Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Rasai Olisevičienei ir Aurelijai Uldinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ieškinius atsakovui R. Ž., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, ir atsakovo R. Ž. priešieškinį ieškovei M. K. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo reikalavimai ir argumentai

III. Kitų proceso dalyvių argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

12. Ieškovė prašė nustatyti vaikų N. Ž., E. Ž., R. Ž. gyvenamąją vietą kartu su ja, sutiko su priešieškinio reikalavimu, kad H. Ž. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti visų vaikų gyvenamąją vietą su juo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų, nepilnamečiai vaikai N. Ž., E. Ž., R. Ž. nuo pat gimimo ir šiuo metu gyvena su ieškove (1 t., b. l. 10, 16). Tuo tarpu šalių vaikas H. Ž. gyvena atsakovo gyvenamojoje vietoje, dėl šio vaiko, kuris netrukus taps pilnamečiu, gyvenamosios vietos nustatymo ginčo tarp šalių nekilo, ieškovė sutiko su priešieškinio reikalavimu nustatyti šio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, pripažino aplinkybę, kad faktiškai sūnus H. gyvena tėvo gyvenamojoje vietoje (CPK 178, 182, 185, 187 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, taip pat į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kad H. Ž. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu neprieštarauja jo interesams, į tai, kad byloje jokių neigiamai charakterizuojančių duomenų apie atsakovo sugebėjimą rūpintis netrukus pilnamečiu tapsiančiu vaiku nėra, prioritetiškai vadovaujantis vaiko interesais, tuo, kad šio vaiko įprastinė gyvenamoji vieta būtent yra tėvo gyvenamojoje vietoje, nes čia susiformavę socialiniai ryšiai, čia vaikas lanko mokyklą, tad vaiko socialinė aplinka yra stabili, o nustačius jo gyvenamąją vietą su ieškove, pasikeistų visa socialinė aplinka, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriau užtikrins šio vaiko teises, juolab su šio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su tėvu sutiko pati ieškovė, todėl tenkintinas priešieškinio reikalavimas dėl H. Ž. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu (CK 3.161 straipsnis, 3.163 straipsnis, 3.168 straipsnis, 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis, CPK 178, 185, 186 straipsniai).

14. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014).

16. Kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Alytaus apylinkės teisme 2019 m. vasario 28 d. nutartimi atmestas Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas paimti vaikus N. Ž., E. Ž., R. Ž. iš vaikų motinos M. K., motyvuojamojoje dalyje be kita ko nurodant, kad padėtis yra pasikeitusi į gerąją pusę, ieškovė nevartoja alkoholio, lanko anoniminių alkoholikų grupę, psichologą, pozityvios tėvystės kursus. Pažymėtina, kad minėtoje nutartyje nurodyti duomenys apie ieškovės alkoholio vartojimo atvejus nepatvirtina ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu ir to, kad dėl alkoholio vartojimo ieškovė nesirūpina vaikais ar daro jiems kitokią neigiamą, žalojančią įtaką, priešingai minėtoje nutartyje konstatuota, kad ieškovė visuomet pasirūpina vaikais, tą pripažino ir atsakovas, teigdamas, kad vaikai ieškovei yra viskas. Be šioje nutartyje nurodytų ieškovės neblaivumo faktų, daugiau nėra užfiksuota ir byloje nepateikti duomenys, jog ji vartotų alkoholį, todėl darytina išvada, kad alkoholio vartojimo atvejai buvo laikinas reiškinys (CPK 178, 185 straipsniai). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui taip pat buvo rekomenduota lankyti anoniminių alkoholikų grupę, apsilankyti priklausomybės ligų centre, bendradarbiauti su socialine darbuotoja, gerinti šeimos materialinę padėtį, buities ir gyvenimo sąlygas, lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo grupę, stiprinti ryšį su vaikais (4 t., b. l. 5, 6).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

18. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

išlaikymo priteisimo.

21. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-209-916/2016; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kaip ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2014; 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

23. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė, prašydama priteisti šalių dukrai R. ir padidinti teismo procesiniais sprendimais priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams N., E., šiuos ieškinio reikalavimus grindžia iš esmės pasikeitusiais vaikų poreikiais. Ieškovė nurodo, kad nuo išlaikymo priteisimo N. ir E. praėjo beveik 13 metų, per tą laiką smarkiai išaugo nepilnamečių vaikų poreikiai, vaikai pradėjo lankyti mokyklas, pabrango pragyvenimo kaštai, vaikams būtina pirkti kuo geresnės kokybės maistą, vitaminus, dėl šeimos maisto ji laiko naminius gyvūnus, kurių šėrimui patiria išlaidas, augina daržoves, pramogoms kainuoja tik maistas, gėrimai, nes dažniausiai būna gamtoje, N. telefoną buvo paėmus išsimokėtinai, turi Telia namų internetą.

