- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- e2A-1924-324/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00209-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- L. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-2013-1023/2018 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti šalių nepilnametės dukters T. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. K., gim. (duomenys neskelbtini); dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą D. K. po 230 Eur iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. teismo įsakymu priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai T. K. dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą T. K. po 215 Eur iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; abiejų vaikų turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d., esant bendram šalių sutikimui, nutraukė šalių santuoką ir patvirtino šalių 2009 m. liepos 31 d. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria jų sūnaus D. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį, nustatyta sūnaus ir atsakovo bendravimo tvarka. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra T. K.. Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymu civilinėje byloje Nr.L2-1203-543/2011 iš atsakovo priteistas išlaikymas po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį nepilnametei dukrai T. K. išlaikyti iki jos pilnametystės. Pasikeitus aplinkybėms, ieškovė kreipėsi dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, taip pat dėl dukters T. K. gyvenamosios vietos nustatymo. Gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitiktų dukters emocinius poreikius bei interesus, kadangi ieškovė nuolatos rūpinasi dukra ir ją prižiūri, su ieškove nustatyta sūnaus D. K. gyvenamoji vieta, tarp jo ir sesers yra užsimezgę artimi ryšiai, vaikai įpratę gyventi kartu. Nuo to laiko, kuomet vaikams buvo priteistas išlaikymas (sūnui D. 2009 m. rugpjūčio 25 d., dukrai T. 2011 m. rugsėjo 9 d.), pasikeitė ne tik ekonominė situacija šalyje, kilo pragyvenimo lygis, tačiau išaugo ir vaikų poreikiai, jie pradėjo lankyti mokyklą, todėl priteistas išlaikymo dydis (sūnui 115,85 Eur per mėnesį, dukrai 57,92 Eur per mėnesį) tapo per mažas, kad patenkintų minimaliausius vaikų poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
3. Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-383-805/2017 patvirtino šalių 2017 m. liepos 3 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad T. K. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą. Šalys taip pat susitarė: pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1242-805/2009 dalį dėl patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatant, kad atsakovas sūnaus išlaikymui nuo 2017 m. vasario mėn. iki sūnaus pilnametystės, skiria konkrečią pinigų sumą – 4 500 Eur, kuri atitinka išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki D. K. pilnametystės; pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1203-878/2011 priteistą išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo dukters išlaikymui nuo 2017 m. vasario mėn. iki T. K. pilnametystės konkrečią pinigų sumą – 20 550 Eur, kuri atitinka išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki T . K. pilnametystės; kad ieškovė atsisako 10 509,25 Eur sūnaus D. K. išlaikymo įsiskolinimo pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1242-805/2009; kad ieškovė atsisako 3 300,10 Eur dukros T. K. išlaikymo įsiskolinimo pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1203-543/2011; kad atsakovas išlaikymą teikia sūnui ir dukrai turtu, t.y. už 25 050 Eur įgydamas butą D. K. ir T. K. vardu lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo sutarties įsiteisėjimo dienos; kad atsakovas įsipareigoja padengti visą įsiskolinimą už naudojimąsi turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), iki kol bus nupirktas butas, kad ieškovė iki vaikų pilnametystės nereikš jokių pretenzijų atsakovui dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, kad, atsakovui nupirkus didesnės vertės turtą, šie pinigai bus įskaičiuoti į nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-383-805/2017, kuriame nurodė, kad taikos sutarties sudarymo metu jis neturėjo piniginių lėšų 25 050 Eur vertės nekilnojamam turtui įsigyti, privalėjo šias lėšas pasiskolinti iš kredito įstaigų, tačiau po teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad kredito įstaigos kredito jam nesuteiks. Savo prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, nes naujai paaiškėjo esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma atsakovui bylos nagrinėjimo metu, bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes sprendime yra padaryta aiški teisės normų (CK 3.3 straipsnio 1 dalies, 3.192 straipsnio 2 dalies, 3.203 straipsnio 1 dalies ir kt.) taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, o sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
5. Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-383-805/2017.
6. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikino, atnaujino procesą civilinėje byloje e2-383-805/2017 pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl 2009 m. liepos 31 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir 2011 m. rugsėjo 9 d. teismo įsakymu priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, dalyvaujant išvadą byloje teikiančiai institucijai Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir perdavė bylą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2018 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nustatė T. K. gyvenamąją vietą su ieškove; pakeitė Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1242-805/2009 priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą D. K. periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. vasario 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pakeitė Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1203-543/2011, priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą T. K. periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2017 m. vasario 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšas perdavė uzufrukto teise valdyti ieškovei; priteisė ieškovei iš atsakovo 51,99 Eur žyminio mokesčio ir 1953 Eur atstovavimo išlaidų.
8. Nurodė, kad šalys yra D. K. ir T. K. tėvai. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo, šalių dukra nuo pat gimimo ir šiuo metu gyvena su ieškove, su kuria nustatyta ir mergaitės brolio gyvenamoji vieta, į tai, kad byloje nėra jokių neigiamai charakterizuojančių duomenų apie ieškovės sugebėjimą rūpintis dukra, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, įvertinęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą ir prioritetiškai vadovaudamasis vaiko interesais, teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.
