Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2631-433/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-22
Bylos Nr.: e2-2631-433/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edvardas Juozėnas
Atsakovas: A. B.
Ieškovas: AB „Lietuvos draudimas“
Advokatai: Renaldas Baliūtis, Kristina Smaidžiūnaitė, Ingrida Krolienė

Kategorijos

2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas

Civilinė byla Nr. e2-2631-433/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34130-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1; 2.6.10.2.4.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, Laisvės pr. 79A 2020 m. birelio 22 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,sekretoriaujant Anai Usačiovai,

dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui Renaldui Baliūčiui, advokatei Kristinai Smaidziūnaitei,

atsakovui A. B.,atsakovo atstovei advokatei Ingridai Krolienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovo ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ir atsakovo A. B. buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta automobilio OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Porsche Cayenne, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis Completec OU, 12175029, Tallin, Estonia (Transporto priemone naudojosi J. Č.). Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) eismo įvykio deklaracija, (duomenys neskelbtini) pranešimais apie įvykį, kaltu pripažintas automobilio OPEL ZAFIRA vairuotojas A. B., kuris eismo įvykio metu apgadino Completec OU priklausantį automobilį Porsche Cayene į jį atsitrenkdamas iš dešinės pusės. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad automobilio savininkas yra atsakovas A. B., remdamasis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, nukentėjusiam asmeniui iš viso išmokėjo 16 562,95 Eur draudimo išmoką už automobiliui Porsche Cayenne padarytą žalą. Žalos dydį ir faktines aplinkybes patvirtina: (duomenys neskelbtini) eismo įvykio deklaracija; (duomenys neskelbtini) pranešimai apie įvykį; Transporto priemonės techninės apžiūros aktas/prašymas; PVM sąskaitos – faktūros; Pranešimas apie žalos atlyginimą; mokėjimo nurodymai. Vadovaujantis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2016-02-23 redakcija, galioja nuo 2016-03-01) ir pagal taisyklių 8.1.16 punktą įvykis laikomas nedraudžiamuoju, jei įvykis atsitiko transporto priemonei, kuri yra skirta ir (ar) naudojama nestandartinei rizikai, išskyrus atvejus, kai tai numatyta draudimo sutartyje. Pagal 1.31.1 punktą nestandartine rizika laikomas mokamas keleivių pervežimas (nepriklausomai nuo to, ar tokiai veiklai yra išduoti Lietuvos Respublikos norminiuose teisės aktuose numatyti leidimai). Draudimo sutarties 1.5.2.1. punkte numatyta, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų. TPDCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad apdraustos transporto priemonės valdytojui nevykdžius ar netinkamai vykdžius šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką, nustato Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės), kurių 62.2 punkte nustatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Automobilio vairuotojas A. B. užsiėmė mokamų keleivių vežimu, tą patvirtina VĮ Registrų centro išrašas (individualios veiklos pažyma pagal kodą (duomenys neskelbtini) nuo 2016-11-14 iki 2018-05-30) ir 2019-01-08 A. B. atsakymas dėl 2018-01-08 rašto dėl išmokos išmokėjimo. Ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ turi į atsakovą regreso teisę 50 procentų išmokėtos sumos, t. y. 8281,47 Eur sumai. Dėl to, 2018-11-19, 2018-12-04, 2019-01-07 raštais dėl išmokos išieškojimo ieškovas kreipėsi į atsakovą. 2019-01-08 atsakovas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad sudarydamas sutartį paklaustas kokiu tikslu bus naudojamas automobilis, kas jį vairuos ir pan., paaiškino, kad transporto priemonę naudoja asmeniniais tikslais. Ši transporto priemonė oficialiai įregistruota bendrovėje Taxify. Atsakovas pateiktame atsakyme nurodė, kad laisvu nuo darbo metu minėtu automobiliu suteikia mokamas keleivių pervežimo paslaugas. Atsakovas atsisakė sumokėti reikalaujamą sumą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), ją sudarydamos šalys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau TPVCAPDĮ), atsižvelgiant į sutarties fiduciarinį pobūdį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti (TPDCAPDĮ 6 straipsnio 3 dalis). Taigi atsakovo atsakyme nurodomi argumentai apie tai, kad ieškovas pats turėjo domėtis ir sužinoti ar automobiliu buvo vykdoma mokama keleivių vežimo veikla, kai tuo tarpu atsakovas nurodė, kad naudos automobilį tik savo tikslams, atmestini, nelogiški ir prieštaraujantys teisiniam reglamentavimui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.993 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Draudėjas sutarties galiojimo metu turi informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą (CK 6.1010 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.1010 straipsnio 1 dalį draudimo rizikos padidėjimas laikytinas tada, kai draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika. Standartinėse transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygose (toliau – draudimo sąlygos) nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką šių sąlygų 38 punkte nustatyta tvarka (36 punktas); laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui (37 punktas); jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką (38 punktas); padidėjus draudimo rizikai, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką (39 punktas). Vadovaujantis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2016-02-23 redakcija, galioja nuo 2016-03-01) ir pagal taisyklių 8.1.16 punktą įvykis laikomas nedraudžiamuoju, jei įvykis atsitiko transporto priemonei, kuri yra skirta ir (ar) naudojama nestandartinei rizikai, išskyrus atvejus, kai tai numatyta draudimo sutartyje. Pagal 1.31.1 punktą nestandartine rizika laikomas mokamas keleivių pervežimas (nepriklausomai nuo to, ar tokiai veiklai yra išduoti Lietuvos Respublikos norminiuose teisės aktuose numatyti leidimai). Draudimo sutarties 1.5.2.1. punkte numatyta, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų. TPDCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad apdraustos transporto priemonės valdytojui nevykdžius ar netinkamai vykdžius šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką, nustato Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės), kurių 62.2 punkte nustatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Pagal Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas). Grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes (63 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Šiuo atveju nustatyta, kad: 1) atsakovas apdraustu automobiliu vykdė mokamą keleivių vežimo veiklą; 2) atsakovas apie vykdomą veiklą neinformavo ieškovo. Dėl to, jam kyla pareiga atlyginti dalį išmokėtos draudimo išmokos. Aplinkybė ar atsakovas eismo įvykio metu teikė ar neteikė mokamas keleivių vežimo paslaugas, šiuo atveju neturi reikšmės. Atsakovas nuslėpė nuo ieškovo esminės reikšmės turinčias draudimo sąlygoms (tame tarpe ir draudimo įmokos dydžiui) aplinkybes apie apdraustos transporto priemonės naudojimą. Transporto priemonės, kuriomis teikiamos keleivių pavėžėjimo paslaugos, yra priskiriamos didesnės rizikos kategorijai, kadangi šie automobiliai yra daug intensyviau eksploatuojami miesto keliais, eksploatavimo laikas yra daug ilgesnis, palyginti su įprastu, kas padidina tikimybę patekti į eismo įvykius, be to neretai tuo pačiu automobiliu pakaitomis važiuoja net keli tos pačios bendrovės vairuotojai ir pan. Šios aplinkybės laikomas turinčios esminės reikšmės draudimo sutarties sudarymui. Tuo tarpu atsakovas pateikė melagingą informaciją, kad automobilis bus naudojamas tik asmeniniais tikslais. Automobiliu mokama keleivių vežimo veikla buvo vykdoma visą draudimo sutarties laikotarpį (nuo 2016-11-14 iki 2018-05-30). Taigi įvertinus veiklos, didinančios draudimo riziką, intensyvumą, tyčinį nuslėpimą informacijos apie vykdomą veiklą, reikalaujama būtent 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Remiantis minėtomis teisės normomis ieškovas reiškia atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą 8281,47 Eur sumai (16 562,95 Eur /2 = 8281,47 Eur). Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remiantis CK 6.261 straipsniu, bei aptarta kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad iš atsakovo ieškovo naudai turi būti priteisiamos kompensacijos palūkanos. 2018-11-19 reikalavimas sumokėti 6088,39 Eur sumą iki 2018-12-04 (6088,39 Eur [turtinė žala] x 0,05 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose] x 340[pradelstų dienų skaičius]), kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2018-12-04) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos sudaro 283,56 Eur sumą. 2018-12-04 reikalavimas sumokėti 2125,59 Eur sumą iki 2018-12-19 (2125,59 Eur [turtinė žala] x 0,05 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose] x 325 [pradelstų dienų skaičius]), kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2018-12-19) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos sudaro 94,63 Eur sumą. 2019-01-07 reikalavimas sumokėti 67,50 Eur sumą iki 2019-01-22 (67,50 Eur [turtinė žala] x 0,05 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose] x 291[pradelstų dienų skaičius]), kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2018-01-22) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos sudaro 2,69 Eur sumą. Iš viso kompensacinės palūkanos priteistinos iš atsakovo sudaro 380,88 Eur sumą (283,56 + 94,63 + 2,69). Prašo priteisti iš atsakovo 8281,47 Eur žalos atlyginimą; 380,88 Eur kompensacinių palūkanų; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovo