės reikšmės. Iš sisteminės ir lingvistinės Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 36 p., 37 p., 38 p., 39 p., TPDCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies, Sutarties 2.2.4. p., 1.5.3. p., CK 6.1010 str. 1 d., CK 6.993 str. 1 d., eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punkto analizės matyti, kad pareiga atlyginti iki 50 proc. draudimo išmokos atsiranda už draudimo sutartyje ir minėtame teisiniame reglamentavime numatytos pareigos – pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, didinančias draudimo riziką, nevykdymą. Atsižvelgiant į esamą reguliavimą, draudimo sutarties pareigų pažeidimui konstatuoti užtenka įrodyti, kad apskritai buvo vykdoma keleivių pavėžėjimo paslauga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir apie tai nebuvo pranešta draudikui. Aplinkybė, kad eismo įvykio metu nebuvo teikiamos keleivių pavėžėjimo paslaugos gali būti reikšminga, vertinant draudimo rizikos padidėjimo laipsnį ir grąžintinos draudimo išmokos dalies dydį, tačiau neturi reikšmės sprendžiant dėl draudėjo atsakomybės už pareigos panešti apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo rizikos vertinimui, pažeidimą.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.

12. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo maksimalų įstatyme ir taisyklėse numatytą dydį – 50 proc., tačiau nepateikė jokių duomenų, įrodančių prašomo priteisti dydžio pagrįstumą. Teismas, atsižvelgė į tai, kad draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė ženklų draudimo rizikos padidėjimą, lyginant su draudimo sutartyje nustatyta rizika. Transporto priemonės, kuriomis teikiamos keleivių pavėžėjimo paslaugos, yra priskiriamos didesnės rizikos kategorijai, kadangi šie automobiliai yra daug intensyviau eksploatuojami miesto keliais, eksploatavimo laikas yra daug ilgesnis, palyginti su įprastu, kas padidina tikimybę patekti į eismo įvykius, be to neretai tuo pačiu automobiliu pakaitomis važiuoja net keli tos pačios bendrovės vairuotojai ir pan. Nėra duomenų apie tai, kad apdraustu automobiliu visą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį buvo vykdoma tik pavėžėjimo veikla, kad automobilis šiems tikslams buvo perduodamas kitiems asmenims. Įvykio metu apdraustas automobilis stovėjo. Įvertinęs veiklos, didinančios draudimo riziką, intensyvumą, jos vykdymo laikotarpį, ryšį su eismo įvykiu (eismo įvykis įvyko didinančios draudimo riziką veiklos vykdymo laikotarpiu), draudiko negautų pajamų (draudimo įmokos), kurias jis būtų gavęs, jeigu atsakovas būtų pranešęs apie padidėjusią draudimo riziką, dydį, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016 suformuota praktika dėl grąžinamos draudimo išmokos dalies dydžio nustatymo kriterijų, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas prašomos priteisti grąžintinos draudimo išmokos dalį mažinti iki 10 proc., skaičiuojant nuo ieškovės išmokėtos draudimo išmokos sumos, kas sudaro 1656,30 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-22 sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-2631-433/2020, priteisiant ieškovei iš atsakovo 4968,88 Eur draudimo išmokos dalį (papildomai priteisti 3312,57 Eur sumą); priteisti 200,79 Eur kompensacinių palūkanų, apskaičiuojamų nuo 30 procentų sumos (papildomai priteisti 133,84 Eur sumą); priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (250 Eur už apeliacinio skundo parengimą).

14. Apeliantas nurodė, kad priteista draudimo išmokos dalis neproporcingai maža. Ieškovė draudimo išmokos dydį argumentuotai pagrindė atsižvelgiant į sutarties pažeidimo esmę ir sunkumą ir mano, kad priteistina suma turėtų būti ne mažesnė kaip 30 procentų dydžio.

15. Šiuo atveju atsakovas neinformavo apie vykdomą veiklą prieš Sutarties sudarymą, atsakovas taip pat neinformavo ieškovės apie vykdomą veiklą po sutarties sudarymo ir sutarties galiojimo metu padarė eismo įvykį, dėl ko jam kyla pareiga atlyginti žalą. Taigi realiai atsakovas pažeidimą įvykdė net du kartus – prieš sudarant sutartį ir sutarties vykdymo metu, pažeidimas truko ilgą laiką ir jis sąlygojo netinkamą draudimo išmokos apskaičiavimą, visiškai klaidingą rizikos įvertinimą. Toks pažeidimas yra ne mažareikšmis, o esminis.

