Vilniaus apygardos teismo nutartis

2. Ieškinyje nurodyta, kad bylos šalys 2016 m. lapkričio 24 d. sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią ieškovė apdraudė automobilio „Toyota Prius“ (valst. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę. Atsakovas yra nurodyto automobilio savininkas. 2017 m. spalio 7 d. įvyko eismo įvykis gatvėje ties namu Vilniuje, Pylimo g. 2. Apgadintas kitas automobilis „Mercedes Benz S63 AMG 4Matic“ (valst.. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užpildyta eismo įvykio deklaracija. Eismo įvykis įvyko, nes trečiasis asmuo, vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, važiavo antra eismo juosta ir atsitrenkė į kitą automobilį, važiavusį pirma juosta. Ieškovė apgadinto automobilio savininkui išmokėjo 2 128,46 Eur draudimo išmoką ir atlygino žalą. Žalos dydis grindžiamas tokiais dokumentais: 2017 m. spalio 7 d. eismo įvykio deklaracija, 2017 m. spalio 11 d. pranešimu apie įvykį, remonto darbų ir suteiktų paslaugų sąrašu, 2017 m. gruodžio 29 d. pranešimu apie žalos atlyginimą, 2018 m. sausio 2 d. draudimo išmokos mokėjimo nurodymu. Vadovaujantis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2016 m. vasario 23 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. kovo 1 d.) ir pagal taisyklių 8.1.16 punktą įvykis laikomas nedraudžiamuoju, jei įvykis atsitiko transporto priemonei, kuri skirta ir (ar) naudojama nestandartinei rizikai, išskyrus atvejus, kai tai numatyta draudimo sutartyje. Pagal 1.31.1 punktą nestandartine rizika laikomas mokamas keleivių pervežimas (nepriklausomai nuo to, ar tokiai veiklai yra išduoti Lietuvos Respublikos norminiuose teisės aktuose numatyti leidimai). Automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas (trečiasis asmuo) užsiėmė mokamų keleivių vežimu. Tai patvirtina šie įrodymai įregistruota individuali veikla (kodas (duomenys neskelbtini)) - keleivinis sausumos transportas nuo 2016 m. gegužės 20 d., Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 697153 ir 2017 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės raštas dėl informacijos pateikimo. Pagal CK 6.1010 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo pranešti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis sužinojo. Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų (toliau – draudimo sąlygos) 36 ir 38 punktuose nurodyta, kad, jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, negu ji padidėja. Atsakovas privalėjo informuoti ieškovę apie draudimo rizikos padidėjimą, o ieškovė, atsižvelgdama į naujas aplinkybes, turėjo teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas ir apdrausti padidėjusią draudimo riziką. Atsakovas, nuslėpdamas atsiradusią draudimo riziką, iš esmės pažeidė draudimo sutartį. Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punkte nustatyta, kad, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė turi teisę iš atsakovo reikalauti, kad pastarasis atlygintų išmokėtos sumos dalį. Ieškovė reiškia atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą 1 064,23 Eur sumai (2 128,46 Eur : 2 = 1 064,23 Eur).