pateiktame atsiliepime nurodoma, kad atsakovas nesutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad AB „Lietuvos draudimas” patvirtintų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu nuo 2018-05-18 atsakovas buvo sudaręs draudimo sutartį LT/AEC Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoįvykio padarytą žalą. Šiuo atveju, draudimo sutartį atsakovas sudarė prisijungimo būdu (t. y. nesiderėdamas dėl sutarties sąlygų) pagal atsakovui ieškovo pateiktas draudiko standartines sąlygas. (duomenys neskelbtini) atsakovo vairuojama transporto priemonė OPEL ZAFIRA pateko į autoįvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė - PORSCHE CAYENE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Draudikas (duomenys neskelbtini) auto įvykį pripažino draudžiamuoju ir sumokėjo 12176,78 Eur draudimo išmoką žalai dėl šio autoįvykio metu padarytų transporto priemonės PORSCHE CAYENE, apgadinimų, atlyginti. Atsakovui buvo įteiktas AB „Lietuvos draudimas” žalų išieškojimo skyriaus vadovo/vyresniojo teisininko V. S. pasirašytas 2018-11-19 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad atsakovas privalo draudimo bendrovei per 15 dienų pervesti 6 088,39 Eur sumą, kurią sudaro pusė AB „Lietuvos draudimas” išmokėtos draudimo išmokos dėl (duomenys neskelbtini) eismo įvykio. 2019-01-08 atsakovas pateikė atsakymą dėl 2018-11-19 rašto dėl išmokos išieškojimo. 2019-11-13 ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau — TPDCAPDĮ) 6 str. 3 d. nurodyta, kad prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti. Draudikas turi teisę tikrinti, ar pateikta informacija teisinga. Šiuo atveju, kaip minėta, atsakovas draudimo sutartį sudarė prisijungimo būdu (t. y. nesiderėdamas dėl sutarties sąlygų) pagal jam ieškovo pateiktas draudiko standartines sąlygas. Sudarant sutartį, paklaustas — kokiu tikslu bus naudojamas automobilis, kas jį vairuos ir pan., atsakovas paaiškino, kad transporto priemonę naudoja asmeniniais tikslais, ir, nors jis neturi specialios paskirties teikti mokamas keleivių pervežimo paslaugas, laisvu nuo darbo metu kartkartėmis suteikia mokamas keleivių pavėžėjimo paslaugas. Jokio tikslo suteikti draudikui klaidingą informaciją atsakovas neturėjo, nes jam pačiam yra aktualu, kad transporto priemonė būtų apdrausta tinkamai, kita vertus, kad šia transporto priemone teikia pavėžėjimo paslaugas, jau iki draudimo sutarties sudarymo buvo oficialiai įregistruota ir bendrovėje „Taxify“, o draudimo bendrovėms ši informacija taip pat yra žinoma ir laisvai prieinama. Tai, kad ši informacija niekaip nebuvo slepiama ir yra žinoma ieškovui, negana to yra vieša ir visiems laisvai prieinama, patvirtina ir paties ieškovo prie ieškinio pateiktas išrašas iš VĮ „Registrų centras“. LR Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų (toliau - Standartinės sąlygos) 14 p. draudikui numatyta teisė savo iniciatyva tikrinti draudėjo pateiktą informaciją. Atsakovui nėra žinoma, kodėl jo civilinė atsakomybė buvo apdrausta pagal tokias draudiko pateiktas standartines sąlygas, nepaisant to, kad jis individualią veiklą dėl kartkartėmis teikiamų pavežėjimo paslaugų buvo įregistravęs dar iki draudimo sutarties sudarymo. Ieškovas savo ieškinyje nurodo, kad: „Draudėjas sutarties galiojimo metu turi informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą (CK 6.1010 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.1010 straipsnio 1 dalį draudimo rizikos padidėjimas laikytinas tada, kai draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizikai“. Tačiau šiuo atveju, sutarties galiojimo metu jokia iš esmės pasikeitusi aplinkybė nustatyta nebuvo, t. y. jokia aplinkybė iš esmės nepasikeitė. Juk ir pats ieškovas nurodo, kad atsakovo individualios veiklos pažyma pagal kodą (duomenys neskelbtini) galiojo nuo 2016-11-14 iki 2018-05-30, t. y. galiojo dar prieš sudarant minimą draudimo sutartį, o ne jau po draudimo sutarties sudarymo. Be to, kaip ir buvo minėta, sudarant draudimo sutartį ieškovui buvo paaiškinta, jog atsakovas laisvu nuo darbo laiku kartkartėmis teikia pavežėjimo paslaugas. Ieškovas savo ieškinyje nurodo, kad: „Standartinėse transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygose (toliau — draudimo sąlygos) nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką šių sąlygų 38 punkte nustatyta tvarka (36punktas); laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui (37 punktas); jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką (38 punktas); padidėjus draudimo rizikai, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką (39 punktas)“. Tačiau kaip minėta, jokia aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu sutarties galiojimo laikotarpiu nepasikeitė, t. y. neatsirado. Be to, ieškovas, žinodamas, kad atsakovas turi galiojančią individualios veiklos pažymą nereikalavo atsakovo, kad šis sumokėtų papildomą draudimo įmoką, nors kaip matyti iš 2019-01-08 atsakovo atsakymo