16. Pirmosios instancijos teismas priteisė 1656,30 Eur draudimo išmokos dalį (10 procentų išmokos), kuri nėra proporcinga atsakovo padarytam pažeidimui. Ši įmoka tik neženkliai viršija draudimo įmokos dalį, kurią turėjo sumokėti atsakovas, jeigu būtų tinkamai vykdęs savo pareigą apie vykdomą veiklą informuoti draudiką; priteista išmokos dalis nesiekia net ir 10 procentų tokios draudimo įmokos. Kaip teisingai konstatavo teismas, neturi reikšmės tai, jog veikla vykdoma retai, užtenka fakto, kad tokia veikla buvo vykdoma ir tai pripažino pats atsakovas, tačiau teismas visiškai nepagrįstai į tai atsižvelgė ženkliai sumažindamas prašomą priteisti išmokos dalį.

17. Teismo sprendimu priteistas žalos dydis prieštarauja teismų praktikai. 2020-04-16 Vilniaus apygardos teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-465-912/2020, esant faktinėms aplinkybėms kai asmuo sudaro transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį neinformavęs apie vykdomą pavėžėjimo veiklą, nors ir eismo įvykio metu tokia veikla galimai nebuvo vykdoma, o iš viso per metus veikla vykdyta tik apie 45 dienas, priteistina 30 procentų draudimo išmokos.

18. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nėra sumokėjęs didelės draudimo įmokos dalies (760,27 Eur). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog atsakovo drausta transporto priemonė, kuria teikiamos keleivių pavėžėjimo paslaugos, yra priskiriamos didesnės rizikos kategorijai, kadangi šis automobilis yra daug intensyviau eksploatuojamas miesto keliais, eksploatavimo laikas yra daug ilgesnis, palyginti su įprastu, kas padidina tikimybę patekti į eismo įvykius.

6. Nurodė, kad kasacinis teismas spręsdamas analogiškus ginčus, taip pat yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad ,,nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-15 nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-380-969/2016).

7. Šiuo atveju draudimo rizika, apie kurią draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju iš viso nebuvo susijusi priežastiniu ryšiu su draudžiamuoju įvykiu - įvykio metu, kaip konstatavo teismas, OPEL ZAFIRA ne tik nebuvo naudojama keleivių pavėžėjimui, tačiau aplamai stovėjo.

8. Nurodomoje ir nagrinėjamoje byloje aplinkybės, turinčios reikšmės grąžintinos draudimo išmokos dalies apskaičiavimui yra skirtingos. Priteistina grąžintinos išmokos suma teismų praktikoje yra siejama su negautos už nepraneštą draudimo riziką draudimo įmokos kompensavimu. Todėl, jeigu išnarinėtoje byloje 30 procentų draudimo išmokos sudarė 638,54 Eur, tai nagrinėjamoje byloje 10 procentų priteistos sumos sudaro 1 656,30 Eur. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje priteista 10 procentų išmokėtos draudimo išmokos suma pinigine išraiška yra net didesnė nei kitoje išnagrinėtoje byloje priteista 30 procentų suma ir ji yra pakankama, kad kompensuoti draudikui negautos draudimo įmokos dalį.

9. Kitose išnagrinėtose bylose, kuriose buvo konstatuota, kad pareigos pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą neįvykdymas - perdavus automobilį vairuoti jaunesniam nei draudimo sutartyje numatytam asmeniui, net ir buvo priežastiniame ryšyje su draudžiamuoju įvykiu, tačiau jis nelaikytinas žymiu, todėl buvo priteista tik 25 procentai grąžintinos draudimo išmokos sumos (pvz., žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-15 nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-380-969/2016).

10. Informacija niekaip nebuvo slepiama ir yra žinoma Ieškovui, negana to yra vieša ir visiems laisvai prieinama, patvirtina ir paties Ieškovo prie ieškinio pateiktas išrašas iš VĮ „Registrų centras“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžintinos dalies vadovaujantis TPDCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punktu.

14. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių apie šalių sudarytą draudimo sutartį ir šios sutarties sąlygas, apie eismo įvykį ir ieškovo patirtą žalą (sumokėtą draudimo išmoką nukentėjusiajam), apie tai, kad atsakovas teikė keleivių vežimo paslaugas draudimo sutarties sudarymo ir jos vykdymo laikotarpiu, todėl šios aplinkybės nekartojamos, jos laikomos nustatytomis. Nors atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad informavo ieškovą apie teikiamas keleivių vežimo paslaugas, tačiau pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę laikė neįrodyta. Atsakovas apeliacinio skundo nepateikė, todėl ši aplinkybė laikytina nustatyta. Taigi, nustatytais bylos duomenimis atsakovas pažeidė pareigą pranešti ieškovui apie aplinkybes, didinančias draudimo riziką, todėl turi prievolę grąžinti ieškovui išmokėtos draudimo išmokos dalį.