9. Nurodė, kad nuo Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo, kuriuo atsakovas įsipareigojo teikti sūnui periodinį kasmėnesinį išlaikymą po 115,85 Eur ir nuo teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymo priėmimo, kuriuo atsakovas įsipareigojo dukrai išlaikymui mokėti periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 57,92 Eur, praėjo atitinkamai devyneri ir septyneri metai. Kadangi šalių nepilnametis sūnus, be bendrųjų poreikių, turi ir specialiųjų poreikių, susijusių su diagnozuotomis ligomis, jų paūmėjimu, o šalių dukros poreikiai nuo teismo įsakymo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas (mergaitei tuo metu buvo šiek tiek daugiau nei vieneri metai), iki nagrinėjamo laikotarpio (šalių dukra pradėjo lankyti mokyklą, turi pomėgį, susijusį su šokiais) pasikeitė jau vien dėl esminių vaiko raidos, vystymosi, gyvenimo pasikeitimų, teismas padarė išvadą, kad vaikų poreikiai nepasikeitė mažėjimo linkme, atvirkščiai – vaikams augant jų poreikiai iš esmės dėl minėtų priežasčių tik padidėjo. Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu iš atsakovo priteistas 115,85 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas (duomenys neskelbtini) metų sūnui ir 2011 m. rugsėjo 9 d. teismo įsakymu iš atsakovo priteistas 57,92 Eur išlaikymas (duomenys neskelbtini) metų dukrai sparčiai augančių ir bręstančių nepilnamečių vaikų poreikių nebegali patenkinti, nes jie dėl objektyvių priežasčių (sūnaus vyresnio amžiaus, dukros pradėtos lankyti mokyklos, specialiųjų poreikių, susijusių su papildomai diagnozuotomis ligomis ir jų reikalingu gydymu, didesnio poreikio stiprinti sveikatą ir imunitetą, būtinybės lankyti ugdymo įstaigas, būrelius, užtikrinti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui ir kt.) jau yra keliskart didesni. Per devynerių metų laikotarpį (nuo Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo priėmimo) ir per septynerių metų laikotarpį (nuo teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymo priėmimo) nepilnamečių vaikų poreikiai išaugo ir dėl savaime padidėjusių maisto produktų kainų, padidėjusių paslaugų kainų, padidėjusių įvairių prekių kainų, ir t.t. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė esminį, o ne mažareikšmį šalių vaikų poreikių padidėjimą, todėl egzistuoja CK 3.201 straipsnyje įtvirtintas nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas. Teismas padarė išvadą, jog visiems vaikų poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į vaikų amžių, sveikatos būklę, mokymąsi, papildomus užsiėmimus, protinga suma per mėnesį jų išlaikymui, nesant prabangos prekių ir išlaidavimo, gali būti 400 Eur kiekvienam vaikui.
10. Konstatavo, kad ginčo šalių turtinė padėtis nuo Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo priėmimo ir nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. teismo įsakymo yra akivaizdžiai pasikeitusi: pagerėjo tiek ieškovės turtinė padėtis, gaunant stabilias ir didesnes pajamas, tiek atsakovo turtinė padėtis, gaunant beveik dvigubai didesnį darbo užmokestį, turint reikalavimo teisę į lėšas už parduotą turtą. Teismas, įvertinęs iš esmės padidėjusius vaikų poreikius, pagerėjusią šalių turtinę padėtį, tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, nesiėmė priemonių susirasti geriau apmokamą darbą arba papildomą apmokamą darbą vietoje dirbamo antro neatlygintino darbo, o ieškovei tenka didesnė kasdieninės vaikų priežiūros, ugdymo bei auklėjimo našta, dėl ko vaikų interesų užtikrinimui ji turi daug mažesnes galimybes imtis realių priemonių pajamų padidinimui nei atsakovas, ieškovės reikalavimą patenkino iš dalies ir teismų sprendimais iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės padidino kiekvienam vaikui iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
11. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas padarė išvadą, kad iš viso patenkinta 93 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 1953 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė turėtų sumokėti atsakovui 5,67 Eur žyminio mokesčio už proceso atnaujinimą, šią sumą išskaitė iš ieškovei priteistinos 57,66 Eur iš atsakovo žyminio mokesčio sumos ir priteisė ieškovės naudai 51,99 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimą, vaikams priteistą kasmėnesinį išlaikymą sumažinant iki 150 Eur; pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; kitą Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. atsakovas su nedidelėmis pertraukomis gyveno kartu su ieškove nuo 1999 m. iki 2016 m., tuo metu šalys vedė bendrą ūkį ir ieškovė nereiškė atsakovui reikalavimo pervesti išlaikymą vaikams į jos sąskaitą. Atsakovui 2016 m. gruodžio mėn. išėjus gyventi atskirai, ieškovė kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto pagal teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą išdavimo, o vėliau į antstolę dėl vykdomojo rašto bei teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymo vykdymo, nurodydama, kad atsakovas nemokėjo vaikams išlaikymo, įskaitant laikotarpį, kai šalys gyveno kartu. Ieškovės nesąžiningumą patvirtina tai, kad ji atsisakė sumažinti skolą 4 344,30 Eur suma (tariamas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn.), nors kreipdamasi į Prienų rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių dėl paramos buvo nurodžiusi, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu tokio dydžio išlaikymą vaikams mokėjo. Šiuos ieškovės veiksmus atsakovas vertina kaip ieškovės nesąžiningumą.
12.2. Tarp šalių nėra ginčo, kad jų vaikų poreikiai padidėjo. Atsakovas laisva valia teikia vaikams didesnį išlaikymą (200 Eur/mėn.) nei nustatyta teismo sprendimais (173,77 Eur/mėn.) bei papildomai pagal galimybes prisideda prie jų poreikių patenkinimo. Ieškovė su vaikais neatlygintinai gyvena atsakovo tėvo name, atsakovas yra nupirkęs vaikams kompiuterį, mobiliuosius telefonus, apmoka sūnaus telefono sąskaitas, vedasi jį į treniruotes, iš kelionių parveža vaikams drabužių, yra apdraudęs vaikus nuo nelaimingų atsitikimų. Atsakovas su vaikais leidžia laisvalaikį, todėl patiria išlaidų jų laisvalaikio poreikiams (maistui ir kt.) tenkinti. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kaip padidėjo vaikų poreikiai ir kaip pasikeitė tėvų turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo. Šalys, sudarydamos taikos sutartį, pripažino, kad vaikams yra reikalingas išlaikymas, atitinkantis po 150 Eur per mėnesį.