ieškovui, jis tokią papildomą įmoką būtų sutikęs sumokėti. Taigi, ieškovas niekaip neįrodė ir nepagrindė aplinkybės, kad atsakovas neva tai nuslėpė nuo jo ne tik draudimo įmonėms, bet ir visuomenei laisvai prieinamą ir viešai skelbiamą informaciją, kad dar iki draudimo sutarties sudarymo laisvalaikiu teikia pavežėjimo paslaugas pagal įregistruotą individualią veiklą. Taip pat ieškovas nepaaiškino kokiu būdu, jo nuomone, ieškovas galėjo nuo jo nuslėpti viešai skelbiamą informaciją bei nenurodė ar prieš pateikdamas atsakovui standartines sutarties sąlygas pats tikrino pateiktos informacijos tikrumą. TPDCAPDĮ 22 str. 1 d. numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia. Tačiau šiuo atveju, nei viena iš aukščiau nurodytų sąlygų nenustatyta. Byloje nėra duomenų, jog 2018-05-28 įvykęs eismo įvykis būtų pripažintas nedraudžiamuoju. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastini ryši su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Šiuo atveju, nėra nustatyta, kad Atsakovas būtų pažeidęs kurią nors šio įstatymo 12 straipsnio nuostatą. Todėl ieškovui reikalaujant, kad atsakovas atlygintų žalą, ieškovas privalo nurodyti kokią pareigą pažeidė atsakovas, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr.795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (toliau — Taisyklės) 62.1 ir 62.2 punktuose numatyta, jog atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas, nuslėpęs sutarties sudarymui svarbią informaciją ar neinformavęs apie padidėjusią draudimo riziką, grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Pagal Taisyklių 63 punktą grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Sistemiškai aiškinant šias Taisyklių nuostatas, pripažintina, jog draudikas turi pagrįsti, kodėl reikalauja būtent maksimalios 50 proc. dydžio draudimo išmokos sumos. Šiuo atveju, draudiminio eismo įvykio metu transporto priemonė buvo naudojama atsakovo asmeniniais tikslais ir nebuvo naudojama mokamam keleivių pavėžėjimui. Kita vertus, aplinkybė, kad atsakovas laisvalaikiu automobiliu OPEL ZAFIRA suteikdavo keleivių pavėžėjimo paslaugas, nesudaro pagrindo reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos apmokėjimo, o juo labiau maksimalios dalies, nes ši aplinkybė nėra ir niekaip negali būti susijusi priežastiniu ryšiu nei su eismo įvykio kilimu, nei jo metu padaryta žala. Kasacinis teismas spręsdamas analogiškus ginčus, taip pat yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad „nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutarti, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu“. Akivaizdu, jog aplinkybė, kad į įvykį patekusią transporto priemonę atsakovas kartais naudodavo pavėžėjimui, visiškai nėra susijusi su draudžiamuoju įvykiu, todėl vadovaujantis Kasacinio teismo išaiškinimais, negali būti reikalaujama, kad atsakovas grąžintų ieškovui dalį, t. y. šiuo atveju netgi 50 proc., jo išmokėtos draudimo išmokos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys. Jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygina draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Nagrinėjamos bylos atveju, esant apdraustai transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei eismo įvykio metu atsakovo padaryta žala buvo atlyginta išmokant draudimo išmoką. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju - atsakovas), nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, bet jos byloje nenustatytos. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad: „Aplinkybė ar atsakovas eismo įvykio metu teikė ar neteikė mokamas keleivių vežimo paslaugas, šiuo atveju neturi reikšmės.“ Nors po to nurodo, kad: „Transporto priemonės, kuriomis teikiamos keleivių pavėžėjimo paslaugos, yra priskiriamos didesnės rizikos kategorijai, kadangi šie automobiliai yra daug intensyviau eksploatuojami miesto keliais, eksploatavimo laikas yra daug ilgesnis, palyginti su įprastu, kas padidina tikimybę patekti į eismo įvykius, be to neretai tuo pačiu automobiliu pakaitomis važiuoja net keli tos pačios bendrovės vairuotojai ir pan. Šios aplinkybės laikomas turinčios esminės reikšmės draudimo sutarties sudarymui.“ Tačiau nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių paties minimas aplinkybes, t. y. kad būtent atsakovo automobilis yra intensyviau eksploatuojamas miesto keliais, kad eksploatavimo laikas yra daug ilgesnis, palyginti su įprastu, kas padidina tikimybę patekti į eismo įvykius, kad neretai tuo pačiu automobiliu pakaitomis važiuoja net keli tos pačios bendrovės vairuotojai. Pavežėjo paslaugų teikimas nėra atsakovo pagrindinė veikla ar pragyvenimo šaltinis, todėl jo automobilis nėra intensyviau eksploatuojamas miesto keliais, byloje minimo eismo įvykio metu atsakovas neteikė pavežėjo paslaugų, atsakovo automobiliu nesinaudoja jokie kiti asmenys. Atsakovas informacijos apie laisvalaikiu kartais teikiamas pavežėjo paslaugas niekaip neslėpė ir nemėgino nuslėpti, nes visų