15. Nustatydamas grąžintinos draudimo išmokos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą, lyginant su draudimo sutartyje nustatyta rizika: transporto priemonės, kuriomis teikiamos keleivių pavėžėjimo paslaugos, yra priskiriamos didesnės rizikos kategorijai, kadangi šie automobiliai yra daug intensyviau eksploatuojami miesto keliais, eksploatavimo laikas yra daug ilgesnis, palyginti su įprastu, kas padidina tikimybę patekti į eismo įvykius, be to neretai tuo pačiu automobiliu pakaitomis važiuoja net keli tos pačios bendrovės vairuotojai ir pan. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal standartines sąlygas buvo numatytas 271,52 Eur draudimo įmokos dydis, o, jeigu būtų nurodyta, jog automobilis OPEL ZAFIRA naudojama mokamam keleivių pervežimui, įmoka būtų 1031,79 Eur, t.y. ieškovas būtų gavęs didesnes pajamas.

16. Pareiga atlyginti iki 50 proc. draudimo išmokos atsiranda už draudimo sutartyje ir teisės aktuose nustatytos pareigos pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, didinančias draudimo riziką, nevykdymą. Apeliantas pagrįstai teigia, kad šiuo atveju šios pareigos pažeidimo faktui nustatyti užtenka įrodyti, jog, galiojant draudimo sutarčiai, buvo vykdoma keleivių vežimo paslauga ir apie tai nebuvo pranešta draudikui. Tačiau, aplinkybė, kad eismo įvykio metu nebuvo teikiamos keleivių pavėžėjimo paslaugos, gali būti reikšminga, vertinant draudimo rizikos padidėjimo laipsnį ir grąžintinos draudimo išmokos dalies dydį. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad eismo įvykio metu atsakovas teikė keleivių vežimo paslaugas, kas sudaro pagrindą mažinti gražinamos išmokos dalį.

17. Šioje byloje, skirtingai nuo apelianto nurodytos Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2A-465-912/2020, nenustatyta duomenų apie tai, kad automobilis paslaugų teikimo tikslams buvo perduodamas tretiesiems asmenims; be to, teismas konstatavo, kad įvykio metu apdraustas automobilis stovėjo. Taip pat šioje ir kitoje nurodytoje byloje žymiai skiriasi išmokėtos nukentėjusiajam draudimo išmokos sumos (šioje byloje išmokėta draudimo išmokos suma yra žymiai didesnė).

18. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad, skirtingai nuo kitos bylos, šioje byloje atsakovas ginčijo nepranešimo apie vykdomą veiklą aplinkybę. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovas pranešimo fakto neįrodė. Tačiau, vertinant pažeidimo laipsnį, svarbu atsižvelgti į tai, kad atsakovas buvo išviešinęs duomenis apie individualią veiklą viešajame registre, todėl ieškovas – profesionalus draudimo srities verslininkas - dar prieš sudarant draudimo sutartį pagal standartines sąlygas turėjo galimybę įsitikinti sutartyje nurodytos draudimo rizikos pagrįstumu. Šios aplinkybės taip pat yra reikšmingos sprendžiant dėl grąžintinos draudimo išmokos dalies mažinimo.

19. Dėl išdėstyto, darytina išvada, kad apelianto nurodytoje Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-465-912/2020 konstatuotos faktinės aplinkybės nėra identiškos šios bylos aplinkybėms, todėl minėtoje byloje teismo padarytos išvados dėl priteistinos sumos dydžio negali būti taikytinos šioje byloje.

20. Nustatant grąžintinos išmokos dalies dydį turi būti vertinama aplinkybių visuma, o ne tik šios dalies santykį su draudimo įmokos dalimi, kurią turėjo sumokėti atsakovas, jeigu būtų tinkamai vykdęs savo pareigą apie vykdomą veiklą informuoti draudiką atitikimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-15 nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-380-969/2016).

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai motyvavo dėl ko ieškovo prašoma priteisti suma turi būti mažinama. Apeliantas nenurodė argumentų, kurie pakankamai pagrįstų, jog šiuo konkrečiu atveju teismo nustatyta grąžintinos išmokos dalis 10 proc. yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Vien tai, kad apeliantas tų pačių įrodymų pagrindu daro kitas išvadas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodomus, spręsdamas dėl priteistinos sumos dydžio.

22. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad atsakovas nemoka draudimo įmokos, nėra susijusios su šios bylos dalyku, todėl šios aplinkybės teisinės reikšmės, sprendžiant ginčą dėl draudimo išmokos dalies grąžinimo, neturi.

23. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudarė pagrindą sumažinti priteistinos draudimo išmokos dalį iki 10 proc. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

25. Atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, todėl šios išlaidos parteistinos iš apelianto atsakovo naudai (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto AB Lietuvos draudimas atsakovo A. B. naudai 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.