12.3. Po teismo sprendimo priėmimo pablogėjo atsakovo turtinė padėtis, nes 2018 m. rugpjūčio 4 d. atsakovui gimė sūnus A. K., kurį jis privalo materialiai išlaikyti. Teismų praktikoje naujo išlaikytinio atsiradimas vertinamas kaip išlaikymą turinčio mokėti asmens turtinės padėties pablogėjimas (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 13 d. nutartis Nr. 2A-500-260/2009). Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, gimus dar vienam sūnui jis negali mokėti vaikams priteisto dydžio išlaikymo. Atsižvelgdamas tik į galimą būsimą atsakovo turtinės padėties pagerėjimą ir ignoruodamas akivaizdų jos pablogėjimą, teismas buvo neobjektyvus, netinkamai ištyrė ir įvertino pasikeitusią atsakovo turtinę padėtį.
12.4. Vertindamas nepilnamečių vaikų poreikius ir nustatydamas išlaikymo dydį, teismas padarė nepagrįstas išvadas apie jų padidėjimą nuo 57,92 Eur ir 115,85 Eur per mėnesį iki 200 Eur. Teismas nemotyvavo, kodėl įvertino, kad dukros poreikiai padidėjo 3,5 karto, o sūnaus – 1,7 karto, nors išlaikymas sūnui buvo priteistas keleriais metais anksčiau nei dukrai; kodėl įvertino, kad dukros poreikiams tenkinti reikalingas tokio paties dydžio išlaikymas, kaip ir sūnaus poreikiams tenkinti.
12.5. Teismas netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų apie konkrečius vaikų poreikius, išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį pakeitė vadovaudamasis vien minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris turėtų būti tik orientacinis.
12.6. Teismas neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, neišklausė vaikų dėl jų poreikių, nors pagal amžių (8 ir 17 metų) jie turėtų sugebėti išreikšti savo pažiūras.
12.7. Tėvų teikiamas išlaikymas buvo pakankamas patenkinti vaikų poreikius papildomam ugdymui.
12.8. Teismas netinkamai įvertino vaikų poreikius medikų paslaugoms, vitaminams ir vaistams, padarė nepagrįstą išvadą, kad vaikai turi specialiųjų poreikių, susijusių su sveikatos sutrikimais. Vaikai neturi specialiųjų poreikių, jiems neskiriami vaistai dėl nuolatinio pobūdžio sveikatos sutrikimų. Yra galimybė dalį sūnui reikalingų medicinos paslaugų gauti nemokamai. Tuo atveju, jei paaiškėtų, kad šios paslaugos (jų dalis) negali būti apmokamos valstybės, atsakovas sutiktų, kad nurodytos 24 Eur/mėn. išlaidos gali būti pagrįstos. Ieškovė nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Teismas nevertino, kad 2018 metais sūnus sirgo du kartus, t.y. dvigubai mažiau nei per tą patį laikotarpį 2017 metais. Byloje nėra duomenų apie dukrai diagnozuotas lėtines ligas. Teismas nemotyvavo, kodėl dukros poreikiams tenkinti būtinos didesnės išlaidos nei brolio (25 Eur/mėn.). Iš ieškovės pateiktų vaistinių kvitų galima daryti išvadą, kad dažniausiai vaistai ir medicininės paskirties priemonės būdavo perkami ieškovei, o ieškovė abiejų vaikų sveikatos poreikiams per mėnesį vidutiniškai išleido tik 5,05 Eur, t.y. dešimt kartų mažesnę nei nurodyta ieškinyje sumą.
12.9. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas teismo posėdžio metu kai kuriuos ieškovės nurodytus vaikų poreikius pripažino, nurodydamas panašias ar netgi didesnes tam reikalingas išlaidas. Atsakovas, nurodydamas didesnes dalies poreikių išlaidas nei ieškovė, negalėjo pripažinti faktų dėl to, kad šalių nurodyti faktai dėl išlaidų dydžio skyrėsi iš esmės. Teismas nevertino, ar atsakovo pripažinimas atitinka bylos aplinkybes, ir priežasčių, dėl kurių atsakovas galėjo nurodyti didesnes išlaidas. Be to, atsakovas davė paaiškinimus teismui tuo metu, kai byloje nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, patvirtinantis ieškovės išlaidas vaikų poreikiams tenkinti.
12.10. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl vaikų poreikių maistui, higienos prekėms, skalbimo, valymo priemonėms, aprangai, komunalinėms išlaidoms, gimtadieniams, laisvalaikiui, kanceliarinėms prekėms, transportui (kelionėms į mokyklą, būrelius).
12.11. Neatsižvelgiant į tai, kad teismas dalį poreikių lentelėje nurodytų išlaidų laikė nepagrįstomis (aprangai ir avalynei, higienos prekėms, komunalinėms išlaidoms), tai neturėjo įtakos priimtam sprendimui dėl išlaikymų dydžių. Ieškiniu prašomas priteisti vaikams išlaikymas turėjo būti sumažintas nepagrįstomis komunalinių išlaidų sumomis, kurių dydis sprendime nenurodytas.