pirma, net neaišku kokiu būdu būtų įmanoma nuslėpti viešą informaciją, o visų antra, pačiam Atsakovui būtų nenaudinga kaip nors mėginti tokią informaciją nuslėpti. Tuo labiau, kai individualią veiklą jis įregistravo dar gerokai prieš draudimo sutarties sudarymą, o ne po sutarties sudarymo. Akivaizdu, kad, šiuo atveju, ieškovas niekaip neįrodė ir nepagrindė savo ieškinyje nurodomos aplinkybės, kad Atsakovas ne va tai „tyčia nuslėpė informaciją apie vykdomą veiklą“, taip pat niekaip neįrodė ir nepagrindė, kad aplinkybė, jog atsakovas laisvalaikiu automobiliu OPEL ZAFIRA suteikdavo keleivių pavėžėjimo paslaugas yra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykio kilimu, jo metu padaryta žala ar reikalaujamos atlyginti žalos dydžiu. Todėl nenustačius ir neįrodžius priežastinio ryšio tarp kilusio eismo įvykio, jo metu padarytos žalos, žalos dydžio ir aplinkybės, kad atsakovas laisvalaikiu savo automobiliu suteikdavo keleivių pavėžėjimo paslaugas, negali būti reikalaujama atlyginti žalą, o tuo labiau taikyti deliktinę atsakomybę. Ieškovas teismui pateikia ne va tai prašomos priteisti patirtos žalos 8281,47 Eur sumai patvirtinančius dokumentus. Tačiau atsakovas mano, kad ši nurodyta suma yra absoliučiai nepagrįsta. Iš prie ieškinio pateiktų dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis. 2018-09-28 UAB „Prime Auto“ pateikė pirkėjui D. Č. PVM sąskaitą faktūrą Nr.SIPR182939 17303,23 Eur sumai už automobilio Porsche Cayenne S Diesel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remontą. 2018-11-15 AB „Lietuvos draudimas“ priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos ir tos dienos Pranešimu informavo UAB „Prime Auto“, kad išmokės 12 176,78 Eur sumą. Pranešime nurodyta, kad iš bendrų remonto išlaidų atimama (išskaičiuojama) PVM suma - 4 187,88 Eur ir naujų detalių nusidėvėjimo suma - 938,57 Eur. 2018-11-16 ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ bankiniu mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 12 176,78 Eur sumą UAB „Prime Auto“. 2018-11-19 ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ rašte Nr. R0002093028 nurodo, kad atsakovas privalo draudimo bendrovei per 15 dienų pervesti 6 088,39 Eur sumą, kurią sudaro pusė AB „Lietuvos draudimas” išmokėtos draudimo išmokos dėl (duomenys neskelbtini) eismo įvykio. 2018-12-04 Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ absoliučiai nesant jokios sąskaitos faktūros, neaišku kokiu pagrindu bei kuo vadovaujantis ir už ką, bankiniu mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4 251,17 Eur sumą UAB „Prime Auto“. Iš ko susideda ir už ką ši suma buvo pervesta UAB „Prime Auto“ ieškovas nepaaiškina ir savo ieškinyje. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ teismui prideda 2018-12-04 raštą Nr. R0002093028, kuriame nurodoma, kad atsakovas privalo draudimo bendrovei per 15 dienų pervesti 50 proc. papildomo nuostolio, t. y. 2 125,59 Eur sumą. Šiame rašte absoliučiai nepaaiškinama kas tai per papildomi nuostoliai ir iš ko susideda prašoma pervesti suma. Negana to, 2019-01-04 UAB „Prime Auto“ pateikė pirkėjui D. Č. PVM sąskaitą faktūrą Nr.SIPR182939 135,00 Eur sumai už automobilio Porsche Cayenne S Diesel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lipduką su kėbulo numeriu. O ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ be jokio sprendimo, neaišku kokiu pagrindu ir kuo vadovaujantis 2019-01-08 bankiniu mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 135,00 Eur sumą UAB „Prime Auto“. Akivaizdu, jog iš paties ieškovo pateiktų dokumentų yra visiškai neaišku, kokiu pagrindu ir kodėl juridiniam asmeniui UAB „Prime Auto“ buvo atlikti visiškai nepagrįsti mokėjimai, kuriuos dabar prašoma išieškoti iš atsakovo. Kas, kada ir kokiu pagrindu priėmė sprendimus iš ieškovo sąskaitos atlikti tokius mokėjimus juridiniam asmeniui UAB „Prime Auto“. Kuo šie mokėjimai susiję su (duomenys neskelbtini) įvykusiu eismo įvykiu, tuo labiau, kuo šie mokėjimai susiję su atsakovu. Vien bankinio pavedimo paskirtyje nurodyta manytina eismo įvykio data („Įvyk. (duomenys neskelbtini)”) nėra ir negali būti laikoma teisiniu pagrindu reikalauti atsakovo atlyginti ne va tai ieškovo papildomus nuostolius. Prašoma priteisti sumą reikia pagrįsti ir įrodyti. Tačiau, šiuo atveju, atsakovo nuomone, ieškovo prašoma priteisti suma yra visiškai nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ir atsakovo A. B. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) numeris (duomenys neskelbtini), Draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria buvo apdrausta transporto priemonės OPEL ZAFIRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), civilinė atsakomybė. Sutarties 1.5.1. punkte numatyta, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemonių registracijos duomenis ir kitą draudėjo pateiktą informaciją. Sutarties 1.5.2.4. punkte numatyta, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų.