24. Atsakovas ieškovės nurodytų vaikų poreikių ir patiriamų išlaidų iš esmės neginčijo, priešingai, priešieškiniu prašė priteisti analogiško dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad atsakovas priešieškinyje nenurodė vaikų poreikių, išlaidų, teismas vadovaujasi ieškovės nurodytais vaikų poreikiais ir išlaidomis.

25. Pažymėtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo įsakymų, kuriais iš atsakovo priteistas periodinis kasmėnesinis išlaikymas sūnui H. Ž., dukrai N. Ž. po 125 Lt (36,20 Eur), ir nuo (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo įsakymo, kuriuo iš atsakovo priteistas sūnui E. Ž. po 200,00 Lt (57,92 Eur) periodinis kasmėnesinis išlaikymas, praėjo atitinkamai keturiolika ir septyneri metai.

26. Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad šalių vaikai H., N., praėjus nuo priteisto išlaikymo minėtam periodui, pradėjo lankyti mokyklą, sūnus E. ir dukra R. lanko paruošiamąją mokyklos grupę, tad neabejotina, kad dėl to ieškovė patiria didesnes išlaidas (CPK 178, 186, 187 straipsniai). Šalių vaikai šalia bendrųjų būtinųjų poreikių, tokių kaip maistas, apranga, higiena ir pan., neturi nustatytų specialiųjų poreikių, susijusių su sveikatos sutrikimais, tačiau nors vaikams teisės aktų nustatyta tvarka nenustatyti specialieji poreikiai, tai nereiškia, kad jie apskritai neserga (pvz., sezoninėmis ligomis), ar kad jiems nereikalingas gydymas (pvz., įvairios traumos, juolab ieškovė nurodė, jog dukra N. kompleksuoja dėl atlėpusių ausų, atsakovas to neginčijo). Tai neabejotina, kad susiję su papildomais kasdienės slaugos rūpesčiais, tame tarpe ir papildomomis sveikatos priežiūros išlaidomis. Be to, neabejotina, kad šalių vaikams augant reikia žymiai daugiau lėšų maistui, greitai išaugamiems drabužiams ir avalynei, ugdymui, laisvalaikiui, mokslo reikmėms ir su sveikatos palaikymu bei gerinimu susijusioms reikmėms. Vaikų poreikių esminį padidėjimą lemia jau vien tai, kad vaikai pradėjo lankyti mokyklą, priešmokyklinę paruošiamąją grupę, kas lemia papildomas išlaidas mokslams ir su jais susijusiomis priemonėmis, ugdymo įstaigos rinkliavomis. Be to, vaikų poreikiai per laikotarpį nuo kada buvo priteista išlaikymas (2005 m. ir 2012 m.) iki nagrinėjamo laikotarpio pasikeitė jau vien dėl esminių vaiko raidos, vystymosi, gyvenimo pasikeitimų.