12.12. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis laikytina pasikeitusia, kadangi 2009 m. atsakovas vidutiniškai gaudavo 433 Eur grynųjų mėnesinių pajamų, 2011 metais – 487 Eur grynųjų pajamų, 2017- 2018 metais – 786 Eur mėnesinių grynųjų pajamų. Atsakovas nesutinka, kad siekiant įvertinti darbo užmokesčio pasikeitimą yra pagrįsta įskaičiuoti 2017 m. gruodžio mėnesį gautą premiją. Tai buvo vienkartinė ir tik vienintelį kartą gauta premija. Išlaikymas turi būti mokamas periodinėmis išmokomis, todėl pagrįsta vertinti atsakovo kas mėnesį gaunamą neto darbo užmokestį, kuris yra apie 740 Eur. Nors atsakovo pajamos padidėjo, tačiau būtina atsižvelgti į visuotinai žinomą aplinkybę, kad darbo užmokesčio augimą lemia auganti infliacija. Teismas neteisingai vertino aplinkybę, kad atsakovas neieškojo geriau apmokamo darbo. Atsakovas yra savivaldybės darbuotojas, atsakingas už sportą, taip pat krepšinio klubo direktorius, dirbantis klube visuomeniniais pagrindais. Geresnio darbo pagal profesiją neieškojo, nes nemano, kad šiame rajone galima rasti geresnį darbą pagal įgytą profesiją. Be to, atsakovui yra svarbus stabilumas, nes jis turi išlaikyti savo vaikus.
12.13. Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis kilnojamojo ir nekilnojamojo turto atžvilgiu iš esmės nepablogėjo. 2013 metais pardavus butą ir neįsigijus kito nekilnojamojo turto, atsakovo turtinė padėtis pablogėjo. Nesutiktina su teismo išvada, kad siekiant įvertinti turtinės padėties pasikeitimą, yra pagrįsta įtraukti atsakovo pajamas, gautas pardavus butą ir automobilį. Atsakovas 2017 m. pardavė automobilį už 500 Eur, tuo metu laisva valia teikė vaikams didesnį išlaikymą, todėl nurodytų pajamų sprendimo priėmimo metu nebuvo, o jei ir būtų buvusios, sudarytų tik kiek didesnę nei vienam mėnesiui reikalingą išlaikymo sumą. Butas buvo parduotas 2013 metais, kai šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl už jo pardavimą gautos pajamos didžia dalimi buvo panaudotos bendrų šeimos poreikių tenkinimui. Nors teismas nurodė, kad atsakovas turi 3 475 Eur kreditorinį reikalavimą ieškovės motinos atžvilgiu, o po sprendimo priėmimo atsakovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolos priteisimo, tikėtina, kad skolininkė pareikš prieštaravimus ir neaišku, kada nurodytą sumą pavyks prisiteisti ir išsiieškoti. Tikėtina, kad tada abu vaikai jau bus suaugę.
12.14. Teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nurodydamas, kad atsakovo sutuoktinė turėtų prisidėti prie būsto išlaikymo, komunalinių patarnavimų, maisto išlaidų, nes sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovo sutuoktinė nėra įtraukta į bylą, todėl teismas pažeidė draudimą spręsti dėl jos teisių ir pareigų.
12.15. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad priteisė didesnį išlaikymą nuo ieškinio pareiškimo dienos 2017 m. vasario 27 d., dėl to yra susidaręs 3 456 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl ieškovės nesąžiningumo šiuo metu yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas ir už ankstesnį laikotarpį, kai šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Atsakovas 2018 m. liepos 25 d. yra nesumokėjęs 12 201,97 Eur išlaikymo sūnui ir 4 845,64 Eur išlaikymo dukrai, t. y. iš viso yra susidaręs 17 047,61 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Ši atsakovo įsipareigojimų suma atitinka 41 mėnesio išlaikymo sumą abiem vaikams.
12.16. Teismas nevertino, kad vykdant sprendimą iš atsakovo atlyginimo bus išskaičiuota ne mažiau kaip 416 Eur per mėnesį, todėl atsakovui liktų 302 Eur. Jeigu atsakovas skirtų ką tik gimusiam sūnui tiek pat, kiek sprendimu priteista kitiems vaikams (208 Eur po indeksavimo), atsakovui pragyvenimui liktų 94 Eur.
12.17. Vaikai turi abu tėvus, kurie gali ir privalo jiems skirti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas skirtingai vertino šalių pajamas; atsakovo – grynąsias (išmokėtas), o ieškovės – vidutines draudžiamąsias pajamas, kurios yra didesnės. Netinkamai įvertinęs šalių turtinę padėtį, teismas pažeidė bendrąją taisyklę nepriteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui daugiau nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Atsakovo gaunamos pajamos ir turimi įsipareigojimai leidžia vaikams mokėti po 150 Eur išlaikymą per mėnesį.