Eismo įvykio, vykusio (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini), metu buvo apgadintas automobilis Porsche Cayenne, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis Completec OU, 12175029, Tallin, Estonia. Dėl minėto eismo įvykio kaltu pripažintas OPEL ZAFIRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. B., ką patvirtina (duomenys neskelbtini) eismo įvykio deklaracija (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) atsakovo A. B. ieškovui AB ,,Lietuvos draudimas“ pateiktas pranešimas apie įvykį. Completec OU prašymu ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad automobilio OPEL ZAFIRA valdytojas ir draudikas - atsakovas A. B. pripažino savo kaltę dėl autoįvykio, nukentėjusiam asmeniui iš viso išmokėjo 16562,95 Eur draudimo išmoką už transporto priemonei Porsche Cayenne padarytą žalą.

VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad A. B. buvo įregistravęs individualią veiklą nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. (individualios veiklos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas A. B. 2019 m. sausio 8 d. atsakyme, adresuotame AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad į įvykį patekusią transporto priemonę kartais naudodavo keleivių pavėžėjimui. Nurodyti įrodymai patvirtina, kad A. B. vykdė keleivių pavėžėjimo veiklą, šalys nurodytų aplinkybių neginčija.

Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt. Teismo vertinimu, šioje teisės normoje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, galima daryti neginčijamą išvadą, jog automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį Mazda 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vien dėl jo valdytojo kaltės, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, neįgijo teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (šiuo atveju – atsakovo) (CK 6.1015 straipsnis).