27. Sprendžiant dėl šalių vaikams reikalingo išlaikymo dydžio atsižvelgtina į jų poreikius, išlaidas jiems tenkinti. Iš pateiktų preliminarių nepilnamečių šalių vaikų išlaikymui patiriamų išlaidų paskaičiavimo detalizacijų matyti, kad kiekvieno nepilnamečio vaiko poreikiai susideda iš maisto 100 Eur, aprangos 100 Eur, higienos prekių 50 Eur, būsto išlaikymo 50 Eur, mokyklai ir užklasinei veiklai 100 Eur. Teismas pažymi, kad nesutinka su ieškovės nurodytu išlaidų dydžiu nepilnamečio vaiko rūbams – 100 Eur per mėnesį, higienos priemonėms – po 50 Eur per mėnesį, mokyklai ir užklasinei veiklai -100 Eur per mėnesį. Šių sumų ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas mano, jog atsižvelgiant į finansinę savo šeimos būklę, ieškovė neturėtų išlaidauti brangiems vaikų drabužiams, kuriuos tokio amžiaus vaikai paprastai išauga per 1 ar 2 sezonus. Dėl šių priežasčių teismas laiko, kad nurodytų išlaidų dydis yra nepagrįstas, ieškovė neįrodė išlaidų drabužiams ir higienos prekėms dydžio (CPK 178 straipsnis). Įprastam tokio amžiaus vaikui turėtų pakakti 50,00 Eur per mėnesį išlaidų drabužiams ir batams, 20,00 Eur per mėn. higienos prekėms. Taip pat, atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad vaikai mokamų būrelių nelanko, mokykloje gauna nemokamą maitinimą, pramogas renkasi tokias, kur kainuoja tik maistas ir transporto išlaidos, teismas daro išvadą, kad mokyklai ir užklasinei veiklai 100 Eur suma yra išdidinta. Nors ieškovė vaikų poreikiams tenkinti išleidžiamų sumų maistui nepagrindė rašytiniais įrodymais, tačiau atsakovas jų neginčijo, todėl teismas sutinka su nurodytomis maisto (100 Eur per mėn.) sumomis kaip realiomis nūdienos sąlygomis (CPK 178 straipsnis). Pastebėtina, kad į poreikių/ išlaidų lentelę ieškovė neįtraukė tokių išlaidų, kaip telefonai (nors posėdžio metu nurodė, jog N. paėmusi išsimokėtinai telefoną), kompiuteris ir internetas (posėdžio metu nurodė, jog moka už Telia namų internetą), kirpyklos paslaugos, avalynė, kišenpinigiai, laisvalaikio išlaidos, atostogos ir pan. Atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių dėl vaikų poreikių ir tam patiriamų išlaidų, todėl teismas laiko, kad jų ieškovei įrodinėti nereikia, juolab nurodyta vaikams išlaikyti reikalinga ir patiriama išlaidų suma (vienam vaikui maždaug 300 Eur) nėra neprotinga ar išdidinta (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Be to, kaip yra pažymėjęs Kauno apygardos teismas, kvitai dėl jau turėtų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, komunalinių išlaidų sąskaitos, medicininiai dokumentai, yra tik vienos iš daugelio įrodinėjimo priemonių, juolab nereikia įrodinėti, jog šalių vaikams būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Be to, vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1924-324/2018).

28. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, bei aukščiau pateiktą argumentaciją, daro išvadą, jog visiems nepilnamečių šalių vaikų poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į vaikų amžių, sveikatos būklę, mokymąsi, protinga suma per mėnesį jų išlaikymui, nesant prabangos prekių ir išlaidavimo, gali būti ieškovės nurodoma 300,00 Eur suma kiekvienam vaikui.

29. Visos aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės liudija, kad Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teismo įsakymais priteistas atsakovo teiktinas 36,20 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas 14 metų dukrai N., 17 metų H. ir (duomenys neskelbtini) teismo įsakymu priteistas iš atsakovo 57,92 Eur išlaikymas 7 metų sūnui E., patenkinti sparčiai augančių ir bręstančių nepilnamečių vaikų poreikių nebegali, nes jie dėl objektyvių priežasčių (vyresnio amžiaus, pradėtos lankyti ugdymo įstaigos, su tuo susijusio didesnio poreikio stiprinti sveikatą ir imunitetą, būtinybės lankyti ugdymo būrelius, būtinybės tokio amžiaus vaikams užtikrinti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui ir kt.) jau yra keliskart didesni. Antra vertus, per keturiolikos metų laikotarpį (nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teismo įsakymų priėmimo) ir per septynerių metų laikotarpį (nuo (duomenys neskelbtini) teismo įsakymo priėmimo) nepilnamečių vaikų poreikiai išaugo ir dėl esminių vaiko raidos, vystymosi, gyvenimo pasikeitimų ir dėl savaime padidėjusių maisto produktų ir kitų prekių kainų, padidėjusių paslaugų kainų, ir t.t. Atsižvelgiant į visas minėtas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovė įrodė esminį, o ne mažareikšmį šalių vaikų poreikių padidėjimą, todėl konstatuotina, kad egzistuoja CK 3.201 straipsnyje įtvirtintas nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas (CPK 178 straipsnis).

30. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šio sprendimo 11 punkto, ieškovė nuosavybės teise jai priklausančių nekilnojamųjų daiktų neturėjo nei priteisiant teismo įsakymais vaikams išlaikymą, nei šios bylos nagrinėjimo metu. Atsakovui nuosavybės teise pagal 2008 m. gegužės 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą priklauso gyvenamasis namas, 10,89 kv.m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 26 – 2 8, 118, 119). Šalys priteisiant vaikams teismo įsakymais išlaikymą transporto priemonių neturėjo, ieškovei nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosavybės teise priklauso automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 88, 93, 121). Ieškovė per mėnesį vidutiniškai gauna apie 670 Eur dydžio socialines išmokas, o laikotarpiais, kai buvo priteisti vaikams išlaikymai buvo registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau nedarbo socialinio draudimo išmokų negavo, 2005 metais gaudavo maždaug 148 Eur socialines išmokas kas mėnesį, o 2012 metais gaudavo 452 Eur socialines išmokas (3 t., b. l. 96, 123 – 135, 144, 152 – 154). Be to, iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ji papildomai dirba neoficialiai ir gauna dar apie 400-600 Eur pajamų į mėnesį šalia socialinių išmokų, taigi viso ieškovės dabartinės pajamos sudaro maždaug 1000 Eur į mėnesį (CPK 185, 186 straipsniai). Atsakovas niekur nedirba, socialinių išmokų negauna, laikotarpiais, kai buvo priteisti vaikams išlaikymai buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau nedarbo socialinio draudimo išmokų negavo, keturis mėnesius gavo 54,30 Eur dydžio stipendiją dėl profesinio mokymosi, kitų išmokų negavo (3 t., b. l. 24, 98, 123 – 144, 146). Taigi, pajamų ir kilnojamojo turto atžvilgiu atsakovo turtinė padėtis laikytina nepasikeitusia, tuo tarpu nekilnojamojo turto atžvilgiu atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, nes įgijo gyvenamąjį namą. Ieškovės turtinė padėtis nekilnojamo turto atžvilgiu nepakito, nes ji aktualiu teismui laikotarpiu nebuvo įgijusi minėto turto, tačiau kilnojamojo turto atžvilgiu ir pajamų atžvilgiu – jos turtinė padėtis pagerėjo, nes įgijo vieną automobilį, gauna ženkliai didesnes pajamas.

31. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė duomenų apie prarastą darbingumą, pablogėjusią sveikatos būklę, dėl to padidėjusias išlaidas sveikatos priežiūrai, priešingai, jis teismo posėdžio metu nurodė, jog yra sveikas, sveikatos problemų neturi; nėra duomenų apie esamus kitus pagal įstatymą atsakovo išlaikytinus asmenis, nėra pateikta duomenų ir kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikiamo dydžio išlaikymas vaikams (CPK 178, 186 straipsniai). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog negali padėti vaikams, nes negauna darbo, nors pripažino, kad yra sveikas, nedarbingumas nenustatytas, turi elektriko specialybę ir elektrokrautuvo vairuotojo specialybę, tačiau Užimtumo tarnyba nieko jam nepasiūlė, o pats ieško darbo per kompiuterį, pasiskambina, tačiau jei nori dirbt reikia visą miestą pravažiuot, o jam tai toli. Šios atsakovo nurodytos aplinkybės rodo atsakovo subjektyvų ir nepakankamai atsakingą požiūrį į darbą, turimus įsipareigojimus ir įrodo, jog atsakovas nesiėmė realių, nuolatinių pastangų, siekiant gauti atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, užtikrinančias reikiamo dydžio išlaikymo teikimą savo nepilnamečiams vaikams (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, kadangi pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba jų negavimu apskritai ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pažymėtina ir tai, kad šalių vaikai N., E., R. faktiškai gyvena su ieškove, todėl akivaizdu, kad ieškovei dalį laiko tenka skirti kasdieninei vaikų priežiūrai, kasdieniniam auklėjimui, bendravimui, ugdymui, todėl neabejotina tuo, kad ieškovės galimybės papildomai dirbti ir gauti papildomas pajamas yra apribotos jau vien todėl, kad trijų nepilnamečių vaikų priežiūrai būtinas skirti laikas negali būti aukojamas didesnių pajamų gavimui. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aukščiau išvardintoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ginčo šalių turtinė padėtis nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 22 d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teismo įsakymų priėmimo yra akivaizdžiai pasikeitusi: tiek ieškovės turtinė padėtis, gaunant didesnes pajamas, įgijus transporto priemonę, tiek atsakovo, įgijusio nekilnojamąjį turtą – ženkliai pagerėjo (CPK 178, 185, 186 straipsniai).