12.18. Ieškovės patirtos žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos išlaidos paskirstytos neteisingai, nes neatsižvelgta į ieškovės procesinį elgesį. Jos teisinės pagalbos išlaidos paskirstytos neteisingai, nes ieškovei nepagrįstai priteistos išlaidos už advokatės A. K. teisinę pagalbą. Ieškovė pateikė 2018 m. kovo 30 d. kvitą, pagal kurį advokatei A. K. sumokėjo 700 Eur už dokumento surašymą, patarimą (3 t. b.l. 85), tačiau ieškovės advokatės D. V. prašyme dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo nurodytas kitas jų pagrindimas: teisinės konsultacijos, pasiruošimas bylos nagrinėjimui teisme ir atstovavimas teismo posėdžiuose (7 val.) – 700Eur (3 t., b.l. 81). Nors ir nebuvo detalizuota, koks dokumentas surašytas, teismas padarė išvadą, jog „iš bylos duomenų matyti, kad tuo laikotarpiu buvo teikiami tik prašymai dėl papildomų dokumentų prijungimo, įvertinant tai, kad iš prašymo priteisti advokato išlaidas matyti, kad šios išlaidos apima teisines konsultacijas, pasiruošimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdžiuose, nurodant 7 val., tačiau kaip minėta pagal <..> kvitą pinigus gavo advokatė A. K., kuri faktiškai nedalyvavo nurodomas 7 val. teismo posėdžiuose, spręstina, kad pagal <...> kvitą pagrįstos 300 Eur išlaidos“. Visuose teismo posėdžiuose, išskyrus 2018 m. kovo 19 d. posėdį, ieškovę atstovavo advokatė D. V.. 2018 m. kovo 19 d. teismo posėdyje ieškovę atstovavo advokatė A. K., tačiau šis posėdis truko tik 50 min. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą rekomenduojamas priteisti užmokestis už vieną advokato atstovavimo teisme valandą yra 89,52 Eur. Iš sprendimo neaišku, už kokias advokatės A. K. ieškovei suteiktas teisines paslaugas (surašytus dokumentus) buvo priteista iš viso 300 Eur, kadangi teismo minimus prašymus dėl papildomų dokumentų prijungimo pateikė kita ieškovės advokatė D. V.. Teismas, priteisdamas iš ieškovei iš atsakovo 300 Eur išlaidas už advokatės A. K. teisinę pagalbą, pažeidė CKP 98 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes prašyme nurodytas šių išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas neatitinka bylos aplinkybių, o dydis neatitinka advokatės A. K. darbo ir laiko sąnaudų.
12.19. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl proceso atnaujinimo paskirstytos neteisingai, nes neįvertintos priežastys, dėl kurių jos susidarė. Nepaisant to, kad atsakovo prašymas atnaujinti procesą byloje buvo visiškai patenkintas, sprendimu ieškovei iš atsakovo buvo priteista net 93 procentų jos patirtų išlaidų už atsiliepimo į šį prašymą parengimą, o atsakovui iš ieškovės buvo priteista tik 7 procentai jo patirtų 81 Eur žyminio mokesčio išlaidų už šį prašymą. Atsakovas prašo įvertinti, kad bylinėjimosi išlaidos dėl proceso atnaujinimo susidarė dėl to, kad abi šalys sudarė taikos sutartį, kurios teisinės pasekmės pažeidė vaikų teises ir teisėtus interesus. Atsakovui kreipusis į teismą dėl proceso atnaujinimo, ieškovė su šiuo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teismas, paskirstydamas šalių patirtas išlaidas dėl proceso byloje atnaujinimo, pažeidė CPK 94 straipsnio 3 dalį ir nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Atsiliepimas
13. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. atsakovas nurodo motyvus apie menamą ieškovės nesąžiningumą Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2- 1242-805/2009, ir Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymo, priimto civilinėje byloje Nr. L2-1203-543/2011, vykdymo procese, tačiau apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Šalių ginčai vykdymo procese neturi jokios sąsajos vertinant nepilnamečių vaikų poreikių padidėjimą ir dėl to ieškovės pareikštus reikalavimus šioje civilinėje byloje.
13.2. Atsakovas nurodo, jog, kuomet šalys buvo sudarę taikos sutartį, ieškovė sutiko, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui yra pakankama 150 Eur suma, mokama periodinėmis išmokomis, tačiau pats atsakovas kreipėsi dėl minėtos taikos sutarties sąlygų panaikinimo ir šios civilinės bylos atnaujinimo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo vadovautis ankstesniu šalių sutarimu.
13.3. Atsakovas nurodo, jog jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, nes praėjus (duomenys neskelbtini) nuo sprendimo priėmimo jam gimė sūnus A. K., tačiau tuo pačiu ginčija sprendimą, jog teismas dar negimus šiam vaikui turėjo įvertinti jo turtinės padėties pablogėjimą, nes jis skyrė papildomų lėšų sutuoktinės sveikatai, kūdikio kraitelio įsigijimui. Dar vieno išlaikytinio atsiradimas nepakeitė atsakovo turtinės padėties, nes tiek iki trečiojo vaiko gimimo jis galėjo vaikams skirti po 150 Eur, tiek po to sutinka skirti lygiai tokią pačią sumą. Šalių sūnui D. K. yra 17 metų, todėl padidintą išlaikymą atsakovas teiks vos vienerius metus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad mažesnis nei pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1682-467/2018).
13.4. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nepilnamečių vaikų poreikius ir nustatydamas išlaikymo dydį, padarė nepagrįstas išvadas apie nepilnamečių vaikų poreikius ir jų padidėjimą nuo atitinkamai 57,92 Eur/mėn. ir 115,85 Eur iki 200 Eur/mėn. Priešingai, Teismo motyvai dėl vaikų poreikių padidėjimo detaliai aptarti Sprendimo 19, 19.1-19.4, 20, 20.1-20.6, 21, 22 punktuose. Atsakovo nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis nereiškia, kad jos yra nemotyvuotos ir nepagrįstos.
Šalies argumentai
13.5. Teismas vertino atsakovo turtinę padėtį bei galimybę nepilnamečiams vaikams skirti po 200 Eur dydžio išlaikymą ir dėl to priteisė tokį išlaikymą, kokį objektyviai leidžia atsakovo turtinė padėtis. Atsakovas tik apeliaciniame skunde kelia klausimą, kodėl nebuvo apklausti šalių nepilnamečiai vaikai, tokio prašymo civilinės bylos nagrinėjimo metu neteikė, jo nereiškia ir apeliaciniame skunde, pats suprasdamas, jog nepilnamečiai vaikai ne visada žino visas savo tėvų patiriamas faktines išlaidas, skirtas jiems išlaikyti.
13.6. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl sąlygų padidinti nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydį. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Prie apeliacinio skundo apeliantas pateikė naujus įrodymus – atsakovo 2018 m. liepos 27 d. iš antstolės D. M. gautus dokumentus vykdomosiose bylose Nr. 0100/18/00539 ir 0100/18/00538, Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. pažymą dėl alimentų; Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašą Nr. 140 apie A. K. gimusį kūdikį A. K.; 2017 m. rugpjūčio 24 d. A. K. ir R. R. ikivedybinę sutartį. Apeliantas 2018 m. lapkričio 12 d. prašymu dėl įrodymų prijungimo prašo prijungti A. K. 2018 m. spalio 16 d. prašymą L. K. dėl ataskaitų pateikimo; A. K. 2018 m. spalio 16 d. prašymą L. K. dėl ataskaitų pateikimo išsiuntimą patvirtinantį kvitą, AB Lietuvos pašto interneto svetainės duomenis apie siuntą RE011088856LT. Ieškovė 2018 m. spalio 4 d. prašymu pateikė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2018 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. (6.1-2018-130)2-117612 ir 2018 m. rugsėjo 28 d. pažymą Nr. (6.1.-2018-130)PER dėl advokatės D. V. skundo tyrimo; VĮ Registrų centro 2018 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą.
16. Šių įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.
Dėl išlaikymo padidinimo
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą įtvirtinančias teisės normas.
18. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
19. Apeliantas sutinka, kad vaikų poreikiai padidėjo, tačiau mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą apie kiekvieno vaiko poreikių patenkinimui reikalingą 400 Eur sumą. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvados vaiko poreikių padidėjimo klausimu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl padidintinos išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo teismo nustatyto išlaikymo praėjo pakankamas laiko tarpas. 2011 m. šalių sūnui buvo (duomenys neskelbtini), dukrai – (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šalių sūnus yra (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) 2 klasėje, ruošiasi baigiamiesiems mokyklos egzaminams, todėl papildomai lanko matematikos pamokas, anksčiau lankė ir papildomas anglų kalbos pamokas. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad sūnui reikia papildomai lankyti ir lietuvių kalbos pamokas. Šiuo metu šalių dukrai yra (duomenys neskelbtini), ji lanko mokyklą. Nagrinėjamu atveju su sveikata susijusių vaikų specialiųjų poreikių nėra nustatyta, tačiau Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2018 m. gegužės 15 d. pažyma patvirtina, kad D. K. 2005 m. diagnozuota bronchinė astma, gydytas singuliaru, ventolinu, 2009 m. diagnozuotas alerginis rinitas, skirtas gydymas nazoneksu, loratadinu, 2016 m. diagnozuota trumparegystė 10,. Jis 2017 m. sausio 16 d. – vasario 8 d. sirgo ūmia virusine infekcija, nuo vasario 13 iki 15 d. – ūmiu gastritu, nuo kovo 6 d. iki kovo 10 d. – ūmiu trancheitu, nuo balandžio 10 d. iki balandžio 12 d. – ūmiu gastritu, lapkričio 15 d. bronchinės astmos paūmėjimu. 2017 m. rugpjūčio mėn. konsultuotas vaikų ortopedo traumatologo, dianozuota skoliozė krūtinės ir juosmens dalyse, dešinės kojos sutrumpėjimas 0,9 cm, deformuota krūtinės ląsta, įdubęs krūtinkaulis, todėl reikalinga gydomoji mankšta, baseinas, nugaros raumenų ir kojos masažas. 2018 m. sausio mėn. vaikas sirgo ūmia angina, kovo mėn. – ūmia virusine infekcija (3 tomas, b. l. 67). Tos pačios įstaigos 2018 m. gegužės 21 d. raštas patvirtina, kad T. K. dažnai sirgo ūmiu laringitu, 2011 m. spalio mėn. sirgo ūmia dilgėline. 2017 m. sausio 9 d. sirgo ūmia virusine infekcija, sausio 23 d. – ūmiu laringitu, vasario 13 d. – ūmiu gastritu, kovo mėn. 8 d. – ūmiu laringitu; kovo 20 d. – ūmia angina, ūmiu gastritu, gegužės 9 d. – ūmiu laringitu, rugsėjo 18 d. – ūmia virusine infekcija, spalio 19 d. – ūmia virusine infekcija, lapkričio 15 d. – pūlinga angina. 2018 m. sausio 8 d. sirgo ūmiu gastritu, sausio 26 d. – pūlinga angina, kovo 26 d. – ūmiu laringitu, gegužės 10 d. – pūlinga angina. Matyti, kad vaikai serga daug, jų sveikata reikalauja nuolatinių investicijų gydymui ir organizmo būklės stiprinimui.
21. Nereikia įrodinėti, jog šalių vaikams būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nors ieškovė rašytiniais įrodymais ir nepagrindė visų realių vaikų poreikių, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė (duomenys neskelbtini) sūnaus išlaikymui reikalingą 400 Eur sumą. Apeliantas nenuginčijo, kad (duomenys neskelbtini) dukters poreikiai yra mažesni. Minėta, kad ir šis vaikas nuolat serga, gydymui ir sveikatos stiprinimui reikalingi ne tik vaistai ar vitaminai, bet ir pagerinta mityba. Vertinant protingumo požiūriu, visų poreikių, ypač susijusių su papildomu ugdymu ir vaikų laisvalaikiu, rašytiniais įrodymais pagrįsti neįmanoma, todėl atmestini apelianto argumentai apie neteisingai sutapatintą abiejų vaikų poreikių dydį, juolab atsižvelgiant į tai, kad iki šalių sūnaus pilnametystės liko vos pusmetis (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis).
22. Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Vaiko teisių skyriaus (toliau – VTAS) išvadą. Pažymėtina, kad apeliantas yra (duomenys neskelbtini), kurios Vaiko teisių skyrius teikė išvadą, darbuotojas. Teismui pateikus išvadą, ieškovės advokatė D. V. kreipėsi į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių, kuris ištyręs skundą dėl galimai nekompetentingo, neobjektyvaus (duomenys neskelbtini) VTAS atstovavimo teisme, padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) VTAS specialistė, teikdama galutinę išvadą civilinėje byloje, nesivadovavo teismų praktika bei teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis išlaikymo dydžio (formos) pakeitimo, todėl išvada nebuvo pakankamai pagrįsta ir išsami (5 tomas, b.l. 85-92).
23. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta nuostata, įpareigojanti teismą, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį reikšti savo pažiūras išsiaiškinti vaiko norus. Šioje byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo, jis kilo tik dėl vaikų išlaikymo padidinimo. Tokio ginčo išsprendimui nepilnamečių vaikų apklausa nebūtina. Pirma, nepilnamečiai vaikai įprastai nežino visų tėvų patiriamų faktinių išlaidų jų išlaikymui, antra, tokio reikalavimo apeliantas nereiškė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinio proceso metu. Tuo remiantis atmestinas apelianto argumentas apie vaikų nuomonės neišklausymą.
24. Nors apeliantas nurodo, kad sudarydamos taikos sutartį šalys pripažino 150 Eur dydžio išlaikymo poreikį, iš bylos duomenų matyti, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-383-805/2017, patvirtinta šalių taikos sutarties sąlyga pakeisti priteistus vaikų išlaikymo dydžius priteisiant konkrečias pinigų sumas (D. K. 4 500 Eur, T. K. 20 550 Eur) ir nustatant, kad A. K. išlaikymą vaikams teiks turtu, t. y. už 25 050 Eur įgydamas nekilojamąjį turtą – butą– vaikų D. K. ir T. K. vardu lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo, ieškovei atsisakant išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo abiejų vaikų atžvilgiu (1 t., b. l. 169 – 171). Apeliantas 2017 m. spalio 26 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-383-805/2017 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, pakeičiant priteistus išlaikymo dydžius juos padidinant ir priteisiant po 150 Eur kiekvienam vaikui iki pilnametystės bei paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 175 – 186). Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą minėtoje Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-383-805/2017 (2 t., b. l. 9 – 16). Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-409-601/2018 nutarė panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. K. prašymą tenkino ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2-383-805/2017 bei perdavė bylą nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams iš naujo (2 t., b. l. 55 – 61). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, neatsižvelgė, kad jos teisinės pasekmės iš esmės pažeidžia vaikų teises ir teisėtus interesus, todėl daro išvadą, kad teismo procesinis sprendimas vaikų išlaikymo aspektu yra neteisėtas ir sudarantis pagrindą atnaujinti procesą dėl esminis teisės normos taikymo klaidos (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Tai įrodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į šalių sudarytą susitarimą, įskaitant ir nuostatas dėl 150 Eur išlaikymo dydžio kiekvienam vaikui.
25. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį ir nustatydamas išlaikymo dydį, padarė nepagrįstą išvadą apie atsakovo turtinę padėtį ir esminį jos pagerėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas dėl sąlygų padidinti priteisto išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir nustatė abiejų šalių turtinės padėties pokyčius po Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo ir Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. teismo įsakymo priėmimo.
26. Nagrinėjant apeliacine tvarka tikrinamą bylą buvo nustatyta, kad ieškovės draudžiamosios pajamos 2009 metais vidutiniškai sudarė 390 Eur per mėnesį, 2011 metais, būdama vaiko priežiūros atostogose, ieškovė gavo 174 Eur draudžiamųjų pajamų per mėnesį, 2017 – 2018 metais – 592 Eur draudžiamųjų pajamų. Kritiškai vertintinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas skirtingai vertino šalių pajamas (atsakovo – grynąsias (išmokėtas), o ieškovės – vidutines draudžiamąsias pajamas, kurios yra didesnės). Pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, apdraustojo draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos nedarbo draudimui, taip pat priskaičiuotos nedarbo draudimo išmokos ir dalinio darbo išmokos, nustatytos šiame įstatyme, priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos. Kadangi ieškovė nurodytu laikotarpiu buvo vaiko priežiūros atostogose ir gavo vaiko priežiūros išmokas, todėl teismas pagrįstai vertino jos draudžiamąsias pajamas. Ieškovė registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturėjo ir neturi šiuo metu. Atsakovas šiuo metu registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, teismų procesiniais sprendimais priteisiant vaikams išlaikymą atsakovas taip pat neturėjo kilnojamojo registruotino turto, automobilį įgijo po šių sprendimų priėmimo, 2017 m. jį pardavė už 500 Eur savo dabartinei sutuoktinei, šiuo automobiliu atsakovas iki šiol naudojosi. Teismų sprendimų priėmimo metu atsakovas nuosavybės teise turėjo butą, kurį 2013 m. pardavęs gavo lėšų 62 000 Lt (17 956 Eur). Atsakovas nurodė, kad dalį šių pajamų išleido šeimos poreikiams, tačiau tai, kad savo reikalavimo teisę į 3 475 Eur, kuriuos paskolino ieškovės motinai, jis patvirtino Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose iškeldamas civilinę bylą Nr. e2-7615-939/2018 atsakovei R. Č. dėl skolos (3 475 Eur) ir palūkanų priteisimo. Esant nurodytoms aplinkybėms atmestinas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, nepagrįstai įtraukė pajamas, gautas už parduotą automobilį ir butą. Pajamų aspektu atsakovo turtinė padėtis laikytina pagerėjusia, kadangi 2009 m. atsakovas gaudavo vidutiniškai 433 Eur grynųjų mėnesinių pajamų, 2011 metais - 487 Eur grynųjų pajamų kas mėnesį, 2017 – 2018 metais – 786 Eur mėnesinių grynųjų pajamų. Apelianto teiginį, kad į jo pajamas nepagrįstai įtraukta 2017 m. gauta premija, paneigia CK 3.199 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs apelianto turtinę padėtį, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis kilnojamojo ir nekilnojamojo turto atžvilgiu iš esmės nepasikeitė, nepablogėjo, tačiau iš esmės pasikeitė pajamų atžvilgiu – pagerėjo. Ieškovės turtinė padėtis kilnojamojo ir nekilnojamo turto atžvilgiu nepakito, nes ji nebuvo įgijusi jokio registruotino turto, tačiau pajamų atžvilgiu jos turtinė padėtis pagerėjo dėl kas mėnesį gaunamų daugiau 200 Eur pajamų. Kitos šalių turtinę padėtį atspindinčios aplinkybės (kreditoriniai įsipareigojimai) nuo teismų procesinių sprendimų priėmimo iki šios bylos nagrinėjimo iš esmės nepasikeitė: atsakovas netrukus po santuokos su ieškove nutraukimo, vaikui išlaikymo priteisimo (2009 m. rugpjūčio 25 d.) gavo 2009 m. lapkričio 6 d. 1882 Eur paskolą, vėliau (2010 m. spalio mėnesį) – dar dvi paskolas viso 2461 Eur sumai, taigi konstatuotina, kad kreditorinių įsipareigojimų atžvilgiu atsakovo turtinė padėtis išliko ta pati.