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), ją sudarydamos šalys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau TPVCAPDĮ), atsižvelgiant į sutarties fiduciarinį pobūdį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę (TPDCAPDĮ 6 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.993 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Draudėjas sutarties galiojimo metu turi informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą (CK 6.1010 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.1010 straipsnio 1 dalį draudimo rizikos padidėjimas laikytinas tada, kai draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika. Standartinėse transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygose (toliau – draudimo sąlygos) nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką šių sąlygų 38 punkte nustatyta tvarka (36 punktas); laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui (37 punktas); jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką (38 punktas); padidėjus draudimo rizikai, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką (39 punktas).

Vadovaujantis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2016-02-23 redakcija, galioja nuo 2016-03-01) ir pagal taisyklių 8.1.16 punktą įvykis laikomas nedraudžiamuoju, jei įvykis atsitiko transporto priemonei, kuri yra skirta ir (ar) naudojama nestandartinei rizikai, išskyrus atvejus, kai tai numatyta draudimo sutartyje. Pagal 1.31.1 punktą nestandartine rizika laikomas mokamas keleivių pervežimas (nepriklausomai nuo to, ar tokiai veiklai yra išduoti Lietuvos Respublikos norminiuose teisės aktuose numatyti leidimai). Draudimo sutarties 1.5.2.4. punkte numatyta, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų.

TPDCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad apdraustos transporto priemonės valdytojui nevykdžius ar netinkamai vykdžius šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką, nustato Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės), kurių 62.2 punkte nustatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybių ar transporto priemonė OPEL ZAFIRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo naudojama keleivių pavėžėjimu, nes šias aplinkybes pripažino pats atsakovas A. B.. Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovas A. B., (duomenys neskelbtini) sudarydamas su ieškovu AB „Lietuvos draudimas“ Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, informavo ieškovą apie vykdomą keleivių vežimo veiklą. Atsakovas tvirtina, kad pateikęs draudimo brokeriui prašymą dėl draudimo sutarties sudarymo, apie vykdomą keleivių vežimo veiklą jį informavo. Tačiau teismas tokius atsakovo paaiškinimus vertina kritiškai, nes atsakovas nepateikė teismui jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Pats atsakovas pripažino, kad buvo gavęs sudarytos draudimo sutarties kopiją, tačiau jos neskaitė. Teismas atkreipia dėmesį, kad tarp ieškovo ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytos Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) numeris (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonės OPEL ZAFIRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), civilinė atsakomybė, 1.5.2.4. punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų. Pažymėtina, kad sudarytos Sutarties 1.3.1 punkte nurodyta, kad bendra draudimo įmoką pagal sudarytą Sutartį sudaro 271,52 Eur. Draudimo įmokos dydis, jeigu būtų nurodyta, jog automobilis OPEL ZAFIRA naudojamas mokama keleivių pervežimui būtų 1031,79 Eur, t. y. kelis kartus didesnė. Kasacinis teismas, be kita ko, yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų standartizavimas nepaneigia draudikų galimybės nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo jų skirtingu tikėtinumo laipsniu draudikui sukuriamos tikimybės vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Pagal Sąlygų 26 punktą draudimo įmoką apskaičiuoja draudikas; draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013). Nagrinėjamu atveju draudimo įmokos dydis buvo paskaičiuotas ir draudimo rizika įvertinta atsižvelgiant, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų (Sutarties 1.5.2.4. p.). Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad atsakovas neįvykdė pareigos pranešti draudikui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo rizikos vertinimui, dėl ko draudikas turi teisę reikalauti atlyginti iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos nukentėjusiam asmeniui.

Atsakovo teigimu, (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu ji automobilį naudojo asmeniniams tikslams, todėl jam nekyla prievolė atlyginti 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybė, jog eismo įvykio metu nebuvo faktiškai teikiamos keleivių pavežėjimo paslaugos, neturi teisinės reikšmės. Iš sisteminės ir lingvistinės Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 36 p., 37 p., 38 p., 39 p., TPDCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies, Sutarties 2.2.4. p., 1.5.3. p., CK 6.1010 str. 1 d., CK 6.993 str. 1 d., Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punkto analizės matyti, kad pareiga atlyginti iki 50 proc. draudimo išmokos atsiranda už draudimo sutartyje ir minėtame teisiniame reglamentavime numatytos pareigos – pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, didinančias draudimo riziką, nevykdymą. Atsižvelgiant į esamą reguliavimą, draudimo sutarties pareigų pažeidimui konstatuoti užtenka įrodyti, kad apskritai buvo vykdoma keleivių pavėžėjimo paslauga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir apie tai nebuvo pranešta draudikui. Aplinkybė, kad eismo įvykio metu nebuvo teikiamos keleivių pavėžėjimo paslaugos gali būti reikšminga, vertinant draudimo rizikos padidėjimo laipsnį ir grąžintinos draudimo išmokos dalies dydį, tačiau šiuo konkrečiu atveju neturi reikšmės sprendžiant dėl draudėjo atsakomybės už pareigos panešti apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo rizikos vertinimui, pažeidimą.