32. Teismas atkreipia dėmesį, kad gausioje kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, tiek priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, tiek keičiant išlaikymo dydį, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys, priimtos civilinėse bylose: Nr. 3K-3-209-916/2016, Nr. 3K-3-529/2014, Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Nuo 2019 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje dydis yra 555 Eur, kas nagrinėjamu atveju, tik patvirtina byloje nustatytų tenkintinų vaikų faktinių poreikių, patiriamų realių, neišdidintų išlaidų pagrįstumą. Tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų didesnes kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnio 1 punktas), taip pat atsižvelgiant ir į jau anksčiau nustatytas objektyvias nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes (vyresnį vaikų amžių; didėjančius poreikius stiprinti sveikatą, gydytis nuo sezoninių ligų; būtinybę lankyti ugdymo įstaigas; būtinybę tokio amžiaus vaikams užtikrinti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro, muziejų lankymui; kt.), gali užtikrinti tik minimalius ir pačius būtiniausius nepilnamečių vaikų poreikius. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinus iš esmės padidėjusius vaikų poreikius, pagerėjusią šalių turtinę padėtį, tai, kad atsakovas darbingo amžiaus, sveikas, realių priemonių susirasti darbą atsakovas nesiėmė, o ieškovei tenka didesnė kasdieninės vaikų priežiūros, ugdymo bei auklėjimo našta, dėl ko vaikų interesų užtikrinimui ji turi daug mažesnes galimybes nei atsakovas imtis realių priemonių pajamoms padidinti, ieškovės reikalavimas, įrodžius išlaikymo keitimo pagrindą, tenkintinas ir teismų sprendimais iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės padidintinas kiekvienam vaikui iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.201 str., 3.208 straipsnis).

33. Tai, kad ieškovė galimai teikia išlaikymą sūnui H., gyvenančiam atsakovo gyvenamojoje vietoje, duodama jam pinigų, maisto, neįrodo, jog ji teikia pakankamą išlaikymą minėtam vaikui. Tikėtina, kad kaip ir ieškovė, atsakovas, pas kurį gyvena šalių sūnus H., patiria ir komunalinius mokesčius, išlaidas maistui ir kitas išlaidas, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į tai, kad sūnaus H. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu, įvertinus šio sprendimo 25 – 32 dalyse nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tenkintinas priešieškinio reikalavimas, priteisiant iš ieškovės sūnaus H. Ž. išlaikymui kas mėnesį po 150 Eur nuo priešieškinio teismui padavimo dienos iki pilnametystės (CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.201 str., 3.208 straipsnis).

34. Įvertinus šio sprendimo 25 –32 dalyse nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko R. Ž. būtinuosius poreikius, turimus šalių kitus išlaikytinius vaikus, atsižvelgiant į šiuo metu kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką, jog orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems vaiko poreikiams patenkinti pripažintas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo R. Ž. ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki vaiko pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Ieškovė skirtina nepilnamečiams vaikams priteisto / padidinto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, atsakovas skirtinas nepilnamečiui sūnui priteisto padidinto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos CK 3.185 str., 3.186 str.). Uzufrukto davėjai turi teisę kontroliuoti ar lėšos, jų skirtos nepilnamečių vaikų išlaikymui, yra naudojamos tinkamai, t. y. išimtinai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti (Lietuvos Respublikos CK 3.203 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) ir išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. ir 2019 m. balandžio 15 d. sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (4 t., b. l. 12). Atsakovas taip pat yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 4 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (3 t., b. l. 158). Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleistos, teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (36,32 Eur) ir valstybės patirtos išlaidos dėl teiktos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos (409,50 Eur), šalims nepaskirstytinos ir apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 80, 85, 88, 96 straipsnio 4 dalis) (4 t., b. l. 7).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų N. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), E. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), R. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko H. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini), E. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini), R. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką: su nepilnamečiais vaikais N. Ž., E. Ž., R. Ž. tėvas R. Ž. bendrauja neribojant laiko pagal tarpusavio tėvų išankstinį susitarimą.

Nustatyti ieškovės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku H. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: su nepilnamečiu sūnumi H. Ž. motina M. K. bendrauja neribojant laiko pagal tarpusavio tėvų išankstinį susitarimą.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko R. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2018 m. gegužės 7 d.) iki dukros pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovei M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufruktą į šias lėšas.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-07785-530/2005, (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-10403-887/2012 priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir E. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis – kiekvienam po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų), nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. gegužės 7 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-3971-587/2005 priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisti iš ieškovės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui H. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis - po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų), nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. kovo 18 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.