27. Nors apeliantas teigia, kad jo turtinė padėtis pablogėjo (duomenys neskelbtini) gimus sūnui A., dėl kurio išlaikymo prievolės atsakovas objektyviai negali mokėti ginčijamu sprendimu priteisto dydžio išlaikymo, tačiau pažymėtina, kad nustatydamas išlaikymo dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog apeliantui netrukus po teismo sprendimo priėmimo gims vaikas. Vaiko gimimo aplinkybė savaime nereiškia, kad atsakovo turtinė padėtis pablogėjo lyginant ją su teismo sprendimų metu buvusia turtine padėtimi. Be to, pareigą išlaikyti apelianto ir jo sutuoktinės mažametį sūnų turi ne tik apeliantas, bet ir jo sutuoktinė (CK 3.193 straipsnio 3 dalis). Tokią pareigą įtvirtino įstatymų leidėjas, todėl kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas nurodydamas joje nedalyvaujančios jo sutuoktinės pareigas. Apeliacine tvarka vertinamu sprendimu šiam asmeniui jokios teisės ar pareigos nenustatytos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto turtinę padėtį ir jo patiriamas išlaidas būsto išlaikymui, komunalinėms paslaugoms bei maisto išlaidoms, sprendė, kad jos priskirtinos prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tačiau nieko nenusprendė dėl apelianto sutuoktinės teisių ir pareigų.
28. Atsakovas taip pat neįrodė, jog jo turtinė padėtis dėl objektyvių aplinkybių neleidžia gauti pajamų, reikalingų vaikų poreikiams patenkinti. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Tai, kad atsakovas papildomai be savo tiesioginių pareigų (duomenys neskelbtini), neatlygintinai dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, patvirtina atsakovo galimybes dirbti papildomą darbą ir užsidirbti daugiau lėšų. Be to, kaip nurodė atsakovas teismo posėdžio metu, tik jo užimamos pareigos klube yra neatlygintinos, kiti darbuotojai gauna darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas, todėl darytina išvada, kad apeliantas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų maksimaliai patenkinti vaikų poreikius.
29. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai didesnį išlaikymą vaikams priteisė nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. 2017 m. vasario 27 d. Modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nereglamentuojamas. Sprendžiant dėl modifikuotos prievolės vykdymo pradžios momento reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Atsižvelgiant į šioje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai didesnį išlaikymą priteisė nuo kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-529/ 2014 ir kitos).
30. Atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovės patirtos žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos išlaidos paskirstytos neteisingai dėl to, kad ji kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto pagal teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą išdavimo, vėliau į antstolę dėl vykdomojo rašto ir 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymo vykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad abu teismo sprendimai yra įsiteisėję, šioje byloje negali būti kvestionuojami, be to pareigą vykdyti įsiteisėjusius teismų procesinius dokumentus įtvirtina CPK 18 straipsnis. Teisėtas vaikų interesų įgyvendinimas nereiškia ieškovės nesąžiningumo, kuriuo atsakovas nepagrįstai remiasi kvestionuodamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
31. Nepagrįstas apelianto argumentas ir dėl ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su jos advokatės A. K. atstovavimu 2018 m. kovo 18 d. posėdyje. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovę teismo posėdžiuose atstovavo dvi advokatės: A. K. ir D. V.. Ieškovė pagal 2018 m. kovo 30 d. pinigų priėmimo kvitą sumokėjo advokatei A. K. 700 Eur už dokumento surašymą, patarimą. Nors šiame dokumente nedetalizuotos advokatės suteiktos paslaugos, tačiau ši advokatė atstovavo ieškovę 2018 m. kovo 19 d. posėdyje. Nors apeliantas nurodo, kad šis teismo posėdis truko tik 50 min. ir pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinės pagalbos maksimalius dydžius 8.19 punktą rekomenduojamas priteisti užmokestis už vieną advokato atstovavimo teisme valandą yra 89,52 Eur, advokatės atstovavimas apima ne tik dalyvavimą šiame teismo posėdyje, bet ir pasirengimą šiam posėdžiui bei klientės konsultavimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minimas pinigų priėmimo kvitas pagrindžia 300 Eur išlaidas už advokatės A. K. suteiktą teisinę pagalbą.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
32. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.