Pagal Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas). Grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes (63 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje, atsakovas ir jo atstovė nurodė, kad ieškovas neaišku kokiu pagrindu papildomai sumokėjo nukentėjusiam asmeniui 5251,17 Eur ir 135,00 Eur. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad išmokėtos draudimo išmokos dydį patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai: Transporto priemonės techninės apžiūros aktas/prašymas, PVM sąskaitos-faktūros, pranešimai apie žalos atlyginimą, mokėjimo nurodymai.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo maksimalų įstatyme ir taisyklėse numatytą dydį – 50 proc., tačiau nepateikė jokių duomenų, įrodančių prašomo priteisti dydžio pagrįstumą. Teismas, konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju, atsižvelgia į tai, kad draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė ženklų draudimo rizikos padidėjimą, lyginant su draudimo sutartyje nustatyta rizika. Transporto priemonės, kuriomis teikiamos keleivių pavėžėjimo paslaugos, yra priskiriamos didesnės rizikos kategorijai, kadangi šie automobiliai yra daug intensyviau eksploatuojami miesto keliais, eksploatavimo laikas yra daug ilgesnis, palyginti su įprastu, kas padidina tikimybę patekti į eismo įvykius, be to neretai tuo pačiu automobiliu pakaitomis važiuoja net keli tos pačios bendrovės vairuotojai ir pan. Vertinant nustatytų pareigų pažeidimo priežastinį ryšį su eismo įvykiu, atsižvelgiama į tai, jog nėra duomenų apie tai, kad apdraustu automobiliu visą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį buvo vykdoma tik pavėžėjimo veikla, kad automobilis šiems tikslams buvo perduodamas kitiems asmenims. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad apdraustu automobiliu eismo įvykio metu buvo faktiškai vykdoma keleivių pavėžėjimo veikla – priešingai, bylos duomenimis įvykio metu apdraustas automobilis stovėjo. Įvertinęs veiklos, didinančios draudimo riziką, intensyvumą, jos vykdymo laikotarpį, ryšį su eismo įvykiu (eismo įvykis įvyko didinančios draudimo riziką veiklos vykdymo laikotarpiu), draudiko negautų pajamų (draudimo įmokos), kurias jis būtų gavęs, jeigu atsakovas būtų pranešęs apie padidėjusią draudimo riziką, dydį, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016 suformuota praktika dėl grąžinamos draudimo išmokos dalies dydžio nustatymo kriterijų, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas prašomos priteisti grąžintinos draudimo išmokos dalį mažinti iki 10 proc., skaičiuojant nuo ieškovės išmokėtos draudimo išmokos sumos, kas sudaro 1656,30 Eur (16563,95 Eur x 10 proc.=1656,30 Eur).

Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pagrindinis reikalavimas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis CK 6.261 straipsniu iš atsakovo A. B. ieškovo naudai priteistina 66,92 Eur kompensuojamųjų palūkanų (1217,70 Eur x 5 : 100 : 365 x 340; 212,60 Eur x 5 : 100 : 365 x 340; 67,50 Eur x 5 : 100 : 365 x 340).

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą, į tai, kad palūkanos už palūkanas nėra priteisiamos (CK 6.37 str. 4 d.), ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1656,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo CK 210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnio, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovas sumokėjo 195,00 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškinys patenkintas 19,89 proc., iš atsakovo ieškovui priteisiamas 38,79 Eur dydžio žyminis mokestis.

Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas šioje byloje už teisinę pagalbą sumokėjo 360,00 Eur. Atsakovas A. B. šioje byloje advokatei sumokėjo viso 655,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (19,89 proc.), ieškovui iš atsakovo priteistina 71,60 Eur už teisinę pagalbą, atsakovui A. B. iš ieškovo – 524,72 Eur už teisinę advokatės pagalbą (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur, todėl valstybei iš šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui AB ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 1656,30 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai penkiasdešimt šeši eurai 30 ct) žalos atlyginimo, 66,92 Eur (šešiasdešimt šeši eurai 92 ct) palūkanų, 5 (penki) proc. dydžio metinines procesines palūkanas už priteistą 1656,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui AB ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 38,79 Eur (trisdešimt aštuoni eurai 79 ct) žyminį mokestį ir 71,60 Eur (septyniasdešimt vienas euras 60 ct) už teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 524,72 Eur (penki šimtai dvidešimt keturi eurai 72 ct.) už teisinę advokatės pagalbą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas