Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. S., kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 1064,23 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad 2016 m. lapkričio 24 d. tarp ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ir atsakovo J. S. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr.03/399151716 TIA Nr. 399151716, kuria buvo apdrausta automobilio TOYOTA PRIUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civiline atsakomybe. Eismo įvykio, vykusio (duomenys neskelbtini), metu buvo apgadintas automobilis Mercedes S63 AMG 4MATIC, 2015, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklausantis uždarajai akcinei bendrovei ,,Juodeliai“. Vadovaujantis 2017 m. spalio 7 d. eismo įvykio deklaracija, 2017 m. spalio 11 d. pranešimu apie įvykį kaltu pripažintas automobilio TOYOTA PRIUS vairuotojas J. S. – automobilio Mercedes S63 vairuotojas važiavo pirma juosta ir į jį atsitrenkė automobiliu TOYOTA PRIUS važiavęs antra eismo juosta vairuotojas J. S.. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad automobilio savininkas yra atsakovas J. S., remdamasi žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 2128,46 Eur draudimo išmoką už automobiliui Mercedes S63 padarytą žalą. Žalos dydį ir faktines aplinkybes patvirtina: 2017 m. spalio 7 d. eismo įvykio deklaracija, 2017 m. spalio 11 d. pranešimas apie įvykį, remonto darbų ir suteiktų paslaugų sąrašas, 2017 m. gruodžio 29 d. pranešimas apie žalos atlyginimą, 2018 m. sausio 2 d. draudimo išmokos mokėjimo nurodymas. Vadovaujantis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2016-02-23 redakcija, galioja nuo 2016-03-01) ir pagal taisyklių 8.1.16 punktą įvykis laikomas nedraudžiamuoju, jei įvykis atsitiko transporto priemonei, kuri yra skirta ir (ar) naudojama nestandartinei rizikai, išskyrus atvejus, kai tai numatyta draudimo sutartyje. Pagal 1.31.1 punktą nestandartine rizika laikomas mokamas keleivių pervežimas (nepriklausomai nuo to, ar tokiai veiklai yra išduoti Lietuvos Respublikos norminiuose teisės aktuose numatyti leidimai). Automobilio vairuotojas V. G. užsiėmė mokamų keleivių vežimu, tai patvirtina šie įrodymai: įregistruota individuali veikla (kodas 493900) keleivinis sausumos transportas nuo 2016 m. gegužės 20 d., Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su 2017 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės raštu dėl informacijos pateikimo. Pagal LR CK 6.1010 str. 1 d., jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo pranešti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis sužinojo. Standartinėse transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų (toliau – draudimo sąlygos) 36 p. ir 38 p. aiškiai nurodyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja. Draudimo sutarties 1.5.2.1. punktas apibrėžia, kad mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų. Taigi, remiantis šiomis nuostatomis, darytina išvada, kad atsakovas, būdamas draudimo sutarties šalimi, privalėjo informuoti ieškovą apie draudimo rizikos padidėjimą, o ieškovas, atsižvelgdamas į naujai atsiradusias aplinkybes, turėjo teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas ir apdrausti padidėjusią draudimo riziką. Nagrinėjamu atveju atsakovas, nuslėpdamas atsiradusią faktinę draudimo riziką, iš esmės pažeidė draudimo sutartį. 2004-06-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 p. nustato, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovas, remdamasis šia nuostata, turi teisę iš atsakovo reikalauti, kad pastarasis atlygintų išmokėtos sumos dalį. Remiantis minėtomis teisės normomis ieškovas reiškia atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą 1 064,23 Eur sumai (2 128,46 Eur /2 = 1 064,23 Eur).